Įmonės pelno statistinė analizė

TURINYS

ĮVADAS 2

1. ĮMONĖS DUOMENŲ ANALIZĖ REMIANTIS STATISTINIAIS METODAIS 3

1.2. Dinaminės eilutės ir jų analitiniai rodikliai 5

1.3. Santykiniai išvestiniai rodikliai 7

1.4. Ryšių glaudumo rodikliai 8

1.5. Regresijos lygtis 11

1.6. Koreliacijos indeksas ir determinacijos koeficientas 12

2. PROGNOZAVIMO METODAI 13

2.1. Analitinis 13

2.2. Mechaninis (grafinis) metodas 14

2.3. Dinaminės eilutės išlyginimas pagal vidutinį absoliutinį padidėjimą ir vidutinį didėjimo tempą 15

IŠVADOS 17ĮVADAS

Dažniausiai visos įmonės, nepriklausomai nuo jų rūšies, turi vienintelį tikslą, t.y. gauti kuo didesnį pelną iš veiklos. Todėl, stengiamasi įvairiais būdais gerinti savo veiklą: didinti pajamas, dirbti kuo mažesnėmis sąnaudomis ir darbui panaudoti pažangiausias technologijas, plėsti prekybinius plotus. KKuo didesnio pelno siekimas yra aktualus klausimas įmonės vidaus politikoje ir tikslų įgyvendinime. Pelnas, tai atlygis įmonei už jos teikiamas paslaugas, parduodamas prekes.

Tyrimo problema: niekada nebuvo atliekamas joks statistinis tyrimas susijęs su įmonės pelno analizavimu.

Tyrimo tikslas: apdoroti gautus įmonės duomenis pagal remiantis statistiniais analizės būdais.

Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti ar įmonė dirba pelningai;

2. Išsiaiškinti, kaip pardavimų apimtis įtakoja pelną;

3. Įvertinti kaip kito pelnas per 2000-2005 metų laikotarpį;

4. Apskaičiuoti pelno prognozę 2006 metams.

Tyrimo objektas: finansiniai rodikliai.

Darbas buvo atliktas remiantis įmonės pateiktais duomenimis 2000-2005 metų laikotarpiui.1. ĮMONĖS DDUOMENŲ ANALIZĖ REMIANTIS STATISTINIAIS METODAIS

1.1. Vidurkiai ir jų rūšys

Iš įmonės buvo gauti duomenys, kurie pavaizduoti 1.1.1 lentelėje:

Metai 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Pelnas, tks. Lt. 112 138 129 146 173 197

Darbuotojų sk. 36 39 37 48 50 56

Reklamos išlaidos tks. Lt 1 2,5 2 4,5 4,5 5

Apyvarta tks. Lt 320 365 370 372 384 400

Pardavimų apimtis, tks. Vnt. 98 112 100 139 190 240

Klientų sk. 14 20 20 26 30 33

Parduotų prekių savikaina, tks. Lt. 200 210,5 220,3 193 180 186

1.1.1 lent. Įmonėje gauti duomenys

Analizuojant gautus duomenis buvo iišvesti aritmetinis bei progresinis vidurkiai, kurie buvo skaičiuojami taikant šias formules:

– aritmetinis vidurkis;

Progresinis vidurkis buvo apskaičiuotas remiantis už apskaičiuotą vidurkį geresnėmis reikšmėmis. Rezultatai pateikiami 1.1.2. lent.

metai aritmetinis vidurkis progresinis vidurkis

pelnas, tks. Lt. 149,17 185

darbuotojų sk. 44

reklamos išlaidos tks. Lt 3,25

apyvarta tks. Lt 368,5 381,5

pardavimų apimtis, tks. Vnt. 146,5 215

klientų sk. 24

1.1.2. lent. Aritmetinis ir progresinis vidurkiai

Iš gautų duomenų matyti, kad vidutinis pelnas per visą nagrinėjamą laikotarpį yra 149,17 tks. litų, tačiau pasikeitus tam tikrom aplinkybėm, pvz. padidėjus pardavimų apimčiai, pelnas galėtų išaugti iki 185 tks. litų.

Vidutiniškai įmonėje per visą laikotarpį dirba 44 darbuotojai. Reklamos vidutinė išlaidos yra 3,25 tks. Lt.

Vidutinė įmonės apyvarta yra 368,5 tks. Lt per metus, tačiau kintant tam tikriems faktoriams apyvarta galėtų padidėti iki 381,5 tks. Lt.

UAB pardavimų apimtis vidutiniškai siekia 146,5 tks vienetų per mmetus, tačiau pasikeitus tam tikriems faktoriams, vidutinė pardavimų apimtis galėtų išaugti iki 215 tks. vienetų.

Vidutiniškai per metus įmonė aptarnauja 24 klientus.

Norint tiksliau sužinoti, kiek klientų ir už kokią sumą nuperka prekių, buvo apskaičiuojami tokie vidurkiai, pagal turimus duomenis, pateiktus 1.1.1. lentelėje:

Moda +d ;

Mediana Me= ;

Pirmoji bei trečioji kvartilės ;

Devintoji decilė .

Gauti rezultatai pateikiami 1.1.3. lentelėje:

Parduota prekių tks. vnt. Klientų sk. d

sukaupti S

1–5 11 4 2,75 11

5–10 14 5 2,8 25

10–12 5 2 2,5 30

12–15 3 3 1 33

Moda int. (5-10) 5,71

Mediana int. (5-10) 6,96

I-oji kvartilė int. (1-5) 4

III-oji kvartilė int. (5-10) 9,91

IX-oji decilė 11,88

1.1.3. lent. Moda, mediana kvartilė, decilė

Apibendrinant gautus rezultatus, galima tteigti, kad dauguma klientų įsigyja 5,71 tks. vienetų gaminių .

Mediana parodo, kad pusė klientų įsigyja mažiau negu 6,96 tks. vienetų per metus, o pusė-daugiau negu 6,96 tks.

Pirmosios kvartilės rezultatas rodo, kad 25% pirkėjų nuperka mažiau negu 4 tks. vienetų, o 75% – daugiau.

Trečioji kvartilė parodo, kad 75% klientų nuperka mažiau negu 9,91 tks. vienetų gaminių per metus, o 25% – daugiau.

Apibūdinant devintosios decilės gautą rezultatą, matyti, kad 90% klientų įsigyja mažiau negu 11,88 tks. vienetų produkcijos.1.2. Dinaminės eilutės ir jų analitiniai rodikliai

Kadangi šiame darbe nagrinėjamas įmonės pelnas, tai šiuo metodu nagrinėjamas bus jo kitimas per pastaruosius šešerius metus.

Skaičiavimai atliekami remiantis 1.1.1. lentelėje pateiktais duomenimis, o gauti rezultatai pateikiami 1.2.1. lentelėje:

2000 2001 2002 2003 2004 2005

absoliutinis padid. baziniu 0 26 17 34 61 85

absoliutinis padid. grand. – 26 -9 17 27 24

didėjimo tempas baziniu 100 123 115 130 155 176

didėjimo tempas grandininiu – 123 93 113 119 114

padidėjimo tempas baziniu 0 23 15 30 55 76

padidėjimo tempas grandininiu – 23 -7 13 19 14

vidutinis padidėjimo tempas 0,12

vidutinis didėjimo tempas 1,12 (112%)

vidutinis absoliutini padidėjimas 17 tks. Lt.

Vidutinis lygis 149,17 tks. Lt.

1.2.1. lent. Dinaminės eilutės ir jų analitiniai rodikliai

Absoliutinis pelno padidėjimo (sumažėjimo) tempas buvo apskaičiuotas pagal formules:

– grandiniu būdu;

– baziniu būdu.

Apibūdinant gautus rezultatus, matyti, kad per visą nagrinėjamą laikotarpį pelnas padidėjo 85 000 litų. Didžiausias metinis padidėjimas nustatytas 2004 metais, kuomet lyginant su 2003 metais pelnas išaugo 27 000 litų. Metinis sumažėjimas nustatytas 2002 metais -9 000 litų.

Pelno didėjimo (mažėjimo) tempai aapskaičiuojami pagal šias formules:

*100% – grandininiu būdu;

*100% – baziniu būdu.

Iš gautų rezultatų galima teigti, kad per visą analizuojamą laikotarpį pelnas padidėjo 76%. Didžiausias metinis padidėjimas nustatytas 2004 metais, kuomet palyginus su 2003 metais išaugo 19% . Per 2002 metus pelnas sumažėjo 7%.

Padidėjimo (sumažėjimo) tempai skaičiuojami pagal formules:

Vidutinis didėjimo (mažėjimo) tempas apskaičiuojamas pagal formulę:

Iš gauto rezultato matyti, kad vidutiniškai kasmet pelnas padidėja 112%.

Vidutinis padidėjimo (sumažėjimo) tempas apskaičiuotas pagal formulę:

Apibūdinant gautą rezultatą galima teigti, kad per analizuojamą laikotarpį pelnas vidutiniškai padidėdavo po 112%.

Vidutinis absoliutinis padidėjimo (sumažėjimo) tempas apskaičiuojamas pagal formulę:

Šis rezultatas parodo, kad vidutiniškai kasmet pelnas padidėdavo po 17 000 litų.

Vidutinis pelno lygis apskaičiuotas pagal formulę:

=149,17

Šis rodiklis parodo, kad įmonės vidutinis pelnas per 200-2005 metus buvo 149,17 lt.1.3. Santykiniai išvestiniai rodikliai

Santykiniai pelno rodikliai naudojami vertinant įmonės rezultatų kitimą per tam tikrą laikotarpį.

Pagal duomenis pateiktus 1.1.1. lentelėje, buvo išvesti tokie santykiniai rodikliai:

1. pelnas tenkantis vienam darbuotojui;

2. pelnas nuo klientų skaičiaus;

3. pelnas tenkantis vienam reklamos litui;

4. pelnas tenkantis vienam tūkstančiui prekių.

Gauti rezultatai pateikiami 1.3.1. lentelėje:

Metai 2000 2001 2002 2003 2004 2005

pelnas vienam darbuotojui % 2,77 2,56 2,7 2,08 2 1,79

pelnas nnuo klientų sk. % 7,14 5 5 3,85 3,33 3,03

pelnas vienam reklamos litui % 0,1 0,04 0,05 0,02 0,02 0,02

pelnas tūkstančiui prekių % 1,02 0,89 1 0,72 0,53 0,42

1.3.1. lent. Santykiniai išvestiniai rodikliai

Apibendrinant gautus rezultatus, galima teigti, kad pelnas tenkantis vienam darbuotojui mažiausias yra 2005 metais, nors tais metai įmonėje dirbo daugiausiai darbuotojų.

Klientų skaičius kasmet taip pat didėja, tačiau vienam klientui tenkanti pelno dalis vis mažėja. Per visą analizuojamą laikotarpį procentinė pelno dalis vienam klientui sumažėjo nuo 7,14% iki 3,03%.

Reklamos išlaidos taip pat kasmet vis augo, tačiau per paskutinius tris metus vienam reklamos litui tenka tik 0,02% pelno.

Didžiausia pelno dalis tūkstančiui prekių atiteko 2002 metai-1,02%, o 2005 metais tai sudarė tik 0,42%. Taigi, nors gamybos apimtys didėja, tačiau gaminiai atneša procentaliai vis mažesnį pelną.

Galima daryti išvadą, kad gamybos bei padavimų plėtra neatnešė proporcingo pelno padidėjimo.1.4. Ryšių glaudumo rodikliai

Tiesinės koreliacijos koeficientas parodo ryšių glaudumą, jis apskaičiuojamas pagal formulę:

Regresijos koeficientas parodo, kiek pasikeičia rezultatinis kintamasis vertinant jo matavimo vienetais, faktoriniam kintamajam padidėjus vienu jo matavimo vienetu. Šis koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę:

Elastingumo koeficientas parodo, kiek procentų pasikeis rezultatinis kintamasis, faktoriniam kintamajam padidėjus 1%. Apskaičiuojamas pagal formulę:

Buvo tiriama pelno priklausomybė nuo pardavimų apimties. Gauti rezultatai pateikiami 1.4.1. lentelėje:

Įmonės pelnas tks. Lt. (y) pardavimų apimtis tks. Vnt.

112 98

138 112

129 100

146 139

173 190

197 240

Tiesinė koreliacija 0,97

regresijos koef. 0,5

elastingumo koef. 0,49

1.4.1. lent. Pelno priklausomybė nuo pardavimų

apimties

Apibūdinant gautus rezultatus, galima teigti, kad ryšys tarp pelno ir pardavimų apimties yra tiesioginis ir labai glaudus.

Regresijos koef. rodo, kad pardavimų apimties didėjimas lemia pelno didėjimą. Pardavimams padidėjus 1000 vienetų, pelnas padidėtų 500 lt.

Elastingumo koeficientas rodo, kad pardavimams padidėjus 1%, pelnas išaugtų 0,49%.

Tiriant pelno priklausomybę nuo sumos, išleistos medžiagoms įsigyti, buvo gauti rezultatai, kurie pateikiami 1.4.2. lentelėje:

Įmonės pelnas tks. Lt. (y) medžiagos tks. Lt

112 82

138 84

129 83

146 90

173 96

197 100

Tiesinė koreliacija 0,99

regresijos koef. 4,08

elastingumo koef. 2,44

1.4.2. lent. Pelno priklausomybė nuo išlaidų medžiagoms

Šiuo atveju tiesinės koreliacijos koeficientas rodo labai glaudų ir ttiesioginį ryšy tarp pelno ir išlaidų medžiagoms įsigyti.

Pagal regresijos koeficientą matyti, kad padidėjus išlaidoms medžiagoms įsigyti, pelnas padidėtų 4,08 tks. Lt. O elastingumo koef. Rodo, kad jei įmonė įsigytų 1% daugiau medžiagų, tai jos pelnas padidėtų net 2,44%.

Tai geriau bus matyti išanalizavus pardavimų apimties ir medžiagoms išleidžiamų lėšų priklausomybę. Gauti rezultatai pateikiami 1.4.3. lentelėje:

pardavimai tks. Vnt. (y) medžiagos tks. Lt

98 82

112 84

100 83

139 90

190 96

240 100

Tiesinė koreliacija 0,98

regresijos koef. 7,64

elastingumo koef. 4,65

1.4.3. lent. pardavimų apimties ir medžiagoms išleidžiamų lėšų priklausomybė

Tarp pardavimų apimties ir medžiagoms įsigyti išleidžiamų lėšų yra labai glaudus iir tiesioginis ryšys.

Jei įmonė per metus išleistų 1000 litų daugiau medžiagoms įsigyti, tai pardavimai padidėtų 7,64 tūkstančiais vienetų.

Pagal elastingumo koeficientą galima teigti, kad padidinus medžiagų pirkimo išlaidas 1%, pardavimai padidėtų net 4,65%.

Iš visų šių skaičiavimų galima daryti tokias prielaidas, kkad jei įmonė pirks daugiau medžiagų, tai ir produkcijos kiekis didės, o tai įtakos ir pelno didėjimą.1.5. Regresijos lygtis

Tai analitinė išraiška, apibūdinanti kaip faktorinis kintamasis įtakoja rezultatinį. Taikoma tokia formulė:

, kai

;

Lygtis buvo sudaryta duomenims, pateiktiems 1.5.1. lentelėje:

Metai Pardavimai tks. Vnt. Pelnas tks. Lt.

2000 98 112

2001 112 138

2002 100 129

2003 139 146

2004 190 173

2005 240 197

1.5.1. lent. Duomenys regresijos lygčiai

x-pardavimai

y-pelnas

Pritaikius formules gauti šie rezultatai:

Įrašius gautas reikšmes, gausime tokia regresijos lygtį:

Iš jos galima spręsti, kad pardavimams padidėjus 1000 vienetų, pelnas padidės 540 litų.1.6. Koreliacijos indeksas ir determinacijos koeficientas

Koreliacijos koeficientas apskaičiuojamas, kai turima regresijos lygtis ir pagal ją apskaičiuojamos aplygintos reikšmės. Taikoma ši formulė:

Pagal determinacijos koeficientą galima spręsti kiek procentų nepriklausomas kintamasis įtakoja priklausomojo kintamojo variaciją. Šis koeficientas apskaičiuojamas pagal lygtį:

Metai Pardavimai tks. Vnt. Pelnas

2000 98 112 122,97 120,34 1382

2001 112 138 130,53 55,8 125

2002 100 129 124,05 24,5 407

2003 139 146 145,11 0,79 10

2004 190 173 172,65 0,12 567,9

2005 240 197 199,65 7 2287,7

1.6.1. lent. Duomenys koreliacijos indekso ir determinacijos koeficiento apskaičiavimui

149,17

Apskaičiavus ggauti tokie rezultatai:

0,98

0,96

Pagal koreliacijos indeksą galima teigti, kad ryšys tarp pardavimų apimties ir pelno yra labai glaudus, kadangi reikšmė yra labai arti 1. Determinacijos koeficientas rodo, kad pardavimų apimtys, kaip faktorinis kintamasis, įtakoja pelno dydį 96%.2. PROGNOZAVIMO METODAI

2.1. Analitinis

Šiuo atveju apskaičiuojama matematinė analitinė išraiška, apibūdinanti, kaip laikui keičiantis, keičiasi nagrinėjama reikšmė. Taikoma tiesės funkcija:

-parodo, kiek vidutiniškai per vieną laikotarpį padidėja nagrinėjama reikšmė.

ir apskaičiuojami išsprendžiant lygčių sistemą:

Apskaičiuosime, koks bus įmonės pelnas 2006 metais, analizuojant 200-2005 metų llaikotarpį. Reikalingi duomenys pateikiami 2.1.1. lentelėje:

Metai Pelnas t ty

2000 112 1 112 1

2001 138 2 276 4

2002 129 3 387 9

2003 146 4 584 16

2004 173 5 865 25

2005 197 6 1182 36

895 21 3406 91

2.1.1. lent. Analitinio metodo duomenys

=15.63;

=94.46.

Gauname trendo funkciją: 94,46+15,63t,

Norit apskaičiuoti prognozuojamą 2006 metų pelną, į trendo funkciją įrašysime reikšmę t=7.

Gautas rezultatas aiškiai rodo, kad 2006 metų pelnas bus didesnis nei bet kuriais kitais analizuojamais metais.2.2. Mechaninis (grafinis) metodas

Šiuo metodu bus nustatyta, kaip pardavimų apimtis kis 2006 metais. Reikalingi duomenys pateikti 2.2.1. lentelėje bei 2.2.1. paveiksle:

Metai pardavimai

2000 98

2001 112

2002 100

2003 139

2004 190

2005 240

2.2.1. lent. Mechaninio metodo duomenys

2.2.1. pav. Pardavimų kitimas per 2000-2005 metus

Šiam metodui taip pat taikysime tiesės funkciją: bei lygčių sistemą:

Į lygtį statome šias reikšmes: ; .

Gauname 50,5; -63. Taigi trendo funkcija bus :

Norėdami prognozuoti, kaip keisis pardavimai 2006 metais, į gautą lygtį įstatome t=7. Gauname, kad 2006 metais pardavimai sieks 290,5 tūkstančių vienetų. Taigi pagal gautas prognozes galime teigti, kad pardavimai padidės maždaug 21% lyginant su 2005 metais.2.3. Dinaminės eilutės išlyginimas pagal vidutinį absoliutinį padidėjimą ir vidutinį didėjimo tempą

Šiuo metodu bus prognozuojama įmonės apyvarta 2006 metams. Reikalingi duomenys bei jau gauti rezultatai pateikiami 2.3.1. lentelėje:

Metai Apyvarta tks. Vnt. t

2000 320 1

2001 365 2

2002 370 3

2003 372 4

2004 384 5

2005 400 6

320 320

336 332,8

352 346,11

368 359,96

384 374,35

400 389,33

2.3.1. lent. Dinaminių eilučių išlyginimas

Išlyginant pagal vidutinį absoliutinį padidėjimą taikomos formulės:

;

O išlyginant eilutę pagal vidutinį didėjimo (mažėjimo) tempą, skaičiuojame:

;

Apskaičiavus =16, o =1,04.

Pagal gautas reikšmes matyti, kad šiuo atveju tinkamesnis eilutės išlyginimas pagal vidutinį absoliutinį padidėjimą, nes ššiuo būdu apskaičiuotos aplygintos reikšmės yra artimesnės faktinėms reikšmėms. Todėl 2006 metų apyvartos prognozė bus skaičiuojama pagal šį metodą.

320+6*16=416

Gavus rezultatą, galime prognozuoti, kad įmonės apyvarta 2006 metais bus 416 tūkstančių litų.IŠVADOS

Apibendrinant šį darbą, pagal nusistatytus uždavinius, galima daryti tokias išvadas:

1. Įmonė dirba pelningai, jos pelnas vidutiniškai kasmet padidėja po 112%. O per visą analizuojamą laikotarpį pelnas padidėjo 76%.

2. Apyvarta tiesiogiai įtakoja pelną. Kuo didesnė pardavimų apimtis, tuo daugiau įmonė gauna pelno. Ryšys tarp šių faktorių yra tiesioginis ir labai glaudus.

3. Per visą analizuotą laikotarpį UAB pelnas kasmet didėjo, tik 2002 metai įmonės pelnas buvo sumažėjęs 9000 lt., t.y. 7%.

4. Pagal analitinį prognozavimo metodą, įmonės pelnas 2006 metais turėtų siekti 203,87 tks. Lt.

Tai dar kartą įrodo, kad įmonė ir toliau dirba pelningai.