Skolinamasis kapitalas. Palūkanos

Turinys

Įvadas…………………………1

1. Palūkanos — skolinamojo kapitalo pajamos…………….2

1.1. Palūkanų norma ir jos dydį lemiantys veiksniai………….2

1.2. Palūkanų diferenciacija………………….7

1.3. Palūkanų norma ir investiciniai sprendimai…………..8

2. Paskolų ir indėlių palūkanų normos dinamika Lietuvoje…………12

Literatūra…………………………18 Įvadas

Kapitalo terminu apibūdinami tie daiktai, kurių reikės gamybos procese, t.y. visi gamyboje vartojami materialiniai ištekliai, išskyrus darbą ir žemę. Kapitalas egzistuoja tik kaip darbo ir gamtinių išteklių kooperavimo rezultatas.

Kai ekonominė sistema efektyvi, žmonės gamina ne dėl pačios gamybos, bet dėl vartojimo. Vartojimą ir apskritai visuomenės gerovę gali užtikrinti jos sugebėjimas gaminti iš žaliavų naudingas prekes iir teikti paslaugas. Šiandien mes vartojame tai, ką pagaminome vakar, o rytdienos vartojimas, be abejo, priklausys nuo šios dienos gamybos lygio. Norėdami pailiustruoti šią paprastą mintį, prisiminkime pirmykštį žmogų, kuris vienąsyk padarė didžiulį atradimą.

Taigi, sakykime, kad pagrindinis jo užsiėmimas buvo žvejyba, ir per 10 “darbo” valandų dieną jis rankomis sugebėdavo sugauti apie 10 žuvų, kurias tą pačią dieną jo šeimyna suvalgydavo. Toks gyvenimo ritmas tęsėsi daugelį metų. Tačiau vieną palaimintą dieną žvejys susimąstė ir sukūrė bei pasigamino paprasčiausią tinklą. Suvokdamas, kkad tinklo gamyba užtruks tam tikrą laiką, tarkime, savaitę, žvejys sąmoningai pasiryžo atsisakyti 70 žuvų savo ir šeimos maitinimui. Tą savaitę jie turėjo badauti arba valgyti anksčiau sutaupytą žuvį. Svarbiausias motyvas atsisakyti tos dienos vartojimo buvo viltis padidinti ateities vartojimą, oo tai yra žinoma kaip kaupimas (kaupimas – tai bet kokių vertybių pirkimas ateičiai palyginti dideliais kiekiais). Su tinklu žvejys sugautų 60 žuvų per dieną, t.y. 50 žuvų daugiau. Išvada: sumažinęs nūdienos vartojimą, žvejys tinklo gamybos metu netiesiogiai didina ateities vartojimo galimybes. Žinoma, padidėjusiu laimikiu žvejys galės džiaugtis tol, kol tinklas nesuplyš ar jo nenuneš vandens srovė.

Pateiktas žvejų pavyzdys leidžia panagrinėti ir skolinamojo kapitalo klausimą.

Skolinamasis kapitalas arba fondas – tai lėšos, skirtos paskolų paklausai patenkinti grynųjų pinigų arba vertybinių popierių forma; tai firmoje naudojami pinigai, buvę pasiskolinti iš išorinių šaltinių nustatytam laikui, išleidžiant vertybinius popierius su nustatytomis palūkanomis, pavyzdžiui, obligacijos.

Sugrįžkime prie pavyzdžio. Žvejys, sumanęs nunerti tinklą, nebūtinai privalo sumažinti žuvų vartojimą. Reikiamos žuvies jis gali pasiskolinti iš savo draugo žvejo, ddar vis žvejojančio rankomis, arba iš ko nors kito, turinčio atliekamų žuvų. Tinklą gaminantis žvejys, skolindamasis žuvį, privalo mokėti palūkanas už tai, kad jo draugas atsisakė vartojimo dalies skolininko naudai, tikėdamasis susigrąžinti ją po tam tikro laikotarpio.

Palūkanos – tai mokestis už naudojimąsi kito pinigais ar kapitalu, kai sutinkama nukelti vartojimą vėlesniam laikui; kartu tai kaina, už kurią privalo sumokėti paskolą imantysis.

Taigi, kitaip sakant, palūkanos yra paskolos gavėjų išmokos – “premijos” kreditoriams už susilaikymą nuo einamojo vartojimo ir už riziką sskolinant ir leidžiant kitam naudotis paskolintu kapitalu. Kas nulemia pinigų arba skolinamojo kapitalo paklausą?

Visų pirma eilinių vartotojų paklausa, atsirandanti, kai jų poreikiai viršija finansines jų galimybes. Antra, tai firmų ir organizacijų paklausa investicijų paskoloms, gamybai plėsti ar modernizuoti. Pasiūlai atstovauja visi fiziniai ar ūkiniai subjektai, nusprendę atidėti vartojimą vėlesniam laikotarpiui.

Finansinio kapitalo, tarkim, akcijų ar obligacijų, savininkai turi turtą tokia forma, kuri duos pajamas ateityje dividendų (dividendas – tai akcinės bendrovės pelno dalis, paskirstoma ir išmokama jos akcininkams (bendraturčiams) už įdėtą akcinį kapitalą) ar palūkanų pavidalu. Žmogus, turėdamas tam tikrą kurios nors korporacijos ir firmos akcijų kiekį, pavyzdžiui, 100 “Lietuvos traktorius” firmos akcijų, gali laikyti jas savo “kapitalo” dalimi. Tačiau ekonomisto požiūriu tai nebus tiesioginis kapitalas, nes akcijos nėra išteklius, iš kurio tiesiogiai gaminamos prekės ir teikiamos paslaugos. 1. Palūkanos — skolinamojo kapitalo pajamos

1. 1. Palūkanų norma ir jos dydį lemiantys veiksniai

Palūkanos bendriausia prasme yra mokestis už naudojimąsi skolintais pinigais.

Palūkanos apskaičiuojamos kaip metinis dydis, išreikštas procentais nuo paskolintos pinigų sumos. Palūkanų norma yra paskolintų pinigų kaina, išreikšta palūkanų procentiniu santykiu su paskolinta pinigų suma.

Yra skiriama nominali ir reali palūkanų norma. Nominali palūkanų norma yra faktiškai sumokėtų palūkanų procentinis santykis su paskolos suma. Ji apskaičiuojama tų metų piniginiais vienetais, tai yra, neatsižvelgiant į iinfliacijos tempus. Reali palūkanų norma yra nominalios palūkanų normos ir infliacijos lygio, išreikšto procentais, skirtumas. Reali palūkanų norma yra paskolintų pinigų metinė perkamojo pajėgumo pokyčio norma. Ji apskaičiuojama, iš nominalios palūkanų normos atėmus infliacijos, išreikštos procentais, tempus. Pvz., 12 proc. nominali palūkanų norma, kai infliacija sudaro 20 proc., reiškia, kad reali palūkanų norma yra neigiama. Jeigu infliacija sudaro 10 proc., tada reali palūkanų norma bus 2 proc. Infliacija mažina pinigų perka¬mąją galią, todėl visi finansiniai sprendimai remiasi ne nominalia, o realia palūkanų norma.

Infliacija yra viena iš priežasčių, paaiškinančių didelę palūkanų normą Lietuvoje 1992-1993 metais. 1 lentelėje parodytas vidutinės metų palūkanų normos kitimas Lietuvoje 1993-2000 metais.

1 lentelė

Paskolų rezidentams vidutinės metų palūkanų normos.

Laikotarpis Vidutinė metų palūkanų norma (%)

Iš jų:

Litais iki 1 mėn. 1-3 mėn. 3-6 mėn. 6-12mėn. 1-5 m.

1993 12 114,5 91,4 85,0 69,3 21,0

1994 12 32,4 33,0 28,9 29,2 22,1

1995 12 26,8 26,2 21,8 26,0 10,4

1996 12 11,1 14,8 22,4 18,5 14,7

1997 12 12,1 12,2 12,8 12,3 11,1

1998 12 14,9 16,7 14,5 14,2 10,1

1999 12 14,6 14,5 17,9 16,8 11,2

2000 01 13,1 14,23 16,7 15,3 13,8

2000 02 12,6 15,9 11,6 14,4 14,9

Užsienio valiutomis

1993 12 73,8 78,9 73,5 69,1 14,3

1994 112 39,1 38,1 37,8 30,1 17,6

1995 12 20,1 27,4 26,8 26,9 13,1

1996 12 18,0 16,6 19,6 14,0 12,3

1997 12 15,7 10,6 10,5 10,6 10,2

1998 12 17,9 9,4 11,3 12,1 10,7

1999 12 11,1 11,3 11,0 11,7 11,2

2000 01 11,3,4 10,7 11,4 11,9 9,9

2000 02 11,8 12,7 11,4 11,5 11,9

Palūkanų norma 1994 m. sumažėjo palyginti su 1993 m. nuo 88,3 proc. iki 29,8 proc., labai sulėtėjus infliacijos tempams šiuo laikotarpiu. (1993 m. — infliacijos lygis buvo — 188,7proc., o 1994 m. — 45,1 proc.). Toliau mažėjant infliacijos tempams 1995—1996 m., palūkanų norma taip pat mažėjo.

Pagal apskaičiavimo būdą yra skiriamos paprastos ir sudėtinės palūkanos. Pvz., jeigu skolinama 100 Lt dvejiems metams ir yra mokamos paprastosios l0 proc. palūkanos, tai antrųjų metų pabaigoje su.sidarys 120 Lt suma, t. y. palūkanos per dvejus metus sudarys 20 Lt. Jeigu bus skolinami pinigai, mokant sudėtines 10 proc. palūkanas, antrųjų metų pabaigoje palūkanų suma sudarys 21 Lt (10 Lt už pirmuosius metus ir 11 Lt už antruosius metus). Kitu laikotarpiu (antrais metais arba antrąjį ketvirtį) 10 proc. palūkanos skaičiuojamos ne tik nuo pradinės sumos (100 Lt), bet ir nuo priskaičiuotų palūkanų (10 Lt). Tai galima išreikšti formule:

Pt = P0(1 +

i)t

kur: P — pagrindinė suma t laikotarpiu, PO — pradinė suma, i — palūkanų norma, t — metų skaičius.

Kodėl mokamos palūkanos? Atsakymas yra susijęs su žmonių teikiama pirmenybe laikui. Žmonės teikia pirmenybę dabartiniam, o ne būsimam vartojimui. Dabartinis vartojimas gali būti sumažintas tuo atveju, jeigu už tai bus kompensuota. Tuo atveju individas bus linkęs sumažinti šiandieninį vartojimą ir dalį savo lėšų paskolinti. 1 grafike yra pateiktas abejingumo kreivių žemėlapis, pagal kurį galima analizuoti palūkanų atsiradimą.

Tarkime, kad individas gavo 100 tūkst. LLt vienkartines pajamas. Dvejus metus jis negaus jokių pajamų. Individas turi nuspręsti, kaip paskirstyti pinigus dvejiems metams. Jeigu pirmaisiais metais jis išleis 100 tūkst. Lt, tai išlaidos kitais metais bus lygios nuliui. Tai rodo biudžetinės tiesės padėtis grafike. Abejingumo kreivė I1 rodo ribinę substitucijos normą, t. y., kiek atsisakys individas dabartinio vartojimo, kad padidintų būsimąjį vartojimą vienu litu. Tuo atveju, kai nėra suinteresuotumo palūkanomis, individas pajamas paskirstys po lygiai kiekvienais metais. Grafike tai rodo A taškas. Kaip elgsis individas, jeigu jjam bus pasiūlytos 10 proc. palūkanos už vienų metų paskolą?

Biudžetine tiesė keis pasvirimo kampą. Pasikeis ir pusiausvyra. Individas mažins šiandieninį vartojimą būsimojo vartojimo la¬bui. B taške individas skolina 60 tūkst. litų. Esant 10 proc. palūkanų normai, antraisiais metais jis gaus 666 tūkst. litų, o pirmaisiais metais išleis tik 40 tūkst. litų. Padidėjus palūkanų normai iki 20 proc., individas skolins 66 tūkst. litų, o pirmaisiais metais išleis tik 34 tūkst. litų. Tuo atveju antraisiais metais jis galės išleisti 66 tūkst. litų plius 20 proc., t. y. 66 + 13,2 = 79,2 tūkst. litų.

Toliau didėjant palūkanų normai iki 30 proc., individo elgsena keičiasi, o nauja pusiausvyra susidaro D taške. Šiuo atveju skolinama, tarkime, 65 tūkst. litų, o pirmaisiais metais išleidžiama 35 tūkst. litų. Antraisiais metais individas gauna 65 tūkst. litų plius 30 proc., t. y. 84,5 tūkst. litų.

1 grafike, sujungę pusiausvyros taškus ABCD, gausime atskiro individo kreditinių lėšų pasiūlos kreivę. Rinkos kreditinių lėšų pasiūlos kreivė bus ir individų pasiūlos kreivių suma. Didėjant ppalūkanoms, yra tikimybė, kad individai daugiau taupys, t. y. didins skolinamojo kapitalo pasiūlą.

1 grafikas. Abejingumo kreivių žemėlapis pirmųjų metų ir būsimajam vartojimui. Pusiausvyros taškai ABCD rodo, kaip keičiasi individo elgsena, kai didėja palūkanų norma. Didėjant palūkanų normai, individas mažina dabartinį vartojimą būsimo vartojimo labui. Tuo atveju yra daugiau taupoma, didėja kreditinių lėšų pasiūla.

Kas sąlygoja kreditinių lėšų paklausą? Atsakymas į šį klausimą yra susijęs su kapitalo efektyvumo problema. Kuo didesnį rezultatą teikia investuojamojo kapitalo vienetas, tuo bus didesnė investicijų apimtis iir atitinkamai paklausa skolinamajam kapitalui. Investicijų efektyvumo laipsnį parodo ribinis investicijų efektyvumas MEI (marginal efficiency of investment). Ribinis investicijų efektyvumas yra papildomo investicijų vieneto teikiamas pelno prieaugis. Iškyla klausimas, koks turi būti investicijų efektyvumo laipsnis, kad ūkio subjektai būtų suinteresuoti skolinti pinigų? Norint atsakyti į šį klausimą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kapitalo, kaip ir kitų gamybos veiksnių panaudojimą ūkinėje veikloje, reguliuoja mažėjančio ribinio rezultatyvumo dėsnis. Panaudojant vis daugiau kapitalo, kai kitų gamybos veiksnių kiekis yra pastovus, ribini.s kapitalo pajamų produktas mažės. Pajamos iš antro investicinio objekto bus mažesnės negu iš pirmojo. Kapitalo ribinis pajamų produktas yra firmos investicijų arba papildomo kapitalo paklausos kreivė. Kuo daugiau kapitalo firma įsigyja, tuo mažesnis ribinis kapitalo pajamų produktas ir ribinė pelno norma (pelno prieaugis dėl papildomų investicijų, arba kitaip, ribinė investicijų grąža).

2 grafikas. Skolinamojo kapitalo paklausa.

Skolinamojo kapitalo paklausa yra susijusi su ribine investicijų grąža. Kuo daugiau firma skolinasi, tuo mažesnis yra papildomai investuoto kapitalo vieneto efektyvumas.

3 grafike pavaizduotas skolinamojo kapitalo pasiūlos ir paklausos modelis yra labai supaprastintas. Iš tikrųjų egzistuoja ne viena, o kelios palūkanų normos, skirtingos atskiroms paskolų rūšims, besiskiriančioms rizikos laipsniu ir kt. Palūkanų norma, kuri turi tendenciją būti vienoda visiems skolininkams, vadinama grynųjų palūkanų norma. Praktiškai tai bus palūkanos, kkurios mokamos už vyriausybės obligacijas. Rizika šiuo atveju yra minimali. Bendroji palūkanų norma apima grynąsias palūkanas, mokestį už riziką netekti paskolinto kapitalo ir mokestį už rūpestį bei nepatogumus prižiūrint investavimą. Grynosios palūkanos yra tik mokėjimas už patį naudojimąsi kapitalu, neįtraukiant nei rizikos, nei rūpesčių.

3 grafike pateiktas modelis ignoruoja finansinių tarpininkų (bankų, taupymo įstaigų), kurie atlieka operacijas su indėliais ir paskolomis, vaidmenį. Pinigų rinka yra susijusi su prekių ir vertybinių popierių rinkomis. Palūkanas, kaip šių rinkų sąveikos rezultatą, nagrinėja makroekonomika.

3 grafikas. Skolinamojo kapitalo rinkos pusiausvyra.

Skolinamojo kapitalo paklausos kreivė D rodo, kad mažėjant palūkanų normai, didėja skolinamojo kapitalo paklausa. Skolinamojo kapitalo pasiūlos kreivė S atspindi tiesioginį ryšį tarp pinigų pasiūlos ir palūkanų normos. E taške, kai pasiūla ir paklausa susilygina, susidaro pusiausvyros palūkanų norma iE.

Pateiktame kreditinių lėšų pasiūlos ir paklausos modelyje neatsižvelgiama į infliacijos lūkesčius, valstybės fiskalinę politiką ir kt.1.2. Palūkanų diferenciacija

Pagrindiniai palūkanų normos diferencijavimo veiksniai yra mokėjimo terminas, paskolos dydis, įsipareigojimų nevykdymo rizika, paskolų rinkos monopolizavimo galimybė, užstatomo turto likvidumas, palūkanų apmokestinimas, kredito suteikimo kaštai.

Mokėjimų terminas. Palūkanų normos dydis priklauso nuo pinigų skolinimo trukmės. Ilgalaikių paskolų palūkanų norma yra didesnė už trumpalaikių. Ji yra nustatoma kaip laukiamų trumpalaikių paskolų palūkanų normų vidurkis. Kreditoriai nenori skolinti pinigų ilgesniam laikotarpiui, pvz., 5 aar 10 metų, jeigu yra prognozuojamas palūkanų normos padidėjimas ateityje. Jie bus linkę skolinti pinigus trumpesniam laikotarpiui. Dėl to padidės trumpalaikių paskolų pasiūla ir sumažės jų palūkanų norma. Kartu kreditoriai sumažins ilgalaikių paskolų pasiūlą, o dėl to jų palūkanų norma padidės.

Užstatomo turto likvidumas. Imant paskolą, yra užstatomas turtas. Palūkanų normos dydis priklausys nuo šio turto likvidumo laipsnio. Galimybė užstatą paversti pinigais priklauso nuo jo rūšies (nekilnojamas turtas, žemė, vertybiniai popieriai). Pvz., vertybinių popierių likvidumas priklausys nuo jų leidėjo reputacijos, vertybinių popierių kiekio antrinėje rinkoje ir pan. Rinkos galimybės tų vertybinių popierių, kuriuos išleidžia gerai žinomi ūkio subjektai, yra geresnės negu tų, kuriuos išleidžia nežinomi leidėjai. Kuo geresnės vertybinių popierių rinkos galimybės, arba kitaip, didesnis jų likvidumo laipsnis, tuo mažesnės palūkanos bus nustatomos suteikiant paskolą. Kuo sunkiau parduoti užstatomą turtą, tuo didesnių palūkanų bus reikalaujama.

Palūkanų apmokestinimas. Palūkanos, kaip ir kitos pajamos, yra apmokestinamos. Apmokestinimo dydis lemia palūkanų normą. Nustatant palūkanų normą, yra deramasi dėl grynųjų palūkanų, t. y. palūkanų sumos, kuri lieka kreditoriui, atėmus mokesčius. Palūkanų apmokestinimas nėra vienodas. Pvz., daugelyje šalių, skolinant pinigus municipaliteto institucijoms, pensijų fondams ar labdaros organizacijoms, gaunamos palūkanos nėra apmokestinamos. Palūkanų norma šioms paskoloms bus ma¬žesnė už palūkanų normą kitos rūšies paskolų rinkoje.

Įsipareigojimų nevykdymo rizika. Kuo

didesnė įsipareigojimų nevykdymo rizika (nestabili įmonės finansinė padėtis, rizikingas investicinis projektas ar pan.), tuo didesnių palūkanų bus reikalaujama. Kreditoriui turi būti kompensuota rizika, susijusi su galimu paskolos negrąžinimu. Su rizika susijęs palūkanų perviršis ekonomikos teorijoje yra vadinamas įsipareigojimų nevykdymo rizikos premija.

Kredito suteikimo kaštai. Kuo yra mažesni kredito suteikimo kaštai, tuo mažesnė, esant kitoms lygioms sąlygoms, palūkanų norma. Pvz., 10 tūkst. litų kreditą suteikiant dešimčiai asmenų, teks pildyti 10 sutarčių, o vienam asmeniui tik vieną.1.3. Palūkanų norma ir investiciniai sprendimai

Ūkinė veikla yyra susijusi su investicijomis. Jos yra reikalingos naujam verslui pradėti arba jam plėsti, taip pat esamo kapitalo renovacijai. Vienas iš investicijų šaltinių yra bankų kreditai. Įmonės naudojasi dar ir kitais investicijų šaltiniais. Tai akcijų ir obligacijų realizavimas, įmonės pelno dalies panaudojimas (reinvestavimas), draudimo kompanijų, pensijų fondų, labdaros kasų ir kitų finansinių institucijų lėšos. Taigi investicijoms gali būti naudojamos nuosavos ir skolintos lėšos.

Finansuojant investicinius projektus iš įmonės pelno, susiduriama su alternatyviųjų kaštų problema. Šiuo atveju investorius atsisako pajamų, kurios būtų gautos, kkitu būdu panaudojant turimą kapitalą. Naudojant investicijoms skolintas lėšas, padidėja firmos kaštai — už kreditus mokamos palūkanos.

Taigi alternatyvieji kaštai ir skolintų pinigų kaina vaidina svarbų vaidmenį, nustatant investicijų tikslingumą.

Koks yra ryšys tarp palūkanų normos ir investicinių sprendimų? Investiciniai sprendimai apima nnumatomų pajamų ir kaštų skaičiavimą. Būsimos pajamos ir išlaidos yra diskontuojamos, t. y. nustatoma jų dabartinė (priešinvesticinė) vertė. Diskontavimas yra pajamų, kurios bus gautos ateityje, dabartinės vertės (PV — Present value) nustatymas. Būsimų pajamų dabartinė vertė yra mažesnė, nes tokiu atveju, kai pajamos bus gautos tik ateityje, netenkama galimybės už jas gauti palūkanų iki to laiko, kai jos iš tikrųjų bus gautos. Esant palūkanų normai i, vienas šiandien investuotas litas per metus „išaugs“ iki (l + i), todėl diskontuoto vieno lito vertė kiekvienais metais sumažės (l + i) karto. Pvz., dviejų metų diskontuota vieno lito vertė bus lygi 11(1 + i)2; trejų metų — 1/(1 + i)3 ir t. t.

Taigi kuo vėliau bus gaunamos pajamos, tuo mažesnė bus tų pajamų vvertė šiandien. Bendra formulė dabartinei būsimų pajamų (PV) vertei nustatyti yra:

PV = Pt (l + i)t,

kur: i — palūkanų norma, P — būsimos pajamos, t — metų skaičius, PV — dabartinė vertė.

Kokia bus dabartinė vertė 1000 Lt, kurie bus gauti po 2 ir 3 metų, esant palūkanų normai i = 5 procentai?

Po dvejų metų [1000/(1 + 0,05)2 = 907 Lt] gautų 1000 litų dabartinė vertė bus 907 litai, o po trejų metų gautų — 863 litai.

Didėjant palūkanų normai, dabartinė būsimų ppajamų vertė mažėja. Pvz., jei i nuo 4 padidėjo iki 6 procentų, tai, esant i = 6, vienas litas, gautas po dvejų metų, šiandien bus vertas tik 0,89 litai (1/1,062), o kai i = 4 proc., vieno lito vertė bus 0,92 litai (l/ 1,042).

Diskontavimas, arba kitaip, būsimų kapitalo pajamų dabartinės vertės nustatymas, yra vienas iš investicinių sprendimų tikslingumo nustatymo būdų. Pažymėsime:

pajamas per laikotarpį t = l, 2 . n — R (revenue);

investicinio objekto įsigijimo kaštus (toliau — įrenginių kainą) — C;

įrenginių naudojimo laiką — n;

palūkanų normą — i;

būsimų pajamų dabartinę vertę — PV.

Būsimų pajamų dabartinė vertė bus lygi:

PV = R1/(1 + i) + R2/(l + i)2 + R3/(l + i)3 + R4/(l + i)4 + R5/(l + i)5 + . + Rn/(l + i)n.

Investicinis sprendimas bus tikslingas, jeigu PV > C. Jeigu PV = C, tai numatomos pajamos tik atkurs investicinio projekto kaštus, jeigu PV < C, investuoti neverta.

Pvz., įrenginių kaina C yra 100 tūkst. litų, naudojimo laikas — 5 metai. Pirmaisiais metais tikimasi gauti 20 tūkst. litų pajamų, antraisiais — 30 tūkst. litų, trečiaisiais — 35 tūkst. litų, ketvirtaisiais — 40 tūkst. litų, penktaisiais — 42 tūkst. litų pajamų. Nustatome šių pajamų dabartinę vertę ir palyginame su įrenginių kaina, kkai rinkos palūkanų norma i lygi 10 procentų.

PV = 200007(1 + 0,1) + 300007(1 + 0,1)2 + 350007(1 + 0,1)3 + 400007(1 + 0,1)4 + 420007(1 + O, l)5 = 18182 + 24793 + 26316 + 27586 + 26087 = 122964 Lt.

Taigi šiuo atveju PV > C, vadinasi, in¬vesticinis sprendimas yra tikslingas.

Kitas būdas investicinių projektų tikslingumui nustatyti remiasi naujo kapitalo pelno normos arba investicijų ribinio efektyvumo kriterijumi. Investicijų ribinis efektyvumas MEI parodo kiekvieno papildomo investicijų vieneto teikiamą pelno prieaugį. Tar.kime, kad firma įsigyja papildomų įrenginių, kurie kainuoja 100 tūkst. litų, o jų naudojimo laikas yra vieneri metai. Jei po metų, pardavus pagamintą produkciją ir padengus gamybos kaštus, dar lieka 115 tūkst. litų, reiškia, kad įrenginiai atsipirko ir davė pelną, lygų 15 tūkst. litų. Šis pelningumas, išreikštas procentais, ir yra investicijų ribinis efektyvumas (MEI = 15000/100000 x 100% = 15%). Lyginant MEI su rinkos palūkanų norma i, yra nustatomas investi¬cinių sprendimų tikslingumas. Jeigu MEI > i, tai investiciniai sprendimai yra pagrįsti. Kai MEI < i, investuoti neverta, reikia gal¬voti apie kapitalo panaudojimo alternatyvas. Kai MEI = i, tai investicinis projektas neduos nei pelno, nei nuostolių.

Lyginant MEI su rinkos palūkanų norma, yra nustatomas investicijų kiekis arba paklausa investicijoms. Grafiškai tai galima parodyti, iišdėstant visus investicinius variantus, pradedant pelningais ir baigiant mažai pelningais. Pažymime:

investicijų ribinį efektyvumą z;

projekto įgyvendinimo kaštus — AI;

investicijų apimtį Ij.

Pirmojo investicinio projekto įgyvendinimo kaštai yra AI1

ribinis investicijų efektyvumas — z1;

antrojo atitinkamai — AI2 ir z2;

trečiojo — AI3 ir z3 ir t. t.

Esant rinkos palūkanų normai i0, investicijų paklausa bus lygi Ij0. Firmai bus naudingi projektai AI1, AI2, AI3 ir AI4. Jeigu palūkanų norma padidės ir bus lygi i1, pelningas bus tik pirmasis projektas, kurio kaštai AI1. Jeigu palūkanų norma padidės ir bus lygi i1, pelningas bus tik pirmasis projektas, kurio kaštai AI1. Geriausiu atveju investitorius vykdys ir antrąjį projektą AI2, tada investicijų paklausa bus Ij1 dydžio.

Taigi palūkanų normos dydis sąlygoja investicijų kiekį arba investicijų paklausą. Jai atitenka svarbiausias vaidmuo, įvertinant investicinių sprendimų tikslingumą.

Palūkanų norma daro įtaką ne tik investicijų dydžiui, bet ir taupymui. Ji padeda subalansuoti paskolų fondų pasiūlą ir paklausą.

Palūkanų normos poveikis taupymui yra dvejopas. Ji sukelia du skirtingus efektus:

1. Substitucijos efektas: didesnė palūkanų norma didina būsimas pajamas, kurios bus gautos, atsisakant dabartinio vartojimo, t. y. taupant. Tai reiškia, jog, didėjant palūkanų normai, didėja dabartinio vartojimo alternatyvieji kaštai. Jie skatina taupiau naudoti pajamas, skirtas dabartiniam vartojimui ir didinti taupymą. Didėjant palūkanų normai, ūkio subjektai riboja dabartinį vartojimą ir

didina taupymą;

2. Pajamų efektas: palūkanų normos didėjimas keičia individų pajamas. Palūkanų normos poveikis pajamoms priklauso nuo to, ar asmuo skolinasi, ar pats skolina. Jei individas/firma skolinasi ir jo finansiniai aktyvai yra neigiami, tai palūkanų normos didėjimas mažina pajamas, kurias galima skirti dabartiniam vartojimui. Todėl besiskolinantiems palūkanų normos didėjimo pajamų efektas yra neigiamas: didesnė palūkanų norma mažina jų vartojimo ir taupymo galimybes.

Jei individai (ar bankai) yra skolintojai ir, vadinasi, jų finansiniai aktyvai yra teigiami, tai palūkanų normos didėjimo pajamų efektas yra tteigiamas ir sustiprina substitucijos efektą (didesnė palūkanų norma skatina didinti taupymą).2. Paskolų ir indėlių palūkanų normos dinamika Lietuvoje

2002 metų birželio mėnesio pabaigoje komercinių bankų rezidentams suteiktų paskolų apimtis buvo 6,4 mlrd. Lt – 18,8 proc. didesnė nei 2001 metų birželio mėnesio pabaigoje.

Per metus labiausiai padaugėjo paskolų pri¬vačioms įmonėms ir gyventojams – atitinkamai 22,8 proc. ir 34,9 proc.

Paskolos privačioms verslo įmonėms pusme¬čio pabaigoje, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, sudarė didžiausią paskolų rezidentams dalį (73,8 proc.). Panaikinus reinvestuoto pelno mokesčio lengvatą, atsigaunant ekonomikai iir dėl bankų konkurencijos gerėjant paskolų sąlygoms, vis daugiau įmonių investicijas finansuoja skolintomis lėšomis. Palyginti su pirmojo 2001 metų pusmečio pabaiga, privačioms verslo įmonėms suteiktų paskolų suma padidėjo nuo 3843,4 mln. Lt iki 4721,0 mln. Lt. Per metus labiausiai padaugėjo iilgalaikių paskolų nacionaline valiuta (2,1 karto).

Paskolų valstybės ir savivaldybės įmonėms suma 2002 metų birželio mėnesio pabaigoje bu¬vo 198 mln. Lt – 10 proc. mažesnė nei 2001 metų birželio mėnesio pabaigoje.

Paskolos gyventojams pirmojo 2002 metų pusmečio pabaigoje sudarė 12,9 proc. viso pa¬skolų rezidentams portfelio. Prieš metus šių paskolų dalis buvo mažesnė – 11,3 proc. Bankams pradėjus teikti lengvatines paskolas būstui įsigyti, gerėjant gyventojų ekonominei padėčiai ir paskolų sąlygoms, gyventojams suteiktų paskolų suma padidėjo nuo 614,5 mln. Lt (2001 metų birželio mėnesio pabaigoje) iki 829,3 mln. Lt (2002 metų birželio mėnesio pabaigoje). Ilgalai¬kės paskolos per metus padidėjo 41,1 proc., tuo tarpu trumpalaikės paskolos 21,5 proc. sumažėjo.

Paskolų centrinėms ir vietinėms valdžios įstaigoms suma pirmojo 2002 metų pusmečio pabaigoje buvo 378,6 mln. Lt – 113,0 proc. mažesnė nei prieš metus.

Aptariamuoju laikotarpiu išliko ilgalaikių paskolų daugėjimo tendencija (l pavyzdys). Per metus ilgalaikių paskolų dalis padidėjo nuo 67,9 proc. (2001 metų birželio mėnesio pabaigoje) iki 72,4 proc. (2002 metų birželio mėnesio pabaigoje). Labiausiai (80,0 proc.) padaugėjo ilgalaikių paskolų nacionaline valiuta, tuo tarpu ilgalaikių paskolų užsienio valiuta apimtis padidėjo 7,4 proc.

Nacionaline valiuta rezidentams suteiktų paskolų apimtis 2002 metų birželio mėnesio pabaigoje sudarė 2,6 mlrd. Lt, JAV doleriais – 1,7 mlrd. Lt, eurais – 2,1 mlrd. Lt. 2001 mmetų pabaigoje ir 2002 metu pradžioje, artėjant lito persiejimui nuo dolerio prie euro, pradėjo keistis paskolų portfelio struktūra pagal valiutas (2 pavyzdys), vis daugiau ūkio subjektų paskolos valiuta rinkosi litą arba eura. Į litus bei eurus buvo konvertuojama dalis anksčiau JAV doleriais suteiktų paskolų. Paskolų JAV doleriais išraišką litais taip pat mažino jo nuvertėjimas lito atžvilgiu.

Aptariamuoju laikotarpiu išliko paskolų palūkanų normų mažėjimo tendencija ( 3 pavyzdys). Vidutinė rezidentams suteiktų paskolų litais metų palūkanų norma dėl didelės pakankamai laisvų lėšų turinčių bankų konkurencijos per metus sumažėjo 2,99 punkto: nuo 9,97 proc. (2001 metų birželio mėnesį) iki 6,98 proc. (2002 metų birželio mėnesį). Vidutinė paskolų įmonėms metų palūkanų norma 2002 metų birželio mėnesi buvo 6,93 proc., paskolų fiziniams asmenims – 7,21 proc. Didžiausią paskolų fiziniams asmenims dalį sudaro paskolos gyvenamajam būstui Įsigyti, šių paskolų palūkanų norma birželio mėnesi sumažėjo iki 6,13 proc. Vartojimo prekėms ir paslaugoms Įsigyti suteikiamų paskolų apimtis išlieka nedidelė, nors šių paskolų palūkanų normos sumažėjo iki 10,55 proc. (2002 metų birželio mėnesį).

Dėl JAV Federalinio rezervų banko bei Europos Centrinio banko pinigų politikos sprendiniu įtakos antrąjį 2001 metų pusmeti paskolų JAV doleriais bei eurais palūkanų normos Lie¬tuvoje taip pat mažėjo. Vidutinė rezidentams JAV doleriais suteiktų paskolų metų palūkanų norma sumažėjo 22,37 punkto: nuo 8,30 proc. (2001 metų birželio mėnesį) iki 5,93 proc. (2001 melų gruodžio mėnesi). Tuo tarpu pirmąjį 2002 metų pusmetį palūkanų normos kito nedaug. Paskolų JAV doleriais metų palūkanų norma 2002 metų birž.elio mėnesi buvo 6,22 proc. (0,29 punkto didesne nei 2001 metų gruodžio mėnesį). Vidutinė paskolų rezidentams eurais palūkanų norma 2002 metų birželio mėnesį buvo 6,13 proc. Palyginti su 2001 metų birželio mėne¬siu, ji sumažėjo 1,47 punkto.

2002 metų birželio mėnesio pabaigoje komerciniuose bankuose buvo 10 mlrd. Lt rezidentų indėlių – 12,6 proc. daugiau nei 2001 metų birželio mėnesio pabaigoje (4 pavyzdys).

Indėlių nacionaline valiuta per metus padaugėjo 28,9 proc., o jų dalis tarp visų indėlių padidėjo nuo 54,2 proc. iki 62,1 proc. Per minėtą laikotarpį 6,8 proc. sumažėjo indėlių užsienio valiuta. Indėlių užsienio valiuta mažėjimui įtakos turėjo JAV dolerio nuvertėjimas lito atžvilgiu ir dėl to sumažėjusi indėlių šia valiuta išraiška litais.

Per metus 16,7 proc. padaugėjo indėlių iki pareikalavimo apimtis: nuo 4119,6 mln. Lt (2001 metų birželio mėnesio pabaigoje) iki 4806,6 mln. Lt (2002 metų birželio mėnesio pabaigoje). Didžiausią indėlių iki pareikalavimo dalį (2182,1 mln. Lt, arba 45,4 proc.) sudaro gyventojų indėliai. Daugėjant bankų paslaugų, gyventojų indėliai iki pareikalavimo, palyginti su 2001 metų birželio mėnesio pabaiga, padidėjo 30,6 pproc. Pirmojo 2002 metų pusmečio pabaigoje bankuose buvo 1864,4 mln. Lt privačių verslo įmonių indėlių iki pareikalavimo. Plečiantis verslui, įmonių indėliai iki pareikalavimo, palyginti su pirmojo 2001 metų pusmečio pabaiga, padidėjo 16,3 proc.

Pirmojo 2002 metų pusmečio pabaigoje bankuose buvo laikoma 5174,3 mln. Lt rezidentų terminuotųjų indėlių. Palyginti su pirmojo 2001 metų pusmečio pabaiga, terminuotųjų indėlių padaugėjo 9,0 proc. 2002 metų birželio mėnesio pabaigoje terminuotieji indėliai sudarė 51,8 proc. visų indėlių, prieš metus šių indėlių dalis buvo 53,5 proc. visų indėlių. Terminuotųjų indėlių užsienio valiuta per metus sumažėjo 11,4 proc., o jų dalis terminuotuose indėliuose sumažėjo nuo 65,2 proc. iki 53,1 proc. Tam daugiausia įtakos turėjo jau minėtas JAV dolerio nuvertėjimas lito atžvilgiu. Per metus 47,2 proc. padaugėjo terminuotųjų indėlių litais.

Didžiausią terminuotųjų indėlių dalį (4081,0 mln. Lt, arba 78,9 proc.) sudarė gyventojų terminuotieji indėliai. Per metus minėti indėliai padidėjo 5,6 proc. Dėl valiutų kursų pokyčių ir dalies indėlių JAV doleriais konvertavimo į litus daugiausia gyventojų terminuotųjų indėlių sudarančių indėlių užsienio valiuta dalis sumažėjo nuo 70,9 proc. (2001 metų birželio mėnesio pabaigoje) iki 56,1 proc. (2002 metų birželio mėnesio pabaigoje).

Pirmojo 2002 metų pusmečio pabaigoje bankuose buvo laikoma 792,7 mln. Lt privačių įmonių terminuotųjų indėlių. Per metus šie indėliai padidėjo 60,1 proc.

Aptariamuoju

laikotarpiu išliko indėlių palūkanų normų mažėjimo tendencija (5 pavyzdys). Dėl pastaruoju metu daugėjančių labai trumpos trukmės įmonių indėlių, kurių didelė apimtis ir mažos palūkanos, dirbtinai mažėja vidutinė visų terminuotųjų indėlių palūkanų norma. Nagrinėjant terminuotųjų indėlių palūkanų normas, geriausia naudoti vidutines ilgiau kaip l mėn. Priimtų indėlių palūkanų normas.

Vidutinė ilgiau kaip l mėn. laikotarpiui priimtų indėlių litais melų palūkanų norma dėl bankuose esančio litų pertekliaus sumažėjo 2,22 punkto: nuo 5,34 proc. (2001 metų birželio mėnesį) iki 3,12 proc. (2002 birželio mėnesį). VVidutinė fizinių asmenų terminuotųjų indėlių metų palūkanų norma 2002 metų birželio mėnesį su¬mažėjo 2,23 punkto, palyginti su 2001 metų birželio mėnesiu, ir buvo 2,95 proc.

Antrąjį 2001 metų pusmetį dėl JAV Federalinio rezervų banko pinigų politikos sprendimų įtakos vidutinės rezidentų terminuotųjų indėlių JAV doleriais metų palūkanų normos Lietuvoje mažėjusios, pirmąjį 2002 metų pusmetį kilo nedaug. Birželio mėnesį ilgiau kaip l mėn. priimtų rezidentų indėlių JAV doleriais metų palūkanų norma buvo 1,75 proc. Prieš metus ji buvo 4,02 proc. (2,27 punkto didesnė). VVidutinės rezidentų terminuotųjų indėlių eurais metų palūkanų normos aptariamuoju laikotarpiu kilo nedaug ir 2002 metų birželio mėnesį buvo 3,14 pro.c. Literatūra

1. Lietuvos ekonomikos apžvalga 2002. Nr. 2. Statistikos departamentas. – Vilnius, 2002.

3. Martinkus B., Žilinskas V. Ekonomikos pagrindai. – Kaunas: Technologija, 11997.

4. Mikroekonomika. – Vilnius: Enciklopedija, 2000.