Repo ir repo atvirkštiniai sandoriai
[pic]
VILNIAUS KOLEGIJA
EKONOMIKOS FAKULTETAS
Bankininkystės katedra
Dieninių studijų skyriaus
III kurso BN03A grupės studentas
Viktor LIPIN
Kursinis darbas
Darbo vad. lėkt. Birutė PALEVIČIŪTĖ
Vertinimas
Vilnius
2005
TURINYS
1. Įvadas 3
2. Repo sandorių rinkos 4
3. Repo sandorių sudarymas 7
4. Išvados 16
5. Literatūra 17
6. Priedai 18
1. 1 priedas 19
2. 2 priedas 26
ĮVADAS
Atpirkimo sandoris (sutartis) arba repo sandoris (angl. repurchase
agreement, repo) Lietuvos rinkoje profesionalai dažniausiai taip ir
įvardija – „repas“) ir atvirkščias atpirkimo sandoris (angl. reverse
repurchase agreement, reverse repo) yra operacijos tipas, kai rinkos
dalyvis (bankas, įmonė) pasiskolina lėšas parduodamas vertybinius popierius
ir tuo pačiu metu pasižadėdamas atpirkti tuos pačius ir panašius
vertybinius popierius po sutarto laiko ir sutarta kaina. Iš esmės repo yra
visiškai vertybiniais popieriais garantuota terminuota paskola (t.y.
vertybiniai popieriai yra užstatas už pasiskolinamas lėšas). Tai vienas iš
tų retų atvejų, kai finansinė naujovė JAV rinkoje atsirado ne komercinių
finansinių institucijų, bet Centrinio banko iniciatyva. Vienas iš 1913
metais įsteigtos Federalinės rezervų sistemos uždavinių buvo skatinti
tarptautinę prekybą, suteikiant jai finansavimą. Pagrindinis toks
instrumentas buvo banko akceptai. 1914 metais Federalinė rezervų sistema
ėmė teikti trumpalaikes paskolas mažomis palūkanomis, imdama užstatus banko
akceptus. Tai ir buvo repo rinkos pradžia (nors sandoriai vadinosi
perpardavimo sandoriais (angl.resale agreements). Tokiu būdu Federalinė
rezervų sistema be rizikos galėjo skatinti eeksportą. Be rizikos, nes repo
paskolą visiškai dengia užstatas. Greitai idėją perėmė komercinės
institucijos. Nuo 1984 metų liepos Federalinis rezervų bankas užstatu
akceptų nebepriima, tam tinka tik iždo skolos instrumentai.
Repo sandoris – tai, iš esmės, pinigų skolinimas, laikinai
parduodant vertybinius popierius (toliau vadinsim VP). Kreditorius iš
kliento įsigyja VP sutartam terminui, o suėjus šiam terminui juos parduoda
klientui už iš anksto sutartą kainą.
Šio darbo pagrindinis tikslas yra susipažinti su repo sandoriais
bei jo vykdymo procesu.
Darbo informacija pateikiama, remiantis įvairiais šaltiniais:
rašytine literatūra, internetinių svetainių informacija.
REPO SANDORIŲ RINKOS
JAV repo rinka siekia 1,85 trilijono USD arba apie 55,35 proc. JAV
iždo instrumentų nominalios vertės, arba vidutiniškai 200-300mlrd. USD
vertės sandorių per dieną.
|JAV repo sandorių užstatai 1999 metais |
|Iždo bilietai |71,00% |
|Iždo obligacijos |13,90% |
|Iždo vekseliai |9,20% |
|Kiti |5,90% |
Tarptautinės repo rinkos pradžia buvo devinto XX a. dešimtmečio
viduryje-pabaigoje, kai repo ėmė atlikinėti JAV institucinių bankų Londono
padaliniai. Dešimto dešimtmečio pradžioje repo rinkoje ėmė aktyviai veikti
ir Europos bankai-Barclays Capital, UBS, Deutsche bank, CSFB, SBC ir Banque
Paribas, taip pat ir Japonijos firmos Nomura ir IBJ.
Repo sandorius Lietuvoje sudaro bankai ir finansų maklerio įmonės.
Kalbėdami apie vertybinius popierius turėsime omenyje akcijas, nors repuoti
galima ir pvz. obligacijas.
Lietuvoje repo rinkos sandoriai ėmė rastis maždaug 1996-98 metais.
Labai sėkmingai repo sandorius su bankais sudarinėja finansų maklerio
įmonės, pasiskolindamos lėšas akcijų paketams supirkti, ir tuo pačiu metu
užstatydamos superkamas akcijas arba kitus vertybinius popierius. Iš
Lietuvos bankų vienas aktyviausių repo sandorių sudarinėtojas šiuo metu yra
bankas „Snoras“.
|Šalis |Metai |Repo rinkos dydis, kaip procentas nuo |
| |Nominalusis BVP |M3 |Vyriausybės |
| | | |skolos |
|Belgija |1995 |18,4 |22,5 |23,5 |
| |1997 |25 |28,9 |31 |
|Prancūzija |1995 |14,5 |20,4 |34,7 |
| |1997 |21,7 |32,8 |47,3 |
|Italija |1995 |8,1 |9 |6,5 |
| |1997 |9,9 |11,1 |7,3 |
|Japonija |1995 |n.d. |n.d. |n.d. |
| |1997 |5,7 |2,8 |9 |
|D.Britanija |1995 |0 |0 |0 |
| |1997 |9,5 |10,0 |17,4 |
|JAV |1995 |12 |18,3 |17,8 |
| |1997 |14,9 |22,9 |22,4 |
Repo rinkos auga tiek apyvarta, tiek dalyvių ratu. Atsirado
euroobligacijų, įmonių obligacijų, besivystančių rinkų instrumentų ir
akcijų repo. Daugelio šalių repo rinkose dabar galima derinti
euroobligacijas ir įmonių obligacijas, arba akcijas ir VVP. Repo leidžia
sumažinti skolinimosi kaštus, padidina obligacijų likvidumą.
Repo gali būti laikomas kapitalo rinkos instrumentu, nes jo pasiūlą
ir paklausą lemia obligacijų rinkos sąlygos. Tačiau tuo pačiu metu repo yra
ir pinigų rinkos instrumentas, nes gaunami pinigai gali būti laikomi
trumpalaike paskola. Iš esmės tai hibridinis instrumentas. Repo palūkanų
normos yra artimos kitų pinigų rinkos instrumentų palūkanų normoms. 1996-98
metais JAV iždo vekselių ir repo palūkanų normos skyrėsi vidutiniškai 76
baziniais punktais. NNuo iždo vekselių yra skirtumas dėl to, kad repo yra ne
visai be kredito rizikos, priklausomai nuo užstato, be to, repo neturi
antrinės rinkos. Repo palūkanų normas palaiko faktas, kad jis yra kitų
pinigų rinkos instrumentų pakaitalas. Jeigu jų palūkanos per daug išauga,
lėšas interesantai skolinasi kitais būdais, ir repo paklausa sumažėja, tuo
tarpu repo skolintojų pasiūla skolinti už didesnes palūkanas irgi padidėja,
todėl palūkanos pasikoreguoja.
Kitas repo rinkai priskirtinas instrumentas – pardavimo – pirkimo
sutartys (angl.sell/buyback agreements) yra du atskiri sandoriai, vienas su
išankstinio sandorio atsiskaitymu. Forwardo kursas priklauso nuo rinkos
palūkanų normos. Ši struktūra yra paprasta teisiškai ir atlikimo požiūriu,
dėl to dažnai naudojama besivystančiose rinkose. Šie sandoriai irgi
priskiriami repo rinkos instrumentams.
Išvystytose rinkose apie pusė visų išleistų obligacijų yra
paskolinamos per repo, vertybinių popierių skolinimo (securities lending)
arba pardavimo/pirkimo (sell/buyback) operacijas. Motyvas tradicinis-
dileriai turi kažkaip finansuoti ilgas ir trumpas įvairių finansinių
instrumentų pozicijas, o skolintojai nori uždirbti daugiau. Kitaip sakant,
iždo instrumentų dileriai per atpirkimo sandorius atgauna dalį lėšų, kurias
jie investavę į iždo instrumentus. Pagal repo sandorį dažniausiai
instrumento pinigų srautai (kupono palūkanos) priklauso iždo instrumento
savininkui (t.y. dileriu, kuris skolinasi pinigus repo sandoriu), o ne tam,
kuris tuos popierius laiko užstatu. Tokiu būdu, dileris ir išlaiko
instrumento teikiamą naudą savo rankose, ir atgauna dalį lėšų.
Taip pat repo sudaromi norint garantuoti užstatu kredito ir
likvidumo rrizikas (pvz., išduodant kreditus), centriniai bankai per repo
valdo likvidumą tarpbankinėje rinkoje. Centriniai bankai dabar vis labiau
perėjo prie repo kaip prie pagrindo atviros rinkos operacijoms. Europoje
jau seniai repo palūkanų normos valdymas nurengė lombardo ir diskonto tipo
palūkanų normų valdymą kaip Centrinio banko pinigų politikos priemonę.
Centriniams bankams repo yra pagrindinis atviros rinkos operacijų
instrumentas, leidžiantis greitai ir efektyviai sumažinti arba padidinti
pinigų kiekį rinkoje. Kai žiūrima iš Centrinio banko pozicijų, paprastai
vartojamas ne atvirkščios atpirkimo sutarties, bet porinio pirkimo-
pardavimo sandorio (angl.matched sale-purchase agreement, MSP) terminas.
Tai operacija, kai centrinis bankas parduoda VVP iš savo portfelio,
susiurbdamas pinigų perteklių rinkoje. Kai centrinis bankas daro paprastą
repo (tam dažniausiai taikoma aukciono forma), suteikdamas pinigų rinkai,
tai jis priima aukščiausių palūkanų pasiūlymus iki paskutinio žemiausio
priimtino (t.y. iki paskutinės normos (angl.stop-out rate)), t.y. kurie už
paskolą mokės daugiausia, o kai daro porinio pirkimo-pardavimo sandorį, tai
priima žemiausių palūkanų pasiūlymus, kad pasiskolintų pinigus pigiausiai.
Techniškai porinis pirkimas-pardavimas skiriasi nuo atvirkščio repo, ir
įforminamas kaip paprastas VVP pardavimas, nes Centriniam bankui draudžiama
skolintis iš privačių šaltinių.
Įmonės JAV repo rinkoje ėmė dalyvauti šeštame dešimtmetyje dėl
įvairių rinkos reguliavimų ir suvaržymų. Tuo metu JAV bankams buvo
uždrausta mokėti palūkanas už indėlius iki pareikalavimo. Be to, buvo
griežtai nustatyta maksimali palūkanų už terminuotus indėlius norma-iki 5%
bankams ir ne daugiau 5,22 paskolų institucijoms (angl.thrift
institutions). Tuo tarpu, atsigaunant
ekonomikai, įmones užplūdo laisvi
pinigai. Reikėjo rasti, kaip sumažinti alternatyvius laisvų pinigų laikymo
kaštus. Tačiau įmonės nenorėjo patirti kainų rizikos investuojant į finansų
rinkos instrumentus, jos norėjo turėti saugius indėlius, bet su didesnėmis
palūkanomis. Atvirkščias repo tam buvo idealus instrumentas. Bankai
susiurbdavo laisvus pinigus pateikdami užstatu VVP iš savo portfelio.
Palūkanos buvo didesnė negu indėlių, nes nebuvo jų apribojimo. Gandai sako,
kad pirmoji repo buvo atlikti tarp General Motors Corporation ir Discount
Corporation, pirminio VVP dilerio. Vėliau repo buvo panaudoti, kai
aštuntame dešimtmetyje padidėjo palūkanų normos, ir įmonių finansinių
investicijų vertė smarkiai smuko. Jų parduoti firmos negalėjo, nes tada
būtų užfiksuoti nuostolį. Kadangi balanse jie stovėjo buhalterine verte,
tai niekam nekliudė, o pardavus tektų rašyti į nuostolį. Tada buvo rasta
išeitis, kad galima pasiskolinti pinigų užstatant VP rinkos verte, bet
neužfiksuojant nuostolio balanse.
Atvirkščias atpirkimo sandoris būtų žiūrint iš lėšų tiekėjo
(skolintojo) pusės. Paprastai sandorio tipas priklauso nuo to, kas buvo
operacijos iniciatorius, bet yra išimčių. Pavyzdžiui, atpirkimo operacijos
tarp dilerio ir kliento arba dilerio ir Centrinio banko paprastai nusakomos
iš dilerio pozicijų. Atpirkimo sandoriai tarpbankinėje rinkoje paprastai
sudaromi trumpam-nuo vienos nakties iki keleto savaičių termino. Jeigu repo
terminas yra ilgiau nei naktis, tai jis vadinamas terminuotu repo sandoriu
(angl. term repo). Ilgesnio galiojimo laiko atpirkimo sandoriai sudaromi
pagal standartą-1, 2, 3 savaitės ir 1, 2, 3, kartais 6 mėnesiai. Gali būti
ir neterminuotos atpirkimo sutartys (angl.open repo), iki tiek, kiek abi
pusės susitaria. Tuomet kas dieną jie pakoreguojami atpirkimo sutarčių
palūkanų normai. Dažniausiai JAV rinkoje trumpalaikiai (iki 1 savaitės)
atpirkimo sandoriai sudaromi 25 milijonų USD ir pasitaiko 100 000 USD, bet
mažiausias nominalas JAV, kuris tinka dilerio operacijoms, yra 1 milijonas
USD. Lietuvoje populiarūs atpirkimo sandorių dydžiai, kai užstatas VVP
svyruoja nuo 1mln. iki 10mln.litų.
2. REPO SANDORIŲ SUDARYMAS
Repo sandoriai nuo pat pradžių sudarinėjami užbiržinėje,
tarpbankinėje rinkoje, kainos kotiruojamos Reuters arba Telerate sistemoje.
Kad būtų paprasčiau sudarinėti sandorius, pasirašoma Pagrindinė
(Generalinė) sutartis, kuri numato visų repo sandorių sąlygas (angl.
PSA/ISMA Global Master Repurchase Agreement). Tam tikrais atvejais, ypač
skolinant ilgam laikui, sudaroma atskira repo sutartis.
Lietuvoje kai kuriais atvejais repo užstatu naudojamos įmonių
akcijos, o atpirkimo sandoriai gali būti sudaromi ir atskirų sutarčių
pagrindu, t.y. neturint vienos generalinės sutarties.
Atpirkimo sutarties palūkanų norma yra suderama abiejų sutarties
pusių ir nepriklauso nuo vertybinio popieriaus mokamų palūkanų ar
dividendų. Atpirkimo sutarties palūkanų normą veikia visos pinigų rinkos
sąlygos, o taip pat panašių sutarčių palūkanų normos.
Atpirkimo sutarties pelningumas apskaičiuojamas taip:
I=FV*i*T/360
Kur: I-uždirbtos palūkanos;
FV-paskolintos repo sandoriu lėšos, repo nominalas;
i-repo palūkanų norma;
T-dienų skaičius. Dienų bazė ACT/360.
Pvz., 1mln.LTL, 1 dienos repo uždarbis su 5,75 proc.palūkanomis bus
skaičiuojamas taip:
1 000 000*0,0575*1/360=159,72 LTL
Jei tomis pačiomis sąlygomis investuota 110 dienų tai:
1 000 000*0,0575*10/360=1579,72 LTL
Nors atpirkimo sutartys sudaromos santykinai nerizikingų vertybinių
popierių pagrindu, tačiau pačios sutartys nėra nerizikingos. Atpirkimo
sutartys, ypač ilgesnio galiojimo termino, turi palūkanų normos ir kredito
riziką. Sudarant atpirkimo sutartį tai reikia įvertinti. Paprastai kaip
papildomas užstatas pateikiami vertybiniai popieriai. Užstatas gali būti
saugomas atskiroje sąskaitoje, pateikiamas pardavėjui ar laikomas pas
trečią pusę.
Pvz., repo sandorio pirma „koja“ parduodama 1mln. LTL, nominalo 270
dienų 5 proc.iždo vekseliai. Tada užstato vertė (ir maksimali paskolos
suma):
1 000 000*(1-0,05)*270/360=962 500 LTL
Paprastai pradinė atpirkimo sandorio vertė būna mažesnė už ją
pagrindžiančių vertybinių popierių rinkos vertę, kad būtų mažesnė
skolintojo rinkos rizika (t.y. rizika, kad užstato rinkos vertė smuks ir
paskolinta suma nebus visiškai padengta užstatu). Papildomų vertybinių
popierių (užstato) marža (angl.haircut) turi būti pakankama, kad sugebėtų
apsaugoti nuo užstato kainos pokyčių atpirkimo sutarties metu. Ši marža
apsaugo užstato savininką nuo galimo jo vertės sumažėjimo žemiau paskolos
dydžio. Jeigu marža bus per maža, tai visiškai garantuota paskola gali
virsti dalinai garantuota paskola. Jeigu marža bus per aukšta, tai
skolinimosi per repo kaštai per daug išaugs.
Papildoma marža pinigine išraiška=Užstato rinkos vertė-Repo
nominalas
Užstato rinkos vertė=(Repo nominalas)/(1-Papildoma marža baziniais
punktais)
Nuo 1985 metų JAV buvo krypstama prie maržos standartizacijos. 25
baziniai punktai per mėnesį yra standartas užstatui. Iždo instrumentais,
2proc. (200 bazinių punktų) per mėnesį-užstatui depozitų sertifikatais; 300
bazinių punktų pper mėnesį marža ipoteka garantuotiems instrumentams, ir
pan. Maržos dydį lemia:
( Repo terminas-kuo jis ilgesnis, tuo didesnė kainos rizika ir
didesnė papildoma marža.
( Užstato kainos nepastovumas (angl.volatility), kurį lemia:
( Užstato instrumentų emitento tipas.
( Ar užstatas kuponinis, ar nulinio kupono. Pastarojo kainos
nepastovumas didesnis.
( Užstato terminas arba trukmė, kuo ilgesnis, tuo didesnis kainos
nepastovumas.
( Užstato instrumentų rinkos aktyvumas. Kuo rinka likvidesnė, tuo
mažesnis kainos nepastovumas.
( Kita repo šalis. Kuo patikimesnis ir geriau žinomas partneris,
tuo mažesnė reikalaujama marža.
Su nuolaida rinkoje pardavinėjamoms obligacijoms marža paprastai
būna didesnė, negu su premija pardavinėjamoms obligacijoms. Marža didėja,
didėjant kredito rizikai. Iždo vertybiniams popieriams ji būna mažesnė,
negu kitiems pinigų rinkos vertybiniams popieriams.
Repo sandorio vertė (nominalas)=VP užstato vertė LTL*(1-papildoma
marža)= =962 500 LTL * (1-0,0025)=960 093 LTL.
Tai reiškia, kad už pateiktą 962 500 LTL vertės Iždo vekseliais
užstatą pagal repo bus galima gauti 960 093 LTL paskolą.
Kadangi abi atpirkimo sutarties pusės patiria palūkanų normos
riziką, tai yra priimta kas dieną daryti pataisas, kad būtų išlaikoma iš
anksto sutarta užstato norma (tai vadinama įvertinimu rinkos verte (angl.
marked to market)). Jei atpirkimo sutarties užstatu esančio vertybinio
popieriaus rinkos vertė smunka, tai iš skolininko gali būti pareikalauta
pateikti daugiau papildomų vertybinių popierių ir atvirkščiai.
Taigi, pirma sandorio „koja“ (angl.leg) buvo pasiskolinta 960 093
LTL, ssakykime, 90 dienų už 4,75 repo palūkanų normą. Tada antra sandorio
„koja“ kreditoriui sugrįžta:
Repo nominalas+Palūkanos=FV*(1+i*T/360)=960
093*(1+0,0475*90/360)=971494 LTL
Kur: FV-paskolintos repo sandoriu lėšos, repo nominalas;
i-repo palūkanų norma;
T-dienų skaičius. Dienų bazė ACT/360.
Kaip matyti aukščiau, užstatui naudojami instrumentai įvertinami
pagal vertę sandorio pradžioje, dėl to dažnai gaunami nepatogūs skaičiai,
net keletas po kablelio. Tai buvo nepatogu, ir devintame dešimtmetyje rinka
ėmė apvalinti nesveikus užstato vertės skaičius dėl patogumo. Tokia
praktika leido atsirasti apgaudinėjimams (Drysdale Government Securities
firmos atvejis 1982 metų gegužę), kurie sukėlė beveik visišką repo rinkos
apmirimą. Dėl to 1982 metais Niujorko Federalinis rezervų bankas išleido
tikslaus repo vertinimo taisykles, reikalaujančias visiško, tikslaus ir
kaupiančias palūkanas naudojančio repo užstato vertinimo. Naudojant
apvalinimą, kuponinės obligacijos užstatui buvo vertinamos tik pagal rinkos
vertę, neįskaičiuojant susikaupusių palūkanų.
Todėl pvz., Drysdale naudojo atvirkščią repo skolintis aukšto
kupono obligacijas ( ir kurių kaina žemiau nominalo), sumokant per repo tik
rinkos vertę ( su papildoma marža-dar mažiau), o gautas obligacijas iš
karto parduodavo rinkoje pagal rinkos vertę plius susikaupusios palūkanos.
Tokiu būdu visai lengvai buvo pasiimamas susikaupusių palūkanų dydžio
pelnas. Kadangi susikaupusios palūkanos yra didžiausios aukšto kupono
obligacijoms netoli kupono mokėjimo termino, tai nesąžiningi žaidėjai ir
ieškojo būtent tokių obligacijų. Gautas susikaupusių palūkanų skirtumas
turėjo būti investuotas rinkoje tuo metu esančia palūkanų norma. Atvirkščio
repo termino gale reikėjo atpirkti užstatą rinkoje už rinkos kainą sus
susikaupusiomis palūkanomis.
Todėl tokio arbitražo pelnas priklausė nuo to,
ar gautas skirtumas buvo investuotas aukštesniu negu kuponas pelningumu ir
ar obligacijų kaina per repo laiką nepadidėjo, kitaip sakant, pelningai
operacijai reikėjo, kad palūkanų normos per repo laiką paaugtų. Nelaimei,
Drysdale spekuliacijų metu palūkanų normos ėmė kristi, ir firma patyrė
milžiniškus nuostolius. Vien tik bankas Chase, per kurį dirbo Drysdale,
patyrė 160mln. USD nuostolį. Nuo to laiko rinka dar taiko visą užstato
įvertinimą rinkos verte plius sukauptos palūkanos.
1982 metų rugpjūčio mėnesį bankrutavo dar vienas JAV VVP dileris:
Lombard – Wall Securities. Daugelis įmonių buvo paskolinę šiai firmai
pinigų per repo, gaudami VVP užstatą. Kai jie bandė atgauti savo lėšas ir
repo palūkanas, grąžindami užstatą, pateko į teisinę aklavietę – bankroto
paskelbimas draudė parduoti per kokį firmos turtą iki galutinio teismo
sprendimo. Kadangi 1978 metų JAV bankroto įstatymas nieko nesakė apie repo
sandorius, tai firmos duotas užstatas tapo traktuojamas kaip bet kuris
kitas firmos turtas, o lėšas skolinusios įmonės gavo proporcingą
likviduotos firmos turto dalį kaip ir visi kiti kreditoriai. Rinka tai
suprato kaip neigiamą ženklą, nes toks teismo sprendimas atmetė kiekvieno
repo sandorio užstato nepriklausomybės faktą. Tokiu būdu 1982 metai JAV
repo rinkai tikrai buvo „juodi“.
1984 metais JAV bankroto įstatymas buvo pakeistas, atleisdamas
visus repo (išskyrus kai užstatas buvo komerciniai vekseliai) sandorius nuo
bankroto procedūrų draudimo pardavinėti bankrutavusios firmos turtą, ir
leido užbaigti repo sandorį,kai tik paskelbiamas kurios nors šalies
bankrotas. Be to, atsiliepiant į tokias problemas, repo buvo
standartizuotas. Jeigu ankščiau sandorius sudarydavo žodžiu,turint tik
sandorio patvirtinimą, tai 1982 metais Public Securities Association sukūrė
teisiškai apibrėžtą repo sandorį, kuris užstatą padaro neatskiriama
sandorio dalimi, be to, numato užstato pateikimo procedūrą. Jeigu repo
atliekamas kaip paprastas VP pirkimas ir pardavimas, tai teismas negali
įrodyti, jog tai yra repo.
Didžiąją dalį atpirkimo sutarčių sudaro Iždo vertybinių popierių
trumpalaikės ir terminuotos atpirkimo sutartys. Tačiau kartais
investuotojai turi keisti sandėrio sąlygas, siekiant įgyvendinti atskirus
investicinius sprendimus. Kai kada suderinama, kad institucija, kuri
išleido vertybinius popierius, gali perpirkti atpirkimo sutartį. Piniginės
atpirkimo sutartys (angl. „dollar rolls“) taip pat priklauso šiai
kategorijai. Jų yra du tipai. Fiksuoto kupono piniginės atpirkimo sutarties
atveju pardavėjas sutinka atpirkti tokio paties kupono vertybinius
popierius,kaip pardavė. Pelningumo išlaikymo sutartis (angl. yield
maintenance agreement) yra rečiau pasitaikantis atpirkimo sutarties tipas.
Šiuo atveju pardavėjas įsipareigoja atpirki tokį patį pelningumą duodančius
vertybinius popierius. Piniginių atpirkimo sutarčių atveju dažniausiai
naudojami ipotekos vertybiniai popieriai. Sandorių terminas yra 1-11
mėnesių, dažniausiai 1-3 mėnesiai. Dar yra atvirkščios iki galiojimo
termino pabaigos atpirkimo sutartys (angl. „reverse to maturity“). Pagal
jas pradinis pardavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus panaikinamas, nes
repo terminas atitinka atpirkimo sutarties užstatu esančių vertybinių
popierių likusį iki galiojimo pabaigos laiką. Paprastai šiuo atveju
naudojami kuponiniai vertybiniai popieriai, pardavinėjami su nuolaida,
lyginant su nominalia verte. Atviras ttokių vertybinių popierių pardavimas
atneštų nuostolį, kurio instituciniai investuotojai nenori patirti.
Atvirkščiai iki galiojimo termino pabaigos atpirkimo sutartis šį trūkumą
pašalina, suteikdama pardavėjui galimybę už gautas lėšas investuoti į
aukštesnio pelningumo finansinius instrumentus. Paprastai pagrindinę
(nominalo) sumą ir paskutines kupono išmokas tiesiogiai iš užstato
vertybinio popieriaus emitento gauna pirkėjas. Kitas atpirkimo sutarčių
tipas yra kintamo termino atpirkimo sutartys (angl. flex repo). Tai
terminuota sutartis tarp dilerio ir kliento, paprastai firmos. Klientas
perka iš dilerio vertybinius popierius ir gali dalį jų parduoti atgal iki
atpirkimo sutarties galiojimo termino pabaigos. Tokiu būdu gauti pinigai
dažnai naudojami finansuojant statybas ir kitus keleto etapų projektus. Kai
kažkuriame etape prireikus lėšų, klientas reikiamą vertybinių popierių
kiekį parduoda atgal dileriui. Kartais sudarant tokią atpirkimo sutartį yra
nustatomas pardavimų atgal grafikas, tačiau jo retai laikomasi. Dėl
padidintos palūkanų normos rizikos dileriai moka mažesnes normas, negu
terminuotoms paskoloms. Kintančio galiojimo termino atpirkimo sutartims
dažnai suteikiami papildomi vertybiniai popieriai, paprastai Iždo.
Indeksuojamos atpirkimo sutartys (angl. indexed repo) yra terminuotos
sutartys, kurių pagrindas yra palūkanų norma. Ji periodiškai
perskaičiuojama pagal federalinių fondų normą, LIBOR ar kokią kitą
trumpalaikę palūkanų normą.
Finansinės institucijos gali skolintis pinigus repo sandoriui,
kitaip sakant, skola naudotis užstato pirkimui. Tai bus padengtas atpirkimo
sandoris (angl. covered repo), nes paskola repo sandoriui finansuoti
derinama su vertybinių popierių, pateiktų užstatui pirkimu. Jeigu daroma
atvirkščiai, už vertybinius popierius per repo gauti pinigai paskolinami,
tai yra ppadengtas atvirkščiais atpirkimo sandoris (angl. covered reverse
repo). Tokio operacijos yra pelningos, jeigu skolinamasi pigiau, negu
skolinama (teigiamas skirtumas (angl. carry)). Skirtumo tarp paskolinimo ir
skolinimosi palūkanų normos (angl. carry) egzistuoja tam tikrą laikotarpį
(angl. carry period), kai investicijos į vertybinius popierius per repo
finansuojamos skolas.Pavyzdžiui, jei 90 dienų termino Iždo vekselio, kurio
pelningumas 5,75 proc. finansuojamas 30 dienų termino 5,5 proc paskola per
repo sandorį, tai sirtumas bus 0,25 proc. (25 baziniai punktai), o skirtumo
laikotarpis – 30 dienų. 60 likusių nefinansuojamų repo sandoriu Iždo
vekselio termino dienų vadinama likučiu (angl. tail bill). Operacija bus
pelninga tik tada, jeigu likučio pardavimas rinkos kaina duos pakankamai
lėšų gražinti repo paskolą su palūkanomis. Kitaip sakant, šiuo atveju
spekuliuojama, kad palūkanos augs. Viskas priklausys nuo likučio kainos,
arba palūkanų normos (likučio pelningumo). Jei likučio pelningumo norma
(angl. tail) kyla, tai likučio kaina smunka , tad tokia spekuliacija su
repo gali tapti nuostolinga. Viskas priklauso nuo pelningumo kreivės
formos. Jeigu jinai kylanti, tai norint gauti teigiamą skirtumą reikia
ilgesnio termino Iždo vekselių pirkimą finansuoti trumpesnio termino repo
paskola. Bet teigiamo skirtumo pelną dar gali panaikinti į blogą pusę
pakrypusi likučio palūkanų norma. Galima paskaičiuoti lūžio tašką, arba
maksimalias/minimalias palūkanas, kuriomis gali būti parduotas likutis
esant kylančiai/smunkančiai pelningumo kreivei, kad padengtas repo dar būtų
pelningas. Kitaip sakant, kiek turi pakilti arba smukti palūkanų normos,
kad likučio pardavimas taptų nuostolingas. Skaičiavimas priklauso nuo
tikslo ir prielaidu:
rinkos dalyvių naudojamas greitas apytikris lūžio taško
įvertinimas:
d*=d+(d-i)*Trepo/Tlik
kur: d*-apytikris lūžio taškas;
d-iždo vekselių pelningumo norma;
i-repo palūkanų norma;
Trepo-repo terminas arba skirtumo laikotarpis dienomis;
Tlik-likučio terminas dienomis. Kitaip sakant, investuotojas
gali imti spekuliuoti, jei jis tikisi, kad likutis bus geresnis negu lūžio
taške.
| Pinigų |Pinigų gavimai |
|mokėjimai | |
|1 koja (1-ma |90d. TerminoVVP pirkimas už |VVP pirkimas |
|diena) |5,75proc. |finansuojamas 30d. repo|
| |P=1 000 |už 5,5proc. |
| |000*(1-0,0575*90/360)=985 625 |985 625 LTL |
| |LTL | |
|1 koja (30-ta |Grąžinamas repo nominalas su |Parduodamas likutis už |
|diena) |palūkanomis: |nežinomą normą, d*: |
| |Repo palūkanos: |P*=1 000 |
| |1 000 000*(1-0,055*30/360)=4 |000*(1-d*60/360) |
| |583 LTL |d*=5,75 |
| |Repo nominalas su palūkanomis: |proc.+(5,75-5,5)(30/60)|
| |985 625+4583=990 208 LTL |=5,875proc. |
| | |P*=990 208,4 LTL arba |
| | |pagal lygti |
|Bendras pinigų | | |
|srautas | | |
|(sudedamos abi |1 975 833 LTL |1 975 833,4 LTL |
|kojos, pinigų | | |
|laiko vertė | | |
|neįskaičiuojama | | |
Kaip matyti, apytikrė norma sulygino abu pinigų srautus.
Vadinasi, jeigu po 30 dienų palūkanų norma už 60 dienų VVP bus 5,875proc.,
tai spekuliacija bus be pelno. Kadangi tokia spekuliacija lošia iš palūkanų
normų smukimo, tai visos palūkanų normos žemiau 5,875proc.operacijų padarys
pelninga.
Aukščiau minėtas
skaičiavimas yra apytikris, nes neįskaičiuoja
papildomos užstato maržos ir palūkanas skaičiuoja ne nuo faktinio repo
nominalo, o nuo tokio nominalo, lyg ir užstatas būtų imamas nominalia
verte, t.y. nuo 1mln.LTL. Šiuo atveju tikslus skaičiavimas be maržos bus
toks:
| |Pinigų gavimai |
|Pinigų mokėjimai | |
|1 koja (1-ma diena)|90d. termino VVP pirkimas už|VVP pirkimas |
| |5,75proc. |finansuojamas 30d. repo |
| |P=1 000 000*(1-0,0575* |u= 5,5proc. |
| |90/360)=985 625 LTL |985 625 LTL |
|2 koja (30-ta |Grąžinamas repo nominalas su|Parduodamas likutis u= |
|diena) |palūkanomis: |ne=inom1 norm1, dd*: |
| |Repo palūkanos: |P*=1 000 000*(1-d* |
| |985 625*(1-0,055*30/360) = 4|*60/360) = 990 142,45 |
| |517,45 LTL |LTL, iš čia |
| |Repo nominalas su |d*=5,91 proc. |
| |palūkanomis: | |
| |985 625+4 517,45= 990 142,45| |
| |LTL | |
|Bendras pinigų | | |
|srautas (sudedamos | | |
|abi kojos, pinigų |1 975 767,45 LTL |1975 767,45 ltl |
|laiko vertė | | |
|neįskaičiuojama) | | |
Kaip matyti, apytikriai skaičiavimai duoda mažesnį likučio
pelningumą, dėl to apytikriai skaičiavimai tinka prekiautojams, kadangi
sumažina sandorio pelningumą. Jeigu aproksimacija padidintų sandorio
pelningumą, būtų blogai, nes prekiautojai imtųsi sandorio, kuris vėliau
pasirodytų esantis nuostolingas. Kitaip sakant, naudojant apytikrį
skaičiavimą galima gauti tik geresnį rezultatą už tikslius skaičiavimus.
Marža sumažina užstato vertę, kitaip sakant, už tą pačią VVP vertę
galima mažesnę repo ppaskolą. Sakykime, šiuo atveju marža yra 5 baziniai
punktai:
| |Pinigų gavimai |
|Pinigų mokėjimai | |
|1 koja (1-ma |90d. termino VVP pirkimas už |VVP pirkimas |
|diena) |5,75 proc. |finansuojamas 30d.repo u=|
| |P=1 000 000*(1-0,0575* |5,5 proc. |
| |90/360) = 985 625 LTL |Repo nominalas= 985 625 |
| | |USD (1-0,0005)= 985 |
| | |132,19 LTL |
| | |Maržos vertė= 985,625 – |
| | |985 132,19= 492,81 LTL |
|2 koja (30-ta |Grąžinamas repo nominalas su |Parduodamas likutis |
|diena) |palūkanomis: |(angl.tai bill) už |
| |Repo palūkanos: 985 132,19 |nežinomą normą, d* |
| |LTL |P*=1 000 000*(1-d* |
| |(1-(0,055*30/360))= 4 515,19 |60/360) = 989 647,38 + |
| |LTL |492,81 = 990 140,19 LTL, |
| |Repo nominalas su |i6 2ia d= 5,92 proc. |
| |palūkanomis: | |
| |985 132,19+ 4 515,19= 989 | |
| |647,38 LTL | |
|Bendras pinigų | | |
|srautas ( | | |
|sudedamos abi |1 975 272,38 LTL |1 975 272,38 LTL |
|kojos, pinigų | | |
|laiko vertė | | |
|neįskaičiuojama) | | |
Atvirkščias repo būna pelningas atvirkščiai, čia lošiama ant
smunkančios pelningumo kreivės, kai rinka laukia palūkanų normų smukimo.
Laukiama nedidelio palūkanų normų smukimo arba didelio kilimo. Jeigu
pelningumo kreivė yra kylanti, tai atvirkščias repo tinka, kai tikimasi
nedidelio palūkanų normų kilimo, arba neriboto smukimo. Tik tais atvejais
bus pelningas sandoris. Visada galima paskaičiuoti likučio normos lūžio
tašką, analogiškai. Aproksimacija tinka ta pati formulė.
Papildoma užstato marža yra kapitalo apsauga nuo rizikos. Laikyti
maržą kaip visišką apsaugą nuo kapitalo praradimo nemokumo atveju reikštų
didelius maržos kaštus ir būtų labai konservatyvus požiūris. Realybėje
marža yra faktiškai grąžinamas su antra koja. Tokiu būdu maržos kaštai
sudaro prarastą jo dydžio kapitalo alternatyvinius investavimo kaštus per
repo laikotarpį. Pavyzdyje maržos vertė lygi 492, 81 LTL. Tai reiškia, kad
30 dienų prarasta palūkanų pajamos, kurias būtų galima gauti investavus šią
sumą. Praktikoje šie kaštai dažniausiai ignoruojami, nes dileriai, darydami
šimtus pirkimo-pardavimo operacijų, tiesiog juos prilygina nuliui. Jeigu,
pavyzdžiui, daroma prielaida, kad kapitalo kaštai maržai yra, pvz. 15
proc., tai kaštai minėtu atveju:
492,81 ((0,15*30/365)=6,08LTL.
IŠVADOS
Taigi komerciniai bankai yra didžiausi repo dalyviai. Kaip minėta,
dideliems bankams nuolat reikia tarpbankinės rinkos lėšų. Repo yra
alternatyvus pigių lėšų šaltinis. Maži bankai pinigų gali pritraukti
depozitais, bet negali skolinti didelių paskolų dėl kapitalo ribojimo. Tad
laisvas lėšas jie paskolina tarpbankinėje rinkoje. Tačiau kai jiems patiems
prireikia lėšų, būna sunkiau jų gauti, ir čia jiems padeda repo. Dažnai
repo rinkoje kaip viena iš šalių dalyvauja pinigų rinkos fondai.
Išanalizavęs repo sandorius galima pateikti tokius jų privalumus
bei trūkumus:
Repo privalumai:
➢ Būdas pasiskolinti pinigų. Klientas turi daugiau pinigų
investavimui į vertybinius popierius bei gali susikurti
investavimo svertą. (Akivaizdu, kad tuos naujai nusipirktus VP
galima būtų vėlgi repuoti ir nusipirkti dar daugiau VP ir taip
padidinti svertą. Jei uždarant repą, nepakanka pinigų išpirkti
viską iškart, viską reikėtų atpirkti atvirkštine tvarka.).
➢ Kitaip negu paprastos paskolos atveju, pinigų grąžinimas ir
palūkanų mokėjimas įvyksta repo uždarymo metu, o ne kas mėnesį.
Repo trūkumai:
➢ Biurokratizmas. Tenka pasirašinėti sutartis, kitus dokumentus.
Kreditoriai įvairiais būdais stengiasi pagreitinti šitą procesą:
faksas, elektroninis paštas, telefonas. Bet apie repo sudarymą
vienu pelės paspaudimu Lietuvoje kol kas pamirškite.
➢ Repuojant keičiasi nuosavybės teisė. (Bet pagal paskutinį VMI
išaiškinimą mokesčių atžvilgiu toks sandoris yra traktuojamas
kaip pinigų pasiskolinimas, o ne VP pardavimas ir neturi įtakos
apskaičiuojant įsigijimo dieną.) Paprastai sutartyje yra
sutariama, kad dividendai ir kitokios išmokos tuo metu, kai VP
teisiškai nepriklauso klientui, yra pervedamos į specialią
sąskaitą, atitinkama suma mažinama išpirkimo kaina. Taip pat
kreditorius gali suteikti jums įgaliojimą dalyvauti akcininkų
susirinkime.
Rašydamas šį darbą susidūriau su tokiomis problemomis: mažai yra
literatūros apie repo sandorius, nėra jokių statistinių duomenų. Manau, kad
įgytos žinios padės man ateityje bei dabar plačiau esu susipažinęs su repo
sandoriais.
LITERATŪRA
1. BALTRŪNIENĖ, Violeta. Bendrosios studijų darbų ir veikalų raštų
rengimo rekomendacijos. Vilnius: Vilniaus kolegija, 2003. 74 p. ISBN 9955-
519-16-9.
2. PPrieiga per internetą:
2.1. http://www.spekuliantai.lt/page.php?id=10
2.2. http://www.snoras.com/corporate/securities/repo/
2.3http://www.lb.lt/acts/Result.asp?F=12000030931&Y=1999&M=4&D=8&Ye=20
05&Me=5&De=26&SS=Ie%F0koti&P=26
2.4 http://www.hansa.lt/naujienos360_189.html
Darbą baigiau 2005-12-16
Viktor Lipin
PRIEDAI
1 priedas
LIETUVOS BANKO VALDYBOS
N U T A R I M A S
2000 m. kovo 9 d. Nr.31
Vilnius
DĖL ATPIRKIMO SANDORIŲ TARP LIETUVOS BANKO IR BANKŲ SUDARYMO IR VYKDYMO
TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin.,
1994, Nr.99-1957; 1996, Nr.30-731; 1997, Nr.67-1666) 11 straipsnio 1 dalies
1 punktu bei 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos banko valdyba n u t
a r i a:
1. Patvirtinti Atpirkimo sandorių tarp Lietuvos banko ir bankų
sudarymo ir vykdymo taisykles (pridedamos).
2. Nustatyti, kad nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos atpirkimo
sandoriai sudaromi tik su tais bankais, kurie su Lietuvos banku pasirašė
naują atpirkimo sandorių sutartį.
3. Pavesti Lietuvos banko valdybos pirmininkui nustatyti šio nutarimo
1 punkte minimų taisyklių įgyvendinimo tvarką.
4. Pripažinti netekusiais galios:
4.1. Lietuvos banko valdybos 1997 m. sausio 30 d. nutarimą Nr.17
,,Dėl Lietuvos banko atpirkimo sandorių (repo) sudarymo ir vykdymo tvarkos”
(Žin., 1997, Nr.16-354);
4.2. Lietuvos banko valdybos 1997 m. liepos 17 d. nutarimą Nr.161
,,Dėl Lietuvos banko atpirkimo sandorių (repo) sudarymo ir vykdymo tvarkos
1 bei 9 punktų dalinio pakeitimo ir papildymo” (Žin., 1997, Nr.70-1795);
4.3. Lietuvos banko valdybos 1997 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr.258
,,Dėl Lietuvos banko atpirkimo
sandorių (repo) sudarymo ir vykdymo tvarkos
1 punkto bei Terminuotųjų indėlių Lietuvos banke aukcionų tvarkos 2 punkto
pakeitimo” (Žin., 1997, Nr.107-2724);
4.4. Lietuvos banko valdybos 1998 m. kovo 26 d. nutarimo Nr.59 ,,Dël
Lietuvos banko teisës aktø pakeitimo” (Žin., 1998, Nr.29-795) 6 punktą;
4.5. Lietuvos banko valdybos 1999 m. vasario 25 d. nutarimą Nr.24
,,Dėl Lietuvos banko atpirkimo sandoriø (repo) sudarymo ir vykdymo tvarkos
dalinio pakeitimo ir papildymo” (Žin., 1999, Nr.21-613);
4.6. Lietuvos banko valdybos 1999 m. birželio 10 d. nutarimą Nr.89
,,Dėl Lietuvos banko valdybos 11997 m. sausio 30 d. nutarimo Nr.17 ,,Dėl
Lietuvos banko atpirkimo sandorių (repo) sudarymo ir vykdymo tvarkos’’
dalinio pakeitimo” (Žin., 1999, Nr.53-1733);
4.7. Lietuvos banko valdybos 1999 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr.194
,,Dėl Lietuvos banko atpirkimo sandorių (repo) sudarymo ir vykdymo tvarkos
dalinio pakeitimo’’ (Žin., 1999, Nr.109-3201).
5. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja nuo 2000 m. birželio 1 d.
Valdybos pirmininkas Reinoldijus Ðarkinas
PATVIRTINTA
Lietuvos banko
valdybos
2000 m. kovo 9 d.
nutarimu Nr.31
ATPIRKIMO SANDORIŲ TARP LIETUVOS BANKO IR BANKŲ SUDARYMO IR VYKDYMO
TAISYKLĖS
I. BENDROJI DALIS
1. Šiose taisyklėse vartojamos pagrindinės sąvokos:
atpirkimo kaina – vertybinių popierių kaina, apskaičiuota pagal šių
taisyklių 1 priedą;
atpirkimo sandoris – susitarimas, kuriuo viena šalis (pardavėjas)
įsipareigoja sutartą dieną (atsiskaitymų už perkamus vertybinius popierius
dieną) perduoti kitos šalies (pirkėjo) nuosavybėn apibrėžtus vertybinius
popierius, pirkėjas įsipareigoja tuos vertybinius popierius priimti,
sumokėti už juos pirkimo kainą, ir kitą, vėlesnę dieną (atsiskaitymų už
atperkamus vertybinius popierius dieną) tuos pačius vertybinius popierius
perduoti pardavėjo nuosavybėn, o pardavėjas įsipareigoja juos priimti ir
sumokėti už juos atpirkimo kainą;
atpirkimo palūkanos – atpirkimo sandoryje nustatytos palūkanos,
kurias pardavėjas moka pirkėjui, atpirkdamas vertybinius popierius. Šios
palūkanos skaičiuojamos nuo pirkimo kainos ir įskaitomos į atpirkimo kainą;
bankas – Lietuvos Respublikos komercinis bankas arba užsienio banko
filialas (skyrius), veikiantis Lietuvos Respublikoje;
fiksuotųjų palūkanų aukcionas – Lietuvos banko rengiamas atpirkimo
sandorių aukcionas, prieš kurį Lietuvos bankas fiksuoja atpirkimo palūkanų
normą, pagal kurią bus tenkinami visi pasiūlymai, dalyvaujantys aukcione;
pardavimo aukcionas – Lietuvos banko rengiamas atpirkimo sandorių
aukcionas, kuriame Lietuvos bankas, kaip pardavėjas, atrenka bankų
pasiūlymus aukciono sąlygomis pirkti vertybinius popierius iš Lietuvos
banko pagal atpirkimo ssandorius;
pirkimo aukcionas – Lietuvos banko rengiamas atpirkimo sandorių
aukcionas, kuriame Lietuvos bankas, kaip pirkėjas, atrenka bankų pasiūlymus
aukciono sąlygomis parduoti vertybinius popierius Lietuvos bankui pagal
atpirkimo sandorius;
pirkimo kaina – pagal teisės aktuose, reglamentuojančiuose perkamų
vertybinių popierių išleidimą ir apyvartą, nustatytą kainų apskaičiavimo
tvarką ir Lietuvos banko nustatytą pelningumo dydį apskaičiuota vertybinių
popierių kaina, suapvalinta iki keturių skaitmenų po kablelio;
ribinis(-iai) pasiūlymas(-ai) – ribinių arba sutartinių palūkanų
aukcione laimėjęs vienas ar keli pasiūlymai, kuriuose nurodyta atpirkimo
palūkanų norma yra mažiausia (didžiausia) iš pirkimo (pardavimo) aukcione
laimėjusių pasiūlymų;
ribinių ppalūkanų aukcionas – Lietuvos banko rengiamas atpirkimo
sandorių aukcionas, kuriame laimėję bankų pasiūlymai tenkinami pagal
ribiniuose pasiūlymuose nurodytą atpirkimo palūkanų normą;
sutartinių palūkanų aukcionas – Lietuvos banko rengiamas atpirkimo
sandorių aukcionas, kuriame laimėję bankų pasiūlymai tenkinami pagal
kiekviename iš jų nurodytą atpirkimo palūkanų normą;
tiesioginis atpirkimo sandoris – ne aukcione sudaromas atpirkimo
sandoris.
2. Lietuvos bankas sudaro atpirkimo sandorius tik su tais bankais,
kurie su Lietuvos banku yra pasirašę atpirkimo sandorių sutartis.
3. Pagal atpirkimo sandorius gali būti perkami ir parduodami Lietuvos
Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai (toliau – vertybiniai
popieriai), jeigu:
3.1. jų antrinė apyvarta neapribota;
3.2. jų emitentas yra įsipareigojęs išpirkti vertybinius popierius ne
anksčiau kaip penktą darbo dieną po atsiskaitymų už atperkamus vertybinius
popierius dienos;
3.3. nuosavybės teise jie priklauso pardavėjui, nėra įkeisti ar kitaip
apribotos teisės jais disponuoti;
3.4. jie atitinka papildomus atrankos kriterijus, kuriuos gali
nustatyti Lietuvos bankas.
4. Atpirkimo sandoriai gali būti sudaromi aukcione arba tiesiogiai
(tiesioginis atpirkimo sandoris).
5. Lietuvos banko rengiamų atpirkimo sandorių aukcionų (toliau –
aukcionų) rūšys:
5.1. pirkimo aukcionas;
5.2. pardavimo aukcionas.
6. Pagal organizavimo būdą aukcionas gali būti:
6.1. fiksuotųjų palūkanų aukcionas;
6.2. kintamųjų palūkanų aukcionas, kuris yra skirstomas į:
6.2.1. ribinių palūkanų aukcioną,
6.2.2. sutartinių palūkanų aukcioną.
7. Mažiausia suma, nurodyta banko pasiūlyme sudaryti su Lietuvos banku
atpirkimo sandorį(-ius) arba taikoma tenkinant tokį pasiūlymą, yra 100 000
Lt. Banko pasiūlyme nurodomos ir tenkinant pasiūlymą taikomos sumos
kartotinis yra 100 000 Lt.
II. AUKCIONO ORGANIZAVIMAS
8. Lietuvos bankas ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną praneša
bankams, turintiems teisę dalyvauti aukcione, Lietuvos banko valdybos
pirmininko ar jo įgalioto asmens nustatytas būsimo aukciono sąlygas.
8.1. Būtinos sąlygos:
8.1.1. aukciono data,
8.1.2. atpirkimo terminas,
8.1.3. aukciono rūšis ir organizavimo būdas,
8.1.4. atsiskaitymų už perkamus vertybinius popierius diena,
8.1.5. atsiskaitymų už atperkamus vertybinius popierius diena,
8.1.6. fiksuotoji atpirkimo palūkanų norma prieš fiksuotųjų palūkanų
aukcioną,
8.1.7. vertybiniai popieriai, kurie gali būti perkami ir parduodami
pagal atpirkimo sandorius, bei jų įvertinimas;
8.2. Galimos papildomos sąlygos:
8.2.1. papildomi reikalavimai vertybiniams popieriams, kuriuos galima
siūlyti atpirkimo sandoriams sudaryti,
8.2.2. vieno banko aukcionui pateikiamas didžiausias pasiūlymų kiekis
ir(ar) didžiausia pasiūlymo(-ų) suma,
8.2.3. mažiausia (didžiausia) atpirkimo palūkanų norma kintamųjų
palūkanų aukcione, už kurią atpirkimo palūkanų normos bankų pateikiamuose
pasiūlymuose negali būti mažesnės (didesnės),
8.2.4. didžiausia pinigų suma atpirkimo sandoriams sudaryti,
8.2.5. kitos sąlygos;
8.3. Šių taisyklių 8.2.3 ir 8.2.4 punktuose nurodytos aukciono sąlygos
gali būti nustatomos ir aukciono vykdymo metu. Šios aukciono sąlygos gali
būti viešai neskelbiamos.
9. Pageidaujantys dalyvauti aukcione bankai aukciono dieną, ne vėliau
kaip iki 9 val., pateikia Lietuvos bankui šių taisyklių 2 priede nurodytos
formos paraiškas su pasiūlymais. Atpirkimo palūkanų normos pasiūlymuose
turi būti nurodomos dviejų skaitmenų ppo kablelio tikslumu.
Paraiškoje fiksuotųjų palūkanų aukcionui bankas pateikia tik vieną
pasiūlymą. Banko paraiškoje kintamųjų palūkanų aukcionui pateikiamas
pasiūlymų kiekis gali būti apribotas Lietuvos banko skelbiamose aukciono
sąlygose.
Paraiškas patvirtina atitinkamų bankų vadovai arba jų įgalioti
asmenys.
Bankai paraiškas pateikia faksu arba Lietuvos bankui priimtinomis
elektroninio ryšio priemonėmis.
Pasibaigus paraiškų priėmimo laikui, bankas nebegali keisti ar
atsiimti pateiktų paraiškų.
10. Lietuvos bankas turi teisę atmesti bet kurią aukcionui pateiktą
paraišką arba jos dalį, jeigu ji neatitinka šių taisyklių ir aukciono
sąlygų, tačiau apie tai nedelsdamas informuoja paraišką pateikusį banką.
11. Lietuvos banko valdybos pirmininko ar jo įgalioto asmens sprendimu
bankui gali būti neleidžiama dalyvauti aukcione šiais atvejais:
11.1. kai Lietuvos bankas pritaikė bankui kokią nors poveikio
priemonę;
11.2. kai bankas nevykdo ar netinkamai vykdo šiose taisyklėse ar
atpirkimo sandorių sutartyje numatytus įsipareigojimus;
11.3. kai bankas pripažino, kad negali įvykdyti paskutinio prieš šį
aukcioną sudaryto atpirkimo sandorio;
11.4. yra kitų svarbių priežasčių, dėl kurių bankas gali nesugebėti
tinkamai ir laiku atsiskaityti pagal atpirkimo sandorį.
12. Lietuvos bankas nedelsdamas informuoja banką, kad neleidžia jam
dalyvauti aukcione.
III. AUKCIONO VYKDYMAS
13. Aukcionas vyksta Lietuvos banke be aukciono dalyvių.
14. Aukciono metu sudaromas pasiūlymų sąrašas.
15. Fiksuotųjų palūkanų aukciono metu visi į sąrašą įtraukti
pasiūlymai visiškai tenkinami arba proporcingai mažinami, suapvalinus iki
vieno pasiūlymo sumos kartotinio, jeigu Lietuvos bankas šiam
aukcionui
nustatė mažesnę didžiausią pinigų sumą atpirkimo sandoriams sudaryti negu
bendroji įtrauktuose į sąrašą pasiūlymuose pageidauta suma.
16. Kintamųjų palūkanų aukciono metu pasiūlymai sąraše išdėstomi pagal
siūlomą atpirkimo palūkanų normą mažėjimo tvarka, jeigu tai – pirkimo
aukcionas, didėjimo tvarka, jeigu tai – pardavimo aukcionas, kol nebus
viršyta Lietuvos banko nustatyta mažiausia (didžiausia) atpirkimo palūkanų
norma arba kol bendra pasiūlymų suma neviršys Lietuvos banko šiam aukcionui
nustatytos didžiausios pinigų sumos atpirkimo sandoriams sudaryti.
17. Sudarius gautų pasiūlymų sąrašą, atrenkami aukcioną laimėję
pasiūlymai, kurie:
17.1. fiksuotųjų palūkanų aukcione tenkinami pagal prieš aukcioną
skelbtą fiksuotąją atpirkimo palūkanų normą;
17.2. ribinių palūkanų aukcione tenkinami pagal ribinę atpirkimo
palūkanų normą;
17.3. sutartinių palūkanų aukcione tenkinami pagal pasiūlymuose
nurodytas atpirkimo palūkanų normas.
18. Jeigu Lietuvos banko kintamųjų palūkanų aukcionui nustatytos
pinigų sumos dalis, likusi nuo visiškai patenkintų pasiūlymų, yra mažesnė
negu ribiniuose pasiūlymuose nurodyta bendroji suma, šie pasiūlymai
proporcingai mažinami, suapvalinus iki vieno pasiūlymo sumos kartotinio.
19. Tenkinant pasiūlymus, vertybiniai popieriai atrenkami šia tvarka:
19.1. pagal kiekvieną pirkimo aukcione tenkinamą pasiūlymą atrenkama
tiek vertybinių popierių dalyvio paraiškoje pateikta eilės tvarka, kad
bendroji šių vertybinių popierių pirkimo kaina vieno vertybinio popieriaus
tikslumu būtų lygi pasiūlyme nurodytai sumai arba viršytų ją ne daugiau
negu vieno vertybinio popieriaus kaina;
19.2. pardavimo aukcione, kurio organizavimo būdas – fiksuotųjų
palūkanų aukcionas, tenkinant pasiūlymus, kuriuose nurodytos didžiausios
sumos, atrenkami trumpesnio išpirkimo ttermino vertybiniai popieriai;
19.3. pardavimo aukcione, kurio organizavimo būdas – kintamųjų
palūkanų aukcionas, tenkinant pasiūlymus, kuriuose nurodytos mažiausios
atpirkimo palūkanų normos, atrenkami trumpesnio išpirkimo termino
vertybiniai popieriai.
20. Jeigu visiškai arba iš dalies tenkinant pasiūlymą perkami kelių
emisijų vertybiniai popieriai, kiekvienos emisijos vertybinių popierių
pirkimas įforminamas atskiru atpirkimo sandoriu. Tokio pasiūlymo suma arba
jos dalis suskaidoma pagal kiekvieną atrinktą emisiją.
Jeigu bendroji atrinktų vertybinių popierių pirkimo kaina viršija
tenkinamą pasiūlymo sumą, bendroji paskutinės atrinktos emisijos vertybinių
popierių pirkimo kaina atitinkamai sumažinama.
21. Aukciono dieną, iki 11 valandos, Lietuvos bankas kiekvienam
aukciono dalyviui praneša, kokie yra aukciono rezultatai, kaip patenkinti
dalyvio pasiūlymai, ir atpirkimo sandorių sutartyje nustatyta tvarka
nusiunčia atpirkimo sandorio(-ių) patvirtinimą(-us).
Pranešimai siunčiami faksu arba aukciono dalyviui priimtinomis
elektroninio ryšio priemonėmis.
Aukciono dalyviai, nesulaukę pranešimo apie aukciono rezultatus, turi
nedelsdami apie tai informuoti LLietuvos banką.
22. Aukciono dalyvis, gavęs iš Lietuvos banko pranešimą apie aukciono
rezultatus ir atpirkimo sandorio(-ių) patvirtinimą(-us), turi vykdyti savo
įsipareigojimus.
23. Jeigu Lietuvos bankas negauna nė vieno jį tenkinančio pasiūlymo,
aukcionas laikomas neįvykusiu.
IV. TIESIOGINIAI ATPIRKIMO SANDORIAI
24. Lietuvos bankas gali sudaryti tiesioginius atpirkimo sandorius
Lietuvos banko valdybos nustatytais terminais, kurie negali viršyti 90
kalendorinių dienų.
25. Sudarant tiesioginius atpirkimo sandorius, taikomas Lietuvos banko
valdybos nustatytas pelningumas vertybiniams popieriams įvertinti ir
paskolų, teikiamų pagal Paskolų komerciniams bankams suteikimo taisykles,
palūkanų norma, nustatyta vieną darbo dieną prieš tiesioginio atpirkimo
sandorio sudarymą.
26. Lietuvos banko valdyba gali nustatyti didžiausią galimą
įsipareigojimų Lietuvos bankui pagal tiesioginius atpirkimo sandorius sumą.
27. Bankas, pageidaujantis sudaryti su Lietuvos banku tiesioginį(-ius)
atpirkimo sandorį(-ius), pateikia Lietuvos bankui prašymą. Prašyme turi
būti nurodyta:
27.1. pageidaujama suma ir terminas;
27.2. pagal tiesioginį atpirkimo sandorį siūlomi parduoti vertybiniai
popieriai;
27.3. banko likvidumo būklė, banko likvidumo pablogėjimo priežastys ir
numatomi veiksmai banko likvidumui padidinti. Banko likvidumo būklę
apibūdina su banko prašymu pateikiama ataskaita ,,Banko turto ir
įsipareigojimų struktūra pagal terminus’’ (7003 forma), kuri turi būti
parengta pagal naujausius duomenis.
28. Prašymą išanalizuoja ir pasiūlymą dėl prašymo patenkinimo
artimiausiam Lietuvos banko valdybos posėdžiui pateikia Lietuvos banko
Pinigų politikos departamentas.
29. Apie Lietuvos banko valdybos sprendimą dėl banko prašymo Lietuvos
bankas praneša bankui tą pačią dieną.
30. Jeigu Lietuvos banko valdyba banko prašymą patenkina, bankas
siunčia Lietuvos bankui paraišką su pasiūlymu sudaryti tiesioginį(-ius)
atpirkimo sandorį(-ius). Tiesioginiai atpirkimo sandoriai įforminami ir
vykdomi ta pačia tvarka kaip ir aukcione sudaryti atpirkimo sandoriai.
31. Lietuvos bankas gali vienu metu sudaryti su banku kelis
tiesioginius atpirkimo sandorius, kuriuose gali būti numatytos skirtingos
atsiskaitymų už atperkamus vertybinius popierius dienos. Lietuvos banko
valdyba gali nustatyti bankui bendrąją tiesioginių atpirkimo sandorių sumą,
kurios neviršydamas per Lietuvos banko valdybos apibrėžtą laikotarpį bankas
savo iniciatyva gali sudarinėti arba būti sudaręs su Lietuvos banku
tiesioginius atpirkimo sandorius.
V. ATSISKAITYMAI
32. Sudariusios atpirkimo ssandorį, šalys atsiskaito per Lietuvos banko
Atsiskaitymų centrą ir akcinę bendrovę ,,Lietuvos centrinis vertybinių
popierių depozitoriumas” lėšomis ir vertybiniais popieriais apsikeisdamos
vienu metu, t.y. vertybiniai popieriai neperduodami tol, kol nesukauptos
lėšos už juos sumokėti, arba lėšos nepervedamos tol, kol nesukaupti
vertybiniai popieriai.
33. Pardavėjas perduoda vertybinius popierius pirkėjo nuosavybėn, o
pirkėjas priima vertybinius popierius ir sumoka už juos pirkimo kainą
atsiskaitymų už perkamus vertybinius popierius dieną, kuri yra kita darbo
diena po atpirkimo sandorio sudarymo dienos.
34. Pirkėjas vertybinius popierius perduoda atgal pardavėjo
nuosavybėn, o pardavėjas priima vertybinius popierius ir sumoka už juos
atpirkimo kainą atsiskaitymų už atperkamus vertybinius popierius dieną.
35. Pagal atpirkimo sandorį šalys turi atsiskaityti tinkamai ir laiku.
VI. ATPIRKIMO SANDORIO NUTRAUKIMAS IR BAUDOS
36. Bankas turi teisę nutraukti atpirkimo sandorį, jeigu jo galiojimo
metu pripažįsta, kad negalės įvykdyti savo įsipareigojimų. Pripažinęs, kad
negali įvykdyti savo įsipareigojimų, bankas faksu arba Lietuvos bankui
priimtinomis elektroninio ryšio priemonėmis turi patvirtinti, kad nutraukia
atpirkimo sandorį.
37. Atpirkimo sandoris laikomas nutrauktu, jeigu sandorio šalys
neatsiskaito per dvi darbo dienas nuo tos dienos, kurią turėjo įvykti
atsiskaitymai.
38. Jeigu bankas šių taisyklių 36 punkte numatytu atveju nutraukia
atpirkimo sandorį ne vėliau kaip antrą darbo dieną po atsiskaitymų už
perkamus vertybinius popierius dienos, ir dar nėra įvykę jokie
atsiskaitymai pagal šį sandorį, bankas moka Lietuvos bankui 0,1 proc. baudą
nuo atpirkimo sandorio sumos, išreikštos bendrąja atitinkamo vertybinių
popierių kiekio pirkimo kaina.
39. Jeigu sandorio šalys neatsiskaito per dvi darbo dienas nuo
atsiskaitymų už perkamus vertybinius popierius dienos, sandorio šalis, dėl
kurios kaltės atpirkimo sandoris nutraukiamas pagal šių taisyklių 37
punktą, moka kitai sandorio šaliai 0,15 proc. baudą nuo atpirkimo sandorio
sumos, išreikštos bendrąja atitinkamo vertybinių popierių kiekio pirkimo
kaina.
40. Jeigu atpirkimo sandoris nutraukiamas, sandorio šalys atleidžiamos
nuo pareigos jį vykdyti. Jeigu pardavėjas jau yra perdavęs vertybinius
popierius pirkėjo nuosavybėn, o pirkėjas yra sumokėjęs už juos pirkimo
kainą, nutraukus sandorį vertybiniai popieriai lieka pirkėjo nuosavybė, o
pardavėjas nemoka už juos atpirkimo kainos.
VII. VĖLAVIMAS ATSISKAITYTI IR DELSPINIGIAI
41. Sandorio šalis, pavėlavusi įvykdyti piniginius įsipareigojimus
pagal atpirkimo sandorį vieną arba dvi darbo dienas, privalo sumokėti kitai
sandorio šaliai delspinigius nuo neįvykdyto piniginio įsipareigojimo sumos
už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną. Sandorio šalis, pavėlavusi
perduoti vertybinius popierius, delspinigių nemoka.
42. Delspinigiai skaičiuojami pagal šias formules:
D = K1 x PN1/100 x d/360, jeigu pavėlavo atsiskaityti pirkėjas,
D = K2 x PN2/100 x d/360, jeigu pavėlavo atsiskaityti pardavėjas,
kur:
D – delspinigiai litais;
K1 – atpirkimo sandorio suma, išreikšta bendrąja atitinkamo vertybinių
popierių kiekio pirkimo kaina;
K2 – atpirkimo sandorio suma, išreikšta bendrąja atitinkamo vertybinių
popierių kiekio atpirkimo kaina;
PN1 – Lietuvos banko nustatyta vienos nakties paskolų palūkanų norma
atsiskaitymų už perkamus vertybinius popierius dieną;
PN2 – Lietuvos banko nustatyta vienos nakties paskolų palūkanų norma
atsiskaitymų už atperkamus vertybinius popierius dieną;
d – pavėluotų atsiskaityti dienų skaičius.
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
43. Vertybinių popierių atkarpos išmokos nuo atsiskaitymų už perkamus
vertybinius popierius dienos (ta diena neįskaitoma) iki (jeigu sandoris
nenutraukiamas) atsiskaitymų už atperkamus vertybinius popierius dienos
imtinai priklauso pirkėjui.
44. Jeigu atsiskaitymai įvyksta pavėluotai, atkarpos išmokos priklauso
tai sandorio šaliai, kuriai vertybiniai popieriai būtų priklausę nuosavybės
teise, jeigu atsiskaitymai būtų įvykę laiku. Jeigu atkarpos išmoką gavo
kita sandorio šalis, ji ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pavėluotai
įvykusio atsiskaitymo dienos privalo grąžinti šią atkarpos išmoką pirmajai
sandorio šaliai.
45. Sandorio šalis baudas privalo sumokėti per dešimt dienų nuo
atpirkimo sandorio nutraukimo dienos, o delspinigius – per dešimt dienų nuo
dienos, kurią turėjo įvykti atsiskaitymai.
46. Jeigu bankas laiku nesumoka Lietuvos bankui priklausančios baudos,
delspinigių arba laiku negrąžina atkarpos išmokos, Lietuvos bankas nusirašo
šias sumas iš banko sąskaitos Lietuvos banke (bazinės valiutos suma
perskaičiuojama litais pagal oficialų kursą, o kitos užsienio valiutos suma
– pagal Lietuvos banko nustatytą santykį, galiojusį llėšų nurašymo dieną).
47. Šiose taisyklėse minima darbo diena – tai darbo diena Lietuvos
Respublikoje, kurią veikia Lietuvos banko tvarkoma tarpbankinė lėšų
pervedimo sistema ir akcinės bendrovės ,,Lietuvos centrinis vertybinių
popierių depozitoriumas” tvarkoma vertybinių popierių atsiskaitymų sistema.
2 priedas
VERTYBINIŲ POPIERIŲ ATPIRKIMO KAINŲ SSKAIČIAVIMAS
Atpirkimo kaina K2 skaičiuojama pagal formulę:
K2 = K1 + K1 x P /100 x d/360 – C,
kur:
K1 – vertybinio popieriaus su susikaupusiomis palūkanomis pirkimo
kaina (suapvalinta iki keturių skaitmenų po kablelio kiekvienam vertybinio
popieriaus nominaliosios vertės šimtui litų),
P – atpirkimo palūkanų norma,
d – atpirkimo termino dienų skaičius,
C – bendroji atkarpos išmokų suma, kurią sumoka vertybinių popierių
emitentas nuo atsiskaitymų už perkamus vertybinius popierius dienos (ta
diena neįskaitoma) iki atsiskaitymų už atperkamus vertybinius popierius
dienos imtinai.
Atpirkimo kaina neapvalinama.
Pavyzdžiui, sudarytas atpirkimo sandoris, pagal kurį viena šalis iš
kitos pirko 1 000 vnt. vertybinių popierių, kai vieneto nominalioji vertė –
1 000 Lt, bendra visų vertybinių popierių nominalioji vertė yra 1 000 000
Lt, o vieno vertybinio popieriaus pirkimo kaina lygi 99,5423.
1. AAtpirkimo kainos skaičiavimas, kai vertybiniai popieriai neturi atkarpų
arba kai nuo atsiskaitymų už perkamus vertybinius popierius dienos (ta
diena neįskaitoma) iki atsiskaitymų už atperkamus vertybinius popierius
dienos imtinai atkarpos išmokos nėra mokamos:
K1 = 99,5423 Lt
P = 12,00 procentų
d = 14
K2 = 99,5423 + (99,5423 x 12/100 x 14/360) = 99,5423 + 0,4645307. =
100,0068307. Lt
Bendroji atpirkimo sandorio atpirkimo kaina yra 1 000 068,31 Lt.
2. Atpirkimo kainos skaičiavimas, kai nuo atsiskaitymų už perkamus
vertybinius popierius dienos (ta ddiena neįskaitoma) iki atsiskaitymų už
atperkamus vertybinius popierius dienos imtinai kiekvieno vertybinio
popieriaus nominaliosios vertės šimtui litų mokama 4,3 Lt atkarpos
išmoka:
K1 = 99,5423 Lt
P = 12,00 procentų
d = 14
C = 4,3 Lt
K2 = 99,5423 + (99,5423 x 12/100 x 14/360) – 4,3 = 99,5423 +
0,4645307. – 4,3 = 95,7068307. Lt
Bendroji atpirkimo sandorio atpirkimo kaina yra 957 068,31 Lt.
