Elastingumo teorija

VILNIAUS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS FAKULTETAS

TEORINĖS EKONOMIKOS KATEDRA

ELASTINGUMO TEORIJA

ATLIKO: 4 gr. studentas

Valdas Grigonis

TIKRINO: Doc. dr.

A. Rastenienė

VILNIUS 2003

TURINYS

LENTELĖS 3

PAVEIKSLAI 4

ĮVADAS 5

TEORINĖ DARBO DALIS 6

PAKLAUSOS ELASTINGUMAS 6

PASIŪLOS ELASTINGUMAS 12

ELASTINGUMO SVARBA 14

IŠVADOS 16

LITERATŪRA 17

LENTELĖS

Lentelė 1 – Kryžminis elastingumas 11

PAVEIKSLAI

Paveikslas 1-Elastingumo skaičiavimas 6

Paveikslas 2- Absoliutus elastingumas 8

Paveikslas 3- Absoliutus neelastingumas 8

Paveikslas 4- Santykinis elastingumas 8

Paveikslas 5- Vienetinis elastingumas 8

Paveikslas 6- Santykinis neelastingumas 9

Paveikslas 7-Skirtingi nuolydžiai 9

Paveikslas 8-Skirtingi elastingumai 9

Paveikslas 9-Netiesinė paklausa 9

Paveikslas 10-Paklausų llyginimas a) 10

Paveikslas 11-Paklausų lyginimas b) 10

Paveikslas 12-Žemėjanti kainų poveikio kreivė 12

Paveikslas 13-Vertikali kainų poveikio kreivė 12

Paveikslas 14-Spindulys, sutampantis su S 13

Paveikslas 15-Spindulys aukščiau S (elastinga) 13

Paveikslas 16-Spindulys žemiau S (neelastinga) 13

Paveikslas 17-Gamintojų mokesčiai 14

Paveikslas 18-Vartotojų mokesčiai 15

ĮVADAS

Elastingumo teorija yra vienas iš pagrindinių veiksnių, nulemiančių

kaip vartotojai ir gamintojai reaguoja į kainų pasikeitimus rinkoje. Jis

padeda nusakyti, kas ir kokią mokesčio dalį sumoka į valstybės biudžetą,

kokios prekės bus perkamos labiau nei kitos, kaip pasikeis prekių pirkimas

pasikeitus pajamoms, kainai bei kaip ppriklauso vienų produktų pirkimas nuo

kitų kainos pasikeitimo. Visa ši informacija labai dažnai praverčia

praktikoje, todėl elastingumo supratimas ir taikymas yra labai aktualus

šiandieniniame pasaulyje. Jo svarbą labiausiai nulemia tai, kad mes

gyvename rinkos pasaulyje, kur ekonomika yra vienas pagrindinių dalykų.

Šiame darbe kaip tik daugiausiai dėmesio ir bus skiriama elastingumo

apibūdinimui, paaiškinimui. Kad būtų galima lengviau paaiškinti elastingumo

savybes, bus remiamasi informacija iš kitų literatūros šaltinių, pateikiami

pavyzdžiai bei grafinė medžiaga. Šiuo darbu siekiu atskleisti elastingumo

svarbą šiandienos praktikoje, bei jo taikymą kai kurių problemų sprendimui.

TEORINĖ DARBO DALIS

PAKLAUSOS ELASTINGUMAS

Elastingumas – kas tai. Labai dažnai yra naudinga išmatuoti paklausos

“jautrumą“ keičiantis kainoms ir pajamoms. Anksčiau daug kam atrodė, kad

tam tiktų paklausos funkcijos nuolydis, tačiau jis turi vieną svarbų

trūkumą: jam įtaką daro tai, kokiais vienetais matuojama kaina ir kiekis.

Pavyzdžiui, jei kainą matuotume centais, o ne litais, tai paklausos kreivės

nuolydis smarkiai pasikeistų. Vien dėl to reikalingas kitas “jautrumo“

matas – elastingumas. Jį naudojant, vietoj kiekio ir kainos pokyčių

naudojami jų procentiniai pokyčiai. Tokiu būdu išvengiama priklausomybės

tarp vienetų neatitikimų.

[pic]

Elastingumas – ttai matas, parodantis kainos ir kiekio tarpusavio ryšio

stiprumą. Šią formulę galima pertvarkyti:

[pic]

Gauta elastingumo formulė vadinama taškiniu elastingumu, kadangi joje

naudojamos taško “koordinatės“ P ir Q. Ji yra populiariausia ir plačiausiai

taikoma įvairiems uždaviniams spręsti. Tačiau ši formulė turi vieną

apribojimą – ji yra netinkama, kai kainų ir kiekio pokyčiai yra labai

dideli. Pavyzdžiui:

[pic]

Paveikslas 1-Elastingumo skaičiavimas

Išmatuokime elastingumą einant iš taško A į tašką B:

[pic]

Išmatuokime elastingumą einant iš taško B į tašką A:

[pic]

Matome, jog elastingumas smarkiai skiriasi, todėl, esant dideliems

kainų ir kiekių pokyčiams, reikia naudoti vidurio taško elastingumo

formulę. Ją taikant, keičiamas elastingumo formulės vardiklis:

[pic]

Tokiu atveju, pateiktame pavyzdyje gauname:

[pic]

Vidurio taško elastingumo formulė dar vadinama lanko elastingumu.

Taikant šią formulę, elastingumą galima apskaičiuoti bet kuriame intervale,

elastingumas įvertinamas centriniame intervalo taške.

Diskusijos dėl minuso ženklo. Kadangi paklausos kreivė yra neigiamo

nuolydžio (yra priešinga priklausomybė tarp kainos ir kiekio), tai

elastingumas taip pat yra neigiamas. Tačiau ekonomistai, kalbėdami apie

elastingumą, dažnai praleidžia minuso ženklą ir jį apibūdina kaip absoliutų

dydį. Taip dažnai daroma vien dėl to, kad būtų išvengta painiavos, kuri

paklausa yra elastingesnė: ar ta, kuri lygi -2, ar ta kuri lygi -1,2.

Ekonomistai teigia, kad paklausa, lygi -2, yra elastingesnė ir, kad būtų

paprasčiau tai suprasti, naudoja absoliučius dydžius. Tačiau būtina žinoti,

kad paklausos elastingumas visada yra neigiamas.

Elastingumo rūšys. Yra pabrėžiamos trys pagrindinės paklausos

elastingumo reikšmės:

1. Kai |Ed|<1, tai paklausa kainai yra neelastinga arba mažai

elastinga. Tai reiškia, kad, kainą padidinus 10%, perkamos prekės kiekis

sumažės mažiau nei 10%.

2. Kai |Ed|>1, tai paklausa kainai yra elastinga. Tai reiškia, kad,

kainą padidinus 10%, perkamos prekės kiekis sumažės daugiau nei 10%.

3. Kai |Ed|=1, tai paklausa kainai yra vienetinio elastingumo. Tokiu

atveju kainos procentinis pokytis sukelia tokį patį paklausos kiekio

procentinį pasikeitimą.

Kadangi, skaičiuojant elastingumą, gaunamos įvairių dyždių reikšmės,

tai jjos gali turėti ir skirtingas savybes bei skirtingą įtaką prekių

pirkimui. Dėl to yra išskiriamos kelios elastingumo rūšys:

1. Absoliutus elastingumas. Tai tokia situacija, kai nedidelis kainos

pokytis sukelia labai didelį kiekio pokytį. Paklausa, tokiu atveju, yra

horizontalioje padėtyje, t.y. teigiama, kad elastingumas yra begalinis

(Ed→∞). Grafiškai tai atrodo taip:

Tokia padėtis yra įmanoma tobulos konkurencijos rinkoje, kai visos

firmos gamina tokį patį produktą. Jei kuri nors firma tokioje rinkoje

padidintų esančią kainą, tai galima tikėtis, kad ji nieko neparduotų.

Paveikslas 2- Absoliutus elastingumas

2. Absoliutus neelastingumas. Tai tokia situacija, kai bet koks kainos

pasikeitimas nesukelia jokio paklausos kiekio pasikeitimo. Paklausa, tokiu

atveju, yra vertikalioje padėtyje, t.y. teigiama, kad elastingumas yra

lygus 0 (E=0). Grafiškai tai atrodo taip:

Tokia paklausa gali būti, kai prekė, kurios ieško vartotojas, yra labai

reikalinga ir vartotojas yra pasirengęs už ją sumokėti bet kokį pinigų

kiekį.

Paveikslas 3- Absoliutus neelastingumas

3. Santykinis elastingumas. Tai tokia situacija, kai |Ed|>1.

Grafike kaina sumažėjo nuo 6 iki 4 Lt, o kiekis padidėjo nuo 10 iki 20

vienetų. Todėl Ed=(20-10)/10*6/(4-6)=1*(-3) =-3.

Paveikslas 4- Santykinis elastingumas

4. Vienetinis elastingumas. Tai tokia situacija, kai |Ed|=1.

Grafike kaina sumažėjo nuo 8 iki 4 Lt, o kiekis padidėjo nuo 8 iki 12

vienetų. Todėl Ed=(12-8)/8*8/(4-8)=0,5*(-2) =-1.

Paveikslas 5- Vienetinis elastingumas

5. Santykinis neelastingumas. Tai tokia situacija, kai 0<|Ed|<1.

Grafike kaina ssumažėjo nuo 8 iki 4 Lt, o kiekis padidėjo nuo 18 iki 20

vienetų. Todėl Ed=(20-18)/18*8/(4-8)=1/9* (-2) =-2/9=-0,22.

Paveikslas 6- Santykinis neelastingumas

Paklausos kreivės nuolydis. Svarbu žinoti tai, kad grafiko forma

negali būti tinkamiausias būdas nustatyti paklausos elastingumą, kadangi

„kreivės nuolydis priklauso nuo absoliučių kainos ir kiekio pokyčių, bet,

apskaičiuojant elastingumą, imami procentiniai pokyčiai“[V. Skominas,

„Mikroekonomika", 92 psl.]. Tai gana lengva supransti. Kreivės nuolydis yra

gaunamas kainos pokytį padalinus iš kiekio pokyčio, todėl būtų gana

netikslu pasikliauti vien kreivės nuolydžiu, skaičiuojant jos elastingumą.

Kaip matome, 7 paveiksle yra pateiktos dvi kreivės, kurių elastingumas yra

vienodas, tačiau jų nuolydžiai skiriasi. Kita priežastis gali būti esant

tiesinėms paklausos lygtims (paveikslas 8). Tokiu atveju, visada

elastingumas turi skirtingas reikšmes skirtingose paklausos vietose. Taip

yra dėl to, kad pirmasis kainos sumažėjimas 1 Lt sudaro nedidelę procentinę

dalį sąlygiškai didelės pradinės 16 Lt kainos. Kainai mažėjant, 1 Lt

procentinė dalis darosi vis didesnė. Galima pastebėti, kad elastingumas yra

vienetinis paklausos viduryje. Yra dar vienas svarbus atvejis: kai paklausa

yra pastovaus elastingumo visuose kreivės taškuose (paveikslas 9). Esant

tokiai situacijai, yra gaunamos pastovaus dydžio pajamos. Tačiau dėl to

kreivė nebeįgauna tiesės formos, t.y. ji išlinksta. Kreivės nuolydis nėra

pastovus skirtinguose jos taškuose, nors elastingumas yra pastovus.

[p[pic][pic]p>

Paveikslas 7-Skirtingi nuolydžiai Paveikslas 8-Skirtingi

elastingumai

[p[pic]p>

Paveikslas 9-Netiesinė paklausa

Kitos elastingumo formulės. Elastingumą galima apskaičiuoti ne tik

naudojant taško elastingumo ar vidurio lanko

formulę, bet ir taikant

geometrinius metodus:

Šioje formulėje P yra bet kokia pasirinkta kaina, atitinkanti

paklausos kreivės tašką, kuriame apskaičiuojamas elastingumas. Pmax –

maksimali galima kaina, kai kiekis yra lygus 0. Norint apskaičiuoti

paklausos elastingumą, užtenka iš paklausos lygties susirasti atitinkamas

kainas. Tai labai paprastas, efektyvus ir greitas būdas. Tačiau kai

paklausos kreivė nėra tiesės formos, tada per tiriamą tašką reikia nubrėžti

liestinę. Žinant šią formulę yra nesunku nustatyti, kuri paklausos kreivė

yra elastingesnė. Pavyzdžiui, 10 ir 11 paveiksle yra pavaizduotos dvi

tiesės. Imant bet kokią kainą, yra nnesunku pastebėti, kad elastingesnė ta

paklausa, kurios Pmax yra mažesnis, t.y. kurios paklausa kerta y ašį arčiau

koordinačių pradžios. Tai yra visai suprantama, kadangi mažesnis Pmax

garantuoja mažesnį vardiklį ir dėl to elastingumas tampa didesnis.

[p[pic][pic]p>

Paveikslas 10-Paklausų lyginimas a) Paveikslas 11-Paklausų

lyginimas b)

Paklausos elastingumą lemiantys veiksniai. Vienas iš svarbiausių

veiksnių yra prekių pakeičiamumas. Tai reškia, kad kuo daugiau pakaitalų

turi prekės, tuo labiau elastingesnės jos bus. Gana geras pavyzdys yra

sviestas ir margarinas. Jie abu tenkina tuos pačius vartotojų poreikius,

todėl yra geri pakaitalai. Jei kurio nors vieno iš jų kaina smarkiai

šokteltų, tai vartotojai pradėtų pirkti daugiau antros prekės. Kitas

veiksnys yra prekės pobūdis: ar ji yra būtinybė ar prabanga vartotojui.

Prabangos prekių elastingumas visada didesnis nei būtinų prekių, kadangi be

būtinybių pirkėjai negali apsieiti. Pasikeitus prabangos prekių,

pavyzdžiui, atostogų kainai, pirkėjai gali greitai apsispręsti dėl jų

pirkimo, nes jos nėra svarbios. Dar vienas veiksnys, nulemiantis paklausos

elastingumą, yra prekės kainos dalis vartotojo pajamose. Taigi prekės,

kurios yra brangios ir tuo pačiu sudaro didesnę dalį vartotojo pajamose,

yra daug elastingesnės už pigias prekes. Tai reiškia, kad pirkdamas namą

vartotojas kreips daugiau dėmesio į jo kainą nei pirkdamas pieštuką.

Paskutinis veiksnys yra laikas. Kuo jis ilgesnis, tuo paklausa

elastingesnė. Jei benzino kaina didėja, tai dar nereiškia, kad žmonės perka

benzino žymiai mažiau. Važinėti mažiau galima, tačiau visiškai atsisakyti

važinėjimo ir pastatyti automobilį benzino taupymo tikslu dauguma

vairuotojų nesiruošia. Tačiau, praėjus ilgesniam laikotarpiui, gali būti

pagaminti nauji automobiliai, kurie naudotų mažiau benzino. Ilgo vartojimo

prekėms (automobiliams, baldams) ši taisyklė negalioja. Jei jų kaina

mažėtų, tai vartotojų reakcija būtų daug didesnė nei kainai kylant.

Kryžminis paklausos elastingumas. Kryžminis ppaklausos elastingumas yra

toks rodiklis, kuris parodo stiprumą ryšio tarp vienos prekės kainos

procentinio pokyčio ir kitos prekės kiekio procentinio pokyčio.

Jei prekės X ir Y yra pakaitalai, tai, padidėjus Y prekės kainai,

padidės X prekės paklausa. Tai reškia, kad Exy>0. Jei prekės yra

papildiniai, tai Y prekės kainos padidėjimas sumažins X prekės paklausą.

Dėl to Exy<0. Jei Exy=0, tai prekės X ir Y yra nepriklausomos viena nuo

kitos.

|Prekės|Kryžminis elastingumas |

| | |i |i |

|Maista|x |0,06|0,0|

|s | | |1 |

|Vynas |-0,13 |x |0,2|

| | | |7 |

|Alus |0,07 |0,41|x |

Lentelė 1- Kryžminis elastingumas

Kaip matome iš lentelės, maistui brangstant, pirkėjai daugiau vartos

vyno ir alaus (jie yra pakaitalai maistui, nes jų Exy yra didesnis už 0).

Tačiau pabrangus vynui, vartotojai mažiau vartos maisto prekių (yra

papildiniai).

Paklausos elastingumas pajamoms. Dažnai yra svarbu nustatyti ne tik

kaip keičiasi vartotojų poreikiai pasikeitus prekių kainoms, bet ir

pasikeitus pirkėjų pajamoms. Šiam tikslui yra naudojama paklausos

elastingumo pajamoms formulė:

Jei, padidėjus pajamoms, perkamų prekių kiekis padidėja, tai Em>0.

Tokiu atveju sakoma, kad prekė yra normali. Jei prekių kiekis sumažėtų, tai

Em būtų mažiau už 0 ir tokia prekė būtų vadinama bloga (blogesnės kokybės).

Tokios prekės gali būti maisto prekės. Jei žmogus uždirba pakankamai daug,

tai jo pajamų padidėjimas nesukels maisto prekių padidėjimo, nes jam ir

anksčiau užteko pinigų jo norimam maisto kiekiui suvartoti.

Jei, padidėjus pajamoms, perkamų prekių kiekis padidėja didesniu

tempu, tai Em bus didesnis už 1. Tuomet tokios prekės yra vadinamos

prabangos. Vadinasi vartotojo bendrų išlaidų dalis taip pat didėja,

didėjant pajamoms. Jei prekių kiekis padidėja mažesniu tempu nei pajamos,

tai Em<1 ir tokios prekės yra vadinamos kasdienio vartojimo prekėmis

(būtinomis).

Elastingumas ir gamintojo bendrosios pajamos. Kai turime duomenis apie

gamintojo bendrąsias pajamas(TR) (vartotojo išleidžiamus pinigus) prekės

kainai kintant, yra įmanoma nustatyti paklausos elastingumą. Jei kaina

krenta, o gamintojo TR auga, tuomet procentinis kiekio pokytis turi būti

didesnis nei procentinis kainos pokytis ir |Ed|>1. Jei kaina krenta, o

gamintojo TR irgi krenta, tuomet procentinis kiekio pokytis turi būti

mažesnis nei procentinis kainos pokytis ir |Ed|<1. Jei kaina krenta, o

gamintojo TR nesikeičia, tuomet procentinis kiekio pokytis turi būti lygus

procentiniui kainos pokyčiui ir |Ed|=1. Galime panagrinėti ir kainų

poveikio kreivę (12 paveikslas). Jei x1 kiekiui augant visų kitų prekių

kiekis mažėja (joms pirkti išleidžiama vis mažiau), tuomet procentinis

kiekio pokytis turi būti didesnis nei procentinis kainos pokytis ir |Ed|>1.

Jei kainų poveikio kreivė kiltų į viršų, tuomet |Ed|<1. Jei kainų poveikio

kreivė yra tokioje padėtyje kaip 13 paveiksle, tuomet paklausa tai prekei

yra neelastinga (|Ed|=0). Esant kreivei horizontalioje padėtyje |Ed|=1.

[p[pic]p[pic]p>

Paveikslas 12-Žemėjanti kainų poveikio kreivė Paveikslas 13-

Vertikali kainų poveikio kreivė

PASIŪLOS ELASTINGUMAS

Kadangi jau išsiaiškinome paklausos elastingumą galime susipažinti su

pasiūlos elastingumu. Pasiūlos elastingumas apibūdina gamintojų reakcijos

stiprumą į prekės kainos pokytį. Todėl:

Kaip matome, pasiūlos elastingumo formulė yra lygiai tokia pati kaip

ir paklausos, tačiau skiriasi tik tuo, kad čia yra procentinis kiekio

pokytis ne vartotojų perkamų prekių, bet gamintojų parduodamų. Deja iš

gamintojo bendrųjų pajamų mes nieko negalime pasakyti apie pasiūlos

elastingumą kainai, nes pagal pasiūlos dėsnį padidėjus kainai gamintojas

norės parduoti daugiau. Pasiūlos elastingumą yra įmanoma nustatyti

grafiškai. Tam reikia nusibrėžti spindulį iš koordinačių pradžios. Jei jis

sutampa su pasiūlos ffunkcija, tai pasiūla yra vienetinio elastingumo (14

paveikslas). Jei kerta pasiūlos funkciją ir lieka aukščiau už ją, tai

pasiūla yra elastinga, jei žemiau – neelastinga (15 ir 16 paveikslai

atitinkamai):

[p[pic]p[pic]p>

Paveikslas 14-Spindulys, sutampantis su S Paveikslas 15-

Spindulys aukščiau S (elastinga)

[p[pic]p>

Paveikslas 16-Spindulys žemiau S (neelastinga)

Pasiūlos elastingumą galima apskaičiuoti naudojant vien tik kiekius.

Tam reikia žinoti šią formulę:

Šioje formulėje Q yra bet koks pasirinktas kiekis, atitinkantis

pasiūlos kreivės tašką, kuriame apskaičiuojamas elastingumas. Qmin –

minimalus galimas kiekis, kai kaina yra lygi 0. Norint apskaičiuoti

pasiūlos elastingumą, užtenka iš pasiūlos lygties susirasti atitinkamus

kiekius. Tai labai paprastas, efektyvus ir greitas būdas.

Pasiūlos elastingumas turi tas pačias rūšis kaip ir paklausos

elastingumas (gali būti absoliučiai elastinga/neelastinga, santykinai

elastinga/neelastinga ir vienetinio elastingumo pasiūla). Todėl ir kreivių

formos yra tos pačios išskyrus nešalutinius atvejus (santykinį

elastingumą/neelastingumą ir vienetinį elastingumą). Taip yra todėl, kad

pasiūlos kreivė turi teigiamą nuolydį, o paklausos – neigiamą.

Pasiūlos elastingumą lemiantys veiksniai. Pirmas iš jų gali būti

laikas, kurį turi gamintojas, kad reaguotų į prekės kainos pasikeitimą.

Kylant kainai, gamintojas nori parduoti kuo daugiau, todėl turi turėti

galimybę pagaminti taip pat daugiau. Tačiau gamybos perskirstymui ir naujų

technologijų kūrimui reikia laiko, o kuo daugiau laiko turi, tuo jo pasiūla

bus elastingesnė. Kitas veiksnys yra produktų pakeičiamumas ir produktų

papildiniai. Tai reiškia, kad kuo daugiau skirtingų prekių gamintojas gali

pagaminti su turima

technologija, tuo jo pasiūla bus elastingesnė.

Paskutinė priežastis, daranti įtaką pasiūlos elastingumui, yra atsargų

kaina ir jos pagrįstumas. Gaminiai, gendantys greičiau nei kiti, turi

mažesnį elastingumą.

ELASTINGUMO SVARBA

Elastingumas yra vienas pagrindinių dalykų, darančių įtaką vartotojų

ir gamintojų mokamiems mokesčiams. Jis daro įtaką ir gamintojo bendrosioms

pajamoms. Jei |Ed|>1, tai gamintojas gali padidinti pajamas tik mažindamas

kainą. Jei |Ed|<1, tai gamintojas savo bendrąsias pajamas padidins tik

pakeldamas kainą. Vadinasi jo pajamos bus didžiausios tik tada, kai |Ed|=1.

Panagrinėkime mokestines naštas gamintojams ir vartotojams. Tarkime

vyriausybė nustato akcizo mmokestį kai kurioms prekėms, turinčioms didelę

paklausą, pavyzdžiui, benzinui. Tarkime, vyriausybė nustato vieno lito

mokestį. Mes galime teigti, jog mokestį paprasčiausiai sumokės pirkėjas,

kuris prekę įsigis brangiau vienu litu. Tačiau taip ne visada yra. Kad būtų

galima aiškiau suprasti kas ir kokią mokesčių dalį sumoka, panagrinėkime

tokį grafiką.

Pradinė pusiausvyra iki mokesčio nustatymo yra taške Ed kuris atitinka

6 mln. parduotų prekės vienetų po 2 litus už kiekvieną. Nustačius mokestį,

pasiūlos kreivė pasislenka aukštyn vieno lito atstumu, t.y. nuo S1 iki S2.

Visa pasiūlos kreivė pasislenka aukštyn atsižvelgiant į mokesčio dydį

(pasiūla sumažėja todėl, kad gamintojas akcizo nustatymą priima kaip

atitinkamą gamybos kaštų padidėjimą).

Pasiūlos kreivės poslinkis aukštyn perstumia pusiausvyrą iš E1 į E2

padėtį. Vartotojų mokamas mokestis yra viršutinė mokesčio ploto dalis, o

gamintojų – apatinė. Vartotojų (pirkėjų) mokama kaina padidėja 25 centais,

t.y. nuo 2,00 Lt iki 2,25 Lt. Taigi vartotojams tenka tik 25 centai

mokesčių naštos. Gamintojai (pardavėjai) apmoka likusią 75 centų mokesčio

dalį. Vartotojams mažesnė mokesčių naštos dalis tenka todėl, kad jie labiau

reaguoja į kainos pokyčius nei gamintojai. Paklausa yra elastingesnė už

pasiūlą.

[p[pic]p>

Paveikslas 17-Gamintojų mokesčiai

Kitame grafike parodyta priešinga situacija. Čia matome, kad

gamintojai jautriau reaguoja į kainos pokyčius; pasiūla yra elastingesnė už

paklausą. Todėl gamintojams tenka mažesnė mokesčio dalis. Didesniąją

mokesčio dalį apmoka pirkėjai.

[p[pic]p>

Paveikslas 18-Vartotojų mokesčiai

Kai paklausa yra absoliučiai neelastinga tada visą mokestį sumoka

vartotojai, kai absoliučiai elastinga – gamintojai. Su pasiūlos kreive

viskas yra atvirkščiai. Kai pasiūlos kreivė yra visiškai elastiga, tai

mokestį į biudžetą sumoka vartotojai, kai neelastinga – gamintojai. Visais

kitais atvejais mokesčio mokėjimas pasiskirsto dalimis tarp vartotojų ir

gamintojų priklausomai nnuo to, kokio elastingumo yra pasiūlos ir paklausos

kreivės.

Vyriausybei apsimoka apmokestinti tas prekes, kurių elastingumas yra

labai mažas arba kurias vartotojai vis tiek vartos ir po apmokestinimo

(benzinas). Taip daryti yra geriausia dėl to, kad apmokestinus elastingas

prekes, atsiranda labai didelis visuomenės nuostolių plotas. Iš šio ploto

valstybė pajamų negauna, o visuomenė jo netenka.

IŠVADOS

Atlikusi šį darbą, aš sužinojau kodėl elastingumas yra toks svarbus

ekonomikoje. Mokėjimas jį naudoti ir taikyti praktikoje bei jo supratimas

gali leisti daug pasiekti verslo pasaulyje. Ypač reikalinga žinoti kada ir

kur jį taikyti dirbant vyriausybėje, kadangi netinkamų prekių arba

nesubalansuotas apmokestinimas gali sukelti rimtų padarinių ekonomikai,

didelių nuostolių visuomenei. Reikia žinoti net ir mokesčių elastingumą,

kadangi elastinga mokesčių sistema yra palankesnė, siekiant ekonominio

augimo, kuris reikalauja nuolatos didinti išlaidas ekonominei

infrastruktūrai tobulinti ir anksčiau sukurtam kapitalui palaikyti. Bene

svarbiausias dalykas yra sugebėti tinkamai apskaičiuoti elastingumą, nes

netikslus jo nustatymas gali duoti neigiamus rezultatus tiek valstybei tiek

atskiroms įmonėms. Tačiau norint kaip reikiant gerai suprasti elastingumą,

vien tokių žinių nepakanka. Elastingumas yra reikalingas visur, ne tik

mikroekonominiame lygyje, bet ir makroekonominiame. Todėl labai svarbu

suprasti jį šiek tiek bendriau ir plačiau.

LITERATŪRA

1. Skominas V. Mikroekonomika. –V., 2000.

2. Wonnacott P. Ir Wonnacott R. Mikroekonomika. –V., 1998.

3. Hal R. Variau. Mikroekonomika. Šiuolaikinis požiūris. –V., 1999.

4. www.is.lt/kolegija/darbai/Pekarskiene_

Paklausos_ir_pasiulos_elastingumas.pdf.

5. Snieška V. Ir kt. Mikroekonomikos pagrindai. –K., 1997.

6. www.std.lt.

———————–

[p[pic]p>