darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimas įmonėje
Turinys
ĮVADAS……………………
…………………2
1. Darbuotojų saugos struktūros
įmonėse…………………..
……3
2. Instrukcijų rengimas ir tvirtinimas. Instrukcijų
apskaita………………..3
3. Instruktavimas, mokymas ir atestavimas darbuotojų saugos ir sveikatos
klausimais….7
4. Saugos ir sveikatos reikalavimai darbo priemonėms ir darbuotojų
aprūpinimas jomis….9
5. Reikalavimai darbo vietoms ir jų
įrengimas…………………..
..11
6. Profesinės rizikos vertinimas
įmonėje…………………..
…..12
7. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas ir
apskaita………………….13
IŠVADOS…………………..
………………..18
LITERATŪRA………………….
……………….19
ĮVADAS
Kiekvieno žmogaus teisė – turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo
sąlygas. Nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos, netinkamos darbo
sąlygos daro fizinę, moralinę ir ekonominę žalą žmonėms, įmonėms ir
valstybei. Darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, o tai
priklauso nuo jo žinių apie darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo
santykius reglamentuojančius teisės aktus, darbuotojų saugos ir sveikatos
tarnybų bei komitetų steigimo, jų efektyvios veiklos.
Darbuotojų saugos ir sveikatos politika turi būti pagrįsta šiais
principais:
➢ darbuotojų gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimo prioritetu,
palyginus su darbo arba gamybos rezultatais,
➢ darbdavių ir darbuotojų pareiga vykdyti darbuotojų saugos ir
sveikatos teisės aktų reikalavimus, trišaliu valstybės, darbdavių ir
darbuotojų organizacijų bendradarbiavimu darbuotojų saugos ir
sveikatos srityje, darbuotojų saugos ir sveikatos mokslo plėtojimu,
ekonominių priemonių, skatinančių saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų
darbuotojams sudarymą, taikymu, darbuotojų saugos ir sveikatos
specialistų rengimo, nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų
priežasčių tyrimo vienodos tvarkos nustatymu, vienoda valstybine
darbuotojų saugos ir sveikatos kontrole.
Šiame darbe remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, LR Vyriausybės
nutarimais ir kitais norminiais aktais yra iišdėstyta darbuotojų saugos ir
sveikatos organizavimo tvarka įmonėje.
1. Darbuotojų saugos struktūros įmonėse
Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės,
skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti,
kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad
darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma
sumažinta. Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir
sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir
sveikatos įstatyme. Užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo
darbdavys. Atsižvelgdamas į įmonės dydį, pavojus darbuotojams, darbdavys
steigia įmonėje arba samdo darbuotojų saugos ir sveikatos atestuotą
tarnybą, arba šias funkcijas atlieka pats (1). Taigi įmonėje gali būti
steigiamos:
Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba (toliau – tarnyba). Tarnybos
veiklą reglamentuoja Įmonių saugos darbe tarnybų pavyzdiniai nuostatai.
Tarnyba sudaroma iš vieno ar daugiau įmonėje dirbančių saugos ir sveikatos
specialistų . Jeigu įįmonėje tokių specialistų nėra, tarnybos funkcijas gali
atlikti:
• darbdavio samdoma tarnyba arba darbdavio samdomi vienas ar daugiau
šios srities specialistų;
• darbdavio paskirtas asmuo (asmenys) (įmonėse, kuriose dirba mažiau
kaip 50 darbuotojų). Jeigu įmonėje tarnyba nesteigiama, jos funkcijų
neatlieka samdoma organizacija ar paskirtas asmuo, tarnybos funkcijas
atlieka pats darbdavys.
Apie įsteigtą tarnybą darbdavys raštu praneša Valstybinei darbo
inspekcijai, užpildydamas specialią formą.
Darbo medicinos tarnyba (medicinos punktas) (toliau – medicinos
punktas). Medicinos punkto veiklą reglamentuoja Pavyzdiniai įmonių darbo
medicinos tarnybų (medicinos punktų) nuostatai. Šie nuostatai nustato
medicinos punktų steigimo tvarką, funkcijas, darbuotojų teises, pareigas ir
atsakomybę.
2. Instrukcijų rengimas ir tvirtinimas. Instrukcijų apskaita.
Instrukcijos privalo būti parengtos ir turi įsigalioti prieš
pradedant eksploatuoti įmonę, jos padalinius, darbo priemones, prieš
įdiegiant naujus technologinius procesus ar pradedant darbus. Įmonėje turi
būti rengiamos:
➢ įvadinė instrukcija (įvadinio instruktavimo);
➢ instruktavimo darbo vietoje instrukcijos.
Instrukcijos rengiamos vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos
įstatymu, kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais, norminiais
dokumentais (taisyklėmis, nuostatais, normomis, Lietuvos standartais,
reglamentais), darbo ir apsaugos priemonių techniniais dokumentais,
atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas, darbuotojų saugos ir sveikatos
pažeidimų, nelaimingų atsitikimų, avarijų, profesinių ligų analizės
duomenis, saugaus darbo organizavimo psichofiziologinius aspektus įmonėje
bei kita turima informacija. Instruktavimo darbo vietoje instrukcijos
rengiamos arba tam tikrų profesijų darbuotojams (šaltkalviams,
šlifuotojams, mūrininkams, medienos gaminių mašinų operatoriams, miško
kirtėjams, kasininkams, valytojams, laborantams ir pan.), arba darbams
(remonto, montavimo, derinimo, bandymo, darbams aukštyje ir t.t.), arba
darbo priemonių naudojimui (šlifavimo staklių, kompiuterinės įrangos ir
t.t.). Kai naudojamiems darbo įrenginiams yra gamintojo parengtos naudojimo
instrukcijos, kurių laikymasis užtikrina darbuotojo saugą ir sveikatą,
darbuotojas, naudojantis šį įrenginį, instruktuojamas pagal įrenginio
naudojimo instrukciją. Šiais atvejais papildoma instrukcija rengiama, kai
darbuotojo darbo sąlygomis to nepakanka. Įmonės darbuotojų, kuriems
nerengiamos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos, sąrašą sudaro
darbdavys, suderinęs su Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus
viršininku Jei tokio sąrašo nėra, instrukcijos rengiamos visiems
darbuotojams. Instrukcijas tvirtina darbdavys įsakymu, potvarkiu, kitu
tvarkomuoju dokumentu. IInstrukcijos derinamos su įmonės darbuotojų saugos
ir sveikatos komitetu (jeigu jis įsteigtas) ar darbuotojų atstovu.
Instrukcijose vartojami terminai ir apibrėžimai turi atitikti vartojamus
teisės aktuose ir terminų žodynuose. Instrukcijų tekstas turi būti aiškus,
reikalavimai – trumpi, konkretūs ir vienareikšmiai. Raidinius sutrumpinimus
galima vartoti, jeigu jie paaiškinami tekste. Instrukcijose neturi būti
nuorodų į taisykles, normas bei kitus teisės aktus. Esant būtinybei, minėtų
aktų reikalavimai išdėstomi instrukcijoje, tačiau jie turi būti pritaikyti
konkrečiai darbo vietai bei realioms darbo sąlygoms. Visi instrukcijų
punktai yra vienodai privalomi darbuotojams, todėl nevartotini žodžiai,
nusakantys reikalavimų svarbą („griežtai“, „ypač“, „būtinai“,
„kategoriškai“, „besąlygiškai“ ir pan.), taip pat nekonkretūs,
nevienareikšmiai, neapibrėžti pasakymai „per didelė įtampa“, „per didelė
temperatūra“, „patraukti saugiu atstumu“ „rekomenduojama“, „geriausiai
būtų“ ir pan.). (7)
Įvadinės instrukcijos turinys:
▪ bendrosios žinios apie įmonę ir jos veiklos ypatumus;
▪ pavojai ar rizika, kurie egzistuoja įmonėje ir su kuriais gali
susidurti darbuotojas;
▪ darbdavio pareigos ir teisės garantuojant darbuotojams saugias ir
sveikas darbo sąlygas;
▪ darbuotojo teisės ir pareigos atliekant darbo sutartimi sulygtą
darbą;
▪ darbuotojo pareigos ir veiksmai įvykus nelaimingam atsitikimui
darbe, avarijai, incidentui, kilus gaisrui (gelbėjimo, medicinos
tarnybų iškvietimo tvarka, jų telefono numeriai, telefonų išdėstymo
vietos);
▪ darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimas įmonėje (saugos
tarnybos, vidinė darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė, darbuotojų
atstovai, medicininis aptarnavimas ir pan.);
▪ evakuacijos keliai, priešgaisrinės ir pirmosios pagalbos priemonės
ir jų išdėstymo vietos;
▪ darbuotojo veiksmai darbo metu už įmonės ribų;
▪ kiti darbuotojui aktualūs su darbuotojų sauga ir sveikata įmonėje
susiję klausimai.
Instruktavimo darbo vietoje (profesinės) instrukcijos turinys :
▪ bendroji dalis;
▪ profesinės rizikos veiksniai, saugos priemonės nuo jų poveikio;
▪ darbuotojo veiksmai prieš darbo pradžią;
▪ darbuotojo veiksmai darbo metu;
▪ darbuotojo veiksmai avariniais (ypatingais) atvejais;
▪ darbuotojo veiksmai baigus darbą.
Skyriuje „Bendroji dalis“ turi būti nurodyta:
▪ leidimo savarankiškai dirbti sąlygos (būtina kvalifikacija,
kompetencija darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, privalomi
specialūs kvalifikaciniai pažymėjimai, elektrosaugos kvalifikacija,
asmens medicininės knygelės ir pan.);
▪ darbo ir poilsio režimas;
▪ pranešimų apie nelaimingus atsitikimus, darbo ir darbų saugos
priemonių gedimus, apie darbo metu pastebėtus trūkumus darbdaviui
(padalinio vadovui), įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai,
darbuotojų atstovui tvarka; darbuotojo atsisakymo dirbti, esant
nesaugiai darbo vietai, tvarka;
▪ asmens higienos reikalavimai;
▪ atsakomybė už šios instrukcijos nevykdymą.
Skyriuje „Profesinės rizikos veiksniai. Saugos priemonės nuo jų
poveikio“ turi būti nurodyta:
▪ darbuotojui pavojingi, kenksmingi ir kiti rizikos veiksniai, esantys
ar galintys pasireikšti jo darbo aplinkoje, jų galimas poveikis
sveikatai;
▪ saugos priemonės (techninės, organizacinės, kolektyvinės,
asmeninės), jų taikymo ir naudojimo tvarka, netinkamumo požymiai.
Skyriuje „Darbuotojo veiksmai prieš darbo pradžią“
turi būti
nurodyta:
▪ pamainos priėmimo tvarka (pasirašant, dalyvaujant padalinio ar darbų
vadovui ir t.t.);
▪ darbo vietos ir asmeninių apsauginių priemonių paruošimo tvarka;
▪ naudojamų darbo ir darbų saugos priemonių, aptvarų, signalizacijos,
blokuočių, įžeminimų, ventiliacijos, apšvietimo patikrinimo, ar
tinkami darbui, tvarka;
▪ užduočių įforminimo atsižvelgiant į darbų pavojingumą ir
kenksmingumą (paskyros ir leidimai, potvarkiai, nurodymai ir pan.)
tvarka.
Skyriuje „Darbuotojo veiksmai darbo metu“ turi būti nurodyta:
▪ saugūs darbo metodai, darbo ir darbų saugos priemonių naudojimo
tvarka;
▪ saugaus mmedžiagų, pagalbinių gamybos priemonių naudojimo tvarka;
▪ darbo vietos priežiūra (švara, tvarka, praėjimų ir pravažiavimų
saugos užtikrinimas, medžiagų, žaliavų, gaminių saugus sukrovimas,
inventoriaus saugojimas, atliekų tvarkymas);
▪ saugos įtaisų būklė;
▪ reikalavimai dirbant šalia veikiančių elektros įrenginių, kėlimo ir
transportavimo priemonių, potencialiai pavojingų įrenginių, sprogių,
degių medžiagų ir pan.;
▪ draudimas be padalinio vadovo žinios patikėti ar užleisti savo darbo
vietą, darbo priemones, pareigų vykdymą kitam asmeniui arba imtis
darbų, nesusijusių su darbo užduoties vykdymu. Laikino pasitraukimo iš
darbo vietos ttvarka.
Skyriuje „Darbuotojo veiksmai avariniais (ypatingais) atvejais“ turi
būti nurodyta:
▪ darbuotojo veiksmai susidarius avarinei ar kitai ypatingai
situacijai, įvykus incidentui, avarijai.
Skyriuje „Darbuotojo veiksmai baigus darbą“ turi būti nurodyta:
▪ darbo priemonių išjungimo, sustabdymo, palikimo, valymo, tepimo ir
pan. tvarka;
▪ darbo vietos sutvarkymo, jos perdavimo kitam darbuotojui tvarka
(pasirašant, dalyvaujant vadovui ir pan.);
▪ atliekų pašalinimas;
▪ asmens higienos reikalavimai;
▪ patalpų uždarymo tvarka. (7)
Instrukcijų apskaita. Kiekviena instrukcija (išskyrus įvadinę instrukciją)
privalo turėti pavadinimą ir numerį, pvz., „Šaltkalvio saugos ir sveikatos
instrukcija Nr.1“. Profesijos pavadinimas profesinėje instrukcijoje turi
sutapti su profesijos pavadinimu darbuotojo darbo sutartyje ir su
pavadinimu Lietuvos profesijų klasifikatoriuje Kiekvienas instrukcijos
lapas numeruojamas bei nurodomas bendras lapų skaičius. Darbuotojų saugos
ir sveikatos tarnyba patvirtintų instrukcijų kontrolinius egzempliorius
registruoja įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų registravimo
žurnale. Surištų, užantspauduotų instrukcijų kontroliniai egzemplioriai
saugomi įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyboje. Instrukcijų
kopijos instruktuojamiesiems darbuotojams gali būti įteikiamos
pasirašytinai atskirame lape, pridedamame prie instrukcijos kontrolinio
egzemplioriaus. Padalinio vadovas privalo turėti visų to padalinio
profesijų, darbų (darbo vietų) instrukcijų kopijų komplektą bei jų sąrašą.
Padalinio vvadovui išduodamos instrukcijos registruojamos įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos instrukcijų registravimo žurnale. Įmonėje saugomų
instrukcijų kontroliniai egzemplioriai turi būti valstybine kalba. Į kitas
kalbas verstos instrukcijos taip pat turi būti darbdavio patvirtintos.(7)
3. Instruktavimas, mokymas ir atestavimas darbuotojų
saugos ir sveikatos klausimais
Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti
įmonėje, jeigu jis nemokytas ir (ar) neinstruktuotas saugiai dirbti.
Darbuotojų instruktavimas. Įmonių darbuotojai saugos ir sveikatos
darbe klausimais turi būti instruktuojami pagal įmonėse patvirtintas
darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas. Šias instrukcijas rengia ir
tvirtina darbdaviai, vadovaudamiesi Įmonės darbų saugos instrukcijų
rengimo, tvirtinimo ir apskaitos taisyklėmis, technologinių procesų ir
darbo priemonių techniniais dokumentais. Darbuotojų instruktavimas
įforminamas instruktavimų registracijos žurnaluose, pasirašant
instruktuojamajam ir instruktuojančiajam. Privalomi darbuotojų
instruktavimai jų saugos ir sveikatos klausimais:
• Įvadinis instruktavimas. Visi darbuotojai, sudarydami darbo sutartį,
privalo išklausyti įvadinį instruktavimą, ir tai turi būti įforminta
įvadinio instruktavimo registracijos žurnale. Instruktuoja darbdavys
arba jo įgaliotas asmuo, turintis atitinkamą pažymėjimą. Įvadinio
instruktavimo metu darbuotojai taip pat supažindinami su vidaus
tvarkos taisyklėmis, kolektyvinės sutarties susitarimais, žinotinais
darbuotojui. Įvadinio instruktavimo registravimo žurnalas saugomas
įmonėje 75 metus po paskutinio įrašo.
• Pirminis instruktavimas darbo vietoje. Darbuotojai, gaminantys
produkciją, teikiantys paslaugas, dirbantys su medžiagomis,
žaliavomis, įrankiais, įranga arba kurių darbas susijęs su
kenksmingais bei pavojingais veiksniais, potencialiai pavojingais
įrenginiais, privalo išklausyti pirminį instruktavimą darbo vietoje.
Šis instruktavimas turi būti įformintas instruktavimų darbo vietoje
registracijos žurnale. Darbuotojus instruktuoja darbdavys arba
padalinio vadovas, atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos
klausimais. Padalinio vadovą instruktuoti darbo vietoje neprivalu.
Suderinęs su Valstybine darbo inspekcija, darbdavys gali sudaryti
sąrašą profesijų, kurių darbuotojams neprivalus pirminis
instruktavimas darbo vietoje. Instruktavimų darbo vietoje
registracijos žurnalas saugomas įmonėje 10 metų.
• Periodinis instruktavimas darbo vietoje. Periodiškai instruktuojama ne
rečiau kaip kartą per 12 mėnesių. Šis instruktavimas įforminamas tame
pačiame instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale. Periodinis
instruktavimas atliekamas tokia pat tvarka, kaip ir pirminis
instruktavimas darbo vietoje.
• Papildomas instruktavimas darbo vietoje. Darbdavys arba jo įgaliotas
asmuo privalo papildomai instruktuoti darbuotojus pasikeitus gamybos
technologiniams procesams, patvirtinus naują darbuotojų saugos ir
sveikatos instrukciją arba padarius pakeitimų esančioje, pakeitus
darbo vietą ir kitais atvejais. Papildomas instruktavimas įforminamas
tame pačiame instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale.
• Specialusis instruktavimas darbo vietoje. Specialųjį instruktavimą
privalo išklausyti darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus (gamybos
procesus). (6,7)
Darbdavių mokymas ir atestavimas. Darbdavys, jo įgaliotas asmuo,
prieš pradedant eksploatuoti įmonę (teikti paslaugas), o vėliau ne rečiau
kaip kas 5 metai, turi būti atestuojami darbuotojų saugos ir sveikatos
klausimais ir apie tai turi būti pranešta Valstybinei darbo inspekcijai.
Darbdaviai, jų įgalioti asmenys mokomi darbuotojų saugos ir sveikatos
mokymo institucijose arba atestavimui rengiasi savarankiškai. Teigiamai
įvertinus žinias, išduodamas programos baigimo pažymėjimas. Šis pažymėjimas
galioja 5 metus. Skiriamas naujas veikiančios įmonės vadovas turi būti
atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Darbdavys, atestuotas
kaip darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistas, yra atleidžiamas
nuo atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. (6)
Saugos darbe tarnybų specialistų mokymas ir atestavimas. Saugos
darbe tarnybų specialistai mokomi ir atestuojami kaip darbdaviai. (6)
Padalinių vadovų atestavimas. Įmonės atskiro struktūrinio
padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje, vadovas darbuotojų
saugos ir sveikatos klausimais atestuojamas kaip darbdavys. (6)
4. Saugos ir sveikatos reikalavimai darbo priemonėms
ir darbuotojų aprūpinimas jomis
Leidžiama naudoti tik techniškai tvarkingas darbo priemones,
atitinkančias darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus.
Minimalius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus darbo priemonėms
nustato atitinkami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai. Privalomus
saugos ir sveikatos reikalavimus atskirų darbo priemonių ar jų grupių
gamybai bei jų atitikties įvertinimo procedūroms nustato techniniai
reglamentai ar kiti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai. Konkrečios
darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai, kurių privaloma laikytis,
nustatomi darbo priemonės dokumentuose. Juos kartu su darbo priemone
privalo pateikti gamintojas. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros
tvarką nustato Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas. Šių
įrenginių, kuriems privaloma speciali Vyriausybės įgaliotų ar nustatyta
tvarka akredituotų įmonių priežiūra, kategorijų sąrašą tvirtina Vyriausybė.
Potencialiai pavojingų įrenginių nuolatinę privalomą priežiūrą vykdo jų
savininkai. Šių įrenginių privalomą nuolatinę priežiūrą pagal įrenginio
savininko ir juridinio asmens tarpusavio sutartis gali vykdyti juridiniai
asmenys, turintys teisės aktų nustatyta tvarka leidimą tokiai veiklai.
Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbo priemonė naudojama
pažeidžiant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ar darbo priemonės
techniniuose dokumentuose nurodytus saugaus naudojimo reikalavimus, turi
teisę įstatymų nustatyta tvarka sustabdyti jos naudojimą. Darbdavys,
vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais ir įvertinęs
darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, įrengia kolektyvines saugos
priemones, nemokamai darbuotojams duoda asmenines apsaugos priemones.
Kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbo
vietose ir (ar) darbo patalpose numatomas darbo ar gamybos technologinių
procesų projektavimo metu, įvertinant darbo
ar gamybos procesuose numatomas
naudoti medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius. Jei
kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos
veiksnių, darbuotojams privalo būti išduotos asmeninės apsaugos priemonės.
Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti
ir neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai. Reikalavimus
asmeninių apsaugos priemonių projektavimui, gamybai, jų atitikties
įvertinimui nustato reglamentai, standartai, normos, kiti darbuotojų saugos
ir sveikatos teisės aktai. Darbdavys organizuoja asmeninių apsaugos
priemonių laikymą, džiovinimą, skalbimą, valymą, taisymą, tikrinimą pagal
tvarką, nustatytą konkrečios asmeninės apsaugos priemonės dokumentuose,
kuriuos pateikia asmeninės apsaugos priemonės gamintojas kartu ssu priemone.
Jeigu darbai yra susiję su užteršimu, darbuotojams nemokamai turi būti
duodamos asmens higienos priemonės (muilas,
rankšluosčiai ir kita). Projektuojant darbo ar gamybos technologinius
procesus, įvertinus cheminių medžiagų ar preparatų, kurie bus naudojami
gamyboje, savybes, privalo būti numatytos kenksmingumo pašalinimo
priemonės. Kai įmonėje pradedamos naudoti naujos cheminės medžiagos ar
preparatai, darbdavys, vadovaudamasis cheminės medžiagos saugos duomenų
lapo informacija apie pavojingas medžiagas ar preparatus, privalo išduoti
atitinkamas asmenines apsaugos bei kenksmingumo pašalinimo priemones.
Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatus tvirtina
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. (2,3)
Sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas. Padalinio vadovas, o
kai jo nėra – darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdaviui atstovaujantis asmuo
privalo organizuoti pirmosios medicinos pagalbos suteikimą darbuotojams ir,
jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos pagalbą nelaimingų atsitikimų
darbe, ūmių susirgimų darbe atvejais. Padalinio vadovas, o kai jo nėra –
darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo
skubiai organizuoti darbuotojų, susirgusių darbo vietoje arba nukentėjusių
nuo traumų ar ūmių ligų, gabenimą į sveikatos priežiūros įstaigas, kai
nebūtina kviesti greitosios medicinos pagalbos arba kai dėl nenumatytų
priežasčių ar aplinkybių greitoji medicinos pagalba nesuteikiama. Įmonių
darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos, įmonių darbo medicinos punktai
atlieka sveikatos priežiūros funkcijas. Įmonės kolektyvinėje sutartyje gali
būti numatyta teikti įmonės darbuotojams ir kitas sveikatos priežiūros
paslaugas. Įmonės padaliniuose gerai matomose vietose turi būti priemonės,
reikalingos pirmajai medicinos pagalbai suteikti, nuorodos (ženklai), kur
yra medicinos punktas, ir nurodytas greitosios medicinos pagalbos
telefonas. Darbuotojai, kuriems yra pavojus susirgti užkrečiamąja liga,
skiepijami darbdavio lėšomis. Darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio
lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos
ministras. (3)
Asmenys, kurie darbe gali būti veikiami sveikatai kenksmingų
veiksnių, privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami
tikrintis periodiškai. Profesijas ir ddarbus, kuriuos dirbant ir priimant į
darbą privaloma tikrintis sveikatą, tikrinimų dažnumą nustato Asmenų,
dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių
poveikyje ir pavojingą darbą) privalomo sveikatos tikrinimo tvarka.
Periodiški sveikatos patikrinimai atliekami pagal įmonės darbuotojų, kurie
privalo pasitikrinti sveikatą, sveikatos tikrinimo grafiką. Darbuotojų,
kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir sveikatos tikrinimo
grafiką, suderintą su teritoriniu visuomenės sveikatos centru, tvirtina
darbdavys. Darbuotojai su sveikatos tikrinimo grafiku supažindinami
pasirašytinai. Darbdavys atsako už darbuotojų nukreipimą tikrintis sveikatą
ir nepasitikrinusiųjų priėmimą į darbą įstatymų nustatyta tvarka.
Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, gali būti
darbdavio nnušalinamas nuo darbo ir jam už tą laiką, kol pasitikrins
sveikatą, nemokamas darbo užmokestis. Privalomus sveikatos tikrinimus
atlieka pirminės sveikatos priežiūros įstaigos bendrosios praktikos
gydytojas ar apylinkės terapeutas. Darbdavys, siųsdamas darbuotoją
tikrintis sveikatą, išduoda privalomojo sveikatos tikrinimo medicininę
pažymą (F 047/a) arba asmens medicininę knygelę (F 048/a).(2)
5. Reikalavimai darbo vietoms ir jų įrengimas
Vadovaudamiesi Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatais,
darbdaviai turėtų prisiminti, kad naujose ar rekonstruotose įmonėse (jų
padaliniuose), kai pakeičiama technologija, pradedami gaminti kitokie
gaminiai, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo naujos gamybos pradžios turi
būti atliktas darbo vietų higieninis įvertinimas. Jį atlieka teritorinių
visuomenės sveikatos centrų darbuotojai ar asmenys, turintys šios veiklos
licenciją. Įmonėse, kuriose technologinis darbo procesas nesikeičia, darbo
vietų higieninis įvertinimas atliekamas kas 5 metai. Konkrečias įmonės
darbo vietas higieniniam įvertinimui nustato darbdavys. Jeigu darbdaviui
sunku parinkti darbo vietas higieniniam įvertinimui, jis gali pasitelkti
darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos arba darbo medicinos tarnybos
(medicinos punkto) specialistus.Įmonių vadovai, vadovaudamiesi Pavojingų
darbų (gamybos procesų) sąrašu, ir atsižvelgdami į konkretų darbų pobūdį
bei sąlygas, privalo sudaryti ir patvirtinti įmonėse atliekamų pavojingų
darbų (gamybos procesų) sąrašus. Sudarytus atliekamų pavojingų darbų
(gamybos procesų) sąrašus būtina suderinti su Valstybine darbo inspekcija
(arba jos teritoriniu skyriumi), o tuomet patvirtinti. Kiekvieną darbuotoją
darbo vietoje supa erdvės dalis, kurioje gali veikti įvairaus pobūdžio
veiksniai (fizikiniai, cheminiai, biologiniai, psichofiziologiniai). Šie
veiksniai vadinami darbo aplinkos veiksniais. Darbo aplinkos veiksniai
darbo vvietoje negali viršyti Higieninėje kenksmingų darbo aplinkos veiksnių
klasifikacijoje, pateiktų dydžių. Darbo vietos, taip pat patalpos, skirtos
darbuotojų higienos ar buitinėms reikmėms tenkinti, privalo atitikti
minimalius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, pateiktus
Darboviečių įrengimo bendruosiuose nuostatuose. (8)
Įmonėse darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatyta
tvarka įrengiamos poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių
apsaugos priemonių laikymo patalpos arba vietos, sanitarinės bei asmens
higienos patalpos su prausyklomis, dušais, tualetais. Įmonėse, kuriose
naudojamos pavojingos medžiagos ar yra kitų sveikatai kenksmingų veiksnių,
sanitarinės bei asmens higienos patalpos įrengiamos laikantis tokių patalpų
įrengimo specialių reikalavimų. Tokių sanitarinių bei asmens higienos
patalpų įrengimo reikalavimai nustatomi darbuotojų saugos ir sveikatos
norminiuose teisės aktuose, atsižvelgiant į darbo pobūdį, naudojamas
medžiagas, darbuotojų skaičių. Įmonės darbo medicinos punktai, maitinimo
patalpos įmonėje įrengiami pagal tokių patalpų įrengimo reikalavimus,
įvertinant darbo (technologinio proceso) pobūdį, darbuotojų skaičių. (8)
6. Profesinės rizikos vertinimas įmonėje
Profesinė rizika (rizika) – pavojaus sveikatai ar gyvybei
(traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo) galimybė dėl kenksmingo
ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio ar veiksnių poveikio;
Rizikos vertinimas – esamo ar galimo rizikos veiksnių poveikio
vertinimo procesas, kurio metu identifikuojama esama ar galima rizika,
atliekami rizikos tyrimai, nustatoma rizika ir priimamas sprendimas, ar
rizika yra priimtina, ar nepriimtina;
Įmonėje rizikos vertinimą organizuoja darbdavį atstovaujantis
asmuo (įmonės vadovas) ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų
saugai ir sveikatai (įmonės administracijos darbuotojas) prieš pradedant
veiklą (projektuojant darbo patalpas, darbo vietas, technologinius
procesus) arba pradėjus veiklą; darbuotojų saugos ir sveikatos teisės
aktais nustatytu rizikos ar atskirų rizikos veiksnių vertinimo
periodiškumu, taip pat įsigaliojus naujiems darbuotojų saugos ir sveikatos
teisės aktams, jeigu jie nustato griežtesnius reikalavimus; pakeitus
technologinį procesą ar pradėjus naudoti naujas chemines ar kitas
pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, kancerogenus ir biologines
medžiagas; įrengus kolektyvines apsaugos priemones ar atlikus tokių
apsaugos priemonių modernizavimą; įvykus įmonėje sunkiam ar mirtinam
nelaimingam atsitikimui darbe arba lengvam nelaimingam atsitikimui darbe,
kurį ištyrus buvo nustatyta, kad rizikos veiksnys galėjo būti sunkaus ar
mirtino nelaimingo atsitikimo priežastis arba darbuotojui įtarus ar
nustačius profesinę ligą. Tokiais atvejais valstybinis darbo inspektorius,
tirdamas nelaimingą atsitikimą darbe, ar profesinės ligos tyrimo komisija,
tirianti profesinės ligos priežastis, atsižvelgdami į nelaimingo atsitikimo
darbe ar profesinės ligos aplinkybes ir priežastis, pareikalauja nurodytu
laiku atlikti rizikos vertinimą darbo vietoje ar kitoje įmonės vietoje;
valstybiniam darbo inspektoriui nustačius įmonėje darbuotojų saugos ir
sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir įpareigojus darbdavį
nustatytu laiku atlikti rizikos vertinimą. (5)
Nustačius riziką ir priėmus sprendimą dėl rizikos priimtinumo ar
nepriimtinumo, įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų
saugai ir sveikatai paveda įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai
užpildyti profesinės rizikos nustatymo kortelę. Profesinės rizikos
nustatymo kortelių duomenys apibendrinami ir užpildomas Įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos būklės pasas, kurio tipinę formą tvirtina socialinės
apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos
apsaugos ministras. (5)
7. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas ir apskaita
Nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos. Visoms įmonėms
privaloma vienoda nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimo
tvarka. Nelaimingi atsitikimai darbe ir nelaimingi atsitikimai pakeliui į
darbą ar iš darbo pagal jų pasekmes skirstomi į lengvus, sunkius, mirtinus:
1) lengvas nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, dėl kurio
darbuotojas patiria traumą ir netenka darbingumo nors vienai dienai ir
kuris nepriskiriamas sunkių nelaimingų atsitikimų darbe kategorijai;
2) sunkus nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, dėl kurio
darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą. Sunkių
traumų klasifikacinius požymius tvirtina sveikatos apsaugos ministras;
3) nelaimingas atsitikimas darbe, sukėlęs darbuotojo mirtį (toliau –
mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe) – įvykis, dėl kurio darbuotojas
patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą ir dėl jos iš karto ar
po kurio laiko miršta.
Pagal nukentėjusiųjų skaičių nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi į
pavienius nelaimingus atsitikimus darbe, kai traumą patiria vienas
darbuotojas, ir grupinius nelaimingus atsitikimus darbe, kai traumą patiria
daugiau negu vienas darbuotojas.
Pagal ryšį su darbu nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi į
susijusius su darbu ir nesusijusius su darbu:
1) nnelaimingas atsitikimas darbe, susijęs su darbu – įvykis, kurį
ištyrus nustatoma, kad jis įvyko atliekant darbo sutartimi sulygtą darbą ar
kitą darbdavio pavestą ar su darbdavio žinia atliekamą darbą arba vykstant
į darbą ar iš darbo;
2) nelaimingas atsitikimas, nesusijęs su darbu – įvykis, kkurį ištyrus
nustatoma, kad nukentėjusysis patyrė traumą ar mirė: norėdamas nusižudyti
ar susižaloti; kai prieš jį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto
aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu; kai darė nusikalstamą veiką; kai
savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais).
Profesinės ligos skirstomos pagal pasireiškimo laiką ir požymius:
1) lėtinė profesinė liga – darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį
sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių per tam tikrą darbo laiką;
2) ūmi profesinė liga – staigus darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį
sukėlė trumpalaikis (vienkartinis arba per vieną darbo dieną) darbo
aplinkos pavojingas veiksnys (veiksniai), pasižymintis ūmiu poveikiu.(2,4)
Pranešimai apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas.
Darbuotojas, nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe, ūmios profesinės
ligos, asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdamas apie tai
pranešti padalinio vadovui, darbdaviui, įmonės darbuotojų saugos ir
sveikatos tarnybai, jeigu jis pajėgia ttai padaryti. Nelaimingų atsitikimų
darbe, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė, sunkių nelaimingų atsitikimų darbe,
taip pat kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, atvejais
darbdavys nedelsdamas privalo pranešti atitinkamos apylinkės prokuratūrai,
Valstybinei darbo inspekcijai. Ūmių profesinių ligų, dėl kurių nukentėjęs
asmuo mirė, atvejais darbdavys nedelsdamas privalo pranešti atitinkamos
apylinkės prokuratūrai, Valstybinei darbo inspekcijai ir Visuomenės
sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai. Lėtinę profesinę ligą
įtaręs gydytojas ne vėliau kaip per 3 dienas apie tai raštu praneša
Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinės visuomenės sveikatos
priežiūros tarnybos teritorinėms įstaigoms. Pranešimų apie nelaimingus
atsitikimus ddarbe, profesines ligas ir jų registravimo tvarką nustato
atitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai,
Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai.(4)
Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimas. Visoms
įmonėms privaloma vienoda nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų
tyrimo tvarka, nustatyta šio įstatymo ir Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo
ir apskaitos nuostatų, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų. Visi
nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos privalo būti ištirti, tyrimo
rezultatai surašyti nustatytos formos aktuose ir nustatyta tvarka
užregistruoti. Lengvus nelaimingus atsitikimus darbe tiria darbdavio
įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija,
sudaryta iš darbdavio ir darbuotojų atstovo (atstovų). Nelaimingo
atsitikimo darbe tyrime gali dalyvauti pats nukentėjęs darbuotojas. Sunkius
nelaimingus atsitikimus darbe, mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria
Valstybinė darbo inspekcija dalyvaujant darbdavio ir darbuotojų atstovui.
Tirdama nelaimingą atsitikimą darbe, Valstybinė darbo inspekcija nustato
nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis, pasiūlo priemones
panašių atsitikimų priežastims pašalinti. Nelaimingo atsitikimo darbe
tyrimui darbo inspektorius gali pasitelkti reikalingus specialistus ar
ekspertus. Darbdavys sudaro sąlygas ir teikia nelaimingam atsitikimui darbe
tirti reikalingą informaciją. Darbo inspektoriaus surašytą ir pasirašytą
nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą pasirašo tyrime dalyvavę asmenys.
Darbo inspektorius nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą įteikia
darbdaviui pasirašyti. Jei darbdavys ar darbuotojų atstovas nedalyvauja
nelaimingo atsitikimo darbe tyrime, darbo inspektorius tiria nelaimingą
atsitikimą darbe be suinteresuotos šalies atstovo (atstovų). Jei darbdavio
ar darbuotojų atstovas arba darbdavys nepasirašo nelaimingo atsitikimo
darbe tyrimo akto ir raštu nepateikia darbo inspektoriui motyvuotos
nepasirašymo priežasties, darbo inspektoriaus surašytas nelaimingo
atsitikimo tyrimo aktas įsigalioja nuo jo surašymo dienos. Darbo
inspektoriaus surašytas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas kartu su
priedais išsiunčiamas Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos
nuostatų nustatyta tvarka atitinkamoms institucijoms ir nukentėjusiajam
arba jo šeimai. Valstybinės darbo inspekcijos atliktas nelaimingo
atsitikimo darbe tyrimas ar sprendimai (išvados) dėl nelaimingo atsitikimo
darbe aplinkybių ir (ar) priežasties (priežasčių) paties darbdavio,
darbdavio ar darbuotojų atstovo pareiškimais gali būti skundžiami
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka –
vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba teismui. Pareiškimų dėl
nelaimingų atsitikimų darbe nagrinėjimo tvarką Valstybinėje darbo
inspekcijoje nustato Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos
nuostatai. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl
pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas,
aplinkybės ir (ar) priežastis (priežastys), gali būti įstatymų nustatyta
tvarka skundžiami teismui. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu
nustačius, kad įvykis darbe nesusijęs su darbu, arba nustačius, kad
darbuojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, įvykio tyrimas
nutraukiamas ir tyrimo medžiaga pateikiama atitinkamoms institucijoms
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta
tvarka. Nelaimingą atsitikimą darbe, dėl kurio mirė 3 ir daugiau
darbuotojų, tiria komisija, kurios pirmininkas – vyriausiasis valstybinis
darbo inspektorius, nariai – vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus
pavaduotojas, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio (inspektavimo)
skyriaus viršininkas ir šio skyriaus 2 darbo inspektoriai. Tyrime dalyvauja
darbdavio ir darbuotojų atstovai. Ar įmonėje dirbantis arba dirbęs
darbuotojas serga profesine liga, nustato gydytojas, turintis licenciją
šiai veiklai, vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais
ir profesinių ligų sąrašu. Profesinės ligos priežastis tiria ir jos
pripažinimą profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija,
kurios sudėtyje yra darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), Visuomenės
sveikatos priežiūros teritorinės įstaigos atstovas ir profesinę ligą įtaręs
gydytojas. Tyrimas atliekamas vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir
apskaitos nuostatais. Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotojų atstovai.
Komisijos pirmininkas tyrimui gali pasitelkti atitinkamų specialistų ar
ekspertų. Darbdavys sudaro sąlygas ir teikia tyrimui reikalingą
informaciją. Komisijos surašytą profesinės ligos tyrimo aktą pasirašo
komisijos nariai, darbdavio ir darbuotojų atstovai. Profesinės ligos tyrimo
aktas įteikiamas pasirašytinai darbdaviui ir darbuotojui, kuriam buvo
įtariama ar patvirtinta profesinė liga, ir išsiunčiamas atitinkamoms
institucijoms. Jei profesinę ligą tirianti komisija nustato, kad profesinei
ligai galėjo turėti įtakos darbas ankstesnėje darbovietėje, komisija,
vadovaudamasi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, tyrimą
atlieka ankstesnėje įmonėje ar įmonėse. Komisijos, tyrusios profesinę ligą,
sprendimus bei išvadas dėl profesinės ligos priežasčių, taip pat dėl tyrimo
tvarkos tyrime dalyvavę darbdavio ir darbuotojų atstovai gali apskųsti
teismui arba Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta
tvarka vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Ginčytinus klausimus,
susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė
darbo medicinos ekspertų komisija. Jos nuostatus ir sudėtį tvirtina
Sveikatos apsaugos ministerija. Pareiškėjai, nesutikę su Centrinės darbo
medicinos ekspertų komisijos sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą. Ūmias
profesines ligas, dėl kurių mirė 3 ir daugiau
darbuotojų, tiria komisija,
kurios pirmininkas – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nariai –
Lietuvos Respublikos vyriausiojo gydytojo higienisto pavaduotojas,
Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio (inspektavimo) skyriaus
viršininkas bei po vieną Valstybinės darbo inspekcijos ir Valstybinės
visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinės įstaigos atstovą.
Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotojų atstovai.Nelaimingų atsitikimų
darbe, profesinių ligų tyrimo metu Valstybinės darbo inspekcijos skirtos
ekspertizės, kurias atlieka ne valstybinės įstaigos, apmokamos Valstybinei
darbo inspekcijai šiam tikslui skirtomis lėšomis.(4)
Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimo aktų
saugojimas ir apskaita. Jei įvyko nelaimingas atsitikimas reikia užpildyti
šiuos dokumentus:
• Nelaimingo aatsitikimo darbe aktas N-1
• Nelaimingo atsitikimo kelyje aktas N-2
• Pranešimas apie nelaimingą atsitikimą
• Pažyma apie traumos sunkumą
• Pranešimas apie nelaimingo atsitikimo darbe socialinius ekonominius
padarinius
• Darbo inspektoriaus (dvišalės komisijos) pranešimas apie tiriamą
nelaimingą atsitikimą
• Rekomenduojamas prie nelaimingų atsitikimų tyrimo aktų pridėtinų
dokumentų sąrašas
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo aktai įteikiami nukentėjusiam
darbuotojui arba jo interesams atstovaujančiam asmeniui, darbdaviui,
Valstybinei darbo inspekcijai, draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis
apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų. Sunkių ir
mirtinių nelaimingų atsitikimų darbe atvejais Valstybinė darbo inspekcija
nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagą perduoda prokuratūrai.
Profesinių ligų tyrimo aktai įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo
interesams atstovaujančiam asmeniui, darbdaviui, Valstybinei darbo
inspekcijai ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos
teritorinei įstaigai, draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas
nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų. VVisų ištirtų nelaimingų
atsitikimų darbe tyrimo aktai, taip pat profesinių ligų tyrimo aktai
registruojami ir įtraukiami į apskaitą Valstybinėje darbo inspekcijoje
atitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų,
Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka. Profesinės
ligos taip pat registruojamos Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros
tarnybos teritorinėje įstaigoje, Valstybiniame profesinių ligų registre
Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų bei Valstybinio profesinių
ligų registro nuostatų nustatyta tvarka. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo
aktai ir tyrimo medžiaga, profesinių ligų tyrimo aktai ir tyrimo medžiaga
saugomi įmonėje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas ar buvo užregistruota
profesinė liga, ir Valstybinėje darbo inspekcijoje vadovaujantis Lietuvos
archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais
dokumentų saugojimo terminais. Visi nelaimingi atsitikimai darbe ir
profesinės ligos įmonėje registruojami atitinkamai Nelaimingų atsitikimų
darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos
nuostatų nustatyta tvarka.(4)
IŠVADOS
Darbuotojo tteisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja
Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti šiame darbe aptarti darbuotojų
saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai bei įstatymai. Saugias ir
sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. Dėl saugių
ir sveikų darbo sąlygų sudarymo darbuotojas turi teisę kreiptis į
darbuotojų atstovą ar kitą darbdavio įgaliotą asmenį, įmonės saugos ir
sveikatos komitetą, Valstybinę darbo inspekciją ar kitas valstybės
institucijas teikdamas pasiūlymus ar reikalaudamas, kad būtų sudarytos
saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos.
Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos
darbo sąlygos, neatsižvelgiant įį įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį,
darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo
pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę,
tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius
ar religinius įsitikinimus.
Įstatymų nustatytos darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos
taikomos taip pat ir valstybės bei savivaldybių institucijų ar įstaigų
valstybės tarnautojams.
LITERATŪRA
1. LR Darbo kodeksas. Priėmė LR Seimas 2002 06 04 Nr. IX-926 .
2. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Priėmė LR Seimas 2003 07 01
Nr. IX-I672.
3. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai.
Patvirtinta Lietuvos Respublikos Socialinės ir darbo ministerijos 1998-04-
20 Įsakymu nr. 77.
4. LR Vyriausybės nutarimas Dėl nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir
apskaitos nuostatų patvirtinimo 2004 09 02 Nr. 1118.
5. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Sveikatos apsaugos
ministro įsakymas Dėl profesinės rizikos nuostatų patvirtinimo 2003 10 16
Nr. AI-159/V-612.
6. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Sveikatos apsaugos
ministro įsakymas Dėl mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos
klausimais bendrųjų nuostatų patvirtinimo 2003 12 31 Nr.A 1-223/V-792.
7. LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymas Dėl darbuotojų
saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos
patvirtinimo 2002 12 05 Nr.282.
8. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Sveikatos apsaugos
ministro įsakymas Dėl darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo
1998 m. gegužės 5 d. Nr. 85/233.
