Tarptautinio verslo projektas. Eksporto i Vokietiją galimybės.

VILNIAUS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS FAKULTETAS

TARPTAUTINIO VERSLO PROJEKTAS

Darbo vadovas

Vilnius

2004

TURINYS

Įvadas 3

1. Vokietijos pristatymas 5

1.1 Kas Vokietiją skiria iš kitų Europos Sąjungos šalių 6

1.2 Kas siejama su Vokietija 7

2. SEPTEmber modelio analizė 8

2.1 Vokietijos kultūrinė aplinka 9

2.2 Vokietijos ekonominė aplinka 11

2.3 Vokietijos politinė/teisinė aplinka 13

3. Institucinio-ideologinio modelio analizė 17

3.1 Technologinė dimensija 18

3.2 Ekologinė dimensija 19

3.3 Ideologinė dimensija 19

3.4 Institucinė dimensija 20

4. Projektui svarbios institucijos 21

5. Rinkos vystymas (remiantis UAB „Klaipėdos kartonas marketingo planu) 22

6. Paklausa ir augimas Europoje (remiantis UAB „Klaipėdos kartonas

mmarketingo planu) 23

6.1 Baltijos šalys ir Lenkija 25

6.2 Pagrindiniai rinkos dalyviai 26

6.3 Paklausos ir pasiūlos balansas 28

7. Internacionalizacijos procesas 30

6. Meta lygio tendencijos 32

Išvados 34

Literatūros sąrašas 36

Priedai 37

Įvadas

Lietuva tik gerą dešimtmetį dalyvauja tarptautinėje prekyboje, todėl ji turi menką patirtį tokios ekonominės veiklos srityje. Yra firmų, kurios net ir per tuos metus sugebėjo prisitaikyti prie tarptautinės rinkos reikalavimų, tačiau yra ir tokių, kurios dar tik šiandien ruošiasi tai įgyvendinti.

Kuriamo projekto tikslas yra išmokti įvertinti situaciją užsienio rinkoje naujo verslo plėtrai. Mums ssvarbu įgauti patirties kaip tirti rinką, organizuoti verslą, gilintis į pasirinktos šalies įstatymus ir išmokti būdų, kaip užimti kuo didesnę rinkos dalį.

Taigi mūsų pasirinkta idėja yra popieriaus eksporta į Vokietiją. Tai nėra nauja verslo idėja, tačiau pasitelkę žinių apie esamas ttokio pobūdžio firmas, jų sėkmę užsienio rinkose, pasistengsime pažvelgti kuo naujau ir kuo plačiau į šią tarptautinio verslo idėją.

Projektą įgyvendinti padės ne tik žinio, sukauptos apie mūsų būsimus konkurentus, bet taip pat ir moksliniai šaltiniai, statistinė medžiaga, kiek tai įmanoma, pokalbiai su konkurentais, Vokietijos ambasados atstovais, Ekonominės plėtros agentūros darbuotojais. Tokiu būdu galėsime išsiaiškinti plėtimosi galimybes rinkoje.

Mes atstovausime UAB „Klaipėdos kartonas“ ir vykdysime tiesioginį eksportą į Vokietiją. Antrą šimtmetį gyvuojantis „Klaipėdos kartonas“ šiandien – didžiausias kartono gamintojas bei makulatūros perdirbėjas ir vienintelis gofruoto kartono žaliavos gamintojas Baltijos šalyse ir Kaliningrado srityje. Vadovaudamiesi pasirinkta ilgalaike bendrovės plėtros strategija, nuolat didiname gamybos pajėgumus bei geriname produkcijos kokybę. 2001 metais įdiegta ISO 9001:2000 kokybės valdymo sistema užtikrina, kad produkcijos kokybė atitiks tarptautinius standartus. KKad einame teisingu keliu, patvirtina nuolat augantis pirkėjų susidomėjimas produkcija.

Jau kelerius metus iš eilės didžioji produkcijos dalis iškeliauja į užsienio šalis, pirkėjų sąraše puikuojasi solidžios Austrijos, Šveicarijos, Anglijos, kitų Vakarų šalių kompanijos.

Pasirašomos naujos sutartys su klientais verčia tikėti, jog susidomėjimas produkcija sėkmingai augs ir toliau, didės eksporto apimtys bei geografija.

Taigi mūsų išsikelto projekto tikslas būtų eksportuoti kartoną į Vokietiją. Tokiu būdu mes didinsime savo gaminamos produkcijos realizavimą kitose Vakarų Europos šalyse. Popieriaus eksportas į Vokietiją būtų naudingas nne vien dėl to, kad galėtume dalyvauti tarptautinėje rinkoje, bet ir todėl, kad turim puikias sąlygas tiekti į užsieniį kokybišką popierių, t.y. turim pigią darbo jėgą, valstybės skatnimą eksportuoti kuo daugiau produkcijos į užsienį bei galime pateikti į Vokietijos rinką pakankamai žemą popieriaus kainą visvien gaudami ne mažą pelną.

Norint tai pasiekti, reikia ištirti Vokietijos rinką, išsiaiskinti ar šis produktas turės paklausą šioje rinkoje, išanalizuoti visas galimybes susietas su mūsų gaminama produkcija, bei galimas logistines schemas. Negalime tiksliai apibrėžti kiek laiko šiam tikslui riekės pasiekti. Tai priklausys nuo mūsų pasirinktų specialistų ir jų atliekamo darbo kokybės. Taip pat įtakos turės ir tai, kaip Vokietija įvertins mūsų siūlomą produktą ir jo realizavimą. Vertinimo metu atsiradus priekaištų iš jų pusės, projektas bus gražinamas ir jį reikės koreguoti, kol bus sudarytas bendradarbiavimo kontraktas. Taigi, pradžiai šiems tyrimams galima skirti mėnesį laiko.

Produkto gamybai ir jo eksportavimui pilnai užtenka „Klaipėdos kartono“ surenkamos makulatūros. Visi būtini specialistai jau yra surinkti „Klaipėdos kartonas“ darbo kolektyve, tačiau norint pradėti eksportuoti produkciją į Vokietiją, reikės rinkotyrininkų, kurie ištirtų šią rinką, bei marketingo specialistų.

Galutinį rezultatą įtakos tokie vieksniai kaip: ar rinka bus pakankamai gerai išanalizuota; produkto imlumas Vokietijos rinkoje; logistiniai pajegumai ir panašūs veiksniai.

Projekto kontrolė bus grindžiama standartų nustatymais, kurie tiesiogiai aatspindės mūsų pagrindinius planus ir veiklos sritis (eksportas i Vokietiją); paskui seks veiklos ivertinimas, ar mūsų pasirinkta idėja bus efektyvi; bei veiklos rezultatų palyginimas su standartais (ar planai atitiko lūkesčius, palyginti su ankstesne veikla, ir su kitais padaliniais ar konkurentais).

1. Vokietijos pristatymas

Geografinė padėtis: Centrinė Europa, ribojasi su Baltijos ir Šiaurės jūromis, tarp Nyderlandų ir Lenkijos, pietuose – Danija

Teritorija: 356 910 km2

sausumos: 349 520 km2

vandens: 7 390 km2

Valstybinė siena: 3 621 km.

siena su: Austrija 784 km.

Belgija 167 km.

Čekijos Respublika 646 km.

Danija 68 km.

Prancūzija 451 km.

Liuksemburgu 138 km.

Nyderlandais 577 km.

Lenkija 456 km.

Šveicarija 334 km.

Gyventojų skaičius: 83 251 851 (2003 liepos mėn.)

Amžius:

0-14 metai: 15.4% (vyrai 6,568,699; moterys 6,227,148)

15-64 metai: 67.6% (vyrai 28,608,964; moterys 27,695,539)

65 m. ir vyr.: 17% (vyrai 5,546,140; moterys 8,607,361) (2003.)

Natūralus prieaugis: 0.26% (2003)

Gimimų skaičius: 8.99/1 000 gyventojų (2003)

Mirčių skaičius: 10.36/1 000 gyventojų (2003)

Migracijos saldo: 3.99 migrantų/1 000 gyventojų (2002)

Gyvenimo trukmė: 77.78 metai

vyrai: 74.64 metai

moterys: 81.09 metai (2003)

Tautybė: Vokiečiai

Etninės grupės: vokiečiai 91.5%, turkai 2.4%, italai 0.7%, graikai 0.4%, lenkai 0.4%, kitos 4.6%

Religija: protestantai 34%, Romos katalikai 34%, musulmonai 3.7%, kitos 28.3%

Kalba: vokiečių

Šalies pavadinimas: Vokietijos Federacinė Respublika, Vokietija

Šalies pavadinimo sutrumpinimas: DM

Šaltinis: http://www.euro.lt/showitems.php?TopMenuID=7&MenuItemID=39&ItemID=1770&LangID=1

1.1 Kas Vokietiją sskiria iš kitų ES šalių?

• didžiausia įmoka į ES biudžetą (apie 20 mlrd. eurų kasmet, arba 24 proc.)

• didžiausia imigracija (vidutiniškai 480 tūkst. imigrantų per metus)

• didžiausia automobilių, laivų, plieno gamyba

• tankiausias geležinkelių tinklas ir didžiausias geležinkeliu vežamų keleivių skaičius

• didžiausios eksporto ir importo apimtys (25 ir 22 proc. viso ES eksporto ir importo, 1998)

• daugiausia gyventojų (83 mln., arba 22 proc. visų ES gyventojų)

• didžiausia darbo jėga (40,5 mln.)

• importuojama daugiausia gamtinių dujų (13,2 proc. pasaulinio importo, 2001), kavos (13,2 proc. pasaulinio importo, 2001)

• išlydoma daugiausia vario (5,3 proc. pasaulyje, 2002)

• mažiausias mobiliųjų telefonų vartotojų procentas 100 gyventojų (38,6 proc., 2002)

• darbininkai dirba mažiausiai valandų per metus (2002)

• Vokietija turi daugiausia kaimynių iš visų ES šalių – sienos kertasi su 9 valstybėmis: Danija, Nyderlandais, Belgija, Liuksemburgu, Prancūzija, Šveicarija, Austrija, Čekija, Lenkija

• Kylio kanalas pagal laivų, praplaukiančių juo per metus, skaičių yra vienas pirmaujančių pasaulyje

• Rūro baseine esantys anglių telkiniai yra didžiausi ES

• Vokietijoje išgaunama tik 1 proc. pasaulio naudingųjų iškasenų, o suvartojama net apie 10 proc.

• Vokietijoje esanti Grondės AE pagamina daugiausia elektros energijos: septyni jos reaktoriai 1995 m. pagamino daugiau kaip 10 mlrd. kWh elektros energijos.

1.2 Kas siejama su Vokietija?

• Berlynas

• Alus

• Rimtumas

• Pedantiškumas, kruopštumas, darbštumas

• AEG

• Hamburgeris

• „Volkswagen“, „Mercedes-Benz“, „Audi“, BMW

• Michaelis Schumacheris

• Mugės

• BASF

• Bosch

• Automagistralės

• Adolfas Hitleris

• Otto von Bismarkas

• Reformacija, Liuteris

• Adidas

• Siemens

• pasaulinio garso vokiečių muzikantai: Johanas Sebastianas Bachas (1685-1750), Georgas Frederikas Hendelis (1685-1759), Jozefas Haidnas (1732-1809), Liudvikas van Bethovenas (1770-1827)

• pasaulinio garso vokiečių rašytojai, poetai, dramaturgai: Volfgangas von Goethe (1749-1832), Johanas Fridrichas Šileris (1759-1805), Johanas Tomas Manas (1875-1955), Bertoldas Brechtas (1898-1956), Heinrichas Biolis (1917-1985), Hermanas Hesė (1877-1962), Giunteris Grasas (g.1927)

• pasaulinio garso vokiečių filosofai: Imanuelis Kantas (1724-1804), Johannas Gottliebas Fichte (1762-1814), GGeorgas Wilhelmas Friedrichas Hegelis (1770-1831), Arthuras Schopenhaueris (1788-1860), Karlas Marksas (1818-1883), Friedrichas Nietzsche (1844-1900), Martinas Heideggeris (1889-1976)

Vokietija nuo seno garsėja savo mugėmis. Manoma, kad pirmosios mugės Vokietijoje buvo rengiamos dar XIII a. Šiuo metu apie 2/3 didžiausių ir svarbiausių tarptautinių mugių vyksta Vokietijoje. Pvz., vien 1999 m. įvyko apie 180 tarptautinių mugių ir parodų, kuriose apsilankė apie 10 mln. žmonių.

Johanas Volfgangas von Goethe (1749-1832) – didžiausia Vokietijos romantizmo periodo figūra. Jis ir Fridrichas Šileris buvo pagrindiniai literatūros judėjimo Sturm und DDrang atstovai, propagavę gamtą (prigimtį), jausmus, nebijojo naujų idėjų kūryboje. J.V. von Goethe gimė Frankfurte prie Maino, didžiąją dalį gyvenimo praleido Veimare. Žymiausi jo kūriniai yra “Jaunojo Verterio kančios”, “Faustas”.

2. SEPTEmber modelio analizė

Viena iš tarptautinio verslo aplinkos analizės priemonių yyra SEPTEmber modelis. Šis modelis yra pritaikomas, kada įmonė nori išanalizuoti tarptautinio verslo aplinką. Pasinaudojus SEPTEmber modeliu yra aptariamos tokios aplinkos:

 Socialinė aplinka (kultūra, vertybės, žmonės, organizacijos);

 Ekonominė aplinka (gamybos ir platinimo sąlygos);

 Politinė aplinka (vyriauybė, įstatymai, politika);

 Technologinė aplinka (priemonės, metodai, žinios);

 Ekologinė (natūrali) aplinka (natūralūs ištekliai, parama, grožis).

2.1 Vokietijos kultūrinė aplinka

Kultūra – tai žmogiškoji pasaulio dalis, kurią sudaro reikšmės, veiksmai bei simboliai kaip vientisas kompleksas. Kiekvienoje pasaulio šalyje aptinkama skirtinga kultūra, kurią yra sunku išnagrinėti iki galo (ypač ne tos šalies atstovui). Dažniausiai kultūra apibūdinama tokiais aspektais: žinios, tikėjimas, menas, įstatymai, moralė, papročiai ir kiti įpročiai bei savybės, įgyjamos žmogaus kaip visuomenės nario.

Kultūrą Vokietijoje galim priskirti prie nesudėtingų (low context) kultūrų, naudojančių verbalinę kalbą, nes bet kokia informacija dažniausiai pperduodama žodžiu. Kalbant apie informacijos perdavimą, aktualiausia priemone šiam veiksmui atlikti yra kalba. Nacionalinė Vokietijos kalba – vokiečių. Nors šioje kalboje jau nuo senų laikų galima aptikti daug anglikonizmo, t.y. labai dažnai pasitaiko, kad dauguma semantiškai svarbių žodžių sakinyje yra angliški. Kaip bebūtų, vokiečių kalba yra viena iš svarbiausių tarp 5000 pasaulio kalbų. 90 mln. žmonių ši kalba yra gimtoji; 24 Europos Sąjungos gyventojų yra kalbantys vokiškai; kiti 50 mln. – yra puikiai įvaldę šią kalbą, o 20 mln. žmonių ššiuo metu mokosi vokiečių, kaip užsienio kalbos. Vokietija yra gerai išsivysčiusi šalis, kurioje labai svarbus yra ir tarptautinis verslas. Taigi geras vokiečių kalbos žinojimas yra didelis privalumas bet kuriam užsienio verslininkui, norinčiam plėsti savo verslą Vokietijoje. Tai padeda pastarajam rinkti ir įvertinti svarbią informaciją, stengiantis ištirti šalies rinką; leidžia prieiti prie vietinės visuomenės; be to, kalbiniai sugebėjimai labai svarbūs įmonės vidiniame bendravime, t.y. kad bet kas pasakyta, būtų teisingai interpretuota.

Kitas svarbus kultūros aspektas yra religija. Vokietija yra viena iš daugelio šalių, kurios gyventojai yra įvairių etninių grupių: vokiečiai 91,5, turkai 2,4 (didžiasia etninė mažuma – gyvena beveik tiek pat kiek Lietuvoje lietuvių, t.y. 3mln.), italai 0,7, graikai 0,4, lenkai 0,4 ir kitos 4,6. Nors etninių grupių ir daug, tačiau reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad Vokietija – labai nacionalizuota valstybė t.y., vokiečiai sudaro net 91,5 šalies gyventojų (tai labai aukštas rodiklis). Taigi dvi pagrindinės religijos aptinkamos Vokietijoje yra protestantai ir Romos katalikai. Abi apima po 34 šalies gyventojų. Trečioji pagal svarbumą – musulmonų religija – 3,7, kitos 28,3.

Kalbant apie vertybes, požiūrius, manieras bei papročius Vokietija ir jos gyventojai yra siejami su rimtumu, pedantiškumu, kruopštumu bei darbštumu. Labai daug dėmesio Vokietija skiria mokslui. Mokslinį ir kūrybinį potencialą rodo tai, kkad šioje šalyje yra daugiau kaip 70 Nobelio premijos laureatų. Taip pat svarbus dėmesys tenka išsimokslinimo lygio kėlimui. Beveik absoliuti dauguma žmonių yra raštingi. Vokietijoje yra 3,5 karto daugiau moksleivių (12,7 mln., 1998) nei visoje Lietuvoje gyventojų, mokytojų yra 720800, mokyklų – 52000. Ir apskritai Vokietijoje įgyti išsimokslinimo diplomai yra pripažįstami visoje Europoje ir vertinami kaip aukšto lygio.

Dar keletas svarbių dalykų, ka reikėtų žinoti verslininkams, bedraujantiems su vokiečių verslininkais:

 Vokietijoje kreipiantis į pašnekovą labai svarbu atkreipti dėmesį į moks¬lo aipsnius bei teisingai ištarti pavardę. Svarbu išlaikyti mandagų ir formalų santūrumą, kol verslo partneris vokietis pats pradės elgtis ne taip formaliai.

 Rankos paspaudimas yra ypač svarbus. Trumpas pasveikinimas ar staigus atsisveikinimas nelaikomas blogu tonu.

 Anglų kalba yra Vokietijoje plačiai vartojama, tačiau visuomet geriau vesti derybas vokiškai, o buvusioje Rytų Vokietijoje pašnekovas gali iš viso nekalbėti angliškai. Angliškai taip pat retai kalba savivaldybių pareigūnai.

 Dauguma dokumentų, reikalingų steigiant įmonę, turi būti pateikti vokiečių kalba, su¬tartys ir kiti susitarimai gali būti paruošti abiejomis dalyvaujančių šalių kalbomis. Formalumų tvarkymui patartina turėti notaro patvirtintą atstovą, pvz., atidarant sąskaitą banke.

 Vokietijos verslininkams posakis „Laikas – pinigai“ reiškia labai daug. Į paskirtus susitikimus būtina atvykti laiku. Verslo susitikimai turėtų būti paski¬riami iš anksto, geriausiai rytą.

 Su verslu nesusiję pokalbiai yra priimtini ttik aptarus visus numa¬tytus klausimus.

Kuo mūsų verslo idėjai naudinga Vokietijos kultūrinė aplinka? Labai svarbu, kad Vokietijos kultūra mažai kuo skiriasi nuo lietuvių. Abi šalys priklauso „low context“ kultūrai, kuriose naudojama verbalinė kalba. Taip pat, kaip ir Lietuvoje, vystant verslą vokiečiams didelės įtakos nedaro religinės pažiūros. Vokiečių vertinamas darbštumas bet kuriuo atveju yra mums naudingas kuriant verslo santykius. Vienintelis barjeras, su kuriuo galima susidurti, tai vokiečių kalbos nemokėjimas.

2.2 Vokietijos ekonominė aplinka

Vokietija – viena iš stambiausių Europos valstybių, valdo apie 10 proc. pasaulio rinkos (pagal šį rodiklį ji yra antroje vietoje po JAV). Nuo 1975m. Vokietija priklauso 8 didžiausių pramoninių pasaulio valstybių grupei („G-8″). Dabartinė Vokietijos ekono¬mika apibūdinama kaip socialinė rinkos ekonomika, kuriai būdingas aukštas darbo užmokestis ir socialinės garantijos.

BVP vienam gyventojui Vokietijoje 2000 metais buvo 27 tukst eurų. Tuo pačiu metu Vokietijos BVP sudarė ketvirtį viso Europos Sąjungos BVP, Vokietija yra didžiausias įmokas į ES biudžetą mokanti valstybė (daugiau kaip 22 mlrd. eurų), o iš ES fondų Vokietija atgauna tik apie 7 mlrd. eurų. Vokietijos BVP augimas 2002 metais sudarė 0,5 proc. Toks augimo tempų sumažėjimas visų pirma siejamas su bendra pasaulio ekonomikos recesija.

2001 m. Vokietijoje buvo 41,9 mln. darbingo amžiaus asmenų. Nedar¬bas 2001 m. sudarė 9,4 proc.

1999 m. pramonėje dirbo 33,4 proc. visų darbuotojų, žemės ūkyje – 2,8 proc., paslaugų sektoriuje – 63,8 proc.

Vokietijos telekomunikacijų sistema – viena pažangiausių pasaulyje. Paskutiniame dvidešimtojo amžiaus dešimtmetyje telekomunikacijų plėtrai skiriamos didžiulės in¬vesticijos panaikino telekomunikacijų lygio skirtumą tarp Vokietijos „senųjų“ ir ,,naujųjų“ žemių. Mobilusis ryšys apima beveik visą Vokietiją, mobiliųjų telefonų skaičius sparčiai auga. 2000 m. birželio mėn. mobiliuosius telefonus turėjo apie 55,3 mln. (t. y. 66 proc.) gyventojų. Interneto paslaugas 2001 m. tiekė 200 įmonių, interneto vartotojų skaičius 22001 m. siekė 28,64 mln. (34,4 proc. gyventojų).

Vienas iš sėkmingų Vokietijos užsienio prekybos raidos veiksnių yra tai, kad daug šios šalies pramonės įmonių gamina produkciją užsienyje įsteigtuose filialuose arba skyriuose, kur darbo jėga yra gerokai pigesnė.

Pagrindinės Vokietijos eksportuojamos prekės 2002 m. buvo: mašinos ir įrengimai (31 proc, eksporto), transporto priemonės (l7 proc.), chemijos pramonės produkcija (l3 proc.), maisto produktai (5 proc.), tekstilė (4 proc.), metalai ir jų dirbiniai (3 proc.). Vokietijos importo struktūroje 2000 rn. vyravo mašinos ir įrengimai (22 pproc. importo), transporto priemonės (l0 proc.), chemijos pramonės produkcija (9 proc.)., maisto pro¬duktai (8 proc.), tekstilės dirbiniai (6 proc.), metalai ir jų dirbiniai (4 proc.).

Kadangi Vokietijoje yra stipriai išvystyta infrastruktūra bei paslaugų sektorius, BNP vienam gyventojui per metus yra llabai didelis bei didelė dalis investicijų šaliai skiriama „iš savęs“, todėl klasifikavime pagal pajamas Vokietija yra priskiriama industrinėms šalims.

Vokietija svarbų dėmesį skiria ekonominei šalies integracijai Europos Sąjungoje. Kaip ir kitose ES šalyse, Vokietijoje suvienodintos ekonominės sąlygos rinkose. Integracijos gilinimas vyksta pereinant ekonominės integracijos lygius. Šiuo metu paskutinis šalies pasiektas lygis – prisijungimas prie valiutinės sąjungos (t.y. bendra rinka ir bendra valiuta ES) 2002 metų sausio 1 dieną. Vokietija vadovaujasi ir skirtumų toleravimo principu. Nors šalyje yra daug skirtingų rasių bei religijų gyventojų (žr. Priedą Nr.2), kultūriniai skirtumai šalies piliečių yra gerbiami. Kiekvienoje ES šalyje, tame tarpe ir Vokietijoje, yra suvienodinti vyriausybių siekiai bei žingsniai (konvergencijos ir vieningumo principas). Šioje šalyje naudojamas ir socialinio modelio apsaugos principas, užtikrinantis socialinę gerovę, bbe kurio ekonominės integracijos procesas yra beprasmis. Vokietija, kaip ES šalis narė, neatisriboja nuo trečiųjų šalių (atvirumo trečiosioms šalims principas). ES, kaip regioninės integracijos pavyzdys, siekia tų pačių tikslų, kaip ir pasaulinės organizacijos (PPO), taigi, pastebimas ir integracijos į pasaulio ekonomiką principas.

Vykstant ekonominės integracijos procesams Europos Sąjungoje, ES šalims narėms prekyba sukuriama, o kitoms šalims iškraipoma. Kitas tokios ekonominės integracijos argumentas yra importo kainų sumažėjimas, t.y. importuotojai mažina kainą norėdami užkariauti naują rinką, taip pat padidėja konkurencija, greičiau pasiekiama mmasto ekonomija. Kitas ekonominės integracijos argumentas – aukštesni produktyvumo veiksniai (veiksniai laisvai juda ten, kur jie efektyviau išnaudojami). Vokietija, kaip ir kitos pasaulio šalys, siekia globalizuoti savo rinką. Taip skatinama pasaulinė integracija, ko pasekoje yra prarandama dalis šalies suvereniteto.

Kuo mūsų verslo idėjai naudinga Vokietijos ekonominė aplinka? Integruodamasi į politines ir ekonomines sąjungas Vokietija tampa vis atviresnė užsienio investuotojams, tame tarpe ir Lietuvai (Vokietija yra labai svarbi Lietuvos eksporto partnerė). Vokietija yra pažangi industrinė šalis, su daugybe gamintojų – potencialių klientų, kuriems gali prireikti mūsų produkcijos, panaudojant ją prekių pakavimui (televizorių, mobilių telefonų, kosmetikos ir pan.). Vokietijos išvystyta infrastruktūra yra labai svarbi mūsų verslo idėjai tuo, kad galime tikėtis optimalaus krovinių gabenimo laiko kaštų atžvilgiu.

2.3 Vokietijos politinė/teisinė aplinka

Vokietija yra Federacinė Respublika, kurios sostinė yra Berlynas. Ją sudaro 16 federacinių žemių. 1990m. Vokietija tapo vieninga Federacine Respublika, tokia, kokia ji yra dabar. Vokietijos Konstitucija buvo priimta 1949m. ir vėliau, 1990m. susivienijus Vokietijos Federacinei ir Demokratinei Respublikoms, ši Konstitucija tapo susivienijusios Vokietijos konstitucija.

Vokietijoje visuotiniuose rinkimuose dalyvauti teisę turi piliečiai ne jaunesni kaip 18 metų. Vokietijos vykdomąją valdžią sudaro prezidentas, vyriausybės vadovas (Federacijos kancleris) ir ministrų kabinetas. Federacijos kancleris numato bendrus vidaus ir užsienio politikos tikslus, pateikia vyriausybės programą ir rūpinasi jos vvykdymu. Federacijos kancleris vadovauja vyriausybei, kuri vykdo ir vadovauja valstybiniems ir politiniems reikalams, priima sprendimus dėl bendros politinės reikšmės reikalų ir esant nuomonių skirtumams tarp Federacijos ministrų. Kiekvienas ministras savarankiškai ir savo atsakomybe valdo atitinkamą sritį, remdamasis Federacijos kanclerio nustatytomis direktyvomis. Vokietijos Federacinės Respublikos kancleris prezidento pasiūlymu renkamas žemųjų parlamento rūmų.

Federacijos kanclerio tarnyba, kaip ir ministerijos, turinti aukščiausios federacinės institucijos laipsnį, padeda kancleriui vykdyti jo užduotis. Ji koordinuoja visą vyriausybės veiklą. Tarnyba palaiko pastovius kontaktus su ministerijomis ir kitomis federacinėmis institucijomis, kad galėtų pastoviai informuoti Federacijos kanclerį apie jų veiklą. Federacijos kanclerio tarnybą sudaro darbo grupės, vadimamos „Spiegelreferate“. Kiekviena darbo grupė užsiima atitinkamos srities reikalais. Darbo grupės privalo paruošti visą Federacijos kancleriui ir Federacijos vyriausybei sprendimų priėmimui reikalingą informaciją apie visus atitinkamoje srityje vykstančius procesus.

Įstatymų leidžiamąją valdžią sudaro dveijų rūmų Parlamentas, kurį sudaro Federacinis Susirinkimas (Bundestag) turintis 672 narius, kuriuos tauta renka visuotiniu balsavimu, remiantis tiesiogine ir proporcine rinkimų sistema (nario kadencijos laikas yra 4 metai) bei Federacinė Taryba (Bundesrat), turinti 68 vietas. Į Federacinę Tarybą atstovai renkami žemių ministrų kabinetų, o kiekviena žemė turi nuo trijų iki šešių balsų, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, kadencijos laikas neribotas.

Teisminę valdžią sudaro Federacinis Konstitucinis Teismas (Bundesverfassungsgericht), kur pusę teisėjų skiria Bundestagas iir pusę – Bundesragas.

Vokietijoje veikia šios politinės partijos: Krikščionys Demokratai, Krikščionių Socialistų Sąjunga, Laisva Demokratijos Partija, Socialdemokratų Partija, Demokratinio Socializmo Partija, Nacionalinė Demokratijos Partija ir Komunistų Partija.

Iš 79 Vokietijos Vyriausybės visuomenei teikiamų paslaugų 72 jau teikiamos internetu. Vyriausybės paslaugų teikimas visuomenei internetu – tai Vokietijos el. vyriausybės vizijos (BundOnline 2005) dalis, pagal kurią Federalinė Vyriausybė jau 2005 -ais metais planuoja sukurti greitesnę, į paslaugas orientuotą ir pigesnę elektroninio administravimo sistemą.

Pasaulinis globalizacijos pocesas turi didelę įtaką Vokietijos užsienio politikai. Plintant moderniosioms technoligijoms geografiniai atstumai praranda svarbą domenų ir informacijos perdavimui. Vokietija stengiasi pasinaudoti šia tendencija. ES tam yra sudarytos tinkamos sąlygos.

Vokietija ypač aktyviai dalyvauja tarptauninių organizacijų veikloje. Be prezidentavimo Europos Sąjungoje ir Vakarų Europos sąjungoje pirmajame 1999 metų pusmetyje Vokietija taip pat pirmininkavo G8 sąjungoje, o Kelne vyko pasaulinis aukščiausio lygio ekonominis susitikimas. Vokietijoje taip pat vyko Europos Sąjungos ir JAV aukščiausio lygio susitikimas. Vokietija aktyviai dalyvavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos suvažiavime ir NATO jubiliejiniame aukščiausio lygio susitikime. Vokietija pradėjo prezidentauti Europos Sąjungoje tuo metu, kai buvo įvestas euras. Europos politikoje Vokietija siekia trijų pagrindinių tikslų: aktyvesnio Europos dalyvavimo pasaulio ekonomikoje, Europos Sąjungos plėtros ir stiprinimo, ES pozicijų santykiuose su užsienio šalimis sutvirtinimo.

Vokietijos ir Lietuvos

įmonės 1999 m. įsteigė Vokietijos-Lietuvos ūkio asociaciją. Tai didžiausia tokia organizacija Lietuvoje, vienijanti beveik 100 narių. Ji yra forumas, tarpininkė, interesų atstovė ir kontaktų birža visiems, kurie domisi Vokietijos ir Lietuvos ekonominio bendradarbiavimo klausimais. Asociacija glaudžiai bendradarbiauja su Vokietijos ūkio atstovybe Lietuvoje. Šios asociacijos žinios, patirtis ir kontaktai taip pat būtų naudojami ieškant partnerių bei klientų.

Europos Bendrija didelę rėikšmę teikia EB įmonių politikai, kuria siekia kiek galima aktyviau skatinti verslą, įgalinti įmones stiprinti konku¬rencingumą sukuriant verslui palankią aplinką, skatinti plėtrą bbei diegti naujoves.

Įmonių politika siaurąja prasme – tai vyriausybės vykdomos specifinės intervenci¬nės priemonės, kuriomis siekiama daryti įtaką pramonės raidai veikiant produktų ga¬mybos ar patekimo į konkrečią produktų rinką bei išėjimo iš jos paskatas. Tačiau plači¬ąja prasme įmonių politika apima ne vien priemones, taikomas konkretiems produk¬tams ar sektoriams, bet ir daugelį valstybinės ekonominės politikos priemonių, įskai¬tant pinigų ir iždo politikos priemones, valstybės pagalbą, viešuosius pirkimus, para¬mą moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, švietimo ir infrastruktūros priemones, eksporto rėmimą, užsienio prekybos ir investicijų ppolitikos priemones. Dėl šio neapib¬rėžtumo dažnai taikoma siauresnė įmonių politikos samprata.

Įmonių politikos atsiradimo ekonominės prielaidos siejamos su rinkos trūkumais, kurie stabdo augimą, mažina konkurencingumą arba reikalauja didelių darbo jėgos prisitaikymo sąnaudų.

Vokietijoje tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai.

Tiesioginiais mokesčiais laikomi pajamų mokestis, bbendrovių pelno mokestis ir verslo mokestis, solidarumo priedas, žemės mokestis, žemės įsigijimo mo¬kestis.

 Pajamų mokestį moka visi Vokietijoje pajamas gaunantys asmenys. Minimalios neapmokestinamos pajamos sudaro 7160 eurų per metus (nuo 2005 m. – 7670 eurų). Mokesčio tarifas: galioja progresyvinė mokesčių sistema: iki 2005 metų- nuo 19,9 proc. iki 48,5 proc. Nuo 2005 metų-nuo 15 iki42proc. Mokėjimo tvarka: mokestis mokamas iš anksto kas ketvirtį, mokėjimo dydį nustato mokesčių inspekcija numatomoms pajamoms. Iki einamųjų rnetų gegužės mėn. patei¬kiama mokesčių deklaracija už praėjusius metus ir primokama nesumokėta arba atgau¬nama permokėta mokesčių suma.

 Bendrovių pelno mokestį moka visi Vokietijoje buveinę turintys juridiniai asme¬nys. Įmonės pelnas apmokestinamas nepriklausomai nuo pelno gavimo vietos. Mokesčio tarifas: yra 25 proc., o pusė akcininkams išmokėtų dividendų apmokęstinami atitinkamu pajamų mokesčiu. Mokėjimo ttvarka: mokestis mokamas kas ketvirtį. Tik einamųjų metų gegužės mėn. pateikiama mokesčių deklaracija už praėjusius metus ir primokama nesumokėta arba atgaunama permokėta mokesčių suma.

 Solidarumo priedas mokamas nuo uždirbtų pajamų ar pelno. Solidaiumo priedo tarifas sudaro 5,5 proc. Jis sumokamas kartu su pajamų ar pelno mokesčiu.

Netiesioginiai mokesčiai:

 Apyvartos – pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinama beveik kiekviena komercinė operacija. Mokestis nemokamas, jeigu įmonės apyvarta yra mažesnė nei 16,62 tūkst. eurų per metus. Bendrasis mokesčio tarifas – 16 proc., tačiau kai kurioms prekėms (knygoms, maisto pproduktams ir 1.1.) taikomas lengvatinis 7 proc. tarifas. Kai kurių prekių tiekimas ir paslaugų teikimas neapmokestinami (kai kurios bankinės operacijos; vertybinių popierių perlaidos; san¬doriai, apmokestinami žemės įsigijimo mokesčiu; įmonės ar jos dalies pirkimas; medicininės paslaugos; kultūrinė veikla ir kt.). Mokestis turi būti sumokamas iki kiekvieno mėnesio 10 dienos.

 Akcizai. Akcizo mokesčiai taikomi tik nedaugeliui prekių: cukrui; druskai; alkoho¬liniams gėrimams, įskaitant putojančius vynus ir alų; kavai; arbatai; degtukams; elek¬tros lemputėms; fluorescencinėms lempoms, naudojamoms reklaminiams skydams apšviesti; žaidimo kortoms; tabako gaminiams; mineraliniam kurui ir jo gaminiams; acto rūgščiai.

Pagrindinė konkurencijos priežiūros institucija yra Federalinė Kartelių tarnyba. Tai yra nepriklausoma federalinės valdžios institucija, atskaitinga Eko¬nomikos ir technologijų ministerijai, kurios pagrindinis tikslas yra vykdyti konkurenci¬jos suvaržymų kontrolę. Kiekvienoje federalinėje žemėje veikia Žemės kartelių tarny¬bos.

Federalinė kartelių tarnyba yra įgaliota kontroliuoti, ar teisėti tokie įmonių veiks¬mai, kaip kartelių sudarymas, pardavimo kainų nustatymas, įmonių koncentracija. Taip pat kontroliuojamas piktnaudžiavimas dominuojančia pozicija, neteisingas trukdymas ir diskriminacija, draudžiamas boikotas.

Ekonomikos ir technologijų ministerija taip pat veikia kaip konkurenciją kontroliuo¬janti valdžia: ji gali patvirtinti kartelius ir susijungimus, jei jie yra naudingi visuomenei.

Konkurencijos teisės pažeidimai tiriami tiek gavus atitinkamą pranešimą, tiek Kartelių tarnybos iniciatyva. Kartelių tarnyba, gavusi atitinkamą pranešimą ar savo iniciatyva pradėjusi tyrimą ir nustačiusi, kad buvo piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi, turi teisę paskirti bbaudą ir nurodyti nutraukti draudžiamus veiksmus. Nukentėjusi įmonė turi teisę kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Didelę įtaką Vokietijos konkurencijos teisei padarė ES teisė. Pažymėtina, kad EB steigimo sutarties normos, reguliuojančios konkurenciją, tiesiogiai taikomos Vokietijo¬je, kaip ir bet kurioje kitoje ES valstybėje.

Kuo mūsų verslo idėjai naudinga Vokietijos politinė aplinka? Vokietija yra politiškai stabili valstybė, kurioje nuolat mažinamas motyvacijos bei tarptautiniam verslui reikiamos informacijos trūkumas. Kadangi tarp Vokietijos ir Lietuvos yra susiklostę glaudūs politiniai ir ekonominiai santykiai, todėl galime sulaukti abiejų valstybių paramos mūsų įmonei marketingo srityje. Taip pat abi vyriausybės bei abiejų šalių ambasados gali teikti reikalingą informaciją bei patarimus mūsų tarptautiniam verslui.

Technologinė bei ekologinė aplinkos trumpai apibūdinamos kitame skyriuje („Institucinio-ideologinio modelio analizė“).

3. Institucinio-ideologinio modelio analizė

Mūsų darbe yra naudojamas ir institucinis – ideologinis modelis. Šis modelis yra išvestas iš SEPTEmber modelio.

Taigi pradėti norėtume technologinės, ekonominės, ideologinės ir institucinės dimensijų apžvalga, vadovaudamiesi vyr.asistentės E.Vaiginienės pateiktos IIM anketos klausimais. Ši anketa padėjo susikoncentruoti ties svarbiais dalykais ir ją būtų galima įtarukti į panaudotų rinkos tyrimų sąrašą.

3.1 Technologinė dimensija

. Informacinės technologijos mūsų versle, kaip ir bet kokiame kitame šiuolaikiniame versle, vaidina ženklų vaidmenį. Eksportą palengvina tai, kad įmonėje seniai įdiegta kompiuterinės apskaitos ir realizacijos programos, kad pirkėjas ir ppardavėjas dirba tomis pačiomis kompiuterinėmis programomis ir visą komunikaciją galima astlikti elektroniniu būdu. Infrastruktūra yra kuriama taip, kad technologijos būtų išnaudotos efektyviausiai. Visas gamybos procesas yra automatizuotas ir kompiuterizuotas. Gamybinės linijos valdymo automatizavimas ir kompiuterizavimas leido padidinti gamybinius pajėgumus beveik dvigubai (nuo 50 000 tonų iki 90 000 tonų), tuo pačiu sumažindama gamybinius kaštus (automatizacija ir kompiuterizacija sumažino žmonių skaičiaus poreikį, aptarnaujančius gamybinę liniją). Pagrindinė energija, naudojama gamybiniam procesui, yra elektros energija, perkama iš valstybės ir šiluma bei garas gaminama savo katilinėje, deginant dujas.

3.2 Ekologinė dimensija

Mūsų produkto, t.y. gofruoto kartono žaliavos gamybos procesas yra ekologiškai švarus: neteršia gamtos ir nedaro jokios žalos gyvūnijai bei žmonėms. Pakankamai didelis kiekis naudojamo technologinio vandens, kuris imamas iš marių, išleidžiamas į miesto valymo įrengimus. Produktas, gaminamas iš makulatūros, o ne iš medžio masės verdamos celiuliozės, yra ekologiškai švarus. Mūsų natūralių išteklių pagrindas yra makulatūra. Vien Lietuvoje surenkamos makulatūros neužtenka, todėl ji superkama iš surinkimo punktų Latvijoje bei Estijoje.

3.3 Ideologinė dimensija

Prieš diegiant investicijas į gamybos linijos modernizavimą (gamybos proceso automatizavimas ir kompiuterizavimas), kas leistų padidinti gamybinius pajėgumus beveik dvigubai, buvo nuodugniai išanalizuota vakarų rinka. Atliktos rinkos analizės studijos ( IIM anketa, BERI indekso skaičiavimas, marketingo tyrimai) parodė, kad palankausias rinkos segmentas, realizuojant šią produkciją, yra

Vokietija, kur mūsų gaminamas produktas naudojamas kaip žaliava gofro kartonui gaminti, kuris naudojamas įpakavimo tarai gaminti. Iš verslo, viso pasaulio ekonomika, tikisi pelno. Kadangi ir Vokietija ir |Lietuva dirba rinkos ekonomikos sąlygomis, apie 80 – 90 proc., yra privatus. Įmonėje dirba apie 350 darbuotojų, vidutinis atlyginimas apie 1500 lt, kas viršyja Lietuvos vidurkį. Popieriaus rinkoje konkurencija yra labai didelė, didžiausią rinkos dalį Europoje užima Suomijos popieriaus gamintojai.

Vyriausybė verslą įtakoja per įstatymleidybą ir mokesčių sistemą, o gyventojų socialinės garantijos dar iir šiandien yra nepakankamos ir nestabilios. Iš vyriausybės tikimasi verslo plėtrą ir darbo vietų kūrimą skatinančių įstatymų. Lietuvos Respublikos vyriausybė ir diplomatinis korpusas tarptautiniu mastu verslo struktūroms beveik nepadeda. Labiausiai žmonėms priimtina yra demokratinė vyriausybės forma, bet deja Lietuvoje šiandien vyrauja biurokratiškai totalitarinė vyriausybės valdymo forma, nors vyriausybė vaidina, kad tai demokratija. Šalyje politinė ideologija neatitinka kompanijos kutūros.

3.4 Institucinė dimensija

Šioje dalyje dėmesį reikėtų atkreipti į verslo, vyriausybines ir visuomenines institucijas, bei panagrinėti jų sąveiką pasirinktoje šalyje.

Dėl verslo oorganizacijų (turint omenyje įmonių) dydžio statistinės informacijos neturime, bet jeigu imti konkrečiai kartono pramonę, tai Vokietijoje kartono pramonėje pati mažiausia įmonė pagamina dvigubai daugiau produkcijos nei “Klaipėdos kartonas” (65 tūkst. tonų per metus). Sprendimai aukštesniame lygyje priimami labiau centralizuoti (valdybos aar stebėtojų tarybos svarstymai, didelis narių skaičius, didesnis akcininkų skaičius). Lietuvoje tokie faktiniai sprendimai yra priimami necentralizuotai (labiau vienasmeniškai).

Gamybos įmonė visada perka paslaugas iš šalies (vandens, elektros energijos tiekimas ir kt., santykiai su mokesčių administratoriumi, muitine). Vidinių verslo (įmonės) funkcijų ryšys yra klasikinis (gamyba ar paslaugos, marketingas, finansai, kurių kiekvienas turi tarpusavio ryšį ir kiekvienas atskirai turi išorinį ryšį).Vokietijos kartono pramonėje yra konkurencinė aplinka (daug gamintojų). Lietuvoje situacija labiau panaši į monopolinę, bet įvertinus tai, kad 70-80 proc. kartono produkcijos Lietuva eksportuoja, ji dalyvauja pasaulinėje rinkoje, kuri iš esmės yra konkurencinė.

Lietuvos kompanijos galėtų ir sugebėtų palaikyti ryšius su Vokietijos institucijomis, bet Vokietijai jos yra pernelyg mažos ir nereikšmingos, kad galėtų daryti joms įtaką. Nemanyyume, kad Vokietijoje kas nors tikisi, jog vverslo įmonė savanoriškai sieks derinti vyriausybės ir visuomenės interesus. Sukuriami įstatymai reguliuoja, kad įmonės veiktų visuomenės interesų labui, lobistinė veikla vyriausybės ir įstatymų leidėjų atžvilgiu sušvelnina įmonių prievoles visuomenei.

Kalbant apie vyriausybinę ir Vokietijos instituciją, galima pastebėti, jog vyriausybinės oprganizacijos yra iš ties didelės ir jos egzistuoja įvairiuose lygiuose, pradedant vitiniu ir regioniniu bei baigiant šalies ir tautos. Tačiau tokio žmogaus, kuris galėtų bendrauti su Vokietijos vyriausybinėmis institucijomis mes kol kas neturime, bet tikimės ateityje, jeigu bus poreikis, samdyti tokį žmogų. <

Apžvelgiant visuomeninių institucijų veiklą, galime teigti, jog Vokietijoje itin didelis dėmesys teikiamas šeimai bei mokslui, taip pat religijai. Vyrų ir moterų vaidmuo visuomeninėse institucijose yra daugmaž vienodas, lygiai taip pat jokio išimtinio dėmesio neskiriama etninėms ar rasinėms mažumoms, kadangi Vokietijoje jau daug metų gyvena įvairių tautybių ir skirtingų rasių žmonės (žr. Priedas Nr.2).

Žmogaus galinčio bendradarbiauti su Vokietijos visuomeninėmis institucijomis mes neturime, tačiau, mūsų manymu, tai galėtume daryti ir patys. Tiesiog reikėtų daugiau domėtis ir dalyvauti įvairiuose visuomeniniuose renginiuose, susipažinti su Vokietijos visuomenės atsovais. Aišku, vėlgi poreikiui esant, galėtume samdyti tokį žmogų.

Santykiuose tarp šalių (Lietuva-Vokietija) yra visų lygių ryšiai. Pvz. dvigubo apmokestinimo išvengimo; įmonių lygiu – verslo ryšiai, bendro kapitalo įmonės, visuomeninių – miestų ryšiai. Lietuvos kartono pramonė (Klaipėdos kartonas) išskirtinai tik verslo ryšiai.

„Klaipėdos kartonas” konkuruoja Vokietijos rinkoje savo produkcijos kaina. Ateičiai, įmonė nėra pasiruošusi konkurencijai, priežastis yra gaminamos produkcijos specifika (gaminamo kartono plotis išėjo iš pasaulio rinkos, naudojami kitų standartų (išmatavimų) įrengimai). Norint sėkmingai konkuruoti, reikėtų tą specifiką keisti, tai savaime aišku, reikalauti daug investicijų.

4. Projektui svarbios institucijos

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare 2004m. gegužės 1d., Lietuvoje įsigaliojo tokia pati užsienio prekybos reguliavimo tvarka, kaip ir ES šalyse. Prekyboje su dabartinėmis ES šalimis narėmis nebėra taikomi nei muitai, nei muitinės fformalumai. Būtent dėl to verslininkams, importuojantiems prekes iš ES šalių ar eksportuojantiems prekes į jas nereikės finansinių ar laiko sąnaudų, kurios būdavo reikalingos muitinės procedūroms atlikti. Supaprastės ir pagreitės krovinių gabenimas ir prekyba su ES valstybėmis. Tagi muitinės institucija nuo Lietuvos įstojimo į ES tapo neaktuali mūsų įmonei ir būsimai veiklai.

Vienintelė valstybinė institucija, su kuria susiduriame eksportuodami produkciją į Vokietiją yra Valstybinė Mokesčių Inspekcija. Jų paslaugomis mes naudojames tuomet, kai norime kas mėnesį atgauti permokėta pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Mūsų yra dukterinė, todėl turime puikią galimybę pasinaudoti pagrindinės įmonės jau sukurta Kokybės kontrolės institucija. Tai yra įmonės viduje veikianti institucija, kuri kontroliuoja, kad įmonėje vykdomos operacijos atitiktų eoropietiškus standartus (ženklinimas, kiekių nustatytmas ir pan.).

5. Rinkos vystymas (remiantis UAB „Klaipėdos kartonas marketingo planu)

Žaliavą gofrokartonui sudaro kartonas viršutiniam bei apatiniam sluoksniui (“laineris”) ir popierius gofravimui (fliutingas).

Laineris ir popierius gofravimui susideda iš kelių porūšių, dažniausiai apibūdinamų pagal jiems pagaminti naudojamą žaliavą.

6. Paklausa ir augimas Europoje (remiantis UAB „Klaipėdos kartonas marketingo planu)

2002 metais Vakarų Europos medžiagų gofrokartonui suvartojimas siekė apie 20 milijonų metrinių tonų. Vokietija, Italija ir Prancūzija yra pagrindinės rinkos, kuriose suvartojama daugiau negu pusė Vakarų Europai tenkančių medžiagų gofrokartonui. Kitos svarbios rinkos yra Ispanija ir Didžioji Britanija. Rytų Europa (išskyrus Rusiją) suvartoja mmažiau negu 10% (1,9 milijono metrinių tonų) viso Vakarų Europoje suvartojamo kiekio.

2002 metais Vakarų Europoje apie 75% suvartojamos žaliavos gofrokartonui sudarė medžiagos perdirbtų pluoštų pagrindu – nebalintas testlaineris, kuris sudarė 37%, ir makulatūrinis fliutingas – 34%. Žaliavos, kurių pagrindą sudaro makulatūrinis panaudotas pluoštas, dominuoja Centrinės ir Pietų Europos rinkose, o Šiaurės Europos šalyse daugumos naudojamų žaliavų gofrokartonui pagrindą sudaro nenaudotas pluoštas.

Rytų Europoje pagrindinės rinkos yra Lenkija ir Čekijos Respublika, kurios suvartoja beveik 60% viso regiono kiekio.

2002 metais Baltijos šalyse buvo apytikriai sunaudota 80 000 tonų gofruoto kartono.

Rytų Europoje žaliavų makulatūrinio pluošto pagrindu dalis yra nežymiai aukštesnė, negu Vakarų Europoje.

6-1 pav.

Medžiagų gofrokartonui suvartojimas

6-1 lentelė

Medžiagų gofrokartonui suvartojimas pagal rūšis

Vakarų Europa Rytų Europa

Rūšis 1000 t/ metus 1000 t/ metus

Nebalintas kraftlaineris 2551 237

Kraftlaineris baltu paviršiumi 1368 55

Nebaltintas testlaineris 7453 781

Testlaineris baltu paviršiumi 848 71

Cheminis (NSSC) fliutingas 1028 141

Makulatūrinis fliutingas 6903 635

Iš viso 20151 1919

Dideli Vakarų Europos žaliavų gofrokartonui panaudoto grįžtamo pluošto pagrindu vartotojai daugiausia remiasi vietine žaliava. Importas ir eksportas iš esmės sudaro pusiausvyrą. Tačiau Vokietija yra grynas eksportuotojas.

Rytų Europoje importo dalis bendrame suvartojamų medžiagų kiekyje būna aukštesnė, negu Vakarų Europoje. Tos šalys dažniausiai yra gryni importuotojai.

6-3 pav.

Medžiagų gofrokartonui, pagamintų makulatūros pagrindu, vartojimas ir prekyba 2002 metais

Manoma, kad iki 2010 metų žaliavos gofrokartonui paklausos augimas sieks net 2,9% Vakarų Europoje ir 5,9% Rytų Europoje (viršys bendrus popieriaus ir kartono augimo tempus).

Planuojamas

augimas viršija numatomą BVP augimą. Manoma, kad po 2010 metų paklausos augimas bus nebetoks didelis. Pagrinde auga žaliavos panaudoto pluošto pagrindu vartojimas.

Tikimasi, kad žaliavų panaudoto pluošto pagrindu augimas bus greitesnis, nei žaliavų nenaudoto pluošto pagrindu. Labiausiai augs kraftlainerių ir testlainerių su baltu paviršiumi paklausa.

Tikimasi, kad Vakarų Europoje nebalinto testlainerio ir makulatūrinio fliutingo suvartojimas augs maždaug 3% per metus, o testlainerio su baltu paviršiumi – 6% per metus.

Tikimasi, kad Rytų Europoje nebalinto testlainerio ir fliutingo suvartojimas augs 6% per metus, o ttestlainerio su baltu paviršiumi – 11% per metus.

6-4 pav.

Žaliavų gofrokartonui paklausos vystymasis

6.1 Baltijos šalys ir Lenkija

6-2 lentelė

Žaliavų gofrokartonui paklausos vystymasis Baltijos šalyse ir Lenkijoje

1995 m. 2002 m. 2010 m. Augimas

2002 m.-2010 m.

– 1000 tonų – – %/metus –

Lietuva 13 47 87 8.0

Estija 0 12 26 10.0

Latvija 3 21 45 10.0

Lenkija 390 771 1148 5.5

Viso 406 851 1 306 5.8

6-3 lentelė

Žaliavų gofrokartonui paklausos vystymasis pagal rūšis Baltijos šalyse ir Lenkijoje

1995 2002 2010

– 1000 tonų

Testlaineris ir makulatūrinis fliutingas 316 762 1138

NSSC fliutingas 27 43 50

Kraftlaineris 62 46 117

Viso 406 851 1306

Gofropakuočių paklausa ateityje pagrinde priklausys nuo ekonomikos augimo ir pramoninės gamybos, ypač plataus vartojimo prekių pramonės, ir pakuočių eksporto augimo. Lietuvos ekonomika ir eksportas per pastaruosius trejus metus sparčiai aaugo.

6-4 lentelė

BVP ir eksporto augimo tempai Lietuvoje

2000 m. 2001 m. 2002 m.

BVP augimas 4,9% 6,3% 6,9%

Eksporto augimas 26,8% 20,3% 10,7%

Šiais metais (2003 m.) Lietuvos eksportas sausio-rugpjūčio mėn. sudarė 14,1 milijardo litų, 8,9% daugiau negu per tą patį ankstesnių metų laikotarpį.

Pastaraisiais metais gofruoto kartono paklausos augimas sudarė 18% per mmetus, bet tolimesnėje ateityje atsargesnės prognozės galėtų būti apie 8% per metus.

6.2 Pagrindiniai rinkos dalyviai

Jerfferson Smurfit and Stone Container konsorciumas yra didžiausia grupė, gaminanti testlainerį ir makulatūrinį fliutingą Vakarų Europoje. Jo gamybiniai pajėgumai yra 2,1 milijono tonų per metus. SCA ir Kappa Packaging yra antri pagal dydį gamintojai. Jų gamybiniai pajėgumai yra atitinkamai 2,0 ir 1,4 milijono tonų per metus.

Pastaraisiais metais įsigijimai leido dviems (Smurfit, Kappa) iš pirmaujančių trijų dalyvių sustiprinti savo pozicijas Europos rinkoje. Vokietijos kompanija Palm, Austrijoje registruota Roman Bauernfeind ir Saiva iš Ispanijos išaugo su naujomiss kartono gamybos mašinomis.

Svarbiausius Rytų Europos rinkos dalyvius valdo Vakarų Europos kompanijos. Mondi, kurios gamybiniai pajėgumai yra 240000 tonų per metus, yra didžiausias gamintojas Rytų Europoje. Po to eina Prinzhorn grupė.

6-6 pav.

Pagrindiniai žžaliavų gofrokartonui makulatūros pagrindu gamintojai Vakarų Europoje

6-7 pav.

Pagrindiniai žaliavų gofrokartonui makulatūros pagrindu gamintojai Rytų Europoje

AB “Klaipėdos kartonas” šiuo metu yra didžiausias žaliavų gofro kartonui gamintojas Baltijos šalyse. Jis yra pagrindinis testlainerių makulatūros pagrindu ir fliutingo tiekėjas vietiniams gofrokartono gamintojams, tokiems kaip SCA Packaging ir “Klaipėdos kartono tara”.

AB “Klaipėdos kartonas” pagrindiniai konkurentai regione yra Frantsach Swiecie ir Intercell Ostroleka Lenkijoje, Ilim Pulp St. Petersburg ir Stupeks Stupino Rusijoje ir Zhidachev ir Titan group Obikhov Ukrainoje.

Numatomas Klaipėdos fabriko pajėgumų padidinimas padvigubins jjų gamybos pajėgumus ir leis kompanijai toliau stiprinti savo pozicijas regioninėse rinkose.

6.3 Paklausos ir pasiūlos balansas

Vakarų Europos rinkai vis dar reikėtų poros metų, kad būtų pasiektas numatytas pajėgumų padidėjimas. Ir, jei nebus reorganizuota pramonė ir/arba nebus sumažintos dabartinės kainos, Vakarų Europos rinkoje gali neužtekti vietos visiems planuotiems pajėgumų padidinimams.

Tačiau potencialią perteklinės pasiūlos situaciją gali dalinai atsverti Rytų Europos poreikiai. Kol kas Rytų Europoje nėra oficialiai paskelbtų svarbesnių plėtros planų.

6-9 pav.

Paklausa ir pasiūla Vakarų Europoje – žaliavos gofrokartonui makulatūros pagrindu

6-10 pav.

Paklausa ir pasiūla Rytų Europoje – žaliavos gofrokartonui makulatūros pagrindu

6-11 pav.

Paklausa ir pasiūla Baltijos šalyse ir Lenkijoje – žaliavos gofrokartonui makulatūros pagrindu

Tikimasi, kad numatoma bendra žaliavos gofrokartonui makulatūros pagrindu paklausa

Baltijos šalyse ir Lenkijoje išaugs nuo dabartinių 0,8 milijono tonų iki 1 milijono tonų 2007 metais.

Remiantis šiuo metu žinomais gamybinių pajėgumų didinimo planais (įskaitant 70 000 tonų Klaipėdos fabrike), regionui reikės importuoti beveik pusę jo suvartojamo šių medžiagų kiekio, kad patenkintų savo poreikius, kurie atsiras iki 2007 metų. Vadinasi, nauji gamybiniai pajėgumai Klaipėdoje padėtų išbalansuoti paklausos ir pasiūlos situaciją.

6-6 lentelė

Žaliavos gofrokartonui makulatūros pagrindu paklausos ir pasiūlos balansas Baltijos šalyse ir Lenkijoje

Paklausa Pajėgumai Paklausa Pajėgumai

2002 m. 2002 m. 2007 m. 2007 m.

Lietuva* 42 65 54 140

Estija 8 – 10 –

Latvija 15 – 19 –

Lenkija 697 396 896 407

Viso 762 461 979 547

*) Numatoma rekonstrukcija Klaipėdoje (+70 000 t/metus 2007 metais) įskaičiuotas.

7. Internacionalizacijos procesas

Pastaraisiais metais spartėjant globalizacijos tempams vis ddaugiau įmonių nori plėstis į tarptautines rinkas. Tai skatina internacionalizacijos procesą. Imternacionalizacija gali būti suprantama, kaip procesas, galutinis rezultatas arba mąstymo būdas. Jei kalbėtume plačiau, tai internacionalizacija yra tolesnis įmonės tarptautinės veiklos vystymas plečiant rinkas, produktus bei operacijas gografiniu požiūriu. Taip pat, keičiant valdymo filosofiją ir organizacijos elgseną.

Pagrindiniai veiksniai, įtakojantys verslo plėtrą yra technologijų tobulėjimas ir plitimas, vyriausybinių politikų liberalizavimas, institucijų vystymasis, auganti pasaulinė konkurencija bei užsienio prekybos liberalizavimas.

Daugelis Lietuvos įmonių sėkmingai uždirba iš eksporto, todėl ir mes nusprendėme eksportuoti mūsų gaminamą produktą į Vokietijos rinką. Atlikta BERI indekso analizė (BERI indeksas = 81) parodė, kad Vokietija yra labai pažangi šalis, kurioje yra ypatingai geros sąlygos užsienio investicijoms, nulinė rizika. Taigi paaiškėjo, jog tyrimo rezultatai mus tenkina. Iš pradžių vykdysim tiesioginio eksporto metodą, o ateityje, padidėjus klientų užsakymų skaičiui, bus įsteigtas filialas, kuriuo sieksime griežčiau kontroliuoti prekybą.

Pasirinkome tiesioginį eksportą dėl kelių priežasčių. Ištyrus mūsų prekės konkurencingumo galimybes Vokietijos rinkoje, paaiškėjo, jog turime tikrai nemažai šansų plėsti ryšių tinklą šioje šalyje. Vokietijos rinka atitinka mūsų interesus, todėl patys norime savarankiškai vystyti ryšius su Vokietijos partneriais. Nors įmonės vykdančios tiesioginį eksportą susidūria su užsienio klientų paieškos sunkumais, tačiau mūsų įmonė per Tarptautinę apdirbamosios pramonės parodą užmezgė ryšius su keleta Vokietijos ggamyklų, kurios yra suinteresuotos pirkti mūsų produktą. Todėl mes tikimės išvengti šių sunkumų.

Šiai tarptautinės pozicijos kūrimo formai reikia mažiausiai išteklių aptarnaujant užsienio rinką. Mes naudosime savus vietinius pajėgumus gamybai, paskirstymui ir valdymui aptarnaujant vietinę rinką, tačiau dalį savo vietinės produkcijos paskirsim Vokietijos rinkai. Savo tarptautinę veiklą Vokietijoje mes pradėsime atlikdami parodos metu įgytų klientų užsakymus.

Viena iš pagrindinių priežasčių sąlygojančių mūsų pasirinkimą yra tai, jog Vokietija yra viena iš svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Ši šalis yra patikima, taigi užmezgus ekonominius santykius, o vėliau plečiant ir gilinant ryšių tinklus susidursime su mažėsne rizika.

Mes tikime, kad internacionalizacijos procesas padės mums išlaikyti ir padidinti esamą pelningumą. Įsitraukimo į tarptautinę veiklą pagrindiniai tikslai yra padidinti pardavimus, minimizuoti konkurencinę riziką.

Celiuliozės bei popieriaus pramonės produktyvumo lygis Lietuvoje yra ženkliai mažesnis negu Europos Sąjungoje. Taigi mūsų tikslas būtų prisidėti prie Lietuvos celiuliozės bei popieriaus pramonės produktyvumo didinimo.

Kiekvienas tarptautinis verslas turėtų atkreipti didelį dėmesį į infrastruktūrą šalies, į kurią plečiasi. Vokietija pasižymi aukštu infrastruktūros išvystymo lygiu. Taigi tai yra dar vienas privalumas mūsų įmonės veiklą plėsti šioje šalyje. Vykdanat tarptautinį verslą neįmanoma išsiversti be transporto dalyvavimo. Kadangi transportas kaip ūkio šaka yra glaudžiai ir neatskiriamai susijęs su kitomis ūkio šakomis, jo darbas privalo būti gerai organizuotas,

užtikrinti nepriekaištingą kitų ūkio šakų darbą. Įvairiomis transporto priemonėmis produkcija yra perkeliama iš vienos vietos į kitą. Plėtojant verslo idėją, mūsų įmonės produkcija iš Lietuvos į Vokietiją bus gabenama kelių transportu, pasinaudojant vilkikais, kadangi ši transporto rūšis turi nemažai privalumų:

 kelių tinklas Euroje yra labai išvystytas;

 galima vežti keliais be specialios dangos;

 įgalina krovinius gabenti laisvu grafiku.

Paruošta produkcija bus kraunama rulonais po 20 tonų į vieną vilkiką. Logistikos schemos sudaromos priklausomai nuo užsakymų kiekio ir datų. Norėdami išvengti vėlavimo pristatant krovinius, vykdant kkiekvieną užsakymą užsidėsime laiko koeficientą. Laiko koeficientas bus nustatomas įvertinant gabenamo krovinio pristatymo riziką. Jeigu klientai užsako kartono mažiau negu 20 tonų, t.y. mažiau negu telpa į vieną vilkiką, padidėja išlaidos tenkančios vienai tonai. Taigi papildomos išlaidos bus įskaičiuojamos į produkcijos kainą, o pati produkcija gabenama krovininėmis priekabomis arba dengtais sunkvežimais.

8. Meta lygio tendencijos

Eksportuojant produkciją ypatingai svarbu atsižvelgti ir į Meta lygio tendencijas. Vykdant tarptautinę veiklą šiuolaikinėje pasaulinėje ekonomikoje svarbu lanksčiai reaguoti į bet kokius pokyčius tarptautinėse rinkose. Tai pasiekti ggalima tik įvertinant Meta lygio tendencijas: „Triadą“, vidinę ir tarpblokinę prekybą, tiesiogines investicijas, dinamišką sureguliavimą.

Europos Sąjunga, Šiaurės Amerikos Laisvos Prekybos Zona bei Japonija ir „Tigrai“ – trys dideli tarptautiniai regionai prekybos srityje, kuriuose sukuriama, suvartojama ir parduodama apie 880 proc. pasaulinės produkcijos. Vokietija yra viena didžiausių Europos Sąjungos vartotojų rinkų, kurios teikiamais privalumais mūsų įmonė ir stengsis pasinaudoti. Įmonės internacionalizacijos procesas dar nepakankamai toli pažengęs, ir kol kas tikslinės rinkos lokalizuotos ES, todėl jokių skyrių ar filialų Šiaurės Amerikoje ar Azijoje steigti artimiausiais metais neplanuojama. Tarblokinė prekyba mums bent jau šiuo metu yra neaktuali ir pastebėtina, kad ji pasauliniu mastu mažėja. Gamyba bei prekyba savo produktais tiek šiuo metu, tiek ateityje siejame tik su ES regionu.

Tiesioginių užsienio investicijų dėka, daugelis išsivysčiusių šalių gamintojų stengiasi kovoti su didėjančia vietine valiutos verte (nes didėjant valiutos vertei, įmonės eksportuojamos prekės brangsta, o to pasekoje mažėja jų konkurencingumas) bei atlaikyti naujai kylančių šalių, disponuojančių žemais kaštais konkurenciją. Artimiausiu metu mes neplanuojame vvykdyti tiesioginių ivesticijų, tačiau ateityje, toliau vystant ir plečiant verslą, tokią galimybę pasiliekame.

Tap pat labai svarbus vaidmuo, aiškinantis Meta lygio tendencijas, teikiamas dinaminiam prisitaikymui. Tiesioginių užsienio investicijų taip pat dažnai griebiamasi tuomet, kai dėl kylančio valiutos kurso sumažėja eksportas. Praraduis eksportą bei darbo vietas, dažniausiai pradeda veikti pataisomojo prisitaikymo mechanizmas, tačiau ji suveikia tik per tam tikrą laiką. Tokie tipiniai įvykiai dažniausiai nulemiami darbo kaštų bei valiutos kurso pokyčiu, kurie sumažina anksčiau greitai augusių ekonomikų sėkmę ir leidžia pasirekšti naujai kkylančioms ekonomikoms/šalims. Tokiu atveju dažniausiai yra naudojama protekcionistinė politika, tačiau tai tik sulėtina neišvengiama įmonių bei pramonių prisitaikymą prie realių ekonomikos sąlygų. Taigi protekcionistinė politika yra tik laikinas sprendimas, kuris tik pailgina prisitaikymo laikotarpį, sušvelnina konkurencinį spaudimą ir sulėtina atsinaujinimą. Galiausiai, kai protekcionistinė politika panaikinama, rezultatai gali būti daug dramatiškesni nei jai ji nebūtų buvusi taikoma.

Dinamiški „Triados“ ekonomikos procesai lemia nuolatinius prekybos pokyčius, nestabilumą ir verslo ciklų kaitą, tiek tarpblokinėje prekyboje, tiek atskirų blokų viduje. Todėl Lietuvos stojimas į euroatlantines organizacijas taip pat atneš tiek narystės teikiamus privalumus, tiek ir trūkumus. Didėjantys darbo jėgos kaštai, aukštesnių standartų įvedimas, auganti konkurencija bus pagrindinės įmonės grėsmės. Taigi prisitaikymo procesas bus lėtas su besikeičiančiais politiniais, technologiniais ir socialiniais faktoriais, kurie arba pagreitins ekonomikos prisitaikymą arba sulėtins.

Išvados

 SEPTEmber ir Institucinio-ideologinio modelio pagalba išanalizavome Vokietijos, kaip būsimos verslo partnerės, kultūrinę, ekonominę, politinę, technologinę bei ekologinę aplinkas.

 Vokietijos ir Lietuvos politinės aplinkos yra glaudžiai susijusios tiek savo vertybėmis ir požiūriais, manieromis ir papročiais. Abi šalys priklauso „low contex“ kultūrai, kur naudojama verbalinė kalba. Akivaizdu, kad mūsų verslo idėjai religija neturės didelės įtakos. Ryškiausias skirtumas tarp nagrinėjamų kultūrų yra skirtingos kalbos.

 Integruodamasi į politines ir ekonomines sąjungas Vokietija tampa vis atviresnė užsienio investuotojams, tame tarpe ir Lietuvai. Vokietija yra ppažangi industrinė šalis, kurioje galime tikėtis daugybės plėtimosi galimybių. Vokietijos išvystyta infrastruktūra padės mūsų verslui pasiekti optimalių rezultatų krovinių gabenime laiko kaštų atžvilgiu.

 Vokietija yra politiškai stabili valstybė, kurioje nuolat mažinamas motyvacijos bei tarptautiniam verslui reikiamos informacijos trūkumas. Kadangi tarp Vokietijos ir Lietuvos yra susiklostę glaudūs politiniai ir ekonominiai santykiai, todėl galime sulaukti abiejų valstybių paramos mūsų įmonei marketingo srityje. Taip pat galime sulaukti mūsų tarptautiniam verslui reikalingos informacijos iš abiejų šalių vyriausybių bei jų ambasadų.

 Informacinės technologijos mūsų versle, kaip ir bet kokiame kitame šiuolaikiniame versle, vaidina ženklų vaidmenį (technologinė dimensija). Taip pat mūsų produkto, t.y. gofruoto kartono žaliavos gamybos procesas yra ekologiškai švarus: neteršia gamtos ir nedaro jokios žalos gyvūnijai bei žmonėms (ekologinė dimensija). Vyriausybė verslą įtakoja per įstatymleidybą ir mokesčių sistemą, o gyventojų socialinės garantijos dar ir šiandien yra nepakankamos ir nestabilios. Iš vyriausybės tikimasi verslo plėtrą ir darbo vietų kūrimą skatinančių įstatymų (ideologinė dimensija).

 Prieš diegiant investicijas į gamybos linijos modernizavimą, kas leistų padidinti gamybinius pajėgumus beveik dvigubai, buvo nuodugniai išanalizuota vakarų rinka. Atliktos rinkos analizės studijos parodė, kad Vokietijoje yra efektyvi rinka mūsų podukcijos realizavimui.

 Internacionalizacijos procesas yra labai svarbus kiekvienai įmonei, siekiančiai plėsti savo veiklą užsienyje. Pagrindiniai veiksniai, įtakojantys verslo plėtrą yra technologijų tobulėjimas ir pplitimas, vyriausybinių politikų liberalizavimas, institucijų vystymasis, auganti pasaulinė konkurencija bei užsienio prekybos liberalizavimas.

 Pagrindinis bei mūsų įmonei svarbiausias motyvas užsiimti tiesioginiu eksportu į Vokietiją yra tas, kad jam reikia mažiausiai išteklių plečiantis į užsienio rinką.

 Mūsų įmonei iš trijų pagrindinių „Triados“ prekybos regionų svarbiausias yra Europos Sąjunga, kurioje mūsų verslas vykdys vidinę prekybą. Tarpblokinė prekyba įmonei nėra aktuali. Artimiausiu metu mes neplanuojame vykdyti tiesioginių ivesticijų, tačiau ateityje, toliau vystant ir plečiant verslą, tokią galimybę pasiliekame.

 Pabaigiant, po mūsų atliktos analizės, galima pasakyti, kad būtent Vokietija yra šalis, kurioje yra palanku ir naudinga vykdyti pasirinktą verslo idėją – tiesioginį kartono eksportą.

Literatūros sąrašas

1. Dėst. E.Vaiginienės Tarpautinio verslo konspektai.

2. Dėst. E.Vaiginienės staipsnis „Lietuvos tekstilės ir drabužių pramonės internacionalizacijos perspektyvų įvertinimas“

3. Lietuvos Ekonominės Plėtros Agentūra

4. Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos prezidento A.Boso konsultacija.

5. D. Budreikaitė, A. Mockutė, „Verslo steigimas Europos Sąjungos šalyse“, Verslininko vadovas, Vilnius, 2002

6. R. Minalga „Krovinių transporto sistema“ –Vilnius:Vilniaus universiteto leidykla, 1998m

7. UAB „Klaipėdos kartonas“ marketingo planas, 2003m.

8. www.vokietijosambasada.lt

9. www.euverslas.lt

10. www.urm.lt

11. www.rinka.lt

12. www.vokietija.de

13. www.euro.lt

14. www.lonelyplanet.com

15. www.auswaertiges-amt.de

16. www.mapzones.com

Priedas Nr.1 BERI indekso skaičiavimas

Veiksnys Svoris Padaugintas iš įvertinimo skalėje nuo 0 iki 4 Bendras BERI indeksas

Politinis stabilumas 3 4 12

Ekonomiis augimas 2.5 3 7.5

Valiutos konvertabilumas 2.5 4 10

Darbo sąnaudų produktyvumas 2 3 6

Trumpalaikiai kreditai 2 4 8

Ilgalaikės paskolos / rizikingas kapitalas 2 3 6

Požiūris į užsienio investuotoją ir pelną 1.5 3 4.5

Nacionalizacija 1.5 3 4.5

Monetarinė infliacija 1.5 3 4.5

Mokėjimo balansas 1.5 3 4.5

Kontraktų įvykdomumas 1.5 3 4.5

Biurokratinis sugaišimas 1 3 3

Komunikacijos: telefonas, faksas ir t.t. 1 4 4

Vietiniai vadovai ir partneriai 1 3 3

Profesionalios paslaugos ir kontraktoriai 0.5 4 2

Viso: 25 x 4 (max) 81

Priedas Nr.2 Vokietijoje

gyvenantys užsienio piliečiai

Pilietybė 2000 2001 2002 Pokytis, %

ES šalių piliečiai (iš viso) 21 692 20 966 19 436 -7.3

Iš:

Belgijos 156 166 153 -7.8

Danijos 61 69 68 -1.4

Suomijos 32 34 33 -2.9

Prancūzijos 511 460 412 -10.4

Graikija 4 784 4 700 4 343 -7.6

Airija 48 55 44 -20.0

Italija 10 802 10 538 9 851 -6.5

Luksemburgas 32 19 23 21.1

Olandija 369 329 287 -12.8

Austrija 1 183 1 134 1 038 -8.5

Portugalija 1 556 1 539 1 467 -4.7

Švedija 52 56 50 -10.7

Ispanija 1 750 1 514 1 257 -17.0

Didžioji Britanija 356 353 410 16.1

Kitos Europos šalys (iš viso)l 56 390 53 878 48 448 -10.1

Iš:

Bosnija ir Hercogovina 1 049 2 079 2 254 8.4

Jugoslavija 8 085 6 793 5 559 -18.2

Kroatija 4 246 4 157 3 912 -5.9

MaKedonia 397 846 773 -8.6

Slovėnija 295 281 224 -20.3

Lenkija 2 156 2 145 2 083 -2.9

Šveicarija 92 91 87 -4.4

Slovakija 39 81 101 24.7

Čekijos Respublika 165 240 284 18.3

Turkija 39 866 37 165 33 171 -10.7

Kitos šalys 18 846 17 456 17 334 -0.7

Viso: 96 928 92 300 85 218 -7.7

Priedas Nr.3 Darbo produktyvumo palyginimas

Veiklos pavadinimas Darbo produktyvumas (vieno darbuotojo per metus pagaminta produkcija, tūkst. EUR)

Lietuvos Vokietija

Tekstilės pramonė 11,0 122,8

Drabužių siuvimo, kailių išdirb. pr. 11,3 100,0

Odos ir odos ddirbinių pramonė 7,7 83,1

Medienos ir medinių dirbinių pram. 8,4 116,0

Celiuliozės, popieriaus pramonė 12,7 185,1

Leidyba, spausdinimas, dauginimas 13,1 149,9

Baldų pramonė ir n.k.n. pramonė 9,4 108,1