Draudimo kompanijos „Lindra“ veikla

Draudimo įmonių veikla rinkos ūkio sąlygomis yra svarbi ir

būtina tiek verslo subjektams, tiek atskiriems individams. Per pastarąjį

dešimtmetį Lietuvos draudimo rinka sparčiai augo. Šį augimą lėmė stabili

šalies politinė padėtis, gerėjantys šalies makroekonominiai rodikliai,

pradėta kurti ir tobulinama įstatyminė bazė, didėjantis gyventojų

pasitikėjimas privačiomis draudimo bendrovėmis. Lietuvos draudimo rinka yra

jauna, besiformuojanti, turi didelį plėtros potencialą.

Paskutiniaisiais metais draudimo rinkos augimą lėmė transporto

priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas. Palyginus

su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, draudimo rinka užaugo 85%.

Pirmauja investicinis gyvybės draudimas. Pagrindinės investicinio draudimo

populiarumo ppriežastys – ypatingas šio draudimo produkto lankstumas, bei

klientui suteikta galimybė pačiam rinktis savo lėšų investavimo kryptis.

Bendrovėse, kurios nesiūlo apsidrausti investiciniu gyvybės draudimu,

pirmauja kaupiamasis gyvybės draudimas. Pasak draudikų, pagyvėjusi

ekonomika leidžia vis didesniam gyventojų sluoksniui skirti lėšų

ilgalaikiam taupymui, be to, vis aktualesnė tampa pensinio apsirūpinimo

problema.

Kaipgi kainos konkuruoja su kokybe? Draudimo bendrovės

pripažįsta, kad iki šiol rinkoje vyrauja kainų konkurencija. Tačiau vis

dažniau siūlomos ne tik aukštesnės kokybės paslaugos, bet ir patogesnis

klientų aptarnavimo tinklas, spartesnis žalų atlyginimas, galimybė

apsidrausti internetu ar telefonu, netgi kur galima llaimėti prizų, draudėją

daro gerokai išrankesnį. Tik patyręs ir su žalos atlyginimu susidūręs

klientas gali įvertinti draudimo kompanijos paslaugų kokybę, todėl draudimo

paslaugas klientai jau renkasi ne vien pagal kainą, o atsižvelgdami ir į

kompanijos patikimumą. Konkurencinę aplinką formuoja rinka, kuri tobulėja,

todėl konkurenciniam pranašumui įįtakos daugiau pradeda turėti ne kaina, bet

patikimumas, paslaugos kokybė ir lankstumas kliento atžvilgiu.

Konkurencijos sąlygomis išliks stambesnės draudimo bendrovės, kurios galės

pasiūlyti didesnį spektrą kokybiškų paslaugų.

Prognozė: draudimo rinkos koncentracija. Draudikai įsitikinę,

kad Lietuvos draudimo rinka išaugs pirmiausia dėl TPCAD. Taip pat draudimo

rinkos vystymasis bus labai glaudžiai susijęs su šalies ekonomikos lygio

kitimu, nes augant ekonomikai žmonės daugiau lėšų skiria savo turto

apsaugai, bei taupymui. Tačiau rinkos augimas buvo ne tik dėl TPCAD, o ir

kitų draudimo rūšių. Tai rodo, kad rinka subalansuota, o finansinis

pajėgumas nėra mažas. Draudikai įsitikinę, kad naujos paslaugos galėtų dar

labiau išjudinti draudimo rinką. Bet kartu ir prognozuojama, kad mažesnės

draudimo kompanijos bus priverstos jungtis arba ieškoti specifinių veiklos

nišų. Globalizacija vyksta visame pasaulyje, jungiasi stambiausios firmos,

plečiasi rinkos. Draudimo srityje šis procesas taip pat neišvengiamas.

Draudimo rrinkos rezultatai. Jiems įtakos gali turėti ne visiškai aiški

kiekvienų metų mokestinė aplinka. Ir viena iš problemų šiandieninėje

draudimo rinkoje yra tai, kad draudimo kompanijos ateina į

rinką kiekviena su savo strategija ir neretai dempinguota kainas. Tai

iškreipia rinkos vaizdą, sunku

suprasti, kuo remiantis nustatomos konkurentų kainos – ar realiai įvertinta

rizika, ar suteikta visapusiška draudimine apsauga, ar klientas moka už

kokybišką produktą. Visa tai rodo, kad draudimo rinka Lietuvoje nėra

susiformavusi ir jos laukia ilgas vystymosi etapas. Palyginus su Vakarų

Europos šalių draudimo rinkomis, Lietuvos draudimo rinka išgyvena aaktyvių

dalybų ir paieškos, naujų savininkų atėjimo ir jungimosi laikotarpį. Vyksta

kova tiek dėl konkrečių rinkos sričių ( ypač ilgalaikių, pvz. TPSVCAPD ),

tiek dėl išgyvenimo apskritai.

Perspektyvos. Draudimo rinką ateityje lems užsienio kapitalo

skverbimasis į rinką, draudimo įmonių ir bankų integracija, rinkos

liberalizavimas, pensijų sistemos reforma ir kiti veiksniai.

Uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „Lindra“ įsteigta 1993 metais.

DK „Lindra“ steigėjai – stambiausios to meto šalies autotransporto įmonės

ir Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ – iš viso

31 juridinis ir fizinis asmuo.

VEIKLA

UAB DK „Lindra“ yra viena iš trijų pagrindinių ne gyvybės draudimo

paslaugas teikiančių bendrovių Lietuvoje, kurios nuosavas kapitalas 2002

metų gruodžio 31 d. viršijo 18 mln. Lt. 2002 m. DK „Lindra“ turėjo 7,3

proc. šalies ne gyvybės draudimo rinkos ir užėmė trečią vietą tarp rinkos

dalyvių. Pagal 2002 metų III – čio ketvirčio pasirašytų įmokų rezultatus

kompanija užėmė 2-ą vietą rinkoje.

2002 metais pasirašytų ne gyvybės draudimo įmokų suma siekia 60 mln. litų,

o išmokėtų žalų – beveik 10 mln. litų.

DK „Lindra“ klientams siūlo daugiau nei 40 rūšių draudimo paslaugų: turto,

transporto, bendrosios ir profesinės civilinės atsakomybės, krovinių,

laivų, aviacijos, statybinių rizikų, žemės ūkio produkcijos, kelionės

draudimą, draudimą ligos atvejui bei nuo nelaimingų atsitikimų.

Visapusiškam klientų poreikių tenkinimui paruošti kompleksiniai draudimo

produktai, nuolatiniams klientams taikoma patraukli nuolaidų sistema.

UAB DK „Lindra“ 1996 metais įsteigė dukterinę kompaniją „Lindra – gyvybės

draudimas“, kkuri šiuo metu siūlo daugiau nei 10 rūšių gyvybės draudimo

paslaugų.

Klientų patogumui ir jų aptarnavimo kokybės užtikrinimui sukurtas žymiai

didesnis nei kitų draudimo bendrovių tinklas visoje Lietuvoje – DK „Lindra“

centrinis biuras Vilniuje, 9 filialai didžiausiuose Lietuvos miestuose, 44

kompanijos agentūros mažesniuose miesteliuose bei 20 draudimo postų šalies

pasienyje. Visoje Lietuvoje klientus aptarnauja 1327 DK „Lindra“ darbuotojų

ir draudimo agentų.

PAGRINDINIAI VEIKLOS RODIKLIAI

| |2000m|2001m|2002m|2003m.|

| |. |. |. |I |

| | | | |is |

|Pasirašyta tiesioginio draudimo įmokų, mln. Lt |14,1 |18,8 |44,2 |30,5 |

|Pasirašytų įmokų augimas, palyginus su atitinkamu|- |33,9%|134,4|39,3% |

|praėjusių metų laikotarpiu | | |% | |

|Sudaryta tiesioginio draudimo sutarčių, vnt. |10702|12682|26298|168656|

| |5 |7 |3 | |

|Rinkos dalis pagal pasirašytas įmokas, proc. |4,1% |5,3% |7,3% |9,1% |

|Pasirašytos agentavimo veiklos įmokos, mln. Lt |10,0 |12,0 |15,6 |6,7 |

|Agentinės veiklos augimas, palyginus su |- |21,3%|28,7%|15,6% |

|Pasirašyta agentavimo veiklos polisų, vnt. |90927|11238|11600|51802 |

| | |9 |0 | |

|Turtas (aktyvai), mln. Lt |25,0 |30,3 |56,3 |64,8 |

|Turto augimas |- |21,1%|86,2%|15,0% |

|Įstatinis kapitalas, mln. Lt |5,0 |6,0 |9,0 |9,0 |

|Draudimo techniniai atidėjimai, mln. Lt |7,1 |7,9 |17,9 |27,3 |

|Techninių atidėjimų augimas |- |11,0%|125,9|52,6% |

| | | |% | |

|Darbuotojų ir draudimo agentų skaičius |527 |943 |1245 |1273 |

IŠORINĖS GGALIMYBĖS BEI VIDINIAI DK „LINDRA“ PRIVALUMAI

1.Stiprus pagrindinio investuotojo PZU S.A. finansinis užnugaris.

2.Didelė teikiamų paslaugų įvairovė.

3.Gerai išvystytas filialų, agentūrų tinklas visoje Lietuvoje.

4.Patikima perdraudimo programa.

5.Nemokamas agentų atvykimas į namus ar įstaigą.

6.Kvalifikuoti draudimo specialistai, turintys ilgametę patirtį.

7.Malonus, profesionalus aptarnavimas.

8.Operatyviai veikianti žalų reguliavimo sistema.

9.Galimybė pasirinkti geriausius ir patogiausius autoservisus.

10.Perspektyvus DK „Lindra“ rinkos augimas.

11.Aukštas mokumo koeficientas.

12.Nuo pat įkūrimo pelninga veikla.

13.Puikus nepriklausomos audito kompanijos „Ernst & Young“ įvertinimas.

PLĖTROS PERSPEKTYVOS

Lietuvos makroekonominiai rodikliai pastaraisiais metais buvo palankūs

draudimo veiklos plėtrai. 2002 metais įvestas privalomas transporto

priemonių savininkų (valdytojų) civilinės atsakomybės (CA) draudimas bei

2003 metais numatomas statinių projektuotojų ir rangovų CA privalomo

draudimo įvedimas turės įtakos DK „Lindra“ draudimo portfelio struktūrai.

[pic]

Atsižvelgiant į prognozuojamas palankias ateinančių metų makroekonomines

sąlygas bei reikšmingą pagrindinio akcininko PZU S.A. paramą, DK „Lindra“

numato tęsti sparčią draudimo veikos plėtrą.

[pic]

*Pasirašytas draudimas apima tiesioginį draudimą ir agentinę veiklą

Atsižvelgiant į pagrindinio akcininko PZU S.A. stiprėjančias pozicijas

Lenkijos rinkoje bei reikšmingą paramą, siekiant dar labiau sutvirtinti DK

„Lindra“ pozicijas Lietuvoje, jau artimiausioje ateityje bendrovė pasiūlys

dar geresnę bei profesionalesnę aptarnavimo kokybę, praplės siūlomų

produktų įvairovę bei žymiai padidins jų pardavimo pritaikomumą

konkretiems klientų poreikiams.

DK „Lindra“ draudimo portfelio struktūra pagal pasirašytas tiesioginio

draudimo įmokas 2002 m.

[pic]

Vertinga 200 metų PZU S.A. draudimo veiklos patirtis, PZU grupės

strateginio investuotojo Europos finansinės grupės EUREKO intensyvi veiklos

plėtra įvairiose valstybėse bei

DK „Lindra“ 10 metų visapusiškos draudimo

veiklos organizavimo žinios – pagrindiniai kriterijai, padedantys

realizuoti siekį tapti profesionaliu ir patikimu draudimo verslo lyderiu

Lietuvoje.

Draudimo rinka

2002 metai pasižymėjo ypatingai sparčiu gyvybės ir ne gyvybės draudimo

bendrovių augimu. Abiejų draudimo rinkų augimo tendencijas daugiausia lėmė

įstatymų leidėjai.2002 m. kovą ir balandį, oficialiai įsigaliojus

transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės (TPCA)

privalomajam draudimui, ne gyvybės draudimo įmokų pasirašyta 2–3 kartus

daugiau nei kitais mėnesiais. Panašus įmokų augimas prasidėjo ir gyvybės

draudime 2002 m. lapkričio viduryje ir tęsėsi iki gruodžio pabaigos,

paaiškėjus, kad pagal GGyventojų pajamų mokesčių įstatymą, įsigaliojusį 2003

m. sausio 1 d., bus apmokestinamos draudimo išmokos pagal sutartis,

sudarytas po 2002 m. gruodžio 31 d.

Pastaruosius keletą metų viena populiariausių draudimo rūšių – TPCA

draudimas – per metus išaugo pusketvirto karto (363,1 proc.). Nepaisant to,

gerokai išaugo ir kitos ne gyvybės draudimo rūšys – 24 proc.

Rinkos augimą reikšmingai įtakojo ir Kasko bei Turto draudimo įmokų

augimas, atitinkamai 28 proc. ir 24,9 proc. Tuo tarpu 2001 metų Kasko

draudimo rūšies augimas sudarė tik 7,4 proc. Šios draudimo rūšies rinka

išaugo dėl ddraudimo tarifų padidėjimo, vidutinė transporto priemonių

draudimo įmoka 2002 metais padidėjo 21,6 proc. Tuo tarpu sudarytų sutarčių

skaičiaus augimas 2002 metais siekė 5,3 proc. Turto draudimo rinkos augimą

lėmė sudarytų sutarčių skaičiaus augimas 32 proc.

[pic]

2002 metų pabaigoje Lietuvoje veikė 22 ne gyvybės ((iš jų – 3 kredito

draudimo įmonės) ir 9 gyvybės draudimo įmonės. Tiesiogiai draudžiant ir

perdraudžiant buvo pasirašyta 775,4 mln. Lt draudimo įmokų, tai yra 62,3

proc. daugiau nei 2001 metais. Išmokėta 263,2 mln. Lt draudimo išmokų, tai

yra 45,1 proc. daugiau nei prieš metus.

[pic]

Pasirašytų gyvybės draudimo įmokos išaugo dvigubai iki 139,5 mln. Lt, ne

gyvybės – 65,3 proc. iki 636,2 mln. Lt. Draudimo išmokų dalis per metus

gyvybės draudime išaugo 24,4 proc. iki 42,8 mln. Lt, ne gyvybės draudime

padidėjo 49,8 proc. iki 220,3 mln. Lt.

[pic]

2002 metais gyvybės draudimo rinkos dalis draudimo sektoriuje sumažėjo

nežymiai – 0,6 proc. Pastaraisiais metais pasirašytos gyvybės draudimo

įmokos sudarė 18,8 proc., ne gyvybės draudimo rinkos dalis – 81,2 proc.

2001 metais, pasirašytų įmokų pasiskirstymas tarp gyvybės ir ne gyvybės

draudimo rinkų buvo aatitinkamai 19,4 proc. ir 80,6 proc., 2000 metais, 17,5

proc. ir 82,5 proc.

[pic]

Vienam Lietuvos gyventojui per 2002 m. vidutiniškai teko 223 Lt. Iš jų 183

Lt buvo skirti ne gyvybės draudimui, – 40 Lt gyvybės draudimui. Lyginant su

2001 metais, pasirašytų ne gyvybės draudimo įmokų dalis vienam gyventojui

padidėjo daugiau nei 72 Lt, gyvybės – beveik 14 Lt.

[pic]

Ankstesnių metų draudimo rinkos augimas atitiko Lietuvos ekonomikos raidos

tendencijas. Ne gyvybės draudimo rinkos dydis ankstesniais metais sudarė

apie 0,8-0,9 proc. nuo BVP, tuo tarpu 2002 m. nne gyvybės draudimo rinkos

dalis nuo BVP pasiekė 1,3 proc.

| |2000 |2001 |2002 |2003P|

|BVP faktinėmis |45.14|47.95|50.74|53.53|

|kainomis, mln. |8 |8 |0 |0 |

|BVP augimas |3,8% |5,9% |5,8% |5,5% |

|Metinė infliacija |1,4% |2,0% |-1,0%|1,5% |

|Vidutinis mėnesinis |1003 |1087 |1152 |1239 |

|Lt | | | | |

|Vidutinis darbo |1,6% |8,3% |6,0% |7,5% |

|Gyventojai, tūkst. Lt |3699 |3487 |3476 |3465 |

|ne gyvybės draudimo |98 |110 |183 |194 |

|ne gyvybės draudimo |-1,2%|13,2%|65,8%|12,1%|

|Ne gyvybės draudimo |-1,2%|6,7% |65,3%|11,6%|

|Ne gyvybės draudimo |360,8|384,9|636,2|671,2|

|Ne gyvybės draudimo |0,80%|0,80%|1,3% |1,3% |

Praėjusiais metais beveik kas trečia ne gyvybės draudimo sutartis buvo

sudaroma tarpininkaujant brokeriams. 2002 m. rezultatai parodė, jog

draudimo brokerių paslaugų klientui labiausiai reikia apdraudžiant

automobilius (Kasko) ir turtą. Tarpininkaujant brokeriams, 2002 m.

pasirašyta 45 proc. visų transporto priemonių draudimo įmokų. Bendra

draudimo įmokų apimtis išaugo 74 proc., o pasirašyta draudimo sutarčių 71

proc. daugiau nei 2001 m.

[pic]

2003 metais ne gyvybės draudimo rinka tturėtų augti nemažiau nei BVP, t.y.

apie 5,8 proc. Tačiau 2002 metų spartos 2003 metais sunku tikėtis dėl

draudimo tarifų mažėjimo. Draudimo bendrovės mažina įkainius siekdamos

išlaikyti konkurencinį pranašumą perskirstant TPCA privalomo draudimo

rinką. Vis dėlto draudimo tarifų mažėjimo procesas turėtų būti laikinas.

TURINYS

1. Draudimo rinka.

2. UAB DK „Lindra“ veikla:

2.1.Pagrindiniai veiklos rodikliai.

2.2. Išorinės galimybės bei vidiniai privalumai.

2.3. Plėtros perspektyvos.

2.4. DK „Lindra“ draudimo struktūra pagal pasirašytas tiesioginio

draudimo įmokas 2002 m.

3. Draudimo rinka:

3.1. Pasirašytų draudimo įmokų dinamika, mln. Lt.

3.2. BVP augimas.

3.3. Metinė infliacija.

3.4. Ne gyvybės draudimo rinkos augimas pagal draudimo rūšis.

3.5. Vienam gyventojui tenkanti draudimo įmokų dalis, Lt.

4. Konkurencija.

5. Išvados.

6. Literatūra.

KONKURENCIJA

Konkurencijos sąlygomis išlieka stambesnės draudimo bendrovės,

kurios gali pasiūlyti didesnį spektrą kokybiškų paslaugų. Priimamos

įvairios draudimo įstatymo pataisos. Jos leidžia draudimo kompanijoms

pačioms nustatyti žemutinę draudimo tarifų įmokų ribą. Šios pataisos turėtų

skatinti konkurenciją tarp draudimo bendrovių ir būtų naudinga visiems

vartotojams.

Pasitaiko ir draudimo bendrovių tarpusavio neleistinų susitarimų, kurie

gali apriboti arba visiškai panaikinti tarpusavio konkurenciją atitinkamoje

paslaugos rinkoje, padidinti kainas ir pabloginti kitas jos įsigijimo

sąlygas. Tokie draudimo bendrovių tarpusavio susitarimai gali apriboti

draudimo paslaugų vartotojų galimybę pasirinkti palankesnes sąlygas.

Viliodamos draudėjus kai kurios draudimo bendrovės siūlo įvairias

nuolaidas, dovanas, loterijas. Draudimo rinka pasidalina į dvi stovyklas.

Vieni draudikai siūlo paslaugas uuž gana dideles kainas, kiti gi taiko net

maksimalią 50% nuolaidą.

Leidžiant draudimo bendrovėms pačioms nustatyti draudimo įmokas, tikimasi,

kad konkurencija mažintų įmokas. Draudimo tvarkos liberalizavimas skatintų

konkurenciją tarp draudimo bendrovių. Liberalizavimas skatintų

konkurenciją, tačiau ji gali virsti „nesveika“, o draudimo bendrovėms gali

iškilti mokumo problemų.

IŠVADOS

Naujos paslaugos galėtų dar labiau išjudinti draudimo rinką.

Mažesnės draudimo kompanijos bus priverstos jungtis arba ieškoti specifinių

veiklos nišų.

Gyvybės draudimo rinka turėtų sparčiai augti, tai lemtų ūkio augimo

perspektyvos, palankūs mokesčiai ir pensijų reforma.

LITERATŪRA: