Mikroekonomikos testas

Ribotumas ir pasirinkimas.Pagrindinė ekonomikos problema

1.Kuris iš išteklių mažiausiai ribotas?

b)oras

2.Mikroekonomika nagrinėja:

c)profesinių sąjungų įtaką darbuotojų atlyginimams

3.Kadangi riboti ištekliai gali būti naudojami alternatyviai:

b)ekonomikos sistema privalo turėti išteklių paskirstymo būdą

4.Automobilių gaimtojai gamina mašinas tol, kol:

a)papildoma nauda, gauta pardavus mašinas, viršija papildomus mašinos gamybos kaštus

5.Studentas, mąstydamas apie dvi papildomas mokymosi valandas:

b)įvertina papildomus mokymosi kaštus ir palygina juos su papildoma mokymosi nauda

6.Alternatyvieji naujo Universiteto stadiono statybos kaštai:

b)yra labiausiai vertinamos prekės ir paslaugos, kurias buvo galima pagaminti panaudojus išteklius,skirtus stadiono statybai

7.Daygumą kainų:

d)lemia rinkos sąlygos

8.Ekonomikos modelis:

d)yra visa,kas paminėta

9.Kuris iiš šių teiginių yra teisingas ribinės analizės pavyzdys?

d)firma stato naują įmonę, jei iš jos gauta papildoma nauda viršys papildomus kaštus

10.Laisvoji gėrybė yra ta:

c)kurios alternatyvieji kaštai lygūs nuliui

11.Investicijas į žmogiškąjį(intelektinį)kapitalą sudaro visi išvardyti elementai,išskyrus:

b)kompiuterio įsigijimą, kad būtų galima našiau dirbti

12.Neefektyvią gamybą rodo taškas:

a)a

13.Grafikas rodo, kad ekonomika negali funkcionuoti taške:

c)c

14.Rinkai išdėstant išteklius, prekės ir paslaugos paskirstomos atsižvelgiant į tai:

b)kam priklauso ištekliai

15.Ekonomikoje investicijos reiškia,kad:

b)didinamas pagrindinis kapitalas

16.Pagrindinė prekių ir paslaugų ribotumo priežastis yra:

a)išteklių ribotumas

17.Kapitalą,kaip gamybos veiksnį, sudaro visi elementai išskyrus:

c)pinigus

18.Rinka paskirsto išteklius,kei:

e)riboti ištekliai yra pparduodami tiems,kas už juos moka brangiausiai

19.Alternatyvieji mokymosi kaštai apima visa, išskyrus:

b)išlaidas maistui

20.Gamybos galimybių kreivė leidžiasi žemyn,nes:

b)negalima pagaminti vienų prekių daugiau nesumažinant kitų gamybos, jei ekonomika yra efektyvi

21.Visi paminėti veiksniai lemia ekonomikos augimą,išskyrus:

e)vartojimo reikmenų gamybos didinimas

22.Kas atsitinka,kai veikia mažėjančio rezultatyvumo dėsnis iir kai pastoviai didinamos vieno veiksnio sąnaudos, kitų veiksnių sąnaudoms nekintant?

b)mažėja gamybos apimties prieaugis

23.Ekonomistai apibūdina alternatyviuosius kaštus kaip:

a)geriausią alternatyvą, kurios netenkame arba aukojame

24.Kas neperkelia gamybos galimybių kreivės?

b)pinigų pasiūlos padvigubinimas

25.Gamybos galimybių kreivės išgaubtumas teikia informaciją apie:

a)alternatyviuosius kaštus ekonomikoje

26.Ekonominio efektyvumo sąvoka pirmiausia susijusi su:

b)maksimalios gamybos apimties, turint ribotus išteklius,pasiekimu

27.Ekonomika kaip mokslas egzistuoja nes:

d)ištekliai yra riboti,materialūs žmonių poreikiai –ne

28.Ribotumo problema:

b)egzistuoja nes materialūs poreikiai viršyja turimus gamybos išteklius

29.Gamybos galimybių kreivė iliustruoja pagrindinį principą,kad:

a)jei ekonomikoje yra naudojami visi ištekliai,vienos prekės gamybos apimtį galima padidinti tik sumažinant kitos prekės gamybos apimtį

30.Brėždami gamybos galimybių kreivę darome:

d)visas paminėtas prielaidas

31.Tipins gamybos galimybių kreivės pasvirimas:

b)didėja judant kreive į pietryčius

32.Pagrindinis vartojimo prekių ir gamybos priemonių skirtumas yra tas, kad:

b)vartojimo prekės tiesiogiai tenkina vartotojų poreikius, o gamybos priemonės-netiesiogiai

33.darbo pasidalijimas reiškia,kad:

a)darbuotojai specializuojasi atlikdami įįvairias gamybos užduotis

34.Specializacijai būdingi tam tikri trūkumai arba problemos, kurios apima:

d)visa,kas paminėta

(2)Paklausa ir pasiūla

1. Rinkos dalyvių pagrindiniai tikslai yra?

b) (vartotojų- pasitenkinimas turimomis prekėmis ir paslaugomis, verslininkų- pelnas, vyriausybės- visuotinė gerovė)

2.Jei sumažėjus vartotojo pajamoms X produkto paklausa padidėja,galime teigti,kad X produktas yra:

d)nepatraukli prekė

3.Pusiausvyros kaina rinkos ekonomikoje susidaro tame taške,kuriame:

b)pasiūlos kreivė kerta paklausos kreivę

4.Kai rinkos ekonomikoje yra perteklius,firma turi:

a)sumažinti kainas

5.Jei prekių kaina ir namų ūkio pajamos didėja ta pačia prporcija,tai paklausos kiekis:

a)nesikaičia

6.Jei prekė nepatraukli,tada pajamoms didėjant, o kitiems veiksniams nesikeičiant:

d)sumažėja prekės pusiausvyros kkaina

7.pasiūlos kreivė persikelia į dešinę,jei:

a)patobulinama gamybos technologija

8.Padidėjus pasiūlai,pasiūlos kreivė persikelia:

d)į dešinę

9.Kuris iš šių teiginių,esant pusiausvyros kainai neteisingas?

b)gėrybė neribota

10.Padidėjus vieno pakaito pasiūlai:

d)mažėja kito pakaito pusiausvyros kaina ir pardavimo apimtis

11.Jei pasiūla ir paklausa didėja,tai:

b)pardavimo apimtis padidėja,o kaina gali didėti arba mažėti

12.Jei pasiūla didėja, paklausa mažėja,tai:

c)pardavimo apimtis gali didėti arba mažėti, o kaina mažėja

13.Jei pepsi-colos kaina mažėja,galima tikėtis,jog:

d)coca-colos paklausa sumažės

14.Sumažėjus paklausai:

a)mažėja vartotojų paklausos kiekis, esant kiekvienai alternatyviajai kainai

15.Jei tobulinama nauja kompaktinių plokštelių gamybos technologija ir naujos firmos eina į šią šaką, tai:

d)pasiūlos kreivė persikelia į dešinę

16.Kai kaina didesnė negu pusiausvyros,tai:

c)pasiūlos kiekis didesnis už paklausos kiekį

17.jei didėja produkto paklausa tai:

c)pasiūlos kiekis taip pat didėja

18.Pasiūlos kiekio sumažėjimą rodo:

a)judėjimas iš vieno pasiūlos kreivės taško į kitą toje pačioje kreivėje

Qd= 100-2P

Qs= 10+4P

19.Kokia pusiausvyros kaina ir kiekis?

b)P= 15,0Lt ir Q=70

20.Esant pateiktoms paklausos ir pasiūlos kreivėms,kai sumažėja pasiūla:

d)rinkos kaina padidėja,o gamybos apimtis sumažėja

21.A prekės pusiausvyros kiekis lygus:

b)2

22.A prekės pusiausvyros kaina lygi:

c)6Lt

23.Jei paklausa pasikeičia nuo P= 8-Qd iki P= 6-Qd, tai galime daryti išvadą,kad:

b)paklausa mažėja

24.Pasikeitus paklausai naujas pusiausvyros kiekis yra:

a)1,3

25.Pasikeitus paklausai nauja pusiausvyros kaina yra:

b)4,6Lt

26.Pasiūlos kreivė rodo,kad:

c)kainai didėjant siūlomas didesnis X prekės kiekis

27.Pasiūlos kreivės persikėlimas iš S1 padėties į S2 padėtį rodo,kad:

b)mažėja pasiūla

28.Pasiūlos persikėlimą iš S1 Į S2 padėtį gali lemti:

b)darbo užmokesčio,mokamo X produktą gaminantiems darbuotojams,padidinimas

29.X produkto paklausos kreivės persikėlimas įį dešinę lemia:

c)pajamų sumažėjimas, jei X prekė yra nepatraukli

30.jei A ir B prekės yra komplektinės ir B prekės kaina mažėja ,tai:

b)A prekės paklausa padidėja, o B prekės paklausos kiekis taip pat padidėja

31.Jei A ir B prekės yra tobuli pakaitai, tai padidėjus A prekės kainai:

b)B prekės paklausos kreivė persikelia į dešinę

(4)Vartotojo elgsenos teorija

1.Mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis teigia,kad prekės ribinis naudingumas mažėja,kai:

a)jos vartojama daugiau

2.jautienos vartojimo nesumažina:

a)avienos kainos padidėjimas

3.Deimantai brangesni už vandenį,nes:

e)jie teikia didesnį ribinį naudingumą

4.jei dvi prekės teikia tą patį ribinį naudingumą vartotojui, maximizuojančiam bendrąjį naudingumą,tai:

c)vartotojas linkęs užmokėti tą pačią kainą užkievieną prekę

5.Optimalaus pirkimo taisyklė teigia,kad norėdamas maksimizuoti bendrojo naudingumo,matuojamo pinigais, ir bendrųjų išlaidų skirtumą, vartotojas perka papildomus vienetus tol,kol:

a)ribinis naudingumas yra didesnis už kainą arba lygus jai

6.Deimanto ir vandens paradoksas rodo,kad:

b)kaina labiau susijusi su ribiniu naudingumu negu su bendruoju naudingumu

7.jei pusiausvyrą pasiekęs vartotojas per mėnesį 40 Lt išleidžia jautienai ir 20 Lt paukštienai, tai:

b)paskutinis litas, išleistas jautienai pirkti, teikia tokį pat ribinį naudingumą, kaip ir paskutis litas išleistas paukštienai

8.Nepatrauklių prekių paklausos kreivės:

d)nuolydis gali būti teigiamas

9.Kylant prekės kainai,pakeitimo efektas:

d)sumažina šios prekės vartojimą ir padidina kitų panašių prekių vartojimą

10.Bendrasis naudingumas:

d)parodo bendrąjį namų ūkio patiriamo pasitenkinimo lygį

11.Normaliomis aplinkybėmis deimantų santykinė kaina didesnė negu vandens,nes:

b)vandens vartojimas teikia santykinai mažą ribinį naudingumą

12.tarkime,kad prekė A kainuoja 3lt, oo B-2LT.vartotojas visas savo pajamas išleidžia pirkdamas keturis A prekės vienetus ir šešie B prekės vienetus. Ketvirto A prekės vieneto ir šešeto B prekės vieneto ribiniai naudingumai lygūs.Remdamiesi šiais duomenimis galime teigti,kad:

b)vartotojas, siekdamas patirti didžiausią bendrąjį naudingumą,pirks mažiau A prekės vienetų ir daugiau B

13.Kuris iš šių veiksnių neturi įtakos produkto paklausos pokyčiui?

c)produkto kainos pokytis

14.Vartotojas pasiekė pusiausvyrą,kai:

d)kiekvieno paskutinio vartotojo išleisto lito prekei ar paslaugai pirkti ribiniai naudingumai vienodi

15.pajamų ir pakeitimo efektai paaiškina,kodėl:

b)produkto paklausos kreivė leidžiasi žemyn

16.Pakeitimo efektas rodo,kad:

c)mažesnė produkto kaina skatina vartotoją pirkti didesnį produkto,kuris santykinai atpigo,kiekį

17.bendrąjį naudingumą galima surasti:

d)sudedant kiekvieno suvartoto vieneto ribinius naudingumus

18.Tarkime,kad X prekės ribinio nausingumo ir kainos santykis yra didesnis už Y prekės.Norėdamas maximizuoti naudingumą vartotojas turi pirkti:

c)didesnį X prekės ir mažesnį Y prekės kiekį

19.Siekdamas maximizuoti pasitenkinimą ir turėdamas ribotas pinigines pajamas vartotojas pasirenka tokį prekių derinį:

d)kuris yra biudžeto linijos ir abejingumo kreivės lietimosi taške

20.Bendrasis vartotojų patiriamas naudingumas, suvartojus 50 arbūzų,lygus:

e)a0gc plotui 750lt

21.Bendrosios vartotojų išlaidos,prkant 50 arbūzų,lygios:

d)b0gc plotui 500lt

22.Vartotojų premija, nupirkus 50 arbūų,lygi:

c)abc plotui 250lt

23.50-to arbūzo naudingumas vartotojui lygus:

a)0b atstumui 10lt

24.kai bendrasis naudingumas didėja,tai:

c)ribinis naudingumas teigiamas

25.Tarkime,kad Jonas visas savo pajamas išleidžia alui ir picai.Paskutinės picos ribinis naudingumas lygus 10, o paskutinio alaus butelio -15. Alaus butelio kaina 3lt.Jei Jonas maximizuoja bendrąjį naudingumą,tai picos kaina lygi:

c)2lt

26.Žmogus nustato,kad jis

patiria atitinkamai 6,12 ir 9 naudingumo vienetus iš paskutinių perkamų A,B ir C prekių vienetų.Kokios yra A ir B prekių vienetų kainos,jei pirkdamas šiuos prekių kiekius jis maximizuoja bendrąjį naudingumą, o C vieneto kaina lygi 12lt?

a)8lt ir 16lt

27.Kuriame grafike nubrėžtos biudžeto linijos iliustruoja X prekės kainos sumažėjimą ir y prekės kainos padidėjimą?

c)c

28.Kuriame grafike nubrėžtos biudžeto linijos iliustruoja X prekės kainos padidėjimą ir Y prekės kainos sumažėjimą?

d)d

29.Kuriame grafike nubrėžtos biudžeto linijos iliustruoja proporcingą abiejų prekių kainų padidėjimą?

a)a

30.Kuriame grafike nubrėžtos biudžeto linijos iiliustruoja X prekės kainos sumažėjimą?

b)b

31.Pateikta abejingumo kreivė ir biudžeto linija,Individas:

c)abejingas A ir B deriniams,nors A derinys mažiau kainuoja

32.Pradžioje X prekės kaina lygi 2lt,o piniginės pajamos -6lt.Y prekės kaina lygi:

a)1lt

33.kokie yra X ir Y prekių paklausos kiekiai, kai X prekės kaina lygi 2lt?

b) x= 1,5 ir y = 3

dabar sumažinkime X prekės kainą iki 1lt

34.X prekės kainos sumažėjimo pakeitimo efektas lygus:

a)1 vnt.

35.Pinigų kiekis,kurį reikia paimti iš vartotojo norint išskirti pakeitimo efektą,lygus:

b)2lt

36.Kainų sumažėjimo bendrasis efektas lygus:

c)0,5

37.Pajamų efektas lygus:

c) -0,5

38.jei piniginės pajamos padidėja, oo A ir B produktų kainos taip pat padidėja,tai biudžeto linija:

c)gali persikelti į dešinę arba į kairę

39.Abejingumo kreivė rodo visus galimus:

a)dviejų produktų derinius,kuriems vartotojas abejingas

40.Jei vartotojo pajamos lygios 45lt,tai:

b)y prekės kaina lygi 9lt, X prekės kaina – 5lt

41.Sumažėjus X ir yy prekių kainoms,o pajamoms nekintasnt:

b)biudžeto linija persikelia į dešinę

42.biudžeto linijos pasvirimas lygus:

a)Px/Py

43.Sumažėjus X prekės kainai:

c)sumažėja biudžeto linijos pasvirimas

44.Brėžiant biudžeto liniją daroma prielaida,kad:

c)piniginės pajamos pastovios

45.Kokios yra vartotojo pajamos taške B?

d)900lt

46.Kiek X prekės vienetų pirks vartotojas turėdamas 900lt?

b)50

47.Kokia yra ribinė pakeitimo norma taške A?

a)1/2

48.Kokios yra vartotojo pajamos C taške?

b)500lt

(3)Paklausos ir pasiūlos elastingumas

1. Kurių prekių ar paslaugų paklausos kreivė yra neelastingiausia?

c)insulino diabetikams

2.Pagrindinis veiksnys, lemiantis prekės ar paslaugos elastingumą kainai ,yra:

c)pakaitų buvimas

3.Bendrosios pajamos mažėja,kai:

d)kai yra kitos priežastys

4.Elastingumo teorija parodo:

c)procentinio kiekio pakitimo ir procentinio kainos pakitimo santykį

5.kai žmogus atleidžamas iš darbo ir negali susirasti kito darbo, jo perkamų prekių paklausos:

b)kreivė persikelia į kairę

6.Jei įstatymų leidėjai nori padidinti pajamas didindami apyvartos mokestį,tai jį turi padidinti prekėms:

a)kurių paklausa neelastinga

7.Produkto paklausa yra neelastinga:

c)jei nėra puikių pakaitų

8.Jei pasiūla neelastinga,tai:

b)procentinis ppasiūlos kiekio pokytis mažesnis už procentinį kainos pokytį

9.Jei prekės paklausa didėja,tai:

c)kiekis nesikeičia,kai pasiūla absoliučiai neelastinga

10.Jei prekės kaina perpus sumažėja, o įsigytas jos kiekis didėja,tai galima daryti išvadą,jos:

d)nė vienas iš paminėtų teiginių nėra teisingas

11.jei kokios nors prekės paklausos elastingumas lygus 1,7tai galime sakyti,jog šios prekės paklausa yra:

c)elastinga

12.Jei tarpmiestinių pasikalbėjimų kaina sumažėja 20%, o jų paklausa padidėja 35%,tai telefoninių pokalbių paklausa yra:

d)elastinga

13.Jei kaina padidėja 10%,o paklausos kiekis sumažėja 12%,tai paklausos elastingumas kaina lygus:

c)12:10=1,2

14.Jei dviejų prekių kryžminis paklausos elastingumas teigiamas,galime daryti išvadą,jog dvi pprekės yra:

d)pakaitai

15.Jei automobilis ir benzinas yra komplektinės prekės,tai kuris iš šių teiginių klaidingas:

a)kryžminis benzino ir automobilių paklausos elastingumas yra teigiamas

16.Jei kaina padidėja nuo 80 iki 90 litų,o paklausos kiekis sumažėja nuo 250 iki 200 ,tai:

b)elastingumo koeficientas didesnis už vienetą

17.Nepatraukliosios prekės:

d)paklausos elastingumo pajamos koeficientas neigiamas

18.Kryžminis paklausos elsatingumas:

d)matuoja vienos prekės paklausos kiekio jautrumą kitos prekės kainos kitimui

19.‘Švyturio‘ alaus paklausos elastingumo kainai koef lygus 2,5.galime būti tikri,kad kainai sumažėjus 20%,paklausos kiekis padidės:

d)50%,

20.Bendrosios vartotojų išlaidos didėja,kai:

d)paklausa neelastinga, o kaina didėja

21.tarkime, kad Jūs esat atsakingas už transporto paslaugų tiekimą ir norite padidinti pajamas.jei viešojo transporto paslaugų paklausos elastingumas kainai lygus 0,64 kokia geriausia strategija?

d)padidinti kainą

22.tarkime,kad Jūs esat degalinės vadovas.Ekonometriniais skaičiavimais užsiimanti frima apskaičiuoja,kad benzino paklauso elastingumo kainai koef yra 0,78.Jeigu benzino kainą padidinsime 10%,galite tikėtis,kad:

a)benzino pardavimo apimtis sumažės 7,8%,

23.Judant žemyn tiesios linijos paklausos kreive:

b)paklausos elastingumas mažėja,o kreivės pasvirimas nekinta

24.Jei X produkto paklausa neelastinga,tai kainai padidėjus 4%,produkto paklausos kiekis:

b)sumažės mažiau negu 4%,

25.Tiesios linijos paklauso kreivė yra:

b)elastinga,kai kaina didelė ir neelastinga,kai kaina maža

26.Produkto pasiūlos kreivei persikėlus į kairę pusę, pusiausvyros kaina padidėja daugiau,kai:

c)produkto paklausa neelastingesnė

27.Judant žemyn tiesios linijos paklausos kreive paklausos elastingumas kainai:

c)pastoviai mažėja

28.Kuris teiginys yra teisingas?

b)nors tiesios linijos paklausos kreivės pasvirimas vienodas visuose paklausos kreivės taškuose, tačiau prekės kainai mažėjant paklausos elastingumas mažėja

29.Politika,nukreipta prieš narkotikus ir mmažinant heroino pasiūlą:

b)padidina nusikaltimų skaičių gatvėse, nes narkotikų paklausa neelastinga

P(kaina lt) 5 4 3 2 1

Q(kieki vnt) 10 13 15 19 25

30.Paklausos elastingumas kainai intervale tarp 4 ir 5 yra:

b)1,8

31.Paklausa elastingiausia,kai kaina kinta nuo:

d)4 iki 5 lt

32.X produkto paklausos kiekiui padidėjus nuo 28000 iki 32000 vnt., produkto paklsusa yra:

b)santykinai neelastinga

33.tarp kokių grafike pažymėtų taškų paklausa elastingiausia?

a)A ir B

34.kai bendrosios pajamos lygios 16000 lt,tai paklausa yra:

c)vienetinio elastingumo

(5)Gamybos teorija

1. Gamybos funkcija parodo gamybos apimties ir?

b) (gamybos išteklių kiekio ryšį);

2. Ribinis produktas lygus?

a) (bendrojo produkto pokyčiui, pasamdžius vieną papildomą darbuotoją);

3. Jei padvigubinus visus išteklius gamybos apimtis padidėja daugiau kaip du kartus, tai?

c) pasireiškia masto ekonomija

4. Esminis trumpojo laikotarpio bruožas yra tas, kad?

c) firma neturi pakankamai laiko pakeisti įmonės dydį

5. Ribinis produktas sutampa su vidutiniu produktu?

a)kai vidutinis produktas maksimalus

6.Kuris iš pateiktų teiginių apie ryšį tarp bendrojo produkto (BP), vidutinio produkto (VP) ir ribinio produkto (RP) yra neteisingas?

a)vidutinis produktas didėja tol, kol didėja bendrasis produktas

7.Firmos gamybos apimtis maksimali, kai?

d)ribinis produktas lygus nuliui

8.Įmonės valdytojas apskaičiavo, kad ribinis darbo produktas yra 5 gamybos vienetai per mėnesį, o ribinis kapitalo produktas- 10 vienetų per mėnesį. Kapitalo pakeitimo darbu ribinė techninio pakeitimo norma yra?

a) (1/2);

9.Jei vidutinis produktas didėja, tai ribinis produktas?

c)gali didėti ir mažėti, ttačiau turi būti didesnis už vidutinį produktą

10.Vidutinis darbo produktas samdant keturis darbuotojus yra?

a) (18 vnt.);

11.Septinto darbuotojo ribinis produktas yra?

d) (-9 vnt.);

12.Ribinis produktas pradeda mažėti samdant?

b) (ketvirtą darbuotoją);

13.Ribinis produktas neigiamas samdant?

C (šeštą darbuotoją);

14.Tarkime, kad trumpuoju laikotarpiu samdant septynis darbuotojus vidutinis darbo produktas yra 15 vnt., o aštuntojo darbuotojo ribinis produktas- 20 vnt. Koks bus vidutinis produktas samdant aštuntą darbuotoją?

a)(didesnis negu 15 vnt.);

15.Ribinė techninio pakeitimo norma?

e) (visa, kas minėta);

16.Jei darbo išteklius padidinus du kartus gamybos apimtis padidėja taip pat du kartus, tai?

d) (negalima pasakyti, kaip kinta masto pajamos (rezultatyvumas dėl gamybos mastų));

17.Jei ribinis produktas mažėja, tai vidutinis produktas?

a) (gali didėti arba mažėti);

18.Šiame paveiksle 1,2 ir 3 kreivės rodo?

b) (bendrojo, vidutinio ir ribinio produkto kreives);

19.Bendras produktas yra maksimalus, kai?

d) (ribinis produktas lygus nuliui);

20.5-1 paveikslas rodo, kad?

d) (visi minėti teiginiai teisingi);

(6)Gamybos kaštai

1.Kurie iš šių kaštų yra spėjami (netiesiogiai)?

D (Laikas, praleistas eilėje bilietui pirkti);

2.Jei bendrieji kaštai trumpuoju laikotarpiu didėja, tai ribiniai kaštai turi?

B (būti teigiami);

3.Pastoviųjų kaštų pavyzdys yra?

D (palūkanos už lėšas, pasiskolintas kompiuteriui pirkti);

4.Ilguoju laikotarpiu?

A (visi kaštai yra kintamieji);

5.Kuris iš šių teiginių yra teisingas?

D (visi paminėti teiginiai);

6.Didėjančius ribinius kaštus lemia?

C (mažėjantis ribinis produktas);

7.Kuriuos kaštus galite apskaičiuoti trumpuoju

laikotarpiu žinodami bendrųjų kaštų ir gamybos apimties lentelę?

D (visus paminėtus kaštus);

8.Kuri kreivė turi kilti į viršų, kai ribinių kaštų kreivė yra virš jos?

B (vidutinių bendrųjų kaštų kreivė);

9.Didėjant gamybos apimčiai, vidutiniai kaštai?

C (iš pradžių mažėja, o vėliau didėja (jų kreivė primena U raidę);

10.Jei bendrieji trijų vienetų gamybos kaštai lygūs 40 litų, o keturių vienetų- 50 litų, tai ketvirto vieneto ribiniai kaštai lygūs?

A (10 litų);

11.Vidutiniai bendrieji kaštai visada lygūs?

D (bendrųjų kaštų ir gamybos apimties santykiui);

12.Didėjant gamybos apimčiai, vvidutiniai bendrieji kaštai mažėja, kai?

C (yra masto ekonomija);

13.Kai ribiniai kaštai didesni už vidutinius kintamuosius kaštus, o gamybos apimtis didėja, tai?

D (visa, kas minėta teisinga);

14.Kai vidutiniai pastovieji kaštai mažėja?

C (vidutiniai kintamieji kaštai gali didėti arba mažėti);

15.Padidėjus pastoviesiems kaštams, keičiasi?

D (vidutiniai bendrieji kaštai);

16.Ribiniai kaštai lygūs?

A (bendrųjų kaštų pokyčiui, kurį lemia gamybos apimties padidinimas vienu vienetu);

17.Ribinis pelnas lygus?

D (ribinių pajamų ir ribinių kaštų skirtumui);

18.Masto ekonomija?

A (lemia vidutinių kaštų mažėjimą didėjant gamybos apimčiai);

19.Jei firma gamina šešis prekės vvienetus, šešto vieneto ribiniai kaštai lygūs 8, o vidutiniai kintamieji kaštai gaminant šešis vienetus lygūs 4 Lt, tai vidutiniai kintamieji kaštai gaminant penkis vienetus yra?

B (3,2 Lt);

20.Optimalaus išteklių derinimo parinkimas?

C (įmanomas tada, kai turima informacijos apie įvairių išteklių rribinius produktus ir jų kainas);

21.Ilgojo laikotarpio vidutinių kaštų kreivė nepersikelia pasikeitus?

A (gaminamo produkto kainai);

22.Ribiniai kaštai minimalūs gaminat produkcijos kiekį, kuriam esant?

B (kintamojo ištekliaus ribinis produktas maksimalus);

23.Pastovieji kaštai?

B (neegzistuoja ilguoju laikotarpiu);

24.Tarkime, kad Jūs išlošėte du bilietus į Varšuvą. Jei dviese važiuosite į Varšuvą, tai kambariui ir pasilinksminimams išleisite 1500 Lt. Yra ir kita alternatyva. Jūs galite nevažiuoti ir parduoti kiekvieną bilietą po 75 Lt. Šiuo atveju?

B (bendrieji kelionės į Varšuvą kaštai lygūs 1650 Lt);

25.Kokie yra kintamieji kaštai gaminant tris vienetus?

D (25 Lt);

26.Vidutiniai bendrieji kaštai gaminat penkis vienetus yra?

B (12,6 Lt);

27.Ketvirto vieneto gamybos kaštai yra?

D (5 Lt);

28.Vidutiniai pastovieji kaštai gaminant penkis vienetus yra?

A (5 Lt);

29.Firmos pelną maksimizuojanti gamybos apimtis yra?

E (iš pateiktų dduomenų negalima atsakyti);

30.Kokia yra darbo kaina?

B (7,5 Lt);

31.Optimalus kapitalo kiekis gaminat 50 produkcijos vienetų yra?

B (25 vnt.);

32.Ribinė techninio pakeitimo norma B taške yra?

C (1,5);

33.Vidutiniai kaštai gaminant 100 produkcijos vienetų yra?

A (3 Lt);

34.Optimalus darbo kiekis gaminant 100 produkcijos vienetų yra?

A (13,3 vnt.);

(7)Tobuloji konkurencija

1.Netobuloji konkurencija yra, jei?

B (pavieniai gamintojai turi rinkos galią ir gali paveikti kainas);

2.Didindami savo produkto kainą tobulosios konkurencijos rinkose pardavėjai?

D (visiškai neparduos produktų);

3.Laikinojo užsidarymo taisyklė teigia, kad firma negamina produkcijos jei?

C ((kaina mažesnė už minimalius vidutinius kintamuosius kaštus);

4.Tobulosios konkurencijos firmos ribinės pajamos?

B (lygios produkto kainai);

5.jei esant darbinei gamybos apimčiai firmos ribinės pajamos mažesnės už ribinius kaštus, tai firma turi?

C (sumažinti gamybos apimtį);

6.Jei produkto kaina 4 Lt., o tobulosios konkurencijos firma, parinkusi optimalų produkcijos kiekį, gamina 50 vnt patirdama nuostolius, tai?

C (kintamieji kaštai turi būti mažesni už 200lt);

7.naujoms firmoms įsitraukus į tobulosios konkurencijos rinką persikelia?

E (šakos pasiūlos kreivė į dešinę);

8.Jei tobulosios konkurencijos firmos išteklius gali įsigyti pastovia kaina, tai ilgojo laikotarpio šal pasiūlos kreivė yra?

A (absoliučiai elastinga);

9.Ribiniai septinto vieneto gamybos kaštai lygūs?

D (15lt.);

10.Jei produkto kaina 32lt, tai firma?

C (gamins 9vnt.);

11.Naujos firmos įeis (įsitrauks) į šaką ilguoju laikotarpiu tik tada, kai kaina bus?

D (didesnė už 11lt.);

12.kai šaka pasiekia pusiausvyrą ilguoju laikotarpiu, kaina turi būti?

C (11lt.);

13.Tobulosios konkurencijos firmos pasiūlos kreivė yra?

D (ribinių kaštų kreivės dalis, kuri yra virš vidutinių bendrųjų kaštų kreivės);

14.padidėjus paklausai pastoviųjų kaštų šakoje?

B (kaina padidėja trumpuoju, bet ne ilguoju laikotarpiu);

15.Ilguoju laikotarpiu didėjančių kaštų šakos pasiūlos kreivė?

B (kyla į viršų, tačiau elastingesnė negu trumpojo laikotarpio pasiūlos kreivė);

16.pastovieji trumpojo laikotarpio firmos kaštai lygūs?

B (80lt);

17.Firmos nuostoliai trumpuoju laikotarpiu lygūs?

B (40lt);

18.Trumpuoju laikotarpiu firma?

D (gamina 10vnt);

19.Firma maksimizuoja pelną, kai ji?

D ((tenkina visas minėtas sąlygas);

20.Vartotojai stengiasi maksimizuoti naudingumą, o firmos dažniausiai stengiasi maksimizuoti?

A (pelną);

21.Firma nutraukia veiklą trumpuoju laikotarpiu, kai?

B (minimalūs vidutiniai kintamieji kaštai didesni už prekės kainą);

22.Jei firma nustatė optimalią gamybos apimtį, kuriai esant galima gauti maksimalų pelną, tai?

B (padidinus gamybos apimtį ribinis pelnas bus neigiamas);

23.trumpuoju laikotarpiu tobulosios konkurencijos firma nutraukia veikla, kai?

D (teisingi(b) ir (c) teiginiai);

24.Tobulosios konkurencijos šakoje gaminamos produkcijos rinkos kaina lygi 24lt. firma gam produkcijos kiekį, kai vidutiniai bendrieji kaštai lygūs 30lt, o vidutiniai pastovieji kaštai- 5. Norėdama maksimizuoti pelną(minimizuoti nuostolius), firma turi?

D (nutraukti veiklą);

25.Firmos pastovieji kaštai yra 2000lt, o vidutiniai kintamieji kaštai- 0,8lt. jei trumpuoju laikotarpiu firma gali parduoti 2500vnt. Po 1lt, tai ji turi?

D (tęsti veiklą, nes padengia kintamuosius kaštus);

(9) bendroji pusiausvyra ir ekonomine gerove

Dalinės pusiausvyros analizė susijusi tik su?

A (individualių, izoliuotų rinkų funkcionavimu);

Bendrosios pusiausvyros analizė?

C (nagrinėja ryšius tarp įvairių produktų rinkų ir išteklių rinkų);

Padidėjus A produkto kainai?

D (padidėja C produkto, kuris yra A produkto pakaitas, paklausa);

Tarkime, kad padidėjus A tipo darbo paklausai, padidėja darbo užmokestis. Ilguoju laikotarpiu papildomi darbuotojai įeina į šią šaką, tačiau darbo užmokestis nesumažėja iki buvusio lygio. Tai rodo, kad?

B (šios šakos yra didėjančių kaštų);

Pakitus X produkto paklausai?

D (pasikeis X prekės iir išteklių, naudojamų jos gamyboje, pusiausvyros kainos ir kiekiai bei daugelio kitų produktų ir išteklių, kurie tiesiogiai nėra susiję su X prekės gamyba, kainos ir kiekiai);

Tarkime, kad A produktas yra išteklius gaminant B produktą. Savo ruožtu B produktas yra komplektinis C produktui. Galime tikėtis, kas sumažėjus A produkto kainai?

A (padidės B produkto pasiūla ir padidės C produkto paklausa);

Tarkime, kad sausra sumažina kviečių pasiūlą Lietuvoje. Žinodami, kad kviečiai yra pagrindinis produktas gaminat duoną, o bulvės yra duonos pakaitas, galime tikėtis, kad kviečių kaina?

C (padidės, duonos pasiūla sumažės, bulvių paklausa padidės);

Mainų kontraktų kreivėje?

D (tinka (a) ir (c));

Gamyboje Pareto optimumas susidaro?

D (tinka (a) ir (c));

Tobuloji konkurencija?

C (sąlygoja Pareto optimalų išteklių paskirstymą);

Bendroji pusiausvyra pasiekiama kai?

D (tenkinamos visos minėtos sąlygos);

(10)Monopolija

1.grynai monopolinė firma gauna pelną ilguoju laikotarpiu nes?

C (kliūtys trukdo naujoms firmoms eiti (įsitraukti) į rinką);

2.kuris iš teiginių teisingas?

C (monopolistas nustato kainą, didesnę už ribinius kaštus);

3.Monopolisto gaunamas ekonominis pelnas?

C (gali egzistuoti trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu);

4.Padidėjus monopolisto pastoviems kaštams?

A (pelną maksimizuojanti gamybos apimtis nesikeičia);

5.Monopolistas maksimizuoja savo bendrąjį pelną arba minimizuoja nuostolius, kai gaminant optimalų produkcijos kiekį?

A (vidutinės pajamos didesnės už vidutinius kintamuosius kaštus);

6.kas nesuderinama su grynąja monopolija?

D (artimi gaminamų produktų pakaitai);

7.Jei monopolisto gaminamo produkto paklausa

neelastinga, jis gali?

C (padidinti bendrąsias pajamas didindamas kainą);

8.Monopolinės firmos vidutinės pajamos?

D (sutampa su produkto kaina);

9.Jei monopolisto gaminamo produkto kaina mažesnė už vidutinius bendruosius kaštus gaminant optimalų produkcijos kiekį, tai jis?

B (patiria nuostolius);

10.Monopolistas visada gauna maksimalų pelną (patiria minimalius nuostolius) pasirinkdamas tokią gamybos apimtį, kuriai esant?

C (ribinių kaštų kreivė kerta ribinių pajamų kreivę);

11.Monopolijoje, lyginant ją su tobuląja konkurencija?

C (kaina didesnė, o gamybos apimtis mažesnė);

12.Jei monopolisto ribinės pajamos viršija ribinius kaštus, tai jis norėdamas maksimizuoti pelną?

C ((mažina kainą);

13.Jei monopolisto nustatyta kaina tik šiek tiek didesnė už ribines pajamas, o gamybos apimtis optimali, tai?

C (paklausa elastinga);

14.Monopolistas sustabdo gamybą trumpuoju laikotarpiu, jei?

C (vidutinės pajamos mažesnės už vidutinius kintamus kaštus, kai gamybos apimtis optimali);

15.grynojo monopolisto pasiūlos kreivė?

B (neegzistuoja);

16.Kuris grafikas rodo, kad yra masto ekonomija?

A;

17.Kuris grafikas rodo masto pajamų pastovumą?

D;

18.Kuris grafikas rodo, kad firma neturi rinkos galios?

C;

19.Kuris grafikas rodo, kad monopolistas gali gauti tik teigiamą pelną?

A;

20.Kuris grafikas rodo, kad firma maksimizuodama pelną gali ggauti tik nulinį ekonominį pelną?

B;

21.Kuris grafikas rodo, kad firma gali gauti ekonominį pelną ilguoju laikotarpiu?

D;

22.kuris grafikas rodo tobulosios konkurencijos firmos pajamų ir kaštų kreives?

C;

23.Jei monopolisto gaminamo produkto kaina didesnė už vidutinius kintamuosius kaštus, tai?

D (teisingi aa b ir c ats.);

24.Jei monopolistas maksimizuoja pelną gamindamas tokį produkcijos kiekį, kai paklausos elastingumas kainai lygus vienetui, tai?

D (ribiniai kaštai turi būti lygūs nuliui esant pelną maksimizuojančiai gamybos apimčiai);

25.Monopolisto ribinės pajamos mažesnės už kainą, nes?

C (monopolistas, norėdamas padidinti pardavimų apimtį, žemesne kaina turi parduoti visus vienetus);

26.Jei monopolistas nustato kainą, kuri yra neelastingos paklausos kreivės dalyje, tai norėdamas maksimizuoti pelną jis turi?

E (sumažinti gamybos apimtį ir padidinti kainą);

27.Monopolinė galia?

D (yra visa kas minėta);

28.Norint efektyviai praktikuoti diskriminaciją kainomis?

B (kiekvienoje subrinkoje paklausos elastingumas kainai turi būti skirtingas);

29.Kada monopolisto ribinių pajamų kreivė gali sutapti su paklausos kreive?

B (kai monopolistas vykdo pirmojo laipsnio diskriminaciją kainomis);

30.Monopolisto gaminamo produkto paklausa yra elastinga, kai?

D (a ir b atvejais);

31.Monopolistas, siekdamas maksimizuoti ggaunamą pelną, gamina produkcijos kiekį, kuriam esant?

D (bendrųjų pajamų padidėjimas sutampa su bendrųjų kaštų padidėjimu);

32.Ar monopolistas gamina trumpuoju laikotarpiu?

A (taip, nes kaina didesnė už vidutinius kaštus);

33.Kiek produkcijos firma gamins trumpuoju laikotarpiu?

D (35vnt);

34.Kokią kainą nustatys firma?

C (13lt);

35.Kokį pelną gaus arba kokius nuostolius patirs monopolistas?

C (pelnas lygus 210lt);

36.Padidėjus monopolisto bendriems pastoviems kaštams?

E (teisingi a ir c ats);

37.Ilguoju laikotarpiu monopolistas pastatys įmonę, gaminančią optimalų produkcijos kiekį?

C (40vnt);

38.Ilguoju laikotarpiu monopolistas nustatys kainą?

B (11,5lt);

39.Ilguoju laikotarpiu monopolistas gaus eekonominį pelną?

B (300lt);

40.Pusiausvyra monopolinėje rinkoje susidaro, kai kaina lygi?

B (OB, o gamybos apimtis- OM);

41.Pusiausvyra tobulosios konkurencijos rinkoje susidaro, kai kaina lygi?

A (OC, o gamybos apimtis- OL);

42.Bendrą vartotojų ir gamintojų perteklių tobulosios konkurencijos rinkoje rodo?

D (AIF plotas);

43.Bendrą vartotojų ir gamintojų perteklių monopolinėje rinkoje rodo?

D (ABG ir BGKE bei EFK plotų suma);

44.Grynuosius monopolinės galios (neefektyvumo) nuostolius rodo?

A (KGI plotas);

45.Vartotojo pertekliaus dalį, atitenkančią gamintojui rodo?

D (BCHG plotas);

46.bendrą vartotojų pertekliaus sumažėjimą monopolinėje rinkoje rodo?

A (CBGI plotas);

(12)Oligopolija

1.Kuris bruožas labiausiai skiria oligopoliją nuo kitų rinkos struktūrų?

B (pardavėjų tarpusavio priklausomybė);

2.Oligopolistams nekoordinuojant sprendimų, susidaro?

C (tarpusavyje priklausomų firmų konkurencija);

3.Kainų lyderio paklausos kreivė yra?

D (santykinai elastinga);

4.Tarkime kad trumpuoju laikotarpiu pelną maksimizuojanti firma gamina produkcijos kiekį, kuriam esant kaina yra didesnė už ribinius kaštus. Ši firma negali veikti?

C (tobulosios konkurencijos rinkoje);

5.Laužtos paklausos kreivė oligopolijoje susidaro kai?

A (firmai mažinant kainą, konkurentai elgiasi taip pat, o didinant kainą, jie neseka firma);

6.Laužtos paklausos kreivės modelyje šiek tiek padidėjus vidutiniams bei ribiniams kaštams, oligopolistas tikriausiai?

D (nekeis kainos ir gamybos apimties);

7.Lūžis oligopolisto paklausos kreivėje susidaro(įvyksta)?

A (esant darbinei kainai(iki jos padidinimo ar sumažinimo));

8.Ribinių pajamų kreivė laužtos paklausos modelyje?

A (laužta kaip ir paklausos kreivė);

9.kartelyje jungtinis visų narių pelnas maksimalus, kai?

B (nė vvienas narys nesukčiauja);

10.Pasiekusios Nešo (Nash) pusiausvyrą?

C (kiekvienos firmos strategija optimai žinant kitos firmos strategiją);

11.Sprendžiant “kalinio dilemą”, abiem būtų geriau jei?

B (nė vienas neprisipažintų);

12.Jei “kalinio dilemos” žaidime abu “kaliniai” galvos tik apie save, tai?

B (abu prisipažins);

13.Aukštesnės įėjimo kliūtys į oligopolinę šaką lemia?

D (didesnį ekonominį pelną);

14.Jei šakoje, kurioje yra masto ekonomija ir gaminami identiški produktai, veikia daug mažų ir keletas didelių firmų, tai?

D (didžiausios firmos gauna ekonominį pelną);

15.Koncentracijos norma parodo?

D (kontroliuojamą kelių firmų rinkos dalį);

16.Jei A šakoje keturių firmų koncentracijos norma yra tokia pati kaip ir B šakoje, tai?

B (keturios didžiausios A šakos firmos gamina ir parduoda tokią pat šakos produkto dalį kaip ir keturios didžiausios B šakos firmos);

17.oligopolisto gaminamo produkto paklausos kreivė?

C (iš dalies priklauso nuo konkurentų elgesio);

18.jei oligopolinėje rinkoje tarp firmų nėra aktyvios kainų konkurencijos, tai?

A (firmos gali konkuruoti dėl rinkos dalies kitomis(ne kainų konkurencijos) formomis);

19.Firma- kainos ieškotoja?

E (gali pasirinkti bet kokį gamybos apimties ir kainos, esančios paklausos kreivėje, derinį);

20.9-2 paveiksle pateikti vieno kartelio nario(firmos) kaštai ir pajamos. Jei firma laikosi kartelio junginio pelno maksimizavimo taisyklių, ji gamina(pati nustatydama kainą)?

A (75 vienetus po 19lt);

21.Jei 10 identiškų kartelio narių laikosi kartelio taisyklių ir siekia maksimizuoti bendrąjį pelną, tai kartelis gamina? <

B (750 vienetų po 19lt);

22.Jei kartelio narys nutaria sukčiauti, jis?

C (sumažina kainą ir padidina gamybos apimtį);

23.Jei kainų lyderis padidina kainą, tai konkuruojančios firmos?

E (teisingi c ir d ats);

24.Kokia yra kartelio ribinių pajamų funkcija?

D (RP=10-0,2Qx);

25.Kartelio pelnas maksimizuojamas gaminant?

B (30vnt);

26.Kokią gaminamo produkto kainą nustatys kartelis?

C (7Lt.);

27.Kaip kartelis paskirstys gamybą tarp abiejų firmų siekdamas maksimizuoti kartelio pelną?

A (Qx1=5, o Qx2=25);

28.Ilguoju laikotarpiu oligopolija?

D (gali gauti ekonominį pelną);

(11)Monopolinė konkurencija. Skirtingų rinkos struktūrų palyginimas

1.Monopolinė konkurencija?

B (panaši į tobuląją, skiriasi tuo, kad produktai joje diferencijuoti(įvairiarūšiai);

2.Jei monopolinės konkurencijos firmos gauna didelį ekonominį pelną trumpuoju laikotarpiu, tai ilguoju laikotarpiu?

A (ekonominis pelnas išnyksta, kadangi naujos firmos įeina į šaką ir prekės kaina sutampa su vidutiniais kaštais, kai gamybos apimtis optimali);

3.Produktų diferenciacija yra tada, kai?

B (pirkėjai atskiria kelių firmų produktus);

4.vienas iš pagrindinių oligopolijos ir monopolinės konkurencijos skirtumų yra?

B (firmų tarpusavio priklausomybės laipsnis);

5.esminis tobulosios konkurencijos ir monopolinės konkurencijos skirtumas yra?

D (produktų įvairiarūšiškumo lygis);

6.Monopolinės konkurencijos firma?

A (nežymiai veikai gaminamo produkto kainą, o ekonominį pelną gauna tik trumpuoju laikotarpiu);

7.Monopolinė konkurencija skiriasi nuo tobulosios konkurencijos tuo, jog?

C (esant monopolinei konkurencijai produktai yra diferencijuoti, o esant tobulajai konkurencijai- tapatūs);

8.tobulojoje ir monopolinėje konkurencijoje?

D (individualus pardavėjas negauna ekonominio pelno ilguoju laikotarpiu);

9.Monopolinės konkurencijos rinkoje

firmos paklausos kreivė?

D (priklauso nuo veiksnių, paminėtų b ir c);

10.Pusiausvyra ilguoju laikotarpiu monopolinėje konkurencijoje?

C (susidaro taške, kuris rodo kad vidutiniai bendrieji gamybos kaštai didesni negu minimalūs);

11.jei firma gali parduoti 150 vienetu po 15 litų ir gauti 2250 litų bendrųjų pajamų bei parduoti 160 vienetų po 14 litų ir gauti 2240lt bendrųjų pajamų, tai kuris pateiktas teiginys klaidingas?

C (paklausa elastinga);

12.Pagrindinis monopolijos ir monopolinės konkurencijos skirtumas yra tas, kad?

B (tik vienoje iš jų firmos paklausos kreivė sutampa su rrinkos paklausos kreive);

13.Monopolinės konkurencijos firma trumpuoju laikotarpiu?

B (gali gauti ekonominį pelną, o ilguoju laikotarpiu pelnas išnyksta, kai į šaką įeina naujos firmos);

14.Firmos nori įeiti į šaką?

C (kai šakoje gaunamas ekonominis pelnas);

15.Kurioje rinkos struktūroje veikiančios firmos pusiausvyra trumpuoju laikotarpiu pateikta 10-1 pav?

B (monopolinės konkurencijos ir monopolijos);

16.Kokią kainą nustatys pelną maksimizuojanti firma?

A (2,7Lt.);

17.Ekonominis pelnas, parodytas 10-1 pav., yra?

B (250Lt.);

18.Jei 10-1 pav. Pateikta monopolinės konkurencijos firmos pusiausvyra trumpuoju laikotarpiu, tai ilguoju laikotarpiu?

C (naujos firmos įeis į šaką iir sumažės firmos gaminamo produkto paklausa);

19.Trumpuoju laikotarpiu monopolinės konkurencijos firma?

D (gali gauti ekonominį pelną, patirti nuostolius arba padengti kaštus);

20.šaka yra efektyvi, kai?

D (tenkinamos visos minės sąlygos);

21.kai monopolinės konkurencijos šaka pasiekia pusiausvyrą ilguoju laikotarpiu, firma, veikianti šioje šakoje, gali ppadidinti ekonominį pelną?

B (padidindama pinigų kiekį, skirtą produkto reklamai);

22.Monopolinės konkurencijos firma gamina tiek produktų, kad trumpojo laikotarpio vidutiniai bendrieji kaštai yra 7 Lt., produkto kaina- 5 Lt., ribinės pajamos ir ribiniai kaštai sutampa ir yra 3Lt. Firma trumpuoju laikotarpiu?

A (patiria nuostolius);

(14)Visuomeninės gėrybės ir visuomeninis pasirinkimas

1.Privačios prekės, teikiančios išorės naudą, gamyba gali būti efektyvi, jei?

A (prekė subsidijuojama.)

2.Išorės naudą teikiančios prekės visuomeninė ribinė nauda?

A (didesnė už privačią ribinę naudą.)

3.Visuomeninės ribinės naudos kreivė lygi individualių ribinių naudų kreivių vertikaliai sumai?

B (kai gėrybė visuomeninė.)

4.Jei visuomenė gamina didesnį negu ekonomiškai efektyvų visuomeninių produktų kiekį, tai?

B (produkto visuomeninė ribinė nauda mažesnė už visuomeninius ribinius kaštus.)

5.Kai vyriausybė subsidijuoja prekę, turinčią išorės naudą?

A (gali padidėti efektyvumas, jei subsidija teikiama prekės vartotojams aarba gamintojams.)

6.Kuriuo atveju vyriausybė neinternalizuoja (neperima) produkto išorinio poveikio?

B (Nustatydama maksimalias kainas.)

7.Pagrindinė kaštų ir naudos analizės problema yra ta, kad?

D (gali tekti litais išmatuoti žmonių gyvybes.)

8.Važiavimas miesto autobusu yra nekonkuruojantis vartojimas, kai?

B (autobusas nėra pilnas.)

9.Negalimos pašalinti naudos pavyzdys yra?

A (nacionalinis saugumas.)

10.Viena iš priežasčių, dėl kurių vyriausybė finansuoja pradinį ir vidurinį išsimokslinimą, yra?

A (išorinė nauda.)

11.Tobulosios konkurencijos rinkose privatūs dalyviai stengiasi?

C (sulyginti privačius ribinius kaštus su privačia ribine nauda.)

12.Demokratinė visuomenė pasirenka tokią nacionalinės gynybos apimtį?

C ((kurios nori vidutinis rinkėjas.)

13.Jei šaka teikia išorės naudą kitoms šakoms, tai vyriausybė turi?

C (subsidijuoti šaką, teikiančią išorės naudą.)

14.Pagal daugumos taisyklę politinis sprendimas priimamas tik tada, kai?

C (jis naudingas vidutiniam balsuotojui.)

15.Kai vieno nacionalinio saugumo vieneto kaina yra 10 Lt, tai antras individas?

A (balsuos už 600 saugumo vienetų.)

16.Jei vyriausybė teikia 600 gynybos vienetų ir nustato individams mokestį, priklausantį nuo jų nacionalinės gynybos ribinio naudingumo (įvertinimo), tai?

D (visi trys individai pritars šešiems šimtams gynybos vienetų.)

17.Norint pasiekti ekonominį efektyvumą reikia subsidijuoti kiekvieną išorės naudą teikiančios prekės vienetą. Subsidija turi būti lygi?

D (produkto išorinei ribinei naudai.)

18.Jei vyriausybė nustato nacionalinės gynybos vieneto kainą 15 Lt, tai?

A (pirmasis individas paduoda prašymą 40 gynybos vienetų.)

19.Jei individai balsuotų už programą, kurioje siūloma teikti 40 gynybos vienetų, tai?

C (visi trys balsuos už ją.)

20.Jei esant tai pačiai kainai individai balsuos už programą, kurioje pateikta 320 gynybos vienetų, tai?

A (tik trečiasis individas balsuos už ją.)

21.Jei individai balsuos už 240 vienetų gynybos programą, tai kuris teiginys klaidingas?

D (Tik antrasis individas balsuos už programą.)

22.Jei išorės nauda , susijusi su tam tikro produkto vartojimu, svarbi, galime teigti, kad?

A (rinkos paklausa nepakankamai įvertina šio produkto santykinę svarbą ir per mažai išteklių skiriama jo gamybai.)

Realios firmos iir jų finansavimas: akcijos ir obligacijos

1.Išteklius akcinėje bendrovėje paskirsto?

D (jos valdytojai);

2.Natūralios atrankos teorija teigia, kad konkurencinėje rinkoje išlieka tik firmos, maksimizuojančios?

A (pelną);

3.Pagrindinis individualios verslo įmonės panašumas yra?

D (konfliktų tarp savininko ir valdytojo nebuvimas);

4.Jei rinkos palūkanų norma lygi 14proc., tai po metų gauto lito dabartinė vertė lygi?

C (0,88Lt.);

5.Individualioji verslo įmonė dažniausiai veikia?

A (žemės ūkyje, prekyboje ir paslaugų sferoje);

6.Ribota atsakomybė būdinga?

D (akcinei bendrovei);

7.Pagrindinis ūkinės bendrijos pranašumas, lyginant ją su individualiąja verslo įmone, yra?

D (specializacija priimant valdymo sprendimus);

8.Dar kartą į verslą investuotas pelnas teikia akcinės bendrovės savininkui?

D (dividendus);

9.Dvigubas apmokestinimas būdingas?

B (akcinės bendrovės savininkų gaunamoms pajamoms);

10.Finansų rinkos ekspertai tiki, kad akcinės bendrovės išleidžia papildomas akcijas tik tada, kai?

D (jos gali išvengti akcijų kainų kritimo antrinėje rinkoje);

11.Kokios vertybinių popierių rūšies pirkimas rizikingiausias?

C (paprastųjų akcijų);

12.Kai akcinė bendrovė, didindama kapitalą, išleidžia akcijas, o ne papildomas obligacijas, ji sumažina?

C (finansinį svertą);

13.Obligacijos savininkai gauna pajamas?

A (susidedančias iš reguliarių palūkanų);

14.Akcinės bendrovės direktorių tarybą renka?

B (paprastųjų akcijų savininkai);

15.Akcinės bendrovės obligacija yra bendrovės pasižadėjimas?

B (išmokėti pastovias pinigų sumas nustatytomis dienomis);

16.Esant 12proc. rinkos palūkanų normai, 1000litų, kurie bus gauti po dviejų metų, dabartinė vertė lygi?

D (797litams);

17.Akcinė bendrovė bankrutuoja jei?

A (ji negali išmokėti palūkanų);

18.Akcijų kaina atspindi?

B ((prognozuojamų(tikėtinų) akcinės bendrovės pajamų dabartinę vertę);

19.Kuris teiginys apie akcinę bendrovę yra klaidingas?

C (jos valdytoją renka akcijų savininkai);

Netobulosios konkurencijos išteklių rinkos. Darbas ir darbo užmokestis

1.Profsąjungų tikslas nėra?

B (jos narių gaminamų produktų paklausos elastingumo didinimas);

2.Darbo užmokesčio skirtumus lemia?

D (visi minėti veiksniai);

3.Ribinis darbo užmokestis lygus?

B (bendrojo darbo užmokesčio ir samdomų darbuotojų skaičiaus pokyčių santykiui);

4.Monopolinėje darbo rinkoje, kuriai nebūdingas išorinis poveikis, profsąjungos įkūrimas lemia?

A (efektyvumo padidėjimą, jei atlyginimai padidėja ir sutampa su tobulosios konkurencijos rinkoje susidarančiu darbo užmokesčiu);

5.Tobulosios konkurencijos darbo rinka skiriasi nuo monopolinės tuo, kad?

C (Lyginant su tobulosios konkurencijos rinka (kai kiti veiksniai nekinta), monopolistas samdo mažiau darbuotojų);

6.Ribiniai darbo kaštai lygūs?

D (bendrųjų kaštų pokyčiui, kurį lemia darbo paslaugų padidinimas vienu vienete);

7.Prieštaravimas tarp žmonių užimtumo ir darbo užmokesčio rodo, kad?

C (pirmiausia profsąjungos įsikuria šakose, kuriose darbo paklausa yra santykinai neelastinga);

8.Jei kolektyvinėmis derybomis nustatomas tam tikro dydžio atlyginimas, tačiau netikėtai darbuotojų gaminamo produkto paklausa persikelia į kairę, tai?

B (susidaro darbuotojų perteklius);

9.Monopolijai, monopsonijai ir monopolinei konkurencijai būdinga?

C (pirkėjo ir pardavėjo rinkos galia);

10.Kokį darbo užmokesčio ir darbo laiko derinį nustato rinka, kai nėra profsąjungų?

D (e)

11.Jei profsąjunga, grasindama streiku, nustato 105Lt atlyginimą už valandą, tai?

A (užimtumas sumažėja iki 260 darbo valandų);

12.Profsąjungai nustačius 1,5Lt atlyginimą už

valandą, susidaro?

D (270valandų darbo pertekliaus);

13.Kokį darbo užmokesčio už valandą ir darbo valandų skaičiaus derinį parenka monopolistas?

D (d);

14.Tarkime kad įkuriama profsąjunga. Kokio darbo užmokesčio lygio gali išsireikalauti profsąjunga nesumažindama darbuotojų, kurį samdė monopolistas, skaičiaus?

C (303Lt);

15.Jei profsąjunga nustato 209 lito atlyginimą už valandą, tai firmos?

B (samdo darbuotojus, kad jie dirbtų 70 valandų);

16.Pasirinkite grafiko raidę 13-3 paveiksle, geriausiai atspindinčią ilgojo laikotarpio firmų pusiausvyrą, kai rinkos struktūros tipas toks?

(a)monopsonija- e, b)monopolinė konkurencija- d, c)oligopolija- a, d)tobulosios konkurencijos darbo rinka- cc, e)tobulosios konkurencijos prekių rinka-b, f)monopolija- f);

17.Jei vyriausybė įstatymu nustato minimalų darbo užmokestį, kuris didesnis už pusiausvyros, tai?

B (susidaro darbo perteklius);

18.Firma yra darbo kainos ieškotoja ir samdo 100 darbuotojų mokėdama 6 litų atlyginimą už valandą. Jei ji nori pasamdyti 101-ą darbuotoją ir turi mokėti 6 litus 5 centus, tai 101-ojo darbuotojo samdymo ribiniai kaštai lygūs?

C (11Lt 5 centams);

19.Jei firmos pagamintų produktų paklausos kreivė leidžiasi žemyn, o jos perkamų išteklių pasiūlos kreivė kyla į viršų, tai?

D (firma turi mmonopolinę ir monopsoninę galią);

20.Ką rodo 13-4 paveikslas? Firma yra?

B (kainos gavėja(priėmėja) darbo rinkoje);

21.Du šimtai penkiasdešimtos darbo valandos ribiniai kaštai kitoms sąlygoms nekintant?

D (tokie pat kaip ir antros darbo valandos ribiniai kaštai);

22.Darbo ribinių kaštų kreivė yra virš darbo pasiūlos kkreivės tik tada, kai firma yra?

C (kainos ieškotoja darbo rinkoje);

23.Monopolistas moka darbo užmokestį?

A (mažesnį už darbo ribinio produkto pajamas);

24.Ekonomistai dažnai kritikuoja minimalaus darbo užmokesčio taikymą praktikoje, nes jis?

B (sumažina galimų darbų alternatyvų skaičių);

25.Ši firma parduoda produktą?

B (tobulosios konkurencijos prekių rinkoje po 4 Lt);

26.Jei darbo ir kapitalo kainos yra atitinkamai 12Lt ir 24Lt, tai firma pirks?

A (6darbo vnt ir 3 kapitalo vnt);

27.Tuo atveju firmos bendra gamybos apimtis bus?

C (73vnt);

28.Firmos bendrosios pajamos bus?

D (292Lt);

29.Jei darbas ir kapitalas būtų vieninteliai ištekliai, firmos bendrieji kaštai būtų lygūs?

D (144Lt);

30.Jei darbas ir kapitalas būtų vieninteliai ištekliai, firmos pelnas būtų?

A (148Lt);

31.Jei prekės parduodamos ir ištekliai perkami tobulosios konkurencijos rinkose, tai darbo užmokestis bus?

A (W2 ir bus samdomas LL3 darbuotojų skaičius);

32.Jei darbas perkamas monopolinėje rinkoje, o pagamintos prekės parduodamos tobulosios konkurencijos rinkoje, tai darbo užmokestis bus?

D (W1 ir bus samdomas L2 darbuotojų skaičius);

33.d

Palūkanos, renta ir pelnas

1.Pajamos, kurias gauna finansinio kapitalo savininkai, vadinamos?

A (palūkanomis)

2.Kuris kapitalas yra nedaiktinis?

B (darbuotojų patyrimas)

3.Esant 8 % palūkanų normai 400 litų paskola kiekvienais metais teikia palūkanų?

D (32 litus)

4.Kai namų ūkiai daugiau taupo?

A (palūkanų norma sumažėja, o skolinamųjų lėšų kiekis padidėja)

5.Renta, mokama už žemę, naudojamą gyvuliams ganyti, padidės?

D (visais mminėtais atvejais)

6.Maksimalios palūkanų normos nustatymas yra neefektyvus pagalbos būdas santykinai neturtingiems asmenims, nes?

A (nėra jokių garantijų, kad pajamų perskirstymas padės neturtingiesiems, be to, jiems bus sunkiausia gauti paskolas)

7.Kuris teiginys yra teisingas?

B (nors visuomenės požiūriu žemės gamybos kaštai lygūs nuliui, renta yra kaštai individualiam gamintojui)

8.130 litų, kurie bus gauti po dviejų metų, dabartinė vertė esant 14% palūkanų normai yra?

D (100litų)

9.Obligacijos rinkos kaina?

C(lygi būsimų pajamų, kurias žada obligacija, dabartinei vertei)

10.Rentos egzistavimas pateisinamas tuo, jog?

A(ji paskirsto ribotus išteklius tarp konkuruojančių naudotojų)

11.Palūkanos yra?

D (visa, kas minėta)

12.Jei nominalioji palūkanų norma yra11%, o realioji – 6%, tada infliacijos lygis, kurio tikimasi, bus?

B (5%)

13.Ekonominis pelnas yra?

C (bendrųjų pajamų ir ekonominių kaštų skirtumas)

14.Ekonominis pelnas gali susidaryti dėl?

D (visa, kas minėta)

15.Ribinio investicijų efektyvumo kreivės perkėlimas į dešinę tikriausiai lemia?

B(palūkanų normos padidėjimą tobulosios konkurencijos rinkoje)

16.Ekonominė renta?

C (yra kaina, mokama už išteklius, kurių pasiūla absoliučiai neelastinga)

17.Kai talentingas žmogus gauna pajamas, viršijančias alternatyviuosius kaštus, jis gauna?

C (rentą)

18.1000 litų kasmetinių amžino srauto pajamų dabartinė vertė, kai palūkanų norma 5%, lygi?

A (20000Lt.)

19.Derlingos žemės sklypas, kainuojantis 70000Lt ir pastoviai kasmet teiksiantis 14000 litų ribinio produkto pajamas, teikia pajamų normą, lygią?

C (20%)

20.Jei pinigų paklausos kiekis viršija pinigų pasiūlos kiekį, galima tikėtis, kad? <

B (palūkanų norma padidės)

21.Jei tikimasi, jog palūkanų norma ateityje didės, tai?

B (ilgalaikė palūkanų norma bus didesnė už trumpalaikę normą)

22.Ekonominis pelnas ilguoju laikotarpiu negaunamas esant?

D (tobulajai konkurencijai)

23.Vidinė pajamų norma?

D (nė vienas teiginys nėra teisingas)

24.Pagal žmogiškojo kapitalo teoriją individai?

D (pasveria tiek investicijų į žmogiškąjį kapitalą nauda, tiek ir kaštus)

25.Žemė?

C (bus ekonominis (ribotas) išteklius, kai paklausa bus bet kokia (D arba D1)

26.Kokia šioje rinkoje grynoji ekonominė renta, kai yra pradinė D paklausos kreivė?

D (320000litų)

27.Kuris teiginys yra klaidingas? Uždėjus 50% žemės rentos mokestį?

B (žemės paklausos kreivė parsikelia į D1 padėtį)

28.Prieš nustatant maksimalią palūkanų normą?

C (finansuojami tik mažiausiai 20% pajamų teikiantys

29.nustačius 15% maksimaliai leistiną palūkanų normą, susidaro?

D (250mln Lt skolinamųjų lėšų trūkumas.)

30.Kai palūkanų norma lygi 15%?

C (nėra garantijų, kad paskolas gaus verslininkai, investiciniai projektai efektyvesni.)

31.Tarkime kad firma gali įsigyti mašiną už 10 000 Lt. Mašina teiks pajamas keturis metus po 3000 Lt kasmet. Ketvirtų metų pabaigoje mašinos likutinė vertė bus 500 Lt. Kokia mašinos grynoji dabartinė vertė, jei palūkanų norma 8%?

C (303,975 Lt .)

32.Dar kartą tarkime, kad firma rengiasi pirkti tą pačią mašiną. Kokia yra mašinos grynoji dabartinė vertė, jei palūkanų norma 10%?

B (148,915 Lt.)

33.Kokia tikėtina dabartinė vertė? Tikimybė 0,2/0,3/0,5 – ggalima dabartinė vertė 30000/20000/10000?

C (17000 Lt.)

34.Mokesčių, uždėtų ekonominei rentai, unikalus bruožas yra tai, kad?

B (jie nesąlygoja išteklių perskirstymo.)

35.Darydamos investicinius sprendimus verslo firmos labiausiai domisi?

A (realia palūkanų norma)

(8)Konkurencinė išteklių rinka.Darbo ir darbo užmokesčio

Antro kirpėjo darbo ribinio produkto pajamos yra:

b) 60 Lt.

Antro kirpėjo ribinis produktas yra:

c) 10.

Darbas yra unikalus gamybos veiksnys, išskyrus tą priežastį, jog:

a) darbo kiekis ir kokybė lemia atlyginimą.

Darbo paklausa didėja, kai mažėja:

e) kompleksinio gamybos veiksnio kaina.

Darbo paklausos elastingumas nedidelis, jei:

c) darbo kaštai sudaro nedidelę firmos bendrųjų kaštų dalį.

Darbo pasiūlos kreivės perkėlimą lemia:

b) darbo prestižo pokytis.

Darbo užmokesčio kitimas:

d) neturi įtakos paminėtų kreivių persikėlimui.

Darbo, reikalingo knygoms išleisti, rinkos paklausa didėja: b) didėjant laikraščių ir žurnalų kainai.

Firmos darbo paklausos kreivė:

b) persikelia į kairę, jei produkto, kurį kuria šis darbas, paklausa sumažėja.

Gamybos apimties efektas susidaro:

b) nes pakitus kintamojo ištekliaus kainai, kinta ribiniai kaštai, lemiantys pusiausvyros gamybos apimties kitimą.

Individualios firmos, samdančios darbą tob. konkurenc. rinkoje, požiūriu darbo pasiūlos kreivė: b) absoliučiai elastinga.

Išvestinė darbo paklausa elastingesnė, kai:

a) lengva darbą pakeisti kapitalu ar kt. ištekliu.

Jei darbas ir kapitalas yra pakaitai, tai padidėjus kapitalo pasiūlai tikriausiai:

b) sumažės darbuotojų užimtumas ir darbo užmokestis.

Jei darbo pasiūlos kreivė vertikali, tai technologijos patobulinimas, padidinantis ribinį darbo produktą,

lemia:

c) atlyginimų padidėjimą užimtumui nekintant.

Jei darbo ribinis produktas lygus 0, vadinasi:

c) papildomas darbo vienetas nepadidina gaminamo produkto apimties.

Jei darbo ribinių kaštų kreivė sutampa su darbo kaina, tai firma:

b) yra kainos gavėja darbo rinkoje.

Jei darbo užmokestis didėja, o darbo pasiūlos kiekis mažėja, tai:

b) pajamų efektas persveria pakeitimo efektą.

Jei darbu sukurtas produktas parduodamas netobulosios konkurencijos prekių rinkoje, tai darbo paklausos kreivė, kt. veiksniams nekintant, yra:

b) neelastingesnė, negu tuo atveju, kaip produktas būtų parduodamas tobul. konkurenc. prekių rinkoje.

Jei ddu ištekliai yra geri pakaitai, tai:

c) padidėjus vieno kainai, padidėja kito paklausa.

Jei firma parduoda produktą netobulosios konkurencijos rinkoje, tai:

b) papildomų darb. sukurtas ribinis produktas turi būti parduotas mažesnėmis kainomis.

Jei gamybos technologija lemia tai, kad darbas ir kapitalas turi būti naudojami tam tikromis fiksuotomis proporcijomis, tai padidėjus kapitalo kainai firma:

d) samdys mažiau darb. dėl gamybos apimties efekto.

Jei mašinų paklausa gana elastinga, o robotai yra puikūs darbuotojų, gaminančių mašinas, pakaitas, autodarbuotojų pasiūlos sumažėjimas lemia:

b) didelį užimtumo sumažėjimą ir nnedidelį algų pokytį.

Jei namų ūkiai labiau pradeda vertinti laisvalaikį, tai:

c) atlyginimai padidėja, o užimtumas sumažėja.

Jonas turi: a) samdyti antrą kirpėją, nes jis padidina pelną 20 Lt.

Kas lemia darbo užmokesčio dydį rinkos ekonomikoje:

d) visa, kas paminėta.

Koks ryšys tarp produkto ppaklausos elastingumo ir darbuotojų, gaminančių šį produktą, paklausos elastingumo, kai kt. veiksniai vienodi:

b) kuo elastingesnė produktų paklausa, tuo elastingesnė darbo paklausa.

Kuris iš šių, panašios kvalifikacijos darbuotojų rinkos ūkio šalyse dėl kompensuojančių algų skirtumų gauna mažesnį už kitus atlyginimą:

a) universiteto dėstytojas.

Kurių darbuotojų paklausa neelastinga:

a) chirurgų.

Nagrinėdami prieštaravimą tarp darbo ir laisvalaikio, ekonomistai daro prielaidą, kad:

b) vienu metu neįmanoma dirbti ir likti laisvam.

Nekonkuruojančių darbuotojų grupių pvz. yra:

d) tos pačios firmos vadovai ir sekretorės.

Norint apskaičiuoti ribinio produkto pajamas reikia žinoti: c) ribinį produktą ir to produkto ribines pajamas.

Pagal apibrėžimą darbo pastangos yra optimalios, kai: c) paskutinės darbo h ribinis naudingumas lygus paskutinės laisvalaikio h ribiniam naudingumui.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės dirba yra: c) materialiniai poreikiai.

Pakeitimo efektas rodo, kad pelno ssiekianti firma naudos: a) daugiau išteklių, kurių kaina sumažėja, ir mažiau kt. išteklių, gaminant tam tikrą produkcijos kiekį.

Papildomus firmos kaštus, pasamdžius1 papildomą darb., atspindi: d) darbo ribinių kaštų kreivė.

Pelną maksimizuojanti verslo firma samdo darbuotojus tol, kol: papildomo darbuotojo ribinio produkto pajamos yra: c) didesnės arba lygios ribiniams darbo kaštams.

Ribinio produkto pajamų ir ribinio produkto kreivių formos panašios: a) nes ribinio produkto pajamos priklauso nuo ribinio produkto.

Tarkime, kad kapitalo kaina santykinai mažėja, dėl to darbo paklausa padidėja. Galime daryti išvadą, kad: aa) gamybos apimties efektas didesnis už pakeitimo efektą.

Tobulosios konkurencijos paklausos kreivė leidžiasi žemyn, nes firmai papildomai samdant darb. mažėja: c) ribinio produkto pajamos.

Užimtumas didėja, kai: d) didėja darbo našumas ir atlyginimai.

(15) Pajamu nelygybe ir skurdas, ju mazinimas

1.Lorenco kreivė rodo?

A (pajamų paskirstymo nelygybės dėsnį);

2.Pajamų skirtumus lemia?

E (daugelis veiksnių (ir paminėti));

3.Mokesčių sistema Lietuvos ekonomikoje?

A (šiek tiek sumažina pajamų nelygybę);

4.Vienodas visų individų pajamų augimas ekonomikoje sumažina žmonių, esančių žemiau?

D (absoliučios, bet ne santykinės skurdo ribos skaičių);

5.Pajamų paskirstymo nelygybės laipsnį ekonomikoje rodo?

D (Lorenco kreivė);

6.Kuris teiginys klaidingas?

D (kai pajamos paskirstytos netolygiai, lygybės linija įlinkusi žemiau Lorenco kreivės);

7.Pagrindinė skurdo priežastis Lietuvoje yra?

B (kai kurių žmonių mažas darbo našumas);

8.Jei Lorenco kreivė būtų tiesi linija, tai?

C (egzistuotų absoliuti pajamų lygybė);

9.Dėl kokios svarbiausios priežasties rinkos sprendiniai atlyginimo klausimu nėra teisingi?

D (vieni žmonės turi didesnę rinkos galią negu kiti);

10.Vyriausybė gali sumažinti pajamų nelygybę?

D (naudodama visas kinėtas priemones);

11.Namų ūkių pajamų, gaunamų per visą gyvenimą, paskirstymas, lyginant jį su pajamų paskirstymu tam tikru laiko momentu, yra?

B (vienodesnis);

12.Pagrindinis natūralios pajamų paskirstymo teorijos pranašumas yra?

C (individų skatinimas kuo daugiau gaminti);

13.Ravls`o pajamų lygybė argumentuojama?

D (pajamų paskirstymo pasirinkimu, kai nežinai, kokią konkrečią vietą užimsi paskirstymo procese);

14.Lorenco kreivė rodo, kiek faktinio pajamų paskirstymo kreivė nnutolusi nuo?

B (absoliučios lygybės);

15.Vyriausybės transferiniai išmokėjimai?

B (keisdami pajamas ir paskatas, gali turėti įtakos ekonomikos efektyvumui);

16.Jei minimalios garantuojamos metinės pajamos 4000 Lt, tai?

C (mokamas 50% neigiamas pajamų mokestis);

17.Kai pradinės metinės pajamos (nesumokėjus mokesčių) yra 4000 Lt, tai?

C (disponuojamos pajamos yra 6000 Lt);

18.Jei minimalios pajamos 4000 Lt ir pajamų lūžio taškas taip pat 4000 Lt, tai?

D (numatoma mokesčių norma 100%);

19.Lorenco kreivė, rodanti absoliučiai lygų pajamų pasiskirstymą?

C (yra tiesi linija, sutampanti su 45 laipsnių linija);

20.“Tolygesnis (vienodesnis) pajamų paskirstymas Lietuvoje sąlygotų didesnį bendrąjį vartotojų pasitenkinimą.” Šis teiginys remiasi tuo, kad?

D (pajamų ribinis naudingumas mažėja);

21.Kokios pajamos lūžio taške, jei naudos praradimo norma 50%, o garantuotos pajamos, kai pajamų mokestis neigiamas, 5000 Lt?

B (10000 Lt);

22.Kokios pajamos lūžio taške, jei naudos praradimo norma 50% esant neigiamam pajamų mokesčio planui?

B (dvigubai didesnės negu garantuotos pajamos);

(16) mokesciu sistema

1.Pagrindinis apmokestinimo, pagrįsto naudos principu, trūkumas yra tas, kad?

D (dažnai sunku nustatyti tuos, kurie gauna naudą);

2.Kuris mokestis grindžiamas gebėjimo jį mokėti principu?

D (asmeninių pajamų mokestis);

3.Mokestis yra progresinis, jei turtingi žmonės moka?

A (didesnį pajamų mokesčio procentą negu neturtingi);

4.Kuris mokestis yra regresyviausias?

A (bendrasis apyvartos mokestis);

5.Ribinė mokesčių norma lygi?

C (mokesčių pokyčio ir apmokestinimų pajamų pokyčio santykiui);

6.Mokestis, neveikiantis namų ūkių ir firmų eekonominių sprendimų, vadinamas?

C (neutraliu);

7.Mažesnė pajamų mokesčio ribinė norma tikriausiai skatina žmones?

C (daugiau dirbti ir turėti mažiau laisvalaikio);

8.Mokesčiai perkeliami vartotojams, kai uos uždėjus?

A (gamintojai sumažina pasiūlą, lemiančią kainos padidėjimą);

9.Jei Jono pajamos padidėja nuo 750 iki 850 litų, o mokesčiai padidėja nuo 225 iki 297,5 litų, tai ribinė mokesčio norma yra?

B (0,72);

10.Jono metinės pajamos 20000 Lt, metinis pajamų mokestis- 2000 Lt. Petro mėnesinės pajamos 40000 Lt, o metinis pajamų mokestis- 50000 Lt. Remdamiesi šia informacija, galime teigti, kad mokesčių sistema yra?

B (progresinė);

11.Gebėjimo mokėti mokesčius principas yra?

C (vertikalaus teisingumo pavyzdys);

12.Jei dvi šeimos visais požiūriais vienodos, tai horizontalaus teisingumo principas teigia, kad?

B (abi šeimos turi mokėti tokį pat pajamų mokestį);

13.Šio individo bendrųjų pajamų ir apmokestinamų pajamų skirtumas yra?

B (50000 Lt);

14.Šio individo 5% mokesčio norma yra?

A (realioji (efektyvi) mokesčio norma);

15.Šio individo 10% mokesčio norma yra?

B (nominali mokesčio norma);

16.Apmokestinimo principas, teigiantis, kad žmonės, gaunantys vienodas pajamas, turi mokėti vienodus mokesčius, vadinamas?

C (horizontaliu teisingumu);

17.Apmokestinimo principas, teigiantis, kada gaunantys didesnes pajamas žmonės turi mokėti didesnius mokesčius, negu gaunantys mažesnes pajamas, vadinamas?

D (vertikaliu teisingumu);

18.Kuris atvejis simbolizuoja regresinę mokesčių sistemą?

D (kai žmonės, uždirbantys 4000 Lt, moka 100 Lt mokestį, o uždirbantys 1000 Lt- 250 Lt);

19.Pakeistus pajamų mokestį

pridėtinės vertės mokesčiu, dauguma namų ūkių tikriausiai?

A (išleistų mažiau pajamų, o taupytų daugiau);

20.Vidutinė mokesčių norma lygi?

B (bendrų mokesčių ir bendrų apmokestinamų pajamų santykiui);

21.Jei mokestis progresinis?

D (pajamoms didėjant ribinė mokesčių norma viršija vidutinę mokesčių normą);

22.Lentelėje patiektas mokestis yra?

B (progresinis);

23.Jei jūsų apmokestinamos pajamos lygios 6000 Lt, tai vidutinė mokesčių norma lygi?

A (20 procentų);

24.Jūsų pajamoms padidėjus nuo 6000 iki 75000 Lt ribinė mokesčių norma bus lygi?

D (53 procentams);

25.Jei ribinė mokesčių norma didėja, tai?

A (vidutinė mokesčių norma ttaip pat turi didėti);

(18) aplinkos tarsa ir gamtos istekliai

1.Visuomeniškai optimalus taršos kiekis yra?

B (kai taršos visuomeniniai ribiniai kaštai susilygina su taršos mažinimo visuomeniniais ribiniais kaštais);

2.Vyriausybinė taršos kontrolė gali geriausiai išspręsti problemą, nes?

C (sunku nustatyti ir organizuoti tuos, kuriuos veikia tarša);

3.Savanoriški susitarimai internalizuoti taršą yra labiau galimi, kai?

A (sandorių kaštai santykinai nedideli);

4.Kuris teiginys teisingas?

B (visuomeniniai kaštai apima privačius kaštus);

5.Aplinkos apsaugos valdybos (agentūros) politika optimali, kai?

A (mokestis už teršiančias aplinką atliekas apima taršos visuomeninius kaštus);

6.Išsenkamo ištekliaus pavyzdys yyra?

C (uranas);

7.Kai gamybos ir vartojimo visuomeniniai kaštai nesutampa su privačiais kaštais, tai?

C (tiek gamintojai, tiek vartotojai netiesiogiai skatinami teršti);

8.Ko negalima daryti siekiant intenalizuoti vandens taršos išorinio poveikio?

C (uždrausti vandens teršimą);

9.Jei gaminant tam tikrą prekę susidaro išoriniai kaštai, ttai šios prekės gamybos apimtis yra?

A (didesnė už pageidautiną);

10.Spręsdamos dėl gamybos apimties aplinką teršiančios firmos sulygina?

B (ribines pajamas su vidutiniais privačiais ribiniais kaštais);

11.Tobulosios konkurencijos firmų, teršiančių aplinką?

B (privatūs ribiniai kaštai mažesni už visuomeninius ribinius kaštus);

12.Tobulosios konkurencijos šaka, teršianti aplinką, gamina?

C (didesnį negu efektyvų produkcijos kiekį per maža kaina);

13.Jei dėl vandens teršimo susidaręs išorinis poveikis internalizuojamas, tai?

C (firma turi padengti vandens taršos kaštus);

14.Pagal Kouzo (Coase) teriją šalutinis poveikis?

B (gali būti intenalizuotas laisvai susitariant, kai tiksliai apibrėžtos nuosavybės teisės);

15.Norint internalizuoti išorinį poveikį būtini vyriausybės mokesčiai ir subsidijos, jei yra?

A (įtraukta daug firmų ir individų);

16.Firmos gaminamos produkcijos apmokestinimas aplinką teršiančioje šakoje sąlygoja ekonomiškai efektyvią gamybos apimtį?

C (jei mokestis lygus gamybos išoriniams ribiniams kaštams);

17.Jei firmos teršia aaplinką ir nevertina taršos kaštų, tai?

D (teisingi visi minėti teiginiai);

18.Kai firma įsigyja leidimus teršti, šie leidimai turi įtakos?

A (gamybos apimties ir efektyvumo sprendimams);