Nedarbas ir gyventojų užimtumas Lietuvoje

TURINYS

Įvadas……………………

…………………2

1. Nedarbas Lietuvoje…………

…………………3

1.1. Bedarbių struktūra 2004-aisiais

metais………………..4

1.2. Bedarbių užsiėmimas iki darbo paieškų

………………..7

1.3. Bedarbiai pagal darbo netekimo

priežastis……………….7

1.4. Bedarbiai pagal ankstesnę

profesiją………………….

1.5. Bedarbiai pagal ieškojimo

būdus…………………..1

2. Gyventojų

užimtumas………………….

……….11

2.1. Pagrindiniai gyventojų užimtumo

rodikliai………………11

2.2 Gyventojų užimtumas atskirose ūkio

šakose……………..13

2.3 Gyventojų užimtumas pagal profesijų

grupes……………..15

3. Darbo pasiūlos tendensijos 2004-asiais

metais………………17

4. Darbo rinkos tendensijos 2005 metais………………18

Išvados………………….

……………..20

Literatūra………………….

……………21

ĮVADAS

Šiuo metu viena svarbiausių ekonominių ir socialinių problemų yra

gyventojų užimtumo didinimas, naujų darbo vietų kūrimas ir nedarbo

mažinimas. Šių klausimų sprendimas susijęs su šalies ekonomikos išsivystymo

lygiu ir gamybos augimu.

Gyventojų užimtumo, nedarbo problemos ypač aktualios tapo po Lietuvos

Nepriklausomybės atkūrimo, t.y. perėjus iš planinės į rinkos ekonomiką.

Reikėjo iš esmės pertvarkyti šalies ūkio struktūrą, vykdyti privatizavimą,

ieškoti naujų rinkų ir kt. Tai negalėjo nepaveikti gamybos, paslaugų

plėtros, specialistų persiorientavimo dirbti naujomis ekonominėmis

sąlygomis. Atskiros ūkio šakos ir įmonės pradėjo dirbti ne visu pajėgumu,

reikėjo sumažinti darbo vietų, sutrumpinti savaitės darbo laiką ir pan.

Šios ir kitos priežastys vertė ieškoti padėties pagerinimo būdų ir spręsti

gyventojų socialinius klausimus, tokius kaip minimalus atlyginimas,

nedarbas, pašalpų garantija ir kt. Tačiau praėjus penkiolikai metų,

matyti, kad yra teigiamų poslinkių gaivinant šalies ūkio ekonomiką,

mažinant nedarbą, didinant gyventojų užimtumą.

Šio ddarbo tikslas apžvelgti Lietuvos gyventojų nedarbo ir užimtumo

atsiradimo priežastis, pateikti statistinius duomenis, ekonominį viso to

vertinimą.

1. Nedarbas Lietuvoje

Viena svarbiausių ekonominių ir socialinių problemų Lietuvoje, tai –

nedarbo problema. Ši problema glaudžiai susijusi su šalies ekonomikos

išsivystymo lygiu ir gamybos augimu.

Bedarbiai – tai nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, nesimokantys

dieninėse mokymosi įstaigose, užsiregistravę gyvenamosios vietos

valstybinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam

mokymui.

Lietuvoje nedarbo lygis 2005m. Balandžio 1 d. yra 5,9 %, kai tuo tarpu

prieš metus buvo 7,9 %.

Daugiausia bedarbių 2004-aisiais balandžio 1d. buvo Mažeikiuose,

Akmenėje, Pasvalyje, Lazdijuose, Druskininkuose, čia bedarbiai sudarė

daugiau nei 15%. Mažiausias nedarbas buvo Kaune, Vilniuje – nesiekė 6

%.Šiuo metu didžiausias nedarbas – Akmenėje, viršijantis 14%. Mažiausias –

Kaune 3,5%.

Bedarbiai 2005 m. balandžio 1d.

[pic]

1.1pav.

“Bedarbiai Lietuvoje”

Bedarbiai ppagal amžiaus grupes (vid, tūkstančiais)

1.1

lentelė

|Vyrai |130,9 |140,5 |158,5 |165,6 |121,1 |105,4 |90,6 |

|Moterys |95,8 |108,5 |115,2 |118,4 |103,3 |98,4 |93,8 |

[pic]

1.1.2 pav. “Bedarbiai pagal lytį”

Analizuojant duomenis apie bedarbius pagal lytį, galime teigti, kad

visu nagrinėjamu laikotarpiu didėjo vyrų nedarbas, o 2004-aisiais metais

moterų nedarbas buvo didesnis.

Moterų bedarbystė turi savitų, specifinių bruožų. Moteris yra vienas iš

labiausiai pažeidžiamų visuomenės elementų. Ji psichiškai jautriau reaguoja

į iškilusias problemas, dėl motinystės pareigos palikusi darbą, dažnai

nebegali vėl grįžti į darbo rinką. Remiantis statistiniais duomenimis,

būtent moterys sudaro didesniąją bedarbių dalį. Jos sunkiau susiranda darbą

dėl įvairiausių priežasčių: didesnio atsidavimo šeimai, visuomeninės

nuomonės apie moters vaidmenį, mažesnių fizinių sugebėjimų bei kitų.

Moterims sunkiau yra konkuruoti su vyrais darbo rinkoje tiek dėl

blogesnės socialinės padėties, egzistuojančios moterų diskriminacijos, tiek

dėl žinių trūkūmo. Nors Lietuvoje dauguma moterų turi specialybę

(specialistų su aukštuoju išsimokslinimu tarpe moterys sudaro 58%, su

specialiu viduriniu 65%), tačiau jos sunkiau susiranda darbą pagal

specialybę. Daugelis moterų, išėjusios į atostogas, skirtas vaiko

auginimui, praranda savo kvalifikaciją, nes vystantis mokslui ir technikai

įgytos žinios labai greitai sensta. Lietuvoje valstybės remiamų

kvalifikacijos grąžinimo kursų moterims nėra, o mokami perkvalifikavimo

kursai dažnai moteriai yra pernelyg brangūs ir dėl to neprieinami.

[pic]

1.1.3 pav. “Bedarbių

struktūra pagal išsilavinimą”

Didžiausią 2004-asiais metais Lietuvoje bedarbių dalį sudarė gyventojai

su profesiniu išsilavinimu, šios tendencijos išlieka ir 2005-ujų metų I

ketvirtį. Mažiausiai bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą (14,1%), ir

beveik tokią pat dalį sudaro turintys aukštesnįjį išsilavinimą(15,6%).

Bedarbiai pagal nedarbo trukmę ir lytį (vid, tūkstančiais)

1.1.2lentelė

| |1998|1999|2000 |2001 |2002 |2003 |2004 |

|Iš viso |226,|249,|273,7 |284,0 |224,4 |203,9 |184,4 |

| |7 |0 | | | | | |

|Iki mėn. |. |2,8 |13,0 |16,6 |15,8 |15,3 |11,0 |

|1–2 mėn. |35,8|39,4|33,2 |23,5 |17,7 |18,6 |13,8 |

|3–5 mėn. |26,7|50,5|44,9 |33,9 |28,4 |29,9 |25,1 |

|6–11 mėn. |40,3|60,3|40,4 |43,0 |39,4 |37,8 |36,2 |

|1 metai iir |123,|96,0|142,2 |167,0 |123,3 |102,3 |98,2 |

|daugiau |8 | | | | | | |

|Vyrai |130,|140,|158,5 |165,6 |121,1 |105,4 |90,6 |

| |9 |5 | | | | | |

|Iki mėn. |. |1,1 |7,9 |9,2 |9,0 |8,6 |5,7 |

|1–2 mėn. |22,5|22,4|19,5 |13,5 |9,8 |9,1 |7,4 |

|3–5 mėn. |16,8|27,7|23,9 |20,5 |16,4 |16,5 |12,8 |

|6–11 mėn. |22,4|31,3|22,5 |21,8 |19,0 |19,6 |17,4 |

|1 metai ir |69,2|58,1|84,7 |100,6 |66,9 |51,7 |47,3 |

|Moterys |95,8|108,|115,2 |118,4 |103,3 |98,4 |93,8 |

| | |5 | | | | | |

|Iki mėn. |. |1,7 |5,1 |7,4 |6,7 |6,8 |5,4 |

|1–2 mėn. |13,3|17,0|13,7 |10,0 |7,9 |9,5 |6,4 |

|3–5 mėn. |9,9 |22,8|21,0 |13,4 |11,9 |13,4 |12,4 |

|6–11 mėn. |17,9|29,0|17,8 |21,2 |20,4 |18,1 |18,7 |

|1 metai ir |54,6|37,9|57,5 |66,4 |56,3 |50,6 |50,9 |

[pic]

1.1.3 pav. “Bedarbiai pagal nedarbo trukmę”

[pic]

1.1.4 pav.“Vyrai ir moterys pagal nedarbo trukmę 2004-asiais metais”

Daugiausia bedarbių, kurie nedirba 1 metus ir daugiau, bei tokios pat

tendencijos išlieka tarp vyrų ir moterų nedarbo. Jei analizuojant 1998-2004

metus, tai pastebimas svyravimas tarp bedarbių pagal nedarbo trukmę, vienus

metus jis padidėja truputį, kitus vėl sumažėja.

Moterų, nedirbančių 6-11mėnesius, bei nedirbančių vienerius metus ir

didesnį laiko tarpą yra žymai ddaugiau negu vyrų. Tačiau vyrų, nedirbančių

1 -5 mėnesius yra daugiau negu moterų, nedirbančių tokį laikotarpį. Šiais

metais pastebima, jog sumažėjo jaunų bedarbių, bei nežymiai ilgalaikių

bedarbių skaičius.

1. Bedarbių užsiėmimas iki darbo paieškų

Kiekvienas Lietuvos Respublikos gyventojas iki to momento, kada jis

pradeda ieškotis darbo, būna užsiėmęs vienokia ar kitokia veikla (mokosi,

augina vaiką, tarnauja ir pan.) . Dabar panagrinėkime procentinį bedarbių

veiklos pasiskirstymą.

1.2.1

lentelė

|2004metai |Mieste |Kaime |

| |tūkst|ai | |ai | |ai |

| |. | | | | | |

|Iš viso , tūkst. |188,5|100,0 |142,4 |100 |46,2 |100 |

|Dirbo |143,2|76,0 |110,7 |77,7 |32,5 |70,3 |

|Mokėsi dieniniame skyriuje |18,3 |9,7 |13,6 |9,5 |4,7 |10,2 |

|Tarnavo kariuominėje, dirbo |2,0 |1,1 |1,2 |0,9 |0,8 |1,7 |

|Turėjo su šeima susijusių |18,9 |10,0 |12,2 |8,5 |6,7 |14,6 |

|Buvo nuteisti, grįžo iš |2,1 |1,1 |1,1 |0,7 |1,0 |2,1 |

|Kita |4,1 |2,2 |3,7 |2,6 |0,5 |1,0 |

[pic]

1.2.1 pav. “Veikla iki darbo paieškos mieste”

[pic]

1.2.2 pav. “Veikla iki darbo paieškos kaime”

Išanalizavę šio skyrelio lentelę ir grafikėlius, galime teigti, kad

2004-aisiais metais tiek mieste, tiek kaime, daugiausiai buvo dirbama (

apie 70%), prieš besiieškant darbo. Jei analizuosime toliau, tai apie

11%

turėjo su šeima susijusių įsipareigojimų, bei dar vienas žymus užsiėmimas –

mokymasis dieniniame skyriuje apie 10%. Jei lygintumėme užsiėmimus kaime ir

mieste, pastebėtumėme, jog kaime didesni šie užsiėmimai: su šeima susiję

įsipareigojimai, bei teistumas.

2. Bedarbiai pagal darbo netekimo priežastis

Pagal 2004-ųjų metų statistiką daugiausiai buvo asmenų, kurie neteko

darbo – dėl kompetencijos, kvalifikacijos trūkumo, bei nesugebėjimo

susitvarkyti su jiems paskirtomis pareigomis . Būtent dėl šių priežasčių

buvo atleisti iš darbo – 31,5% ir nepratęsta darbo sutartis 30,5% iš 2004-

aisiais metais asmenų netekusių darbo. Kitos ppriežastys dėl kurių neteko

darbo, yra neišvengiamos (liga, pensija ir pan.) ir jos sudarė tik – 38%.

Todėl galime padaryti išvadą, kad darbdaviui reikalinga kvalifikuota darbo

jėga, o 2004-asiais metais jos buvo didelis stygius.

1.3.1 lentelė

|2004 metai |Moterys |Vyrai |

| |. |ai |. |ai | |ai |

|Iš viso |137,2|100 |67,7 |100 |69,5 |100,00 |

|Buvo atleisti iš darbo |43,2 |31,5 |23,4 |34,5 |19,8 |28,5 |

|Pasibaigė terminuota darbo |41,8 |30,5 |18,7 |27,6 |23,1 |33,2 |

|Dėl asmeninių ar ššeimyninių |10,7 |7,8 |6,7 |10,0 |3,9 |5,6 |

|Dėl ligos ir negalės |2,4 |1,7 |1,4 |2,1 |1,0 |1,4 |

|Pradėjo mokintis ir |0,5 |0,4 |0,3 |0,4 |0,2 |0,3 |

|Išėjo į pensiją |2,2 |1,6 |1,3 |2,0 |0,9 |1,2 |

|Tarnavo kariuominėje,užsiėmė |0,3 |0,2 |0,1 |0,1 |0,2 |0,3 |

|Kitos priežastys |36,2 |26,4 |15,8 |23,3 |20,4 |29,4 |

[pic]

1. pav. “ Bedarbiai pagal darbo netekimo priežastis”

[pic]

1.3.2 pav. “ Moterys ir vyrai pagal darbo

netekimo priežastis”

Pagal lentelėje pateiktus statistinius duomenis ir nubraižytą grafiką,

matome, jog moterys daugiausia neteko darbo, kadangi buvo atleistos iš

darbo, o vyrai – todėl, kad nepratęsta darbo sutartis. Moterys darbo

dažniau negu vyrai, netenka darbo dėl šių priežasčių: asmeninių ar

šeimyninių, ligos ir negalės, pradėjo mokintis ir tobulintis.

3. Bedarbiai pagal ankstesnę profesiją

1.4.1 lentelė

|2004 metai |Vyrai |Moterys |

| |. |ai |. |ai |. |ai |

|Iš viso |137,2|100 |69,5 |100 |67,7 |100 |

|Įstatymų leidėjai, |2,4 |1,8 |0,9 |1,3 |1,5 |2,3 |

|Specialistai |12,9 |9,4 |3,7 |5,3 |9,2 |13,5 |

|Jaunesnieji specialistai ir |9,4 |6,8 |4,5 |6,5 |4,9 |7,2 |

|Jaunesnieji tarnautojai |3,9 |2,9 |0,4 |0,6 |3,5 |5,2 |

|Aptarnavimo sferos ir |23,3 |17,0 |5,1 |7,4 |18,2 |26,9 |

|Žemės ūkio ir žuvininkystės |3,3 |2,4 |2,4 |3,4 |1,0 |1,5 |

|Kvalifikuoti darb. Ir |35,7 |26,0 |25,3 |36,3 |10,4 |15,4 |

|Įrenginių operatoriai bei |15,0 |11,0 |11,3 |16,3 |3,7 |5,5 |

|Nekvalifikuoti darbininkai |31,2 |22,7 |15,9 |22,9 |15,3 |22,6 |

Analizuojant 1.4.1 lentelės duomenis, matome jog didžiausią bedarbių

pagal ankstesnę profesiją sudaro kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai

(26%), panašiai sudaro ir nekvalifikuoti darbininkai(22,7%). Mažiausiai

2004-asiais metais sudarė – įstatymų leidėjai, vyr. pareigūnai ir

valdytojai (1,8%). Dažnai asmenys netenka darbo, kadangi būna

automatizuojama gamyba, tuomet sumažėjo darbo jėgos poreikis. Bei daug

atvejų, kaip ir minėjau, dėl kvalifikacijos trūkumo.

[pic]

1.4.1 pav. „Vyrų ir moterų bedarbystė pagal profesiją“

Pasižiūrėjus į 1.4.1 pav. pastebima, jog žymiai daugiau moterų bedarbių

pagal ankstesnę profesiją, negu vyrų – aptarnavimo ir prekybos sferos, bei

specialisčių. Analizuojant vyrus pagal ankstesnę profesiją žymiai daugiau

negu moterų – kvalifikuotų darbininkų ir amatikinkų, bei įrenginių

operatorių, surinkėjų.

1.5 Bedarbiai pagal ieškojimo būdus

1.5.1 lentelė

| |ai | |ai | |ai |

|Iš viso |184,4 |100 |132,9 |100 |51,5 |100 |

|Valst. darbo birža |113,2 |61,4 |81,1 |61,0 |32 |62,1 |

|Privati įdarbinimo agentūra|9,5 |5,2 |7,4 |5,6 |2,1 |4,1 |

|Skelbė darbo paiešką |13,5 |7,3 |11,6 |8,7 |1,9 |3,7 |

|Skaitė skelbimus |101,7 |55,2 |74,1 |55,8 |27,6 |53,6 |

|Kreipėsi į pažįstamus, |96,2 |52,2 |72,3 |54,4 |23,9 |46,4 |

|Kreipėsi į darbdavius |97,2 |52,7 |66,3 |49,9 |30,9 |60,0 |

|Kitais būdais ieškojo darbo|25,7 |13,9 |20,3 |23,1 |5,4 |10,5 |

1.6.1 lentelėje matome, kaip bedarbiai pasiskirsto pagal darbo

ieškojimo būdus. Populiariausias darbo ieškojimo būdas 2004-asiais metais

yra užsiregistravimasis valstybinėje darbo biržoje, taip pat dauguma

Lietuvos gyventojų skaito skelbimus žiniasklaidoje ar dėl darbo kreipiasi į

pažįstamus ir giminaičius. Tik maža dalis gyventojų kreipiasi į privačią

įdarbinimo agentūrą. Tačiau didėjant bedarbių skaičiui vis daugiau

gyventojų ieško darbo kitais būdais.

[pic]

1.5.1 pav. “Bedarbiai pagal ieškojimo būdus mieste ir kaime”

Analizuojant darbo ieškojimo būdus mieste ir kaime, matome –

populiariausias darbo ieškojimo būdas yra užsiregistravimas valstybinėje

darbo biržoje. Galime teigti, jog mieste dažniau negu kaime dėl darbo

kreipiamasi į pažįstamus ir giminaičius ir skaitomi skelbimai

žiniasklaidoje. O kaime dažniau nei mieste– kreipiamasi į darbdavius.

1. GYVENTOJŲ UŽIMTUMAS

Rinkos ekonomikos sąlygomis, kai darbo jėgos pasiūla viršija paklausą,

Lietuvos valstybė negali garantuoti visiško darbingo žmonių užimtumo.

Atsiranda bedarbių. Nedarbas atsiranda dėl atskirų profesijų natolygaus

pasiskirstymo gamybos sferose, rinkos konjunktūros ir kt.

Šalies gyventojų užimtumo įstatymas suteikia socialines garantijas

nedirbantiems. Valstybė garantuoja: nemokamas profesinio orientavimo ir

konsultavimo paslaugas bei informaciją apie laisvas darbo vietas; nemokamą

mokymą ir persikvalifikavimą, bedarbio pašalpą. Valstybines gyventojų

užimtumo garantijas darbo rinkoje įgyvendina Lietuvos darbo birža.

1. Pagrindiniai gyventojų užimtumo rodikliai

Lietuvoje apie 1993-uosius metus buvo plėtojama stambi pramonė,

reikalaujanti daug rankų darbo. Tačiau jau dabar ypač 2004-aisiais metais

daugelis įmonių technologinius procesus automatizuoja, todėl mažėja

reikalingos darbo jėgos poreikis. Ir būtent dėl to, keičiasi gyventojų

užimtumo struktūra.

Užimtumo lygis – procentinė dirbančiųjų gyventojų dalis t.y. užimtų

ūkine veikla, taip pat ir darbu.

Pagrindiniai gyventojų užimtumo rodikliai

2.1.1 lentelė

| |1998 |1999 |2000 |2001 |2002 |2003 |2004 |

|Tūkstančiais |

|Gyventojai metų |3562,3|3536,4|3512,1|3487 |3475,6|3462,5|3445,9|

|Darbo jėga |1716 |1705,5|1671,5|1635,8|1630,3|1641,9|1620,6|

|Užimti gyventojai, |1489,4|1456,5|1397,8|1351,8|1405,9|1438 |1436,3|

|Valstybiniame |491,4 |489,5 |474,9 |453,3 |422,7 |403,9 |400,1 |

|Privačiame |998 |967,1 |923 |898,5 |983,2 |1034,1|1036,2|

| | | | | | | | |

|Procentais |

[pic]

1. pav. “Gyventojų užimtumas 1998- 2004 metais pagal profesiją”

Analizuojant gyventojų užimtumą 1998- 2004 metais pagal profesijas,

pastebimi labia įvairūs pakyčiai.

Sumažėjo žymiai įstatymų leidėjų užimtumas lyginant 1998 ir 2004-uosius

metus. Padidėjo specialistų užimtumas, bei kvalifikuotų darbininkų ir

amatininkų užimtumas.

[pic]

2. pav. “Gyventojų užimtumas 2004-aisiais metais pagal profesiją”

Nagrinėjant 2004-uosius metus, gyventojų užimtumą pagal profesiją,

daugiausia – specialistų(17%), bei kvalifikuotų darbininkų ir

amatininkų(17%), aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojai (12%).

Mažiausiai sudaro ginkluotos pajėgos samdomi darbininkai (kurie nesudaro

nei 1%), bei jaunesnieji tarnautojai – 4%.

2. DARBO PASIŪLOS TENDENSIJOS 2004-AISIAIS METAIS

Didžiausia darbo vietų pasiūla – kvalifikuotiems darbininkams. Tai kas

antras pasiūlymas įsidarbinimui. Kas antras pasiūlymas darbui

įregistruotas paslaugų sektoriuje ir kas trečias – pramonėje.

[pic]

3.1 pav. “Darbo pasiūlos tendensijos pagal ekonomines veiklas”

Iš 3.1 pav. matyti, jog 2004-aisiais metais didžiausia darbo pasiūla

pagal eekonomines veiklas buvo:

Paslaugose (50,4%), pramonėje (29,2%), bei statyboje (14,7%). Šios trys

ekonominės veiklos galima sakyti dominuoja Lietuvoje, todėl ir daugiausia

laisvų vietų, būtent čia. Pastaraisiais metais ypač išaugo naujų statybų

skaičius, bei padaugėjo įvairių siūlomų paslaugų.

[pic]

3.2 pav. “Darbo pasiūlos tendensijos pagal profesijas”

2004-aisiais metais didžiausia darbo pasiūla pagal profesijas:

kvalifikuoti darbininkai (54,9%) , nekvalifikuoti darbininkai (23,2%).

4. DARBO RINKOS TENDENCIJOS 2005 METAIS

Situacija darbo rinkoje toliau gerės

Pastaraisiais metais ekonomika auga greitėjančiais tempais. Ūkio augimą

skatina atsigavusi vidaus paklausa bei eksportas. BVP aaugimo virš 6 proc.

kasmetinė prognozė paremta prielaida, kad ekonominė plėtra Europoje

palaipsniui spartės. Lietuvos verslas konkuruos ir vidaus, ir išorės

rinkose. ES finansinė parama didins BVP augimo tempus. Vidutinis mėnesinis

darbo užmokestis augs spartėjančiais tempais. Pastaraisiais metais

padidėjęs užimtųjų skaičius, didės ir toliau. Dėl augančios darbo jėgos

paklausos nedarbo lygis (užimtumo tyrimo duomenimis) šalyje mažės.

Darbo vietų bus įsteigta keturis kartus daugiau nei likviduota

2005 metais numatoma įsteigti beveik 53 tūkst. ir likviduoti 14 tūkst.

darbo vietų. Steigiamų darbo vietų balansas – 39 tūkst. yra aukščiausias

per vykdytų prognozių laikotarpį.

Teigiamas naujų darbo vietų balansas numatomas tiek mažose, tiek ir

didelėse įmonėse.

Daugiausia darbo vietų prognozuojama įsteigti

4.1 lentelė

|Pramonėje: |Paslaugose: |

|( maisto produktų, gamybos | ( didmeninės ir mažmeninės |

| |prekybos |

|( Medienos gaminių | (transporto, sandėliavimo ir |

| |ryšių |

|(Drabužių siuvimo | (kompiuterių, informacinių |

| |technologijų |

|( Metalo dirbinių | ( verslo paslaugų |

|(Elektroninių įrenginių | (viešbučių ir restoranų |

|Aptarnavimo darbuotojams ir |Specialistams: |

|kvalifikuotiems darbininkams: | |

|( parduotuvių pardavėjams |( verslo paslaugų |

|( dailidėms statybininkams ir staliams |( pardavimų, rinkotyros, |

| |turizmo bei |

| |komercijos vadybininkams |

|( vairuotojams |( gydytojams |

|( metalo apdirbimo ir mašinų gamybos |( buhalteriams |

|darbininkams | |

|( siuvėjams |( draudimo agentams |

|( elektroninių įrenginių reguliuotojams |( sandėliavimo tarnautojams |

|ir montuotojams | |

Didžiausias darbo pasiūlymų augimas numatomas pramonėje ir statyboje

Beveik pusė visų darbo pasiūlymų bus įregistruota paslaugų sektoriuje.

Apie trečdalį (33 proc.) darbo pasiūlymų bus pramonėje, septintadalis (14

proc.) – statyboje, o likusi dalis – žemės ūkio sektoriuje. Tačiau

didžiausias augimas numatomas pramonės sektoriuje bei sstatyboje.

Nekvalifikuotos darbo jėgos perspektyvos bus ribotos

Nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis 2005 metais sumažės 5 proc.

punktais. Palyginti su 2004 metais paklausa išaugs aptarnavimo darbuotojams

ir kvalifikuotiems darbininkams bei specialistams, jaunesniesiems

specialistams, technikams ir tarnautojams.

Išliks darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema

2005 metais darbo biržose, numatoma įregistruoti 135 – 140 tūkst. naujų

darbo pasiūlymų.

Registruotas bedarbių skaičius mažės. Vidutinis metinis

įsiregistravusių darbo biržose bedarbių skaičius 2005 metais sieks beveik

134 tūkst., tai per 11 tūkst. mažiau nei praėjusiais metais. Didėjanti

darbo jėgos paklausa palaipsniui viršys darbo biržose įsiregistravusių

bedarbių skaičių.

Darbdaviams bus vis sunkiau rasti darbuotojų, turinčių pageidaujamą

profesinį pasirengimą ir darbo patirtį. Augant darbo jėgos paklausai,

nepakaks pasirengusių darbo rinkai darbuotojų esamoms darbo vietoms

užpildyti. Trys ketvirtadaliai darbo jėgos pasiūlos bus pakartotinai

besikreipiantys į darbo biržą nesugebėję įsitvirtinti darbo rinkoje

asmenys. Nedarbo problemą pamažu keičia kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.

Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų toliau mažės

Vidutinis metinis bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais

2005 metais bus 5,5 – 6 proc. 2004 metais jis siekė 6,9 proc. Moterų

nedarbas viršys vyrų nedarbą. Prognozuojama, jog vidutinis metinis jaunų

bedarbių santykis su 16 – 24 metų amžiaus gyventojais bus 2,5 proc.

Aukščiausio nedarbo teritorijose nedarbas 2005 metais mažės sparčiau

negu bendras šalyje. Numatoma, kad šalyje neliks nei vienos savivaldybės,

kurioje bedarbių dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų vviršytų 15 proc.

5. IŠVADOS

Išnagrinėjus nedarbą ir gyventojų užimtumą 2004-aisiais metais, bei

apžvelgus ir ankstesnius metus, galime teigti, jog Lietuvoje kasmet mažėja

registruotų bedarbių skaičius bei jų procentas nuo darbingo amžiaus

gyventojų. Vidutinis metinis bedarbių procentas 2004 metais buvo 6,8 proc.

Palyginti su 2003 metais šis rodiklis sumažėjo 1,3 procentinio punkto ir

4,3 procentiniais punktais mažesnis nei 2001 metais, kai nedarbas šalyje

buvo pasiekęs aukščiausią lygį. Analizuojant duomenis apie bedarbius pagal

lytį, galime teigti, kad visu nagrinėjamu laikotarpiu didėjo vyrų nedarbas,

o 2004-aisiais metais moterų nedarbas buvo didesnis. Moterų bedarbystė turi

savitų, specifinių bruožų. Moteris yra vienas iš labiausiai pažeidžiamų

visuomenės elementų. Ji psichiškai jautriau reaguoja į iškilusias

problemas, dėl motinystės pareigos palikusi darbą, dažnai nebegali vėl

grįžti į darbo rinką. Remiantis statistiniais duomenimis, būtent moterys

sudaro didesniąją bedarbių dalį. Jos sunkiau susiranda darbą dėl

įvairiausių priežasčių: didesnio atsidavimo šeimai, visuomeninės nuomonės

apie moters vaidmenį, mažesnių fizinių sugebėjimų bei kitų. Moterims

sunkiau yra konkuruoti su vyrais darbo rinkoje tiek dėl blogesnės

socialinės padėties, egzistuojančios moterų diskriminacijos, tiek dėl žinių

trūkumo. Nors Lietuvoje dauguma moterų turi specialybę (specialistų su

aukštuoju išsimokslinimu tarpe moterys sudaro 58%, su specialiu viduriniu

65%), tačiau jos sunkiau susiranda darbą pagal specialybę.

Pagal 2004-ųjų metų statistiką daugiausiai buvo asmenų, kurie neteko

darbo – dėl kompetencijos, kvalifikacijos trūkumo, bei nesugebėjimo

susitvarkyti su jiems paskirtomis pareigomis . Būtent dėl šių priežasčių

buvo atleisti iš darbo – 31,5% ir nepratęsta darbo sutartis 30,5% iš 2004-

aisiais metais asmenų netekusių darbo. Kitos priežastys dėl kurių neteko

darbo, yra neišvengiamos (liga, pensija ir pan.) ir jos sudarė tik – 38%.

Populiariausias darbo ieškojimo būdas 2004-asiais metais yra

užsiregistravimasis valstybinėje darbo biržoje, taip pat dauguma Lietuvos

gyventojų skaitė skelbimus žiniasklaidoje ar dėl darbo kreipiasi į

pažįstamus ir giminaičius.

Mažėjant darbo jėgos pasiūlai, paklausa 2004 metais išliko aukšta.

Gerėjant ekonominei situacijai, darbdaviai įregistruoja daugiau nuolatinio

darbo vietų. Padidėjus nuolatinio darbo pasiūlai, mažiau bedarbių grįžo į

darbo biržą pasibaigus terminuoto darbo sutarčiai.

2004 metais 64 proc. besiregistruojančių bedarbių darbo birža galėjo

pasiūlyti laisvas darbo vietas. 2003 metais šis rodiklis buvo 54 proc.

Nedarbas sumažėjo visose apskrityse, bei labiai sumažėjo vyrų nedarbas .

Kalbant apie gyventojų užimtumą, tai daugiausiai 2004-aisiais metais

gyventojų dirbo paslaugų sferoje – 56%. Pramonėje ir statyboje dirbantieji

sudaro 28,2%, mažiausiai – žemės ūkyje, miškininkystėje, bei

žuvininkystėje. O nagrinėjant gyventojų užimtumą pagal profesiją,

daugiausia buvo – specialistų(17%), bei kvalifikuotų darbininkų ir

amatininkų(17%), aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojai (12%).

Mažiausiai sudarė ginkluotos pajėgos samdomi darbininkai (kurie nesudaro

nei 1%), bei jaunesnieji tarnautojai – 4%.

Lietuvoje vis dar aktuali lieka nedarbo problema, kadangi nedarbo

pasekmės pasireiškė visose visuomenės gyvenimo srityse – tai gyventojų

reprodukcijos procesai, gamybos pasikeitimai, visuotinio vartojimo

transformacija, darbo apmokėjimo, darbo sąlygų bei kitų darbo santykių

pasikeitimai.

Nedarbo plitimas

sukelia daug socialinių, demografinių, kriminogeninių

bei psichologinių problemų: sumažėja šeimų disponuojamų pajamų dydis,

neturintys darbo patiria nuolatinį stresą, nervinę įtampą, padažnėja

alkoholizmo atvejų, ieškodami darbo žmonės emigruoja į kitas šalis, mažeja

gimstamumas ir kitos problemos.

6. LITERATŪRA

1. B. Martinkus “Darbo ištekliai ir jų panaudojimas” 1998m.

2. V. Bartosevičienė, S. Vaitkevičius, I. Jančukienė “ Ekonominiai

statistiniai tyrimai” 2003m.

3. Statistikos departamentas, “Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas “ 2004m.

4. B. Martinkus “Darbo išteklių ekonomika ir valdymas” 2003m.

5. http://www.ldb.lt

6. www.std.lt