Pramogų verslas Lietuvoje

Vienas iš pagrindinių Lietuvos pramogų verslo centrų –

Palanga.

Sporto mėgėjai nelepinami

Mėgstančiųjų tikrąjį sportą, kaip ir pernai, laukia paplūdimyje

įrengtas tinklinio aikštynas su tribūnomis, prie gelbėjimo stoties galima

pagainioti futbolo kamuolį – čia stovi metaliniai kilnojami futbolo vartai.

Nors kurorte vasaros sezono metu labiausiai vagiami dviračiai, tai

neatbaido dviračių nuomotojų. Šią paslaugą Palangoje siūlo per dvidešimt

nuomotojų, turinčių po keliolika ar net po keliasdešimt dviračių.

Nemirsetoje, buvusioje sovietų karinio dalinio teritorijoje, planuojama

įrengti golfo aikštyną. Jis užimtu 140 hektarų militaristinės zonos ploto.

Neseniai Palangos savivaldybė įsteigė visuomeninę privačią organizaciją

“Palangos golfas”. Tačiau kurorto pramogų industrijos plėtrą kol kas stabdo

iki šiol nepatvirtinti Palangos ir Nemirsetos detalieji planai.

Ateityje Palangoje turėtų atsirasti modernus atviras baseinas, jachtų

prieplauka. Tačiau, kokia ta ateitis – artima ar labai tolima – kurorto

valdžia kol kas prognozuoti nedrįsta.

Kurorto naujiena – “Boingas”

Mažųjų poilsiautojų Palangoje šiemet laukia du nauji atrakcionai.

J.Basanavičiaus gatvėje viena sostinės bendrovė sumontavo vizualinį

kompiuterinį atrakcioną, vadinamą “Boingu”. Apie pusantro milijono litų

kainuojantį atrakcioną vilniečiai nuomoja iš norvegų pramogų bendrovės “M

Scandinavian AB”.

Laivą pprimenančioje kajutėje telpa dešimt žmonių. Joje penkias minutes

demonstruojami įvairiausi lenktynių epizodai – automobilių ralis, skrydis

lėktuvu, įvairių žiemos sporto šakų trasos, visureigių lenktynės tunelyje.

Iš viso šiuo metu yra parengtos aštuonios kompiuterinės programos. Šis

penkių minučių malonumas suaugusiems kainuoja 12 litų, vaikams –– 10.

Tačiau nepagailėję šios sumos pasijunta tikrais lenktynininkais. Ant

hidraulinio keltuvo besisukanti kabina atkartoja posūkius, pakilimus ir

nusileidimus. Žaidėjai taip tikroviškai jaučia ekrane matomus smūgius,

greičio didėjimą, stabdymą, jog išsilaikyti vietoje gali tik iki skausmo

įsitvėrę rankomis.

Dar viena naujovė Palangos atrakcionų pasaulyje – kartingai. Juos Kauno

bendrovė “Kartingų pramogos” įkurdino prie įvažiavimo į Liepojos plentą.

„Šlapios“ pramogos

Antrą sezoną prie Palangos vasaros estrados darbą tęsia pripučiamas

vandens baseinas. Jame kaip ir “Boinge”, papramogauti mėgsta ne tik mažieji

kurorto svečiai. Motorinėmis valtimis noriai plaukioja jų tėveliai,

paaugliai. Kartais pastarieji pernelyg įsišėlsta, tačiau nelaimių kol kas

pavyko išvengti.

Paplaukioti Palangos vasaros estrados pašonėje, kaip ir pernai kainuoja

penkis litus.

Tikrų plaukikų vėl laukia “Palangos Lino” baseinas. Prieš prasidedant

vasaros sezonui buvo naujai perdažytas baseino dugnas. Dabar vanduo jame –

akinamai žydras. Paslaugų kainos aatvirame “Palangos Lino” baseine šiemet

mažesnės nei pernai. Viena valanda plaukiojimo baseine suaugusiems kainuoja

14 litų, vaikams iki 12 metų – perpus mažiau.

Paplūdimyje šlapios pramogos šiemet nepasikeitė. Kaip ir pernai, čia

veikia tie patys trys vandens kalneliai. Pažadų kol kas neišpildė ir

kauniškė “Aumera”, prie gelbėjimo stoties planavusi įrengti vaikų žaidimų

ir atrakcionų aikštelę.

Vilnius tampa Lietuvos pramogų sostine

Vilniaus pramogų parkas

2004-04-28 Nepaisant juridinių keblumų dėl 60 hektarų sklypo tarp

sostinės Ozo, Kalvarijų ir Geležinio Vilko gatvių priklausomybės, pernai

jame pradėta pramogų parko statyba. Viena iš komplekso ddalių – universali

arena – turi būti baigta šių metų spalį. Kasmet – po statinį

Statytojai skuba, nes universalios arenos atidarymo data numatyta šių metų

spalio 4-ąją, o pirmasis renginys joje turėtų vykti spalio 30 dieną.

Visas Vilniaus pramogų parkas statomas trimis etapais – pirmiausia bus

baigta universali sporto ir pramogų arena, tada – uždaras vandens pramogų

parkas, kurį investuotojai pristato kaip didžiausią Rytų Europoje ir

planuoja atidaryti 2005 metų rudenį. Šeimos pramogų parko statybos pabaiga

numatoma 2006 metų rudenį.

Projekto iniciatoriai – Vilniaus miesto savivaldybė ir įmonių grupė

„Rubicon group“, kuriai priklauso projekto įgyvendintoja UAB „Ogmios Astra

pramogų centras“ ir statybos užsakovė UAB „Ozo arena“.

Vilniaus vicemeras Algimantas Vakarinas tikina, kad „šis projektas yra

vienas geriausių Lietuvoje viešojo ir privataus kapitalo bendradarbiavimo

pavyzdžių – savivaldybė aktyviai tvarko infrastruktūrą, o projekto

įgyvendintojai jau įpusėjo vieno svarbiausių parko segmentų – universalios

arenos – statybą“.

Arenos pastatas bus 28 metrų aukščio, 103 ilgio, 85 – pločio. Joje galės

vykti ne tik sporto varžybos, bet ir pramoginiai renginiai bei verslo

forumai.

Vicemeras pabrėžė, kad tokio dydžio Universali arena, kokia statoma parke,

yra būtina Lietuvai, siekiančiai surengti 2007 m. Europos krepšinio

čempionatą. Šis renginys dar labiau sustiprintų Lietuvos, kaip krepšinio

šalies, įvaizdį pasaulyje.

Numatyta, kad Ogmios Astra centras“, priklausantis Rubicon group“, į parką

investuos apie 150 mln. litų. Investicijos į šiuo metu sparčiai parke

statomą Universalią areną sieks per 65 mmln. litų.

Savo ruožtu miesto savivaldybė į infrastruktūrą, Ozo ir Kalvarijų gatvių

platinimą, sankryžas, įvažiavimus į parką, automobilių stovėjimo aikšteles

ir bendrą aplinkos sutvarkymą investuoja apie 15 mln. litų.

Lošimų bei lažybų pramogų verslas

“Olympic Casino Group” šiandien yra didžiausia lošimus organizuojanti

kompanija Baltijos šalyse pagal investicijų bei uždirbto pelno dydį.

Korporacijos misija – teikti patrauklias ir profesionalias lošimo paslaugas

bei pramogas saugioje aplinkoje. 2001 metais “Olympic Casino Group” žengė

pirmąjį žingsnį į naujas rinkas. 2001 m. spalio 19 dieną “Olympic Casino

Group” filialui Lietuvoje buvo išduota pirmoji šalyje lošimų operatoriaus

licencija.

2002 metais Lietuvoje įgyvendinti pirmieji sėkmingi projektai: tapome

pirmuoju lošimų operatoriumi naujoje lošimų rinkoje – 2002 metų vasario

mėnesį Vilniuje atidarėme pirmuosius “Olympic Casino” lošimo automatų

salonus, įrengtus pasitelkus Las Vegaso bei teatro motyvus. Tų pačių metų

spalį duris atvėrė ir pirmieji Lietuvoje lošimo namai “Olympic Casino” rytų

pasakos apie Aladiną motyvais

| | | | | |

| | | | | |

| | | | | |

| | | | | |

| | | | | |

| | | | | |

| | | | | |

| |

|salonas 7 |Pabradė | |

| | | | | |

| | | | | |

| | | | | |

| | | | | |

|VISO: |

Pasauliniai pramogų verslo lyderiai

Niekur pasaulyje pramogų industrija nėra taip išvystyta kaip

Japonijoje. Šalyje apie 70 pasilinksminimų parkų, kimšte prikimštų

įvairiausiais elektroniniais kompanijų “Sega” ar “Nemco” žaidimais. Jie

imituoja bombų sprogimus, lazerinių ginklų šūvius ir atominių bombų

švilpesį. Japoniją dabar yra tiesiog apsėdusi žaidimų manija, beveik visi

stambiausi elektroninės industrijos koncernai šia mada stengiasi

pasinaudoti.

Sukurtos tokios žaidimų aikštelės, kur parko lankytojas gali pats tapti

elektroninio žaidimo dalyviu, kovoti su natūralaus dydžio dinozaurais,

skraidyti simuliuojamoje kosminėje erdvėje. Priešingai nei įprasta

pasaulyje – tokius pasilinksminimų parkus įrengti kur nors atokioje

laukymėje toliau už miesto – Japonijoje pasitenkinama keliais dangoraižio

aukštais, nes Japonijoje pramogų parkui reikalingas žemės plotas kainuotų

milžiniškus pinigus, kurie yra pakankamai dideli net tokiems pramonės

milžinams kaip koncernas “Mitsubishi”.

Japonija dabar tapo savotišku pramogų bandymo poligonu. Kas mėnesį į

Japonijos rinką yra išleidžiami vis nauji elektroninių žaidimų variantai,

kuriuos japonai kaip nė vviena nacija pasaulyje trokšta būtinai išmėginti.

Apsukrūs verslininkai dabar stengiasi iš paskutiniųjų siekdami

patenkinti žaidimų ištroškusių japonų poreikius. Dangoraižių aukštai

užpildomi viduramžiškų tunelių imitacijomis – ten net skraido elektriniai

šikšnosparnių antrininkai arba įkuriama tropikų jūros pajūrio atkarpa, kur

horizonte plaukioja laivai, o visai šalia ropoja vėžliai.

Visa tai skirta maždaug 20 – 30 metų amžiaus japonams, kurie paprastai

dar gyvena pas tėvus, todėl nemažą savo uždarbio dalį gali skirti

pramogoms.

Viena populiariausių pramogų moterims – specialus elektroninis įtaisas

joms papasakoja, kokios jos yra iš tikrųjų: gražios ar ne, uždaros ar

linkusios į avantiūras. Nors tai nedaug kuo skiriasi nuo tradicinių

horoskopų ar pranašysčių, visur prie šios technikos stovi eilės merginų

norinčių išgirsti XX amžiaus pabaigos technologija pagrįstą nuomonę apie

jas. Jauniems japonams rimti dalykai ir pokštai, realybė ir elektronikos

sukurtas pasaulis beveik nesiskiria vienas nuo kitų. Paradoksalu – šalis,

kuri tapo XX amžiaus aukštų technologijų industrijos simboliu, pamažu tampa

pasilinksminimų ir žaidimų kraštu.

Viskas prasidėjo nuo Tokijo Disneilendo atidaryto 1983 metais. Būtent

tais metais Japonijos vyriausybė sutrumpino darbo laiką ir daugeliui žmonių

iškilo laisvalaikio problema. Ir peliukas Mikis bei ančiukas Donaldas buvo

kaip tik tai, ko reikėjo. Dabar per metus Tokijo Disneilende apsilanko

beveik 17 milijonų žmonių. Daugelis japonų apsilankymui Disneilende

ruošiasi kaip kelionei į užsienį – dažniausiai čia atvykstama ne vienai

dienai, nakvojama Disneilendo viešbučiuose, o 40 pasilinksminimo parko

restoranų ššvenčiamos vestuvės ir Kalėdos.

Per savaitė Disneilende paprastai išleidžiami beveik visi atostogoms

skirti pinigai, tačiau japonai nesigaili. Tokijo Disneilendo sėkmė buvo

užkrečiama. Beveik visa Japonijos pramonė “sužiuro” į šią puikią galimybę

užsidirbti pinigų – ir tada jokia idėja neatrodė beprotiška, o jai

įgyvendinti nebuvo gailima pinigų. Pavyzdžiui, Nagasakyje, kur iki XIX

amžiaus vidurio olandų pirkliai turėjo savo atstovybę, buvo pastatytas

tipiškas praėjusio amžiaus Olandijos miestas. Jam papuošti reikėjo milijono

tulpių! Net buvo pastatyta natūralaus dydžio Olandijos karalienės Beatričės

rūmai. Parko administracija reklaminiuose prospektuose sarkastiškai

pabrėžia, kad skirtumas tik vienas – dirbtinio miesto gatvės gerokai

švaresnės už originalo Olandijoje. Malūnus – be jų Olandijos kraštovaizdis

neįmanomas – šiame mieste suka elektriniai varikliai.

Iš visos Japonijos čia plūsta turistai ir jų fotoalbumuose atsiranda

puikios tikro Olandijos kampelio nuotraukos.

Dalis šio miesto yra skirta nuolatiniam gyvenimui – turtingi japonai

sunkiai atsispiria pagundai apsigyventi “tikroje” Olandijoje, kai Japonija

vos už kilometro. Pramogų industrijos koncernai galvoja strategiškai,

nuolat planuojama, kaip patraukti rytojaus lankytoją. Štai populiarus

Japonijos atrakcionų parkas “Space World”, kuriame jau šiandien galima

pajusti skrydį kosmine erdve ir net pranerti pro juodąją skylę – kas begali

būti moderniau! – kasmet naujiems atrakcionams sukurti skiria 74 milijonus

Vokietijos markių. Šio pramogų centro savininkas yra metalo apdirbimo

koncernas “Nipon Steel”, iš pajamų, gautų iš parko veiklos ši kompanija

ketina sanuoti viena iš savo metalo apdirbimo įmonių. Kitas metalo

industrijos koncernas NKK

galvoja panašiai. Siekdamas įveikti krizę, jis

įkūrė vandens pramogų parką “Wild Blue”. Tropinės jūros vandenyse po

tikromis palmėmis nardo tūkstančiai japonų. Tolumoje – ant seklumos

išmestas piratų laivas. Nieko nebūtų neįprasto, tik visa tai – įrengta

viename dangoraižyje.

Per vieną akimirką ši rami vietelė gali virsti audros apimtu pragaru –

tada bangas kruvinu raudoniu apšviečia pro debesis kyštelėjusi saulė,

vanduo sulaužo laivą, skęstantieji klykia – pakrantėje įsitaisę žiūrovai

susižavėję ploja. Jie patenkinti tuo ką gavo už 100 Vokietijos markių

kainuojantį bilietą.

O amerikiečių kino studija “Universal” planuoja Japonijoje, Kobės

mieste, pastatyti apie 3 milijardus Vokietijos markių kainuojantį pramogų

centrą, kuriame lankytojas galės išgyventi viską, ką matė garsiajame filme

“Juros periodo parkas”. Kodėl Kobėje, kur prieš du metus įvykęs stiprus

žemės drebėjimas miestą beveik nušlavė nuo žemės paviršiaus? Todėl, kad

pasak vietos politikų tai pats greičiausias būdas atgaivinti regiono

ekonomiką. Japonai siekia savo atrakcionų kultūrą eksportuoti į užsienį.

Apie 2002 metus Vokietijoje turėtų būti atidarytas “Japonijos parkas”.

Beveik 100 hektarų plote europiečiai galės patirti visą, kas yra egzotiško

Rytų kultūrose. Įdomiausia tai, kad viena iš šio atrakcionų parko

akcininkių bbus Vokietijos vyriausybė, kuri turi į parko statybą investuoti

apie 100 milijonų Vokietijos markių.

Europos pramogų centrai

Į MIUNCHENĄ – ALAUS IR RENGINIŲ

Bavarijos sostinė ir trečiasis pagal dydį Vokietijos miestas Miunchenas

garsėja Europoje ne tik kaip verslo, bet ir kaip pramogų centras. ĮĮsikūręs

Alpių priekalnėse, glostomas švelnaus ir šilto nuo kalnų pučiančio vėjo,

Miunchenas visada išsiskyrė iš kitų Vokietijos miestų savita mada ir

stiliumi, gero skonio tradicijomis, jame neįtikėtinai dera kosmopolitinis

rafinuotumas ir tradicinis Bavarijos žavesys.

Miuncheno įžymybės

Karališkoji miesto aikštė – viso pasaulio meno gerbėjų Meka. Ją supa

net septyni muziejai, tarp jų – garsioji “Lenbachhauso” galerija,

Gliptoteka, antikos meno muziejus ir kiti. Vaikščiojant po Miuncheno

senamiestį galima rasti ir kitokių įvairiausių muziejų – žaislų, muzikos

instrumentų, madų, numizmatikos, medžioklės ir net žūklės. Sekmadieniais

įėjimas į visus miesto muziejus nemokamas. Turistai apgailestauja, jog

patys garsiausi Miuncheno muziejai uždaromi “nepadoriai” anksti – 16.30

val. Todėl vėlyvą popietę norintiems dar ką nors įdomaus pamatyti galima

pasiūlyti aplankyti unikalų nepaprastų muziejų centrą. Pasak jo įkūrėjo

Manfredo Klaudo, visi muziejai vienas į kitą panašūs – jiems trūksta humoro

jausmo. TTodėl ir įkūrė centrą, kuriame gali rasti “neįprastų” muziejų –

velykinių kiškučių, kalėdinių eglučių papuošalų, vaikiškų pedalinių

automobilių. Tačiau visus juos pranoksta naktipuodžių muziejus.

Miuncheno šventės

Kad ir kokiu metų laiku nuvažiuotum į Miuncheną – visada pakliūsi į

šventę. Sausio mėnesį čia vyksta “Fašingas” – gavėnios šventė, kuri

baigiasi neregėtomis linksmybėmis – kaukių baliai miesto centre. 2000 metų

“Fašingas” vyks nuo sausio 7-osios iki vasario 24 dienos. Šių iškilmių metu

rengiami spalvingi karnavalai, elegantiški pokyliai stulbinamo grožio

vietose.

Vėliau, po gavėnios švenčių, kovo mėnesį prasideda stipraus alaus mmetas,

trunkantis dvi savaites. Jį miuncheniečiai vadina “pavasariniu sveikatos

kursu”. Šį paprotį sumanė vienuoliai.

Šešios didžiosios aludės išritina statines svaiginančio alaus. Šventės

metu groja pučiamųjų orkestrai, patiekiami bavariški užkandžiai.

Vos prasidėjus vasarai visi skuba į alaus barus. Didžiausia vasaros

šventė – Operos festivalis. Kiekvieną liepos mėnesį garsiausi

kompozitoriai, dainininkai ir dirigentai vis iš naujo šlovina Bavarijos

valstybinę operą. Miunchenas – mūzų ir muzikų miestas, pateisina savo

artistinį palikimą: čia kūrė V.A.Mocartas, R.Vagneris, R.Štrausas. 1910

metais savo Aštuntąją simfoniją čia atliko nepakartojamasis maestro –

Gustavas Maleris.

Prasidėjus rudeniui Miunchene vyksta garsioji “Oktoberfest” –

populiariausia metų šventė visoje Bavarijoje.

Jei norite išvysti palyginti ramų Miuncheną – siūloma čia atvykti

gruodžio mėnesį, prieš šv.Kalėdas.

Šventė kiekvieną dieną

Tačiau gal ir neverta laukti kalendorinių švenčių. Čia, Miunchene,

šventinė nuotaika vyrauja kiekvieną dieną. Tik reikia nusigauti į visuomet

švente alsuojantį rajoną – Švabingą. Anksčiau tai buvo studentiškas

rajonas, vėliau jį pamėgo dailininkai, rašytojai jį pavertė avangardinio

meno centru. Ir iki šiol Švabingas žavi ne tik Vokietijos, bet ir Europos

“bohemišką” visuomenę.

Švabingo gatvelėse ištisą parą skamba muzika, juokas, linksmybės. Čia

daugybė restoranėlių, kuriuose gali paragauti visų bavariškų patiekalų ir

gėrimų. Turistai atvykę į Miuncheną, būtinai aplanko Švabingą. Juk šventė

ir linksmybės, anot miuncheniečių, “puikus stimulas daryti gerus pinigus”.

Pasaulio pramogų sostinės

NAKTĮ NIUJORKO KLUBUOSE IŠNYKSTA VISI DIENOS TABU

Pasaulio pobūvių sostinėje Niujorke vėl švenčiama. Keletą mmetų visiškai

dingę naktiniai klubai ir diskotekos dabar išgyvena renesansą. Naktinio

gyvenimo žinovai šių laikų pagrindinę tendenciją įvardija kaip nekenksmingo

sekso malonumus. Kai Niujorką apgaubia naktis, išmuša vojeristų ir

ekshibicionistų valanda.

Paskutinį kartą žybteli šviesa, ir viską apgaubia tamsa. Spiegia sirena.

Ji trumpam nutyla, bet po sekundės sukaukia dar garsiau. Aitrūs dūmų

kamuoliai veržiasi į salę. Patrankos formos prožektoriai prismeigia savo

šviesomis baltus debesis.

Čia susirinko daugiau nei du tūkstančiai žmonių, kurie trūkčioja ir

sukiojasi pagal sirenos ritmą. Klube, kuris vadinasi “Club USA”, vyksta

karas. Karas prieš mitą. Be galo garsi muzika verčia publiką susiglausti

pilvais ir vibruoti krūtinėmis.

Į nosį trenkia aitrus prakaito ir alaus kvapas, o akis smaigsto ryški,

akinanti šviesa.

“Club USA” jau kokius metus yra pats populiariausias Niujorko naktinis

klubas. Čia nuolat lankosi tokios žvaigždės kaip Madonna, Prince`as ar

Julia Roberts.

Aštuntojo dešimtmečio pabaiga ir devintojo vidurys buvo didžiulių

diskotekų klestėjimo metas. Tokios asmenybės kaip Andy Warholas, Robertas

Mappletas ar Mickas Jaggeris, nuolat linksminosi legendinėse “Studio 54”,

“Area” arba “Pallace”. Garsas apie jų naktines orgijas ir pačios

įvairiausios paskalos sklando po pasaulį.

Ekonominė krizė ir, žinoma AIDS padarė galą triukšmingiems, per naktį

trunkantiems pobūviams. Daug žvaigždžių mirė nuo šios ligos, ar per didelės

narkotikų dozės.

Tie, kurie išgyveno, naktis paprastai praleisdavo namuose. Devintojo

dešimtmečio pabaigoje nepopuliarūs buvo kviestiniai pietūs, rečiau

išsiruošdavo ir į restoraną. Šokdavo dažniausiai bare.

“Club USA” populiarumas rodo, jog vėl sugrįš didieji klubai, teigia

Michaelas Musto, kuris jau dešimt metų yra korespondentas laikraščiui

“Village Voice” ir aprašinėja šio milijoninio miesto gyvenimą –

Paskutiniaisiais metais čia galima išvysti keisčiausių dalykų. Dabar

kiekvienas, kuris pakankamai pasitiki savimi, gali patirti nepakartojamų

įspūdžių šiose naktinėse metropolio džiunglėse.

Išvados

Naujovės Lietuvoje nepaprastai sunkiai skinasi kelią. Lietuva ne tik

nėra naujovių išradėja, bet sunkiai įsileidžia net ir tai, kas vakaruose

yra seniai įprasta ir suprasta. Šiuo atveju sakydama „Lietuva“ turiu

galvoje ne visus žmones, bet tik tuos, kurie yra įgalioti atverti kelią

naujovėms – apie teisės aktų kūrėjus ir leidėjus. Naujovių įgyvendintojai –

verslas – yra imlus naujovėms, jis mielai imtųsi ko nors nauja, bet yra

atsidūręs teisės aktų kūrėjų ir leidėjų spąstuose. Susidarė tokia padėtis,

kad visiškai nauja veikla užsiimti neįmanoma, jei ta veikla nėra teisiškai

sureguliuota. Tačiau tuomet, kai imama šią veiklą teisiškai reguliuoti, tai

yra kuriami ją reglamentuosiantys teisės aktai, ji tampa labai suvaržyta.

Taigi situacija nedaug skiriasi nuo tos, kai veikla apskritai neįmanoma

užsiimti.

Vilniaus pramogų parkas – puikus pavyzdys, kad ir Lietuvoje galima

sukurti patrauklų projektą, kuris yra vienas geriausių Lietuvoje viešojo

ir privataus kapitalo bendradarbiavimo pavyzdžių – tuo metu, kai

savivaldybė aktyviai tvarko infrastruktūrą, projekto įgyvendintojai jau

įpusėjo vieno svarbiausių Parko segmentų – Universalios arenos – statybas.

Džiugu, kad jau šių metų rudenį arena ne

tik džiugins vilniečius, bet ir

kels miesto prestižą bei tarptautinį konkurencingumą bei suteiks dar

daugiau pramogų visiems norintiems“,- sakė Vilniaus miesto vicemeras

Algimantas Vakarinas, vadovaujantis parko projekto priežiūros komisijai.