Verslo ekonomikos kursinis

TURINYS

ĮVADAS 3

APSKAIČIAVIMAI 4

ATSKIRŲ GAMINIŲ GAMYBOS MASTAS PER METUS. 4

REIKALINGŲ ĮRENGIMŲ IR DARBO VIETŲ SKAIČIUS 6

DARBININKŲ, BARŲ ADMINISTRACIJOS IR PAGALBINIŲ DARBININKŲ SKAIČIUS 7

PAGRINDINIAMS DARBUOTOJAMS TIESIOGIAI PRISKIRIAMAS ATLYGINIMAS 8

TIESIOGIAI PRISKIRIAMAS DARBININKŲ SOCIALINIS DRAUDIMAS 9

PAGALBINIŲ DARBININKŲ IR BARŲ,ADMINISTRACIJOS DARBO APMOKĖJIMAS BEI ĮMOKOS SOCIALINIAM DRAUDIMUI. 10

TIESIOGINĖS IŠLAIDOS MEDŽIAGOMS ATITINKAMAI 1 GAMINIUI IR 1 GAMINIO TIESIOGINĖS GAMYBOS IŠLAIDOS 11

EINAMOSIOS IR DRAUSTINĖS ATSARGOS, MEDŽIAGŲ POREIKIS IR IŠLAIDOS METINEI GAMYBOS PROGRAMAI VYKDYTI, GAUTINŲ MEDŽIAGŲ KIEKIS IR VERTĖ LITAIS 12

GAMYBINIS PLOTAS 15

ELEKTROS ENERGIJA 17

GAMYBINĖS PASKIRTIES ĮRENGIMŲ IR PASTATŲ METINĖS NUSIDĖVĖJIMO SĄNAUDOS 18

NETIESIOGINĖS GAMYBOS IŠLAIDOS 20

SAVIKAINA 21

GAMINIO KAINA 22

GATAVOS IR PARDUOTINOS PRODUKCIJOS PER METUS VERTĖ LLITAIS 23

BENDRASIS IR GRYNASIS PELNAS PER METUS 24

BENDRASIS IR GRYNASIS PARDAVIMŲ PELNINGUMAS 25

IŠVADOS 26ĮVADAS

Man kaip ir visiems kitiems studentams reikia parašyti kursinį darbą iš verslo ekonomikos dalyko. Tai labai sunkus ir sudėtingas darbas. Jo negalima parašyti per vieną dieną, nes būtina atlikti labai daug įvairiausių skaičiavimų. O tam, kad viską teisingai apskaičiuoti reikia labai gerai žinoti teoriją. Taigi kursinis darbas apima viso verslo ekonomikos kurso teoriją. Nors šitas darbas yra labai sunkus, tačiau jis atneša studentui labai daug naudos. Apie tai aš sužinojau, kai ddariau savo kursinį darbą. Iš pradžių jis kėlė man tik nuobodulį ir pasišlykštėjimą, bet vėliau mano nuomonė pasikeitė. Aš supratau, kad taip galvodamas, labai klydau, nes kursinis darbas padeda įvertini teorines žinias, pagilinti savarankiško praktinio darbo įgūdžius, įsisavinti kai kurių įįmonės ekonominių rodiklių skaičiavimo metodiką ir t.t. Kursinis darbas atvėrė prieš mano akis verslo ekonomikos pasaulį ir padėjo sužinoti apie jį labai daug įdomių dalykų, pvz. su kokiomis problemomis susiduria įmonė, atliekant savo veiklą; kaip sužinoti, kiek reikia einamųjų ir draustinių atsargų, kiek darbininkų, kiek medžiagų; kaip apskaičiuoti medžiagų poreikį ir išlaidas metinei gamybos programai vykdyti; reikalingą pastatų plotą gamybinėms, buitinėms bei administracinėms reikmėms ir šių pastatų vertę ir pan. Tos žinios, kurias aš įsigijau, rašydamas savo kursinį darbą, manau bus man naudingos ateityje.

Savo kursiniame darbe man reikėjo apskaičiuoti uždarosios akcinės bendrovės „Adata” metinę veiklą ir tos veiklos rezultatus. UAB „Adata” siuva lengvus drabužius moterims iš natūralių audinių ir mezga rankomis šiltus vilnonius megztinius su pamušalu. Tais metais, kurių veiklą mman reikėjo apskaičiuoti UAB „Adata” numatė parduoti: Švarkai – 1434 (vnt.)

Suknelės –1884 (vnt.)

Megztiniai – 1004 (vnt.)APSKAIČIAVIMAI

Atskirų gaminių gamybos mastas per metus.

Gatav. prod. metų pradžiai = ;

t – gatavos produkcijos saugojimo laikas (dienos);

T – laikas per metus (dienos);

Gatava produkcija = parduotina produkcija + gatav. prod. metų pabaigai – gatav. prod. metų pradž.

Nebaigta produkcija = ;

a – nebaigtos produkcijos technologinio proceso trukmė (dienos);

T – laikas per metus (dienos);

Nebaigta produkcija prilyginta baigtai = nebaigta produkcija k;

k – išlaidų augimo koeficientas;

Gamybos mastas = gatava pprodukcija + nebaigta produkcija prilyginta baigtai;

1 lentelė

Gamybos programa

Nr. Rodikliai Matav. vnt. Švarkai Suknelės Megztiniai

1 Parduotina produkcija* Vnt. 1434 1884 1004

2 Gatavos produkcijos saugojimo laikas* Diena 4 4 6

3 Gatava produkcija metų pabaigai Vnt. 16 21 17

4 Gatava produkcija metų pradžiai* Vnt. 15 10 –

5 Gatava produkcija Vnt. 1435 1895 1021

6 Nebaigtos prod. tech. proceso trukmė* Diena 7 12 9

7 Nebaigta produkcija Vnt. 28 62 25

8 Nebaigta prod. prilyginta baigtai Vnt. 15 34 14

9 Gamybos mastas Vnt. 1450 1929 1035

* – duomenys paimti iš bendrųjų nurodymų.

3. Švarkai Gatav. prod. metų pabaigai = (1434 * 4)/365 = 16 (vnt.);

Suknelės Gatav. prod. metų pabaigai = (1884*4)/365 = 21 (vnt.);

Megztiniai Gatav. prod. metų pabaigai =(1004*6)/365 = 17 (vnt.);

5. Švarkai Gatava produkcija = 1434 + 16 – 15 = 1435 (vnt.);

Suknelės Gatava produkcija = 1884 + 21 – 10 = 1895 (vnt.);

Megztiniai Gatava produkcija = 1004 + 17 = 1021 (vnt.);

7. Švarkai Nebaigta produkcija = (1434*7)/365 = 28 (vnt.);

Suknelės Nebaigta produkcija = (1884*12)/365 = 62 (vnt.);

Megztiniai Nebaigta produkcija = (1004*9)/365 = 25 (vnt.);

8. Švarkai Nebaigta produkcija prilyginta baigtai = 28*0,55 = 15 (vnt.);

Suknelės Nebaigta produkcija prilyginta baigtai = 62*0,55 = 34 (vnt.);

Megztiniai Nebaigta produkcija prilyginta baigtai = 25 * 0,55 = 14 (vnt.);

9. Švarkai Gamybos mastas = 1435 + 15 = 1450 (vnt.);

Suknelės Gamybos mastas = 1895 + 34 = 1929 (vnt.);

Megztiniai Gamybos mastas = 1021 + 14 = 1035 (vnt.);

Reikalingų įrengimų ir darbo vietų skaičius

Aįr. = ;

Aįr – įrengimų ar darbo vietų skaičius;

N – atitinkamų gaminių gamybos programa, vnt.;

tvnt. – įrengimo darbo laiko sąnaudų norma tam tikros produkcijos vienetui pagaminti arba tam tikrai technologinei operacijai atlikti, nh;

Tn – vieno įrengimo (darbo vietos) naudingo ddarbo laiko trukmė per atitinkamą laikotarpį, h;

Kišd – darbininkų, aptarnaujančių atitinkamus įrengimus (darbo vietas), išdirbio normų įvykdymo koeficientas.

Tnaud = T * t * k1;

Tnaud – naudingas metų laikas, val;

T – darbo dienų skaičius per metus;

t – darbo valandos per dieną, val;

k1 – iš darbo laiko, įrengimams remontuoti skirtas laikas (koeficientas);

Įmonėje yra po 1 darbo vietą apmėtymo mašinai, kilpinei mašinai, saginiai mašinai ir 2 lyginimo stalai.

2 lentelė

Reikalingi įrengimai ir darbo vietų skaičius

Rodikliai Švarkai Suknelės Megztiniai Normų vykd. koef. % Darbo vietos

(įrengimai), vnt

Gamybos mastas, vnt 1450 1929 1035 — —

Laiko norma sukirpimui,val* 1,5 1 0,2 1,02 2

Laiko norma siuvimui, val* 7 6 1,5 1,04 12

Laiko norma siuvinėjimui, val* — 3,4 — 1,01 3

Laiko norma mezgimui, val* — — 40 1,03 21

Naudingas metų laikas, val 1946 1946 1946 — —

• – duomenys paimti iš bendrųjų nurodymų.

T = 256*8*0,95 =1946 val.

Sukirpimas Aįr = (((1450*1,5) + (1929*1))/(1946*1,02))+((1035*0,2)/(1946*1)) =

= ((2175+1929)/1985)+(207/1946) = 2 (vnt.);

Siuvimas Aįr = (((1450*7) + (1929*6))/(1946*1,04))+((1035*1,5)/(1946*1,03)) =

= ((10150+11574)/2023)+(1553/2004) = 12 (vnt.);

Siuvinėjimas Aįr = ((1929*3,4)/(1946*1,01)) = 6559/1965 = 3 (vnt.);

Mezgimas Aįr = ((1035*40)/(1946*1,03) = 41400/2004 = 21 (vnt.);

Darbininkų, barų administracijos ir pagalbinių darbininkų skaičius

Aįr = ;

Aįr – darbininkų skaičius;

N – atitinkamų gaminių gamybos programa, vnt;

t – įrengimo darbo laiko sąnaudų norma tam tikros produkcijos vienetui pagami.nti arba tam tikrai technologinei operacijai atlikti, nh;

K – darbininkų, aptarnaujančių atitinkamus įrengimus (darbo vietas), išdirbio normų įvykdymo koeficientas.

3 lentelė

Darbininkų skaičius

Technologinės operacijos Darbininkų skaičius

Sukirpimas 2

Siuvimas 12

Siuvinėjimas 4

Mezgimas 23

Iš viso 41

T = (256-30-8-2)*8 = 1728 (val.)

Sukirpimui Aįr = ((1450*1,5)+(1929*1)/(1728*1,02))+((1035*0,2)/(1728*1)) =

= ((2175+1929)/1763)+(207/1728) = 2 (vnt.);

Siuvimui Aįr == ((1450*7)+(1929*6)/(1728*1,04))+((1035*1,5)/(1728*1,03)) =

= ((10150+11574)/1797)+(1552/1780) = 12 (vnt.);

Siuvinėjimui Aįr = ((1929*3,4)/(1728*1,01)) = 6559/1745 = 4 (vnt.);

Mezgimui Aįr = ((1035*40)/(1728*1,03)) = 41400/1780 = 23 (vnt.);

Visipagrindin. darbuot. = 2 + 12 + 4 + 23 = 41 (vnt.);

Lyginimo, pakrovimo, etikečių prisivimo ir kitus darbus atlieka pagalbiniai darbuotojai, kurie sudaro 20% pagrindinių darbuotojų skaičiaus.

Pagalbiniai darb. = 41*0,2 = 8 (vnt.);

Administracijos darbuotojų skaičius yra 10% nuo visų bendrovėje dirbančių darbininkų skaičiaus.

Administracijos darb. = 49*0,1 = 5 (vnt.);Pagrindiniams darbuotojams tiesiogiai priskiriamas atlyginimas

L =

L – tiesiogiai priskiriamas darbininkų atlyginimas, tenkantis atitinkamai vienam gaminiui, Lt.

t – laiko norma, val.

l – tarifinis atlygis, Lt.

4 lentelė

Tiesiogiai priskiriamas darbininkų atlyginimas, tenkantis atitinkamai vienam gaminiui ir visiems gaminiams

Sukirpimas Siuvimas Siuvinėjimas Mezgimas Darbo

užm.

Lt

Laiko

norma

Tarif.

atlygis

Lt Laiko

norma Tarif.

atlygis

Lt Laiko

norma Tarif.

atlygis

Lt Laiko

norma Tarif.

atlygis

Lt

Švarkas 1,5val 6,9 7val 6,2 — — — — 53,75

Suknelė 1val 6,9 6val 4,8 3,4val 6,7 — — 58,48

Megztinis 0,2val 6,9 1,5val 6,2 — — 40val 3 130,68

Iš viso 2,7val 20,7 14,5v. 17,2 3,4val 6,7 40val 3 242,91

Švarkui DU = (1,5*6,9)+(7*6,2) = 53,75 (Lt);

Suknelei DU = (1*6,9)+(6*4,8)+(3,4*6,7) = 58,48 (Lt);

Megztiniui DU = (0,2*6,9)+(1,5*6,2)+(40*3) = 130,68 (Lt);

Tiesiogiai priskiriamas darbininkų socialinis draudimas

Premijos suma = k*darbo užmokestis už vnt.

k – premijos dydis (koeficientas);

DU už vieną gaminį su premija = darbo užmokestis už vnt. + premijos suma;

SoDra = DU už vieną gaminį (su premija)*valstybės nustatytas soc.draudimo koeficientas

DU visai programai = GP * DU už vieną gaminį su premija;

SoDra visai programai = GP * SoDra;

GP – gamybos mastas.

5 lentelė

Tiesiogiai priskiriamas darbininkų socialinis draudimas.

Produkcija DU už

vnt. Premijos

% Premijos

suma Lt. DU su

premija Lt SODRA

Lt.

(31%) Gam.

mastas vnt. DU

visai

prog. SODRA

visai prog

(Lt)

Švarkai 53,75 12 6,45 60,2 18,66 1450 87290 27057

Suknelės 58,48 12 7,02 65,5 20,31 1929 126349,5 39177,99

Megztiniai 130,68 15 19,6 150,28 46,59 1035 155539,8 48220,65

Iš viso 242,91

— 33,07

275,98

85,25

— 369179,3

114455,64

Švarkas:

Premijos suma =

0,12*53,75 = 6,45 (Lt);

DU už vieną gaminį su premija = 53,75+6,45 = 60,2 (Lt);

SoDra 1 gaminiui = 60,2*0,31 = 18,66 (Lt);

DU visai programai = 1450*60,2 = 87290 (Lt);

SoDra visai programai = 1450*18,66 = 27057 (Lt);

Suknelė:

Premijos suma = 0,12*58,48 = 7,02 (Lt);

DU už vieną gaminį su premija = 58,48+7,02 = 65,5 (Lt);

SoDra 1 gaminiui = 65,5*0,31 = 20,31 (Lt);

DU visai programai = 1929*65,5 = 126349,5 (Lt);

SoDra visai programai = 1929*20,31 = 39177,99 (Lt);

Megztinis:

Premijos suma = 0,15*130,68 = 19,6 (Lt);

DU už vieną ggaminį su premija = 130,68+19,6 = 150,28 (Lt);

SoDra 1 gaminiui = 150,28*0,31 = 46,59 (Lt);

DU visai programai = 1035*150,28 = 155539,8 (Lt);

SoDra visai programai = 1035*46,59 = 48220,65 (Lt);

Pagalbinių darbininkų ir barų,administracijos darbo apmokėjimas bei įmokos socialiniam draudimui.

Pagalbinių darbininkų DU = T * Valandinio atlygio vidurkis;

T – naudingas metų laikas, val;

Administracijos darbuotojų DU = 90% * respublikoje vidutinis DU;

Pagalbinių darbininkų ir administracijos įmokos soc. draudimui =DU*valstybės numatytas soc. draudimo procentas/100%

6 lentelė

Pagalbinių darbininkų ir barų administracijos darbo apmokėjimas bei įįmokos socialiniam draudimui

Darbuo-tojai Darbuo-tojų skaičius Darb. dirbto laiko trukmė (val.) Vidutinis mėn. vieno darbuotojo DU (Lt) Vidutinis metinis vieno darbuotojo DU (Lt) Metinis DU be premijos visiems darbinin. (Lt) Metinė premija vienam darbinin. (Lt) DU su premija visiems darbuotojams per metus (Lt) Įmokos soc. draudimui

(%) (Lt)

Pagalb. darbin. 8 1728 504 6048 48384 1209,6 58060,8 31 17998,85

Administracija 5 1728 922,5 11070 55350 — 55350 31 17158,5

Iš viso: 13 — 1426,5

17118

103734 1209,6

113410,8

— 35157,35

T == (256-30-8-2)*8 = 1728 (val);

Valandinio atlygio vidurkis = 3,2+(3,8-3,2) = 3,5 (Lt);

Vidutinis mėn. vieno darbuotojo DU = (1728*3,5)/12 = 504 (Lt);

1 pagalbinio darbininko metinis DU = 504*12 = 6048 (Lt);

Visų pagalbinių darbininkų metinis DU be premijos = 6048*8 =48384 (Lt);

1 pagalbinio darbininko metinė premija = 6048*20/100 =1209,6 (Lt);

Administracijos darbuotojo mėn. DU = 1025*0,9 = 922,5 (Lt);

Administracijos darbuotojo metinis DU = 922,5*12 =1.1070 (Lt);

Visų administracijos darbuotojų metinis DU = 11070*5 =55350 (Lt);

Visų pagalbinių darbininkų metinis DU su premiją = (6048+1209,6)*8 =58060,8 (Lt);

Pagalbinių darbininkų įmokos soc. draudimui = 58060,8*31/100=17998,85 (Lt);

Administracijos įmokos soc. draudimui = 55350*31/100=17158,5 (Lt);

Tiesioginės išlaidos medžiagoms atitinkamai 1 gaminiui ir 1 gaminio tiesioginės gamybos išlaidos

Medžiagų kaina vienam gaminiui = medžiagų poreikis vienam gaminiui * medžiagos kainą.

Tiesioginės išlaidos vienam gaminiui = MMedžiagų kaina vienam gaminiui + tiesiogiai priskiriamas DU 1 gaminiui + tiesiogiai priskiriamas soc. draudimas 1 gaminiui.

7 lentelė

Tiesioginės gamybos išlaidos vienam ir visiems gaminiams.

Gaminio pavadinimas Tiesiog. išlaid. medžiagoms

1 gamin. DU

(Lt) SODRA

(Lt) Visos ties.

išlaidos

1 gamin, Lt Gamybos

mastas, vnt. Iš viso

(Lt)

Švarkas 164,1 60,2 18,66 242,96 1450 352292

Suknelė 96,65 65,5 20,31 182,46 1929 351965,34

Megztinis 90,4 150,28 46,59 287,27 1035 297324,45

Iš viso 351,15

275,98

85,56

712,69

— 1001581,79

Tiesioginės išlaidos medžiagoms atitinkamai vienam gaminiui:

Švarkas = 2,6*45+2,2*10,5+2*2+8*2,5 = 164,1 (Lt);

Suknelė = 2,8*27+0,7*6,5+2*1,5+3+7*1,5 = 96,65 (Lt);

Megztinis = 55+1,2*12+2*1,5+6*3 = 90,4 (Lt);

Švarkas:

Tiesioginės išlaidos = 164,4 + 60,2 + 18,66 = 242,96 (Lt);

Tiesioginės gaminių išlaidos visiems gaminiams = 242,96*1450 = 352292 (Lt);

Suknelė:

Tiesioginės išlaidos = 96,65 + 65,5 ++ 20,31 = 182,46 (Lt);

Tiesioginės gaminių išlaidos visiems gaminiams = 182,46*1929 = 351965,34 (Lt);

Megztinis:

Tiesioginės išlaidos = 90,4 + 150,28 + 46,59 = 287,27 (Lt);

Tiesioginės gaminių išlaidos visiems gaminiams = 287,27*1035 = 297324,45 (Lt);

Einamosios ir draustinės atsargos, medžiagų poreikis ir išlaidos metinei gamybos programai vykdyti, gautinų medžiagų kiekis ir vertė litais

Ae = ; Adr = ; Mg = medžiagų poreikis 1 gaminiui * GM;

Ae – einamosios atsargos m.

Adr – draustinės atsargos m.

T – atitinkamo laikotarpio dienų skaičius;

Ttiek – laiko tarpas tarp dviejų gretimų tiekimų, dienomis;

Tvel – pristatymo galimo vėlavimo dienų skaičius;

Mg – visai gamybos programai įvykdyti reikalingas medžiagų poreikis netūrine išraiška;

Galutinis medžiagų kiekis (m) = Ae + Adr + Mg;

Galutinis medžiagų kiekis (Lt) = Ae + Adr + Ml; (Ae ,Adr – litais)

Ml = vnt. kaina* Mg visai programai

Ml – visai gamybos programai įvykdyti reikalingų medžiagų vertė (Lt);

8 lentelė

Einamosios ir draustinės atsargos

Medžia-

gos Medžiagų

pavad. Motav

vnt. Medž.

poreik 1 gamin. Vnt.

kaina

(Lt) T Ttiek Tvėl. GM Mg visai program. Ml. visai program. Ae Adr Gautinas

medž. kiekis

Lt Natur. vnt. Lt Naturvnt Lt Natur. vnt.

Audi-niai Pusvilnė m 2,6 45 365 30 5 1450 3770 169650 13943,7 309,86 2323,8 51,64 185917,5 4131,5

Pamuš.

šilkas m 2,2 10,5 365 30 5 1450 3190 41055 2752,99 262,19 458,85 43,7 36706,84 3495,89

Šilkas m 2,8 27 365 30 5 1929 5401,2 145832,4 11986,11 443,93 1997,73 73,99 159816,2 5919,12

Pamuš. šilkas m 0,7 6,5 365 30 5 1929 1350,3 8776,95 721,37 110,98 120,25 18,5 9618,57 1479,78

Pamuš. šilkas m 1,2 12 365 30 5 1035 1242 14904 1224,96 102,08 – – 16128,96 1344,08

Siūlai ir kitos medžia -gos Siuvin. siūlai Lt 3 3 365 20 5 1929 5787 17361 1426,93 – 237,82 – 19025,75 –

Vilnon. siūlai kg 1 55 365 40 5 1035 1035 56925 6238,1 113,42 – – 63163,1 1148,42

Petukai vnt 2 2 365 20 5 1450 2900 5800 317,8 158,9 79,46 39,73 6197,26 3098,63

Sagos vnt 8 2,5 365 20 5 1450 11600 29000 1589,05 635,62 397,25 158,9 30986,3 12394,5

Petukai vnt 2 1,5 365 20 5 1929 3858 5787 317,1 211,4 79,28 52,85 6183,38 4122,25

Sagos vnt 7 1,5 365 20 5 1929 13503 20254,5 1109,84 739,89 277,35 184,9 21641,7 14427,8

Petukai vnt 2 1,5 365 20 5 1035 2070 3105 170,13 113,42 – – 3275,13 2183,42

Sagos vnt 6 3 365 20 5 1035 6210 18630 1020,81 340,27 – – 19650,81 6550,27

Pusvilnė

Mg = 2,6*1450 = 3770 (m) Ml = 3770*45 = 169650 (Lt)

Ae = (3770/.365)*30 = 309,86 (m) Ae = 309,86*45 = 13943,7 (Lt)

Ad = (3770/365)*5 = 51,64 (m) Ad = 51,64*45 = 2323,8 (Lt)

Gautinas medžiagų kiekis (m) = 3770+309,86+51,64 = 4131,5 (m)

Gautinas medžiagų kiekis (Lt) = 169650+13943,7+2323,8 = 185917,5 ((Lt)

Pamušalinis šilkas

Mg = 2,2*1450 = 3190 (m) Ml = 3190*10,5 = 33495 (Lt)

Ae = (3190/365)*30 = 262,19 (m) Ae = 262,19*10,5 = 2752,99 (Lt)

Ad = (3190/365)*5 = 43,7 (m) Ad = 43,7*10,5 = 458,85 (Lt)

Gautinas medžiagų kiekis (m) = 3190+262,19+43,7 = 3495,89 (m)

Gautinas medžiagų kiekis (Lt) = 33495+2752,99+458,85 = 36706,84 (Lt)

Šilkas

Mg = 2,8*1929 = 5401,2 (m) Ml = 5401,2*27 = 145832,4 (Lt)

Ae = (5401,2/365)*30 = 443,93 (m) Ae = 443,93*27 = 11986,11 (Lt)

Ad = (5401,2/365)*5 = 73,99 (m) Ad = 73,99*27 = 1997,73 (Lt)

Gautinas medžiagų kiekis (m) = 5401,2+443,93+73,99 = 5919,12 (m)

Gautinas medžiagų kiekis (Lt) = 145832,4+11986,11+1997,73 = 159816,24 (Lt)

Pamuašlinis šilkas

Mg = 0,7*1929 = 1350,3 (m) Ml = 1350,3*6,5 = 8776,95 (Lt)

Ae = (1350,3/365)*30 = 110,98 (m) Ae = 110,98*6,5 = 721,37 (Lt)

Ad = (1350,3/365)*5 = 18,5 (m) Ad = 18,5*6,5 = 120,25 (Lt)

Gautinas medžiagų kiekis (m) = 1350,3+110,98+18,5 = 1479,78 (m)

Gautinas medžiagų kiekis (Lt) = 8786,95+721,37+120,25 = 9618,57 (Lt)

Pamuašlinis šilkas

Mg = 1,2*1035 = 1242 (m) Ml = 1242*12 = 14904 (Lt)

Ae = (1242/365)*30 = 102,08 (m) Ae = 102,08*12 = 1224,96 (Lt)

Gautinas medžiagų kiekis (m) = 1242+102,08 = 1361,09 (m)

Gautinas medžiagų kiekis (Lt) = 14904+1224,96 = 16128,96 (Lt)

Kitų medžiagų kiekis ir vertė apskaičiuojami analogiškai.Gamybinis plotas

Gamybinis plotas = Aįr * k * p;

Aįr – darbo vietų skaičius, vnt.

k – gamybinio ploto ppanaudojimo koeficientas.

p – vieno įrengimo ar vienos darbo vietos užimamas plotas m2 su aptarnavimo zona.

= p1+ p1* z;

p1 – vieno įrengimo ar vienos darbo vietos užimamas plotas m2 be aptarnavimo zonos.

z – papildoma įrengimų ar darbo vietų aptarnavimo zona, atitinkamo įrengimo ar darbo vietos užimamo ploto;

Gamybinio ploto panaudojimo koeficientas sukirpimo ir siuvimo baruose 0,7, mezgimo 1,0 ir siuvinėjimo bare 0,5

Papildoma įrengimų ar darbo vietų aptarnavimo zona sudaro 50% atitinkamo įrengimo ar darbo vietos užimamo ploto;

9 lentelė

Gamybinis plotas

Eil

Nr. Įrendimų (darbo vietų) pavadinimas p1(m2) z(%) p(m2) A5r k Gamybinis plotas (m2)

1 Sukirpimo vieta 4 50 6 2 0,7 17,14

2 Siuvimo mašinos 2,5 50 3,75 12 0,7 64,29

3 Siuvinėjimo mašinos 2,5 50 3,75 3 0,5 22,5

4 Apmėtimo mašina 2 50 3 1 1 3

5 Kilpinė mašina 2 50 3 1 1 3

6 Saginė mašina 2 50 3 1 1 3

7 Lyginimo stalai 3 50 4,5 2 1 9

8 Mezgėjos darbo vieta 2 50 3 21 1 63

9 Pagal. darb. darbo vieta 3,5 50 5,25 8 1 42

Iš viso 23,5

— 35,25

51

— 226,93

1. p = 4+(4*0,5) = 6(m2); 2. p = 2,5+(2,5*0,5) = 3,75(m2); 3. p = 2,5+(2,5*0,5) = 3,75(m2);

4. p = 2+(2*0,5) = 3(m2); 5. p = 2+(2*0,5) = 3(m2); 6. p = 2+(2*0,5) = 3(m2);

7. p = 3+(3*0,5) = 4,5(m2); 8. p = 2+(2*0,5) = 3(m2); 9. p = 3,5+(3,5*0,5) = 5,25(m2);

Gamybinis plotas = (2*6)/0,7 + (12*3,75)/0,7 + (3*3,75)/0,5 + 1*3 + 1*3 + 1*3 + 2*4,5 + 21*1*3 + 8*5,25 = 226,93 (m2);

Bendras plotas = Sandėlio plotas+ Buitinių ir administracinių patalpų plotas+ Gamybinis plotas;

Sandėliavimo patalpos plotas sudaro 15% gamybinio ploto.

Pastatų vieno kvadratinio metro ploto kaina 560 Lt

Buitinių ir administracinių patalpų plotas sudaro 15% gamybinių patalpų

ploto;

10 lentelė

Pastatų plotas ir vertė

Patalpų pavadinimas Patalpų plotas, m2 Pastatų 1m2 kaina, Lt Patalpų vertė Lt

Sandėliavimo patalpos 34,04 560 19062,4

Gamybinės patalpos 226,93 560 127080,8

Buitinės bei administracinės patalpos 34,04 560 19062,4

Bendras plotas 295,01

– 165205,6

Sandėlio plotas = 226,93*0,15 = 34,04 (m2);

Sandėlio vertė = 34,04*560 = 19062,4 (Lt);

Buitinių ir administracinių patalpų plotas = 226,93*0,15 = 34,04 (m2);

Buitinių ir administracinių patalpų vertė = 34,04*560 = 19062,4 (Lt);

Gamybinio ploto vertė = 226,93*560 = 127080,8 (Lt);

Bendras plotas = 34,04+ 34,04+ 226,93 = 295,01 (m2);

Bendro ploto vertė = 295,01*560 = 165205,6 (Lt);Elektros energija

Elektros energijos kiekis = Į*G*T*K;

Į – įrengimų(darbo vietų ) sskaičius

G – vieno įrengimo elektros variklių galingumas

T – įrengimo darbo laikas, val.

K – elektros variklių paklausos galingumo koeficientas.

Naudingas įrengimų darbo laiko fondas skaičiuojamas = darbininko dirbtų dienų skaičius per metus * pamainų trukmė* pamainų skaičius – įrengimams remontuoti numatomas darbo laikas;

11 lentelė

Reikalingas elektros energijos kiekis

Eil

Nr. Įrengimų (darbo vietų) pavadinimas Įrengimų (darbo vietų) skaičius 1 įrengimo (darbo vietos) elektros variklių galingumas (kWh) Elektros variklių galingumo paklausos koeficien- tas 1 įrengimo (darbo vietos) naudingo darbo laiko fondas, val. Reikalingas elektros energijos kiekis (kWh)

1 Sukirpimo vieta 2 0,3 0,6 1946 700,56

2 Siuvimo mašinos 12 0,4 0,6 1946 5604,48

3 Siuvinėjimo maš. 3 0,4 0,6 1946 1401,12

4 Apmėtymo maš. 1 0,5 0,6 1946 583,8

5 Kilpinė mašina 1 0,3 0,6 1946 350,28

6 Saginė mmašina 1 0,3 0,6 1946 350,28

7 Lyginimo stalai 2 0,4 0,6 1946 934,08

8 Mezgėjos d.v. 21 0,2 0,6 1946 4903,92

9 Pagal. dar. d.v. 8 0,2 0,6 1946 1868,16

Iš viso: — — — — 14828,52

2*0,3*0,6*1946 = 700,56 kWh 1*0,3*0,6*1946 = 350,28 kWh

12*0,4*0,6*1946 = 5604,48 kWh 2*0,4*0,6*1946 = 934,08 kWh

3*0,4*0,6*1946 =1401,12 kWh 21*0,2*0,6*1946 = 4903,92 kWh

1*0,5*0,6*1946 = 583,8 kWh 8*0,2*0,6*1946 = 1868,16 kWh

1*0,3*0,6*1946 = 350,28 kWh

Gamybinės paskirties įrengimų ir pastatų metinės nusidėvėjimo sąnaudos

;

V1 –– pradinė įrengimų ar pastatų vertė, Lt

V2 – likvidacinė įrengimų ar pastatų vertė, Lt

T – įrengimų ar pastatų tarnavimo laikas, m

Likvidacinė vertė visiems įrengimams, darbo vietoms ir patalpoms sudaro 8% pradinės vertės.

Tarnavimo laikas pasirinktas savo nuožiūra.

12 lentelė

Gamybinės paskirties įrengimų ir pastatų metinės nusidėvėjimo sąnaudos

Įrengimų (darbo vietų) pavadinimas Įrengimų skaičius Vieno įrengimo ar darbo vietos įrengimo kaina, Lt Tarnavimo laikas, m Pradinė vertė, Lt Likvidacinė vertė, Lt Metinė nusidėvėjimo suma, Lt

Sukirpimo vieta 2 650 5 1300 104 239,2

Siuvimo mašinos 12 4500 4 54000 4320 12420

Siuvinėjimo maš. 3 4500 4 13500 1080 3105

Apmėtymo maš. 1 1300 3 1300 104 398,67

Kilpinė mašina 1 1100 3 1100 88 337,33

Saginė mašina 1 950 3 950 76 291,33

Lyginimo stalai 2 600 2 1200 96 552

Mezgėjos d. v. 21 400 5 8400 672 1545,6

Pagalbin. darbin. darbo vieta 8 350 5 2800 224 515,2

Iš viso: 51

– – 84550

6764 19404,33

Patalpų pavadinimas Plotas, m2 Patalpų 1m2 kaina, Lt

Gamybinės patalpos 226,93 560 30 127080,8 10166,46 3897,14

Sandėliavimo patalpos 34,04 560 40 19062,4 1524,99 438,44

Buitinės ir administracinės patalpos 34,04 560 40 19062,4 1524,99 438,44

Iš viso: 295,01

– 165205,6

13216,45 4774,02

Iš viso: – – – 249755,6 19980,45 24178,35

Pradinė vertė = vieno įrengimo ar darbo vietos įrengimo kaina, Lt

Likvidacinė vertė = pradinė vertė * 8%

Sukirpimo vietos

Pradinė vertė = 2*650 = 1300 (Lt)

Likvidacinė vertė = 1300*0,08 = 104 (Lt)

Metinė nusidėvėjimo suma == (1300-104)/5 = 239,2 (Lt)

Siuvimo mašinos

Pradinė vertė = 12*4500 = 54000 (Lt)

Likvidacinė vertė = 54000*0,08 = 4320 (Lt)

Metinė nusidėvėjimo suma = (54000-4320)/4 = 12420 (Lt)

Siuvinėjimo mašinos

Pradinė vertė = 3*4500 = 13500 (Lt)

Likvidacinė vertė = 13500*0,08 = 1080 (Lt)

Metinė nusidėvėjimo suma = (13500-1080)/4 = 3105 (Lt)

Apmėtymo mašina

Pradinė vertė = 1*1300 = 1300 (Lt)

Likvidacinė vertė = 1300*0,08 = 104 (Lt)

Metinė nusidėvėjimo suma = (1300-104)/3 = 398,67 (Lt)

Kitų įrengimų, darbo vietų ir patalpų metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama analogiškai.

Netiesioginės gamybos išlaidos

Netiesioginės gamybos išlaidos = GGamybinių įrengimų nusidėvėjimas + gamybinio ploto nusidėvėjimas + pagalbinių darbininkų DU + įmokos SoDrai nuo pagalbinių darbininkų DU + išlaidos elektros energijai + pagalbinės medžiagos + pokalbių telefonų sąnaudos

Išlaidos elektros energijai skaičiuojamos = elektros energijos kiekis (iš 11 lentelės)* v.ienos elektros energijos kWh kaina.

13 lentelė

Netiesioginės gamybos išlaidos

Eil. Nr. Išlaidos (Lt) Išlaidų suma (Lt)

1 Pagalbinių darbininkų DU 58060,8

2 Įmokos SoDrai nuo pagalbinių darbininkų DU 17998,85

3 Gamybinių įrengimų nusidėvėjimas 19404,33

4 Gamybinio ploto nusidėvėjimas 3897,14

5 Išlaidos elektros energijai 3262,27

6 Pokalbių telefonų sąnaudos 1468,8

7 Pagalbinės medžiagos 22800

Iš viso 126892,19

Išlaidos elektros energijai skaičiuojamos = 14828,52*0,22 = 3262,27 (Lt)

12 val. pokalbių telefonu sąnaudos = (12*36)+12(12*0,12) = 432+1036,8 =1468,8 (Lt)

Pagalbinės medžiagos = 1900*12 =22800 (Lt)Savikaina

Vieno gaminio savikaina = tiesioginės išlaidos vienam gaminiui + netiesioginės išlaidos vienam gaminiui.

Netiesioginės gamybos išlaidos vienam gaminiui = proporcingai paskirstant tiesioginėms išlaidoms, t.y. (netiesioginės išlaidos/tiesioginės išlaidos).Gausime koeficientą, t.y. netiesioginių išlaidų dalį tenkančią tiesioginėms išlaidoms.Koeficientą padauginę iš 1 gaminio tiesioginių išlaidų, gausime 1 gaminio priskiriamas netiesiogines išlaidas.

14 lentelė

Vienam gaminiui priskiriama netiesioginių išlaidų suma ir vieno

gaminio savikaina

Eilės Nr. Gaminio pavadinimas Visos tiesioginės išlaidos 1 gaminiui (Lt) Netiesioginės išlaidos 1 gaminiui (Lt) Vieno gaminio savikaina (Lt)

1 Švarkas 242,96 30,78 273,74

2 Suknelė 182,46 23,12 205,58

3 Megztinis 287,27 36,40 323,67

Švarkas = (126892,19/1001581,79)*242,96 = 0,1267*242,96 = 30,78 (Lt);

Suknelė = (126892,19/1001581,79)*182,46 = 0,1267*182,46 = 23,12 (Lt);

Megztinis = (126892,19/1001581,79)*287,27 = 0,1267*287,27 = 36,40 (Lt);

Švarko savikaina = 242,96+30,78 = 273,74 (Lt);

Suknelės savikaina = 182,46+23,12 = 205,58 (Lt);

Megztinio savikaina = 287,27+36,40 = 323,67 (Lt)Gaminio kaina

Gaminio kaina == (gaminio savikaina*100%)/savikainos sudarymo procentas

15 lentelė

Vieno gaminio kaina

Eilės

Nr. Gaminio pavadinimas Gaminio savikaina (Lt) Savikainos sudarymo procentas Gaminio kaina (Lt)

1 Švarkas 273,74 75 364,99

2 Suknelė 205,58 65 316,28

3 Megztinis 323,67 80 404,59

Švarko kaina = (273,74*100)/75 = 364,99 (Lt);

Suknelės kaina = (205,58*100)/65 = 316,28 (Lt);

Megztinio kaina = (323,67*100)/80 = 404,59 (Lt)

Gatavos ir parduotinos produkcijos per metus vertė litais

Parduotina produkcija: Švarkai – 1434 vnt.

Suknelės – 1884 vnt.

Megztiniai – 1004 vnt.

Parduotinos produkcijos vertė = parduotina produkcija*1 gaminio kaina

Parduotinos produkcijos savikaina = parduotina produkcija*1 gaminio savikaina

Gatava produkcija = gamybos mastas + gatavos produkcijos likučiai metų pradžioje

Gatavos produkcijos likučiai metų pradžioje: Švarkai – 15 vnt.

Suknelės 10 vnt.

Gatavos produkcijos vertė = gatava produkcija* 1 gaminio kaina

Gatavos produkcijos savikaina = gatava produkcija* 1 gaminio savikaina

16 lentelė

Gatavos produkcijos ir parduotos per metus produkcijos vertė ir savikaina, Lt.

Eil. Nr. Gaminio pavadinim. Gatava produkc., vnt. Parduota produkc., vnt. Gaminio kaina (Lt) Gatavos produkcijos vertė, (Lt) Parduotos produkcijos vertė (Lt) Gaminio savikaina, (Lt) Gatavos produkcijos savikaina, Lt Parduotos produkc. savikaina, Lt

1 Švarkas 1465 1434 364,99 534710,35 523395,66 273,74 401029,1 392543,16

2 Suknelė 1939 1884 316,28 613266,92 595871,52 205,58 398619,62 387312,72

3 Megztinis 1035 1004 404,59 418750,65 406208,36 323,67 334998,45 324964,68

Iš viso: 4439

4322

– 1566727,92

1525475,54

– 1134647,17

1104820,56

Gatava prodikcija

Švarkai = 1450+15 = 1465 (vnt.)

Suknelės = 1929+10 =1939 (vnt.)

Megztiniai = 1035 (vnt.)

Gatavos produkcijos vertė Gatavos produkcijos savikaina

Švarkai = 1465*364,99 = 534710,35 (Lt) Švarkai = 1465*273,74 = 401029,1 (Lt)

Suknelės = 1939*316,28 = 613266,92 (Lt) Suknelės = 1939*205,58 = 398619,62 (Lt)

Megztiniai = 1035*404,59 = 418750,65 (Lt) Megztiniai = 1035*323,67 = 334998,45 (Lt)

Parduotinos produkcijos vertė Parduotinos produkcijos savikaina

Švarkai = 1434*364,99 = 523395,66 (Lt) Švarkai = 1434*273,74 = 392543,16 ((Lt)

Suknelės = 1884*316,28 = 595871,52 (Lt) Suknelės = 1884*205,58 = 387312,72 (Lt)

Megztiniai = 1004*404,59 = 406208,36 (Lt) Megztiniai = 1004*323,67 = 324964,68 (Lt)Bendrasis ir grynasis pelnas per metus

Bendrasis pelnas = pardavimai – parduotų prekių savikaina

Pardavimai = pardavimų apimtis*gaminio kaina

Grynasis pelnas = pelnas prieš apmokestinimą – pelno mokestis

Pelnas prieš apmokestinimą = bendras pelnas – veiklos sąnaudos

Pelno mokestis = pelnas prieš apmokestinimą – pelno mokesčio koeficentas (24%)

Veiklos sąnaudos = administracijos darbuotojų DU + įmokos SoDrai nuo administracijos darbuotojų DU + administracinių ir sandėliavimo patalpų nusidėvėjimas + ryšio sąnaudos + karšto ir šalto vandens sąnaudos + šiukšlių išvežimo sąnaudos + kitos ūkinės veiklos sąnaudos

17 lentelė

Veiklos sąnaudos

Eil. Nr. Sąnaudos Sąnaudų suma, Lt

1 Administracijos darbuotojų DU 55350

2 Įmokos SoDrai nuo administrac. darbuotojų DU 17158,5

3 Administracinių ir sandėliavimo patalpų nusidėvėjimas 876,88

4 Ryšio sąnaudos 1123,2

5 Karšto ir šalto vandens sąnaudos 302,76

6 Šiukšlių išvežimo sąnaudos 144

7 Kitos ūkinės veiklos sąnaudos 18200

Iš viso: 93155,34

Ryšio sąnaudos = 12*36+12(480*0,12) = 432+691,2 =1123,2 (Lt);

Karšto ir šalto vandens sąnaudos = 12(1*9,68+5*3,11) = 12*25,23 = 302,76 (Lt);

Šiukšlių išvežimo sąnaudos = 36*4 = 144 (Lt);

18 lentelė

Bendrasis ir grynasis pelnas

Pelno rūšis Suma, Lt

Bendrasis pelnas 420654,98

Grynasis pelnas 248899,73

Pardavimai = 1434*364,99+1884*316,28+1004*404,59 = 523395,66+595871,52+406208,36 = 1525475,54 (Lt;

Bendrasis pelnas = 1525475,54-1104820,56 = 420654,98 (Lt);

Pelnas prieš apmokestinimą = 420654,98-93155,34 = 327499,64 (Lt);

Pelno mokestis = 327499,64*24% =78599,91 (Lt);

Grynasis pelnas = 324799,64-78599,91 = 248899,73 (Lt)

Bendrasis ir grynasis pardavimų pelningumas

Bendrasis pardavimų

pelningumas = (įmonės bendras pelnas/pardavimų apimtis)*100

Grynasis pardavimų pelningumas = (įmonės grynasis pelnas/pardavimų apimtis)*100

19 lentelė

Pardavimų pelningumas

Eil. Nr. Pelningumo rūšis Suma %

1. Bendrasis pelningumas 27,58

2. Grynasis pelningumas 16,32

Pardavimų apimtis = 1525475,54 (Lt)

Bendrasis pelningumas = (420654,98/1525475,54)*100% = 27,58%

Grynasis pelningumas = (248899,73/1525475,54)*100% = 16,32%IŠVADOS

Mes apžvelgėme UAB „Adata” metinę veiklą ir susipažinome su tos veiklos rezultatais. Dabar liko tik vienintelis dalykas. Kiekviena įmonė, kokio ji nebegautų pelno, visada pageidauja dar didesnio. Taigi tas vienintelis dalykas, apie kurį aš dar norėčiau pakalbėti, yra pasiūlymai ir rekomendacijos, kaip UAB „Adata” galėtų sumažinti gaminių ssavikainą ir gauti didesnį pelną. Aš dar tik pradėjau gyventi verslo ekonomikos gyvenimu, todėl gal būt mano priemonės ir rekomendacijos bus neteisingos ir klaidingos. Tokiu būdu aš iš anksto prašau Jus labai griežtai nebausti manęs, jeigu kas bus ne taip. Mano manymu, tam, kad UAB „Atada” galėtų sumažinti savikainą ir gauti didesnį pelną, jai reikia:

Didinti gamybos apimtį

Jeigu vidutinės pajamos vienam produkto vienetui yra didesnės už vidutinias kintamąsias išlaidas, tai tam, kad gauti didesnį pelną reikia didinti gamybos pardavimo apimtį. Jį ggalima didinti iki to momento, kol vidutinės pajamos nebus lygios vidutinėms kintamosioms išlaidoms. Kai ta lygybė bus pasiekta, tai bus jau neverta didinti gamybos apimties, nes tai nepadidins pelno.

Įvesti pirkimų ir pardavimų diskontų sistema

Diskontų esmė yra tą, kad jie suteikia ttiek pirkėjams, tiek pardavėjams tam tikras nuolaidas. Diskontai taikomi, kai UAB „Adata” perka ar parduoda skolon. Jeigu yra pirkimo diskontas, tai UAB „Adata” , jei sumoka tiekėjui diskontu nustatytų laikų, tai moka nevisą sumą, o sumą su kažkiek tai procentų nuolaida. Tai padeda sumažinti pirkimo išlaidas.

Pravedinėti darbininkų skatinimo politiką

UAB „Adata” vadovybė turi skatinti pagrindinius darbininkus dirbti efektyviau, didinti savo darbo našumą. To galima pasiekti, didinant premijos sumą. Tačiau premijos didinimo procesą reikia vykdyti lėtai, kruopščiai stebint kaip premijos sumos padidėjimas veikia darbininkus: ar jis veikia teigiamai ir darbininkai pateisina tas viltis, kurių iš jų tikimąsi.