Akcizų taikymas ir apskaičiavimas
TURINYS
ĮVADAS 3
1.AKCIZŲ MOKESČIO SAMPRATA 4
1.1 Mokesčio apskaičiavimo reikalavimai 6
1.2 Mokesčio sumokėjimas 6
1.3 Mokesčio lengvatos 7
1.4 Kiti mokesčio administravimo ypatumai 7
2. RINKOS REGULIAVIMAS AKCIZAIS- APŽVALGA IR APŽVALGOS PROBLEMOS 8
2.1 Akcizo mokesčio dydžiai cigaretėms, alkoholiniams gėrimams ir degalams 8
2.1.1 Akcizas apdorotam tabakui 9
2.1.2Akcizai degalams 10
2.1.3 Akcizai etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams 12
2.2 Akcizų taikymo problemos 14
2.3 Akcizų harmonizavimo ES problemos 16
3. EKONOMINĖS KONTRABANDOS PRIEŽASTYS IR įTAKA DARANTYS VEIKSNIAI 19
IŠVADOS 22
PASIŪLYMAI 23
LITERATŪRA 24ĮVADAS
Mokesčiai – vienas seniausiai taikomų finansų institutų, atsiradęs kartu su valstybe kaip pagrindinis jos institucijų bei fuknkcijų realizavimo materialinio aprūpinimo šaltinis. Nuo to laiko naujų bruožų įgavo ne ttik pati valstybė, jos vykdomos funkcijos, bet ir mokesčiai. Tačiau pagrindinė jų paskirtis – užtikrinti valstybės gyvavimui reikalingų piniginių išteklių sukaupimą – išliko iki šiol.
Akcizo mokesčio taikymas, skirtingai nuo kitų įprastų mokesčių (pelno, gyventojų pajamų, pridėtinės vertės), paprastai grindžiamas ne tik poreikiu finansuoti biudžetą, bet ir kitais „svarbiais visuomenės“ tikslais.
Akcizais paprastai apmokestinamos tos prekės, kurių vartojimas sukuria neigiamų pasekmių ir individualaus veikėjo rinkoje kaštai skiriasi nuo bendrų patiriamų socialinių kaštų.
Darbo tikslas- išanalizuoti tabako, alkoholio ir degalų valstybinio reguliavimo ppriežastis, motyvus, kodėl valstybė imasi reguliuoti. Taip pat nurodyti valstybinio reguliavimo taikymo trūkumus. Bendrų šių rinkų reguliavimo tikslų ir trūkumų apžvalga leidžia išsamiau analizuoti priemones ir vertinti joms keliamus tikslus.
Pirmoje darbo dalyje susipažinama su akcizo sąvoka ir samprata, pateikiami dduomenys apie akcizo objektus ir tarijus Lietuvoje. Antroje dalyje pateikiami duomenys apie ES, Lietuvos ir kaimyninių valstybių akcizų mokesčius, analizuojamos bendros akcizo mokesčio taikymo ir jų harmonizavimo ES problemos. Trečioje darbo dalyje nagrinėjamos bendros ekonominės kontrabandos priežastys ir joms įtaką darantys veiksniai susiję su akcizų taikymu. Darbo pabaigoje pateikiamos ir išvados ir pasiūlymai.1.AKCIZŲ MOKESČIO SAMPRATA
Lietuvoje akcizų mokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas įsigaliojęs nuo 2002 metų liepos 1 dienos (Valstybės žinios 2001 m. Nr. 98-3482) bei vėlesni jo pakeitimai bei papildymai.
Lietuvoje kaip ir daugelyje užsienio šalių kai kurios prekės (paslaugos) apmokestinamos akcizo mokesčiu, kuris yra svarbus papildant nacionalinio biudžeto pajamas. LR pagamintos prekės tampa akcizų objektu nuo pagaminimo, o importuojamos prekės- kai atsiranda skola muitiniai. Užsienio praktika rodo, kad aakcizai dažniausiai nustatomi prekėms ir paslaugoms, kurios turi neelastingą paklausą (kaina didėja, o apmokestinamųjų objektų paklausos apimtis keičiasi mažai ar visai nesikeičia). Tačiau Lietuvos akcizų objektas yra ir ne pirmo būtinumo prekės: etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, apdorotas tabakas, elektros energija ir kuras.
Asmuo, numanantis gaminti prekes, kurios yra akcizų ojektas, verstis jų perdirbimu ir )arba) maišymu, šiai veiklai privalo įsteigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, jei vidutinė akcizų suma, apskaičiuota už apmokestinamamas prekes, pasiekia tam tikrą Vyriausybės nustatytą suma.
Akcizų mmokėtojai- akcizais apmokestinamų prekių sandėlių savininkai ir šių prekių importuotojai, įstatyme nustatyti atvejai.
Akcizų mokestinis laikotarpis – kalendorinis mėnuo, kuriam pasibaigus, iki kito mėnesio 15d. mokėtojas privalo teritorinei valstybiniai mokesčių inspekcijai pateikti akcizų deklaraciją ir teisės aktų nustatytus jos priedus. Jeigu vienas savininkas turi kelis akcizais apmokestinmų prekių sandėlius, deklaraciją pateikiama už kiekvieną sandėlį atskirai. Deklaracijoje atskirai turi būti deklaruojamos iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio išgabentos, akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje sunaudotos, akcizais apmokestinamų prekių sandelyje arba gabenimo, taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, metu prarastos akcizais apmokestinamos prekės, kurias akcizai neturi būti skaičiuojami.
Už mokestinį laikotarpį mokėtina akcizų suma turi būti sumokėta iki akcizų deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Vyriausybė turi teisę nustatyti ir kitus mokėjimo terminus, priklausomai nuo akcizų deklaracijoje apskaičiuotos akcizo sumos.
Akcizų įstatyme nurodyti atvejai, kai akcizais apmokestinamos prekės atleidžiamos nuo mokesčių, pvz. Eksportuojant akcizais apmokestinas prekes, importuojamos prekės, kurios neapmokestinamos importo mokesčiais ir t.t.
Akcizų tarifai yra labai skirtingi. Žr. lentelę Akcizo mokesčio objektai ir tarifai
Akcizo mokesčio objektai ir tarifai
Akcizų objektai Tarifai
Alui Už produkto hektolitrą 7 Lt už 1 procentą faktinės alkoholio koncentracijos. Faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais,- gryno alkoholio tūrio dalių skaičius 20 C temperatūroje. Laikomas alumi tik tuo atveju, jei jo faktinė alkoholio kkoncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne mažesnė kaip 0,5 procento tūrio.
Mažosios alaus daryklos pagaminančios 100 tūkst. dekalitrų per metus realizuoto aluaus taikomas 50 proc. mažesnis akcizo tarifas.
Vynui iš šviežių
vynuogių 150 Lt už produkto hektolitrą.
Kitiems fermentiniams
gėrimams Kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne didesnė kaip 8,5 proc. tūrio,- 40 Lt už produkto hektolitrą.
Nenurodytiems gėrimams už produkto hektolitrą- 150 Lt.
Tarpiniams
produktams Kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 15 proc. tūrio už produkto hektolitrą- 230 Lt.
Etilo alkoholiui 3200 Lt už gryno etilo alkoholio hektolitrą. Grynojo etilo alkoholio hektolitru laikoma 100 litrų etilo alkoholio, kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 100 proc. tūrio, o temperatūra 20 C.
Midaus trauktinei 1200 Lt už gryno etilo alkoholio hektolitrą. Grynojo etilo alkoholio hektolitru laikoma 100 litrų etilo alkoholio, kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio. procentais yra 100 proc. tūrio, o temperatūra 20 C.
Apdorotam tabakui
(cigarams, tabakui) 111 lt už kilogramą produkto.
Cigaretėms 40,50 Lt už 1000 cigarečių.
Variklių benzinui 1250 Lt už toną.
Žibalui, gazoliui ir jų pakaitalams 1002 Lt už toną.
Skystam kurui (mazutui) 52 Lt už toną .
Žildymui skirtas gazolis 80 Lt už toną.
Degalai (variklių kuras) naftos dujoms bei jų pakaitalai 432 Lt 1000 litrų.
Įsigytas ggazolis žemės ūkio įmonių grąžinamas 120 Lt per kalendorinius metus vienam žemės ūkio naudmenų ha, deklaruotam Vyriausybės nustatyta tvarka.
275 Lt per kalendorinius metus vienai tonai tvenkiniuose ir kituose vidaus vandenyse sugautų ir realizuotų žuvų.1.1 Mokesčio apskaičiavimo reikalavimai
Akcizai skaičiuojami už :
1) prekes, kurioms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas panaikintas (t.y. išgabentas prekes, už kurias akcizai nesumokėti, išskyrus prekes, išgabentas taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą. Akcizai neskaičiuojami už akcizais apmokestinamas prekes, kurioms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas panaikintas, jeigu jos pagal šio Įstatymo nuostatas atleidžiamos nuo akcizų;
2) sandėlyje sunaudotas prekes, už kurias akcizai nesumokėti, išskyrus, kai šios prekės panaudotos kitoms prekėms, kurios pagal šį Įstatymą yra akcizų objektas, gaminti arba šio Įstatymo nustatytiems tikslams, kuriems naudojamos prekės atleidžiamos nuo akcizų;
3) sandėlyje prarastas prekes, už kurias akcizai nesumokėti. Akcizai neskaičiuojami už prarastas prekes, kurių kiekis neviršija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų natūralios netekties normų, ir prekes, prarastas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, jeigu tai įrodyta Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
4) iš sandėlio išsiųstų prekių kiekį, prarastą gabenimo, joms taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, metu. Akcizai neskaičiuojami už parastą prekių kiekį, neviršijantį Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų natūralios netekties dėl prekių transportavimo normų,
taip pat už prekes, prarastas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, jeigu tai įrodyta Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, taip pat už išsiųsto ir faktiškai gauto kiekio skirtumus, kurie neviršija teisės aktų nustatytų leistinų matavimo prietaisų paklaidų.1.2 Mokesčio sumokėjimas
Ne vėliau kaip iki akcizų deklaracijos pateikimo termino pabaigos į vietos mokesčio administratoriaus, kurio teritorijoje yra sandėlis, surenkamąją sąskaitą, o jeigu mokėtojas nėra sandėlio savininkas, į to, kurio teritorijoje jis įregistruotas mokesčio mokėtoju.1.3 Mokesčio lengvatos
Nuo akcizų atleidžiamos akcizais apmokestinamos pprekės, jeigu jos:
1) eksportuotos;
2) skirtos užsienio šalių diplomatinių ir konsulinių atstovybių veiklai;
3) atgabenamos keleivių asmeniniame bagaže ir neviršija Vyriausybės nustatytų kiekių, kuriuos fiziniams asmenimis (keleiviams) leista įvežti be importo mokesčių;
4) pagal Muitinės kodeksą neapmokestinamos importo mokesčiais;
5) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tiekiamos kaip atsargos laivams ir (arba) orlaiviams, gabenantiems keleivius ir (arba) krovinius tarptautiniais maršrutais;
6) įvežamos užsienio valstybių kariuomenių vienetų, laikantis Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo nuostatų. <
Galimos atskiros lengvatos pagal Įstatymo specialios dalies nuostatas.1.4 Kiti mokesčio administravimo ypatumai
Akcizas nemokamas, jeigu prekės iš sandėlio išgabenamos į kitą sandėlį taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą. Tokiu atveju išrašomas akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentas, nurodantis, kad akcizas už pprekes bus sumokėtas tuo metu, kai prekės pateks į rinką galutiniam vartojimui2. RINKOS REGULIAVIMAS AKCIZAIS- APŽVALGA IR APŽVALGOS PROBLEMOS
Akcizo mokesčio taikymas, skirtingai nuo kitų įprastų mokesčių (pelno, gyventojų pajamų,
pridėtinės vertės), paprastai grindžiamas ne tik poreikiu finansuoti biudžetą, bet ir kitais „svarbiais
visuomenės“ tikslais. Akcizais paprastai apmokestinamos tos prekės, kurių vartojimas sukuria
neigiamų pasekmių ir individualaus veikėjo rinkoje kaštai skiriasi nuo bendrų patiriamų socialinių
kaštų. Tai yra, akcizinių prekių vartojimas sukuria negatyvius eksternalitetus (Išorinis poveikis arba eksternalitetas – tai situacija, kai individualaus veikėjo rinkoje kaštai skiriasi nuo bendrų patiriamų socialinių kaštų. Pavyzdžiui, degalų vartojimas patenkina vartotojo poreikį naudotis automobiliu, tačiau tuo pat metu daro žalą aplinkai, arba tabako vartojimas patenkina vartotojo poreikius, tačiau tuo pat metu sukuria kaštus sveikatos apsaugos sistemai ir kenkia aplinkinių ssveikatai). Akcizai ES yra
harmonizuoti. Tai padaryta del dviejų pagrindinių priežasčių: siekiant suvienodini kainų lygi bendroje ekonominėje erdvėje ir išvengti aukštų mokesčių valstybių pajamų bazes sumažinimo del prekės vartojimo ne toje šalyje, kuriai prekės skirta, ar kontrabandos. Šioje tyrimo dalyje bus apžvelgti akcizais apmokestinamų prekių tarifų dydžiai ES, nagrinėjamos pagrindinės akcizo mokesčio bei jo harmonizavimo ES problemos.
Lietuvos Akcizų istatymas nustato, kad akcizais apmokestinama:
1) etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai;
2) apdorotas tabakas;
3) energetiniai produktai;
4) elektros energija.
Lietuvos akcizų istatymas suderintas su ES teisės aktais, kkurie nustato akcizo mokesčių
apmokestinamas prekes, minimalųų akcizo mokesčio dydį, administravimo tvarka ir išimtis.2.1 Akcizo mokesčio dydžiai cigaretėms, alkoholiniams gėrimams ir degalams
Šioje dalyje pateikiami akcizais apmokestinamų prekių tarifų dydžiai, jie lyginami su ES valstybių narių taikomais tarifais bei Rusijoje ir Baltarusijoje taikomais tarifais šiems produktams.2.1.1 Akcizas apdorotam tabakui
Akcizų apmokestinami ivairūs tabako gaminiai: cigarai, cigarilės, rukomasis tabakas ir cigaretės.
Dėl vartojimo ir kontrabandos paplitimo toliau nagrinėjamas cigarečių apmokestinimas.
Vadovaujantis ES direktyva 2002/10, šalys gali taikyti dviejų tipų minimalių akcizų cigaretėms lygius: i) 57 proc. populiariausios kainų kategorijos ir 60 eurų už 1000 vienetų; arba ii) 95 eurai1000 vienetų. Nuo 2006 m. liepos 1 d. Direktyva įpareigoja valstybės narės tarifą padidinti nuo 60iki 64 eurų ir nuo 95 iki 101 eurų už 1000 vienetų. Direktyva taip pat įpareigoja skaidytiapmokestinimą į vertybinį – ad valorem, išreiškiama procentais nuo maksimalios mažmeninėsprekybos kainos, ir specifini – išreiškiama eurais arba nacionaline valiuta 1000 cigarečių.
Atitikimas nustatytiems minimaliems akcizo dydžiams (57 proc. ir 60 eurų arba 95 eurai) vertinamas skaičiuojant bendrą akcizo mokesčio – ad valorem ir specifinio – našta. Ji geriausiaiiliustruoja skirtumus tarp ivairių valstybių narių taikomų akcizų. 60 eurų dydžio 1000 vienetų cigarečių akcizo mokesčio našta iš senųjų ES narių nėra pasiekusi tik Ispanija, tačiau jos taikomas
akcizas atitinka 57 pproc. reikalavimą. Didžiausius akcizus taiko Didžioji Britanija 233,38 eurai, Airija – 189,45 eurai, Prancūzija – 141,22 eurai, Skandinavijos šalių taikomi tarifai vyrauja nuo 102iki 115 eurų. Lietuvoje taikomas akcizo mokestis sudaro 20,38 eurų, Latvijoje 11,39, Lenkijoje, Čekijoje, Estijoje – 26-29 eurų. Minimalų tarifą iš naujai įstojūsių valstybių peržengė tik Malta ir Kipras. Mokesčiai (PVM ir akcizai) senosiose ES valstybėse sudaro nuo 69 iki 79 proc. visos mažmeninės cigarečių kainos.
Akcizai Baltarusijoje ir Rusijoje, kurios yra pagrindinės kontrabandinių cigarečių tiekėjos, yra
žemesni: Rusijoje cigaretėms su filtru bendra akcizo našta sudaro 2,385 euro, ji beveik 9 kartus
mažesnė nei akcizo našta Lietuvoje ir 100 kartų mažesnė negu Didžiojoje Britanijoje. Mažmeninė
populiariausia cigarečių kaina litais Lietuvoje sudaro 3,04 lito, Didžiojoje Britanijoje – 24,8 lito,
Rusijoje – 0,97 lito. Cigarečių apmokestinimo akcizai labai skirtingi ES, Rusijoje ir Baltarusijoje. Žr. (1lentelę).
1 lentelė
Valstybė Akcizo ad volerem dalis, proc./kainos Specifinio akcizo dydis, eurai/1000 Bendra akcizo našta, eurai/1000 Populiariausia kainų kategorija, eurais/1000
ES minimumas – 57 proc. populiariausios kainų kategorijos ir bendra našta 60 euru už 1000 vienetu; arba
– bendra našta 95 eurai 1000 vienetu
Suomija 50 15,13 115,20 200,14
Vokietija 24.23 61,7 102,51 168,42
Didžioji Britanija 22 154,34 233,38 359,25
Ispanija 54 3,91 56,56 97,50
Lietuva 15 13,76 20,38 44,17
Latvija 6,1 9,7 11,39 27,71
Estija 24 13,42 26,08 57,23
Lenkija 25 14 50,86 50,86
Baltarusija 1,8 (su filtru
0,8 (be filtro) 6,08
Rusija 5 1,67 (su filtru), 0,64 (be filtro) 2,385 (su filtru)
1,355 (be filtro) 14,3
Taigi cigarečių mažmeninės kainos ir akcizo mokesčio našta Lietuvos kaimynėse, Lietuvoje ir
kitose ES šalyse stipriai skiriasi. Senosiose EES valstybėse akcizo mokestis sudaro iki 79 proc.
cigarečių kainos ir tai yra pagrindinis veiksnys, nulemiantis didelę šio produkto kainą. Tokie dideli,
akcizų mokesčių nulemti, kainų skirtumai yra svari paskata cigarečių kontrabandai.2.1.2Akcizai degalams
Akcizų apmokestinami bešvinis benzinas, benzinas, turintis švino, žibalas, dyzeliniai degalai,
skystasis kuras (mazutas), orimulsija, naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai. Šiame tyrime apžvelgiami akcizų dydžiai benzinui, gazoliui (dyzeliniam kurui) ir suskystintoms dujoms. Akcizų degalams lygius nustato 2003 m. spalio 27 d. ES direktyva 2003/96, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūra, kuri panaikino Direktyvas 92/81 ir 92/82. Minimali akcizo dyzeliniam kurui norma yra 302 eurai 1000 litrų (nuo 2010 m. – 330 eurų).
Akcizai dyzeliniam kurui senosiose ES šalyse yra didesni: jie svyruoja nuo 253 (Liuksemburge) iki 848 (Didžioji Britanija) eurų 1000 litrų. Daugelyje šalių akcizai siekia 300-400 eurų 1000 litrų. Į šią
grupę patenka ir kai kurios naujos ES šalys (Vengrija, Čekija, Slovenija ir Slovakija). Lietuva nuo
2004 m. gegužės 1 d. taiko 245 eurų tarifą, tačiau nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kiek turi
būti pasiektas minimalus akcizo lygis: nuo 2008 m. akcizo tarifas bus 274 eurai; nuo 2011 m. – 302
eurai; nuo 2013 m. – 330 eurai. Akcizą dyzelinui žiūrėkite paveikslėlyje.
1 pav. Akcizai dyzelinui ES šalyse.
Minimali akcizų bešviniam benzinui norma yra
359 eurai už 1000 litrų, o benzinui su švinu – 421 eurai už 1000 litrų. Mažiausi akcizai bešvintam benzinui yra naujosiose ES šalyse – jie skiriasi nuo
400-450 Vengrijoje iki 223 eurų Estijoje. Didžiausi akcizai bešviniam benzinui yra nustatyti Didžiojoje Britanijoje (800 eurų), žemiausi – Graikijoje (300 eurų. Akcizai benzinui su švinu vė gi mažiausi yra naujosiose ES šalyse – nuo 223 eurų Estijoje iki 440 eurų Vengrijoje. Didžiausi akcizai senųjų ES šalių tarpe yra vėl gi Didžiojoje Britanijoje (900 eurų), mmažiausi – Graikijoje (337 eurų). Lietuva taiko skirtingus akcizo tarifus benzinui su švinu ir be švino – atitinkamai 421 ir 287 eurai už 1000 litrų. Bešvinio benzino akcizui nustatytas pereinamasis laikotarpis: nuo 2008 m. akcizo tarifas bus 323 eurai; nuo 2011 m. – 359 eurai. Benzinui su švinu Lietuva taiko akcizą atitinkanti Direktyvos reikalavimus.
Iš keturių automobilių kuro rūšių suskystintų dujų akcizai mažiausi. Belgijoje, Suomijoje ir Kipre yra nustatytas nulinis tarifas. Didžiausias tarifas yra Danijoje (469 eurus už toną), Italijoje (285
eurų), VVengrijoje ir Slovakijoje (po 189 eurų) bei Bulgarijoje (175 eurų). Lietuva taiko 125 eurų už toną dujų akcizo tarifą. Minimalus akcizo tarifas etilo dujoms yra 125 eurų už toną (03/96/ES), taigi
nemaža dalis ES šalių nepasiekusi nustatyto minimalaus tarifo.
Degalų apmokestinimas aakcizais ES šalyse, Rusijoje ir Baltarusijoje
2 lentelė
Valstybė Benzinas su
švinu, eurai/1000
litrų
Bešvinis
Benzinas,
Eurai/1000
litrų Dyzelinis kuras,
eurai/1000 litrų Dujos, eurai/1000 kg
ES minimumas 421 359 302 125
Suomija 676 596,5 345,9 0
Vokietija 721 669,8 485,7 161
Didžioji Britanija 895,33 799,59 848,65 143,38
Ispanija 428,79 395,69 293,86 125
Lietuva(duomenys nuo 2004.05.01) 421 286 244 125
Latvija 323,33 246,34 153,96 76,98
Estija 223,69 223,69 162,97 95,87
Lenkija 369,72 331,22 249,62 99,54
Baltarusija 80,1 80,1 50,59 Nėra duomenų
Rusija 70,18 70,18 23,42 Neapmokestina
Akcizo dydžiai Lietuvoje ir jos kaimynėse ne ES šalyse skiriasi nuo 3 iki 6 kartų. Mažmeninės
degalų kainos Lietuvoje yra maždaug du kartus didesnės nei Rusijos Kaliningrado srityje ar Baltarusijoje.2.1.3 Akcizai etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams
Minimalus akcizo tarifas etilo alkoholiui yra 550 eurų už gryno alkoholio hektolitre (92/84/EEB). Tarifai etilo alkoholiui mažiausi yra naujosiose Vidurio Europos šalyse, neseniai prisijungusiose prie ES, bei Italijoje ir Portugalijoje, kur jie nesiekia 1000 eurų. Mažiausi tarifai yra Kipre, Italijoje, Slovėnijoje (atitinkamai 348 eurų), didžiausi – Skandinavijos šalyse bei Didžioje Britanijoje ir Airijoje (2000-5500 eurų už hektolitrą). Lietuva taiko didesnį akcizą (927 eeurų), nei to reikalauja ES direktyva 92/84/EEB, išskyrus sumažinta tarifą midui (348 eurų).
Vadovaujantis ES direktyva 92/84/EEB, minimalus akcizo tarifas vynui yra nulis. Tačiau praktikoje paprastam ir šampanizuotam vynui šalys nustato skirtingo dydžio akcizus. Paprasto vyno akcizai įvairiose šalyse svyruoja nuo nulio (Austrija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Liuksemburgas, Italija, Portugalija, Kipras, Čekija, Malta, Slovėnija, Slovakija) iki 240 eurų už alkoholio laipsnį hektolitre Švedijoje. Kitose Skandinavijos šalyse akcizai paprastam vynui irgi yra dideli: Suomijoje – 235 eurai, Danijoje – iki 142 eeurų už alkoholio laipsnį hektolitre. Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje
akcizai paprastam vynui taip pat yra aukšti – 253 ir 273 eurai. Likusiose šalyse akcizas svyruoja tarp 30 ir 60 eurų už hektolitrą.
Akcizai šampanizuotam vynui yra kiek aukštesni. Nulinis tarifas taikomas Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Liuksemburge, Portugalijoje, Bulgarijoje, Maltoje, Slovėnijoje. Belgijoje, Austrijoje ir Danijoje tarifai skiriasi nuo 140 iki 190 eurų už alkoholio laipsnį hektolitre. Švedijoje, Suomijoje, Nyderlanduose akcizai šampanizuotam vynui patenka į ribą tarp 200 ir 250 eurų už hektolitrą. Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje šie tarifai yra aukščiausi – 351 ir 546 eurai. Likusiose šalyse akcizai šampanizuotam vynui yra tarp 30 ir 70 eurų už alkoholio laipsnį hektolitre.
Lietuva šiame kontekste iš esmės išsiskiria tuo, kad priklauso 13 šalių grupei, kurios apmokęstina akcizų nešampanizuotą vyną. Vienas iš pagrindinių apmokestinimo motyvų – tariamai apsaugoti
Lietuvos alaus pramonę nuo vyno konkurencijos. Šiuo atveju reikia pažymėti, kad nešampanizuoto vyno neapmokestina akcizų tokios alaus gamybos tradicijomis garsios šalys, kaip Čekija, Vokietija, Slovakija. Šių šalių patirtis rodo, kad vyno neapmokestinimas akcizų nedaro žalingo poveikio alaus pramonei.
Duomenys apie etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų akcizus susiteminti 3 lentelėje.
3 lentelė
Valstybė Etilo alkoholiui,
eurai už gryno alkoholio hektolitrą Alui, eurai už procentą
Faktinės alkoholio koncentracijos produkto hektolitrui Vynui
nešampanizuotam,
eurai už produkto hektolitrą
ES mminimumas 550 1,87 0
Suomija 5046 28,59 235,46
Vokietija 1303 1,97 0
Didžioji Britanija 3116,14 19,47 252,81
Ispanija 739,97 2 0
Lietuva 926,89 2,03 43,45
Latvija 846,81 4,7-8,1* 50,41
Estija 926,72 3,52 66,47
Lenkija 962,59 6,25 29,75
Baltarusija 390 0,8** 15
Rusija 375 0,86** 6,11
*Latvijoje taikomas akcizo dydis priklauso nuo alaus stiprumo. Lentelėje nurodyti dydžiai taikomi alui 2,8 proc. iki 7 proc. alkoholio tūrio. Virš 7 proc. alui taikomas 64,67 euro tarifas.
**Rusijoje alui nuo 0,5 proc. iki 8,6 proc. taikomas bendras 4,3 euro akcizas hektolitrui.
Baltarusijoje taikomas bendras 4 eurų akcizas hektolitrui. Lenteleje pateiktas palyginamasis dydis
parodantis, kokių akcizų eurais už procentą faktinės alkoholio koncentracijos produkto hektolitrui
būtų apmokestinamas 5 proc. alkoholio tūrio alus.2.2 Akcizų taikymo problemos
Akcizų taikymas susijęs su problemomis, kurių negalima ignoruoti ar užmiršti, svarstant
apmokestinimo akcizais ir akcizų dydžio klausimus. Trumpai aptarsime šias problemas.
1).Akcizų nustatymo problema yra susijusi su pačiu neigiamu eksternalitetu, kurį sukelia akcizais apmokestinamos prekės vartojimas. Pirma, kad eksternalitetą reikėtų (būtų verta ir prasminga)
minimizuoti ir neutralizuoti pabranginant prekės vartojimą, šis eksternalitetas turi būti išties
reikšmingas. Antra, šis eksternalitetas turėtų kilti dėl bet kokio kiekio prekės suvartojimo, o ne nuo
perteklinio ar netinkamo prekės vartojimo (nes apmokestinamas kiekvienas pirmas suvartotas vienetas, o ne tas papildomas, kurio suvartojimas sukuria eksternalitetą). Trečia, galėtume rasti gausybę prekių, kurių vartojimas sukuria (ar gali sukurti) neigiamų pasekmių, tačiau joms akcizai netaikomi. Kaip tada su argumentų nuoseklumu? Riebus maistas didina infarkto riziką, automobiliai kelia avaringumą, aerozoliai didina ozono skylę ir t. t. Vadinasi, vadovaujantis eksternaliteto neutralizavimo ir minimizavimo kriterijumi apmokestinta turėtų bbūti dažna preke (nereikia pamiršti, kad visos prekės ir yra apmokestinamos taikant PVM.)
Nustatyti, kas šiandien sukuria didžiausias – išskirtines – neigiamas pasėkmes ir todel tūrėtų būti
apmokestintas akcizais – išties sunku, o greičiausiai ir neįmanoma. Taikant akcizus remiamasi nebeneigiamu eksternalitetų identifikavimo, įvertinimo ir minimizavimo bei neutralizavimo argumentų, kiek jau senokai nekvestionuojama tradicija. Neieškoma įrodymų ir patvirtinimų, kad„eksternalitetų mažinimo ir neutralizavimo“ akcija pavyksta. Priešingai, yra netiesioginių įrodymų,bylojančių, kad ji nepavyksta net pačios akcizus nustačiusios valdžios vertinimu. Tokia akcizų funkcijos (eksternalitetų minimizavimo) nesekmė puikiai įrodo papildomai įvedami tiesioginiai draudimai: nepilnamečiams pirkti alkoholinius gėrimus, rūkyti viešose vietose, visiškas draudimas vartoti narkotikus ir pan. Analogiškai vertintinas ir mėginimas kitais būdais perspėti apie šių prekiųvartojimą – visų pirma tai informacija apie prekių vartojimo žalą. Geriausias pavyzdys yrareikalavimas ant cigarečių pakelio reikšmingą vietą skirti grėsmingiems įspėjantiems užrašams apie rūkymo žalą. Tai taip pat byloja, kad kainos veiksnys neatlieka tikėtosios ribojimo funkcijos ir kad šia funkcija siekiama „paramstyti“ kitais būdais, kurie galbūt galėtų tapti pagrindiniais.
2) Akcizų dydžio nustatymas taip pat kelia daug neatsakomų klausimų. Juk jei akcizais siekiamaneutralizuoti neigiamas prekių vartojimo pasėkmes, vadinasi, akcizų dydis turi būti siejamas su tų neigiamų pasėkmių pašalinimo kaštais. Paprasčiau tariant, tabako akcizo turi pakakti plaučiu vežio gydymui (vadinamas Pigouvian lygis). Tačiau Lietuvos
praktikoje akcizų dydis buvo nustatomas
pirmiausia siekiant prisiimti būsimos narystės ES įsipareigojimus, o ne įvertinti ir pagrįsti jį neigiamų pasėkmių neutralizavimu. Visų pirma ir todėl, kad suskaičiuoti kažkokį vieningą mokestį tokiu būdu būtų netikslu, o individualų – neimanoma. Principo pritaikymo neįmanomumas verčia abejoti jo taikymo efektyvumu, tad ir tikslingumu. Praktikoje įplaukos i biudžetą iš akcizų nėra siejamos su neigiamų pasekmių neutralizavimu.
3) Akcizų taikymas, nukreiptas prieš eksternalitetus, pats turi neigiamų pašalinių pasėkmių:
3.1) Santykinai pabrangintos akcizinės prekės verčia žmones rinktis jų pakaitalus, kurie ttaip pat
yra žalingi. Pavyzdžiui, pakėlus akcizus, rūkantis žmogus dažnai pradės pirkti prastesnės
kokybės tabaką, atitinkanti jo perkamąją galią.
3.2) Akcizai sukelia itin dideles paskatas jų vengti kontrabandos, nelegalios gamybos ir prekybos būdų. Mėginimai sumažinti šią akcizų sukeliamą grėsmę yra brangūs, dažnai neefektyvūs.
Žmonės dažnai nepateisina pastarųjų pastangų, nes būtent nelegalūs produktai leidžia jiems
pigiau patenkinti savo poreikį.
3.3) Akcizų administravimas yra brangus ir vis brangsta. Taisyklės tampa sudėtingesnė.s, o jų
laikymosi užtikrinimas (ir mokesčio reikšmingumas biudžete) reikalauja kasdienio mokesčius administruojančių institucijų kišimosi, aktyvios priežiūros.
3.4) Akcizų srities sspecialistai dažnai nurodo ir neigiamą akcizų taikymo įtaką mažas pajamas
gaunančioms visuomenės grupėms. Kitaip tariant, akcizai yra regresyvus ir diskriminaciniai. Pagrindinę dalį akcizų sumoka mažiausiai išsilavinę visuomenės nariai. Tai sufleruoja dar viena alternatyva akcizams – edukacija.
3.5) Specialistų minimos itin didelės moralinės iir psichologinės pasekmės, tokios kaip
atsakomybės permetimas, motyvacijos iškreipimas.2.3 Akcizų harmonizavimo ES problemos
Akcizai ES yra harmonizuoti. Tai padaryta dėl dviejų pagrindinių priežasčių: siekiant suvienodinti
kainų lygį bendroje ekonominėje erdvėje ir išvengti aukštų mokesčių valstybių pajamų bazes
sumažinimo dėl prekės vartojimo ne toje šalyje, kuriai prekės skirta, ar kontrabandos. Akcizų
harmonizavimas kelia šias pagrindines problemas:
1) Šiuo metu, nors akcizai harmonizuoti, akcizo mokesčio našta valstybėse narėse žymiai skiriasi. Didžiojoje Britanijoje akcizo našta (233,38 eurai/1000 cigarečių) yra du kartus didesnė nei
Suomijoje (115,2 eurai/1000 cig.) ir keturis kartus didesnė nei Ispanijoje (56,56 eurai/1000 cig.).
Mažmeninės kainos taip pat varijuoja nuo 359,25 euro/1000 cig. Didžiojoje Britanijoje iki 97,5
euro/1000 cig. Ispanijoje. Jau šiuo metu esantys skirtumai yra toleruojami ir tikslas dėl kainų
suvienodinimo nepasiekiamas.
2) Akcizai daro stiprią įtaką rinkos veikimui ir iškraipo kkonkurenciją prekių grupių viduje, tarp
prekių grupių ir tarp valstybių. Nors ši problema yra pačių akcizų taikyme, tačiau ji dar labiau
išryškėja ES mąstu. Apmokestinamos prekės ir tarifo pasirinkimas yra politinis sprendimas, darantis
esminę įtaką prekės kainai ir vartotojų pasirinkimui. Todėl neišvengiama, kad ir valstybės narės,
siekdamos apginti savo nacionalinius interesus ir vyraujančius verslus, ir įmonės, kurių verslą
tiesiogiai lemia jų prekėms ir jų konkurentų prekėms taikomi akcizai, siekia daryti įtaka akcizo
mokesčio nustatymui. Ryškiausias pavyzdys galėtų būti nulinio tarifo vynui nustatymas, kurį
išsikovojo valstybės narės vyno ggamintojos. Valstybės narės gali nustatyti skirtingus akcizo tarifus
šampanizuotam ir nešampanizuotam vynui: Austrija ir Vokietija, negaminančios šampanizuoto
vyno, jam taiko 144 ir 136 eurų/produkto hektolitrui dydžio tarifus, o šiose valstybėse gaminamam
nešampanizuotam vynui taiko nulinį mokesčio tarifą. Šis sprendimas prieštarauja deklaruojamiems
akcizų politikos tikslams – bendro alkoholio suvartojimo mažinimui ir jo vartojimo socialinių
sanaudų kompensavimui.
Išimčių ir nenuoseklaus apmokestinimo pavyzdžių gali būti Direktyva 2003/96, reglamentuojanti energetinių produktų apmokestinimą. Ji nustato daug išimčių, kada akcizo mokestis gali būti netaikomas arba taikomas iš dalies. Visų pirma direktyva diferencijuoja apmokestinimą pagal
vartojimo tikslą (pavyzdžiui, 2 str. nustato, jog Direktyva netaikoma energetikos produktams, kurie
naudojami ne variklių degalams ar krosnių kurui, o kitiems tikslams). Antra, pagal direktyvą valstybės narės gali taikyti diferencijuotas apmokestinimo normas taikant fiskalinės kontrolė spriemones. Trečia, valstybės narės nustatytomis sąlygomis gali savarankiškai atleisti nuo šioje direktyvoje nustatytų mokesčių ar juos sumažinti. Ketvirta, direktyva skiria degalų naudojimą ekonominei ir neekonominei veiklai bei kitais pagrindais.
Toks reglamentavimas turi esminių trūkumų:
2.1) Išimtys, nors ir suteikia lankstumą ir galimybę prisitaikyti prie konkrečių sąlygų, tačiau iš
kitos pusės neigia pačią harmonizavimo esmę ir taip parodo jo trūkumus;
2.2) Išimtys atskiriems degalams sukuria palankias kontrabandos ir sukčiavimo galimybes –
prekės deklaruojamos kaip neapmokestinamos ir pan.;
2.3) Akcizų dydžių diferenciacija pagal panaudojimo degalų tikslus neigia akcizo taikymo
paskirtį, apsunkina kontrolę ir mokesčio ssurinkimą ir iškraipo konkurenciją.
3) Akcizo mokesčio harmonizavimas turi skirtingą ekonominį poveiki ES valstybėms narėms. ES šalys, o ypač naujosios narės, reikšmingai skiriasi gyventojų gaunamų pajamų dydžiu ir kainomis.
Harmonizavus akcizus, ypač tais atvejais, kai akcizai nustatomi absoliučia suma, šalys ir su
skirtingų pajamų lygiu turi mokėti daugiau mažiau vienodą akcizų mokesčio sumą. Tai reiškia, kad
neturtingosioms šalims tenka sunkesnė našta, žymiai viršijanti minėta eksternaliteto neutralizavimo
kainą. Mokesčio regresyvumas čia pasireiškia kitame – neturtingos šalies – lygmenyje.
Akcizų harmonizavimas sukurtas didelių .akcizų šalių valstybių interesams apsaugoti mažų akcizų šalių vartotojų (paprastai gaunanciu mažesnes nei ES vidurkis pajamas) sąskaita. Mažų šalių
vyriausybėms tokia praktika priimtina del didėjančių biudžeto pajamų.
Akcizų lygis nustatytas neįvertinus naujai įstojančiu šalių gyvenimo lygio – nustatytas minimumas yra tu valstybiu, kuriu BVP yra beveik du kartus didesnis nei Lietuvos. Tabako gaminiai šiuo metu ES valstybėse yra gerokai lengviau prieinami senosiose ES valstybese nei naujosiose. Remiantis atliktais tyrimais, kurie vertino galimybę įsigyti 1000 cigarečių atsižvelgiant į asmens pajamas skirtingose valstybėse narėse, cigarečių prieinamumas ES yra beveik du kartus didesnis nei
Lietuvoje, Lenkijoje ir beveik tris kartus didesnis nei Estijoje. Iki 2009 m. pabaigos mažmeninė
cigarečių kaina Lietuvoje išaugs 156 proc. Kasmet Lietuva turi pakelti akcizus 26 proc. Jeigu gyventojų pajamos neaugs taip pat greitai, cigarečių prieinamumas mažės ir ppaskatos ieškoti pigesnių augs. Lietuvą ir kitas naujai prisijungusias valstybes dideli akcizai žeidžia neproporcingai stipriai ir dėl ilgos ES išorinės sienos administravimo sąnaudų bei didelių kontrastu tarp kaimyninių ir vidinių kainų. Naujosios ES narės administruoja 45 proc. visų išorinių sausumos sienų.
4) Bendrają rinką ES kuria ne vienodi mokesčiai, o vidinė konkurencija ir prekių judėjimo laisvė.
Bendroji rinka „bendresnė“, t. y. labiau susaistyta, kai yra paskatos veikti skirtingose valstybėse
narėse. Akcizų diferencijavimas naudingas bendrajai ES rinkai, nes rinkos dalyviams josnaudingumas yra ten, kur didesni skirtumai ir taip geriau patenkinami vartotojų poreikiai.
Argumentas, kad minimumo mažinimas sudarys nelygias konkurencijos sąlygas valstybėms, kurios išlaiko aukštesnius tarifus, nėra tikslus. Šiuo metu, nors akcizai harmonizuoti, akcizo mokesčio
našta valstybėse narėse skiriasi žymiai: Didžiojoje Britanijoje akcizo našta (233,38 eurai/1000 cigarečių) yra du kartus didesnė nei Suomijoje (115,2 eur/1000 cig.) ir keturis kartus didesnė nei
Ispanijoje (56,56 eur/1000 cig.). Mažmeninės kainos taip pat kinta nuo 359,25 euro/1000 cigarečių
Didžiojoje Britanijoje iki 97,5 eur/1000 cig. Ispanijoje. Taigi jau šiuo metu esantys skirtumai yra
toleruojami ir nelaikomi konkurencijos tarp valstybių narių suvaržymu. Nustatytas minimalus akcizo mokesčio tarifas leidžia valstybėms narėms kelti jį be maksimalios akcizo ribos, todėl galimybė, kad kai kuriose valstybėse akcizas kils ir santykiniai skirtumai tarp valstybių narių didės yra taip pat realios. Jeigu
yra teisinė ir politinė galimybė didinti skirtumus ir akcizo naštoje, ir kainoje keliant akcizus, vis dėlto atsižvelgiant į ekonominę naujų valstybių narių padėtį turi būti suteikta galimybė akcizus mažinti.
Pažymėtina, kad 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/74, keičianti Direktyva 2003/96, suteikia galimybę į ES stojančioms valstybėms taikyti laikiną atleidimą nuo mokesčių arba jų
sumažinimą. Ši direktyva nurodo, kad minimalus direktyvos 2003/96 nustatyti reikalavimai dėl
energetinių produktų apmokestinimo gali sukelti rimtų ekonominių ir socialinių sunkumų naujai
prisijungiančiose valstybėse. Šie sunkumai kyla dėl sąlygiškai mmažų iki šiol nustatytų akcizo
mokesčiu energetiniams produktams, ekonominių reformų vykstančių šiose valstybėse, sąlyginai
mažų gyventojų pajamų ir ribotų galimybių mažinti kitus mokesčius ir taip išlyginti bendrą mokesčių naštą. Preambulėje numatoma, kad jeigu akcizai būtų padidinti kaip numatyta Direktyvoje 2003/96, naujai prisijungusių valstybių narių ekonomikos ir gyventojai patirtų neigiamų pasekmių, ypatinga našta gultų ant mažų ir vidutinių įmonių pečių. Todėl direktyva numato minimalių akcizų dydžių taikymo lengvatas, tuo pačiu pažymi, kad tokios išimties pobūdis ir konkretūs dydžiai „nebus žalingi vidaus rinkos veikimui iir neiškraipys konkurencijos“.
Šie teiginiai ir egzistuojantys akcizų tarifų skirtumai valstybėse narėse pagrindžia išvadą, kad
akcizų skirtumai t.arp ES valstybių yra toleruojami ir galimi, neiškreipia konkurencijos ir netrikdo
bendros rinkos veikimo.3. EKONOMINĖS KONTRABANDOS PRIEŽASTYS IR įTAKA DARANTYS VEIKSNIAI
Šiame skyriuje į kontrabandą žvelgiama kaip įį rinkos reiškinį, veikiamą pasiūlos ir paklausos jėgų. Kontrabandinė rinka veikia šalia legalios, pirkėjų ir pardavėjų keliai susipina – pirkėjai sprendžia,
kurią prekę pasirinkti, pardavėjai ieško būdų parduoti. Be pirminių paklausos ir pasiūlos jėgų,
kontrabandai įtaką daro ir kiti bendri veiksniai – vieni tiesiogiai veikiantys prekę ir jos kainą
(akcizai, prekybos apribojimai ar muitai), kiti veikia kaip papildomos paskatos šešėliniam verslui
(dideli mokesčiai, griežtas darbo santykių reguliavimas), treti – lengvina kontrabandą (korupcija).
Bendru kontrabandos priežasčių ir įtaką darančių veiksnių identifikavimas ir analizė naudingi
bendrai ir atskirų prekių kontrabandos prevencijai ir šešėlinės ekonomikos tyrimui.
Paklausa lemia vartotojų noras įsigyti prekių. Paklausa pigesnėms prekėms yra didesnė negu
brangesnėms. Vartotojas nori prekės, kuri patenkintų jo poreikius už kuo mažesnę kainą. Vartotojas
tenkindamas savo poreikius turi nuolat rinktis, kokius poreikius tenkinti ir kkokius pirkinius rinktis
tiems poreikiams patenkinti. Vartotojas reaguoja į kainos pokyčius ir sprendžia, kam skirti turimus
išteklius. Turėdamas ribotus išteklius kylant prekės kainai vartotojas turi pasirinkimo galimybių:
pirkti pabrangusias prekes, atsisakyti vartoti ir nustoti tenkinti šiuos poreikius, pereiti nuo
brangesniu tos pačios rušies prekių prie pigesnių. Rinkoje pigesnės tos pačios rūšies prekės gali būti
legalios (pigesnės rušies cigaretės, alkoholiniai gėrimai) arba nelegaliai rinkoje esančios – namų
gamybos produktai (pilstukas, namine degtinė) ir kontrabandinės prekės. LLRI atliktas sociologinis
tyrimas patvirtina, kad vartotojas renkasi pagal kainą ir kokybę priimtinas pprekes ir pakančiai žiūri į
kontrabandines prekes ir jų vartojimą. Daugiau negu pusė apklaustųjų (61 proc.) visiškai pateisina
arba yra linkę pateisinti kontrabandinių prekių vartojimą.
Paklausos tenkinimas yra veikla, kuria kiti rinkos dalyviai siekia patenkinti savo poreikį gauti
pajamų. Pasiūla reaguoja į prekių paklausą. Kaip jau buvo minėta, vartotojai pageidauja priimtinos
kokybės prekių už kuo mažesnę kainą, ir tokių prekių paklausa yra didesnė. Nebūtinai pigesnių
prekių paklausa gali būti patenkinta – rinkoje gali nebūti dalyvių, kurie sutiktų mainyti turimą prekę
už tokia kaina, kurią siūlo pirkėjas. Pardavėjas turi galimybių, kaip patenkinti pigesnių prekių
paklausą ieškodamas pigesnių tos pačios rūšies prekių ir gali mažinti sąnaudas reikalingas prekę
patiekti į rinką. Prekės kainos struktūroje dalį jos sudaro dėl valstybės reguliavimo ir mokesčių
atsirandančios sąnaudos. Pardavėjas, siekdamas mažinti sąnaudas ir veikti legaliai, siekia sumažinti
tas sąnaudas, kurios nesusijusios su valstybės reguliavimu – mažinti sąnaudas žaliavoms, darbo
jėgai, vadybai ir pan. Tačiau sąnaudas sumažinti galima ir atsisakant paklusti valstybės nustatytoms
taisyklėms – gaminti prekes neatitinkančias kokybės reikalavimų, mokėti darbuotojams „vokelyje“,
duoti kyšį kontroliuojančioms institucijoms.
Kontrabanda siekiama išvengti:
•kontrolės, nes prekės neatitinka kokybės ar saugumo reikalavimų. Pavyzdžiui, vaistų iš
Rusijos arba Baltarusijos kontrabandos atveju šie produktai, nors buvo legaliai importuojami
iki įstojimo į ES, tačiau įsigaliojus ES normoms dėl vaistų kokybės jie nebeatitinka šių
reikalavimų ir įvežami kontrabanda.
•kontrolės, nes tokių prekių apyvarta yra ddraudžiama – ginklai, šaudmenys, sprogmenys,
radioaktyviosios medžiagos, psichotropinės ar narkotinės medžiagos;
•dėl mokesčių išaugančių sąnaudų. Kontrabanda įvežamos prekės išvengia muito, akcizų ir
PVM mokesčių.
•del reguliavimo išaugančių sąnaudų. Kontrabanda atvežtos prekės dažniausiai nepatenka į
legalaus verslo terpe5, todėl kontrabandos ir nelegalios prekybos šiomis prekėmis sistema
išvengia su darbo santykiais susijusių mokesčių ir sąnaudų, veiklos licencijavimo sąnaudų,
atskirų prekių rūšių specialaus reguliav.imo sąnaudų.
•dėl muitinės procedūrų išaugančių sąnaudų. Muitinės procedūros brangios tiek dėl sudetingų
reguliavimo taisyklių, tiek dėl kintančios krovinių tikrinimo praktikos.
•intelektinės nuosavybės apsaugos reguliavimų. Kontrabanda vežamos prekės, kuriomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės savininkų teisės: piratiniai garso, vaizdo įrašai, padirbtos pramoninės prekės. Pervežtos kontrabanda, jos patenka i šešėlinę rinką, nes tik
joje gali būti realizuotos.
Kontrabanda savo esmę patvirtina žodžio kilmė – tai veikimas prieš taisyklę. Kontrabanda tai prekių gabenimas per sieną ir pateikimas rinkai, kai pažeidžiant nustatytas taisykles siekiama išvengti jų taikymo. Mokesčių ir taisyklių taikymo vengiama dėl padidesiančių sąnaudų ir apskritai siekiant
įvežti uždraustas, tačiau paklausias prekes.
Viena iš pagrindinių kontrabandos veiksnių yra didelė mokesčių našta. Mokesčių sistema sudaro rimtas paskatas vengti legalaus verslo. Įmokos Privalomojo socialinio draudimo fondui sudaro 34 proc. darbo užmokesčio, fizinių asmenų su darbo santykiais susijusios pajamos apmokestinamos 33 proc., kitos pajamos – 15 proc. tarifu. Individualios įmonės moka 15 proc. pelno mokestį ir pajamų mokestį nuo ttos pajamų dalies, kurią įmonės savininkai naudoja savo reikmėms.
Mokesčių naštą padidino 2003 m. įsigaliojęs pakuotės aplinkos teršimo mokestis. Dėl
įsipareigojimo didinti iki minimalaus ES lygio stipriai auga akcizai. Iki 2009 m. akcizai tabakui
padidės 156 proc., 2004 m. suskystintoms dujoms akcizas pakilo 20 proc. 2003 m. PVM pradėtas
taikyti kai kurioms anksčiau neapmokestintoms prekėms. Mokesčių įstatymų kaita, daugybė išimčių, sudėtinga surinkimo sistema didina netiesioginę mokesčių naštą ir skatina šešėlinę ekonomiką. Bendrojoje ES rinkoje tarp valstybių narių nebetaikomi jokie muito mokesčiai ar jiems tolygų poveikį turinčios rinkliavos. Prekybai su trečiosiomis šalimis ES nustato visoms valstybėms narėms bendrą muito tarifą. Iki narystės ES Lietuva taikė vidutiniškai mažesnius importo muitus trečiosioms šalims nei ES, ypač pramoninėms prekėms.
Akcizo mokesčiai tiesiogiai atsispindi prekės kainoje ir taip kelia valstybės reguliavimo sąnaudų dalį galutinėje prekės kainoje. Akcizas ir PVM tabakui sudaro iki 60 proc. mažmeninės kainos, akcizas etilo alkoholiui ir PVM stipriųjų alkoholinių gėrimų kainoje sudaro iki 70 proc. Dėl šių
priežasčių išaugusios kainos skatina kontrabandą, nes kontrabandinės prekės išvengia šių su mokesčiais susijusių sąnaudų.
4 lentelė
Valdoma
ES Valdoma
Lietuvos Veiksnio
Sąsaja su
kontrabanda Svarbumas
Didelė mokesčio našta
Muitai Taip Ne Susiję su preke 3
Gyventojų pajamos Ne Taip Papildoma paskata 1
Įmoniu pelno Ne Taip Papildoma paskata 1
Akcizo Taip Iš dalies Susijė su preke 3
PVM ne taip Susiję su preke 2IŠVADOS
1) Tabako, alkoholio ir naftos verslai yra detaliai reguliuojami, reguliavimas ne visada
proporcingas ir aiškus.
Kontroliuojančių institucijų ir reguliuojančių taisyklių gausa sudaro
palankias sąlygas korupciniams sprendimams. Didelės tiesioginės reikalavimų
įgyvendinimo sąnaudos daro itaką galutinei produkto kainai ir didina kontrabandos paskatas.
2) Akcizo dydžiai Lietuvoje ir jos kaimynėse ne ES šalyse skiriasi nuo 3 iki 6 kartų.
Mažmeninės degalų kainos Lietuvoje yra maždaug du kartus didesnės. Rusijoje, kuri yra
pagrindinė kontrabandinių cigarečių tiekėja, bendra akcizo našta cigaretėms su filtru sudaro
2,385 euro, ji beveik 9 kartus mažesnė nei akcizo našta Lietuvoje ir 100 kartu mažesnė negu
Didžiojoje Britanijoje. Mažmeninė populiariausia cigarečių kaina litais LLietuvoje sudaro
3,04 lito, Didžiojoje Britanijoje – 24,8 lito, Rusijoje – 0,97 lito. Taigi cigarečių mažmeninės
kainos ir akcizo mokesčio naštos skirtumai Lietuvos kaimynėse, Lietuvoje ir kitose ES
šalyse sudaro kontrabandos prielaidas.
3) Akcizai nustatyti pažeidžiant deklaruojamą tikslą mažinti neigiamas žalingiausių prekių
vartojimo pasekmes. Apmokestinimo objektas nustatomas remiantis tradicija, o ne
objektyviu vertinimu. Akcizo dydis negrindžiamas objektyviais duomenimis apie padaryta
neigiamą poveikį, nes bendro poveikio, kurį patiria kiekvienas atskiras individas, nustatyti
neįmanoma. Eksternalitetams neutralizuoti skirtas akcizas pats turi neigiamų pasėkmių –
kelia produktų kainas ir skatina kontrabandą, verčia įsigyti ppigesnių, taciau tokių pat žalingų
prekių, akcizų administravimas brangus ir sudėtingas.
4) Nors akcizai harmonizuoti, akcizo mokesčio našta valstybėse narėse skiriasi žymiai. Šiuo metu esantys skirtumai yra toleruojami ir nelaikomi konkurencijos tarp valstybių narių
suvaržymų. Akcizo mokesčio nustatymas turi skirtingą ekonominį poveikį ES vvalstybėms
narėms. Akcizai daro reikšmingą itaką rinkos veikimui ir iškraipo konkurenciją prekės
grupių viduje, tarp prekių grupių ir tarp valstybių. Akcizų lygis nustatytas neįvertinus naujai
įstojančių šaliu gyvenimo lygio – nustatytas minimumas yra tų valstybių, kurių BVP yra
beveik du kartus didesnis už Lietuvos. Apmokestinamos prekės ir tarifo pasirinkimas yra
politinis sprendimas, darantis esminę itaką prekės kainai ir vartotojų pasirinkimuiPASIŪLYMAI
1. Remiantis tuo, kad akcizai daro stiprią itaką rinkos veikimui ir iškraipo konkurenciją prekių
grupių viduje ir tarp prekių grupių, didina prekių kainą ir skatina kontrabandą – mažinti
akcizus Lietuvoje tose ribose, kurias suteikia ES direktyvos.
2. Remiantis tuo, kad akcizų harmonizavimas faktiškai nepasiekia akcizinių prekių kainų
suvienodinimo ES, tačiau dėl didelių akcizinių prekių kainų labai žeidžia naujųjų, ne tokių
turtingų, ES valstybių vartotojus – siūlyti ES mažinti minimalias akcizų ribas. Akcizų
minimalios ribos mmažinimas taip pat būtų prasmingas, nes dėl išaugusios kontrabandos
labiausiai pažeidžiamos yra naujosios valstybės, kurios administruoja daugumą ES išorinių
sienų su mažiau ekonomiškai stipriomis valstybėmis, kurios yra kontrabandos šaltinis.LITERATŪRA
1. Buškevičienė E. Mokesčių sistema.-Kaunas technologija, 2003.-102p.
2. Mokesčių teisė/Marcijonas A., Sudavičius B.-Vilnius, 2003-124p.
3. http//: www.lrinka.lt
4. http//: www.delfi.archyvas.lt
5. http//: www.vmi.lt
6. http//: www.euroverslas.lt