Centrinė kredito unija ir kredito unijos Lietuvoje

CENTRINĖ KREDITO UNIJA IR KREDITO UNIJOS LIETUVOJE,

JŲ VEIKLA IR VYSTYMOSI PERSPEKTYVOS

Kursinis darbas

ĮVADAS 3

1, LIETUVOS CENTRINĖ KREDITO UNIJA 4

1.1 Lietuvos centrinės kreido unija jos funkcijos, steigimas bei valdymo organai 4

1.2. Centrinės kredito unijos veiklos analizė 6

2. KREDITO UNIJOS LIETUVOJE 7

2.1. Kredito unijos Lietuvoje bei jų bendri principai 7

2.2. Kredito unijų Lietuvoje veiklos analizė 2004 m. 11

IŠVADOS 12

LITERATŪROS SĄRAŠAS 13

PRIEDAI 14ĮVADAS

Darbo tikslai ir uždaviniai:

• surinkti naujausią informaciją apie Lietuvos centinę kredito uniją bei kredito unijas Lietuvoje;

• susisteminti turimą medžiagą ir pateikti svarbiausius faktus apie Lietuvos Centrinę kredito uniją bei kredito unijas Lietuvoje;

• išanalizuoti surinktus sstatistinius duomenis apie LCKU bei kredito unijų veiklą Lietuvoje;

• pateikti Lietuvos Centrinės kredito unijos bei kredito unijų praėjusių metų veiklos analizę.

Per pastaruosius šimtą penkiasdešimt metų kredito unijos ir kitos kooperatinės organizacijos sugebėjo smarkiai paveikti daugelio milijonų žmonių gyvenimus, padėdamos žmonėms siekti geresnio gyvenimo, kelti jų gerbūvį, suteikti pasitikėjimo jausmą – per solidarumo skatinimą, bendradarbiavimo puoselėjimą, atsakomybės jausmo ir demokratinės savivaldos sąvokos įdiegimą. Kredito unijos ir kooperatyvai vaidina svarbią socialinę rolę, kuri yra ypatingai svarbi naujai besikuriančiose demokratijose.

Kredito unija yra kooperatiniais ppagrindais sukurta finansinė institucija, teikianti paslaugas tik savo nariams. Kredito unijos nariai sudaro bendrą santaupų fondą, iš kurio teikia paskolas vienas kitam, nustatydami sau priimtinas sąlygas. Nariai vienijasi pagal tam tikrą bendrą kriterijų ir demokratiškai valdo kredito uniją pagal veikiančius įįstatymus.

Pirmoji kredito unija įsikūrė dar 1848 metais Vokietijoje, Lietuvoje – 1871 metais Pabiržėje buvo įkurta „Taupmenų skolinimosi bendrovė“. Visame pasaulyje veikia apie 37 000 kredito unijų, nariais yra daugiau kaip 110 milijonų žmonių. Nepriklausomoje Lietuvoje veikė net 310 kredito unijų. Po Nepriklausomybės atkūrimo, 1995 metais, Lietuvoje vėl atgijo kredito unijų judėjimas ir 1996 metais buvo įregistruota pirmoji kredito unija „Vievio taupa“

2002 metų pradžioje Lietuvoje veikė 44 kredito unijos, vienijančios per 12 000 gyventojų: ūkininkų, darbininkų, studentų, medikų, religinių ir visuomeninių organizacijų narių. Kredito unijų paslaugomis naudojosi 260 juridinių asmenų. Bendras kredito unijų turtas sudarė 40 milijonų litų. Prognozuojama, kad 2005 metais Lietuvoje veiks 60 kredito unijų, kredito unijų narių bus 35 000, o bendras turtas sieks 120 milijonų litų.

Centrinė kredito uunija (CKU) – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri verčiasi licencinių ir kitų finansinių paslaugų teikimu Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatyme numatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.

1. CENTRINĖ KREDITO UNIJA

1.1 Centrinė kredito unija jos funkcijos, steigimas bei valdymo organai.

Lietuvos Respublikos centrinė kredito unija veikia pagal 2004 m. balandžio 8 d. priimtą įstatymą Nr. IX-2101. Šis įstatymas reglamentuoja Centrinės kredito unijos veiklos pagrindus, jos steigimą, valdymą bei veiklos priežiūrą.

Centrinė kredito unija yra kredito įstaiga, kuri turi llicenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų lėšų priėmimu ir jų skolinimu. Ji veikia pajinio kapitalo pagrindu ir atlieka Kredito unijų likvidumo palaikymo ir mokumo atkūrimo funkcijas, priima indėlius bei grąžintinas lėšas ir teikia paskolas bei prisiima riziką.

Centrinė kredito unija (CKU) veikia pagal licenciją. Minimalus CKU nario pagrindinio pajaus dydis – 1000 litų. CKU nariai gali įsigyti ir papildomus pajus, kurie nesuteikia balso teisės, tačiau suteikia teisę gauti dividendus. Šių pajų dydis – 1000 Lt, o skaičius neribojamas.

CKU kapitalą sudaro nuosavas ir skolintas kapitalas. Nuosavas kapitalas – pajinis kapitalas, atsargos kapitalas, praėjusių metų nepaskirstyto pelno (nuostolio) suma, ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas, finansinio turto perkainojimo rezervas, privalomasis rezervas, einamųjų metų nepaskirstytas pelnas ir kiti rezervai. Skolintą kapitalą sudaro ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai ir paskolos. Atsargos kapitalas – atskaitymai iš CKU pelno ar iš unijos narių papildomų įnašų.

CKU turtas, sukauptas iš jos narių pajų, steigimo įnašų bei iš savo veiklos, nuosavybės teise priklauso CKU. Mini.malus jos kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1 milijonas eurų.

CKU atlieka šias funkcijas:

• palaiko Kredito unijų likvidumą;

• atstovauja Kredito unijų CKU narių interesams;

• priima sprendimus dėl narystės CKU;

• palaiko kredito unijų narių mokumą;

Steigiant CKU jos steigėju gali būti kredito unija, taip pat valstybė Ją steigia nemažiau kaip 20 steigėjų. KKiekvienas steigėjas privalo įsigyti Centrinės kredito unijos pagrindinį pajų.

CKU teisinis dokumentas yra įstatai. Juos rengia steigėjai ir tvirtina steigiamajame susirinkime.

Stabilizacijos fondas skirtas kredito unijų narių mokumui atkurti. Stabilizacijos fondo turtą sudaro:

• pajamos, gautos iš laisvų stabilizacijos fondo lėšų investavimo;

• tikslinės įmokos iš Centrinės kredito unijos pelno;

• pajamos, gautos iš laisvų stabilizacijos fondo lėšų investavimo;

• perimtas turtas už neįvykdytus kredito unijos įsipareigojimus dėl gražinimo lėšų, gautų iš stabilizacijos fondo;

• lėšos, gautos iš kredito unijų asociacijų, paramos fondų ar kitų asmenų.

Jis veikia kaip paskutinis pasiskolinimo šaltinis Kredito unijų CKU narių sutrikusiam mokumui atkurti. Stabilizacijos fondo lėšos laikomos atskiroje sąskaitoje.

CKU yra valdoma kooperatiniais pagrindais, tai yra vienas narys – vienas balsas.

Eilinį visuotinį susirinkimą šaukia CKU valdyba kasmet, bet ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo ūkinių metų pabaigos.

Stebėtojų taryba yra CKU veiklos teisėtumą ir tikslingumą prižiūrintis organas. Jos narių skaičių – ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 – nustato CKU įstatai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka visuotinis susirinkimas 4 metams ir kas dveji metai atnaujina ne mažiau kaip pusę narių. Stebėtojų tarybos nariams gali būti mokamos tantjemos, jei tai numatyta įstatuose.

Valdyba yra kolegialus vykdomasis ir tvarkomasis CKU organas, kurio veiklai vadovauja pirmininkas.

Minimalus nario pagrindinio pajaus dydis – 1000 Lt, narys gali tturėti tik vieną pagrindinį pajų.

Papildomo pajaus dydis – 1000 Lt. Narių papildomų pajų skaičius neribojamas.

Pelnas turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėn. po finansinių metų pabaigos. Nutarime dėl pelno paskirstymo turi būti nurodyta:

• nepaskirstytas pelnas (nepadengtas nuostolis) finansinių metų pradžioje;

• grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas ( pelnas ar nuostolis);

• atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą;

• pelno dalis, skirta stabilizacijos fondui papildyti;

• atskaitymai į kitus Centrinėje kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus;

• pelno dalis, skiriama apyvartai proporcingoms išmokoms ir dividendams mokėti;

• pelno dalis, skiriama kitiems tikslams;

• nepaskirstytasis pelnas.

1.2 Centrinės kredito unijos veiklos analizė

Lietuvos centrinės kredito unijos ir ALKU kredito unijų bendri aktyvai viršija 193 mln. litų, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, bendras kredito unijų sistemos turtas išaugo daugiau net 44%. Prieš metus planuota, kad bendras Lietuvos kredito unijų sistemos turtas 2004 metų pabaigoje sudarys apie 180 milijonų litų.

Šiuo metu Asociacijai Lietuvos kredito unijos priklauso 53 kredito unijos iš 61 veikiančios kredito unijos (neįskaitant Lietuvos centrinės kredito unijos). Likvidumo rodiklis spalio mėnesį buvo 143,82% (reikalaujamas nemažesnis kaip 30%), kapitalo pakankamumo rodiklis spalio mėnesį buvo 19,80% (reikalaujamas nemažesnis, kaip 13%). (Detalesni 2004 metų spalio mėnesio duomenys 1 priede)

Lietuvos centrinė kredito unija nuo 2004 metų liepos 1 d. tapo Europos kooperatinių bankų asociacijos (EKBA) nare.

EKBA nariais yra visi didžiausi Europos kooperatiniai bankai, kurių turtas sudaro apie 20% bendros bankų rinkos Europoje.

EKBA atstovauja kooperatinių bankų ir kredito unijų interesams Europos Parlamente, Europos Komisijoje, dalyvauja svarstant ir kuriant svarbiausius norminius dokumentus, įtakojančius visų kooperatinių bankų veiklą Europos Sąjungos šalyse.

Narystė EKBA Lietuvos centrinei kredito unijai le.is atstovaus Lietuvos kredito unijų interesams Europos Sąjungos lygiu, taip pat padės plėtoti palankią įstatyminę aplinką kredito unijoms Lietuvoje.

Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) turtas per ketvirtį išaugo 3,3 mln. Lt arba 111,3 proc. ir 2004 m. spalio 1 d. sudarė 32,4 mln. Lt. LCKU aktyvų padidėjimą įtakojo jos narių kredito unijų indėlių padidėjimas III ketvirtį 3,4 mln. Lt.

Per trečiąjį šių metų ketvirtį LCKU narių skaičius padidėjo 3 naujomis kredito unijomis ir 2004-10-01 LCKU turėjo 52 nares. Naujoms ir esamoms narėms išpirkus papildomų pajų už 233 tūkst. Lt, iki 3,7 mln. Lt sumažėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybei priklausanti LCKU pajinio kapitalo dalis. 52 kredito unijoms LCKU narėms 2004-10-01 priklausė 1,6 mln. Lt LLCKU pajinio kapitalo. Per III š.m. ketvirtį kredito unijų narių įnašais toliau buvo didinami Likvidumo palaikymo rezervas ir stabilizacijos fondas, kurie 2004 m. spalio 1 d. atitinkamai sudarė 1329 tūkst. Lt ir 366 tūkst. Lt.

LCKU per trečiąjį ketvirtį uždirbo 112 tūkst. Lt pelno, o bendras einamųjų metų rezultatas sudarė 92 tūkst. Lt pelno. Lyginant su praėjusiais metais, LCKU pelnas išaugo dvigubai.2. KREDITO UNIJOS LIETUVOJE

2.1 Kredito unijos Lietuvoje bei jų bendri principai

Kredito unijos šiuo metu vadovaujasi Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymu, kuris buvo priimtas 2002 metų birželio 20 d. Nr. I – 796. Kredito unija (KU) yra kooperatiniais pagrindais suorganizuota fizinių asmenų ar fizinių asmenų kartu su Lietuvos Respublikoje įregistruotomis organizacijomis įregistruota kredito įstaiga. Ji turi tenkinti narių ir klientų poreikius paskoloms gauti.

Kredito unijos nariai moka pajų. Kredito unijos minimalus pajinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 15 000 litų. Pajinis kapitalas sudaromas iš Kredito unijos steigėjų bei jos narių pajinių įmokų. Savitarpio paskolos yra išduodamos iš Kredito unijoje sukauptų pinigų savo nnariams.

Kredito unijos gali užsiimti tokia veikla:

• priimti terminuotus ir neterminuotus indėlius;

• duoti savo nariams ilgalaikes ir trumpalaikes savitarpio paskolas;

• diskontuoti, inkasuoti vekselius;

• investuoti laisvas lėšas į vertybinius popierius;

• iki įstos į Centrinę kredito uniją, skolinti pinigus kitoms Kredito unijoms ir užsiimti kita veikla (17, 21).

Kredito unija gali suteikti ilgalaikes ar trumpalaikes paskolas buitinės paskirties daiktams įsigyti, kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui įsigyti, ūkinei, profesinei veiklai bei smulkiam ir vidutiniam verslui pradėti ir plėtoti. Paskola vienam nariui negali viršyti dešimteriopo narės pajaus dydžio bei 10 proc. KKredito unijoje sukauptų indėlių ir Kredito unijos paimtų paskolų sumos, nustatytos paskutinio Kredito unijos buhalterinio balanso pagrindu. Paskola turi būti garantuota įkeitimu, hipoteka, laidavimu arba garantija. Kredito unijose savo indėlius gali laikyti ir gyventojai. Indėliai yra privalomai draudžiami Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Kredito uniją steigti gali fiziniai ir juridiniai asmenys, jų gali būti ne mažiau kaip 5 Lietuvos Respublikos fiziniai asmenys. Steigiant Kredito uniją, steigimo sutartyje turi būti nurodyti šie rekvizitai:

• steigėjai ir jų adresai;

• KU pavadinimas;

• buveinė;

• steigėjų teisės ir pareigos;

• minimalus piniginis pajaus dydis;

• stojamasis mokestis;

• ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka.

Iki steigiamojo susirinkimo turi būti sukauptas pajinis kapitalas ir apmokėti ne mažiau kaip 50 asmenų pajai.

Kredito unijos steigėjai privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip per 60 dienų nuo steigimo sutarties notarinio patvirtinimo. Steigiamasis susirinkimas svarsto ir tvirtina Kredito unijos įstatus, renka valdymo organų narius ir revizorius, tvirtina steigimo ataskaitą ir sprendžia kitus klausimus. Steigėjai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo steigiamojo susirinkimo dienos privalo perduoti Valdybai steigimo dokumentus ir įgytą turtą.

Jei per 60 dienų nesušaukiamas steigiamasis susirinkimas, tai pajininkai atleidžiami nuo įsipareigojimų Kredito unijai ir gali reikalauti grąžinti jų įmokėtas įmokas. KU per 4 mėnesius nuo steigiamojo susirinkimo dienos turi būti įregistruota Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka. Jei pper nurodytą laiką ji nebuvo įregistruota, tai ji laikoma neįregistruota ir pajininkų įmokos turi būti grąžintos per 15 dienų nuo registravimui skirto laiko pasibaigimo dienos.

Licenciją verstis taupymo ir savitarpio paskolų davimo operacijomis išduoda Lietuvos bankas. Jai gauti pateikiami šie dokumentai:

• pareiškimas;

• notariškai patvirtinto steigimo dokumento kopijos;

• dokumentai apie pradines sumokėtas įmokas;

• duomenys apie steigėjus, Stebėtojų tarybos ir Valdybos narius;

• įstatai ir kiti dokumentai.

Kredito unijos nariai gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų valstybių piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, visuomeninės organizacijos, žemės ūkio kooperatyvai ir kiti.

Minimalus KU narių skaičius yra 50, įskaitant steigėjus. Narystė Kredito unijoje gali būti grindžiama šiais kriterijais:

• darbas toje pačioje įstaigoje;

• profesinis bendrumas;

• priklausymas tam tikram formaliam asmenų jungini.ui (pavyzdžiui, organizacijai, mokymosi bendruomenei);

• gyvenimas toje pačioje vietovėje.

Kredito unijos narys gali dalyvauti KU susirinkimuose, rinkti valdymo ir kontrolės organus, gauti informaciją apie finansinę ir ūkinę būklę, išstoti iš Kredito unijos ir kita. Kiekvienas narys turi teisę išstoti iš KU, pranešęs valdybai raštu ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius. Išstoti galima tik pasibaigus ūkiniams metams.

Jei narys nevykdo savo pareigų, jis gali būti pašalintas visuotinio narių susirinkimo sprendimu.

Kredito unijos valdymo organai yra Visuotinis narių susirinkimas, Stebėtojų taryba, Valdyba ir paskolų komitetas. Aukščiausias KU valdymo organas yra Visuotinis narių susirinkimas. Jis gali:

• keisti ir pildyti KU įstatus;

• tvirtinti KU steigimo ataskaitą;

• rinkti ir atšaukti sstebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto narius ir revizorius;

• priimti nutarimą pašalinti narį iš KU;

• nagrinėti narių skundus;

• nustatyti paskolų tikslinę paskirtį;

• tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę ir kita.

Visuotinius narių susirinkimus šaukia Valdyba, o neeilinius – Stebėtojų taryba, Valdyba, Paskolų komitetas ir ne mažiau kaip 1/4 Kredito unijos narių. Visuotinis narių susirinkimas gali priimti nutarimus, jei jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų Kredito unijos narių. Eilinį visuotinį narių susirinkimą šaukia Valdyba, bet ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo ūkinių metų pabaigos.

Stebėtojų taryba yra KU veiklos teisėtumą ir tikslingumą prižiūrintis kontrolės organas. Stebėtojų tarybos narių skaičius – nuo 3 iki 9 ir jie renkami ne daugiau kaip trejiems metams. Stebėtojų taryba:

• kontroliuoja, kaip vykdomi Visuotinio narių susirinkimo nutarimai;

• analizuoja KU, Valdybos, Paskolų komiteto veiklą, finansinių išteklių kaupimą ir naudojimą;

• įspėja Valdybą, Paskolų komitetą, administraciją, kad pašalintų veiklos pažeidimus;

• Visuotiniam narių susirinkimui pateikia išvadas ir pasiūlymus apie metinį balansą, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo projektus ir kita.

Kitas valdymo organas yra Valdyba – kolegialus vykdomasis Kredito unijos organas, kurio veiklai vadovauja pirmininkas. Narių skaičius – ne mažiau kaip trys. Be pagrindinių narių, tam pačiam laikui gali būti renkami ne daugiau kaip trys kandidatai į Valdybos narius. Jie gali pakeisti nebegalinčius eiti savo pareigų valdybos narius. Valdyba:

• priima naujus narius į Kredito uniją;

• atstovauja KU

teisme;

• organizuoja ir šaukia visuotinius narių susirinkimus;

• rengia ir teikia metinę išlaidų sąmatą;

• nustato palūkanas už paskolas;

• sudaro sutartis su samdomais darbuotojais;

• svarsto revizoriaus pateiktą medžiagą;

• investuoja laisvas lėšas į vertybinius popierius ir kita.

Paskolų komitetą renka ne mažiau kaip iš 3 Kredito unijos narių trejiems metams. Paskolų komitetas nagrinėja KU narių paraiškas dėl savitarpio paskolų, numato išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei teikia pasiūlymus šiais klausimais KU Valdybai. Už savo veiklą komitetas atsiskaito Visuotiniam narių susirinkimui ne rečiau kaip kartą per metus.

Stebėtojų tarybos, Valdybos ir Paskolų komiteto nnariai privalo saugoti KU paslaptis.

Kredito unijoje turi būti bent vienas revizorius, kuris renkamas trejų metų laikotarpiui. Juo gali būti KU narys, turintis kvalifikacijos diplomą. Jis tikrina finansinę-ūkinę ataskaitą ir apie tai informuoja visuotinį narių susirinkimą.

Kredito unijos valdyba, jeigu būtina, sudaro Kredito unijos administraciją, į kurią įeina KU administracijos vadovas, vyriausiasis finansininkas ir kiti darbuotojai.

Kredito unijos kapitalą sudaro pajinis, rezervinis ir papildomas kapitalai. Jei pajinis kapitalas mažesnis kaip 15 000 litų, priežiūros institucija gali panaikinti licenciją. KU pajiniam kapitalui kaupti draudžiama nnaudoti paskolintas lėšas ir jai įkeistą turtą. Rezervinis kapitalas naudojamas nuostoliams padengti. Jis sudaromas iš KU pelno, likusio atskaičius mokesčius, kasmet atskaitant ne mažiau kaip 20 proc. iš šio pelno, kol jis sudarys 10 proc. ilgalaikių in.vesticijų iš išduotų paskolų ssumos. Panaudojus dalį rezervinio kapitalo, iš pelno atskaitoma į kapitalą tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio. Iš rezervinio kapitalo gali būti dengiami nuostoliai, susiję su abejotinais aktyvais – paskolomis ir ilgalaikėmis investicijomis.

Kredito unijos nario pajus gali būti mokamas tik pinigais. Minimalus fizinio asmens pajaus dydis – 100 litų, o juridinio asmens – 1000 litų.

Kredito unijos pelnas yra lėšos, kurios lieka iš finansinių metų pajamų atskaičius tų metų Kredito unijos išlaidas ir nuostolius. Jis turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėn. po finansinių metų pabaigos, prieš tai patvirtinus metinį balansą. Nutarime dėl pelno paskirstymo turi būti nurodyta: pelno suma; mokesčiai; atskaitymai į rezervinį kapitalą; atskaitymai į kitą Kredito unijos kapitalą; pelno dalis (proc.), skiriama Kredito unijos nariams pagal laikomų iindėlių bei gautų paskolų apyvartą. Ši dalis išmokama premijomis ar kitokia forma; tantjemos Kredito unijos valdymo organų nariams ir vadovams; nepaskirstytas pelnas.

Kredito unijos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos KU parengia ir pateikia priežiūros institucijai metinę finansinę ataskaitą.

KU gali būti nustatyti veiklos riziką ribojantys normatyvai: likvidumo, maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta, kapitalo pakankamumo.

Kredito unijos gali būti reorganizuojamos jungimosi ar padalijimo būdais. Reorganizavus Kredito uniją, jos turtas pereina:

• jungimosi ir padalijimo atveju – naujai atsiradusiai KKredito unijai;

• prijungimo prie kitos Kredito unijos – pastarajai.

KU gali būti likviduojama pasibaigus veiklos terminui, sumažėjus narių skaičiui, bankroto atveju ir kita. 2003 metų sausio 1 dieną Lietuvoje veikė 53 Kredito unijos, kurios vienijo 20710 narių. 2002 metais buvo įsteigta trylika naujų Kredito unijų, o vienos („Stiklininkų“) Kredito unijos veiklos licencija buvo atšaukta.

Kredito unijos veikia daugelyje Lietuvos miestų ir rajonų, o Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Plungėje, Jonavoje, Ignalinoje ir kituose miestuose yra įsteigta po kelias. Daugiausia Kredito unijų (net 29) yra įsteigę žemdirbiai.

2.2 Kredito unijų Lietuvoje veiklos analizė 2004 m.

2004 m. spalio 1 d. Lietuvoje veikė 61 kredito unija. Finansines ataskaitas Lietuvos bankui pateikė 60 kredito unijų, vienijusios daugiau nei 41 tūkstantį narių.

Eil.

Nr. Balansinės ataskaitos straipsnio pavadinimas Suma (tūkst. Lt) Pasikeitimas per III ketvirtį Pasikeitimas per 9 mėn. Pasikeitimas per metus

2003 10 01 2004 01 01 2004 07 01 2004 10 01 (proc.) (proc.) (proc.)

1. Turtas (aktyvai) 108316,3 122983,9 147373,3 161308,9 9,5 31,2 48,9

2. VVP 2008,3 1903,4 2524,2 2705,1 7,2 42,1 34,7

3. Suteiktos paskolos 80048,2 86905,6 113550,5 123064,3 8,4 41,6 53,7

Specialieji atidėjiniai paskoloms 501,0 445,1 771,2 1012,5 31,3 2,3k. 2k.

4. Indėliai 80903,2 95504,5 114702,0 126018,3 9,9 32,0 55,8

Iš jų, kredito unijų narių ir asocijuotų narių 78201,6 93295,9 112698,5 124106,7 10,1 33,0 58,7

5. Pajinis kapitalas 11982,1 13428,8 17107,0 18621,7 8,9 38,7 55,4

6. Einamųjų metų pelnas (nuostolis) 607,2 820,9 393,4 628 – – –

2,1 lentelė. Kredito unijų pagrindinių suvestinės balansinės ataskaitos straipsnių dinamika

Augantis kredito unijų narių skaičius turėjo įtakos kredito unijų veiklos plėtrai – augo visi pagrindiniai turto ir įsipareigojimų straipsniai: turtas išaugo 9,5 proc., suteiktos paskolos padidėjo 8,4 proc., investicijos į Vyriausybės vertybinius popierius išaugo 7,2 proc., priimti indėliai padidėjo 9,9 proc., kredito unijų pajinis kkapitalas padidėjo 8,9 proc.

Per 2004 m. 9 mėnesius kredito unijos gavo 628 tūkst. Lt pelno, iš jo per ataskaitinį ketvirtį – 234,6 tūkst. Lt pelno. Palyginimui, 2003 metų 9 mėnesių kredito unijų pelnas 607,2 tūkst. Lt. Trisdešimt devynios pelningai dirbusios kredito unijos gavo 848,4 tūkst. Lt pelno, dvidešimt viena patyrė 220,4 tūkst. Lt nuostolio. Kaip ir ankstesniais laikotar.piais, pagrindinis kredito unijų pajamų šaltinis buvo palūkanų pajamos, sudariusios 89,1 proc. visų pajamų. Didžiausią išlaidų dalį sudarė palūkanų ir operacinės išlaidos, sudariusios atitinkamai 42,1 proc. ir 41 proc. visų išlaidų.

2004 m. spalio 1 d. pateiktų ataskaitų duomenimis visos kredito unijos vykdė kredito unijų riziką ribojančius normatyvus.IŠVADOS

1. Taigi Kredito unijos dabartinėje demokratinėje visuomenėje atlieka tikrai didžiulį vaidmenį.

2. Per pastaruosius šimtą penkiasdešimt metų kredito unijos ir kitos kooperatinės organizacijos sugebėjo smarkiai paveikti daugelio žmonių gyvenimus, padėdamos per solidaruma ir skatinimą, bendradarbiavimo puoselėjimą, atsakomubės jausmo įdiegimą siekti geresnio gyvenimo, kelti jų pragyvenimo lygį.

3. Galime drąsiai teigti, kad ne tik Lietuvoje, bet ir Europos sąjungos bei kitose šalyse kredito unijos vaidina tikrai svarbią socialinę rolę, kuri yra ypatingai svarbi naujai besikuriančiose demokratijose.

4. Labai svarbu yra tai jog dauguma kredito unijų bei koperatinių banku ypatingą dėmesį skiria smulkiam ir vidutiniam verslui, kuris visame pasaulyje pripažintas kkaip svarbus naujų darbo vietų kūrėjas.

6. Per pastaruosius metus LCKU aktyvai padidėjo, o tai įtakojo, kredito unijų indėlių padidėjimas.

5. Narystė EKBA Lietuvos centrinei kredito unijai leis atstovaus Lietuvos kredito unijų interesams Europos Sąjungos lygiu, taip pat padės plėtoti palankią įstatyminę aplinką kredito unijoms Lietuvoje.LITERATŪROS SĄRAŠAS

• BALTRŪNIENĖ, Violeta. Bendrosios studijų darbų ir reikalų raštų rengimo rekomendacijos. Vilnius: Vilniaus kolegija, 2003. 18 p. 53 p. 58 p, . ISBN 9955 519-16–9.

• BUCKIŪNIENĖ, Olga; MEIDŪNAS, Vitoldas; PUZINAUSKAS, Pranas. Lietuvos finansų sistema. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2003. 52-65p. ISBN 9955-557-26-5.

• Lietuvos bankas. Prieiga per internetą

• Lietuvos kredito unijos. 2004 Prieiga per internetą

• Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo agentūros. 2044. Prieiga per internetą

• LR centrinės kredito unijos įstatymas. 2004. Prieiga prie interneto

• LR kredito unijų įstatymas. 2002. Prieiga prie interneto

Darbą baigiau 2004-12-23.PRIEDAI

1-as priedas

Asociacijos Lietuvos kredito unijos (ALKU) kredito unijų ir Lietuvos centrinės kredito unijos 2004 metų spalio mėn. Statistiniai duomenys

Lentelė 1.

2004 metų spalio mėnesio veiklos rezultatai

2004-10-31 2004-09-30 Pokytis Pokytis %

Nariai 41.711 40.815 896 2,20%

Kapitalas 20.462.020 20.013.386 448.634 2,24%

Indėliai 126.179.577 122.489.225 3.690.352 3,01%

Paskolos 121.531.061 119.442.289 2.088.772 1,75%

Aktyvai 160.038.286 156.375.337 3.662.949 2,34%

Pelnas 727.164 633.887 93.277 14,72%

Kredito unijos 53 53 0 0,00%

Lentelė 2.

Veiklos rezultatų palyginimas su praėjusių metų tuo

pačiu laikotarpiu

2004-10-31 2003-10-31 Pokytis Pokytis %

Nariai 41.711 29.588 12.123 40,97%

Kapitalas 20.462.020 13.360.125 7.101.895 53,16%

Indėliai 126.179.577 81.247.778 44.931.799 55,30%

Paskolos 121.531.061 78.316.401 43.214.660 55,18%

Aktyvai 160.038.286 107.249.476 52.788.810 49,22%

Pelnas 727.164 862.020 -134.856 -15,64%

Kredito unijos 53 49 4 8,16%

Lentelė 3.

Lietuvos centrinės kredito unijos spalio mėn. Veiklos rezultatai

2004-10-31 2004-09-30 Pokytis Pokytis %

Nariai 56 56 0 0,00%

Kapitalas 5.974.005 5.943.151 30.854 0,52%

Indėliai 25.597.043 24.911.720 685.323 2,75%

Paskolos 10.555.775 11.215.012 -659.237 -5,88%

Aktyvai 33.089.276 32.365.533 723.743 2,24%

Pelnas 122.548 91.694 30.854 33,65%

2004-10-31 2004-09-30 Pokytis Pokytis %

Lentelė 4.

Lietuvos centrinės kredito unijos veiklos rezultatų palyginimas su

praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

2004-10-31 2003-10-31 Pokytis Pokytis %

Nariai 56 51 5 9,80%

Kapitalas 5.974.005 5.327.000 647.005 12,15%

Indėliai 25.597.043 20.307.388 5.289.655 26,05%

Paskolos 10.555.775 10.864.647 -308.872 -2,84%

Aktyvai 33.089.276 26.836.643 6.252.633 23,30%

Pelnas 122.548 66.544 56.004 84,16%

2004-10-31 2003-10-31 Pokytis Pokytis %

(Šaltiniai: Lietuvos kredito unijos. Vilnius, 2004 [žiūrėta 2004 m. gruodžio 23 d.]. PPrieiga per internetą ).