ES biudžetas

Šiaulių Universitetas

Socialinių Mokslų Fakultetas

Ekonomikos Katedra

Europos Sąjungos biudžetas

Darbą atliko EK 1/3 gr. studentai:

Deividas Matiukas

Nerijus Mackevičius

Andrius Kukta

Darbą tikrino: asist. L. Katkevičienė

Šiauliai 2004

Turinys

Įvadas 3

Europos Sąjungos biudžeto struktūra 4

Biudžeto sudarymo principai 4

Biudžeto tvirtinimas ir kontroliavimas 5

Biudžeto valdžia 5

2004 metų biudžeto analizė 7

Išlaidų analizė 8

Pajamų analizė 17

Lietuvos įnašai į ES biudžetą ir iš jo gaunamos lėšos 18

Išvados 21

Literatūra 22

Įvadas

1992 m. Vasario 7 d. Mastrichte pasirašius Europos Sąjungos sutartį ,

kuri įsigaliojo 11993 m. Lapkričio 1d., kai valstybės narės ją ratifikavo,

buvo įkurta Europos Sąjunga (ES). Europos Sąjungos sutartyje nurodoma, kad

ši sutartis yra nauja pakopa kuriant pačią glaudžiausią Europos žmonių

sąjungą, kurioje piliečiai turi plačiausias teises dalyvauti priimant

sprendimus. Sąjungos tikslas -nuosekliai ir solidariai reguliuoti santykius

tarp valstybių ir jų piliečių.

Europos Sąjungą sudaro 25 valstybių narių; jose gyvena apie 455 mln.

Žmonių. Tai didžiausia pasaulyje prekybos rinka.

Sąjunga savo tikslų siekia įgyvendindama bendrą žemės ūkio, žvejybos,

transporto, aplinkos apsaugos, užsienio prekybos, konkurencijos, plėtros,

regioninės energetikos ir muitų politiką. JJi taip pat koordinuoja tyrimų ir

plėtotės, telekomunikacijų, valstybių narių ekonominės politikos programas,

kurios užtikrintų ekonominį ir socialinį susitelkimą, ekonominę ir valiutų

sąjungą.

Europos Sąjunga pritraukia vis daugiau narių, nes joje galioja šie

principai :

-ekonominio pagrindo principas, didinantis abipusę priklausomybę ir

solidarumą;

-įstatymo viršenybės pprincipas, apibudinamas privalomomis sutartimis,

kurios aiškiai nustato Sąjungos institucijų uždavinius, jų kompetencijos

ribas; ginčus reguliuoja Europos Teismas;

-demokratiškų sprendimų priėmimų principas, kurį apibudina kompromisai

konsensas.

Būtent šis pragmatiškumo ir principų derinys leidžia Sąjungai įveikti

dideles krizes ir kliūtis, išlaikyti identitetą, susitelkimą siekiant

užsibrėžtų tikslų.

Didžiausi Europos Sąjungos laimėjimai yra tai, kad:

-po šimtmečius trukusių ginkluotų konfliktų ji užtikrino ilgalaikę

taiką;

-siekdama savo tikslų demokratiškais susitarimais, išsaugo tautinį ar

vietinį identitetą. Kiekvienas oficialus dokumentas turi būti išverstas į

vienuolika oficialių kalbų, mažumų kalbos ir kultūros yra visokeriopai

remiamos ir skatinamos.

Dabar rengimo Europos Sąjungos narystei strategija yra prioritetinė.

Europos Komisija laikosi tokios nuostatos, kad ši strategija – rūpestingai

parengtas veiksmų planas, užtikrinantis sėkmingą integraciją, yra

gyvybiškai tinkamam asocijuotų šalių pasirengimui stoti į Sąjungą.

Mūsų darbo tikslas – išnagrinėti Europos Sąjungos biudžetą.

Uždaviniai: išanalizuoti Europos Sąjungos biudžeto struktūrą, jo

sudarymo principus ir finansines perspektyvas ateityje.

Europos Sąjungos biudžeto struktūra

Europos Sąjungos biudžetas yra dokumentas, kuris kiekvienais metais

patvirtina Europos Sąjungos veiklos finansavimą..

PAJAMOS

Pajamos garantuoja Bendrijai tam tikrą finansinį savarankiškumą.

Europos Sąjunga pati neatskaito jokių mokesčių. Ji finansuojama iš

valstybių narių jai skiriamų lėšų – „nuosavų išteklių“, kurie negali

viršyti 1,27 proc. Europos Sąjungos BNP. Nuosavus išteklius sudaro:

– BNP ištekliai, t. y. kiekvienos valstybės narės įnašas, priklausomai

nuo tos narės turtingumo;

– PVM ištekliai;

– Muitų mokesčiai, surenkami taikant bbendrąjį muitų tarifą prekybai su

trečiosiomis šalimis;

– Žemės ūkio muitai, taikomi žemės ūkio produkcijos įvežimui iš

trečiųjų šalių.

IŠLAIDOS

Yra du išlaidų tipai:

– administracinės išlaidos;

– išlaidos veiklai, susijusios su bendrosiomis ES politikomis.

Be to, riba tarp privalomųjų išlaidų (PI) ir neprivalomųjų išlaidų

(NPI) kartu yra ir riba tarp Tarybos ir Parlamento biudžetinių įgaliojimų

(žr. skyrius Biudžeto sudarymo procedūra ir Europos Sąjungos institucijos):

– privalomosios išlaidos (PI) yra tos, kurios susijusios su sutarčių ar

jas plėtojančių teisės aktų taikymu;

– šiuo metu didesniąją išlaidų dalį (apie 55 proc.) sudaro

neprivalomosios išlaidos (NPI), kurios yra skirtos institucijų išlaikymui

ir Europos Sąjungos veikloms.

Biudžeto sudarymo principai

Europos Komisija, atsižvelgdama į Europos Sąjungos poreikius ir

politikos prioritetus, parengia projektą. Dokumentas pristatomas Tarybai,

kuri, po pataisų, jį priima kaip „biudžeto projektą“. Europos Parlamento

galia spręsti priklauso nuo išlaidų tipo. Tvirtinant privalomąsias išlaidas

(kurių principus ir dydį nustato sutartys, antrinė teisė, konvencijos,

tarptautinės sutartys arba privačiosios teisės kontraktai), Europos

Parlamentas tegali siūlyti pataisas Tarybai, ji ir taria paskutinį žodį.

Kadangi išlaidos žemės ūkiui laikomos PI, išeina, kad Europos Parlamentas

nekontroliuoja apie 45 proc. Europos Sąjungos biudžeto. Tačiau Parlamentas

gali pakeisti NPI dalį biudžeto projekte ir turi šiuo klausimu galutinį

žodį. Dvi biudžetinės valdžios – Taryba ir Europos Parlamentas – ne

visuomet sutaria nustatydamos, kurios išlaidos yra PI, o kurios – NPI.

Kiekvienai iiš minėtų institucijų apsvarsčius biudžeto projektą du kartus,

galutinį biudžetą tvirtina Europos Parlamentas ir biudžeto dokumentą

pasirašo Parlamento pirmininkas.

Biudžeto tvirtinimas ir kontroliavimas

ES biudžeto svarstymas ir tvirtinimas trunka beveik metus. Biudžeto

projektą parengia Europos Komisija, prieš tai gavusi kitų ES institucijų

pasiūlymus dėl savo finansinių poreikių. Vėliau projektas pateikiamas

Europos Tarybai ir Europos Parlamentui. Europos Taryba tvirtina projektą

kaip preliminarų ir pateikia jį Europos Parlamentui, kuris daro pataisas ir

galiausiai po dar vieno Europos Tarybos pataisyto projekto varianto

balsuoja dėl viso biudžeto projekto. Europos Parlamentas turi teisę

patvirtinti arba atmesti biudžeto projektą (pirmą kartą biudžeto projektas

buvo atmestas 1979 metais).

Biudžeto kontrole užsiima Europos Parlamentas ir Audito Rūmai, kurie

atlieka Europos Sąjungos sąskaitų patikrinimus ir kontroliuoja ar lėšos

naudojamos efektyviai. Kasmet, lapkričio pradžioje, Audito Rūmai pateikia

ataskaitą, kurioje yra analizuojamas ankstesnių metų ataskaitos.

Biudžeto valdžia

Europos Parlamentas tvirtina ir kontroliuoja biudžetą.

Komisijos parengto išankstinio biudžeto projekto pagrindu Taryba

sudaro projektą ir pateikia jį Europos Parlamentui pirmajam svarstymui.

Europos Parlamento biudžeto komitetas ir atskiros specializuotos

komisijos svarsto biudžeto projektą ir rengia keitimų siūlymus (dėl

privalomų išlaidų- daugiausia žemės ūkio srityje ir dėl išlaidų, skirtų

tarptautinių susitarimų su trečiosiomis šalimis vykdymui) ir papildymui

(dėl visų kitų išlaidų).

Audito Rūmai (angl. Court of Auditors, pranc. Cour des comptes, vok.

Rechnungshof)- Europos Sąjungos institucija, atliekanti Europos Sąjungos

finansų valdymo kontrolę.

Audito Rūmų pirmtake laikytina Europos ekonominės bendrijos steigimo

sutartimi (1957 m.) įsteigta Audito valdyba. Audito Rūmai įsteigti

Briuselio sutartimi 1975 m. liepos 22 d. 1992 m. Mastrichto sutartis

Rūmams suteikė pagrindinės Europos Sąjungos institucijos statusą.

Funkcijos

Pagrindinės Audito Rūmų funkcijos yra kontroliuoti visų ES

institucijų bei organizacijų finansinę veiklą, kontroliuoti ES biudžetą,

visas ES pajamas ir išlaidas. Taip pat Rūmai atlieka konsultanto

funkcijas- rengiant naują ES biudžeto projektą, teisės aktų projektus,

nustatant Europos Sąjungos politikos įgyvendinimo finansinius

instrumentus, atsižvelgiama į Rūmų tyrimų rezultatus, ataskaitas ir

rekomendacijas.

Rūmai turi teisę atlikti visų ES institucijų finansinės veiklos

kontrolę, spręsti apie lėšų panaudojimo teisėtumą, savo iniciatyva, bet

kurios institucijos ir valstybės narės prašymu atlikti auditą. Kasmet

Audito Rūmai parengia metinį pranešimą apie Europos Sąjungos finansinę

veiklą.

1997 metų Amsterdamo sutartis numatė Audito Rūmams teisę kelti bylas

Teisingumo Teisme ginant savo prerogatyvas bei teisę kontroliuoti Europos

Sąjungos fondus, už kuriuos atsako kitos institucijos.

Audito Rūmų struktūra

Nariai

Audito Rūmai sudaryti ir funkcionuoja remiantis kolektyvinės

atsakomybės principu. Pagal 1992 m. Europos Sąjungos sutartį (Mastrichto

sutartis), Audito Rūmus sudaro 15 narių, kuriuos šešerių metų kadencijai

skiria Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

Kiekvienam Audito Rūmų nariui keliami trys reikalavimai:

kvalifikacija, nepriklausomybė ir jokios kitos

pašalinės veiklos. Kaip

taisyklė, Audito Rūmų nariais tampa žmonės su ilgalaike darbine patirtimi

bei žiniomis.

Nariai privalo būti visiškai nepriklausomi nuo savo vyriausybių

atlikdami savo pareigas. Be to, jie privalo susilaikyti nuo bet kokių

veiksmų, kurie nesiderina su jų atliekamomis pareigomis.

Pirmininkas

Audito Rūmų pirmininką trejų metų kadencijai renka Rūmų nariai.

Pirmininko pareigos yra prižiūrėti Rūmų departamentų veiklą, atstovauti

Rūmus santykiuose su kitomis Europos Sąjungos institucijomis. Pirmininkas

kaip ir kiti auditoriai gali būti perrenkamas kitai kadencijai. Nuo 2004

gegužės 77 d. Audito Rūmų pirmininkas yra Juanas Manuelis Fabra Valles,

Ispanija.

Audito Rūmų vidaus organizacija

Audito rūmai turi visišką organizacinę nepriklausomybę bei atskiras

procedūrų taisykles. Audito Rūmus sudaro atskiros Audito Grupės,

aprėpiančios skirtingas veiklos sritis. Kiekvienas auditorius atsako už

atitinkamą Europos Sąjungos veiklos srities finansinę kontrolę.

Rūmų veikla bei sprendimai remiasi kolektyvinės atsakomybės

principu. Tai reiškia du dalykus: pirma, auditoriai yra atsakingi Rūmams

už savo kuruojamus sektorius, antra, Rūmai sprendžia, kaip įgyvendinti

auditorių pateiktas pastabas, pasiūlymus bei atsako už kasmetinių ar

specialių pranešimų ir nuomonių priėmimą. Sprendimai priimami balsų

dauguma.

Audito Rūmuose dirba 500 nuolatinių ir samdomų darbuotojų.

Darbinėmis kalbomis laikomos visos 11 oficialių ES kalbų.

2004 metų biudžeto analizė

2003m. Gruodžio 18d. Po antrojo svarstymo parlamente priimtas 2004metų

biudžetas buvo sskirtas visoms tuometinėms 15 Sąjungos valstybių narių.

Siekiant pritaikyti šį biudžetą 2004 m. Gegužės 1d. įstojančioms dešimčiai

naujų valstybių narių, 2004m. Kovo 11d. buvo priimtas patikslintas

biudžetas. Jis buvo taikomas nuo įstojimo dienos.

Patikslintame biudžete Nr. 1/2004 griežtai laikomasi 2003 m. Lapkričio

24 d. Europos Parlamento ir Tarybos taikinimo susitikime biudžeto valdymo

institucijos patvirtintų principų, kurie numato:

– nustatant įsipareigojamuosius asignavimus 1 išlaidų kategorijoje

(žemės ūkis ir kaimo plėtra) vadovaujantis antrojo svarstymo taryboje

priimtu sprendimu, o taip pat pataisų raštu Nr. 2/2004;

– Pirminio biudžeto projekto sumas 2 išlaidų kategorijoje (struktūrinė

veikla) ir 8 išlaidų kategorijoje (Kompensacija) suderinti su Europos

Vadovų Tarybos Kopenhagoje priimtu sprendimu;

– 3 išlaidų kategoriją (Vidaus politikos sritys) papildyti sumomis

plėtrai, kurias numatė Europos Parlamentas pirmajame svarstyme;

– visose kitose išlaidų kategorijose laikytis gruodžio mėn. priimto

biudžeto, kuriame jau numatytos išsiplėtusiai Sąjungai reikalingos

lėšos.

Išlaidų analizė

25 valstybių narių Europos Sąjungos biudžetą sudaro 115434 milijonų

eurų, skirtų įsipareigojamiesiems asignavimams ir 99724 milijonų eurų,

numatytų mokėtiniems asignavimams. Lyginant su 2003m. biudžetu, mokėtini

asignavimai buvo padidinti 7,8 %, tai yra, 4308 milijonais eurų, skirtų

įsipareigojimams ir 11830 milijonų eurų, skirtų mokėjimams, mažiau už

finansinėje perspektyvoje nustatytą ribą. Visi mokėtini asignavimai

sudaro 0,98 % Europos Sąjungos 25 valstybių narių bendrųjų nacionalinių

pajamų. Bendra mokėtinų aasignavimų suma patikslintame biudžete Nr. 1/2004

buvo padidinta 106 milijonais eurų, kuriais yra padengiami visi 1, 2, 3

ir 8 išlaidų kategorijose padaryti pakeitimai.

|  |2003 m. |2004 m. |

|Skyriai |Suma (mln. |Procenta|Suma (mln. |Procenta|

| |eurų) |i |eurų) |i |

|Išlaidos žemės ūkiui |47378 |46,38% |49305 |42,71% |

|Išlaidos struktūrinei |33968 |33,25% |41035 |35,55% |

|veiklai | | | | |

|Vidaus politika |6796 |6,65% |8722 |7,56% |

|Išorės reikmės |4972 |4,87% |5082 |4,40% |

|Administracinės išlaidos |5211 |5,10% |5983 |5,18% |

|Rezervai |434 |0,42% |442 |0,38% |

|Pasirengimo narystei |3386 |3,31% |3455 |2,99% |

|strategijos įgyvendinimas | | | | |

|Kompensacija |- |- |1410 |1,22% |

|Iš viso |102145 |100,00% |115434 |100,00% |

1 lentelė. 2003-2004 m. ES biudžetas: išlaidų paskirstymas skyriais

Žemės ūkiui skirti įsipareigojamieji asignavimai siekia 46781 milijonus

eurų, tai yra gerokai (2524 milijonais eurų) mažiau nei maksimali

perspektyvoje 1 išlaidų kategorijai nustatyta riba. Įprastiniame pataisų

rašte, kuriuo komisija rudenį prieš biudžetinių metų pradžią, atnaujina

biudžeto sąmatą, numatomą žemės ūkiui finansuoti, finansinė prognozė buvo

sumažinta 1093 milijonais eurų. Tam daugiausia įtakos turėjo 2003 m.

vasaros sausra, dėl kurios sumažėjo javų eksportas ir 2003 m. biudžeto

lėšomis finansuojamas kai kurių tiesioginių išmokų išankstinis išmokėjimas

gyvulininkystės sektoriuje. Pataisų rašte taip pat buvo numatyta lėšų

naujoms operacijoms, susijusioms su maisto produktų kokybės gerinimu,

gyvulių epidemijos atveju teikiamomis garantijomis ir aplinkos indikatorių

žemės ūkio veikloje tobulinimu. Šių naujų priemonių buvo imtasi,

atsižvelgiant į biudžetinės procedūros metu Parlamento pareikštą

pageidavimą. Atsižvelgiant į plėtrą, papildomi asignavimai 1a išlaidų

pakategoryje (žemės ūkis, išskyrus kaimo plėtrą) siekia 287 milijonus eurų.

Šios lėšos pirmiausia skirtos finansuoti rinkos priemones: eksporto

grąžinamąsias išmokas ir intervencines priemones. Tiesioginės išmokos

naujoms valstybėms narėms bus pradėtos mokėti palaipsniui ir turės didesnės

įtakos biudžetui tik nuo 2005 m. 1b išlaidų pakategoryje (kaimo plėtra)

naujoms valstybėms narėms yra skirta 1733 milijonai eurų įsipareigojamųjų

asignavimų. Didžiausia naujovė yra ta, kad pradėti diferencijuoti

finansiniai įsipareigojimai, skirti kaimo plėtrai finansuoti per Europos

žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EAGFL) Garantijų skyrių. 2004 m.

valstybėms narėms yra skirti 645 milijonai eurų mokėtinų asignavimų, taip

suteikiant daugiau laiko panaudoti gautas lėšas

[pic]

[pic]

1 pav.

Struktūrinės veiklos išlaidos siekia 41035 milijonus eurų

įsipareigojamiesiems asignavimams. Visi mokėtini asignavimai sudaro 30822

milijonus eurų, tai 9,4 % Daugiau lyginant su 2003 m. biudžetu, kuris buvo

sumažintas 5 milijardais Eurų, priimant patikslintą biudžetą Nr. 6/2003. 15

valstybių narių Europos Sąjungoje 2004 m. skirti asignavimai buvo sumažinti

12,7 % Lyginant su anksčiau priimtu 2003 m. biudžetu, sustabdžius 1994 –

1999 m. struktūrinių fondų programas, tačiau asignavimai, skirti 2000-2006

m. programoms didėja, atsižvelgiant į numatomą įgyvendinimą. 15 valstybių

narių Europos Sąjungai skirtos Sanglaudos fondo lėšos buvo nežymiai

sumažintos tiek įsipareigojamiesiems asignavimas (-1,9 %), tiek mokėtiniems

asignavimams (-0,3 %). Pataisos rrašte Nr. 1/2004 naujoms valstybėms narėms

buvo numatyti papildomi 6709 milijonai eurų įsipareigojamųjų asignavimų. Iš

jų 2897 milijonai eurų yra skirti Sanglaudos fondui ir 3812 milijonų eurų –

struktūriniams fondams. Paskirstant mokėtinus asignavimus, 1702 milijonai

eurų buvo skirta struktūriniams fondams ir 158 milijonai eurų Sanglaudos

fondui.

[pic]

[pic]

2 pav.

Gerokai yra padidinamos 25 valstybių narių Europos Sąjungos išlaidos

vidaus politikos srityje, kurios iš viso siekia 8684 milijonus eurų

įsipareigojamiesiems asignavimams ir 7510 milijonus eurų mokėtiniems

asignavimams, atitinkamai 26 % ir 21 % daugiau lyginant su 2003 m.

biudžetu. Skiriama lėšų suma yra 38 milijonais eurų mažesnė nei finansinėje

perspektyvoje 3 išlaidų kategorijai nustatyta riba. Tai atspindi ES

teikiamą pirmenybę kurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę (+55 %)

finansuoti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pamatinę programą (+19

%), vystyti transporto (+61 %) ir energetikos (+37 %) sritis bei finansuoti

kovos su sukčiavimu priemones (+67 %). Parlamentas įtraukia naujas sritis,

susijusias su bandomaisiais projektais ir parengiamaisiais veiksmais, ypač

skirtais skatinti valstybių narių teisminių institucijų bendradarbiavimą,

teikti pagalbą teroristinių išpuolių aukoms ir palengvinti mažoms ir

vidutinėms įmonėms prisitaikyti prie naujos finansinės aplinkos. Naujame

patikslintame biudžete Nr. 1/2004 įsipareigojamieji asignavimai, skirti

finansuoti vidaus politikos sritis, padidinti 1633 milijonais eurų, 904

milijonai eurų mokėtinų asignavimų skirta plėtrai. Tai apima tris Europos

vadovų tarybos susitikime Kopenhagoje patvirtintas veiksmų kryptis,

numatytas stojimo sutarties stojimo akto 34 straipsnyje (pereinamojo

laikotarpio plėtros priemonė)

ir 35 straipsnyje (Šengeno priemonė) bei prie

stojimo sutarties pridėtuose 4 ir 9 protokoluose (branduolinė sauga

Lietuvoje ir Slovakijoje), o taip pat yra atsižvelgiama į prižiūrėtus

išlaidų programų referencinius dydžius, dėl kurių buvo susitarta 2003 m.

lapkričio mėn. vykusiame taikinimo susitikime.

[pic]

[pic]

3 pav.

Pagal gruodžio mėn. priimtą sprendimą Sąjungos išorės veiklai buvo

skirta 5177 milijonai eurų įsipareigojamųjų asignavimų ir 4951 milijonas

eurų mokėtinų asignavimų, o tai yra atitinkamai 7,7 % ir 5,5 % daugiau nei

buvo numatyta 2003 metų biudžete. Bendra įsipareigojamųjų asignavimų suma

95 milijonais eeurų viršija maksimalią finansinėje perspektyvoje numatytą

ribą, dviems biudžeto institucijos padaliniams. 1999 m. gegužės 6 d.

nusprendus tarpinstituciniame susitarime numatytą lankstumo priemonę

panaudoti Irako atstatymui. Didinant bendrą išorinei pagalbai skirtų

asignavimų sumą, sudaroma galimybė patenkinti naujus poreikius,

nesumažinant tradicinių prioritetinių sričių finansavimo. Iš kitų naujų

finansuotinų sričių ypač išsiskiria uždavinys atstyti Iraką, kuriam vykdyti

be 2003 m. įsipareigotos skirti 40 milijonų sumos yra numatoma 160 milijonų

eurų pagal 2003 m. spalio mėn. Madrido konferencijoje duotą pažadą, o taip

pat skiriant asignavimus humanitarinei pagalbai (apie 100 milijonų eurų

2003 m.). Taip ppat yra žymiai didinami asignavimai Bendrai užsienio ir

saugumo politikai (15 milijonų eurų arba 32 %), kurie pirmiausia yra skirti

policijos operacijoms vykdyti Bosnijoje ir Hercegovinoje ir buvusioje

Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje. Be kitų tradiciškai remiamų

prioritetinių sričių 19 % Buvo padidintas finansavimas „Europos iniciatyvai

demokratijai ir žmogaus teisėms įtvirtinti“, bendradarbiavimui su

trečiosiomis Viduržemio jūros šalimis ir su Artimaisiais Rytais skirti

asignavimai padidėjo 12 %, humanitarinei pagalbai ir bendradarbiavimui su

Azijos besivystančiomis šalimis – beveik 10 %, bendradarbiavimui su Pietų

Afrika, Rytų Europos šalimis ir su Centrine Azija – apie 6 %

[pic]

4 pav.

2003 m. gruodžio mėn. priimtame biudžete numatytos Administracinės

išlaidos lieka nepakitusios, kadangi į jas buvo įskaičiuotos dėl plėtros

šios 12,2 %, padidėjusios išlaidos 7,7 % Komisijai ir 20,2 % Kitoms

Sąjungos institucijoms padidinta asignavimų suma bus finansuojamos

papildomos 2374 pareigybės (780 iš jų, skirta Komisijai), įsteigtos,

siekiant įveikti po Sąjungos plėtros padidėjusį darbo krūvį. Plėtra turės

didžiausios įtakos vertimo raštu ir žodžiu tarnyboms, regioninės paramos

skirstymui naujose valstybėse narėse ir padaliniams, kurie dėl plėtros

turės atlikti daugiau kontrolės ir teisinio pobūdžio funkcijų

(konkurencijos, vidaus rrinkos, aplinkos apsaugos srityse ir kt.).

[pic]

[pic]

5 pav.

Kaip numatyta lapkričio mėn. susitarime, asignavimai, skirti

pasirengimo narystei strategijai įgyvendinti, nesikeičia nuo gruodžio mėn.

Jie jau buvo sumažinti 51 % Lyginant su 2003 m., atsižvelgus į 10 valstybių

kandidačių įstojimą į ES. 2004 m. biudžete numatyti 1732 milijonai eurų

įsipareigojamųjų asignavimų bus panaudoti finansuoti pasirengimo narystei

priemones Rumunijoje ir Bulgarijoje, kurių stojimas numatomas 2007 metais,

o taip pat Turkija pirmą kartą gaus 250 milijonų eurų sumą. Mokėtini

asignavimai lyginant su 2003 m., beveik nepakis (-0,2 %). Iš jų 2856

milijonų Eurų bus skirti padengti valstybėse kandidatėse paskutiniaisiais

metais prisiimtus įsipareigojimus.

8 pozicija buvo sukurta kaip kompensacija, kadangi pagal politinį

susitarimą narystės pradžioje naujųjų valstybių narių įnašas į biudžetą dar

neturėtų būti ženklus. Patikslintame biudžete Nr. 1/2004 buvo numatyta 1410

milijonų eurų, skirtų naujų valstybių narių įmokoms į biudžetą ir biudžeto

išmokoms subalansuoti.

[pic]

[pic]

6 pav.

Pajamų analizė

Europos Sąjungos biudžetas sudaromas remiantis keturiais finansavimo

šaltiniais: muito mokesčiais už prekes, įvežamas į Europos Sąjungos

teritoriją; rinkliavos už importuojamą žemės ūkio produkciją; dalis visose

valstybėse narėse iš pridėtinės vertės mokesčio gautų įplaukų (14,4 % visų

išteklių); dalis valstybių narių bendro nacionalinio produkto įnašų (73,4 %

visų biudžeto lėšų). Tikslius muitų dydžius nustato prekybos sutartys su

trečiosiomis šalimis; pridėtinės vertės mokesčių ir bendro nacionalinio

produkto dalys nustatomos kasmet; PVM dalis paprastai nesiekia 1 proc., o

įnašai nuo bendro nacionalinio produkto kiekvienai valstybei narei – apie

0,5 %.

[pic]

[pic]

7 pav.

Lietuvos įnašai į ES biudžetą ir iš jo gaunamos lėšos

Biudžetinius Lietuvos ir ES santykius sudarys Lietuvos įmokos į ES

biudžetą ir gaunamos lėšos. Pagrindinės iš ES pervedamos lėšos susideda iš

struktūrinių bei sanglaudos fondų, ISPA, SAPARD ir PHARE lėšų bei lėšų,

skirtų išmokoms žemės ūkio subjektams. Šių lėšų panaudojimas yra tikslinis

ir analogiškai Directoreate General for Economic and Financial Affairs

tyrimui daroma prielaida, kad šie fondai pasiskirstys taip, jog

materialinėms investicijoms teks 80% lėšų, o vartojimo išlaidoms – 20%.

Darant prielaidą, kad dabartinė stabili finansų padėtis leidžia valstybei

papildomai skolintis be didesnės įtakos šalies rizikos premijai ir toks

skolinimas nesąlygoja atitinkamo privataus vartojimo sumažėjimo, laikoma,

jog įmokos į ES nesąlygos Vyriausybės ar privataus vartojimo išlaidų

sumažėjimo. Taip pat daroma prielaida, kad dabartinė valstybės investicijų

programa ir planuojamos privačios investicijos yra pakankamos ateinančių ES

fondų valstybės ir privataus kofinansavimo daliai užtikrinti; kartu tai

reiškia, jog papildomoms investicijoms ir vartojimo išlaidoms priskiriama

tik iš ES gaunamos lėšos be kofinansavimo. Visa tai atitinkamai sąlygos BVP

išlaidų struktūros pokyčius, kuriems įvertinti reikalinga informacija

pateikta lentelėje.

Iš ES gaunamų lėšų pasiskirstymas pagal veiklas (be kofinansavimo), mln. Lt

|  |2002|2003|2004|2005|2006|2007|2008|2009|2002-200|

| |m. |m. |m. |m. |m. |m. |m. |m. |9 m. |

|Vyriausybės išlaidų |  |  |625 |639 |659 |712 |770 |832 |4238 |

|(be ES fondų lėšų) | | | | | | | | | |

|sumažėjimas | | | | | | | | | |

|Kofinansavimas |228 |228 |512 |533 |717 |477 |476 |482 |3652 |

|Iš viso |228 |228 |1137|1172|1376|1190|1246|1314|7890 |

3 lentelė

Išvados

Šiandien Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje tarptautinė

organizacija, vienijanti 25 valstybių ir daugiau kaip 455 milijonų

gyventojų. 2004 metų ES biudžetas siekė 115434 mln. eurų. Tai valstybių

asociacija, siekianti glaudesnės ekonominės ir politinės integracijos

vardan savo ppiliečių gerovės užtikrinimo, taikos ir stabilumo Europoje.

Europos Sąjunga – tai didžiausias pasaulyje prekybos blokas. Europos

Sąjunga:

• siekia Vieningos Rinkos sukūrimo, kurios viduje panaikinti visi

apribojimai laisvam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo

judėjimui;

• vykdo bendrą prekybos politiką, numatančią prekybą su trečiosiomis

šalimis;

• vykdo bendrą politiką tokiose srityse, kaip: žemės ūkis,

transportas, energetika, aplinkos apsauga ir kita;

• kuria ekonominę ir pinigų sąjungą, numatančią vieną visai Europos

Sąjungai piniginį vienetą euro.

Literatūra

Europos Sąjunga. Enciklopedinis žinynas.- Vilnius: Eugrimas, 1999.

Europos lėšos ir patirtis – šansas kiekvienam regionui / Nevedomskas

M., Žygelytė J. –

Vilnius, 2000 .

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pasekmės / Vilpišauskas R.,

Zabotkaitė V. – Vilnius, 2001.

Vilpišauskas R. Integracija Europoje: Baltijos šalys ir Europos

Sąjunga. – Vilnius, 2001

Europa nuo A iki Z: Europos integracijos vadovas. V.Veidenferdas,

V.Veselsas.- Vilnius: Gironda, 1999,

Europos Sąjunga : enciklopedinis žinynas / Gediminas Vitkus. – Vilnius:

Eugrimas, 2002.

http://europa.eu.int/:

Preliminary Draft General Budget of the European Commission for the

Financial Year 2005

European Commission report on budgetary and financial management.

Financial Year 2003

Preliminary Draft General Budget of the European Commission for the

Financial Year 2004