Mokesčių sistema Lietuvoje

TURINYS

1. Įvadas…………………………3

2. Apmokestinimo menas. Mokesčių sistema Lietuvoje………………

2.1 Mokesčių sistemos apibūdinimas ir elementai…………….4

2.2 Mokesčių klasifikacija………………………5

2.3 Mokesčių funkcijos. Apmokestinimo uždaviniai ir principai …………6

2.4 Muitai…………………………8

2.5 Gyventojų pajamų mokestis…………………………9

2.6 Pelno mokestis…………………………12

2.7 Pridėtinės vertės mokestis…………………………14

2.8 Akcizų mokestis, akcizų objektas…………………………17

2.9 Kiti mokesčiai…………………………18

4.

3. Išvados………………………… 23

4. Naudota literatūra…………………………24

ĮVADAS

Mokesčiai yra ūkio subjektų ir gyventojų privalomieji mokėjimai valstybei. Jie atsirado, kai tik susikūrė valstybė. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme pateiktas toks mokesčio apibrėžimas: “Mokestis-mokesčio įstatyme mokesčio mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kad būtų gauta pajamų valstybės(savivaldybės) funkcijoms vykdyti. Ši prievolė aatliekama įstatymų nustatyta tvarka.”

Mokesčių raida parodo, jog mokesčius nustato aukščiausia valstybės arba administracinio teritorinio vieneto valdžia. Lietuvos respublikos Konstitucijoje(127str.) įrašyta: “ Mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai”.

Mokesčių esmė yra tai, kad valstybė turi sukaupti tam tikrus piniginius(ar natūrinius)išteklius savo veiklai, t.y. funkcijoms vykdyti. Mokesčių esmę apibūdina ir kiti jų bruožai. Valstybė jai būtinus išteklius kaupia įstatymų nustatyta tvarka prievarta imdama mokesčius iš mokėtojų: tam tikrų gyventojų sluoksnių, ūkio subjektų(net iš kitų valstybių). Mokesčių esmę taip ppat atskleidžia: a) tikslai, kurių įgyvendinimui valstybė ima mokesčius; b) mokesčių turinį apibūdinantys elementai: subjektas (kas privalo mokėti mokestį), objektas (kas mokestinama), šaltinis, mokesčio tarifas, mokesčio lengvatos ir kiti bruožai.

Valstybės funkcijų vykdymui reikia didelių finansinių išteklių. Svarbiausias, iš esmės vienintelis ttokių išteklių šaltinis, žinomas nuo seniausių laikų, yra mokesčiai. Jeigu valstybės išlaidoms padengti mokesčių nepakanka, valstybė yra priversta imti užsienio bei vidaus paskolas ir kartu atsiranda papildomų išlaidų palūkanoms mokėti. Kitas kelias-didinti mokesčius.

Taigi mokesčiai turi būti, nes jie yra kiekvienos valstybės ekonominio bei socialinio gyvavimo pagrindas.

Šio darbo tikslas – išsiaiškinti, kas yra mokesčiai ir kokia jų esmė ir funkcijos; apibūdinti mokesčių sistemos sąvoką, mokesčių sistemos elementus, apmokestinimo principus; susipažinti su Lietuvos mokesčių sistema ir jos vystymosi tendencijomis.

MOKESČIŲ SISTEMOS APIBŪDINIMAS IR ELEMENTAI

Mokesčių sistema yra apibrėžiama kiek skirtingai, tačiau visi apibrėžimai akcentuoja, jog mokesčių sistema apima visus mokesčius, kuriuos valstybė ima iš mokesčių mokėtojų į šalies bendravalstybinius fondus. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojai-ūkio subjektai (įvairių rūšių įmonės) ir gyventojai-mokesčius moka į kelis bbendravalstybinius fondus: į šalies nacionalinį biudžetą (valstybės ir savivaldybių biudžetus) ir į specialiuosius tikslinės paskirties fondus: Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Ūkio subjektai Lietuvoje dar moka įmokas į Kelių fondą.

Bendrieji mokesčių elementai-tai mokesčio subjektas, objektas, šaltinis, apmokestinimo vienetas, tarifas (norma ar kvota), mokesčio suma ir mokesčio lengvatos.

Fizinis arba juridinis asmuo, mokantis valstybei arba savivaldybei atitinkamą mokestį, vadinamas mokesčio subjektu arba mokesčio mokėtoju. Ši sąvoka apibrėžiama šitaip: mokesčio mokėtojas-tai asmuo, kuriam mokesčio įstatyme nustatyta prievolė mmokėti mokestį. Mokesčių įstatymai paprastai išvardija asmenis, mokančius valstybės iždui mokesčius. Tokius mokėtojus vadiname įstatyminiais arba legaliais mokėtojais.

Mokesčių mokėtojai-tai mokesčių naštos nešėjai. Dažniausiai mokėtojas ir mokesčio subjektas yra tas pats asmuo. Tačiau gali būti ir priešingai, kai konkrečiu atveju gana sunku įrodyti, kas yra fantastiškas kurio nors mokesčio mokėtojas. Mokesčio naštos nešėjas formaliai ir juridiškai nėra atsakingas už mokesčio mokėjimą, tačiau dėl įstatymiškai numatytos mokesčio perkėlimo sistemos jis yra tikrasis mokesčio mokėtojas. Tai pirmiausia pasakytina apie vartojimo mokesčius.

Mokesčio objektas yra visa tai, už ką (arba nuo ko) reikia mokėti mokestį: įvairių rūšių pajamos (pelnas), prekės ir paslaugos, įvairių rūšių turtas; darbinis veiksnumas, pajėgumas, pretenzijų dydis (ieškinio kaina). Dažnai ir mokesčio pavadinimas priklauso nuo objekto, pvz.: žemės mokestis, pajamų mokestis.

Mokesčio subjekto pajamos ar išlaidos (darbo užmokestis, pelnas, palūkanos, įplaukos, renta), gamybos, darbų, paslaugų savikaina ar cirkuliacijos kaštai, iš kurių mokamas mokestis, vadinamas mokesčio šaltiniu. Kai kurių mokesčių objektas ir šaltinis sutampa, pvz.: juridinių asmenų pelno mokesčio atveju.

Apmokestinimo vienetas-tai objekto matavimo vienetas, reikalingas mokesčio dydžiui nustatyti. Atsižvelgiant į mokesčio objektą jis gali būti išreikštas pinigine arba natūrine forma, pvz.: pajamų mokesčio-valstybės piniginis vienetas, žemės mokesčio-hektaras, aras.

Mokesčio tarifas-tai mokesčio už apmokestinamą vienetą dydis. Išreikštas procentais, jis vadinamas kvota. Mokesčio tarifas gali būti ppastovus, išreikštas absoliučiu dydžiu pinigais (taikomas, kai apmokestinamais vienetas yra natūrinis) arba procentais (taikomas apmokestinamojo objekto vertei). Procentinis tarifas gali būti proporcinis, progresinis, degresinis ir regresinis.

Proporcinis tarifas mokesčio objektui numato bendrą (vieną) tarifo procentą, neatsižvelgiant į objekto dydį. Progresinis tarifas, priešingai, didėjant objektui, didėja. Degresinis tarifas-tai tvirtai nustatytas maksimalus dydis, kuris mažėjant objektui palaipsniui mažinamas. Regresinis tarifas yra priešingas progresiniam, nes didėjant objektui jis mažėja. Paprastai pagal regresinį tarifą apmokestinamos vadinamosios plačiai vartojamos prekės.

Mokesčio lengvatos-tai mokesčio mokėtojui nustatytos išskirtinės apmokestinimo sąlygos, dėl kurių reikia mokėti mažesnį mokestį arba jo galima nemokėti. Lengvatos gali būti laikinos arba suteiktos neribotam laikui, privalomos (teikiamos pagal įstatymą) arba galimos (teikiamos atskiru dekretu, nutarimu pagal mokėtojo prašymą).

Ryškiausia mokesčio lengvata yra neapmokestinamasis minimumas-mažiausia objekto dalis, visiškai atleista nuo mokesčio. Prie mokesčių lengvatų reikia priskirti ir mokestinį kreditą, t.y. mokėjimo laiko atidėjimą, bei mokestines atostogas-atleidimą nuo mokesčio tam tikram laikui. Mokesčių lengvatos įgyvendina reguliavimo (ekonominę) funkciją.

Mokesčių suma-tai suma, kurią sumoka subjektas už vieną objektą per mokestinį laikotarpį.

Mokesčio ėmimo būdas gali būti tiesioginis, t.y. tiesiogiai iš pajamų, ir netiesiogiai-per kainų sistemą.

Išsivysčiusių šalių praktikoje yra taikomi trys mokesčių ėmimo (rinkimo) metodai:

1. kadastrinis-tai rejestras, kuriame pateikiamas tipiškų apmokestinamų objektų (žemės, pajamų ir t.t.), klasifikuojamų pagal išorinius požymius, sąrašas, nurodantis kkiekvieno objekto vidutinį pajamingumą. Pvz.: žemės mokesčiui išoriniai požymiai yra sklypo dydis, galvijų skaičius, atstumas iki transporto magistralių ir rinkų;

2. prie pajamų šaltinio, kai mokesčio suma nustatoma ir imama pajamų susidarymo ar gavimo vietose. Šiuo atveju mokesčiai renkami anksčiau, negu savininkas iš savo darbo, veiklos ir turto gauna pajamų. Tai būdinga apmokestinant samdomojo darbo ir kitas daugiau ar mažiau fiksuotas pajamas. Mokestį skaičiuoja ir išskaito juridinio ar fizinio asmens, kuris išmoka pajamas mokesčio subjektui, pvz.: fizinių asmenų pajamų mokesčio atveju, buhalterija;

3. pagal deklaraciją, t.y. pagal apmokestinamojo subjekto pareiškimą dėl savo pajamų, turto dydžio. Šiuo atveju mokesčiai renkami savininkui jau gavus pajamas. Šis metodas taikomas apmokestinant daugiau ar mažiau nefiksuotas pajamas, taip pat esant daugeliui pajamų šaltinių. Pas mus taip pat apmokestinamos individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų pajamos.

MOKESČIŲ KLASIFIKACIJA

Mokesčiai, kaip ir bet kurios kitos sistemos elementai, gali būti klasifikuojami pagal įvairius požymius. Beje, kai kurie autoriai Lietuvoje imamų mokesčių neišskiria į sistemą, o vadina tik kintančiu nesuderintų mokesčių rinkiniu (Žvirblis, 1994, p. 19). Panašiai kartais kartais samprotaujama iki šiol. Manome, kad nors šie mokesčiai ir nesudaro vientisos sistemos, tačiau jie atitinka daugelio rinkos ekonomikos šalyse taikomus mokesčius ir apskritai gali būti vadinami mokesčių sistema, kurioje mokesčiai gali būti įvairiai bei tikslingai

suklasifikuoti.

Lietuvos Respublikos mokesčių sistema

Šioje lentelėje mokesčiai išskiriami į valstybei skirtus (mokamus į valstybės biudžetą, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą) ir vietinius mokesčius (mokamus į savivaldybių biudžetus).

MOKESČIŲ FUNKCIJOS

Mokesčių prasmę ir vaidmenį, išorinį jų savybių reiškimąsi atspindi dvi mokesčių funkcijos: fiskalinė (perskirstomoji) ir reguliavimo (ekonominė). Fiskalinės funkcijos dėka valstybė apsirūpina vyriausybės politinei, ekonominei ir socialinei-kultūrinei veiklai reikalingomis finansinėmis lėšomis.

Mokesčių fiskalinė funkcija pasireiškia tuo, kad nacionalinio biudžeto pajamos iš esmės formuojamos remiantis šalies mokesčių sistema. ši funkcija aapima krašto biudžetinės politikos dalį. Lietuvoje mokestinės įplaukos sudaro apie 95% nacionalinio biudžeto pajamų. Ši funkcija taip pat rodo valstybės iždo instancijų strategiją gauti kuo daugiau pajamų iš mokesčių. Rinkoje įsigalint ir aktyviai plėtojantis netobulos konkurencijos santykiams buvo pradėta taikyti mokesčių reguliavimo funkcija arba perskirstomoji ar ekonominė funkcijos. Ją vykdydama valstybė savo ruožtu veikia nacionalinio produkto reprodukcijos procesą, prekių pasiūlą ir paklausą. Nesunku įžvelgti, kad valstybė, pasiimdama atsakomybę bei rūpestį už gamybos ir vartojimo lygių suderinimą, kartu sustiprina centralizuotos valdžios ppozicijas.

Mokesčių perskiriamoji funkcija susijusi su fiskaline ir pasireiškia tuo, kad gautos į nacionalinį biudžetą mokesčių mokėtojų lėšos perskirstomos tarp šalies gyventojų, ūkio subjektų bei veiklos sferų.

Mokesčiai yra ne tik valstybės pajamų šaltinis, bet ir galingas įrankis jos rankose. Valstybės mmokesčių politika (mokesčių nomenklatūra, taikomi tarifų dydžiai, bazių nustatymo tvarka, taikomų lengvatų sistema, mokesčių mokėjimo taisyklės bei baudų sistema) tiesiogiai veikia ne tik pajamų perskirstymą, bet ir finansinę ūkio subjektų padėtį, skatina ar neskatina nacionalinės ekonomikos augimą. Priimdama atitinkamus mokesčių įstatymus, valstybė gali skatinti spartesnį krašto ekonomikos plėtojimą arba stagnaciją bei smukimą, kovoti su infliacija, nedarbu ir pan. Šiuo atveju ir pasireiškia mokesčių reguliavimo funkcija.

Mokesčių tarifais (mokėjimų už ką nors normomis arba normų sąrašais), sankcijomis (valstybinio poveikio priemonėmis, taikomomis nustatytų normų ir taisyklių pažeidėjams), lengvatomis realizuoti ekonominę politiką yra daug veiksmingiau nei tiesiogiai kištis į ūkinę veiklą.[5,29]

Suteikdama verslininkams mokesčių lengvatas, valstybė laiduoja kapitalo judėjimą į silpnai išvystytas, bet perspektyvias sritis, skatina įmonių ir jų produkcijos konkurentabilumą vidaus ir pasaulinėje rrinkose.

Pažymėtina, kad kai kurie autoriai pripažįsta tik dvi mokesčių funkcijas, kiti išskiria tris. Jos yra tokios: fiskalinė, perskirstomoji ir reguliavimo (kartais dar vadinama ekonomine, ribojamąja arba skatinamąja). Kai kurie autoriai perskirstomąją funkciją priskiria fiskalinei funkcijai. Tuomet, jų nuomone, lieka tik dvi mokesčių funkcijos.[5,29]

APMOKESTINIMO UŽDAVINIAI IR PRINCIPAI

Visi įvairių rūšių mokesčiai, kuriais įgyvendinami tam tikri principai, sudaro šalies mokesčių sistemą. Ji formuojama atsižvelgiant į apmokestinimui keliamus uždavinius. Atskirose valstybėse tie uždaviniai gali būti skirtingi, nes priklauso nuo konkrečios šalies ekonominių sąlygų, ekonominės ppolitikos tikslų. Tačiau pagrindinis apmokestinimo uždavinys visur tas pats-gauti valstybei pajamų, reikalingų jos išlaidoms (valstybės valdymui, nacionalinei apsaugai, švietimui, sveikatos apsaugai, transferiniams mokėjimams). Mokesčiai gali būti ir valstybės fiskalinės politikos poveikio ekonomikai bei ūkio stabilizavimui priemone.

Apmokestinimas jokiu būdu neturi stabdyti ūkio plėtros ar neigiamai jį veikti. Gali pakenkti per dideli mokesčiai arba netinkama jų sistema. apmokestinimas turi padėti kurti naujas darbo vietas, nuolat stiprinti ir plėsti šalies ekonomiką, prisidėti prie pajamų ir turto perskirstymo. Todėl, kuriant mokesčių įstatymus ir vykdant ekonominę politiką, labai svarbu atsižvelgti į tai, kas, kaip ir iš kokių šaltinių tuos mokesčius mokės, koks mokėtojų finansinis pajėgumas, ar mokesčiai nebus nepakeliama našta, stabdanti viso ūkio plėtojimąsi. Tuo tikslu reikia laikytis bendrų apmokestinimo principų. Šių laikų ekonomistai išskiria šiuos pagrindinius apmokestinimo principus:

· Teisingumas. Remiantis šiuo principu, mokestis turėtų būti nustatomas pagal bendras objektyvias taisykles, kurias visuomenės dauguma pripažįsta kaip teisingas ir protingas. Kiekvienas turi atiduoti valstybei ”teisingą savo dalį”.

Vienas iš apmokestinimo teisingumo principų yra reikalavimas, kad mokesčius mokėtų tie, kurie naudojasi valstybės teikiamomis paslaugomis. Pagal kitą teisingumo spektrą reikalaujama, kad apmokestinant būtų atsižvelgta į mokėtojo mokumą, t.y. gebėjimą mokėti. Mokumas pripažįstamas bei taikomas daugelyje pasaulio valstybių ir laikomas apmokestinimo teisingumo etalonu pagal du aspektus: horizontalųjį-asmenys, turintys lygias galimybes ((pajamas, turtą ir panašiai) mokėti mokesčius, vienodai apmokestinami; vertikalųjį-skirtingas galimybes turintys asmenys apmokestinami skirtingai, taip, kaip atrodo teisinga visuomenei. Tai reiškia, kad gebėjimas mokėti auga spartesniais tempais negu pajamos (turtas ar vartojimas), todėl apmokestinimas turi būti progresinis.

· Ekonominis efektyvumas. Remiantis šiuo principu, mokesčiai turi ne trukdyti, o skatinti ekonomiką ir visus su ja susijusius procesus. Ekonomikos teorijos požiūriu ekonominis efektyvumas yra pasiekiamas tada, kai neiškreipiamas optimalus išteklių paskirstymas. Tačiau dauguma mokesčių sukelia šalies išteklių perskirstymą, nes tiesiogiai veikia prekių ir paslaugų kainas.

Apmokestinimas neturi veikti minimalaus vartojimo dydžio, mažinti žmonių darbingumo lygį. Todėl itin atidžiai reikia apsvarstyti žmonių, gaunančių mažiau pajamų, apmokestinimą. Taip pat svarbu įvertinti apmokestinimo įtaką ekonominėms paskatoms. Ji sukelia vadinamuosius pajamų ir pakeitimo efektus. Pajamų efektas-tai jų dydžio dėl mokesčio mokėjimo sumažėjimas, skatinantis daugiau bei geriau dirbti, taupyti, kad būtų galima atkurti prarastas pajamas, išlaikyti įprastą pragyvenimo lygį ar net pasiekti aukštesnį. O pakeitimo efektas-toks santykinis pajamų lygio mažėjimas, kai prarandamos paskatos dirbti, taupyti ir t.t.

· Administravimo paprastumas. Šio principo esmė-lengvas mokesčių surinkimas. Su tuo susijusios sąnaudos turi būti minimalios ir pagrįstos. Pažymėtini tokie aspektai: paprastumas, apibrėžtumas, pigumas ir patogumas mokėtojui. Todėl siekiama, kad apmokestinimas be reikalo nebūtų pernelyg sudėtingas, t.y. nebūtų numatyta per daug mokesčių bei sudėtingų ir painių jjų taisyklių. Išsivysčiusių šalių praktika rodo, kad itin sudėtingi ir nepakankamai apibrėžti mokesčiai paprastai visi nesurenkami ir yra ne tokie teisingi bei efektyvūs, kaip tikėtasi.

Mokesčių surinkimo sąnaudos turi būti minimalios. Kiekvieną mokestį reikia numatyti tokį, kad jo rinkimo sąnaudos sudarytų kuo mažesnę surinkto mokesčio dalį. Taip pat svarbu, kad mokesčiai būtų imami patogiausiu mokėtojui būdu ir laiku.

· Mokestinių įplaukų produktyvumas ir elastingumas. Mokesčių produktyvumas-tai pajamų valstybės išlaidoms padengti užtikrinimas.

Valstybei naudinga ir patogu turėti mokesčių sistemą su elastingomis įplaukomis, kai, neįvedant naujų mokesčių ir nedidinant esamų mokesčių tarifų, įplaukos iš mokesčių didėja sparčiau nei nacionalinės pajamos. Esant mokestinių įplaukų automatiško didėjimo mechanizmui, pavyksta išvengti dažno ir nenumatyto mokesčio didinimo, į kurį visuomenė paprastai reaguoja neigiamai ir kuris gali neigiamai veikti subjektų investicinį aktyvumą.

Apibūdinti apmokestinimo principai ir uždaviniai yra sunkiai suderinami ir net prieštarauja vienas kitam. Dėl to neįmanoma sukurti tokios mokesčių sistemos, kuri padėtų sėkmingai spręsti visus apmokestinimui keliamus uždavinius ir laikytis visų apmokestinimo principų. Siekiant socialiai priimtino paskirstymo teisingumo, reikia daugiau apmokestinti turtinguosius gyventojų sluoksnius, pvz.: labiau apmokestinti prabangos dalykus. Tačiau tai didina atotrūkį tarp kainų, į kurias įtraukti ir neįtraukti mokesčiai, iškraipo išteklių paskirstymą bei mažina jų naudojimo efektyvumą. Susidaro prieštaravimas tarp efektyvaus išteklių naudojimo ir jų paskirstymo teisingumo.

Taigi

mokesčiai gali atitikti didelius teisingumo ir ekonominio efektyvumo reikalavimus, bet gali būti į juos ir neatsižvelgta.

Užtat, norint pasiekti, kad būtų paisoma visų apmokestinimo principų, reikia kompromisų. Formuojant ir tobulinant mokesčių sistemą, dažnai tenka pasirinkti “mažesnę blogybę”, vadinasi, kuriam nors apmokestinimo uždaviniui teikiama pirmenybė, nes tarp kai kurių mokesčių politikos tikslų yra neįveikiamų prieštaravimų ir vienu metu visko pasiekti neįmanoma. Todėl formuojant mokesčių sistemą svarbu gerai žinoti, kokias galimybes teikia atskiri mokesčiai, kokie jų pranašumai ir trūkumai.[5,14]

Atsižvelgiant į išdėstytus apmokestinimo principus, ššiuolaikiniu vertinimu mokesčių sistema laikoma efektyvia, jeigu atitinka šiuos reikalavimus:

· laiduoja, kad į biudžetą numatytais dydžiais reguliariai įplauks piniginės lėšos ir jų suma atitinkamai didės augant apmokestinamoms pajamoms;

· skatina reikiamą gamybinio aktyvumo ir asmeninio vartojimo lygį;

· suderina centrinės ir vietos valdžios interesus formuojant jų biudžetų pajamas.

MUITAI

Muitai yra tokie mokesčiai, kuriais apmokestinamos per valstybės sieną vežamos prekės ar asmeninio vartojimo daiktai. Tai netiesioginiai mokesčiai; jie labiau užgula vargingesnius gyventojų sluoksnius, nes šie, pirkdami būtinas vartojimo prekes, dėl muitų valstybei moka didesnę savo pajamų dalį. BBe to, muitai-viena seniausių mokesčių rūšių.

Kiekvienoje šalyje svarbiausią reikšmę turi įvežamieji muitai. Jie atlieka šias funkcijas:

1. fiskalinę (valstybė siekia gauti kuo daugiau biudžetinių pajamų);

2. socialinę ekonominę (valstybė per muitus siekia tenkinti socialinius bei ekonominius interesus).

Lietuvos muitų politiką reglamentuoja Lietuvos Respublikos mmuitinės kodeksas, LR muitų tarifų įstatymas ir vėlesni jų pakeitimai bei papildymai, taip pat gausybė norminių aktų muitų klausimais, kurie dažnai kaitaliojasi.

Muitas yra mokestis (piniginė prievolė valstybei) už importuojamas prekes į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba eksportuojamas prekes iš šios teritorijos. Muito mokesčio subjektai yra juridiniai ir fiziniai asmenys, o mokesčio objektai-per LR sieną įvežamos ar išvežamos prekės, išskyrus nuo importo ar eksporto muitų atleidžiamas prekes. Pvz.: neapmokestinamos nedidelės vertės siuntos, vedybų atveju importuojami daiktai, užsienio ir Lietuvos valiuta bei vertybiniai popieriai ir daugelis kitų prekių.

LR muitų teritorijoje taikomos muitų rūšys:

Taikant bendruosius muitus, siekiama reguliuoti užsienio prekybą ir gauti pajamų į valstybės biudžetą. Specialieji muitai gali būti kaip atsakomoji priemonė prieš diskriminacinius kitų valstybių ar jų grupių veiksmus Lietuvos Respublikos aatžvilgiu. Antidempingo muitai taikomi importuojamoms prekėms, kurių kainos eksportuojančioje valstybėje yra didesnės nei Lietuvoje prašomos, ir patiriama materialinė žala bei kyla grėsmė Lietuvos vietinei pramonei. Kompensaciniai muitai uždedami ir importuojamoms prekėms, kurių gamybai ar eksportui naudota užsienio valstybės subsidija ir gali būti padaryta žala šalies interesams. Šis muitas neturi viršyti nustatyto subsidijų dydžio. Protekciniai muitai taikomi importuojamoms prekėms, kurių gamybą norima plėsti vietoje, bet dėl importo vietiniai gamintojai patiria juos žlugdančių užsienio įmonių konkurenciją.

Esant Pasaulio prekybos organizacijos nare ir įstojus įį Europos Sąjungą, realiai galės būti taikomi tik protekciniai (apsaugos) muitai ir kompensaciniai muitai. Pastarieji būtų nukreipti prieš ES šalis, kurios subsidijuoja savo eksportą (dažniausiai žemės ūkio produkciją).

Siekiant sustabdyti importą, muitai gali būti bet kokio dydžio, įvedami 4 metams, o prireikus pratęsiami tokiam pačiam laikotarpiui.

GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESTIS

Šis mokestis iki 2003 m. sausio 1 dienos mokėtas pagal Lietuvos Respublikos (LR) fizinių asmenų pajamų mokesčio (FAPM) laikinąjį įstatymą, priimtą 1990 m. spalio 5 d. (Žinios, 1990, Nr. 31), ir vėlesnius jo pakeitimus. Įstatymas veikia nuo 1991 m. ir 2 kartus yra pratęstas, o 1993 m. gruodžio mėn. 9 d. pratęstas, iki bus priimtas naujas įstatymas (Mokesčių žinios, 1997,Nr. 8, p. 4-5 ir Nr. 9, p. 4-6).

Kas moka fizinių asmenų pajamų mokestį (FAPM) Lietuvoje? Išskiriamos keturios asmenų grupės:

1. Asmenys, gaunantys su darbo santykiais susijusias pajamas (šalies ir užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės).

2. Asmenys, gaunantys su darbo santykiais nesusijusias pajamas iš įmonių, įstaigų ir organizacijų, įsteigtų Lietuvos teritorijoje bei užsienyje, taip pat gaunantys pajamas iš šalies ir užsienio gyventojų bei iš komercinės ūkinės veiklos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse. Šie asmenys gali būti šalies ir užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės.

3. Juridinio asmens teisių neturinčios individualios (personalinės) įmonės ir bendrijos.

4. Užsienio valstybių įmonės, kkurių veiklą reglamentuoja užsienio valstybių įstatymai ir kurių buvainė yra užsienio valstybėje.

Pajamų mokestis 2002 m. neišskaitytas iš šių asmenų:

· pensininkams iš pensijų;

· iš biudžeto finansuojamų mokymo įstaigų studentams bei moksleiviams iš stipendijų, pašalpų bei kitų išmokų;

· religinių bandruomenių, bendrijų ir centrų dvasininkams, religinių pareigų patarnautojams ir aptarnaujančiajam personalui iš tikinčiųjų surinktų pajamų;

· profesinių sąjungų, draugijų, kitų visuomeninių organizacijų, politinių partijų nariams iš pašalpų, kurios išmokėtos iš nario mokesčio lėšų.

1. Kas moka GPM Lietuvoje? Pajamų mokesčio mokėtojai (MM) yra pajamas gavę gyventojai; jie skirstomi į nuolatinius ir nenuolatinius gyventojus.

2. Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje.

Nuolatinio gyventojo:

· pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje;

· pajamos, kurių šaltinis yra ne Lietuvoje.

Nenuolatinio gyventojo:

· per nuolatinę bazę gautos individualios veiklos pajamos, kurių šaltinis Lietuvoje ir užsienio valstybėje;

· ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje;

· palūkanos;

· pajamos iš paskirstytojo pelno;

· nekilnojamojo turto nuomos pajamos, su darbo santykiais (juos atitinkančios) susijusios pajamos;

· sporto veiklos pajamos;

· atlikėjų veiklos pajamos;

· nekilnojamojo daikto ar kilnojamojo daikto, turinčio teisinę registraciją, pardavimo (kitokiu būdu perleisto) pajamos;

· honoraras, įskaitant ir kompiuterinių programų perleidimą.[1,97]

3. Pajamų mokesčio tarifai. Vietoj pagal FAPM įstatymą įvairiais laikotarpiais taikomų tarifų (2002 m. galiojo 8), GPM įstatyme reglamentuoti tik 2 tarifai – 15% ir 33%. [1,97]

Pajamų mokesčio tarifai:

15 % tarifas taikomas:

1. pajamoms iš paskirstytojo pelno ir palūkanoms;

2. jjūrininkų už darbą laivo reiso metu gautoms pajamoms;

3. sportininkų pajamoms;

4. atlikėjų pajamoms;

5. honoraria;

6. gautoms pagal autorinę sutartį pajamoms iš kūrybos;

7. pajamoms, gautoms iš turto nuomos, jei tai nėra gyventojo verslas;

8. neindividualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms;

9. pensijų išmokoms iš Pensijų fondų tam tikromis sąlygomis;

10. grąžinamoms gyventojo sumokėtoms pensijų įmokoms į Pensijų fondą tam tikromis sąlygomis;

11. išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartį tam tikromis sąlygomis;

12. grąžinamoms gyventojo sumokėtoms įmokoms pagal nutraukto gyvybės draudimo sutartį tam tikromis sąlygomis;

13. pajamoms, gautoms iš 3-7 punktuose nenurodytos individualios veiklos, jeigu gyventojo sprendimu iš pajamų neatimti leidžiami atskaitymai.

33% tarifas taikomas:

Visos kitos pajamos, kurioms netaikomas 15% tarifas.

4.Apmokestinamųjų pajamų ir pajamų mokesčio apskaičiavimas, jo mokėjimas ir deklaravimas. Apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, GPM įstatyme numatyta nemažai atvejų, kai jas galima sumažinti, t.y. galima iš pajamų atimti:

1) neapmokestinamąsias pajamas;

2) pajamas, gautas iš veiklos, kuria verstasi turint verslo liudijimą;

3) leidžiamus atskaitymus, susijusius su individualios veiklos pajamų gavimu;

4) neindividualios veiklos veiklos, turto įsigijimo kainą ir su šio turto pardavimu (kitokiu perleidimu) nuosavybėn susijusias išlaidas;

5) pagrindinį ir papildomąjį neapmokestinamą pajamų dydį (NPD);

6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtas išlaidas.

NPD dažniausiai taikomas apmokestinti pajamoms, susijusioms su darbo santykiais, kurios iki 2003 m. skirtingai pamokestinamos pagrindinėje ir nepagrindinėje darbovietėje.

Pagrindinė darbovietė mokesčiams išskaityti laikoma ta, kurią pasirenka darbuotojas ir nurodo darbo sutartyje arba

laisvos formos prašyme. Iš pajamų atimamas NPD, ir skirtumas apmokestinamas tuo metu galiojančiu tarifu.

Nepagrindinėje darbovietėje pajamos apmokestinamos pagal progresinį tarifą ir NPD netaikomas (šios pajamos pagal GPM įstatymą 33%).

Be to, Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems 1 ar 2 vaikus (įvaikius) iki 18 metų, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) taikomas papildomas NPD, kuris lygus 0,1 pagrindinio NPD.

PELNO MOKESTIS

Juridinių asmenų pelno mokestį reglamentavo 1990 m. liepos 31 d. priimtas LR juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas (Žinios, 1990, Nr 24) ir vėlesni jjo pakeitimai bei papildymai, taip pat iš dalies LR mažųjų įmonių įstatymas (Valstybės žinios, 1995, Nr. 35).

Šio mokesčio mokėtojai yra:

1. juridinio asmens teises turinčios įmonės, kurių veiklą reglamentuoja LR įmonių įstatymas,

2. juridiniai asmenys, vykdantys nekomercinę veiklą, bet gavę pajamų iš komercinės ūkinės veiklos, išskyrus Lietuvos banką ir biudžetines įstaigas (nebiudžetinių lėšų atžvilgiu),

3. užsienio valstybių įmonės, kurių veiklą reglamentuoja užsienio valstybių įstatymai ir kurių buveinė yra užsienio valstybėje.[1,99]

Pelno mokesčio, įsigaliojusio 2002 m. sausio 1 d. instrumentarijus:[1,100]

Lietuvos apmokestinamasis vienetas

Mokesčių subjektas

Užsienio apmokestinamasis vienetas

Mokesčio oobjektas Pajamos

Mokesčio šaltinis Sutampa su mokesčio objektu

Apmokestinimo vienetas Piniginis

Mokesčio tarifas Procentinis-proporcinis

Mokesčio tarifo ir paties mokesčio sumažinimas

Apmokestinimo lengvatos

Neapmokestinamosios pajamos

Mokesčio ėmimo būdas Tiesioginis (iš pajamų)

Mokesčio nustatymo metodas Pelno mokesčio deklaracijos

1. Pelno mokečio mokėtojai (subjektai) yra Lietuvos ir užsienio apmokestinamieji vienetai (toliau – Lietuvos ir užsienio vienetai).

Lietuvoje pelno mmokesčio nemoka biudžetinės įstaigos, Lietuvos bankas, valstybės ir vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos ir organizacijos, valstybės įmonė Indėlių draudimo fondas ir pelno nesiekiantys vienetai (veiklos tikslas nėra pelno siekimas, gauto pelno neturi teisės skirstyti steigėjams ir dalyviams).

2. PM įstatymo reglamentuojama mokesčio bazė. Vadovaujantis PM įstatymu, veikla- tai bet kokio pobūdžio komercinė ar gamybinė veikla, kuria siekiama gauti (uždirbti) pajamų ar kitos ekonominės naudos.

Pajamos yra iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos (gautos ) visų rūšių pajamos pinigais.

Pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje:

1. užsienio vienetų gautos pajamos ne per nuolatines buveines LR teritorijoje;

2. pajamos iš Lietuvos vienetų paskirstytojo pelno;

3. pajamos iš veiklos Lietuvoje;

4. 50 procentų transportavimo, kuris prasideda Lietuvoje ir baigiasi užsienyje ( arba atvirkščiai ) pajamų, uždirbtų per nuolatinę bbuveinę;

5. tarptautinių telekomunikacijų pajamos, uždirbtos per nuolatinę buveinę Lietuvoje (nuo 2003m.sausio 1d.).[3,65]

Nuolatinė buveinė- užsienio vieneto veiklos Lietuvoje išraiška (nuolat vykdo pats arba per priklausomą atstovą; naudoja statybos teritoriją; statybos, surinkimo ar įrangos objektą; gamtos išteklių tyrimui ar gavybai nuolat naudoja įrangą arba konstrukciją; įskaitant naudojamus gręžinius arba laivus). Nuolatinumą apibrėžia, atstovo (agento) priklausomumo (nepriklausomumo) kriterijus nustato vyriausybė.

3. Kokie taikomi pelno mokesčio tarifai? Pelno mokesčio tarifai yra proporciniai:

13% – vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio llaikotarpio pajamos neviršija 500000,- litų (netaikoma, kai dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų dalyviai; dalyvis valdo daugiau kaip 50% akcijų (dalių, pajų)).

10% – užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis Lietuvoje ir jos gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvoje.

15% – Lietuvos vieneto nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas; pajamos iš paskirstytojo pelno.

4. Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas, jo mokėjimas ir deklaravimas.

Apmokestinamasis pelnas

=

pajamos

–

neapmokestinamosios pajamos

+

leidžiami atskaitymai- įprastinės veiklos sąnaudos, patvirtintos dokumentais

+

ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai (nuostoliai, mokesčiai,parama,amortizacija,kt.)

Pelno mokesčiu neapmokestinamos kai kurios Lietuvos vieneto ir užsienio vieneto per nuolatines buveines uždirbtos ar gautos pajamos:

1. gauta parama (labdaros ir paramos įstatymo tvarka);

2. gautos draudimo išmokos, neviršijančios patirtų nuostolių vertės;

3. pensijų fondų gautos pensijų įmokos bei šių fondų investicinės pajamos;

4. praėjusių mokestinių laikotarpių leidžiamų klaidų ir netikslumų taisymai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 18 str.);

5. kitos neapmokestinamosios pajamos (plačiau apie tai galima pasiskaityti PM įstatymo 12 str.).

Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, leidžiami atskaitymai gali būti neribojamų ir ribojamų dydžių. Neribojamų dydžių leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos ir dokumentais patvirtintos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Tai žaliavų ir medžiagų, darbo apmokėjimo sąnaudos, soc.draudimo sąnaudos, palūkanos, perparduoto turto (prekių) įsigijimo kaina, perleistų vertybinių popierių bei išvestinių finansinių priemonių įsigijimo kaina ir pan.

PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS

LR apmokestinamasis asmuo

Mokesčių subjektas Užsienio aapmokestinamasis asmuo

Mokesčio objektas Prekių, paslaugų tiekimas, prekių importas

Mokesčio šaltinis Sutampa su mokesčio objektu

Apmokestinimo vienetas Piniginis (apmokestinamas prekių ir paslaugų vertės vnt.)

Mokesčio tarifas Procentinis-proporcinis

Mokesčio tarifo ir paties mokesčio sumažinimas

Apmokestinimo lengvatos Neapmokestinamas prekių, paslaugų teikimas, prekių importas

Mokesčio ėmimo būdas Netiesioginis (per kainų sistemą)

Mokesčio nustatymo metodas PVM deklaracijos [1,102]

PVM mokėtojas – apmokestinamasis asmuo (AA), mokesčių administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju. AA gali būti tik tas, kuris vykdo bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą. Ekonominė veikla – tai veikla, kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar siekiama gauto pelno). Į šią veiklą įskaitoma gamyba, prekyba, paslaugų tiekimas, žemės ūkio veikla, žuvininkystė, kasyba, profesinė veikla, naudojimasis turtu ir turtinių teisių turėjimas. [1,102]

PVM objektas. (Valstybės žinios,1998m.06 mėn. 19d., p.8-9) Apmokestinamasis objektas yra apmokestinamojo asmens, vykdančio ekonominę veiklą, prekių ir paslaugų teikimas už atlygį šakies teritorijoje ir už importuojamas prekes.[1,102]

PVM mokėjimokriterijus Neskaičiuojama ir nemokama PVM PVM mokėtojas,jeigupats pagaidauja PVMmokėtojas

Metinės pajamos perPastaruosius 12 mėn.,Lt Mažiau kaip 10 000 10 000-100 000 Daugiau kaip 100 000

Apmokestinimo momentas

Apmokestinimo momentas atsiranda, kai:

· išrašoma PVM sąskaita- faktūra arba kitas prekių ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas;

· pateikus prekes ar suteikus paslaugas (dokumentas dar neišrašytas);

· gaunamas atlygis;

· avansiniai mokėjimai;

· atvejai, kai apskaičiuoti ir sumokėti PVM privalo prekės (paslaugos) pirkėjas;

· atsiranda importo skola muitinei (importo PVM);

· pasigamintas turtas pradedamas naudoti.[3,80]

PVM tarifai

PVM suma sąskaitoje- faktūroje bei deklaracijoje ir kituose dokumentuose nnustatoma, taikant reikiamus šio mokesčio tarifus. PVM įstatyme reglamentuojamas standartinis (18%), du lengvatiniai (5% ir 9%) ir nulinis tarifas:

18% – prekių tiekimo ir paslaugų teikimo atvejais + importuojamoms prekėms.

9% – gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, šiltinimo ir projektavimo, inžinerinių tiltų statybos bei teritorjų tvarkymo paslaugoms.

5% – keleivių vežimo reguliaraus susisiekimo maršrutais ir keleiviniais traukiniais paslaugoms; knygoms, laikraščiams, žurnalams pagal sąrašą (nuo 2003 01 01); vaistams ir medicinos prekėms pagal sąrašą (nuo 2004 01 01); viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms (turizmo veikla) (nuo 2003 01 01); ekologiškai švariems maisto produktams (nuo 2006 01 01); šviežiai, atšaldytai mėsai, bei užšaldytai naminių paukščių mėsai ir jų valgomiesiems produktams (nuo 2003 01 01)

0% – prekiu eksportui ir su juo susijusioms draudimo bei finansinėms paslaugoms; keleivių išgabenamoms prekėms; aukso tiekimo į Lietuvos banką; diplomatinėms atstovybėms bei įstaigoms skirtoms prekėms ir paslaugoms; kilnojamųjų daiktų aptarnavimui; attovavimui šalies sandoriuose ir sandoriuose už Lietuvos ribų; prekėms tiekiamoms paramos gavėjams, kt.[2,68]

PVM neapmokestinamos prekės ir paslaugos

Prekių tiekimas ir paslaugų teikimas:

· švietimo bei mokymo ir kultūros bei sporto paslaugos;

· socialinės bei sveikatos priežiūros paslaugos ir prekės;

· radio ir televizijos, pašto paslaugos;

· finansinės ir draudimo paslaugos;

· pelno nesiekiančių juridinių asmenų veikla;

· pašto mokos ženklai;

· azartiniai lošimai ir loterisji;

· nekilnojamų daiktų nuoma;

· nekilnojamų daiktų pardavimas ar kitoks perdavimas, praėjus 2

metams po jo užbaigimo arba esminio pagerinimo.[1,103]

Importuojamos prekės:

· prekės pagal Muitinės kodeksą;

· diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų bei tarptautinių organizacijų personalui ir jo šeimos nariams skirtos prakės;

· keleivių atgabenamos prekės;

· Lietuvos banko importuojamas auksas;

· prekės, įsigytos iš techninės pagalbos lėšų;

· kiti ypatingi atvejai (parama, paveldėti daiktai, turizmo informacinė literatūra ir kt.).[1,103]

PVM mokesčio apskaičiavimas, mokėjimas ir deklaravimas

PVM apskaičiavimo metodai (Pajuodienė, 1993, p. 30)

Metodai Atimties Sudėties

Tiesioginis t(O – I) t(W + P)

Netiesioginis t(O) – t(I) t(W) + t(P)

O – įplaukos už parduotas prekes ir paslaugas;

I – sąnaudos žaliavoms ir panašioms prekėms bei paslaugoms;

W – išmokėtas ddarbo užmokestis;

P – gautas pelnas;

t – mokesčio tarifas.

Pardavimo PVM – PVM suma, kuri PVM įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota už tiekiamas prekes arba teikiamas paslaugas.

Pirkimo PVM – PVM suma, sumokėta (sumokėtina) už įgytas prekes arba paslaugas, taip pat PVM suma, apskaičiuota už pasigamintą ilgalaikį materialųjį turta.

Importo PVM – PVM suma, apskaičiuota už importuojamas prekes, dėl kurių atsiranda importo skola muitinėj.

AKCIZŲ MOKESTIS, AKCIZŲ OBJEKTAS

Akcizų mokesčio intrumentarijus (LR akcizų įstatymas, 2001 m. lapkričio 23 d.)

Akcizinių prekių sandėlių savininkai

Mokesčių subjektas Akcizinių prekių importuotojai

Kiti asmenys iimportavę ar panaudoję akcizines prekes

Mokesčio objektas Etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai; apdorotas tabakas;

kuras

Mokesčio šaltinis Sutampa su mokesčio objektu

Apmokestinimo vienetas Natūrinis

Mokesčio tarifas Absoliuti mokesčio suma natūriniam vienetui +

cigaretėms vertybinis elementas

Įvairios mokesčio objektų neapmokestinimo sąlygos arba

Apmokestinimo lengvatos apmokestinimas mažesniu tarifu

Mokesčio ėmimo būdas Netiesioginis (per kainų ssistemą)

Mokesčio nustatymo metodas Akcizų deklaracija

Akcizų mokėtojai yra apmokestinamųjų prekių sandėlių savininkai ir šių prekių importuotojai, taip pat bet kurie asmenys, pagaminę, įsigiję ar importavę akcizais apmokestinamas prekes.[1,106]

Akcizų objektas:

· etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai;

· apdorotas tabakas;

· kuras.[1,107]

Neapmokestinami akcizų objektai:

· eksportuotos prekės;

· prekės, skirtos užsienio šalių diplomatinių ir konsulinių atstovybių veiklai;

· atgabenamos prekės keleivių asmenuniame bagaže;

· importuojamos prekės, neapmokestintos importo mokesčiais;

· tiekiamos prekės kaip atsargos laivams, oralaiviams, gabenantiems keleivius ir krovinius tarptaitiniais maršrutais;

· užsienio valstybių kariuomenių vienetų įvežamos prekės karinėms prekyboms ir kitiems renginiams.

Neapmokestinami akcizų objektai Lietuvos sąlygomis

Akcizų deklaracijos yra 5, o kai kurioms jų dar turi būti pateikiamos papildomų duomenų formos (Valstybės žinios, 2002, birželio 20 d.):

a) apdoroto tabako akcizų deklaracija (FR 0344).

b) Kuro akcizų deklaracija (FR 0346).

c) Naftos dujų akcizų deklaracija (FR 0348).

d) Alaus akcizų deklaracija (FR 0349).

e) Etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų akcizų ddeklaracija (FR 0350).

KITI MOKESČIAI

Kitų mokesčių pagrindiniai apmokestinimo instrumentarijaus elementai [1,161]

Mokesčio pavadinimas Mokesčio mokėtojai Mokesčio objektas Pagrindiniai mokesčio tarifai Mokesčio lengvatos Mokėjimo terminas

1 2 3 4 5 6

1. Trans-porto prie-monių mo-kestis Juridinio asmens teises turinčios įmonės Pajamos (įplaukos) a)0,5%pajamų(išsky-rus kredito įstaigų prekybos veiklą, su-skystintų dujų reali-zavimą);b)0,3%-prekybos veikla;c)0,1%-suskystintų dujų pajamų;d)iki1%kredito įstai-gų pajamų,gautų iš maržos ir už kitas paslaugas;f)tarifai galioja nuo 2002 04 01. Mokesčio nemoka:1.žemės ūkio subjektai2.kūrybinės sąjungos, kurios ne mažiau kaip 50%pelno sunaudoja savo poreikiams.3.įmonės,kuriose dirba ne mažiau kaip 50%riboto darbingumo žmonių ir jeigu gaunamos pajamos tik už jų pačių paga-mintą produkciją.4.biudžetinės įstaigos,valstybės ir ssavi-valdybių institucijos,įstaigos,tarnybos ar organizacijos.5.daugiabučių namų savininkų bendrijos.6.laisvose ekonominėse zonose įregis-truotos ir veikiančios įmonės.7.valstybės ir savivaldybių sveikatos prie-žiūros viešosios įstaigos.8.socialinės globos viešosios įstaigos, ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Mokėtojai atsiskaitymus į Kelių finansavimo programą moka kas mėnesį iki kito mėnesio 25d.

2. Rinkliavos Juridiniai ir fiziniai asmenys Valstybės institucijų atliekami veiksmai ar išduodami juridinę galią turintys dokumentai Rinkliavų dydžiai įvairūs,juos nustato LR Vyriausybė ir savivaldybės Mokesčio nemoka:1.už civilinės būklės aktų registravimą, pakeitimą bei papildymą tam tikromis sąlygomis.2.už išduodamus dokumentus dėl piliety-bės,išvykimo į užsienį ar atvykimo į LR tam tikromis sąlygomis. Mokestis mokamas prieš atliekant veiksmus ar išduodant dokumentus

3.Konsulinismokestis LR ar už-sienio juridiniai ir fiziniai asmenys, LR pilie-čiai ir asmenys be pilie-tybės Konsuli-nės paslaugos, notariniai veksmai,išduodami juridinę galią tu-rintys do-kumentai Mokesčio tarifai:Įvairūs,juos nustato LR Vyriausybė Mokestis neimamas už:LR diplomatinių pasų išdavimą užsieniečiams,vykstan-tiems į oficialius susitikimus,lankyti ser-gančius šeimos narius ar jų kapus bei į jų laidotuves;vizų išdavimą vaikams iki 16metų;norinčių imigruoti asmenų iki 18m. per teisėtus atstovus įforminimą; konsu-lines paslaugas aptarnaujant LR žvejų ir prekybos laivus,lėktuvus ir pan. Mokestis mokamas prieš atlie-kant kon-sulines paslaugas ar notari-nius veiksmus

4. Paveldimo turto mokestis LR ir kitų valstybių fiziniai asmenys, LR paveldėję turtą Paveldims Kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas,ver-tybiniai popieriai, pinigai Paveldimą turtą nuo ap-mokestinamosios vertės(AV),kai:a)AV iki 0,5mln.Lt-5%;b)AV viršija 0,5mln.Lt-10%. Šiuo mokesčiu neapmokestinama:1.paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 10000Lt2.vaikų(įvaikių),tėvų(įtėvių),globėjų,glo-botinių,senelių,vaikaičių,brolių,seserų pa-veldėtas turtas.3.sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldėtas turtas.4.savivaldybės ttaryba gali atidėti mokestį ne ilgiau kaip 1metus,mažinti arba visai atleisti. Mokestis mokamas išduodant prieš paveldė-jimo teisės dokument

5. Įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto mokestis Lietuvos juridiniai asmenys ir užsienio valstybių juridiniai asmenys bei organizacijos Lietuvoje juridiniamasmenimnuosavy-bės teise priklausantis nekilnojamasis turtas,išskyrus žemę,orlaivius ir laivus Metinis mokesčio tarifas:a)1%nekilnojamojo tur-to mokestinės vertės;b)savivaldybės taryba gali mokesčio tarifą su-mažinti arba atleisti mokėtoją nuo šio mokesčio Mokesčiu neapmokestinama:1.valstybės ir savivaldybių įmonių nekil-nojamasis turtas,neatlyginamai perduotas labdaros,kultūros,švietimo,sveikatos ir panašioms įmonėms bei organizacijoms.2.religinių bendruomenių,bendrijų ir cent-rų patalpos,pastatai,statiniai,naudojami tik kulto veiklai,socialiniai globai bei rūpybai ir kulto reikmenų gamybai,daugiabučių namų savininkų bendrijų turtas, nenaudojamas pajamoms gauti.3.mokesčio nemoka valstybinės įmonės, labdaros organizacijos ir fondai,invalidų draugijos ir jų įmonės,žemės ūkio įmonės,sveikatos apsaugos,švietimo, mokslo bei pan.organizacijos,sodininkų bendrijos,aptarnaujančios tik savo narius, užsienio valstybių diplomatinės ir konsu-linės atstovybės. Mokestis mokamas po 0.25 metinės sumos,pa-sibaigus ketvirčiui,per 25dienas.Mokestis įskaitomas į įmonės sąnaudas.

6.Prekyvie-čių mokestis Juridiniai asmenys,eksplotuojantys pre-kyvietes Prekyvie-tės plotas(m2)įrengtos prekybos vietos,kioskų ir auto-mob.stovėjimo vie-tos,skirtos prekiauti ne žemės ūkio pro-dukcija ir ne maisto prekėmis Įvairūs mokesčio tarifai įstatyme nurodomi atskiriems miestams ir miesto tipo gyvenie-tėms už 1m2prekyvietės ploto ir už prekystalio vietą ar įrengto kiosko ir automobilio stovėji-mo vietą mėnesiui Miestų ir rajonų valdybos,atsižvelgdamos į prekyviečių darbo laiką,prekių struktūrą, prekybos intensyvumą bei kitus veiksnius gali mokesčio tarifą didinti ar mažinti iki 70%. Mokėtojas mėn.mo-kesčio apyskaitą pateikia mokesčių inspekci-jai iki kito mmėn.10d.ir sumoka ne vėliau kaip per 20d.mėne-siui pasibaigus

7.Žemės mokestis Privačios žemės sa-vininkai Privati žemė Metinis tarifas-1,5% žemės kainos(miško že-mės kainos be medynų vertės).Savivaldybių ta-rybos savo biudžeto sąskaita turi teisę suma-žinti žemės mokestį arba visai nuo jo at-leisti. Neapmokestinama:1.bendronaudojimo keliai;2.žemės sklypai,nuosavybės teise priklau-santys užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms;3.miško, istorijos ir kultųros paminklų žemė;4.nuo žemės mokesčio atleidžiami I ir IIgr.invalidai,senatvės pensininkai ir ne-pilnamečiai vaikai,kai šeimose nėra dar-bingų asmenų ir žemės sklypo dydis ne-viršija savivaldybių nustatytų neapmo-kestinmųjų dydžių. Mokėjimo terminą nustato savival-dybės.Mo-kestis įskaitomas į mokėtojo veiklos sąnaudas

8.Žemės nuo-mos mokestis Juridiniai asmenys Nuomuojamos valstybi-nės žemės ar priva-čios že-mės skly-pas,van-dens telki-niai Metinis tarifas-6% valstybinės žemės ir valstybinio vandens tel-kinio kainos.Atlygini-mo už privačios žemės nuomą dydis nustato-mas nuomuotojo ir nuo-mininko susitarimu.Sa-vivaldybių tarrybos savo biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti že-mės nuomos mokestį arba visai nuo jo at-leisti. Neapmokestinama valstybinės žemės nuoma:1.biudžetinių įstaigų,mokslo ir mokymo reikalams bei sporto aikštynams,bazėms ir pan.naudojama žemė2.I ir IIgr. Invalidams,senatvės pensinin-kams ir nepilnamečiams vaikams, jei šei-mose nėra darbingų asmenų,išnuomuota žemė tam tikromis sąlygomis.3.laisvųjų ekonominiųzonų valdymo bendrovės moka 50%mažesnį nuomos mokestį.4.už žemės sklypus,kuriuose leista steigti ūkininko ūkį(susigrąžinantiems žemę), sklypus prie daugiabučių gyvenamųjų na-mų ir kitais atvejais iki sutarties įregis-travimo taikomas lengvatinis 1,5%tarifas. Mokėjimo terminas priklauso nuo nuomos sutarties sudarymo aplinkybių.Mokestis įskaitomas į mokėtojo veiklos sąnaudas

9.Mokestis už valsty-binius gam-tos išteklius Juridiniai ir fiziniai asmenys,įstatymų nustatyta

tvarka išgaunan-tys LR valstybi-nius gamtinius išteklius Valstybi-niai gam-tos ištek-liai Nustato vyriausybė kiekvienam ištekliui litais už natūrinį matavimo vienetą Nuo mokesčio atleidžiami žemės nau-dotojai,ūkiniams reikalams(ne pardavi-mui)naudojantys statybinių žaliavų me-džiagas ir vandenį,esančius jiems suteik-tame sklype Mokamas avansu lygiomis metinės sumos dalimis iki kito ket-virčio pirmojo mėn.15d.Mokestis įskaitomas į gamybos kaštus

10.Naftos ir dujų išteklių mokestis Juridiniai ir fiziniai asmenys, nustatyta tvarka iš-gaunantys naftą ir dujas LR teritorijoje ir jos eko-nominėje zonoje Baltijos jūroje iš-gaunama nafta ir dujos a)bazinis mokesčio ta-rifas-20%naftos ir dujų pardavimo kainos,bet ne mažesnės neiLR Vy-riausybės nustatyta kontrolinė kkaina;b)tarifas didinamas 9 punktais,kai nafta ir du-jos išgaunamos valsty-bės lėšomis surastuose ir išžvalgytuose telki-niuose – Taip pat kaip ir 9 punkte

11.Mokesčiai už aplinkos teršimą Juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie ter-šia aplinką ir kuriems nustatyti norrmaty-vai; kurie teršia ap-linką iš mobilių taršos šal-tinių;teršia gaminiais ir pakuo-tės atlie-komis Išleidžia-mi į aplin-ką fiziniai, cheminiai ir biologi-nai terša-lai,gami-niai,pakuotė,neigia-mai vei-kiantys žmogų ir aplinką Mokesčių tarifai nusta-tomi vienai teršalų to-nai,gaminio vienetui ar jo kg,pakuotės tūrio(l) ar svorio(kg)vienetui 1.Juridiniai ir fiziniai asmenys,savo lėšo-mis įgyvendinantys gamtosaugos priemo-nes,mažinančias teršimą ne mažiau kaip 10%,skaičiuojant nuo didžiausio lleistino taršos normatyvo, atleidžiami nuo mo-kesčio.2.Juridiniai ir fiziniai asmenys už teršimą iš mobilių taršos šaltinių tam tikromis są-lygomis. Mokestis mokamas kas ket-virtį arba kas pusę metų per 30d. nuo ataskaiti-nio lai-kotarpio pabaigos

12. Įmokos į garantį fon-dą Visos įmonės, viešosios įstaigos, bankai ir kkredito unijos Darbo užmokes-tis,nuo kurio skai-čiuojamos privalomojo VSD įmokos 0,2% priskaičiuoto dar-buotojams darbo užmo-kesčio – Mokėtojai įmokas į Garantinį fondą moka kas mėnesį iki 15d.

13.Azartinių lošimų mo-kestis Azartinių lošimų bendrovės Gautos įp-laukos mi-nus išmo-kėtos su-mos;loši-mo įren-ginių skai-čius a)už A ir B kategorijos lošimo automatus ati-tinkamai 1800 ir 600Lt per mokestinį laikotar-pį;b)už ruletės,kortų ar kauliukų stalą-12000Lt per mokestinį laikotar-pį;c)15%nuo skirtumo (įplaukos-išmokos) – Mokestis mokamas kas ket-virtį iki kito mė-nesio 15d

14.Prekių apyvartos mokestis Prekių gamintojai ir trans-portuoto-jai Lengvieji automobiliai (LA), erotinio ir smurtinio pobūdžio spaudos leidiniai (ES),par-fumerijos,kosmeti-kos (PK) prekės LA-15% vertės, virši-jančios 100tūkst.Lt; ES-75%vertės; PK-10Lt už litrą Neapmokestinamos prekės:1.eksportuotos;2.prekės,įvežamos kaip parama, užsienio šalių diplomatinių ir konsulinių atstovy-bių veiklai,taip pat fizinių asmenų įveža-mos prekės nustatytų kiekių;3.prekės neapmokestinamos importo mo-kesčiais Mokamas kas mėn. iki kito mėn. paskutinės dienos.

15. Cukraus mokestis Cukraus produktų,kurių su-dėtyje cukraus,gamintojai, importuo-tojai,reali-zuotojai Cukraus produktai,kurių su-dėtyje yra cukraus ((Vyriau-sybės pat-virktintas sąrašas) 0,01 lito už 1procentą cukraus kilograme pro-dukto. Mokesčio netaikymo atvejai-kaip ir 14 punkte nurodytiems atvejams. Mokamas kas mėnesį iki kito mėn.pas-kutinės dienos

16.Baltojo cukraus virš-kvočio mo-kestis LR cuk-raus ga-mintojai, realizavę cukrų vi-daus rin-koje Baltasis cukrus, realizuo-tas vidaus rinkoje Cukraus mokesčio dy-džio ir maksimalios bendrojo cukraus im-porto muito tarifo su-ma(nustatoma 1 baltojo cukraus tonai) – Mokestis sumoka-mas ka-lendori-niams me-tams pasi-baigus iki-vasario 1d

17. Mokestis už PNO, re-gistravimą Fiziniai ir juridiniai asmenys Pramonės nuosavy-bės objek-tai (PNO) Už kiekvieną operacijų bei dokumento išdavi-mą įvairūs tarifai Fiziniams asmenims,savo vardu patentuo-jantiems išradimus bei registruojantiems pramoninį dizainą ,,už paraiškos padavimą mokesčių dydis mažinamas 50% Mokesčiai mokami prieš re-gistruojant PNO ir išduodant dokumen-tus

Mokesčių našta Lietuvoje ir šešėlinė ekonomika

Auganti mokesčių našta ir šešėlinė ekonomika, vangios reformos gadina rinkos dalyvių nuotaikas

15-ąjį kartą pristatydami šalies ekonomikos tyrimą Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai Monika Kačinskienė ir Remigijus Šimašius konstatavo, kad, nepaisant vis dar gana spartaus ūkio augimo, gerėjančios įmonių finansinės padėties ir mažėjančio nedarbo, didėjančio vartojimo, sėkmingai veikiančių įmonių vadovai prognozuoja, kad BVP 2005-aisiais turėtų augti 6,3 proc.

Vadinasi, maždaug puse procento kukliau nei praėjusiais metais. Tokią įvykių tėkmę jų manymu lems sąstingis reformų, darbo užmokesčio, verslo sąlygų gerinimo srityse bei nevaisingos pastangos kovojant su šešėline ekonomika.

Prasideda “darbas sau”

2005m. – gegužės 5-ąją, laisvosios rinkos instituto skaičiavimais, turėtų išaušti vadinamoji laisvės nuo mokesčių diena. T.y. būtent nuo šio ketvirtadienio kiekvienas vidutinis mokesčių mokėtojas pradeda dirbti savo paties bei šeimos gerovei, o ne tam, kad būtų išlaikytas sparčiai augantis valstybės aparatas ir finansuojamos jo žinioje tebesančios veiklos.

Tai yra santykinės mokesčių naštos rodiklis, parodantis, kokią žmogaus sukuriamų gėrybių dalį paima valdžia ir perskirsto per nacionalinį biudžetą ir nebiudžetinius fondus.

Instituto ekspertai mokesčių naštą skaičiuoja kaip visų prognozuojamų valstybės mokestinių pajamų ir bendrojo nacionalinio produkto santykį, remdamasis pasaulyje pripažinta metodika. Ji naudojama aapskaičiuojant laisvės nuo mokesčių dieną JAV, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse.

Apskaičiuojant mokesčių naštą pagal šią metodiką nėra įtraukiamos piniginės išlaidos ir laiko sąnaudos, susijusios su mokesčių administravimu, bei valstybės skolinimasis, kuris Lietuvoje kasmet didėja ir gali virsti mokesčių našta ateityje.

Pasak LLRI 2005-aisiais Lietuvos žmonės ir verslininkai mokesčių jungą vilko 125 dienas, arba trimis dienomis trumpiau nei pernai, tačiau, instituto teigimu, tai toli gražu nerodo, jog lietuviai pradėjo mokėti mažiau mokesčių.

Šiemet valstybės funkcijoms finansuoti mokesčių absoliučia suma bus surinkta daug daugiau nei pernai. Dėl išaugusio sukurto bendrojo nacionalinio produkto santykinė mokesčių našta sumažės – nuo 35,1 proc. 2004 metais iki 34,1 proc. šiemet. Tuo tarpu absoliuti mokesčių našta padidės – 2004 metais sudariusi 17,7 mlrd. litų, 2005-aisiais sudarys net 19,4 mlrd. litų.

Šešėlinis verslas klesti

Apibendrindami Lietuvos ekonomikos tyrimą instituto analitikai pastebėjo, kad rinkos dalyviai šiais metais laukia pastebimai lėtesnio šalies ūkio augimo nei praėjusiais metais. Jei 2004-aisiais bendrasis vidaus produktas išaugo 6,8 proc. (2003-iaisiais fiksuotas 7,4 proc. augimas), tai dabar prognozuojamas “tik” 6,3 proc., t.y. vis dar gerokai spartesnis nei daugelyje ES senbuvių. Beje, tokios prognozės atspindi ir oficialų vidaus bei tarptautinių institucijų prognozes, dauguma kurių žada lėtesnį augimą.

“Sąlygos ūkio plėtrai juo toliau, juo llabiau po truputį prastėja. Kol kas dar turime ankstesnių reformų teigiamas pasekmes, bet toliau reikia teigiamų žingsnių”, – tikino LLRI viceprezidentas Remigijus Šimašius.

Pasak M.Kačinskienės, galima daryti prielaidą, kad rinkos dalyviai tiesiog pradėjo situaciją vertinti be euforinių ir perdėm optimistiškų lūkesčių, prieš metus sietų su Lietuvos stojimu į ES.

Dabar visi rinką veikiantys procesai vertinami santūriau, tikimasi mažesnio, tačiau stabilaus augimo užimtumo, darbo užmokesčio, investicijų ir užsienio prekybos srityse. Pagrindiniai ūkio vystymosi varikliai – vidaus rinkos plėtra, po įstojimo į ES pagerėjusios eksporto sąlygos ir narystės paskatinta specializacija daugelyje sričių. Respondentų manymu, eksportas ir importas šiemet turėtų augti atitinkamai 13,8 ir 12,6 proc. (pernai – 13,2 ir 12,4 proc.).

Tyrimo duomenimis, įmonių grynasis pelningumas šiais metais augs vidutiniškai nuo 6,2 iki 6,3 proc., nuosavybės grąža – 10,6 iki 10,9 proc. Šiemet tyrimams ir inovacijoms įmonės ketina skirti 6,5 proc. visų išlaidų.

Vardydama objektyvias priežastis, lemiančias lėtesnį ekonomikos augimą, ekspertė minėjo nevykdomas reformas strateginėse srityse, sąlyginai menkas užsienio investicijas, gyventojų emigraciją ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą. Ypač rimta problema ji laiko didėjančias šešėlinės ekonomikos apimtis.

Tyrime pastebima, kad jei 2004-ųjų pavasarį rinkos dalyviai kalbėjo apie šešėlinės ekonomikos smuktelėjimą iki maždaug 18,6 proc., tai dabar, jų manymu, “šešėlis” ūgtelėjo beveik iki 21

proc. BVP.

Spėjama, kad šešėlinei ekonomikai smukti trukdo nemažėjanti ir, manoma, augsianti mokesčių našta, mokesčių politikos nenuoseklumas ir nenuspėjamumas, griežti darbo santykių reguliavimai, toliau didinami cigarečių akcizai, pablogėjusios individualiųjų įmonių verslo sąlygos.

“Tokių rodiklių nematėme jau paskutinius penkerius metus. Šešėlinės ekonomikos klausimas vartojamas kalbant apie verslo sąlygas – du trečdaliai apklaustųjų sakė, kad jos negerėja”, – pastebėjo M.Kačinskienė.

Pasak LLRI ekspertės, kai kurie minimalūs mokesčiai Lietuvoje – didesni nei vidutiniškai ES. Jos teigimu, nors dalis šių trukdžių Lietuvoje atsiranda ar ddidėja dėl šalies teisės aktų derinimo su ES teise, kartais šis “taip yra ES” valdžios atstovų naudojamas kaip užsklanda, leidžianti greitai priimti tokius sprendimus.

Dėl kai kurių atvejų ar nuostatų, ekspertės nuomone, galima derėtis ir siekti palankesnių sąlygų. Specifinė Lietuvos, kaip šalies, turinčios kaimynių – ne ES narių, situacija suteikia dar didesnį pagrindą kontrabandai, nes kaimyninėje Rusijoje cigarečių akcizas maždaug 9 kartus mažesnis nei Lietuvoje.

Beje, LLRI analitikų duomenimis, net 41 proc. Lietuvos darbuotojų dalį atlyginimo gauna “vokeliuose”. Likusi algos ddalis – oficialusis minimalus atlyginimas. Prognozuojama, kad atlyginimų “vokeliuose” rodiklis nemažės, kol nesumažės darbo apmokestinimas. Instituto ekspertai nuo diskusijų apie mokesčių reformą pradžios ragina imtis ryžtingesnio gyventojų pajamų mokesčio mažinimo, nes tai būtų didesnė paskata atlyginimus mokėti legaliai.

IŠVADOS

Lietuvos mokesčių ppolitika nukreipta į besąlygišką didėjančio biudžeto formavimą, griežtinant mokesčių administravimą. Taikomi mokesčių tarifai nėra dideli, palyginti su daugelio kitų šalių analogiškų mokesčių tarifais, tačiau labai išplėsta mokesčių bazė, neaiškios ir dažnai keičiamos mokesčių bazės apskaičiavimo taisyklės, kurias labai dažnai nustato ne įstatymų leidėjas, o Finansų ministerijos ar net Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai.

Lietuvos mokesčių sistemos struktūra yra daugialaipsnė, vieni mokesčiai įeina į kitų mokesčių bazę, ją dar labiau išplėsdami. Todėl, pakeitus vieno mokesčio tarifus arba mokesčio apskaičiavimo bazę, dažnai tuojau pat keičiasi ir kitų mokesčių bazė bei bendra mokesčių našta, kurios iki šiol nei šalies įstatymai, nei Vyriausybės nutarimai nereglamentuoja. Tokiomis sąlygomis, kai per metus apkeičiama mokesčių apskaičiavimo tvarka, geras verslo planas po jo realizavimo gali pasirodyti mažai rentabilus ar net ffinansiškai pražūtingas verslininkui.

Didžiausias mokesčių krūvis tenka darbo užmokesčiui, kadangi jis pakliūna į kelių mokesčių bazę. Dėl šios priežasties verslininkai, norėdami sumažinti bendrą mokesčių naštą, yra linkę slėpti realų darbo užmokestį, atsiskaitydami su darbuotojais įvairiomis kitomis formomis.

Yra daug priežasčių, skatinančių mokesčių politikos kaitą, tačiau iki šiol nėra sukurtas visiems priimtinas modelis. Pagrindiniai strateginiai mokesčių politikos netobulumai siejami su įmonių pelno (pajamų) mokesčiu, tačiau jis yra svarbus kaip visos mokesčių sistemos struktūrinis elementas. Atsisakius šio mokesčio, galimi įvairūs įmonių finansinių sstrategijų pokyčiai. Todėl reikia specialaus pajamų apmokestinimo modelio, kuris efektyviai reaguotų į įvairius įmonių finansų strategijos pokyčius.

Šiame darbe išspręstos toli gražu ne visos sudėtingos mokesčių sistemos valdymo problemos. Kad būtų sėkmingai pasiekti reikiami verslo išvystymo ir veiklos ekonominio efektyvumo didinimo rezultatai, šalies Vyriausybė (atitinkamos institucijos) turėtų nustatyti pelno mokesčio panaikinimo normatyvinius koeficientus bei parengti ir įgyvendinti įmonių tankio, gyventojų darbinio užimtumo, įmonių konkurencinio pajėgumo didinimo, mokslo pasiekimų panaudojimo skatinimo programas. Visų šių programų centrine ašimi galėtų būti darbe pasiūlyta mokesčių politikos pertvarkos strategija ir greičiau priimta nauja programa.

Taigi ekonomistai ir verslininkai neturi bendros nuomonės apie mokesčius: vieni mano, kad iš esmės turi racionalizuoti netolygų pajamų pasiskirstymą, kiti gina teiginį, kad, nors mokesčiams būdinga nacionalinių pajamų perskirstymo funkcija, jai realizuoti būtina radikali mokesčių reforma.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Eugenija Buškevičiūtė “Mokečių sistema”;

2. I.Čepienė, V.Meidūnas, P.Puzinauskas “Mokesčiai”;

3. I.Čepienė, V.Meidūnas, P.Puzinauskas “Dabartinė Lietuvos mokesčių sistema”;

4. Kazys Lukaševičius “Verslas ir mokečiai”;

5. “Mokesčių esmė ir apmokestinimo pagrindai”.