Įmonių rūšys Lietuvoje
1. Turinys
1. Turinys ________________________________________________________________ 2
2. Įvadas _________________________________________________________________ 3
3. Darbo tikslas ___________________________________________________________ 4
4. Pasirinkimo motyvai _____________________________________________________ 4
5. Įmonių rūšys Lietuvoje ___________________________________________________ 4
5.1. Individuali (personalinė) įmonė ______________________________________ 5
5.2. Partnerinė įmonė arba ūkinė bendrija _________________________________ 6
5.3. Akcinė bendrovė arba korporacija ____________________________________ 7
5.4. Kooperatinės bendrovės ____________________________________________ 9
5.5. Žemės ūkio bendrovės ______________________________________________ 9
5.6. Valstybinės įmonės ________________________________________________ 10
5.7. Bendra arba mišri įmonė ___________________________________________ 11
6. Išvados ________________________________________________________________ 12
7. Literatūros sąrašas ______________________________________________________ 13
2. Įvadas
Svarbiausi visuotiniai šios dienos situacijos ekonomikoje ir versle bruožai yra aukštas konkurencingumas, sudedamųjų dalių judėjimas, persiskirstymas ir struktūriniai poslinkiai rinkoje, ypač sparti technologijos pažanga, mažėjanti pelno galia, riboti ištekliai, rrealus socialinio produkto ir investicijų įšaldymas, struktūrinė bendrystė, didėjanti valstybės skola, ryškūs konjunktūros svyravimai, pagaliau didėjanti rizika pasaulinėje kreditų sistemoje.
Bet koks išorinių verslo sąlygų pakeitimas gali pradėti verslą jį išplėsti arba modifikuoti pereinant į geresnę padėtį konkurenčiu atžvilgiu.
Svarbu susipažinti su pagrindiniais firmų tipais ir jų veiklos organizavimu. Verslo organizavimas susijęs su prekių ar paslaugų paklausa, ekonominėmis bei materialinėmis sąlygomis. Kai kurias prekes gali pateikti savininkai, bet jas perdirbti gali tik didesnės grupės žmonių, susibūrusių į įmones. Juo sudėtingesni gaminiai –– tuo labiau būtina burtis į stambesnius gamybinius vienetus.
Pasirinkimo rinkoje laisvės ir konkurencijos principas leidžia verslininkui laisvai pasirinkti ūkinės veiklos sritį, tai yra gaminti bei realizuoti tiekėjus, rinką, laiką ir kt. Tai sąlygoja konkurenciją ir nulemia verslo sėkmę. Kiekvienas organizuojantis ssavo verslą siekia maksimaliai gauti iš jo pelną, didinti verslo efektyvumą, efektyviai panaudoti ekonominius išteklius, kuo geriau organizuoti verslą. Verslininkas atsako pats už savo pasirinkimą rinkoje, savo padėtį konkurencijoje, už savo veiklos rezultatus priimtus komercinius ūkinius ir kitus įsipareigojimus padengti padarytos žalos nuostolius.
Verslo situacijos suvokimas – tai efektyviai manipuliuoti įvairiomis verslo tikslų kryptimis, laiku ir greitai persiorientuoti, keisti vadybos strategiją ir taktiką. Norint sėkmingai plėtoti verslą būtina profesionaliai žinoti rinkos, gaminamos produkcijos, personalo, marketingo, gamybos ir kitas strategijas.
Taigi svarbu susipažinti su įmonių tipais ir jų veiklos organizavimu. Svarbu jas klasifikuoti, nes taip lengviau spręsti kai kuriuos ekonominius uždavinius.
3. Darbo tikslas
Trumpai supažindinti su Lietuvos Respublikoje vyraujančių įmonių rūšimis. Trumpai supažindinama su individualia (personaline) įmone, partnerine įmone arba ūkine bendrija, akcine bendrove, kkooperatine bendrove, žemės ūkio bendrove, valstybine įmone bei bendra įmone. Kas šioms įmonėms būdinga, jų valdymo sistema. Kokia veikla šios įmonės gali versti Lietuvos Respublikoje. Supažindinti su individualios (personalinės) įmonės, partnerinės įmonės arba ūkinės bendrijos, akcinės bendrovės, kooperatinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, valstybinės įmonės bei bendros įmonės trūkumais ir privalumais. Kuriuo atveju yra patogiau kurti vienokia ar kitokia įmonės rūšį. Su kokiomis problemomis susiduria kiekviena įmonė, kiek maksimaliai gali pėsti savo veiklą ir gauti iš to maksimaliai pelną. Kokiu principu iir kokiu tikslu kuriamos individualios (personalinės) įmonės, partnerinės įmonės arba ūkinės bendrijos, akcinės bendrovės, kooperatinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, valstybinės įmonės bei bendros įmonės.
4. Pasirinkimo motyvai
Norėjau trumpai supažindinti su Lietuvoje vyraujančiu įmonių rūšimi. Tai individualia (personaline) įmone, partnerine įmone arba ūkine bendrija, akcine bendrove, kooperatine bendrove, žemės ūkio bendrove, valstybine įmone bei bendra įmone. Jų ypatumais, valdymo principu. Kuo šios įmonės gali verstis, kokia komercine ar gamybine veikla. Su kokiomis sunkumais susiduria kiekvienos rūšies įmonė, kokie jų privalumai ir trūkumai. Norėjau susipažinti kokiu tikslu ir kokiu principu kuriamos individualios (personalinės) įmonės, partnerinės įmonės arba ūkinės bendrijos, akcinės bendrovės, kooperatinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, valstybinės įmonės bei bendros įmonės.
5. Įmonių rūšys Lietuvoje
Svarbu yra firmas klasifikuoti, nes taip lengviau spręsti kai kuriuos ekonominius uždavinius. Vienodose firmose yra galimybė taikyti tipinius ūkinius sprendimus, be to, patogu taikyti tipinius ūkinius sprendimus, taip pat patogu statistikoje ir atliekant ekonominę analizę. Lietuvos Respublikos ūkio rejestre 2001 m. rugpjūčio mėn. 1 d. rodoma, kad rejestre buvo įregistruota 164 655 subjektų. Pagal įmonių skaičių dominavo individualiosios įmonės, kurių buvo 87 942, uždarųjų akcinių bendrovių buvo – 44 800, žemės ūkio bendrovių – 2 270, akcinių bendrovių – 1 986.
Rinkos ekonomikos šalyse skiriami toki svarbiausieji firmų organizavimo tipai:
1. Individuali įmonė aarba personalinė.
2. Partnerinė įmonė arba ūkinė bendrija.
3. Akcinė bendrovė arba korporacija.
4. Kooperatinė bendrovė.
5. Žemės ūkio bendrovė.
6. Valstybinė įmonė.
7. Bendra arba mišri įmonė.
5.1. Individuali įmonė arba personalinė
Individualioji verslo įmonė – tai įmonė, sukurta vieno ar kelių fizinių asmenų, šeimos narių bendrosios jungties nuosavybės teisia su visiška turtine atsakomybe.
Šios įmonės teisiniu požiūriu reiškia, kad fizinis asmuo ar keli fiziniai asmenys atlieka įvairias ūkines operacijas ir iš to gauna pajamas. Sandėrius jie sudaro savo vardu. Už tokios įmonės įsipareigojimus visiškai atsako įmonininkas visu savo asmeniniu turtu. Tai reiškia, kad įmonės gamybinis turtas neatskiriamas nuo savininko turto, tai yra skoloms padengti įmonių savininkai naudoja ne tik pradines investicijas į savo verslą, bet ir visą savo asmeninį turtą. Įmonės bankroto atveju savininkas atsakys visu savo turtu.
Individualioji (personalinė) verslo įmonė neturi juridinio asmens teisių ir yra paprastos verslo organizavimo formos. Individualioji įmonė yra lanksti ir nesudėtinga verslo organizacija, jos labiausiai paplitusios ir populiarios, savininkas pats perka reikiamas medžiagas, samdo personalą, įsipareigoja sumokėti sąskaitas. Verslo pajamos priklauso tik jam pačiam. Jis tik apmoka valstybei mokestį už gaunamas asmenines įplaukas arba pelno mokestį.
Individualios įmonės gali užsiimti bet kokia gamybine ar komercine veikla, kas yra nedraudžiama Lietuvos Respublikos įstatymu.
Individualiosios įmonės teigiami bruožai: sudarytos sąlygos privačiam verslui plėtoti; nėra sudėtingas įmonės organizavimas; pajamos apmokestinamos vieną kartą pper metus, individualiu pajamų mokesčiu.
Individualios įmonės trūkumai: yra visiška turtinė atsakomybė; kapitalo ribotumas; savininkui mirus nelieka verslo; mažesnis samdomų darbininkų galimybės ir ribotas personalinės įmonės dydis.
5.2. Partnerinė įmonė arba ūkinė bendrija
Partnerinė įmonė arba ūkinė bendrija – tai neturinti bendrovės statuso dviejų ar kelių fizinių ar juridinių asmenų valdoma nuosavo verslo organizacija.
Tai neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų grupė. Bendrijoje gali būti nuo 2 iki 20 narių. Kadangi veikloje naudojamasi daugiau nei vieno asmens turtu, tai partneriai turi didesnes galimybes gauti kreditą ir didinti kapitalą. Ūkinė bendrija yra juridinis asmuo. Šių kelių fizinių ar juridinių asmenų grupės turtas yra sujungiamas į bendrą dalinę nuosavybę. Kaip ir individualiojoje įmonėje. Pagal bendrijos prievoles jos nariai atsako visu savo turtu. Lietuvoje funkcionuoja tikrosios ir komandinės ūkinės bendrijos. Jų steigimą, likvidavimą ir veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, ūkinių bendrijų, bendrosios jungtinės veiklos sutartys.
Tikrosios ūkinės bendrijos yra neribotos turtinės atsakomybės. Jos nariai kolektyviai atsako savo turtu už bendrijos skolas. Tikrosios ūkinės bendrijos įstatinis kapitalas nereglamentuojamas. Jos nariai turi teisę atstovauti savo bendrijai sudarant sandorius. Tikroji ūkinė bendrija neatsako pagal savo prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla. Bendrijos valdyme, jos reikalų tvarkymo taisyklės bei jų keitimo sąlygos nustatomos bendrosios jungtinės veiklos sutartyje. Tikrosios ūkinės bendrijos gali užsiimti bet
kokia gamybine ar komercine veikla, kuri nėra draudžiama Lietuvos Respublikos įstatymu.
Komandinės ūkinės bendrovės. Šios bendrijos yra dviejų ar daugiau asmenų – tikrųjų narių ir komanditorių – susivienijamas. Bendrijos turtas priklauso nuo jos nariams bendrosios dalinės nuosavybės teisė. Ši bendrija yra juridinis asmuo. Jos turtas neatskirtas nuo bendrijos tikrųjų narių turto. Už firmos skolas atsako visu savo turtu visi jos tikrieji nariai, o nariai komanditoriai – tik turto dalimi, kuri yra perduota naudotis bendrijai. Komanditinės ūkinės bendrijos įstatinis kapitalas nereglamentuojamas. Bendrijos vvaldymo taisyklės bei jų keitimo sąlygos nustatomos bendrosios jungtinės veiklos sutartyje. Komandinės ūkinės bendrijos gali užsiimti bet kokia gamybine ar komercine veikla, kuri nėra draudžiama Lietuvos Respublikos įstatymu.
Ūkinių bendrijų privalumai: susijungus į bendriją partneriai sutelkia didesnes lėšas, nariai bendrai disponuoja bendrijos nuosavybe ir pajamomis; lengva organizuoti, kartais užtenka žodinio susitarimo, nesudėtinga likviduoti yra didesnės finansavimo galimybės; kiekvienas bendrijos narys gali lygiomis teisėmis atstovauti bendrijai pasirašant bet kokias sutartis ar susitarimus; apmokestinimo pranašumai, nes bendrijos pajamos yra prilyginamos jos narių pajamomis iir apmokestinamos kaip fizinių asmenų.
Ūkinių bendrijų trūkumai: neribota turinė atsakomybė, partneriai kiekvienas atsako už visus bendrijos įsipareigojimus, jeigu verslas žlunga, jo kreditoriai turi teisę išieškoti skolas iš bet kurio arba iš visų partnerių; ribotos veiklos laikas, kuriam nors partneriui mirus aarba pasitraukus iš verslo partnerinė bendrija pagal įstatymus likviduojama; kapitalas kurį naudoja partnerinė bendrija yra ribotas, jis priklauso nuo įmonės pajamų, jos narių turto ir galimybių skolintis; gali nesutarti dėl įmonės valdymo, o tai gresia jos egzistavimui.
5.3. Akcinė bendrovė arba korporacija
Akcinė bendrovė – tai tokia verslo organizacija, kurią valdo daug asmenų ir kuriai įsteigti reikalingas atitinkamas valdžios organu leidimas.
Akcinės bendrovės nuosavybė paskirstoma akcijomis, dėl to bendrovės savininkai dar vadinami akcininkais, bedrasavininkais.
Akcinėse bendrovės (korporacijos) verslo organizavimas susijęs su ribota savininku atsakomybe, kuri reiškia, kad savininkai yra atsakingi už akcinės bendrovės įsipareigojimus, skolas tik savo akcijų verte. Akcinės bendrovės turtas padalintas į akcijas. Fiziniai ir juridiniai asmenys įsigiję akcijų tampa jos akcininkais. Akcininkai neatsako už bendrovės įsipareigojimus, prievoles prieš kreditorius. Akcinės bendrovės sskirstomos į du tipus uždarąsias ir atvirąsias.
Uždaroji akcinė bendrovė savo akcijas platina tarp visų darbuotojų ir išskirtinais atvejais per vertybinių popierių biržą. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10 000 Lt. steigėjų turi būti ne daugiau kaip 100 asmenų. Įmonės valdymas yra visuotinis akcininku susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas. Uždarosios akcinės bendrovės gali užsiimti bet kokia gamybine ar komercine veikla, kuri nėra draudžiama Lietuvos Respublikos įstatymu.
Atvirosios akcinės bendrovės akcijos platinamos viešai, apie jų pardavimą sskelbiama masinėse informacijos priemonėse, biržose. Akcinių bendrovių steigėjų skaičius kaip ir akcininkų skaičius yra neribojamas. Akcinėse bendrovėse dažniausiai kuriamos tuo metu kai reikia mobilizuoti didelį kapitalą. Akcinių bendrovių akcininkai įnešę svarų pajų į tą bendrovę yra kolektyviniai bendrasavininkiai. Akcijos perkamos mokant už bendrovės pinigus arba kitu būdu. Akcinės bendrovės pelnas panaudojamas tolesniam akcinės bendrovės plėtimui arba dividendų išmokėjimui. Akcininkai gauna pajamas dividendu pavidalu. Akcinės bendrovės turtą sudaro akcinis kapitalas ir kreditinės lėšos.
Akcinėse bendrovėse yra vyraujanti nuosavybės forma dėl to, kad įgalina akumuliuoti didžiules finansavimo kapitalo apimtis; akcininkų nuosavybė už bendrovės skolas bei įsipareigojimus yra ribota tik akcijų verte, o ne visu asmeniniu turtu. Be to skirtingai nuo individualiosios įmonės, akcinės bendrovės egzistavimas nėra susijęs su vieno asmens gyvenimo trukme.
Akcinės bendrovės pagrindinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 000 Lt. Jis formuojamas iš lėšų už parduotas akcijas. Akcinės bendrovės pradžioje išleidžiamos akcijos, kurių vertė lygi įstatinio kapitalo sumai. Įstatinis kapitalas atlieka šias funkcijas: suteikia lėšas bendrovės ūkiniai veiklai; garantuoja akcinės bendrovės įsipareigojimu apmokėjimą, arba apsaugo bendrovės kreditorių interesus. Kai bendrovė išleidžia naujas akcijas didinamas yra įstatinis kapitalas. Jos valdymas sudaro visuotinis akcininku susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas. Akcinės bendrovės gali užsiimti bet kokia gamybine ar komercine veikla, kuri nnėra draudžiama Lietuvos Respublikos įstatymu.
Akcinės bendrovės pranašumai: galimybė koncentruoti didelį kapitalą; ribota akcininkų turtinė atsakomybė; galimybė perduoti teisias; neribotas egzistavimo laikas; profesionalus valdymas.
Akcinės bendrovės trūkumai: bendrovės pelno dvigubas apmokestinimas, jeigu jo dalis išmokama dividendų forma akcininkams; nuosavybės atotrūkis nuo valdymo kontrolės; vidutiniai akcininkai nėra aktyvus, kai sprendžiami bendrovės klausimai.
5.4. Kooperatinės bendrovės
Kooperacija – įstatymu pagrįstas veiklos ir išteklių suteikimas dalyvių bendriems tikslams įgyvendinti. Tuo tikslu gali būti steigiamos kooperatinės bendrovės.
Kooperatinė bendrovė – įstatymu nustatyta tvarka fizinių ir (arba) juridinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti. Jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką bei naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja kooperatinės bendrovės valdyme.
Kooperatinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės asmuo. Jos turtas atskirtas nuo jos narių turto. Kooperatinė bendrovė pagal savo prievoles atsako tik savo turtu. Kooperatinės bendrovės narys pagal kooperatinės bendrovės prievoles atsako už pajų priklausančiu įmokėti pajiniu įnašu.
Kooperatinės bendrovės steigėjai turi būti ne mažiau kaip 5 fiziniai ir (arba) juridiniai asmenys, veiksnūs užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 16 metų ir juridiniai asmenys, įregistruoti Lietuvoje. Kiekvienas kooperatinės bendrovės steigėjas privalo tapti jos nariu. Kooperatinės bendrovės steigėjai sudaro kooperatinės bendrovės steigimo sutartį, parengia kkooperatinės bendrovės įstatų projektą, sušaukia steigiamąjį susirinkimą. Steigimo sutartį privalo pasirašyti visi fiziniai asmenys ir (arba) juridinių asmenų įgalioti asmenys. Kooperatinės bendrovės steigimo sutartį pasirašiusių fizinių asmenų parašų tikrumas turi būti patvirtintas notaro.
Kooperatinės bendrovės organai yra narių susirinkimas, kai narių daugiau kaip 100, galima pakeisti įgaliotinių susirinkimu, valdyba arba administracijos valdytoju. Kooperatinė bendrovė kuria sudaro ne daugiau kaip 50 narių įstatuose gali būti nustatyta, kad valdyba nėra sudaroma, o jos funkcijas atliekas administracijos vadovas. Kooperatinės bendrovės gali užsiimti bet kokia gamybine ar komercine veikla, kuri nėra draudžiama Lietuvos Respublikos įstatymu.
5.5. Žemės ūkio bendrovės
Žemės ūkio bendrovė yra fizinių asmenų įsteigta įmonė žemės ūkio gamybinei ir prekybinei veiklai vystyti, sujungus turtą į bendrą nuosavybę.
Lietuvoje tokių bendrovių steigimą reglamentuoja žemės ūkio bendrovių įstatymas. Jos statusas yra ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys. Steigėjų yra ne mažiau kai 2 veiksnūs fiziniai asmenys, akcininkų turi būti taip pat nemažiau kaip 2 nariai. Nuosavas kapitalas formuojamas iš narių įnašų – pajų suteikiančių bendrovės nariams teisę dalyvauti bendrovės veikloje ir gauti atitinkama pelno dalį. Minimalus pajinis įnašas žemės ūkio bendrovėje yra 100 Lt. Jei bendrovės veikla pelninga, pajininkams išmokami dividendai – pelno dalis, proporcingai pajaus vertei. Pajų galima išmokėti pinigais, medžiaginėmis vertybėmis, kurios pereina į bendrovės nuosavybę.
Jie gali būti ir protinės veiklos rezultatai.
Žemės ūkio bendrovės valdymas susideda iš narių susirinkimo, valdybos, administracijos vadovo. Žemės ūkio bendrovės veikla yra ne mažiau kaip 50 įplaukų už žemės ūkio produkciją ir paslaugas žemės ūkio gamybai.
5.6. Valstybinės įmonės
Valstybinė įmonė, valstybės nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Valstybei arba savivaldybei ir pagal specialius įstatymus pripažinta nepriklausomu juridiniu vienetu.
Valstybinės įmonės turi juridinio asmens statusą, yra ribotos turtinės atsakomybės. Valstybė neatsako už firmos prievoles, kaip ši – už valstybės.
Valstybinė įmonė steigiama iš valstybės lėšų ppagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimta įmonės steigimo aktą. Valstybinės įmonės siekia dvejopo tikslo: gauti pelno ir išspręsti bendravalstybinius uždavinius. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus valstybinės įmonės skirstomos į biudžetines ir valstybines akcines.
Biudžetinių įmonių pajamos iš išlaidos pereina per valstybės biudžetą, jas finansuoja valstybė.
Valstybinė akcinė įmonė tai yra valstybinė įmonė, išleidusi akcijas, kurių vertė viršija 1/5 įmonės įstatinio kapitalo.
5.7. Bendra arba mišri įmonė
Bendra įmonė – ūkio-teisinio bendradarbiavimo su užsienio partnerio forma, kai sukuriama bendra gamybos bazė ir gaminama produkcija arba teikiamos paslaugos, kkurios yra bendra dalyvaujančių partnerių nuosavybė.
Įmonės jungiamos turint tam tikrų strateginių ir finansinių tikslų. Kuriant tarptautines bendras įmones siekiama palengvinti įėjimą į rinkas, išvengti ar bent apsiekti mažesnių muito mokesčių. Mažinti gamybos išlaidas, kai kitoje šalyje gamybos ištekliai pigesni, mažinti rriziką ir įsigijimo išlaidas.
Skiriamos tokios bendrų įmonių rūšys:
Parastoji, kai dalyviai bendrai tvarko bendrovės reikalus ir bendrai atsako už firmos prievoles visu savo įneštu turtu.
Visiškos atsakomybės, kai dalyviai bendrai verčiasi verslu ir atsako už firmos prievoles visu savo turtu.
Komanditinė, kai vieni dalyviai yra tikri nariai, o kiti – komanditoriai, atsakantys, tik savo įnašų ribose.
Ribotos atsakomybės, kai dalyviai atsako už bendras firmos prievoles tik savo įnašais ir pelną skirsto proporcingai jiems.
Įmonių jungimasis gali turėti teigiamų ir neigiamų padarinių. Teigiami padariniai gali būti tokie: padidėja gamybos, sandėliavimo, transportavimo efektyvumas, nes gaunama gamybos išlaidų ekonomija, didėja darbo našumas; daugiau lėšų ir kitų išteklių gali būti skirta mokslo tiriamiems konstravimo ir kitiems darbams, kuriais patobulinami gaminiai ir pats gamybos procesas; sukoncentravus kapitalą, daugiau lėšų skiriama rrinkos tyrimams, rinkodaros kanalams plėtoti, reklamai ir t.t.; daugiau skiriama darbuotojų rengimui, kvalifikacijos tobulinimui.
Neigiami padariniai gali būti tokie: gali sumažėti įmonės veiklos lankstumas, subiurokratėti padidėjęs valdymo aparatas; gali padidėti nedarbas ir sumažėti ekonominis efektyvumas tam tikrame regione; gali būti viršytos šalyje leidžiamos rinkos koncentracijos tyrimas tam tikrame regione; jei tuose procesuose dalyvauja stambus užsienio kapitalas, strategiškai svarbias veiklos sritis valstybėje gali pradėti kontroliuoti savininkai iš užsienio.
6. Išvados
Individualios įmonės teigiamybės:
1. Paprasta įsteigti.
2. Sprendimus priima pats savininkas.
Individualios įmonės neigiamybės:
1. Neribota atsakomybė: savininkas už savo veiksmus aatsako visu savo turtu.
2. Didelė rizika, todėl galimybės gauti kreditą ribotos.
3. Savininkui mirus, įmonė turi būti perregistruojama naujam savininkui arba likviduojama.
Ūkinės bendrijos teigiamybės:
1. Sukaupiamas didesnis kapitalas.
2. Lengva dirbti, nes galima pasiskirstyti darbus.
Ūkinės bendrijos neigiamybės:
1. Atsakomybė neribota: partneriai už veiklos rezultatus atsako visu savo turtu.
2. Kiekvienas partneris yra atsakingas už kitų partnerių įsipareigojimus.
3. Sunkiau valdyti, nes nuomonės gali nesutapti.
4. Keičiantis narių skaičiui, tenka sudaryti naują bendrovės jungtinės veiklos sutartį.
Akcinės bendrovė teigiamybės:
1. Ribota akcininku atsakomybė.
2. Daugiau galimybių didinti kapitalą.
3. Bendrovė valdo specialistai, todėl jos veikla veiksmingesnė.
4. Turi didesnes finansines išgales.
5. Akcijas galimas parduoti arba paveldėti.
6. Lengviau gauti kreditus.
Akcinės bendrovė neigiamybės:
1. Sudėtinga organizuoti veiklą, nes didelė darbų apimtis.
2. Gali kilti valdymo sunkumų, jei vadybininkai nepaisys akcininkų interesų.
7. Literatūros sąrašas
1. Jurgis Žvinklys, Eduardas Vabalas “Įmonės ekonomika”, Vilniaus Vadybos kolegija. 2001 m., Vilnius.
2. Bronius Martinkus, Vytautas Žilinskas “Ekonomikos pagrindai”, Technologija, 2001m., Kaunas.
3. “Valstybės žinios”, 2001 birželio mėn. 12 d. Nr.57 (2296) Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių įstatymas.
4. “Buhalterinės apskaitos pagrindai”, kursų medžiaga, Socialinių Inovacijų fondas 2002-07-27 – 2002-08-20, Kaunas.
5. Vilniaus Aukštesniosios Elektronikos mokykla, Verslo ekonomikos paskaitų medžiaga, 1995 – 1996 m. m., Vilnius
6. Zenonas Brazaitis, Tatjana Brazaitienė “Verslo vadybos informacinės sistemos”, Pradai, 1998 m., Vilnius.
7. Vytautas Snieška, Inelija Ambrasienė, dalia Bernatonytė, Vladas Daugėla, Aldona Juozapavičienė, Aldona Markauskienė, Valentinas Navickas, Violeta Pukelienė, Aniceta Slavinskienė, gražina Startienė, Julius Urbonas “Mikroekonomika”, Technologija, 2002 m., Kaunas.