Užsienio investicijos investavimo problemos Lietuvoje
Įžanga
Kasmet Lietuvoje sparčiai daugėja užsienio investicijų. Tai lemia ne tik puiki geografinė padėtis, bet ir kuriama verslui palanki aplinka. 2003 metais į Lietuvą buvo investuota per 13,7 milijardų Lt užsienio kapitalo. 2004 metais investicijos ženkliai padidėjo.
Taigi prieš pradėdami kalbėti apie statistinius duomenis, aptarsime, kas tai yra tos užsienio investicijos, ir kokia investicijų politika vykdoma Lietuvoje.
Užsienio investicijų samprata bei formos
Užsienio investicijos sąvoką galima apibrėžti kaip bet kokio funkcionuojančio kapitalo perkėlimą i kita valstybę.
Užsienio investicijos skirstomos i tris tipus:
1. Portfelinės investicijos
2. Tiesioginės investicijos
3. Kitos investicijos
Tiesioginė uužsienio investicija – tai tokia investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai santykiai ir interesai tarp tiesioginio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės. Dešimt ir daugiau procentų paprastųjų akcijų arba balsavimo teisių paprastai pripažįstama, kaip žemutinė riba, nuo kurios tiesioginis užsienio investuotojas turi galimybę dalyvauti tiesioginio investavimo įmonės valdyme, t.y. daryti įtaką įmonės valdymui.
Mažesnė, kaip 10 proc. balsavimo teisių užsienio investicija paprastai laikome ne tiesiogine, o portfeline investicija.
Kitos užsienio investicijos, tai visi finansiniai ryšiai su užsieniu nepatenkančios i pirmas dvi dalis.
Tiesioginis iinvestavimas apima visus investavimo būdus, ar tai būtų naujų akcijų ar nuosavybės įsigijimas, ar paprastas kreditavimas, kad investuojanti firma turėtų daugiau nei 10 proc. užsienio firmos akcijų nuosavybės.
Portfelinis investavimas apima tik tuos investavimo būdus, kurie nesuteikia investuotojui teisės kontroliuoti uužsienio įmonę.
Skirtumus tarp tiesioginių ir portfelinių investicijų geriausiai traktuoti, kaip kontrolės klausimą. Tačiau turimą nuosavybės dalį ne visuomet galima tiksliai nurodyti. Jei akcinė bendrovė plačiai pasklidusi, tai ir nedidelis akcijų kiekis leidžia valdyti visą įmonę, o kartais ir 100proc. akcijų nuosavybės negarantuoja visiškos kontrolės.
Tiesioginės užsienio investicijos
Pasaulyje labiausiai paplitusios tiesioginės investicijos, kai užsienio investuotojui priklauso didesnė įmonės turto dalis ir jis, dalyvaudamas valdyme, gali kontroliuoti įmonės veiklą. Tiesioginės investicijos yra vienas pagrindinių šalies ūkio renovacijos veiksnių, nes atsiranda galimybė diegti modernias technologijas, įgyvendinti naujas ir progresyvias vadybos idėjas.
Bendroji įmonė – tokia bendradarbiavimo su užsienio partneriais forma, kuriai būdinga:
Bendras su užsienio partneriais kapitalas;
Bendra gamybinė – komercinė veikla
Bendras valdymas
Bendras pelno (nuostolių) bei rizikos pasidalijimas.
Bendrosios įmonės teisinis tipas nustatomas šalių susitarimu, vadovaujantis įmonės rregistracijos šalyje galiojančiais įstatymais. Galimos šios bendrosios įmonės rūšys.
Individuali (personaline) įmonė;
Tikroji ūkinė bendrija
Komandinė ūkinė bendrija
Akcinė bendrovė;
Žemės ūkio bendrovė;
Kooperatyvinė bendrovė
Pasirenkant įmonės juridinę formą, lemiantis kriterijus yra turtinė atsakomybė.
Individualios (personalinė) įmonės ir tikrosios ūkinės bendrijos turi rbotą, komandinės – mišrią, o akcinės ir uždarosios bendrovės – ribotą turtinę atsakomybę.
Bendrosios įmonės gali būti klasifikuojamos pagal:
Investuojamo kapitalo materializacijos laipsnį:
Akcines (kapitalizuotas)
Kontraktines
Pagal dalyvių skaičių:
Dvišalės
Daugiašalės
Pagal veiklos pobūdį
Gamybinio (pramonės, žemės ūkio, statybos ir kt.) pobūdžio
Negamybinio (turizmo, prekybos ir kt.) pobūdžio
Tiesioginiai investuotojai gali būti individualūs asmenys, akcinės bbendrovės , juridinio asmens teises turinčios ir neturinčios personalinės įmonės ir t.t.
Užsienio kapitalo įmone laikomas ūkio subjektas, kurio nuosavas kapitalas priklauso užsienio investuotojui (investuotojams). Užsienio kapitalo įmonę gali steigti tiek užsienio įmonės, tiek užsienio piliečiai ar asmenys b pilietybės, nuolat gyvenantys užsienyje.
Tiesioginė investicija apima ne tik pirminį sandorį, dėl kurio užsimezga santykiai tarp investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės, bet ir visus tolesnius sandorius tarp investavimo įmonės ir užsienio investuotojo. Taigi tiesiogines užsienio investicijas sudaro:
Tiesioginiam užsienio investuotojui tenkanti įmonės nuosavo kapitalo dalis;
Reinvesticijos – įmonėje likusi tiesiogiai užsienio investuotojui priklausanti pelno dalis, paskirstyta dividendų forma;
Tiesioginio užsienio investuotojoj investavimo įmonės prekybos skolos, priskaičiuoti, bet neišmokėti dividendai, privilegijuotos akcijos, nesuteikiančios teisių į turtą likviduojamoje įmonėje, palūkanos už paskolas ir t.t.
Pagal užsienio investicijų didį šalyje apsprendžiama apie šalies patrauklumą tarptautinei rinkai šalies ekonominis ryšius su kitomis valstybėmis.
Užsienio investicijas sąlygojantys veiksniai
Norint įvertinti užsienio investicijas sąlygojančius veiksnius, reikia atlikti investicinio klimato analizę. Tai reiškia įvairių veiksniu – socialinių, ekonominių, organizacinių, teisinių, politinių, kultūrinių – tyrimą ir įvertinimą.užsienio investicijų teisinė bazė turi būti sudedamoji valstybės užsienio investicijų dalis.
D
Dabar rinkos arba pereinamojo laikotarpio į rinka sąlygomis gyvena apie 2mlrd. pasaulio gyventojų. Todėl alternatyvos potencialiems užsienio investuotojams praktiškai neribotos. Patirtis rodo, kad daugiausia užsienio investicijų sulaukia tos šalys, kuriose stabili ppolitinė ir ekonominė padėtis, tvirta nacionalinė valiuta ir palanki investicijoms aplinka. Išsivysčiusios šalys minėtas sąlygas atitinka. Todėl jų vertinti nereikia. Kitose šalyse paprastai vertinamas ne tik sąlygų palankumas, bet ir jų dinamika. Sprendimą gali nulemti visiškai subjektyvūs veiksniai, pavyzdžiui, sentimentai savo protėvių žemei, reklamos galia ir t.t. tačiau investuotojas prieš galutinai apsispręsdamas dažniausiai paiso potencialaus investicijų pelningumo.
Tiesioginio užsienio investavimo priežastys ir tikslai
Firmos investuoja į užsienį, nes nori padidinti pardavimų apimtį, kai firma jau vietinėje rinkoje sėkmingai parduoda savo produkciją, taip pat siekdami sumažinti gamybos kaštus gaminant ten, kur pigiau, o parduoti ten, kur brangiau.
Tiesioginio užsienio kapitalo investavimo priežastys
Pasiūlos pozicija:
1. sumažinti gamybos kaštus
2. sumažinti pristatymo kaštus
3. įsigyti reikiamų žaliavų
4. atlikti galutinį produktų surinkimą
5. turėti daugiau tiekėjų
Paklausos pozicija
1. įeiti į naujas rinkas ir padidinti pardavimų apmtį
2. padidinti eksportą, kai įvežamas prekių kiekis į šalis ribojamas kvotomis
3. nuolat būti vietinėjė rinkoje
4. išvengti taisyklės „pirk vietinė gamybos prekę“
5. įgyti vietinės firmos, kuriančios naujas darbo vietas, mokančios mokęsčius į valstybės biudžetą ir pan., įvaizdį.
6. sekti konkurentų pavyzdžiu.
Esant ribotiems kapitalo ištekliams Lietuvoje, užsienio investicijos yra labai efektyvios, skatinant gamybos augimą, eksportą, keliant prekių ir paslaugų kokybę, kuriant naujas darbo vietas ir padedant įmonėms sėkmingiau konkuruoti laisvosios rinkos sąlygomis.
Investicinio klimato Lietuvoje įvertinimas
Lietuvos privalumai užsienio investicijų atžvilgiu:
pakankamai aukšta darbo jėgos kvalifikacija,
santykinai žema darbo jėgos kaina,
pagrindinių pramonės ššakų įmonių (tame skaičiuje stambių) darbo tradicijos,
neaukšta energetinių resursų kaina,
rytų rinkos artumas,
išvystyta infrastruktūra, geri keliai, tankus geležinkelio tinklas, neužšalantis uostas;
minkštas, pusiau kontinentinis klimatas, graži gamta.
Pagrindinės problemos, išskirtos užsienio investuotojų apklausoje:
įstatymų stabilumo (dažni įstatymų pasikeitimai; aiškumo bei teisinės sistemos vientisumo stoka).
teisėsaugos problemos (organizuotas nusikalstamumas, biurokratija, protekcionizmas, muitinių daro trūkumai, mokesčių vengimas).
nepakankamai patikima ir stabili finansų sistema.
nedidelė Lietuvos rinka.
Lietuvos ekonominė politika besiruošiant stojimui į ES
Būtina pažymėti, kad nuo šių metų pradžios Lietuvos – ES prekyba pramonės prekėmis yra visiškai liberalizuota. Kliūtys prekyba žemės ūkio produktais buvo sumažintos 2000 m. viduryje. 2001 m. kovo mėn. buvo priimtas sprendimas visiškai atsisakyti privalomo sertifikavimo reikalavimo prekėms, importuojamoms iš ES ir turinčioms ES prekės ženklą (iki tol šis reikalavimas buvo taikomas tokioms prekėms kaip elektrotechnikos gaminiai, statybos prekės, kosmetikos gaminiai ir kai kurioms kitoms prekėms). Privalomo sertifikavimo panaikinimas, kartu su ES taikomos atitikties įvertinimo sistemos taikymu, turėtų skatinti tolimesnį Lietuvos – ES tarpusavio prekybos apimčių augimą, o taip pat ir Lietuvos gamintojų konkurencingumo didėjimą.
2000 m. Lietuvos eksportas į daugumą ES valstybių augo. Pagrindiniai prekybos partneriai tarp ES valstybių yra Vokietija, D.Britanija, Danija, Olandija, Prancūzija ir Švedija. Didžiąją dalį šalies eksporto į ES sudaro tekstilės gaminiai, chemijos ir mašinų gamybos
pramonių produkcija, mineraliniai produktai, mediena ir medienos gaminiai. Šios prekės praėjusiais metais bendroje eksporto į ES struktūroje sudarė apie 70 proc. Be to, palyginus su 1999 m., padidėjo daugumos vartojimo prekių eksportas į ES. Mineralinių produktų eksportas išaugo 261 proc., tauriųjų metalų – 87 proc., popieriaus – 72 proc., maisto produktų – 63 proc. ir gyvulinės kilmės produkcijos – 62 proc. Lietuvos prekybos su ES deficitas sumažėjo nuo 897.1 mln. JAV dolerių iki 711 mln. JAV dolerių.
Asmeninių pajamų lygis 2000 mm. išliko stabilus. Vidutinis darbo užmokestis išaugo maždaug 2 proc. ir, tikėtina, nežymiai augs artimiausiais metais. Asmeninių pajamų augimas nereikš konkurencingumo ES rinkose mažėjimo, ypač jei turėti mintyje pakankamai aukštą nedarbo lygį. Numatoma, kad artimiausiu metu augs eksporto apimtys (nors tai didžia dalimi priklauso nuo situacijos ES rinkoje), o taip pat vidaus paklausos bei užsienio investicijos.
Lietuvos ekonomikos atvirumo laipsnis parodo taip pat parodo Lietuvos gamintojų gebėjimą atlaikyti konkurencinį spaudimą. Lietuvos eksportas 2000 m. sudarė 45,5 proc. BVP (palyginus su 39,7 pproc. 1999 m.), be to, numatomas tolimesnis jo dalies augimas. Maždaug 70 proc. Lietuvos prekybos vyksta laisvos prekybos sąlygomis, o apie 80 proc. šalies eksporto yra nukreipta į valstybes, su kuriomis Lietuva turi sudariusi laisvosios prekybos sutartis. Neseniai tokios sutartys ppasirašytos su Bulgarija ir Rumunija (tokiu būdu Lietuva yra pasirašiusi Laisvosios prekybos sutartis su visomis CEFTA valstybėmis).
Bendras apribojimų užsienio prekybai lygis Lietuvoje yra žemesnis nei ES. 2001 m. gegužės mėn. pabaigoje, Lietuvai tapus PPO nare, vidutinis konvencinis muitas pramonės gaminiams buvo 2,42 proc., o žemės ūkio produkcijai – 14,2 proc. Atlikti tyrimai parodė, kad ES bendrosios prekybos politikos principų įgyvendinimas ir to pasėkoje pasikeitęs Lietuvos prekybos su trečiosiomis šalimis (Rusija, JAV, Japonija ir kt.) režimas reikš importo ir eksporto pabrangimą atitinkamai maždaug 80 ir 27 mln. Lt. Tai parodo, kad Lietuva, lyginant su ES, taiko atviresnę/liberalesnę prekybos politiką su dauguma trečiųjų valstybių.
Po Rusijos krizės taikytos kai kurios protekcionistinės prekybos politikos priemonės buvo galutinai panaikintos 2000 m. spalio mėn. 2001 m. bbirželio mėn., Lietuvai tapus Pasaulio prekybos organizacijos nare, buvo sumažinti konvenciniai muitų mokesčiai, kas reiškė dar labiau padidėjusį valstybės ekonomikos atvirumo laipsnį. Konvenciniai muitų mokesčiai sumažinti daugiau nei 20-čiai prekių grupių. Likę prekybos barjerai, pvz., licencijavimo reikalavimas, buvo taip pat panaikinti ar supaprastinti.
Statistiniai duomenys apie užsienio investicijas Lietuvoje
2003 01 01 duomenimis didžiausias investicijas Kaune pritraukė apdirbamoji pramonė (49,2 %) ir didmeninė, mažmeninė prekyba (34,1 %). Apdirbamojoje pramonėje daugiausia investuota lengvojoje pramonėje (40,2 %) ir maisto produktų bei gėrimų gamyboje (38,9 %%).
Į Kauno miesto ekonominę veiklą daugiausiai investavo JAV, Suomija ir Vokietija, jų investicijos 2003 metų pradžioje atitinkamai sudarė 24 %, 15,2 % ir 12,4 % visų tiesioginių užsienio investicijų Kauno mieste.
DIDŽIAUSIAS INVESTICIJAS PRITRAUKUSIOS BENDROVĖS 2002
(metų pradžioje)
Eil. Nr. Bendrovė Investicija Investuotojas Šalis Veiklos pobūdis
1. AB “Kraft-Foods Lietuva “ 124,00 (mln. Lt) Kraft Food International JAV Konditerijos gaminių gamyba
2. UAB “Filana“ 5,89 (mln.USA) Chargeurs Company Prancūzija Tekstilė
3. UAB “Sanitex“ 5,80 (mln.USA) Privatūs asmenys JAV Prekyba
4. UAB “Kateks“ 5,45 (mln.USA) Richard Hammele Farberei und Appretur GmbH Austrija Audinių ir verpalų gamyba
5 AB “Liteksas” 44,89 (mln. Lt) Koncerno “Marzotto” antrinė įm. “Marzotto Gm-bH ” Italija Tekstilė
6. AB “Drobė“ 19,20 (mln.Lt) Suomijos fondas “Finnventure”, EPRB, tarptautinė finansinė korporacija Suomija Tekstilė
KITI UŽSIENIO INVESTUOTOJAI LIETUVOJE:
Eil.Nr. Bendrovė Investuotojas Šalis
Telekomunikacijų paslaugos
1. AB Lietuvos telekomas Amber Teleholdings Consortium (Telia/Sonera) Suomija/Švedija
2. UAB Bitė GSM Tele Denmark A/S Danija
3. UAB Omnitel Amber Teleholdings Consortium (Telia/Sonera) JAV
4. UAB Tele 2 Tele 2 Švedija
Banko paslaugos
5. AB Vilniaus bankas SEB-Skandinaviska Enskilda Banken AB Švedija
6. AB Hansa_LTB Hansapank Estija
7. AB Lietuvos žemės ūkio bankas NORD/LB Vokietija
Prekyba naftos produktais
8. UAB Lietuva Statoil Den Norske Stats Oljeselskap Norvegija
9. UAB Lukoil Baltija Euro Oil Invest S.A. Liuksemburgas
10. UAB Neste Lietuva Neste OY Suomija
11. UAB Shell Lietuva Shell Overseas holdings Didžioji Britanija
Užsienio investicijos Lietuvoje. 2004 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu 2003 m. laikotarpiu, užsienio investicijų srautas Lietuvoje padidėjo 2,2 mlrd. litų.
Kapitalo ir finansinės sąskaitų balanso, jį sudarančių balansų pokyčiai ir šių sąskaitų pokytį nulėmę veiksniai
2004 m. I pusm.
mln. Lt 2003 m. I pusm.
mln. Lt Pokytis, % Veiksniai
Kapitalo ir finansinės sąskaitų (su klaidomis ir praleidimais) balansas 2 842,97 1 634,27 74,0 74,0
Kapitalo sąskaitos balansas 38,08 106,03 -64,1 -4,2
Tiesioginės investicijos 1 197,82 912,67 31,2 17,4
Investicijų portfelis 908,98 762,62 19,2 9,0
Išvestinės finansinės priemonės -10,88 -54,34 -80,0 2,7
Kitos investicijos 365,24 46,23 690,0 19,5
Oficialiosios tarptautinės atsargos 229,52 -433,52 -152,9 40,6
Klaidos ir praleidimai 114,21 294,58 -61,2 -11,0
Atkreiptinas dėmesys, kad vvėl pradėjo didėti tiesioginės užsienio investicijos. Jų srautas Lietuvoje 2004 m. pirmąjį pusmetį sudarė 1,3 mlrd. litų. Palyginti su 2003 m. pirmuoju pusmečiu, jis padidėjo 374,7 mln. litų. Įplaukos už privatizuotus objektus, klasifikuojamos kaip tiesioginės užsienio investicijos, pirmąjį šių2004 m. metų pusmetį sudarė 114,5 mln. litų, arba tik 8,6 procento viso tiesioginių investicijų Lietuvoje srauto.
2004 m. birželio 30 d. duomenimis, sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekė 14,7 mlrd. litų (4,25 mlrd. EUR). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 4 260 litų (1 234 EUR) tiesioginių užsienio investicijų.
Pirmąjį šių metų pusmetį didžiausias tiesioginių investicijų srautas buvo į apdirbamąją pramonę (700,9 mln. Lt), elektros, dujų ir vandens tiekimo veiklą (165,7 mln. Lt), didmeninę ir mažmeninę prekybą (142 mln. Lt), piniginio tarpininkavimo veiklą (141,1 mln. Lt).
2004 m. birželio 30 d. duomenimis, 33 procentus visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje sudarė investicijos į apdirbamąją pramonę, į didmeninę ir mažmeninę prekybą ( – 16,8 %)procento, į transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių veiklas (- 15,5 %)procento, į finansinio tarpininkavimo veiklą (- 15,5 %)procento.
Daugiausia lėšų yra investavę Danijos (15,8 %), Švedijos (14,0 %), Vokietijos (9,3 %), Estijos (8,9 %), JAV ir Suomijos investuotojai (po 8,5 %).
ES šalių (25 šalys) investicijos sudarė 75 procentus visų investicijų, iš jų ssenųjų ES šalių narių (15 šalių) investicijos ? 61,4 procento.
Investicijų portfelis. 2004 m. pirmąjį pusmetį investicijų portfelio srautas Lietuvoje sudarė 1,3 mlrd. litų. Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinę investicijų portfelio įplaukų dalį sudarė Vyriausybės užsienyje išplatinta nauja euroobligacijų emisija.
Kitų investicijų Lietuvoje srautas (sudarė 1,28 mlrd. Lt) buvo net 1,2 mlrd. litų didesnis nei prieš metus (iš viso 1,28 mlrd. Lt). Didžiausią šio srauto dalį sudarė komercinių bankų gautos paskolos ir nerezidentų indėliai šalies komerciniuose bankuose. Paskolų, gautų valstybės vardu, srautas buvo neigiamas (daugiau užsienio paskolų buvo grąžinta negu gauta).
Išvados:
Pagal statistinius duomenis užsienio investicijos į Lietuva ženkliai padidėjo nuo 1996 metų. Tai lėmė maisto pramonės spartus augimas ir lengvosios pramonės vystymasis. Didžiausios šalys investuotojos išlieka JAV, Suomija ir Vokietija. Didėjančios investicijos rodo didėjanti pasitikėjimą Lietuvos ekonomika, tačiau nepakankami stabili finansų sistema sudaro investavimo galimybių kliūtis. Taip pat nedidelė Lietuvos rinka turi labai didelės įtakos užsienio investitoriams. Lietuvos piliečiai dar nėra labai lankstūs atsirandančiom naujovėm, todėl tai mažina investitorių galimybes.
Įstojimas i Europos Sąjungą padidins užsienio investitorių galimybes, nes Lietuvoje turės stabilizuotis Europos Sąjungą atitinkantys įstatymai, bei ekonominė politika.
Naudota Literatūra:
www.std.lt
www.ukmin.lt
www.pava.lt
www.kaunas.lt
www.websugards.lt
www.lb.lt
KTU „Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje “, Kaunas 1996
Labutienė, Elvyra Stefanija; „Užsienio investicijos Lietuvoje :
vadovas užsienio investuotojui “, Kaunas 1996
Valentinas Navickas “Europos Sąjungos rinkų ypatumai” , Kaunas, 2004
