Mundelio-Flemingo modelis.ekonomikos pranešimas

VILNIAUS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS FAKULTETAS

TEORINĖS EKONOMIKOS KATEDRA

Ekonomikos fakulteto

Verslo administravimo ir vadybos spec.

II kurso, 11 gr. studenčių:

Ingos Jacunskaitės ir

Simonos Vasiliauskaitės

MUNDELL – FLEMING MODELIS

Ekonomikos teorijos pranešimas

Darbo vadovė v. As. E.Ulvidienė

Vilnius, 2003

Turinys

1. Mundell’io – Fleming’o modelis. 3

Grafinis modelio vaizdavimas 3

2. Maža atvira ekonomika su plaukiojančiu valiutos kursu. 5

Fiskalinė politika 5

Pinigų politika 6

Prekybos politika 7

3. Maža atvira ekonomika esant fiksuotam valiutos kursui 8

Fiskalinė politika 9

Pinigų politika 9

Prekybos politika 10

4. Palūkanų normos skirtumai 11

5. Plaukiojantis ar fiksuotas valiutos kursas? 13

Informacijos šaltiniai: 14

1. Mundell’io – Fleming’o modelis.

(visuminė paklausa atviroje ekonomikoje)

Šį modelį Mundell’is ir Fleming’as sukūrė septintame ddešimtmetyje. Už jį 1999 m. Robert‘as Mundell‘is buvo apdovanotas Nobelio premija. Mundell’io – Fleming’o modelis yra Keinso IS-LM modelio versija, pritaikyta mažai atvirai ekonomikai, t.y. į modelį įeina du svarbūs kintamieji – grynasis eksportas ir valiutų kursas; kainų lygis yra fiksuotas.

Mundell‘io – Fleming‘o modelį aprašo tokios lygybės:

Y = C(Y – T) + I(r) + G + NX(e) – IS*

(M/P) = L (Y, r) – LM*

r = r*

Pirmoji lygybė aprašo prekių rinką, pajamos Y yra vartojimo (C), kuris tteigiamai priklauso nuo disponuojamų pajamų, investicijų (I), kurios turi neigiamą sąryšį su realia palūkanų norma, vyriausybės pirkimų (G) ir grynojo eksporto (NX), kuris neigiamai priklauso nuo valiutos kurso suma. Valiutos kursas yra tam tikros šalies valiutos kaina, išreikšta kitų šalių nnacionaline valiuta. Kadangi šiame modelyje, kaip ir IS-LM, daroma prielaida, kad kainos yra pastovios, tai realaus valiutų kurso pokytis sutampa su nominalios valiutos kurso pokyčiu. Vadinasi, kuomet nominalus valiutos kursas didėja, užsienietiškų prekių kainos mažėja, taigi eksportuojama mažiau prekių, o importuojama daugiau.

Antroji lygybė aprašo pinigų rinką. Ji rodo pinigų realios atsargos paklausą, kuri teigiamai yra susijusi su pajamomis ir neigiamai su realia palūkanų norma.

Trečiojoje lygybėje daroma prielaida, kad mažos atviros ekonomikos reali palūkanų norma lygi pasaulinei realiai palūkanų normai (r*).

Šios trys lygybės pilnai apibūdina Mundell‘io – Fleming‘o modelį.

Grafinis modelio vaizdavimas

Kadangi šiame modelyje atsiribojama nuo realios palūkanų normos (r) pokyčio (r yra pastovi ir lygi pasaulinei r*) tai LM* kreivė yra vertikali, t.y. pinigų paklausai r neturi jokios įįtakos. LM* kreivė rodo bendras pajamas. Ekonomika yra pusiausvyroje taške, kuriame kertasi IS* ir LM* kreivės.

1 pav. Mundell‘io – Fleming‘o modelis. Šis grafikas vaizduoja pusiausvyrinę padėtį tarp prekių ir pinigų rinkų esant pastoviai palūkanų normai r*.

LM* kreivė

LM* keivė yra išvedama remiantis IS-LM modeliu. Viršutinis grafikas susieja pinigų rinką su pasauline realia palūkanų norma, kuri šiuo atveju yra pastovi. Susikirtimo taškas parodo, kokios yra pajamos nepriklausomai nuo valiutos kurso. Taigi LM* kreivė yra vertikali.

2 pav. LM* kreivės iišvedimas.

Mažos atviros ekonomikos IS kreivė

3 pav. IS* kreivės išvedimas.

IS* kreivė išvesta iš NX grafiko ir Keinso kryžiaus. (a) grafike padidėjus valiutos kursui nuo e0 iki e1, grynasis eksportas NX mažėja nuo NX0 iki NX1. Dėl to (b) grafike sumažėja mažos atviros ekonomikos visuminės išlaidos (AE). (c) grafike išvesta IS* kreivė atspindi sąryšį tarp pajamų ir valiutos kurso. Kai e didėja, tai Y mažėja ir atvirkščiai. IS* kreivė turi neigiamą nuolydį, kadangi didesnis valiutos kursas sumažina grynąjį eksportą, o tuo pačiu ir visumines pajamas

2. Maža atvira ekonomika su plaukiojančiu valiutos kursu.

Valiutų kurso sistemos yra skirstomos į laisvai plaukiojančias ir griežtai fiksuotas sistemas. Daugelyje šalių dabar naudojamas plaukiojantisvaliutos kursas, kuris kinta laisvai, įtakojant ekonomikos sąlygų kitimui.

Fiskalinė politika

Tarkime, kad vyriausybė skatina didinti visumines išlaidas (AE), didindama vyriausybės pirkimus (G) arba mažindama mokesčius. Tokia ekspansinė fiskalinė politika IS* kreivę pastumia aukštyn į dešinę, dėl to didėja valiutos kursas (e), o pajamos (Y) nesikeičia. Esant uždarai ekonomikai, fiskalinė politika pajamas padidina.

Grafike pavaizduota fiskalinė politika mažoje atviroje ekonomikoje su plaukiojančiu e. Mažos atviros ekonomikos pajamos, kai e plaukiojantis dėl fiskalinės politikos nekinta (Y=const), bet kinta e, jei vyriausybė vykdo ekspansinę politiką, tai valiutos kursas e didėja.

4 pav. Ekspansinė fiskalinė politika esant plaukiojančiam vvaliutos kursui.

Atviros ekonomikos sąlygomis didėjant valiutos kursui, grynasis eksportas mažėja, todėl didėja paklausa vietinėms prekėms ir paslaugoms.

Pinigų politika

Kuomet valiutos kursas yra plaukiojantis, centrinsi bankas gali laisvai kontroliuoti pinigų pasiūlą. Jis taip pat kontroliuoja ir LM* kreivės paėtį. Tarkim, centrinis bankas didina pinigų pasiūlą. Jei kainos yra pastovios, tai dėl to LM* kreivė pasislenka į dešinę, valiutos kursas mažėja, o Y didėja. Esant plaukiojančiam valiutos kursui, prekių rinka priklauso nuo valiutos kurso ir pinigų rinkos pokyčių. Taigi čia prekių rinka yra prisitaikanti prie kitų veiksnių. Tai yra tam tikras privalumas, nes analizuojant ekonomiką esnat šioms sąlygoms, mums reikia tik išnagrinėti LM ir e pokyčius.

5 pav. Pinigų pasiūlos didinimo poveikis.

Uždaroje ekonomikoje pinigų pasiūlos padidėjimas sumažina palūkanų normą, o tai savo ruožtu skatina investicijas. Mažos atviros ekonomikos sąlygomis palūkanų norma yra pastovi ir lygi pasaulinei palūkanų normai. Dėl padidėjusios pinigų pasiūlos sumažėja šalies reali palūkanų norma, palengvėja sąlygos gauti paskolas. Tačiau, kai palūkanų norma mažėja, kapitalas išplaukia į užsienį (ten palūkanų norma būna didesnė), investitoriai siekia investuoti ten, kur palūkanų norma yra didesnė. Būtent dėl šios priežasties reali palūkanų norma atviroje ekonomikoje nekinta, t.y. ji grįžta į pradinį tašką r = r*. Be to, kadangi kapitalo ištekėjimas padidina nacionalinės valiutos ppaklausą, valiutos kursas sumažėja. Dėl to vietinės prekės atpinga – tai skatina eksportą ir taip pat didina pajamas (Y). Taigi mažose atvirose ekonomikose ekspansinė pinigų politika daugiau įtakos turi valiutos kursui (e), nei realiai palūkanų normai (r).

Prekybos politika

Tarkim vyriausybė apriboja importo paklausą nustatydama kvotas ar importo mokesčius. Kadangi grynasis eksportas lygus eksporto ir importo skirtumui, tai šiuo atveju grynasis eksportas didėja. NX kreivė slenkasi į dešinę, IS * juda taip pat ta pačia kryptimi. Taigi, prekybos apribojimas padidina valiutos kursus, tačiau neturi jokio poveikio pajamoms.

NX(e) = Y – C(y – T) – I(r*) – G

Importo apribojimas neturi poveikio pajamoms Y, vartojimui C, investicijoms I ir vyriausybės išlaidoms G, tai nepakeičia prekybos balanso. Padidėjęs valiutos kursas sumažina NX arba daro jį neigiamu. Tai reiškia, kad grįžtama į pradinę padėtį.

6 pav. Prekybos apribojimas esant plaukiojančiam valiutos kursui.

Pasaulinės palūkanų normos r* padidėjimas pastumtų IS* kreivę į kairę, o LM* į dešinę. Tai sumažintų valiutos kursą ir padidintų pajamas.

3. Maža atvira ekonomika esant fiksuotam valiutos kursui

Kai valiutos kursas (e) fiksuotas, tai centrinis bankas turi būti pasiruošęs pirkti ar parduoti vidaus valiutą už užsienio valiutą, kad išlaikytų fiksuotą e. Tam reikia turėti konvertuojamos valiutos atsargų. Centriniam bankui perkant valiutą, padidėja

nacionalinės valiutos pasiūla ir LM* kreivė pasislenka į dešinę, o e išlieka pastovus. Jei šis fiksuotas valiutos kursas skirtųsi nuo pusiausvyros e, tai tektų keisti nacionalinės valiutos pasiūlą. Jei epus > efiks, tai reikia didinti pinigų pasiūlą ir LM* pasislenka į dešinę. Jei epus < efiks, tai pinigų paklausą reikia mažinti ir tuomet LM* kreivė pasislenka į kairę.

7 pav. Kaip fiksuotas valiutos kursas valdo pinigų pasiūlą

(a) atveju pusiausvyros e yra didesnis už fiksuotą valiutos kursą. Centrins bankas didina nacionalinės valiutos ppasiūlą. O (b) atveju atvirkščiai – centrinis bankas parduoda dalį nacionalinės valiutos ir sumažina pinigų pasiūlą. Kai e fiksuotas – pinigų pasiūla gali būti keičiama tik perkant ar parduodant bazinę valiutą.

Fiskalinė politika

Kai mažos atviros ekonomikos valstybė, norėdama padidinti vidaus išlaidas, didina G ar mažina T, tai IS* kreivė pasislenka aukštyn į dešinę ir padidina e. Centrinis bankas, siekdamas palaikyti fiksuotą e, atitinkamai didina nacionalinės valiutos pasiūlą ir LM* pasislenka į dešinę. Kartu padidėja ir Y.

8 pav. Ekspansinė fiskalinė politika easnt ffiksuotam valiutos kursui.

Pinigų politika

Kas bus, jei centrinis bankas bandys padidinti pinigų pasiūlą, pirkdamas vyriausybės vertybinius popierius? Pradžioje dėl pinigų pasiūlos padidėjimo, LM* kreivė pasislinks į dešinę ir sumažins e fiksuotą, centrinis bankas bus priverstas parduoti konvertuojamą valiutą ir sumažinti ppinigų pasiūlą. Valiutos kursas grįš į ankstesnį (efiks.) lygį.

9 pav. Pinigų politikos poveikis ekonomikai easnt fiksuotam valiutos kursui.

Esant fiksuotam valiutos kursui e, pinigų politika yra pasyvi ir neturi jokio poveikio pajamų (Y) kitimui.

Prekybos politika

Tarkime, jog vyriausybė apriboja importą įvesdama importo kvotas ar padidindama muitų tarifus. Ši politika padidina grynąjį eksportą NX. Padidėjus NX, IS* kreivė pasislenka į dešinę. Dėl šio IS* kreivės poslinkio valiutos kursas yra linkęs padidėti, tačiau pastovų jo dydį išlaiko padidėjusi pinigų pasiūla, taigi kreivė LM* taip pat pasislenka į dešinę. Prekybos apribojimo politikos poveikis tiek esant plaukiojančiam, tiek fiksuotam valiutos kursui, yra skirtingas. Nors abiem atvejais IS kreivė pasislenka į dešinę, tačiau tik esant fiksuotam valiutos kursui prekybos ribojimas padidina grynąjį eksportą NX. Taip yyra todėl, kad esant fiksuotam valiutos kursui prekybos apribojimas skatina labiau didinti pinigų pasiūlą nei valiutos kursus. Pinigų pasiūlos didinimas savo ruožtu padidina bendras pajamas.

10 pav. Prekybos apribojimas esant fiksuotam valiutos kursui.

Išvados: Mundell‘io – Fleming‘o modelis rodo, jog beveik kiekviena ekonominė politika priklauso nuo to ar valiutos kursas yra plaukojantis, ar pastovus. Pateiktoje lentelėje matosi, jog visi fiskalinės, monetarinės bei prekybos politikos rezultatai esant skirtingiems valiutos kursams, skiriasi.

Mundell’io – Fleming’o modelis (apibendrinimas)

Valiutos kurso režimas

Plaukiojantis valiutos kursas Fiksuotas vvaliutos kursas

Y e NX Y e NX

Fiskalinė politika 0 didėja mažėja didėja 0 0

Monetarinė politika didėja mažėja didėja 0 0 0

Importo ribojimas 0 didėja 0 didėja 0 didėja

Modelis rodo, jog monetarinės ir fiskalinės politikos poveikis pajamoms priklauso nuo valiutos kurso režimo. Esant plaukiojančiam valiutos kursui, tik monetarinė politika gali paveikti pajamas, o fiskalinė politika neefektyvi dėl augančio e. Esant fiksuotam e pajamoms įtaką daro fiskalinė politika, o monetarinės politikos mechanizmas neveikia.

4. Palūkanų normos skirtumai

Nors anksčiau tarėme, jog mažų atvirų ekonomikų reali palūkanų norma yra pastovi, vis dėlto įvairiose šalyse ji skriasi. Jeigu šalies reali palūkanų norma būtų didesnė nei pasaulinė palūkanų norma, tai užsieniečiai skolins šiai šaliai tuo pačiu mažindami r. O jei pasaulinė palūkanų norma būtų didesnė nei šalies, tuomet šalis skolintų likusiam pasauliui tikėdamasi gauti didesnes palūkanas ir r jos viduje didėtų. Galiausiai šalies r susilygintų su r*.

Tačiau tikrovėje yra ne visiškai taip. Tam trukdo dvi priežastys:

 Šalies rizika;

 Valiutos kurso kitimo tikimybė.

Kai investuotojai perka išsivysčiusių pasaulio valstybių vertybinius popierius, jie tiki, kad tų šalių vyriausybės juos išpirks ir sumokės atitinkamą r. Tuo tarpu besivystančiose šalyse tikėtini būgštavimai, kad dėl politinių priežasčių gali būti sustabdyti mokėjimai ar net vertybinių popierų išpirkimas.

Antra rizika susijusi su valiutos kurso kitimu. Nuvertėjus valiutai už paskolas bus sumokėta mažesnė palūkanų norma, pavertus ją kita valiuta. Kompensuojant tokius lūkesčiusšalys priverstos mokėti didesnę rr nei kad ji yra stabiliose šalyse. Mažų šalių r yra didesnė nei r*. Tarkime, jog ji yra lygi :

r = r* + θ, t.y. pasaulinė palūkanų norma plius rizikos premija.

Rizikos premija yra apibrėžiama kaip suvokiama politinė skolinimo rizika šalyje ir tikėtinas valiutos kurso pokytis.

Y = C(Y – T) + I(r* + θ) + G + NX(e)

M/P = L(r* + θ, Y)

Esant bet kokiai fiskalinei, monetarinei politikai, kainų lygis ir rizikos premija įtakoja pajamų ir valiutos kurso lygį esant pusiausvyrai tarp prekių ir pinigų rinkų.

Dabar tarkime, jog politinė suirutė padidina rizikos premiją. Labiausiai tikėtinas rezultatas bus šalies r padidėjimas. Didesnė r savo ruožtu pirmiausiai paslenka IS* kreivę į kairę (didesnė palūkanų norma mažina investicijas), o LM* krivė pasislenka į dešinę, nes didesnė r sumažina pinigų paklausą. Tuo metu pajamos didėja ir valiutos kursas mažėja. Dėl valiutos kurso sumažėjimo atpinga šalies prekės, taigi didėja eksportas, o importas mažėja.

11 pav. Rizikos premijos didėjimas. Rizikos premijos padidėjimas susijęs su šalies palūkanų normos padidinimu. Kadangi didesnė palūkanų norma sumažina investicijas, IS* kreivė slenkasi į kairę. Kadangi jis taip pat sumažina pinigų paklausą, tai LM* kreivė pasislenka į dešinę

5. Plaukiojantis ar fiksuotas valiutos kursas?

Istoriškai daugiau ekonomistų teikia pirmenybę plaukiojančio vvaliutos kurso sistemai, tačiau pastaraisiais metais vis didėja ekonomistų gretos, kurie pasisako už fiksuotą e.

Esant plaukiojančiam valiutos kursui galima panaudoti pinigų politiką skatinant ekonominę plėtrą, užimtumo didėjimą.

O tuo tarpu kai valiutos kursas fiksuotas, pinigų politika yra neutrali. Fiksuoto valiutos kurso tikslas – palaikyti pastovų valiutos kursą. Šio kurso gynėjai teigia, kad netikrumas dėl valiutos kurso apsunkina tarptautinę prekybą. Kai kurie ekonomistai e nepastovumo savybę vertina kaip iracionalią, destabilizuojančią užsienio investicijas. e nepastovumas yra žalingas ir didina tarptautinių sandorių netikrumą. Fiksuotas valiutos kursas yra vienas iš būdų sudrausminti centrinių bankų vadovus ir sutramdyti perteklinę pinigų emisiją. Be to, fiksuotas e turi pranašumų, nes yra paprastesnis nei kitos pinigų politikos priemonės esant labai svyruojančiam valiutos kursui. Esant fiksuotam valiutos kursui, pinigų pasiūla keičiasi automatiškai, keičiantis bazinės valiutos atsargoms.