Reklama internete
Pagrindinės reklamos Internete formos bei jų privalumai ir trūkumai
Internetas yra tinkama vieta bet kokio tipo reklamai. Interneto reklamai neretai yra priskiriamos Interneto svetainės, jų registravimas paieškos sistemose, įvairūs informaciniai straipsniai ir kiti reklamos objektai. Prieš penketą metų reklama Internete buvo siejama tik su reklaminiais skydeliais. Tuo metu standartinių 468×60 tipo reklaminių skydelių Internete retkarčiais pasitaikydavo kitokių išmatavimų, tačiau tuo reklamos Internete formos ir apsiribodavo. Spartaus technologijų plėtros dėka, šiandien reklama Internete pasižymi itin gausiu formų spektru (I.Stasiūnienė, 2004).
Naujos reklamos Internete fformos tapo pagrindiniu veiksniu, kuris pastaraisiais metais visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, lėmė spartų reklamos Internete populiarėjimą (D.Talijūnas, 2004). Pagrindinės reklamos Internete formos yra:
Reklama Interneto svetainėse;
Reklaminiai skydeliai (angl. banner);
Reklama paieškos svetainėse;
Nuorodos;
Reklama naujienų arba diskusijų grupėse;
Reklama elektroniniu paštu.
Sekančiuose teorinės dalies skyreliuose bus aptartos pagrindinės reklamos Internete formos. Čia dėmesys bus skiriamas pagrindinėms jų funkcijoms, privalumams bei trūkumams bei panaudojimo galimybėms.
Reklama Interneto svetainėse
Interneto svetainė – viena iš reklamos Internete formų, galinti informuoti, įtikinti, ir priminti vartotojams aapie įmonę ar jos prekes. Kaip bebūtų, įmonės svetainė neturi būti griežtai suprantama kaip reklamos forma, nes nėra mokami pinigai už tai, kad jos turinys būtų patalpintas trečio asmens valdomoje aplinkoje (R.Gatautis, p.16).
Todėl galima teigti, kad Internetinė svetainė ne tik aatlieka reklamos funkcijas, bet ir pati yra reklamuojama. Tai priklauso nuo Interneto svetainės atliekamų funkcijų. Jei tai yra įmonės svetainė, ir ji atlieka bendravimo su klientais funkciją, tai ji bus reklamos priemonė. Tačiau jei į tos įmonės svetainę patalpinama kitos įmonės reklama, tai ji ir bus reklamos nešėja. Tai atspindi schemoje.
Pastaruoju metu, nuosava Interneto svetainė tapo kone privalomu normaliai dirbančios įmonės atributu. V.Krinickio teigimu (2002), dažniausiai ji yra virtualus lankstinukas, pristatantis tiek pačią įmonę, tiek jos paslaugas ar produkciją. Yra išskiriama keletas dažniausiai pasirenkamų svetainės tipų (P.Marcinkevičiūtė, 2005):
informacinis puslapis – vizitinė kortelė. Statiškas Internetinis puslapis, kuriame nurodyta pagrindinė informacija apie įmonę, firminiai, prekiniai ženklai, kontaktai, trumpai aprašyta veiklos specifika.
Internetinė svetainė – katalogas. Neribotas skaičius puslapių, pateikta išsami informacija apie įįmonę, pakankamai išsamus paslaugų ar produktų aprašymas, įgyvendinti projektai ir kita informacija skatinanti vartotoją užsisakyti įmonės produkciją.
Internetinė svetainė – parduotuvė. Be išsamios informacijos apie įmonę ir produkciją, integruotos papildomos funkcijos: produktų ar paslaugų užsakymo, apmokėjimo, apskaitos sistemos, kitos funkcijos, susijusios su klientų aptarnavimu ir pardavimais.
svetainė (angl. portal site). Išsamus, funkcionalus informacinis Internetinis puslapis. Integruoti įvairių paskirčių forumai, paieškos sistemos, anketos, žaidimai, bibliotekos, patalpintos nuorodos į kitas svetaines ir t. t.
V.Keršienės (2005) teigimu, Interneto svetainės pagalba galima sukurti savo rreklaminius leidinius ir patalpinti juos Internete. Kokybiška, informatyvi ir patogi Interneto svetainė pasitarnauja gero firmos įvaizdžio sukūrimui. Kaip ir bet kuri kita reklamos priemonė, Interneto svetainė, remiantis autorės nuomone, Internete atlieka reprezentacinę bei informacinę funkcijas.
INTERNETO SVETAINĖS FUNKCIJOS
Reprezentacinė
Informacinė
Kruopščiai paruošti puslapiai;
Tekstai be klaidų, išsamūs;
Kokybiškas dizainas;
Puslapio struktūra logiška ir vartotojui suprantama
Interneto svetainė gerai suprojektuota;
Aktyviai prižiūrima ir atnaujinama;
Potencialiems pirkėjams ir užsakovams teikiamos naujienos apie firmos gaminius, prekes, paslaugas;
Netiesiogiai primenamas firmos vardas ar ženklas.
R.Gatautis (2003) papildomai išskiria dar ir tokias Interneto svetainės reklamines funkcijas, kaip sudominimas, įmonės gero įvaizdžio kūrimas, prekių demonstravimas; informacijos teikimas.
Įvairiose Interneto svetainėse vartotojai apsilanko dėl daugelio priežasčių ir motyvų. Tai priklauso nuo svetainės paskirties. Vieni nori žaisti žaidimus, kiti dalyvauti pokalbiuose ar ieškoti konkrečios informacijos. Dėl šios priežasties reikia sukurti tokias svetaines, kurių patrauklus turinys įtrauktų vartotoją ir jis siektų užsibūti joje kuo ilgiau.
Interneto svetainės dizainas turi būti kruopščiai apgalvotas. Jis apima tokius aspektus kaip: išvaizda, skaitmeninis grafikos dydis, turinys, struktūra, savybės, navigacija ir techniniai parametrai. Interneto svetainė turi būti patrauklaus dizaino, išskyrus tuos atvejus kai ji yra skirta konkrečiam tikslui ir siaurai auditorijai. Interneto svetainės dizainą reikia dažnai keisti ir atnaujinti tam, kad jis neatsibostų vartotojams.
Vienas iš svarbiausių Interneto svetainės aspektų – tai jos lankomumas. Tam, kad IInterneto svetainė būtų lankoma, pirmiausia, reikėtų:
registruoti Internetinę svetainę paieškos sistemose bei terminiuose kataloguose;
įtraukti nuorodas į pasaulinio tinklo (angl. World Wide Web) katalogus;
publikuoti “Geltonuosiuose puslapiuose”;
įdėti nuorodas į savo puslapį kitose Interneto svetainėse;
skelbti savo Internetinės svetainės adresą visose savo reklamose, laiškuose ir pan.
Pasak P.Marcinkevičiūtės (2005), Interneto svetainėse turi būti pateikiama patraukli, naudą teikianti, nuolat atnaujinama informacija, galinti sudominti ne tik potencialius klientus, bet ir potencialius partnerius. Informacija turi būti išdėstyta taip, kad svetainėje būtų lengva orientuotis. Svarbu integruoti forumus, konsultacijų kambarius, svečių knygas ar kitas priemones, kurių dėka lankytojai galėtų bendrauti su įmonių darbuotojais. Integruoti papildomas naudingas funkcijas: kalendorius, skaičiuokles, paieškos sistemas, animaciją, žaidimus ir kitas priemones, galinčias pritraukti potencialius vartotojus.
Apibendrinant galima pasakyti, kad Interneto svetainėje galimybių reklamai yra daugiau, palyginus su kitomis reklamos Internete formomis. Didžiausias skirtumas tarp reklamos Interneto svetainėje ir kitų reklamos Internete formų susidaro dėl naudojimosi ir lankymo būdų, kadangi vartotojai, ieškodami pasirinktos Interneto svetainės, visada vadovaujasi tam tikrais motyvais, o su kitomis interaktyviomis reklamomis susiduria atsitiktinai (pavyzdžiui, reklaminiai skydeliai žiūrimi iš smalsumo). Be to, beveik visų reklamos Internete formų tikslas yra nukreipti vartotoją į pagrindinę reklamuojamą Interneto svetainę, kurioje yra pateikiama išsamesnė informacija. Sekančiuose skyreliuose bus pateikiama informacija apie kitas reklamos Internete formas, kkurios ir nukreipia vartotoją į reklamuojamą svetainę.
Reklaminiai skydeliai
Ryškiausiai matoma, populiariausia ir turbūt efektyviausiai veikianti reklamos Internete forma yra reklaminiai skydeliai (angl. banner).
2001 metais informaciniame pasaulyje į reklaminius skydelius Interneto puslapiuose buvo žvelgiama kaip į nevykusį ir daug pardavimų sužlugdžiusį dalyką. Reklaminiai skydeliai, pasak A.Zemdliauskaitės (2001), buvo mažiausiai efektyvus būdas siekiant pritraukti pirkėjus Internete. Jie buvo daug mažiau veiksmingi nei elektroniniu paštu gaunama ar matoma per televiziją ir laikraščius reklama.
Kad ir kaip būtų keista, ekspertų nuomone, reklama Internete buvo veiksmingas būdas siūlyti savo prekes ar paslaugas. Tiesiog, problema slypėjo pačiuose reklaminiuose skydeliuose: jie buvo ne itin įdomūs, be to, Interneto vartotojai sugaišdavo labai daug laiko, kuomet, paspaudus pelės klavišą ant tokio skydelio, sulaukdavo, kol atsidarys atskiras reklaminis langas.
Remiantis daugelio autorių nuomone, reklaminiai skydeliai (angl. banner) – tai nedidelės apimties paveikslėliai (dažniausiai gif, jpg arba flash formato), su riboto kiekio informacija, kurie atlieka dėmesio patraukimo ir nukreipimo į informacijos šaltinius funkciją. Siekiant gauti daugiau informacijos, paprastai pakanka jį tik paspausti.
Reklaminio skydelio reklama laikoma greičiausiu metodu, kad reklamuojama svetainė būtų pastebėta. Taip pat tai yra brangiausia reklamos Internete forma, tačiau ne visada gali duoti tokį rezultatą, kokio buvo tikėtasi.
Ši reklamos Internete forma bus veiksminga, jei:
nebus įkyri ir negadins svetainės vaizdo, t.y.
nebus labai ryškios, nederančios spalvos ir greita jų kaita, dažnas viso skydelio mirksėjimas, kas sukelia pyktį ir gadina nervus.
bus informatyvi ir aiškiai priskirta firmai, kuri reklamuojasi.
suteiks galimybę susipažinti su reklamuojama preke ar paslauga plačiau, nepaliekant tinklapio, kuriame reklama yra įdėta.
Kai kuriose svetainėse reklaminiai skydeliai užima didžiausią reklamos plotą visoje svetainėje. Jie yra panašūs į reklaminius skelbimus spaudoje: laikraščiuose ir žurnaluose, tik Internete, tuose keliuose kvadratiniuose centimetruose, taip pat gali būti pateikiamas vaizdas bei garsas. Plečiantis rinkai keičiamos senos rreklamos formos, atsiranda ir naujų. Prieš keletą metų išpopuliarėjęs 486×60 taškų dydžio reklaminių skydelių (angl. banner) standartas užleidžia vietą naujiems bei didesniems reklaminiams skydeliams.
Toliau bus išskiriami bei trumpai aptariami pagrindiniai reklaminių skydelių tipai bei pateikiami jų pavyzdžiai:
Išsiplečiantys skydeliai (angl. Expand Billboard) – tai yra reklaminis skydelis, su dydžio padidinimo galimybe. Jį paspaudus arba ant jo užvedus pelę, skydelis gali išsiplėsti iki 400 proc., patraukus pelę jis automatiškai sugrįžta į buvusią padėtį. Lankytojas šį veiksmą gali atlikti ir atsitiktinai, vesdamas pelę llink viršutinio portalo ar naršyklės meniu. Tokiu būdu tinklapis nepraranda to lankytojo, kurio nesudomino reklaminis pasiūlymas, o reklamos užsakovas gauna galimybę pateikti didelio formato reklaminį pasiūlymą neerzindamas internauto agresyviomis reklamos formomis. Vienas iš išsiplečiančių skydelių pavyzdžių pateikiamas žemiau.
Iššokantys langai (angl. PPop Under) – tai langai, kurie atsidaro po naršykle. Interneto vartotojui užėjus į jo mėgstamą tinklapį, jam net nepastebint atskirame lange užsikrauna gana didelio formato reklama. Uždarius naršyklės langą, reklama atsiranda tiesiai prieš akis. Ši reklamos forma gali būti panaudota apklausoms atlikti, akcijų dalyviams registruoti, anketinių duomenų surinkimui ir pan. (Hairong Li, J.D.Leckenby, 2004). Skirtingai nei „Pop Under“, „Pop Up“ yra viena iš labiausiai erzinančių reklamos formų, todėl ją demonstruojant visada naudojamas parodymų dažnio ribojimas. Tačiau tinkamoje vietoje ir kūrybiškai panaudojus – gali duoti puikių rezultatų. Ypač tinka reklamos kampanijoms, kurių tikslas – kuo didesnis lankytojų srautas užsakovo tinklapyje.
Animuotos užsklandos (angl. Floating Ad) – tai reklamos Internete forma, kuri laisvai „skraido“ virš peržiūrimo Internetinio puslapio pagal iš anksto parengtą sscenarijų. Yra galimybė nustatyti, kad reklamuojamas objektas, praėjus tam tikram laiko tarpui, “nusileistų” ant reklaminio skydelio arba “paliktų” tinklapį. Animuota užsklanda – lankstus reklamos formatas, leidžiantis sukurti bet kokį efektą kompiuterio ekrane. Tai viena iš efektyviausių reklamos Internete priemonių, didinančių prekės ženklo žinomumą ir generuojančių didelį skaičių kreipinių į reklamos užsakovo tinklapį (Hairong Li, J.D.Leckenby, 2004).
Iššokantys langai (angl. Brand Mark) – tokia pati reklamos Internete forma, kaip “Pop Up” arba “Floating Ad”, tik jai suteikiama individuali reklamuojamo daikto ar prekės žženklo forma. Prekės ženklo tipo reklamos dažniausia turi sumažinimo / padidinimo ir išjungimo mygtukus, jie gali būti perkeliami iš vienos tinklapio vietos į kitą. Ši reklamos forma ypatingai efektyvi norint atkreipti vartotojo dėmesį į reklamuojamą produktą (Hairong Li, J.D.Leckenby, 2004).
Reklaminiai puslapiai (angl. Poltergeist) – tai pilnaekranė animuota, iki 10 sekundžių trukmės užsklanda, kurią jau galima lyginti su televizine reklama. Kaip rodo tyrimai, atlikti JAV, tokia reklama mažiau erzina vartotojus negu iššokantys langai (angl. Pop Up) ar kitos agresyvios reklamos Internete formos. Taip yra dėl to, kad animuota reklama žymiai patrauklesnė nei statinė ir svarbiausia, kad po nustatyto laiko (5-10 sek.) reklama pati išsijungia. Paprastai tokia reklama demonstruojama ribojant kontaktų su ja dažnį – tai leidžia ne tik planuoti pasiekiamos auditorijos dydį (angl. reach) bei kontaktų dažnį (angl. frequency), bet ir vartotojus erzina mažiau. Šiame puslapyje atsiveria galimybės pateikti ypatingai plačią informaciją ir neabejotinai atkreipti lankytojų dėmesį. Jei įmonė vykdo trumpalaikę akciją Internete ir neturi savo svetainės, šis iššokantis puslapis gali ją atstoti.
Žemiau pateiktoje lentelėje galima matyti išvardintų reklaminių skydelių tipų pagrindines savybes – išmatavimus, formatą, animaciją, garsą, laiką bei dydį.
Reklaminio skydelio tipas
Išmatavimai
Formatas
Animacija
Garsas
Laikas
Dydis (max.)
Reklaminis skydelis
468×60
.gif .jpg .html
+
max. 5 sec.
–
15 KKb
Pop-Under
750×550
.gif .jpg .html
+
max. 5 sec.
–
30+15 Kb
Floating Ad
700×500 (Bet koks)
.html
+
max. 5 sec.
max 10 sec.
25+15 Kb
Poltergeist
4:3
.swf
+
max. 5 sec
5-10 sec.
25 Kb
Brand Mark
300×300
.gif .jpg .html
+
max. 5 sec
–
20+15 Kb
Expand Billboard
750×100;
750×400
.gif .swf
+
max. 5 sec
–
20 Kb
D.Talijūno (2004) teigimu, dar prieš keletą metų populiariausi pasaulyje buvo 468×60 dydžio reklaminiai skydeliai, o pastaraisiais metais jų populiarumas labai smunka ir pirmaujančias pozicijas užima gerokai didesni (728×90; 750×100; 120×600; 300×250; 180×150). Kitų formatų reklaminiai skydeliai leidžia reklamos užsakovams sukurti papildomą turinį ir interaktyvumą neperžengiant standartinių reklaminio skydelio rėmų. Pasikeitimą taip pat lėmė didesnės raiškos kompiuterių monitoriai – senuosius 800×600 taškų ekranus keičia 1024×768 taškų. Tokios raiškos monitoriais naudojasi 68 proc. Lietuvos Interneto vartotojų, todėl 486×60 dydžio reklamos formatas iš „Ad.net“ siūlomų reklamos formų beveik visiškai išnyko (M.Skarupskas, 2004).
Antroji priežastis, lemianti didelio formato reklaminių skydelių populiarėjimą, – tai tyrimai, kurie vienareikšmiškai įrodė, kad (D.Talijūnas, 2004):
didelis mažų reklaminių skydelių kiekis tinklalapyje mažina jų efektyvumą;
kuo reklaminis skydelis didesnis, tuo reklama efektyvesnė, kai vertinama jo įtaka prekės ženklo reklamai (angl. branding).
Svarbiausias reklaminių skydelių reklamos tikslas būtų, kad reklaminius skydelius pamatytų potencialūs vartotojai. PPriversti vartotoją paspausti reklaminį skydelį, kad nuvestų jį į reklamuotojo svetainę ir tinkamai parinkus svetaines, kuriose būtų rodomi reklaminiai skydeliai, būtų pasiekta tikslinė rinka. Todėl reklaminiai skydeliai dažniausiai talpinami specialių pomėgių svetainėse, kurios būtų susijusios su tiksline rinka, populiariose svetainėse arba pagrindinėse paieškos svetainėse.
Reklaminių skydelių patalpinimo vietos parinkimas dažniausiai susiję su patalpinimo kaina. Pagrindinės vietos, kuriose dažniausiai patalpinami reklaminiai skydeliai – tai:
reklaminiai skydeliai paieškos svetainėse (angl. search engines). Yra daug rūšių paieškos svetainių, bet visos jos panašios tuo, kad visos jos turi dideles auditorijas vartotojų, kurie ieško jose informacijos. Įdėdami reklaminius skydelius į paieškos svetainių pagrindinį puslapį, reklamuotojai gali pasiekti didelę, bet visiškai nediferencijuotą auditoriją. Tai yra panašu į reklamuotojo dedamą įprastą reklamą televizijoje. Reklaminis skydelis bus įdėtas, kad pasiektų didelę, bet ne specifinę auditoriją.
tikslinės specifinės svetainės. Ši kategorija apima visą eilę Interneto svetainių. Specialių pomėgių Internetiniai žurnalai yra labai populiarūs, todėl į juos dažnai dedami reklaminiai skydeliai. Šių svetainių sritis gali būti labai įvairi tai: gyvenimo būdo, kompiuteriniai, moksliniai, pramoginiai ir kitokie.
sponsoriaujamos svetainės. Tai dviejų ar daugiau įmonių, kurių interesai panašūs, apsikeitimas reklaminiais skydeliais. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, tarp alkoholinių gėrimų tiekėjų ir tabako gaminių tiekėjų svetainių.
Reklaminis skydelis siūlantis paskatinimą, ką
nors nemokamai, kviečiantis veikti, animacinis, „neišsikvepiantis“, susietas su konkrečiu puslapiu, reklamuojantis aiškią prekę, patalpintas vartotojo dėmesį atkreipiančioje Interneto svetainės dalyje – tai toks skydelis, kuris turi visus veiksnius, darančius jį efektyviu. Žemiau pateiktoje lentelėje pateikiami pagrindiniai veiksniai, bei jų apibūdinimai, kurie ir daro reklaminį skydelį efektyvų.
Veiksniai Veiksnių apibūdinimas
Pasiūlyti paskatinimą Reklaminius skydelius, skelbiančius ypatingus pasiūlymus (prizus ir nuolaidas), gali paspausti daugiau nei 10 procentų lankytojų.
Pasiūlyti ką nors nemokamai Žodis “nemokamai”, reklaminiame skydelyje, gali sugundyti vartotoją jį paspausti. Tai turi bbūti daroma iš tiesų turint ką nors pasiūlyti nemokamai (prekę, informaciją ar pan.).
Kvietimas veikti Reklaminiai skydeliai su žodžiais “paspausk čia”, “paspausk dabar” ar pan. sulaukia didesnio pasisekimo. Efektyviausia, jei užrašyta didelėmis, ryškiomis, mirksinčiomis raidėmis.
Animaciniai reklaminiai skydeliai Jie bus pastebimi labiau nei statiški. Reklaminis skydelis neprivalo būti visiškai animacinis, pakanka 3-5 pakartojimų.
Neleisti reklaminiam skydeliui “išsikvėpti” Reklaminis skydelis turi būti pastoviai atnaujinamas, net jei reklamuojama ta pati prekė. Prieš pradedant reklamos reklaminiais skydeliais kompaniją reikėtų sukurti kelis tokios reklamos vvariantus ir juos kaitalioti, tuomet reklama ne taip greitai atsibos.
Reklaminį skydelį susieti su atitinkamu puslapiu Susiejus reklaminį skydelį su pagrindiniu puslapiu, vartotojas priverčiamas pats ieškotis reklamuojamos prekės.
Reklamuojamos prekės aiškumas Nepakankama ar klaidinanti informacija apie reklamuojamą prekę reklaminiame skydelyje, ggali jį paspaudusį vartotoją nuvilti ir nubaidyti.
Reklaminio skydelio dydis (talpumas) Reklaminio skydelio dydis turėtų būti 3-5 KB, daugiausia – 7 KB. Toks dydis idealiai tinka įgyvendinti kūrybinis tikslus. Didesnis kaip 10 KB reklaminis skydelis ilgiau atsiverčia.
Reklaminio skydelio vieta puslapyje Reklaminis skydelis dažniau paspaudžiamas puslapio viršuje, o ne apačioje.
Kiekvienas reklaminis skydelis yra unikalus ir jo sukūrimui reikia ypatingo dėmesio. Neužtenka vien tik programos ir techninių galimybių reklaminiam skydeliui sukurti. Jis turi pritraukti dėmesį. Norint sukurti efektyvų reklaminį skydelį reikia derinti spalvas, dizainą, judėjimą ir komunikacines strategijas. Dauguma vartotojų yra nekantrūs ir, jei Internetinis puslapis ilgai kraunasi, jį išvis išjungia, ypač jei jis kai kuriems asmenims nėra aktualus (P.Marcinkevičiūtė, 2005).
Sekančioje lentelėje pateikiami pagrindiniai reklaminių skydelių privalumai ir trūkumai.
Privalumai Trūkumai <
Leidžia veikti globaliai;
Leidžia greitai pereiti į reklamuojamo objekto svetainę;
Leidžia pasiekti tikslinę auditoriją;
Informuoja apie įmonės ar prekės svetainės būvimą;
Nedidelės sukūrimo išlaidos;
Nedidelės patalpinimo svetainėje išlaidos.
Nevienodi techniniai reikalavimai skirtingose svetainėse;
Greitai “išsikvepia”, todėl reikia dažnai atnaujinti;
Nepakankama ar klaidinanti informacija gali nuvilti vartotojus;
Su atitinkama svetaine nesusietas reklaminis skydelis priverčia lankytoją klaidžioti.
Daugumos autorių nuomone, reklaminiai skydeliai yra pagrindinė reklamos Internete forma, tačiau yra ir kitos, ne mažiau efektyvios reklamos formos Internete (Trisha G.Moyer, 2001), kurios bus aptartos sekančiuose skyreliuose.
Reklama paieškos svetainėse
Dar vienas lankytojų srautų į IInterneto svetainę maksimizavimo būdas yra reklama paieškos svetainėse (angl. search engine). Tai viena populiariausių reklamos Internete formų (Hairong Li; John D.Leckenby, 2004). Dauguma Interneto vartotojų, ieškodami reikiamos informacijos, naudojasi paieškos svetainių paslaugomis. Tam, kad žmonės surastų įmonės Interneto svetainę tarp daugybės kitų, reikia ją būtinai užregistruoti pagrindinėse paieškos svetainėse ir stengtis gauti aukščiausią įvertinimą. Gauti aukštą paieškos įvertinimą sąraše svetainių yra labai sunkus, daug sugebėjimų reikalaujantis darbas. Tam reikia gero specialisto, kuris yra gerai susipažinęs su technika, kaip gauti aukštą įvertinimą paieškos svetainėse.
Būti lyginamam su kitais rinkos dalyviais ir užimti poziciją tarp pirmųjų paieškos sistemos pateiktų rezultatų yra visiškai įmanoma (S.Jeriomenko, 2005). Tačiau yra keletas kliūčių, kurios tai apsunkina:
svetainė turi būti priregistruota kiekvienoje svarbiausioje paieškos svetainėje, o potencialių paieškos svetainių, kuriuose gali ieškoti vartotojas, yra šimtai;
kiekviena paieškos svetainė naudoja skirtingus kriterijus tvarkant rezultatų sąrašus;
registracijai naudojami metodai ir sąrašų sudarymo procedūros laikui bėgant keičiasi, todėl kartoti registraciją paieškos svetainėse gali reikėti labai dažnai;
yra daugybė Interneto svetainių ir jų puslapių, kuriuos indeksuoja paieškos svetainė. Todėl Interneto specialistas turi konkuruoti su daugiau kaip 150 milijonų Interneto puslapių.
Reklamos paieškos svetainėse vertinimo veiksniai yra (S.Jeriomenko, 2005):
informacijos kiekis Interneto svetainėje. Kuo didesnės apimties svetainė, tuo didesnis reitingas paieškos sistemoje;
tvarkinga sistema. Svarbus frazių iišdėstymas puslapyje ir junginiuose su kitas žodžiais;
žodžių skaičius svetainėje. Pagal jį paieškos sistemos nustato, kokios srities yra Interneto svetainė;
informacijos atnaujinimo dažnumas;
ryšio su svetaine kokybė;
svetainės lankomumas ir atidaromų puslapių skaičius: kuo daugiau puslapių lankytojas atidaro, tuo geresnį reitingą gaus Interneto svetainė.
Kai kuriose paieškos svetainėse yra naudojamos programas – robotai (angl. spider), kurie keliauja po Internetą ir prie paieškos svetainių prijungia kitas svetaines. Bet jie yra per daug lėti, kad pasiektų neužregistruotas svetaines.
Interneto svetainės ir puslapių registracija informuoja paieškos svetainę, kad tokia svetainė egzistuoja, tai leidžia paieškos svetainės robotui (angl. spider) ateityje apsilankyti svetainės puslapiuose kokiu nors klausimu. Paieškos svetainės robotai nuolat apsilanko Interneto svetainėse, kad galėtų kataloguoti svetainės puslapius. Kadangi jie veikia automatiškai ir indeksuoja tiek daug Interneto puslapių, tai paieškos svetainėse galima rasti informacijos neišdėstytos direktorijose. Kaip bebūtų gaila, paieškos svetainės nėra tobulos, jos dažnai neužregistruoja reikiamos svetainės arba dažniausiai tai padaro neteisingai.
Svetainę taip pat galima užregistruoti pačiam. Įėjus į paieškos svetainę joje galima užregistruoti savo svetainės adresą. Egzistuoja tarnybos, kurios už tam tikrą mokestį registruoja svetainę keliose paieškos svetainėse. Dažnai yra priimta, kad reguliariai savo Interneto svetainės registruoti nereikia. Tačiau reguliari registracija užtikrina, kad svetainė gaus aukščiausius įvertinimus. Tai yra būtina dažnai atsinaujinančioms svetainėms (nauji ppuslapiai turi būti priregistruoti, o seni – ištrinti), bei lėtai besikeičiančioms svetainėms (jas gali išbraukti iš sąrašo). Yra keletas priežasčių, kodėl reikia reguliariai perregistruoti Interneto svetaines:
paieškos svetainės reguliariai peržiūri duomenis – gali ištrinti;
paieškos svetainės robotai dažnai išvalo duomenų bazes, todėl daugelis puslapių gali būti ištrinti iš duomenų bazių;
paieškos svetainės robotai reguliariai aplanko svetainę – jei koks puslapis laikinai neprieinamas, gali panaikinti duomenis apie jį;
naujai užregistruoti duomenys gauna aukštesnę poziciją nei seni;
naujai sukurti puslapiai, pakeisti ar atnaujinti turi būti perregistruojami;
sąrašuose gali atsirasti klaidų, ir jas taisant svetainė gali būti išbraukta;
konkurentai gali stengtis išbraukti svetainę iš sąrašų;
kai kuriuose paieškos svetainėse (pavyzdžiui, „Yahoo“) dirba žmonės kurie peržiūri kai kurių naujai registruojamų svetainių turinį – bevertes atmeta;
paieškos svetainės dažnai keičia algoritmus naudojamus svetainėms įvertinti.
Kiekviena paieškos svetainė vertindama konkrečias Interneto svetaines pasitelkia skirtingus algoritmus. Kai kurios paieškos svetainės, pavyzdžiui, „Google“, atsižvelgia į tokius aspektus kaip Interneto svetainės populiarumas (kiek nuorodų į tą svetainę esama kitose svetainėse).
Retas Interneto vartotojas nežino, kas yra „Google“. Ši informacijos paieškos priemonė populiariausia pasaulyje. Tačiau labai mažai įmonių pasirūpina, kad vartotojui ieškant konkrečios informacijos, jų svetainė atsirastų „Google“ pasiūlytų nuorodų sąrašo viršuje (V.Krinickis, 2003). „Google“ paieškos sistemos duomenimis, beveik pusė lankytojų patikrina tik
po vieną nuorodą, daugiau nei 80 proc. aplanko ne daugiau nei tris, o trečią iš paieškos rezultatų nuorodų aplanko tik kas dešimtas lankytojas. Pageidaujant būti kuo aukščiau eilėje, reikia sumokėti atitinkamą mokestį, priklausomai nuo būsimos vietos eilėje ir paieškos sistemos, kurioje registruojamasi (P.Marcinkevičiūtė, 2005). Lentelėje galima matyti pagrindinius reklamos paieškos svetainėse privalumus bei trūkumus.
Privalumai Trūkumai
Globalinis naudojimas;
Plati auditorija;
Atveda vartotojus į svetainę;
Registracija nemokama.
Yra daug potencialių paieškos svetainių, kuriomis gali naudotis vartotojas, todėl visose užsiregistruoti praktiškai neįmanoma;
Reikalingas dažnas registracijos atnaujinimas;
Sunku patekti įį pirmą sąrašo dešimtuką, tolesnio sąrašo gali nebežiūrėti.
Apibendrinant galima teigti, kad reklama paieškos svetainėse gali būti naudojama pasauliniu mastu. Ja naudojasi plati auditorija, jos dėka vartotojai patenka į konkrečią svetainę, o registracija yra nemokama. Tačiau reikia nepamiršti, kad labai sunku patekti į pirmą sąrašo dešimtuką, kuris suteikia galimybę būti geriau žinomam tiek Lietuvos, tiek ir pasaulio mastu. Tačiau svarbu žinoti, kad yra ir dar keletas, reklamos Internete formų, kurios taip pat svarbios kiekvienai besireklamuojančiai įmonei. Jos bus aptariamos sekančiuose sskyreliuose.
Nuorodos
Nuorodos – tai dar viena labai sparčiai populiarėjanti reklamos Internete forma, padedanti atvesti klientus į įmonės Interneto svetainę ir yra nemažiau efektyvi nei kitos (R.Gatautis, 2003).
Nuoroda – tai paprasčiausiai išryškintas žodis ar frazė, kurią paspaudus vartotojas patenka į kitą Interneto ssvetainę. Nuorodos užima mažiau vietos nei kitos reklamos formos tokios, kaip reklaminiai skydeliai ar “iššokanti” reklama. Nuorodos dažniausiai yra įterpiamos į Internetinių puslapių turinį. Nėra jokių nuorodų skaičiaus Interneto svetainėje apribojimų. Nuorodos esmė yra ta, kad kita svetainė, kuo nors susijusi arba ne, deda nuorodą tiesiai į įmonės svetainę. Šio tipo reklama vis dar sunkiai suderinama su reklamos valdymo serveriais, dėl to ji vis dar laikoma netradicine. Tačiau ateityje šio tipo reklamai prognozuojamas populiarėjimas (Hairong Li; John D.Leckenby, 2004).
Nuorodos yra vienas iš būdų atvesti tikslinių vartotojų srautą į svetainę. Paprastai patalpinant nuorodas įtraukiamas pasiūlymas apsikeisti jomis (abipusės nuorodos). Nuorodos gali kartais padaryti daugiau žalos nei naudos, ypač jei nuoroda yra perdaug žymi. Komercinės svetainės pirmiausia turėtų būti susietos nuorodomis su ppapildančiomis verslo rūšimis. Paprastai nuorodas siūloma patalpinti tokiose Interneto svetainėse, kaip:
klientų;
perpardavinėtojų;
prekės pristatymo svetainėse;
susijusiomis su verslo/prekybos asociacijomis Internete;
papildančių paslaugų ar prekių;
susijusiomis su verslu;
tiekėjų;
tarpininkų.
Galima nuorodas susieti ir su konkurentų svetainėmis, kad įtikintumėte vartotoją, kad vienos įmonės paslaugos yra geresnės už kitos.
Yra dar viena priežastis, kodėl reikia stengtis, kad konkreti svetainė būtų susieta su kuo daugiau nuorodų. Priežastis ta, kad daugelyje paieškos svetainių atsižvelgiama į tai, kiek yra susieta nuorodų su svetaine. Esant daugiau nuorodų gaunama aaukštesnė pozicija paieškos svetainės sąraše. Paprastai žmonės nukreipia nuorodas į tas svetaines, kurios vertos dėmesio. Apsikeitimas nuorodomis gali ne tik padėti įgyti daugiau vartotojų, bet ir įgyti aukštesnę poziciją paieškos svetainės sąrašuose.
Nuorodos reikalingos dar ir dėl to, kad (R.Gatautis, 2003):
suteikia vertingą informacijos šaltinį, ką vartotojai vertina, ir tai suteikia priežastį dažniau sugrįžti;
nuorodos parodo lankytojams, kad įmonės svetainė yra gerai žinoma ir gerbiama kitų verslo atstovų;
nuorodos paremtos tradicijomis, dėl ko atsirado Internetas, – nemokamas apsikeitimas žiniomis, šaltiniais ir informacija.
Yra daugybė nuorodų formų, nuo mažiausiai efektyvių “free-for-all” iki efektyvaus turinio teikėjo. Nuorodomis gali būti reklaminiai skydeliai arba tekstas. Jos gali nuvesti į kitą svetainę, į elektroninio pašto adresą. Įmonės naudoja vieną ar kelis šiuos būdus priklausomai nuo poreikio. Galima nuorodas išdėstyti atsitiktinai, abėcėlės tvarka ar patalpinti paieškos direktorijose.
Yra susidaręs klaidingas požiūris į nuorodas, kad klientas gali pereiti į kitą svetainę taip ir neatlikęs sandėrio. Taip, tai yra tiesa, bet klientai dažniausiai sugrįžta. Jeigu klientai įvertino svetainės turinį ir rado reikalingos informacijos, tai jie kitą kartą būtinai sugrįš.
Prieš pradedant kurti nuorodas, reikia įvertinti šiuos potencialių partnerių veiksnius:
svetainės vardą;
svetainės adresą;
kontaktinį vardą;
elektroninio pašto adresą;
svetainės turinį.
Nuorodos Interneto svetainei turi suteikti pridėtinės vertės. Prieš pasirenkant partnerius reikia išsiaiškinti, ar tos nuorodos įį jų svetaines yra naudingos. Nukreipti nuorodas reikia tiesiai į partnerių Interneto svetainės puslapį, kuris galėtų sudominti klientą. Tai sukuria palankius santykius tarp svetainių. Įdėjus nuorodą į svetainę, reikia kreiptis į partnerį su pasiūlymu, kad jis taip pat įdėtų atgalinę nuorodą.
Privalumai Trūkumai
Neįkyri reklamos forma;
Parodo, kad įmonė yra žinoma;
Dažniausiai nemokama;
Pakelia svetainės vertę.
Gali nukreipti vartotoją, kuris gali nebegrįžti;
Nuorodos į konkurentų svetaines gali padėti konkurentams;
Sunku nustatyti nuorodų vertę ir efektyvumą.
Kaip matome, nuorodos yra neįkyri reklamos Internete forma, kuri yra naudinga įmonei (jos dėka įmonė tampa labiau žinoma). Tačiau kaip ir kiekviena reklamos Internete forma, nuorodos taip pat turi ir trūkumų. Labai sunku yra nustatyti nuorodų vertę ir efektyvumą, o nuorodos į konkurentų svetaines būna palankios konkurentams. Sekančiame skyrelyje pateikiama informacija apie reklamą naujienų arba diskusijų grupėse.
Reklama naujienų arba diskusijų grupėse
Dar viena reklamos Internete forma – tai reklama naujienų arba diskusijų grupėse. Per jas galima skleisti reklamą arba teikti informaciją apie įmonę potencialiems klientams. Tiesa, ši reklamos Internete forma nėra taip plačiai naudojama kaip kitos.
Naujienų grupės – tai Interneto forumų variantas. Priešingai nei komercinius forumus, naujienų grupes sudaro žmonės, skelbiantys ir skaitantys pranešimus juos dominančia tema, o ne organizuojantys bibliotekas ar konferencijas. Interneto vartotojai gali dalyvauti naujienų grupėse, jų neužsiprenumeruodami. Yra ttūkstančiai naujienų grupių, patariančių pačiomis įvairiausiomis temomis, pradedant sveika mityba, namų remontu bei bonzai medžių priežiūra ir baigiant senovinių automobilių kolekcionavimu ar naujausių „muilo operos“ įvykių aptarimu (P.Kotler ir kiti, 2003).
Diskusijų grupės – tai forumai, įsikūrę Interneto paslaugas teikiančiose bendrovėse – gali turėti biblioteką, „pokalbių svetainę“, kurioje galima apsikeisti pranešimais realiame laike (P.Kotler, 2001). Diskusijų grupės tai specifinė grupė žmonių, kurie Internete tarpusavyje keičiasi informacija. Pavyzdžiui, tai gali būti Interneto specialistai besikeičiantys informacija apie savo darbą. Tai gali būti idealus būdas pasiekti tikslinę profesionalų auditoriją, kai jie užsiėmę informacijos pasikeitimu tarp savo kolegų (V.Keršienė, 2004). Kai kurios diskusijų grupės yra skirtos diskusijoms, kitos įvairiems pranešimams ar pasiteiravimams. Diskusijų grupės yra suskirstytos pagal temas, todėl reikia rašyti į tokią grupę, kurioje tas straipsnis ar pranešimas pasieks tikslinę auditoriją. Jeigu straipsnis yra skirtas vietinei auditorijai tai nėra tikslinga jį paskleisti po visą pasaulį. Todėl reikia pasinaudoti funkcija “paskirstymas”, kad straipsnis pasiektų vietinę teritoriją.
Diskusijų grupės tai nėra tiesioginė reklama, jose nenaudojami reklaminiai skydeliai ar kitos reklamos Internete formos. Grupėse galima pristatyti naują prekę ar paslaugą, supažindinti su įmonės veikla, ir susidomėjusiems pasiūlyti apsilankyti įmonės Interneto svetainėje norint gauti daugiau informacijos.
Kai kurių diskusijų grupių taisyklės yra griežtos ir tiesioginė reklama apie prekes arba apie
įmonę yra griežtai draudžiama. Tokiais atvejais, įmonės marketingo darbuotojai dalyvauja diskusijų grupėse stengdamiesi pateikti reklamą netiesiogiai , pvz. pradžioje klausia diskusijų grupės dalyvių kokią apskritai prekę įsigyti, po to prašo išsakyti nuomonę apie įmonės prekes, o tik po to pristato įmonės prekes (netiesiogine forma) ir atsako į klausimus jei jų atsiranda pas diskusijų grupės dalyvius.
V.Keršienės (2005) teigimu, reklama naujienų bei diskusijų grupėse kuriama informacijos apsikeitimui, klausimų kokia nors tema svarstymui. Prisijungus prie diskusijų grupių galima atrasti ir partnerius ir klientus, ttik reikia surasti grupę, kurios tema artima reklamuojamam verslui.
Reklama elektroniniu paštu
Elektroninis paštas pastaruoju metu tampa itin veiksminga komunikacijos priemone (V.Krinickis, 2003). Tai metodas, kuomet reklaminis pranešimas atrinktiems adresatams siunčiamas elektroniniu paštu (D.Talijūnas, 2004). Elektroninis paštas yra dažniausiai naudojama ir viena iš pigiausių reklamos Internete formų. Kasdien pasaulyje yra išsiunčiama daugiau nei 31 bilijonas laiškų. Elektroninio pašto vartotojai vienas kitam siunčia tiek tekstinius pranešimus, tiek paveiksliukus, vaizdo klipus ir pan. Dėl elektroninio pašto lankstumo ir greitumo – jis yra labiausiai populiari kkomunikacijos priemonė versle – labiau populiari nei telefonas, faksas ar paprastasis paštas (P.Kotler ir kiti, 2003). Tai įgalina lengvai susisiekti su potencialiais klientais ir partneriais, su reikalingais specialistais, gauti ir perduoti einamąją informaciją. Protingas susirašinėjimas gali padėti suformuoti gerą firmos įįvaizdį (V.Keršienė, 2005).
Elektroninio pašto siuntimas efektyviausias, kai jį gauna suinteresuotas vartotojas. Tai vadinamasis kontroliuojamas paštas. Dažniausiai, adresatų elektroninio pašto adresų bankas surenkamas svetainės lankytojų registracijos metu. Užsiregistravusiųjų vartotojų sąrašus turi daugelis aktyviai dirbančių svetainių, kurie, už tam tikrą mokestį, papildo registruotiems dalyviams siunčiamus laiškus komercinio pobūdžio informacija.
Nors reklama elektroniniu paštu yra pagrįstai ribojama, čia, kaip niekur kitur, veiksmingai išnaudojama “virusinė” reklama. Bene kiekvienas, turintis elektroninio pašto dėžutę, yra bene kartą gavęs draugo ar kolegos persiųstą juokingą ar šiaip patrauklią žinutę, kuri iš tiesų reklamavo konkretų produktą ar paslaugą. Dažnas, gavęs tokią žinutę, skuba pasidalyti savo įspūdžiais su draugais ir siunčia žinute toliau. Taip platinama ir pati reklama. Tokia reklama itin patraukli: pirma, paprastai žinutės gavėjas gerai pažįsta jos siuntėją, antra, ttoks reklaminės žinutės platinimas reklamdaviui beveik nieko nekainuoja (V.Krinickis, 2003).
R.Gatautis (2003) išskiria dvi elektroninio pašto rūšis – tai nepageidaujamas bei pageidaujamas elektroninis paštas.
ELEKTRONINIO PAŠTO RŪŠYS
Nepageidaujamas (angl. Spam)
Pageidaujamas
Komercinis paštas gaunamas to visai nepageidaujant;
Tačiau egzistuoja tokios programos, kurios filtruoja gaunamus elektroninius laiškus ir atrenka tokį paštą.
Komercinis paštas, kuris gaunamas to pageidaujant.
Jis yra patikrintas ir priimtinas elektroninio pašto naudojimo metodas darant verslo pranešimus ir reklamą.
Siunčiamas tik tada, kai Interneto vartotojas savanoriškai užsiregistruoja jį dominančia tema komercinių elektroninių laiškų gavimui.
Reklama elektroniniame ppašte yra pirmiausia tekstinio pobūdžio, nors taip pat yra galimos grafinės reklamos, kurios skirtos dažnesniam elektroninio pašto paketų naudojimui HTML pagrindu, kurie leidžia labiau patenkinamą elektroninio pašto formatavimą (gali apimti grafines reklamas).
Reklama elektroniniame pašte dažniausiai nuorodomis nukreipia vartotoją į reklamuotojo Interneto svetainę. Interneto svetainėje vartotojas gali gauti daugiau informacijos apie reklamuojamą prekę arba atlikti sandėrį.
Sėkmingos įmonės struktūrizuoja savo reklamą elektroniniame pašte, todėl jų reklama yra priimama palankiai ir pasiekia tikslinę auditoriją. Net ne žalingi pranešimai turi būti paskirstomi protingai ir visada pasiūlyti gavėjui lengvą būdą atsisakyti tolesnių pranešimų, jei jis to pageidauja. Tai darant bus sudaryti palankūs santykiai su vartotoju ir minimizuos nepasitenkinimą. Reklamos elektroniniu paštu privalumai ir trūkumai pateikiami lentelėje.
Privalumai Trūkumai
maža kaina;
aktyvi auditorija;
mažesni nuostoliai;
nauji ir nuolat atnaujinami elektroninio pašto sąrašai;
galimybė parinkti tikslinę auditoriją;
galimybė atrinkti elektroninį paštą pagal gavėją dominančias temas
blogai paruošus elektroninio pašto sąrašus, iškyla nemažai problemų norint pasiekti reikiamus žmones;
dauguma sąrašų yra orientuoti į vartotoją arba pramogas, todėl yra sunku rasti sąrašą konkrečiai verslo rūšiai;
pasyvi auditorija;
populiarių temų greitas “išsikvėpimas” skatina vartotojus atsisakyti elektroninių laiškų.
Apibendrinant pirmąją – teorinę bakalauro baigiamojo darbo dalį, galima teigti, kad reklama Internete tampa viena svarbiausių priemonių pritraukti kuo daugiau vartotojų ir paveikti juos taip, kad jie taptų nuolatiniais įmonės prekių ar ppaslaugų vartotojais. Be to, reklama Internete palyginti yra naujas reiškinys, tačiau greitai besivystantis. Reklamai Internete neretai yra priskiriamos Interneto svetainės, jų registravimas paieškos sistemose, įvairūs informaciniai straipsniai ir kt. Tačiau spartaus technologijų plėtros dėka, šiandien reklama Internete pasižymi itin gausiu formų spektru. Kaip jau buvo minėta, pagrindinės reklamos Internete formos yra reklama Interneto svetainėse, reklaminiai skydeliai, reklama paieškos svetainėse, nuorodos, reklama naujienų arba diskusijų grupėse, reklama elektroniniu paštu. Kiekviena iš išvardintų formų pasižymi išskirtinėmis savybėmis, kurios jas padaro žinomomis bei vis dažniau pasirenkamomis.
Literatūra
Darius Ziezys. Ar egzistuoja reklama Lietuvos internete? [žiūrėta 2005-02-28]. Prieiga per Internetą čia.
Talijūnas D. Reklama Internete: formos ir jų naudojimas; tendencijos // Reklamos ir marketingo idėjos. 2004, nr.1, p. 30-33.
Prieiga per Internetą čia. [žiūrėta 2005-03-20].
Sally J. McMillan. Internet advertising: one face or many? 2004-03-12. [žiūrėta 2005-03-25]. Prieiga per Internetą čia.
Verslas ir e-verslas. Integravimas, galimybės, metodai: mokomoji medžiaga. Kaunas, 2002. 225 p. ISBN 9955-09-148-7
Kenneth C. Laudon. E-commerce: business, technology, society/ Kenneth C. Laudon, Carol Guercio Traver. 2003. 945 p. ISBN 0-321-20056-X
Indrė Stasiūnienė. Reklamos Internete parduodama vis daugiau. 2004-08-25. [žiūrėta 2005-02-02]. Prieiga per Internetą čia.
Laura Milušauskaitė. Internete mus valdo. [žiūrėta 2005-02-28]. Prieiga per Internetą čia.
Bakanauskas A. Marketingo komunikacija: mokomoji knyga. Kaunas, 2004. 1136 p. ISBN 9955-12-029-0
Čeredničkienė K. Reklamos samprata ir pagrindiniai principai // Marketingas. 2005, nr.1, p.56-60.
Gatautis R. Internetinė reklama: mokomoji knyga/ R.Gatautis, L.Milašius, J.Svitojus. Kaunas, 2003. 43 p. ISBN 9955-09-368-4.
Vitalija Keršienė. Reklamos rengimas ir projektavimas kompiuterinėmis technologijomis. 2004.[žiūrėta 2005-02-15]. Prieiga per Internetą čia.
Internet marketing: strategy, implementation and practice / D.Chaffey, R.Mayer, K.Johnston, F.Ellis-Chadwick. Prentice Hall, 2000.
Jokubauskas D. Reklama ir jos poveikis vartotojui: mokomoji knyga. Vilnius, 158 p. ISBN 9955-9615-0-3. / 2003
O‘Connor J. Marketing in the Digital Age/ John O‘Connor, Eamonn Galvin. 2001. 216 p. ISBN 0-273-64195-6 .
Krinickis V. Nepažįstama erdvė. Efektyvi reklama internete // Vadovo pasaulis. 2003, nr. 11, p. 31-34 psl.
Jagdish N.Sheth. Internet marketing/ Jagdish N.Sheth, Abdolreza Eshghi, Balaji C. Krishnan. 2001. 419 p. ISBN 0-03-032133-6
Paulina Marcinkevičiūtė. Internetinis marketingas. 2005-01-06. [žiūrėta 2005-02-06]. Prieiga per Internetą čia.
Anastazija Zemdliauskaitė. Naujoji interneto reklama žada teigiamų pokyčių. 2001-07-12. [žiūrėta 2005-02-02]. Prieiga per Internetą čia.
Hairong Li, John D.Leckenby. Internet advertising formats and effectiveness. 2004-10-. [žiūrėta 2005-03-14]. Prieiga per Internetą čia.
Marius Skarupskas. Interneto reklamos ypatumai. 2004-09-21. [žiūrėta 2005-02-25]. Prieiga per Internetą čia.
Trisha G.Moyer. The future of advertising on the internet. 2001-03-29. [žiūrėta 2005-03-14]. Prieiga per Internetą čia.
Jeriomenko S. Kova internete
// Marketingas. 2005, nr. 4, p. 3-6.
Kotler P. A framework for marketing management. 2001. p. 352. ISBN 0-13-018525-6.
Įvadas į internetą. Reklama internete: pirmasis kontaktas su vartotoju. 2002-05-13. [žiūrėta 2005-02-02]. Prieiga per Internetą čia.
Rinkodaros principai/ Philip Kotler, Gary Armstrong, John Saunders, Veronika Wong. [Iš anglų kalbos vertė: Jurgita Cvilikaitė, Aušrinė Kunigonytė, Donatas Masilionis]. Kaunas, 2003. 854 p.
Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai: vadovėlis. Kaunas, 2002. 398 p. ISBN 9986-948-65-7.
Baršauskienė V. Studijų darbų parengimo tvarka: mokomoji kknyga/ V.Baršauskienė, I.Mačerinskienė. Kaunas, 2004. 77 p. ISBN 9955-09-064
Pratybų atsakymai nemokamai pas mus.
