Kastai: samprata ir tipai

KAŠTAI: SAMPRATA IR TIPAI

Turinys

Turinys 2

Įvadas 3

Kaštai 4

1. Kaštų samprata 4

2. Trumpo periodo kaštai 6

1) Trumpo periodo bendrieji kaštai 6

2) Trumpo periodo vidutiniai kaštai 7

3) Trumpo periodo ribiniai kaštai 7

3. Ilgo periodo kaštai 7

Išvados 8

Žodynėlis 9

Literatūra ir kiti informacijos šaltiniai 10Įvadas

Ekonomika funkcionuoja, kai veikia trys pagrindiniai elementai: pelnas, konkurencija ir kainų sistema. Verslo įmonės veikloje vienu iš svarbiausių elementų yra kaštų nustatymas. Įmonė, nustatydama kainas savo produkcijai, pirmiausia siekia padengti gamybos kaštus ir gauti pelną.

Kaštus galima apibrėžti kaip išteklius, sunaudotus siekiant tam tikro tikslo ir apskaičiuotus piniginiais vienetais. Ekonominėje literatūroje sutinkamos dvi sąvokos. „kaštai“ ir „išlaidos“. Jos vartojamos kaip ssinonimai ir abi reiškia produkcijos savikainą.

Ekonomine prasme kaštų sąvoka siejama su firmos piniginėmis išlaidomis gamybos ištekliams pirkti.

Verslo požiūriu kaštai – tai einamosios (dabartinės) ir praėjusio laikotarpio piniginės išlaidos gamybos ištekliams pirkti.

Šiame darbe siekiama pateikti kaštų sampratą bei išskirti pagrindinius kaštų tipus ekonomikoje. Taip pat kalbama apie kaštų skirstymą laiko atžvilgiu, t. y. į ilgojo ir trumpojo periodo kaštus.

Darbo pabaigoje pateikiamas žodynėlis, paaiškinantis kaštų tipų sąvokas, nurodant pavadinimus ir anglų kalba.Kaštai

1. Kaštų samprata

Kaštai – tai visų gamyboje sunaudotų gamybos veiksnių vertė, tt.y. sąnaudų vertė faktinėmis kainomis. Jie pirmiausia asocijuojasi su išlaidomis. Tai pinigai, kuriuos išleidžiama siekiant tam tikro tikslo.

Visos išlaidos, kurias gamintojas turėjo padaryti, sudaro jo gamybos kaštus. Jie yra skirstomi į dvi dalis: kintamuosius kaštus ir pastovius kaštus. Kintamieji kaštai &– tai kaštai, kintantys kartu su produkcijos apimties augimu. Tuo tarpu pastovieji kaštai – tai išlaidos, kurios nesikeičia produkcijos kiekiui didėjant arba mažėjant.

Verslo įmonėse pinigai išleidžiami darbo užmokesčiui, palūkanoms, mokesčiams apmokėti, žaliavoms, įrenginiams pirkti ir panašiems tikslams. Tokie kaštai vadinami eksploataciniais, arba aiškiais, kaštais. Juos skaičiuoja firmos buhalteriai.

Tuo tarpu firmos ekonomistai ir vadovai domisi veiklos perspektyva. Jiems svarbu surasti būdus, kaip sumažinti būsimus kaštus r padidinti firmos pelningumą. Todėl juos kaštai domina platesne ekonomine prasme, kaštai, susiję su geresne išteklių panaudojimo alternatyva. Tokie kaštai vadinami alternatyviais kaštais ir jie suprantami ne kaip pinigų suma, sumokėta už sunaudotus gamybos veiksnius, o kaip prarastos pajamos, nepanaudojus suvartotų gamybos veiksnių kitu, geriausiu būdu. Pvz., studentas, pasirinkdamas studijas, skaičiuoja ne tik išlaidas, kurios nneišvengiamos mokymosi metu, bet ir prarastą atlyginimą, kurį jis gautų vietoj studijų pasirinkęs darbą. Verslininkas, turintis savo įmonės pastatus ir pats vadovaujantis verslui, į gamybos kaštus įtrauks ne tik minėtus buhalterinius kaštus, bet ir negautas pajamas, kurios jam tektų:

• palūkanų forma, investavus savo kapitalą į alternatyvų verslą;

• rentos forma, išnuomavus savo pastatus ir žemės sklypą kitam verslininkui;

• atlyginimo už darbą, parsisamdžius svetimoje įmonėje atlikti tas pačias funkcijas, forma.

Žmonės, gamindami prekes arba teikdami paslaugas, kiekvienąkart patiria alternatyviuosius kaštus. Kiekvienos papildomos prekės arba paslaugos kaštai yyra vadinami ribiniais kaštais. Ribiniai kaštai paprastai didėja, kai verslo įmonė didina gamybos apimtį, nes įmonė gamybai didinti naudoja daugiau ir brangesnių išteklių.

Verslo įmonė, atsižvelgdama į alternatyvų resursų panaudojimą, įvertina sąnaudas. Tai yra jos privatūs kaštai. Tačiau įmonės veiklos pasekmės jaučiamos ir platesnėje sferoje, kurios ji nekontroliuoja. Tos pasekmės vadinamos išoriniais įmonės veiklos efektais ir gali būti tiek palankios, tiek ir nepalankios visuomenei. Iš čia išplaukia, kad realūs bet kokio produkto gamybos kaštai apima ne tik įmonės kaštus, bet ir neigiamus išorinius efektus, kuriuos apmoka visuomenė ir kurie vadinami visuomeniniais kaštais. Ryškiausias visuomeninių kaštų pavyzdys dabartinėmis sąlygomis – gamtos užterštumas, kaip įmonių ūkinės veiklos pasekmė. Šiuos kaštus apmoka visa visuomenė, nors pinigine forma jie sunkiai išreiškiami.

Dar vienas kaštų tipas – tai ekonominiai kaštai. Įmonės požiūriu tai yra mokėjimai gamybos veiksnių savininkams arba jų pajamos, kurios privalo būti tokio dydžio, kad šie veiksniai nebūtų naudojami kitose, alternatyviose gamybose.

Šie mokėjimai būna dvejopi – jie gali būti išoriniai, t.y kai mokama už nuomojamus ar įsigyjamus gamybos veiksnius. Tai įmonės mokėjimai už energiją, kurą, žaliavas, darbą, apsaugą ir kt. Pinigai, išleidžiami šiems ištekliams, vadinami eksplicitiniais (tiesioginiais) kaštais. Pvz. Jei kalbama apie parduotuvę, tai eksplicitinius kaštus sudarys eksploatacijos išlaidos, turto mokestis, apmokėjimas didmeninės prekybos įmonėms uuž prekes, samdomo pardavėjo alga.

Tačiau įmonė kai kuriuos jai reikalingus išteklius gali turėti pati. Tai savininkų vadovavimo meistriškumas ir finansiniai ištekliai. Vadovavimo meistriškumo kaštai yra užmokestis, kurį vadovas galėtų gauti dirbdamas pagal kitą, geriausią pasirinkimą. Atitinkamai finansinių išteklių kaštai yra pajamos, kurias jie duotų, optimaliausiai investuoti. Tai yra firmos vidiniai kaštai. Kadangi už šiuos ište.klius pinigai tiesiogiai nemokami, jų kaštai laikomi implicitiniais (numatomais) kaštais. Pvz., tarkime, kad savininkui priklauso parduotuvės pastatas, jis naudoja nuosavus pinigus inventoriaus finansavimui ir pats uždirba parduotuvėje. Šių išteklių implicitinius kaštus sudarys nuoma, kurią savininkas galėtų gauti, jei išnuomotų pastatą kitai firmai, palūkanos ar dividendai, kuriuos duotų pinigai, investuoti į kitą veiklą bei alga, kurią jis galėtų gauti, dirbdamas kitoje firmoje.

Taigi įmonės ekonominiai kaštai susideda iš visų vidinių ir išorinių kaštų vertės, t.y. eksplicitinių ir implicitinių kaštų.

Lietuvos Respublikos vyriausybė yra parengusi rekomendacinio pobūdžio išlaidų apskaitos skirstymą, kur kaštai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius kaštus.

Tiesioginiai kaštai – tai gamybos sąnaudos, kurių dydis tiesiogiai priklauso nuo gamybos (paslaugų) apimties. Šie kaštai tiesiogiai apskaičiuojami konkrečiam gaminiui ir priklauso nuo šio gaminio gamybos apimties (bendroje savikainoje).

Tuo tarpu netiesioginiai kaštai – tai išlaidos, kurių dydis nesusijęs su produkcijos gamyba. Jos nustatomos padaliniui arba visai įmonei.2. Trumpo periodo kaštai

1) Trumpo periodo bendrieji kaštai

Toliau aiškinant kkaštus, įmonės veiklą tikslinga sieti su laiko vienetu. Vienus sprendimus galima įgyvendinti anksčiau, kitiems reikia daugiau laiko. Todėl kaštai dar skirstomi į ilgojo ir trumpojo periodo kaštus.

Trumpojo periodo bendrieji kaštai apima visus kaštus, susijusius su produkto gamyba. Kaip ir gamybos veiksnių sąnaudas, juos galima suskirstyti į fiksuotus ir kintamus.

Bendrieji fiksuotieji kaštai yra nepriklausomi nuo gamybos rezultatų dydžio. Kad ir kiek produktų vienetų būtų gaminama, tačiau dalis trumpo periodo kaštų, susijusių su pastoviomis kapitalo sąnaudomis, nekinta.

Bendrieji kintamieji kaštai – tai kaštai, susiję su kintamojo veiksnio sąnaudomis gamybos procese. Kintamieji kaštai apskaičiuojami padauginus kintamojo veiksnio sąnaudų kiekų iš jų kainos. Kadangi kintamojo veiksnio sąnaudų ribinis produktas mažėja, tai kintamieji kaštai auga aplenkdami gamybos apimties didėjimą.

Bendrųjų kaštų kitimą (kintant gaminamo produkto kiekiui) galima pavaizduoti grafiškai (pav. 1). Čia bendrieji fiksuotieji kaštai, kurie lygūs 200, nekinta augant gamybos apimčiai. Todėl juos vaizduojanti linija yra horizontali tiesė. Bendrieji kintamieji kaštai auga didėjant gamybos apimčiai, o jų kitimą išreiškianti kreivė kyla aukštyn. Tuo tarpu bendrieji kaštų kreivė, kildama aukštyn, išsiėsto aukščiau bendrųjų fiksuotojų kaštų kreivės.

pav. 12) Trumpo periodo vidutiniai kaštai

Vidutiniai įmonės kaštai apskaičiuojami vienam produkcijos vienetui. Vieno produkcijos vieneto kaštai gali būti apskaičiuojami kaip kintamojo veiksnio sąnaudos, kaip pastoviojo veiksnio sąnaudos ir kaip visų veiksnių vidutiniai

bendrieji kaštai.3) Trumpo periodo ribiniai kaštai

Ribiniai kaštai yra bendrųjų kaštų pokytis pakitus gaminamų produktų skaičiui vienu vienetu. Kai ribiniai kaštai yra mažesni už vidutinius bendruosius ir vidutinius kintamuosius kaštus, pastarieji mažėja, o kai ribiniai kaštai yra didesni už vidutinius, tuomet jie didėja.3. Ilgo periodo kaštai

Kintant ilgo periodo gamybos apimčiai, kinta ir visų gamybos veiksnių sąnaudos. Jeigu kiekvieno iš šių veiksnių sąnaudų kiekį padauginsime iš jų vieneto kainos ir sudėję padalinsime iš pagamintų produktų vienetų skaičiaus, rasime vidutinius kaštus esant tam tikrai gamybos aapimčiai. Tokį skaičiavimą galima atlikti, kai gamybos apimtis yra įvairi.Išvados

Kaštai – tai įmonės produkcijos gamybai sunaudotų išteklių vertė. Bendresne prasme kaštai suprantami kaip bet kokios sąnaudos, būtinos tam tikram tikslui pasiekti. Jais gali būti ne tiktai pinigai, bet ir laisvalaikis, prestižas, saugumas.

Galima išskirti tokius kaštų tipus:

• gamybos kaštai

• kintamieji kaštai

• pastovieji kaštai

• eksploataciniai kaštai

• alternatyvūs kaštai

• privatūs kaštai

• visuomeniniai kaštai

• ekonominiai kaštai

• eksplicitiniai (tiesioginiai) kaštai

• implicitiniai (numatomai) kaštai

Laiko atžvilgiu kaštus galima būtų suskaidyti į trumpojo ir ilgojo periodo kaštus. Trumpajame periode išskiriami tokie kaštai:

• bendrieji kaštai

• bendrieji fiksuotieji kaštai

• bendrieji kintamieji kkaštai

• vidutiniai kaštai

• ribiniai kaštaiŽodynėlis

Alternatyvieji kaštai (opportunity cost) – išteklių naudojimo tam tikram tikslui kaštai matuojami nauda arba pajamomis, kurios būtų gautos naudojant tuos pačius išteklius kitam, geriausiam iš galimų tikslui.

Bendrieji kaštai (BK) (total costs) – gamybos veiksnių, sunaudotų bendrajam produktui pagaminti, aalternatyviųjų kaštų suma. BK sudaro pastovūs ir kintamieji kaštai. (BK=PK+KK)

Implicitiniai (netiesioginiai) kaštai (implicit costs) – išteklių naudojimo kaštai, matuojami pajamomis, kurias galima būtų gauti naudojant tuos išteklius kitu, geriausiu (naudingiausiu) būdu.

Išoriniai kaštai (external costs) – asmens arba įmonės veikla, kuri sukelia nekompensuojamus kaštus kitiems subjektams.

Kintamieji kaštai (KK) (variable costs) – tai ta bendrųjų kaštų (BK) dalis, kuri kinta priklausomai nuo gamybos apimties pokyčių. KK dar vadinami tiesioginiais kaštais.

Pastovieji kaštai (PK) (fixed costs) – tai ta bendrųjų kaštų dalis, kuri nepriklauso nuo gamybos apimties pokyčių

Ribiniai kaštai (marginal costs) – bendrųjų kaštų padidėjimas padidinus gamybos apimtį vienu vienetu. Ribiniai kaštai skaičiuojami kaštų pokytį dalinant iš gamybos apimties pokyčio.

Sandėrių kaštai (transactions costs) – rinkos sandėrių sudarymo ir vykdymo kaštai (derybų, dokumentų regimo, sukčiavimų pprevencijos ir kitokie kaštai).Literatūra ir kiti informacijos šaltiniai

1. Ekonomikos teorija. Mikroekonomika. red. J. ČIČINSKAS. Vilnius, 1990. ISBN 2717

2. Ekonomikos teorijos terminų žodynėlis. red. J. ČIČINSKAS. Vilnius, 1992. ISBN 2802

3. KLEBANSKAJA, Nina; LYDEKA, Zigmas. Taikomoji ekonomika. Vilnius, 1997. ISBN 9986-843-01-4

4. Mikroekonomika. red.Vytautas SKOMINAS. Vilnius: Enciklopedija, 2000. ISBN 003-072-40047-1

Internetas

1. Verslo pagrindai. [Žiūrėta 2004 kovo 20 d.] Prieiga per internetą:

2. How to understand and calculate cost measures. [Žiūrėta 2004 kovo 20 d.] Prieiga per internetą: