Ekonomikos referatas apie įmonės – jų tipai, įkūrimas, likvidavimas ir pan.
Įvadas
Kadangi Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio valstybių, dažnas reiškinys bedarbystė, o gerai gyventi ir mažai dirbti ir gerai uždirbti nori beveik visi, mano nuomone geriausia išeitis būtų pradėti savo verslą. Tam įtakos turi ir tai kad tai iš dalies beveik kiekvieno žmogaus svajonė – turėti savo verslą. Tai kodėl gi visi to nedaro? O priežasčių yra nemažai. Tam turi įtakos tai, jog kai kurie žmonės bijo rizikuoti, o jai bijai rizikuoti tai verslas tikrai ne tau, nes laimi, dažniausiai, tie kkurie rizikuoja. Kita priežastis – reikia pradinio kapitalo, žinant esamą ekonominę padėtį, tai tikrai svari priežastis, nes nelabai kas nori imti paskola, ypač tada kai nėra garantuotas savo sėkme, o norinčių suteikti paskolas tai tikrai netrūksta. Dalis žmonių yra per daug užsiėmę turimu darbu, šeima ir kitais dalykais, kad galvotų apie savo verslą ir galiausiai, tai atrodo per daug sudėtinga kad galėtu imtis bet kuris žmogus.Bet šiuo referatu norėčiau paneigti bent keletą iš šių nuostatų, nes susipažinę su toliau pateikiama mmedžiaga pamatysite kad tai yra tikrai paprasčiau nei atrodo, bet vis dėlto teigti, kad kiekvienas norintis gali imtis smulkaus verslo tikrai negaliu.
Įmonių teisinės formos
Ketindami steigti įmonę, pirmiausia nuspręskite, kokia įmonės teisinė forma (rūšis) yra tinkamiausia Jūsų pasirinktiems tikslams įgyvendinti. Reikia įįvertinti, kokia ūkine komercine veikla versis įmonė, kiek įmonėje dirbs darbuotojų, kiek pradinio kapitalo reikės verslui pradėti ir pan.
Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę steigti šių teisinių formų (rūšių) įmones: individualias (personalines) įmones, tikrąsias ir komanditines (pasitikėjimo) ūkines bendrijas, akcines, uždarąsias akcines, investicines, žemės ūkio, kooperatines bendroves, valstybės ir savivaldybės įmones. Tais atvejais, kai veiklos tikslas nėra pelno siekimas, galima steigti ne pelno organizacijas.
Įmonės yra skirstomos į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės įmones. Neribotos civilinės atsakomybės įmonės yra individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija, o visų kitų teisinių formų (rūšių) įmonės – ribotos civilinės atsakomybės.
Ribotos civilinės atsakomybės įmonės už prievoles atsako tik įmonės turtu. Neribotos civilinės atsakomybės įmonės už prievoles atsako įmonės turtu, o tuo atveju, kai įmonės tturto neužtenka, už įmonės prievoles individualioje (personalinėje) įmonėje atsako savininkas savo turtu , ūkinėje bendrijoje – bendrijos tikrasis narys savo turtu .
Individuali (personalinė) įmonė
Jeigu planuojate teikti paslaugas ar imtis kitos ūkinės komercinės veiklos, kuriai atlikti pakanka šeimos narių darbo ir nedidelio pradinio kapitalo, galite steigti individualią (personalinę) įmonę (IĮ).
IĮ steigimą, veiklą bei likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas.
IĮ turi šiuos privalumus: įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą, jai nereikia sudaryti balanso, pakanka užpildyti mokesčių deklaraciją. IIĮ savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas ar padedant šeimos nariams, t.y. jam nereikia įdarbinti kitų darbuotojų bei sudaryti su jais darbo sutartis.
IĮ trūkumas yra tas, kad, ją turint, reikia įvertinti ūkinės komercinės veiklos riziką. IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. IĮ turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto. Vadinasi, už IĮ prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu. Reikėtų įvertinti riziką, susijusią su atliekamų darbų ar paslaugų kokybe, atlikimo terminais, tiekėjais ir pan. Neįvykdžius prievolių užsakovui, valstybei, socialinio draudimo įstaigai ar kitiems kreditoriams iš įmonės turto, prievolių įvykdymas yra nukreipiamas į savininko turtą.
IĮ privalo turėti firmos vardą, kuriame nurodomas jos savininkas.
IĮ savininkas dažniausiai yra vienas fizinis asmuo. Bet IĮ gali priklausyti ir keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tokie nuosavybės santykiai yra tarp sutuoktinių. 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Civilinis kodeksas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama IĮ ir iš jos veiklos gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo IĮ nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės vertės padidėjimas.
Ūkinė bendrija
Jeigu ūkinei komercinei veiklai pradėti neužtenka vieno asmens pastangų bei lėšų ir reikia ppasitelkti verslo partnerius, galite steigti ūkinę bendriją.
Ūkinės bendrijos privalumai yra šie: ūkinei bendrijai nebūtina įdarbinti darbuotojus pagal darbo sutartis, joje jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali dirbti ūkinės bendrijos tikrieji nariai, ūkinė bendrija gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą, įstatymai nereglamentuoja ūkinės bendrijos minimalaus nuosavo kapitalo. Tačiau, steigiant šios įmonės teisinės formą (rūšies) įmonę, reikia įvertinti ūkinę riziką ir atsižvelgti į tai, kad ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir jos turtas neatskirtas nuo jos narių turto.
Ūkinės bendrijos gali būti dviejų teisinių formų (rūšių): tikrosios ūkinės bendrijos (TŪB) ir komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos (KŪB).
Ūkinių bendrijų steigimą, likvidavimą ir veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bei jungtinės veiklos sutartis, kuria steigiamos tiek TŪB, tiek KŪB.
Ūkinė bendrija yra kelių fizinių ar juridinių asmenų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė ūkinei komercinei veiklai vykdyti bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę. Ūkinės bendrijos firmos varde turi būti įvardintas bent vienas jos savininkų.
Ūkinėje bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių. Ūkinės bendrijos nariu negali būti valstybės valdžios, valdymo ir valstybės kontrolės institucijos, teismai. TŪB nariu negali būti valstybės ir savivaldybės įmonės, o KŪB šios įmonės gali būti nariais komanditoriais.
TŪB ssudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai. Pagal TŪB prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu. TŪB neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos turtu.
Ūkinės bendrijos valdyme dalyvauja tikrieji bendrijos nariai. Kiekvienas tikrasis ūkinės bendrijos narys turi teisę atstovauti bendrijai bei spręsti jos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo reikalus. Priimant nutarimus, tikrasis narys turi vieną balsą, nesvarbu, koks jo dalies bendrojoje nuosavybėje dydis.
Nariai komanditoriai nedalyvauja ūkinės bendrijos valdyme, t.y. jie neturi teisės atstovauti bendrijai bei dalyvauti priimant nutarimus dėl ūkinės bendrijos veiklos, išskyrus atvejus, kai toks dalyvavimas yra numatytas jungtinės veiklos sutartyje.
Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė
Norint verstis veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, geriau pasirinkti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį – akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB), t.y. tas teisinių formų (rūšių) įmones, kurios už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu. Bendrovės akcininkas, nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik tuo turtu, kurį įneša į bendrovę.
Akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.
Aptariant nuostatas, taikomas AB ir UAB, vartojama sąvoka „bendrovė“.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas nustato AB ir UAB bendrus ir skiriamuosius požymius – steigimo ir kapitalo formavimo būdą, reikalavimus steigėjams
ir akcininkams, valdymo ir kontrolės organus.
Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys. Jeigu bent vienas bendrovės steigėjas – užsienio asmuo, tai bendrovei neleidžiama investuoti į Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 8 straipsnyje nustatytas šias ūkinės komercinės veiklos sritis:
• valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimo;
• loterijų organizavimo.
Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako savo tturtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.
Steigiant AB ir UAB, asmenys sujungia savo lėšas (kapitalą) bendrai veiklai.
AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150 tūkst. litų. Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais.
UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkst. litų. Joje negali būti daugiau kaip 100 akcininkų. UAB akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai.
Kadangi AB turi teisę platinti akcijas vviešai, ji turi teisę naudotis įvairiomis informacijos priemonėmis bei parduoti savo akcijas kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui. UAB akcijų platinimą įstatymas griežtai riboja, taip susiaurindamas jos potencialius lėšų (kapitalo) šaltinius.
Bendrovės steigėjai sudaro bendrovės steigimo sutartį (jeigu steigėjas vienas – jis ppasirašo steigimo aktą). Šį sutartis suteikia teisę atidaryti kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą Lietuvos Respublikos įregistruotame banke ir, steigiant AB, registruoti akcijas Vertybinių popierių komisijoje.
Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad, steigiant bendrovę, pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas mokami tik pinigais į kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą. Šioje sąskaitoje esančias lėšas bendrovė gali naudoti tik po jos įregistravimo.
Bendrovės akcininkais gali būti Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi įsigiję bent po vieną bendrovės akciją. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos.
Bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, kurie yra pagrindinis teisinis dokumentas.
Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas. AB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, aadministracijos vadovas ir ne mažiau kaip vienas kolegialus valdymo organas – stebėtojų taryba ar valdyba. UAB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Stebėtojų taryba ir valdyba UAB gali būti nesudaromos.
Esminė AB ir UAB valdymo ypatybė – AB ar UAB turto savininkai turi tiek įtakos, kiek jiems priklauso bendrovės turto (akcijų). Svarbiausius sprendimus, tarp jų ir formuojant valdymo organus, priima akcininkai balsuodami, o kiekvieno jų balsų skaičius priklauso nuo turimų akcijų.
AB ir UAB buhalterinę apskaitą tvarko pagal ddvejybinę sistemą, o tai reikalauja išsamių buhalterijos žinių ir darbuotojų turinčių atitinkamą kvalifikaciją. Finansiniams metams pasibaigus, iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo visose akcinėse bendrovėse visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkta audito įmonė turi patikrinti finansinę atskaitomybę.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka gali būti steigiamos investicinės bendrovės, bankai, draudimo įmonės. Norintys steigti investicines bendroves, bankus ar draudimo įmones, turi laikytis reikalavimų, nustatytų atitinkamuose įstatymuose (Investicinių bendrovių įstatyme, Komercinių bankų įstatyme, Draudimo įstatyme).
Kooperatinė bendrovė
Jeigu turite nedaug lėšų ūkinei komercinei veiklai pradėti, galite kooperuotis su bendraminčiais ir steigti kooperatinę bendrovę.
Kooperatinė bendrovė (KB) – įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) juridinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti. Jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką bei naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja KB valdyme.
KB yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. KB turtas yra atskirtas nuo jos narių turto. KB pagal savo prievoles atsako tik savo turtu. KB narys pagal kooperatinės bendrovės prievoles atsako už pajų priklausančiu įmokėti pajiniu įnašu.
KB turi ne mažiau kaip 5 narius bei savo pavadinimą. Pavadinime turi būti žodžiai „kooperatinė bendrovė“ arba „kooperatyvas“.
KB turi teisę:
• verstis veikla, neprieštaraujančia įstatymams ir bendrovės įstatuose nurodytiems tikslams;
• turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių bbankuose;
• valdyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti pagal įstatymus;
• jungtis į kooperatinių bendrovių sąjungas, taip pat kitų įstatymų nustatyta tvarka – į kitas organizacijas;
• sudaryti sandorius, prisiimti turtinius įsipareigojimus;
• nustatyti savo produkcijos, darbų ir paslaugų kainas, įkainius ir tarifus;
• KB įstatuose nustatyta tvarka pagal sutartį skolintis lėšų iš savo narių;
• nustatyti savo organizacinę struktūrą, steigti filialus ir atstovybes, būti kitų įmonių ir organizacijų steigėja.
KB steigėjai turi būti ne mažiau kaip 5 fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys. Kiekvienas KB steigėjas privalo tapti jos nariu. KB steigėjai sudaro KB steigimo sutartį, parengia KB įstatų projektą, sušaukia steigiamąjį susirinkimą. Steigimo sutartis yra viešas dokumentas.
Ne pelno organizacijos
Jeigu asmuo ar jų grupė pageidauja dirbti socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ar kitose panašiose srityse ir jei jų veiklos tikslas nėra pelno siekimas, galima steigti vieną iš ne pelno organizacijų – viešąją įstaigą, asociaciją, labdaros ir paramos fondą, visuomeninę organizaciją.
Populiariausia ne pelno organizacija yra viešoji įstaiga (VšĮ), nes ji vienintelė iš ne pelno organizacijų gali vykdyti ūkinę komercinę veiklą. VšĮ yra viešasis juridinis asmuo, kuris nesiekia naudos sau ir gauto pelno negali skirstyti steigėjams, nariams, dalininkams.
VšĮ gali steigti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys. Steigėjų skaičius neribojamas. Valstybės ir savivaldos institucijos valstybės (savivaldybės) turtą VšĮ gali pperduoti tik panaudos pagrindais. Kai kurie išskirtiniai VšĮ bruožai:
• įstaigos turi veikti socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros, sporto, verslo rėmimo ar kitose panašiose srityse;
• įstaiga gali gauti pajamas už veiklą, numatytą viešosios įstaigos įstatuose, tačiau ji gauto pelno negali skirstyti savo dalininkams (savininkui), todėl didžioji dalis pajamų naudojama pagrindinei veiklai plėtoti;
• įstaiga gali gauti labdaros forma materialinę ir finansinę paramą.
Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas nustato VšĮ steigimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką.
Įmonės įregistravimas
Įmonių įregistravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių registro įstatymas, Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas, atskirų teisinių formų (rūšių) įmonių įstatymai ir kiti teisės aktai.
Įmonės įregistravimo padariniai
Jeigu Jūs nusprendėte įsteigti įmonę ir pasirinkote tam tinkamiausią įmonės teisinę formą (rūšį), įmonę turite įregistruoti Lietuvos Respublikos įmonių rejgistre. Įmonė nuo jos įregistravimo dienos tampa juridiniu asmeniu, savo vardu įgyja teises bei pareigas ir gali būti ieškovu ar atsakovu teisme. Vadinasi, įmonė nuo savo įregistravimo momento gali pradėti vykdyti ūkinę komercinę veiklą, sudarinėti sandorius ir pan.
Įmonių registre įregistruotai įmonei yra suteikiamas registro numeris (kodas) ir išduodamas įmonės įregistravimo pažymėjimas.
Įmones registruojančios institucijos
Įmones registruoja Valstybės įmonė Registrų centras ir savivaldybės.
Valstybės įmonė Registrų centras registruoja:
1. Imones, į kurias yra investuotas užsienio kapitalas (individualias (personalines) įmones, tikrąsias ir komanditines ūkines bendrijas, akcines ir uždarąsias akcines bendroves.
2. užsienio įmonių filialus ir
atstovybes;
3. valstybės įmones;
4. draudimo veiklą vykdančias bendroves;
5. prekybos, pramonės ir amatų rūmus bei jų asociaciją;
6. komercinius bankus ir jų filialus (skyrius);
7. kitas kredito įstaigas;
8. užsienio valstybių dukterinius bankus;
9. užsienio valstybių bankų filialus (skyrius);
10. Lietuvos ir užsienio valstybių bankų atstovybes;
11. viešąsias įstaigas ir jų filialus, kurių bent vienas steigėjų (dalininkų) yra užsienio valstybių juridinis ar fizinis asmuo;
12. biudžetines įstaigas.
Savivaldybės registruoja:
1. Individualias (personalines) įmones, tikrąsias ir komanditines ūkines bendrijas, akcines ir uždarąsias akcines bendroves, kooperatines bendroves (kooperatyvus), savivaldybės įmones (kadangi verslininkas negali ssteigti savivaldybės įmonės, jos įregistravimas toliau neaptariamas).
2. Aukščiau išvardintų įmonių filialus ir atstovybes.
Pasirengimas įmonės įregistravimui savivaldybėje
Labai svarbu yra tinkamai pasirengti įmonės įregistravimui, t.y. iš anksto sutvarkyti šiuos įregistravimo dokumentus:
• kreiptis dėl vardo įmonei suteikimo į Valstybinį patentų biurą ir gauti įmonės vardo liudijimo pažymėjimą;
• parengti visus su tam tikros teisinės formos (rūšies) įmonės steigimu susijusius dokumentus (pvz., jungtinės veiklos sutartį, steigimo sutartį arba steigimo aktą, įmonės įstatus, steigiamojo susirinkimo protokolą ir pan.);
• gauti naudojimosi patalpomis pažymą arba sutvarkyti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises į ppatalpas (žr. į konkrečios teisinės formos (rūšies) įmonės įregistravimo dokumentus);
• sumokėti banke įmonės įregistravimo mokestį (žr. į skyrelį “Įmonės įregistravimo mokesčiai”);
• parašyti prašymą įregistruoti įmonę (rašomas laisvos formos prašymas , jame pateikiama informacija, nurodyta prie konkrečios įmonės įregistravimo dokumentų).
Įmonės įregistravimo mokesčiai
Mokesčio už įįmonės įregistravimą tarifai nustatyti Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr.1458 “Dėl valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimotvarkos patvirtinimo” .
Už įregistravimą mokama:
• individualios (personalinės) įmonės – 200 litų;
• ūkinės bendrijos, kooperatinės bendrovės – 400 litų;
• uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės – 500 litų;
• visų rūšių įmonių filialo, atstovybės – 50 procentų valstybės rinkliavos už įmonės įregistravimą.
Bankrotas
Įmonių nemokumo, bankroto bylų kėlimo ir bankroto proceso reguliavimo problemas nagrinėja Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, įmonės steigėjai, apygardos teismai bei asmenys ( fiziniai ir juridiniai), turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Pastaruosius vienija Nacionalinė verslo administratorių asociacija.
Bankroto procesas
Pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo turi remtis bent viena iš žemiau išvardintų sąlygų: <
• įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų;
• įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus, suteiktas paslaugas, negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų;
• įmonė laiku nemoka įstatymais nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų;
• įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų;
• įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos ir dėl šios priežasties teismo antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.
Pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įįmonei turi teisę:
• kreditorius (kreditoriai);
• savininkas (savininkai);
• įmonės administracijos vadovas;
• likviduojamos įmonės likvidatorius.
Išvados
Tai tiek informacijos mano nuomone pakaktų bendram supratimui apie savo verslo pradėjimą ir jo baigimą (bankrotą). Kaip matyti iš išdėstytos medžegos reikia tik norėti užsiimti savo verslu ir nepabijoti didelio kiekio dokumentų pildymo, kurių reikia užpildyti tikrai nemažai. Be to reikia paminėti, kad reikia gero verslo plano, atsižvelgiant į tai ko reikia rinkai.
