Verslo plano rengimas
Verslo plano rengimas
Verslo plano esmė ir reikšmė
Verslo planas yra dokumentas, leidžiantis pagrįsti verslo idėją, atsižvelgiant į vykstančias aplinkoje permainas; tai projektavimo ir pagrindimo priemonė, sauganti įmonę nuo neefektyvios veiklos.
Verslo planas – tai smulkus, aiškiai struktūrizuotas ir rūpestingai paruoštas dokumentas, aprašantis, ko siekia įmonė, kaip ji ketina pasiekti užsibrėžtų tikslų ir kaip ji atrodys pasiekusi šiuos tikslus. Verslo planas yra didelis technologinių bei finansinių dokumentų, analizių bei skaičiavimų sąvadas, kuriuo įgyvendinama verslo idėja ir strategija. Tai patogi, plačiai paplitusi potencialių investitorių ssupažindinimo su projektu, kuriame jiems siūloma dalyvauti, forma.
Kuo naudingas verslo planas verslininkams?
1. Būsimąsias veiklos klaidas ir trūkumus geriau pastebėti rašant negu patirti praktiškai.
2. Pradėdamas veiklą, verslininkas jausis daug tvirčiau, jei pats sudarys savo verslo planą.
3. Verslo planas tiksliai parodys, kiek, kam, kada ir kuriam laikotarpiui reikia pinigų.
4. Verslo planas padės greitai ir suprantamai paaiškinti ketinimus bankininkams, investitoriams, partneriams.
5. Be verslo plano verslininkas negaus jokios paskolos, nebent iš savo giminaičių ar gerų draugų.
Praktikoje žinomi veikiančių įmonių ir naujai besikuriančių įmonių vverslo planai.
Vadovams verslo planas padeda geriau suvokti idėją, sudaryti kvalifikuotą komandą idėjai realizuoti, pagrįsti ir gauti pinigines paskolas ir pan. Turto savininkams verslo planas padeda įvertinti paties verslo gyvybingumą ir perspektyvumą, apskaičiuoti reikalingas lėšas priimtiems sprendimams įgyvendinti ir pan. FFinansuotojui parodo sumanymo pajėgumą padengti paskolą ir duoti pelną, supažindina su kritiškomis sumanymo pusėmis ir leidžia išvengti netikėtų problemų, leidžia įvertinti individualius verslininko sugebėjimus planuoti ir valdyti ir pan.
Parengti verslo planai atspindi įmonės veiklą tam tikru laikotarpiu. Tačiau jie yra trumpalaikiai, greitai besikeičiantys. Daugelis kompanijų užsienyje verslo planus rengia vieneriems metams. Kai įmonės veikla netolygi, sezoninė, priklauso nuo žaliavų, gaminamų produktų ar vartotojų specifiškumo, verslo planas detalizuojamas visiems 12 mėnesių. Kitos įmonės rengia detalius pirmųjų metų planus, o kitus 3 – 4 metus mažiau konkretizuoja. Retais atvejais verslo planai rengiami 5 ir daugiau metų. Užsienio firmų patirtis rodo, kad verslo planų rengimas – tai procesas, kuris niekada nenutrūksta, t.y. nuolat atnaujinami duomenys.
Verslui, reikalaujančiam didelių investicinių sąnaudų, visų turimų išteklių, bbei sudėtingų technologinių sprendimų, rengiamas vadinamasis investicinis projektas. Tokio verslo sąnaudos paprastai padengiamos per ilgesnį laiką. Jo esmė tokia pat kaip ir verslo plano, tačiau ir struktūra, ir sudėtingumas bus kiti.
Verslo plano nauda
Verslo plano nauda pačiam verslininkui. Jau parašytas verslo planas bei pats plano rašymo procesas turi keleriopą naudą. Viskas gerai, kai yra geras sumanymas ir galima pradėti rašyti verslo planą. Tačiau idėjos gali ir nebūti, arba ji gali būti neaiškiai suformuluota. Idėją galima nusipirkti, “pasiskolinti”. Gali būti ne vviena, o kelios idėjos. Vienas iš verslo plano privalumų yra tas, kad įmanoma ekonomiškai pagrįsti arba iš vis atmesti sumanymą. Lėšos, laikas ir darbas, paaukoti verslo plano ruošimui, naudos teiks daugiau, negu bandymas įgyvendinti nepatikrintą, nors ir patrauklią, idėją, ar sumanymo keitimas pradėjus veikti.
Paruoštas planas – tai darbo priemonė, padedanti valdyti veiklą ir siekti pageidaujamų rezultatų. Jis gali būti skirtas įvertinti esamos ar tik planuojamos įkurti įmonės veiklos perspektyvas, pavyzdžiui: prekės paklausą, konkurentus, finansines galimybes. Verslo planą skaito žmonės, kurie skolina pinigus, nori būti partneriais, o gali pirkti įmonės akcijas. Todėl labai svarbu tiek jo apipavidalinimas, tiek ir turinys.
Žvelgiant iš būsimojo verslininko pozicijų, jau pati plano rašymo eiga leidžia ne tik įvertinti individualius verslininko sugebėjimus planuoti ir valdyti, bet ir kritiškai pažvelgti į būsimą veiklą iš įvairių pusių. Pats planavimo procesas padeda įveikti tam tikrus sunkumus, kai verslininkas:
1) neturi konkretaus tikslo, ar laiko tikslui suformuluoti;
2) nenori matyti būsimųjų problemų ar galimų verslo plano trūkumų;
3) paklausą produktui grindžia vien savo asmenine nuomone, nepateikdamas objektyvių argumentų, neatlikęs tyrimų;
Verslo plano nauda investitoriams. Įvairių ekonominių finansinių rodiklių, skolintų lėšų atsipirkimo laiko, lūžio taško bei kiti planuose pateikiami apskaičiavimai leidžia įvertinti investicijų rizikingumą.
Investitorių domins būsimojo skolininko požiūris į potencialius vartotojus ir konkurentus, t.y. kkiek realiai pagrįstos pardavimų prognozės ir numatomos įplaukos.
Skaitydamas verslo planą, investitorius gali matyti, ar pakankamai įvertintos visos sąnaudos. Gal verslininkas per daug optimistiškai žiūri į įmonės planuojamą pelningumą, neatsižvelgia į numatomą medžiagų ar energetinių išteklių pabrangimą, o gal lėšų poreikis, tarkim technologinei įrangai įsigyti, labai padidintas, siekiant gauti kuo didesnę paskolą.
Verslo plano nauda tiekėjams. Verslo planas gali būti įrodymas, kad verslininkas sugebės laiku atsiskaityti už visas žaliavas ir medžiagas. Tiekėjai patikimam klientui gali teikti įvairias nuolaidas, suteikti kreditą ir informaciją apie naujas, geresnes ir pigesnes žaliavas. Čia verslo planas padeda įgyti tarpusavio pasitikėjimą.
Verslo plano nauda partneriams. Verslo planas sukelia susidomėjimą, suteikia informaciją apie esamą įmonės padėtį, būsimuosius veiklos tikslus ir perspektyvas. Aišku, kad partnerį kaip ir investitorių, domins verslo rizikingumas, pelningumas, grynųjų pinigų srautų ataskaita ir kiti dokumentai.
Verslo plano nauda akcininkams. Dažnai įmonės vadovas (generalinis direktorius) nebūtinai yra įmonės akcininkas, jis gali būti ir samdomas žmogus. Kadangi vadovas geriau žino kokia situacija įmonėje, tai verslo planas gali padėti supažindinti akcininkus, stebėtojų tarybą ar valdybą apie įmonės reorganizaciją ar kitus naujus sumanymus.
Verslo plano nauda įmonės darbuotojams. Verslo planą gali ruošti pats savininkas, profesionalūs konsultantai, jį gali ruošti ir įmonės darbuotojai: ekonomistai, finansininkai, gamybininkai, marketingo specialistai. Jei verslo planas bus nnaudojamas kaip darbinė priemonė įmonės reikmėms, tai galima naudoti savo darbuotojų potencialą. Įmonės specialistai daug geriau žino veiklos specifiką, gali perduoti patyrimą ir sukauptas žinias.
Kartu su vadovybe paruoštas verslo planas padės siekti bendro tikslo, jis taps visiems žinomas. Prisidėję prie plano ruošimo darbuotojai nesakys, kad tai administracijos ar konsultantų reikalas, jie sakys, kad tai mūsų bendras reikalas. Bendras tikslas ir plano ruošimo procesas gali suvienyti kolektyvą, ypač įmonės veiklos pradžioje.
Verslo plano tikslai
Tikslų nustatymas — vienas svarbiausių verslo planavimo proceso etapų. Tikslai dėl kurių rašomi verslo planai gali būti labai įvairūs. Tikslai turi būti realūs, suderinti laiko atžvilgiu, užtikrinta tikslų vykdymo kontrolė.
Išoriniai Vidiniai
Pagrįsti ir gauti pinigines paskolas Pagrįsti ir patikrinti naują idėją
Surasti partnerius Palyginti prognozuojamus ir faktiškus rezultatus
Informuoti apie įmonės veiklą šalies visuomenę, tarptautines organizacijas Apskaičiuoti lėšų poreikį priimtiems sprendimams įgyvendinti
Pateikti informaciją apie dalykinį ir finansinį verslo įvertinimą Įvertinti verslo perspektyvas ir gyvybingumą
Įvertinti riziką skolinantis pinigus
Šis skirstymas yra sąlyginis, planas ruošiamas ne vienam kuriam nors tikslui. Verslininko tikslas gali būti gauti banko paskolą ir kartu patikrinti naujos idėjos realumą, arba tik suskaičiuoti lėšų poreikį idėjos įgyvendinimui.
Verslo plano tikslai nusako ir jo paskirtį.
Verslo planui reikalinga informacija
Verslo planui parengti reikia surinkti, išanalizuoti ir koncentruotai bei suprantamai pateikti
daug informacijos. Dalį reikalingos informacijos galima gauti iš tiekėjų, su kuriais palaikomi ryšiai; dalį (pavyzdžiui, apie energetinių išteklių pabrangimą ar įstatymo projektus apie mokesčių tarifų, apmokestinimo sąlygų pakeitimą) — iš masinės informacijos priemonių. Planavimo proceso metu atrenkama svarbiausia ir aktualiausia, o atmetama neesminė informacija.
Verslo planui parengti reikia labai įvairios informacijos apie:
1) ekonominę aplinką – gyventojų pajamų lygį, darbo jėgos pasiūlą, kapitalo, medžiagų rinkų, kainų stabilumą;
2) socialinę kultūrinę aplinką – demografinius procesus, madą, sveiko gyvenimo būdo propagavimą, nacionalines ttradicijas, laisvalaikio naudojimą;
3) politinę teisinę aplinką – apie įstatymus ir jų projektus, mokesčius, prekybos taisykles, konkurenciją, įmonių rejestrą, buhalterinę apskaitą, prekių ir paslaugų ženklus, ir kt.;
4) ekologinę aplinką – gamtosaugos reikalavimus, įpakavimo bei utilizacijos perspektyvas, Žaliųjų partijos judėjimą;
5) technologinę aplinką – naujovių (angl. know how) “žinau kaip” atsiradimo tikimybę, įmonės galimybes šias technologijas įsigyti, technologijų pakeičiamumą.
Išsami įmonės aplinkos analizė leidžia sumažinti riziką bei įmonės sąnaudas (pavyzdžiui, sunku prognozuoti, kada ta ar kita žaliava, medžiaga taps deficitine). SSiekiant užtikrinti tiekimą, galima numatyti alternatyvius žaliavų gavimo šaltinius.
Verslo planui keliami reikalavimai ir jo rengimo etapai
Verslo plano struktūra priklauso nuo aplinkybių. Tačiau yra bendri reikalavimai, kurie padeda paruošti geresnį verslo planą.
Plane verslo sumanymas ir jo pagrindimas turi būti išdėstyti aiškiai, nnuosekliai ir logiškai. Jis turi būti patrauklus, bet ne pernelyg ilgas (20 – 40 puslapių). Per didelės apimties planas gali būti suprastas kaip skaitytojo ar partnerio laiko netausojimas arba nepakankamai nuosekliai išgvildentas sumanymas.
Verslo planas neturi būti pernelyg prabangiai apipavidalintas, įrištas. Tai gali būti suprasta kaip verslininko išlaidumas. Tačiau verslo planas turi būti gerai įformintas. Nerekomenduojama jo pateikti rašyto ranka, nors rašysena ir labai aiški bei gerai įskaitoma. Geriausiai naudotis kompiuteriu. Taip prireikus galima lengvai pakoreguoti tekstą, pasirinkti įvairius šriftus, raidžių dydį, teksto išdėstymą lape. Intervalas tarp eilučių turėtų būti 1,5 arba 2. Verslo planą pagyvina grafikai, ypač spalvoti. Taip pat reikėtų įdėti prekės nuotrauką, brėžinį ar piešinuką. Jie turi būti geros kokybės ir aiškūs.
Spausdinimui reikia pasirinkti gerą popierių. Viršelis ggali būti ir ryškios spalvos, kad skirtųsi nuo kitų, gulinčių ant stalo, ir būtinai arba kietesnis nei vidiniai lapai, arba su skaidria plėvele viršuje ir kietesniu pagrindu apačioje. Verslo planą geriausiai įrišti plastikiniu specialiu įrišimu. Jis patogus todėl, kad planą lengva vartyti pasidėjus ant stalo, puslapiai neužsiverčia patys.
Trumpiau tariant, patraukli išvaizda, reikiama apimtis, įtaigus apibendrinimas, tikslus turinio sąrašas, taisyklinga kalba, tvarkingas spausdinimas ir solidus viršelis – visa tai labai svarbu rengiant ir pateikiant verslo planą.
Verslo plano pristatymas turi būti ttrumpas, koncentruotas ir efektyvus. Finansuojama ne idėja, o žmogus ar grupė, kuriai kilo ši idėja. Todėl per pokalbį bus analizuojamas ir projektas, ir jį pristatantis žmogus. Jo energija, kūrybiškumas ir organizaciniai sugebėjimai turėtų nulemti sėkmę. Kartais svarbu ir jumoro jausmas – dažnai jis padeda išsisukti iš sudėtingų padėčių. Pirmasis pokalbis maždaug trunka pusvalandį, todėl per šį laiką reikia apibūdinti verslo ypatumus, to verslo aplinką, konkurentus. Svarbu apibrėžti stipriąsias įmonės ypatybes, kuo šis verslas išsiskiria iš kitų ir kodėl jis turėtų pasisekti. Reikia paminėti ir silpnąsias vietas vien dėl to, kad klausytojas suprastų, jog pristatytojas žino jas. Būtinai reikia pabrėžti, kuo siūloma prekė ar paslauga išsiskiria iš kitų. Galima pasinaudoti pačiomis įvairiausiomis vizualinėmis priemonėmis: skaidrėmis, kompiuterio galimybėmis ar net videosiužetu. Taip pat galima paruošti nuotraukų ir grafikų paketą, kurį per pokalbį galima duoti klausytojams. Vis dėlto svarbiausias tikslas – supažindinti klausytojus su idėja ir skaičiais, todėl nereikia persistengti. Nedaryti iš projekto spektaklio.
Į užduodamus klausimus reikia atsakyti trumpai ir aiškiai. Jei sunku atsakyti į kokį nors klausimą, tada geriau pažadėti surinkti papildomos informacijos, išsiaiškinti ir atsakyti per kitą susitikimą. Nesileisti į smulkmenas, o susikoncentruoti prie verslo esmės, geros vadybos ir įmonės pranašumų.
Verslo plano titulinis lapas
Titulinis lapas – tai pirmoji galimybė atkreipti ddėmesį į verslo planą. Todėl jame turi būti nurodyta:
1) projekto pavadinimas;
2) pilnas įmonės pavadinimas (jei yra įmonės ženklas, pridėti jį), nuosavybės forma;
3) įmonės adresas;
4) telefonas, faksas;
5) atsakingo už finansų paiešką asmens vardas, pavardė, pareigos ir telefono numeris;
6) konsultantai (jei jie yra);
7) paskutinio koregavimo data.
Kai kurie verslo plano rengėjai tituliniame lape dar nurodo bendrą projekto vertę ir pateikia nuorodą apie projekto slaptumą.Taip pat dar galima papildomai nurodyti verslo plano kopijos numerį ir kam skirtas verslo planas (pavyzdžiui, banko pavadinimą).
Kartais viršelyje pateikiama tik svarbiausioji informacija, o papildomai pridedamas antraštinis lapas, kuriame kartojama tituliniame lape minėtoji ir visa kita informacija.
Turinys
Turinys yra tarsi verslo plano žemėlapis. Ieškodamas norimos informacijos, skaitytojas visų pirma atsivers turinį, todėl jame turi būti išvardinti visi plano skyriai ir skirsniai, nurodyta, kuriame puslapyje jie yra. Toks turinys gali būti net dviejų puslapių. Sutaupyti vietos galima paliekant mažesnį tarpą tarp eilučių.
Verslo plano santrauka
Verslo plano santrauka yra pati svarbiausia dalis. Ji sudaro pirmą įspūdį ir labiausiai paveikia plano skaitytoją. Norint jį sudominti, šią dalį reikia pateikti dalykiškai, bet kartu ir emocionaliai. Santrauka neturėtų būti ilga. Geriausiai viską aprašyti 3 – 5 puslapiuose. Reziumė rašoma darbo pabaigoje, kai parengti visi verslo plano skyriai.
Informaciją galima ppateikti įvairiais būdais. Vienas iš efektyviausių būdų – atskleisti kiekvieno skyriaus esminius ir ryškiausius momentus. Galimos tokios reziumė dalys:
1. Įmonė. Čia reikia pateikti tikslų įmonės pavadinimą, adresą ir telefoną.
2. Atsakingas asmuo. Nurodyti atsakingo asmens vardą, pavardę ir telefoną iš karto po įmonės koordinačių.
3. Projekto tikslai. Trumpai pateikti tikslus ir būtinai paminėti finansuotojo gaunamą iš šio projekto naudą.
4. Verslo sritis. Be verslo srities dar nurodyti ir verslo stadiją (kūrimosi stadija ar veiklos plėtimas).
5. Verslo aprašymas. Glaustai aprašyti įmonės istoriją: ką ji veikia ir ko žada imtis. Paminėti visas stipriąsias įmonės ypatybes.
6. Vadyba. Trumpai paminėti dviejų trijų pirmųjų žmonių verslo patirtį ir kvalifikaciją.
7. Produktas ar paslauga ir konkurencija. Trumpai aprašyti produktą (paslaugą), nurodyti, kuo jis išsiskiria iš kitų. Glaustai apibūdinti konkurenciją šioje verslo srityje, į kokius pirkėjus bus orientuota veikla ir kiek jų bus.
8. Reikiamos lėšos ir finansavimo sąlygos. Paminėti, kiek reikia papildomų lėšų ir būtinai nurodyti tikslų skaičių. Taip pat nurodyti, ar tai bus paskola, ar akcijų pardavimas. Aprašyti priimtinas finansavimo sąlygas. Jei bandoma gauti kreditą, nurodyti, kuriam laikui reikia pinigų, kokios palūkanos bus mokamos, kaip bus grąžinama paskola.
9. Garantijos. Jei ketinama sudaryti kredito sutartį, tai reikia
nurodyti garantijas.
10.Lėšų panaudojimas. Pateikti trumpai tik atskiras finansavimo sritis.
11.Finansinės ataskaitos. Paminėti tik esminius skaičius.
Kaip jau minėta, tai, kas bus išdėstyta reziumė, priklauso nuo kiekvieno verslininko. Tačiau būtini labiausiai finansuotojui rūpimi klausimai:
•Pelnas;
•Vadyba;
•Išskirtinumas (prekės, paslaugos);
•Garantijos.
Verslo idėja ir jo aprašymas
Ne tik pati idėja turi būti gera, bet ir jos pateikimas turi būti geras. Verslo planavimo procesas prasideda verslo idėjos ir pagrindinių veiklos krypčių formulavimu. Formulavimas turėtų būti konkretus, trumpas, akcentuojantis įmonės siekius, jos privalumus, lyginant su konkurentais.
Verslo iidėja yra tikrinama, ar ji:
• perspektyvi;
• pakankamai pelninga;
• nuo kada duos pelną;
• konkurencija (esama ir potenciali).
Įmonės tikslų ir misijos apibrėžimas
Tai labai svarbi verslo plano dalis. Nuo tikslų apibrėžimo reikėtų pradėti visą verslo planavimą. Tikslai turi būti suformuluoti trumpai, tiksliai, suprantamai, su vidine logika. Klasikiniai įmonės tikslų formulavimo pavyzdžiais gali būti akcentavimas, kad įmonė turi:
1) Užsiimti gamyba, prekyba arba konsultavimu, nurodant kokiose srityse.
2) Sukurti ir išlaikyti pirmaujančios vietinėje rinkoje įmonės padėtį, kuri ypač sėkmingai konkuruoja nurodytoje veiklos srityje.
3) PPlėstis didinant savo rinkos dalį ir įdiegiant savo produktą į naujas geografines rinkas.
4) Plėtoti naujus produktus jau turimiems klientams, iš pradžių vietos rinkoje, vėliau ir kitose rinkose.
5) Plėtoti turimus ir naujus produktus naujiems klientams arba kitokiam vartojimui (siekiant pplėstis).
Tikslų pateikimo tvarka atspindi jų prioritetiškumą. Kaip jau žinome, įmonės tikslai gali būti dvejopi: strateginiai ir taktiniai (veiklos).
Strateginis tikslas yra visos įmonės veiklos orientavimasis pasiekti galutinius tikslus ir tuos tikslus apibrėžti. Veiklos planas glaudžiai susijęs su strateginiu planu ir skirtas vadovautis kasdieninėje veikloje, tam, kad būtų pasiekti strateginiai tikslai. Strateginis tikslas gali turėti tokias 5 charakteristikas:
1. Tikslas įmonės veiklą būtinai turi sieti su aplinka (rinka);
2. Įmonė turi būti nagrinėjama kaip nedalijama vientisa visuma;
3. Strateginis tikslas turėtų priklausyti nuo vidinių galimybių;
4. Tikslas turi būti iškeltas įmonės darbuotojams;
5. Tikslas įmonei turi būti labai svarbus.
Verslo plane tikslus reikia aprašyti glaustai. Galima nurodyti tarpinius tikslus ir numatomas jų pasiekimo datas.
Organizacijos veiklai labai svarbi yra mmisija, kuri turi būti suformuluota dar prieš pradedant įmonei veiklą. Misija – tai visos veiklos loginis pagrindimas. Ji atspindi organizacijos egzistavimo prasmę. Ja siekiama atsakyti į klausimus: „Kas mes esame, ką darome ir ką darysime ateityje?“. Verslas yra apibrėžiamas vartotojo norais ir lūkesčiais, kuriuos įmonės gaminamas produktas tenkina. Būtent vartotojų lūkesčių tenkinimas ir yra bet kurio verslo tikslas.
Užsienio autoriai (Drucker, Abell) teigia, kad misiją galima apibrėžti trimis kintamaisiais:
• Vartotojų poreikiai (ką tenkinti?);
• Vartotojų grupė (kieno poreikiai bus ttenkinama?);
• Technologijos (kaip bus tenkinama?).
Verslo plane, apibrėžiant misiją, reikėtų:
• apibūdinti organizaciją – kokia ji yra ir kokia norėtų būti;
• išskirti organizaciją iš kitų;
• glaustai nusakyti esamąją ir būsimąsias veiklas;
• misiją apibūdinti pakankamai aiškiai, kad ją nesunkiai suprastų visi, ne tik pačioje organizacijoje.
Nėra jokių bendrų ar apibrėžtų reikalavimų, kaip turėtų būti suformuluota organizacijos misija verslo plane. Įvairūs autoriai išskiria skirtingus misijos elementus. Taigi, galimi šie elementai:
1. Vartotojai – kas yra (arba bus) vartotojai?
2. Produktai ar paslaugos – kokie pagrindiniai produktai?
3. Poreikiai – kokią naudą produktas (paslauga) duos?
4. Rinkos – kur bus konkuruojama?
5. Technologija – kokiu būdu bus tenkinami poreikiai?
6. Filosofija – kokiomis pagrindinėmis vertybėmis bus remiamasi?
7. Tikslai – dažnai nurodoma, kokie pagrindiniai tikslai – augimo, pelno ar kiti.
8. Saviraiška – požiūris į save patį. Dažniausiai tai padaroma įvertinus savo privalumus.
9. Darbuotojai – koks požiūris į darbuotojus?
10. Susietos veiklos – remiasi bendrais įgūdžiais, veiklomis, paskirstymo kanalais ir pan.
Po tikslų išdėstymo ir misijos suformulavimo reikia trumpai aprašyti verslo sritį, kurioje įmonė dirbs. Pirmajame sakinyje turi būti paminėta prekė ar paslauga, kuri bus gaminama ar teikiama. Toliau trumpai ji aprašoma. Taip pat būtina pavaizduoti visą jos kelią iiki vartotojo.
Kiekviename sėkmingame versle turi būti du esminiai dalykai: gera idėja ir tinkami jos įgyvendintojai, todėl verslo plane turi būti pateiktas ne tik įmonės tikslų ir idėjos aprašymas, bet ir informacija apie įmonę. T.y. jos patirtis, reikėtų paaiškinti, kodėl pasirinktas toks, o ne kitoks įmonės vardas, tipas, su kokiais žmonėmis žadama dirbti ir kaip jie bus pasirenkami. Jei įmonė jau gyvuoja, tai reikia glaustai aprašyti pasiektus rezultatus. Nurodyti, kada ir kur įmonė įregistruota, kada pradėjo veiklą. Paminėti svarbiausius įmonės įvykius – laimėjimus ir nesėkmes (geriau su datomis).
Toks aprašymas turi būti trumpas (ne daugiau kaip 2-3 puslapiai) ir konkretus. Taip pat pateikti paskutines finansines ataskaitas. Jos turi parodyti pačius paskutinius įmonės veiklos rezultatus. Šioje dalyje dar reikėtų trumpai apibūdinti prekes (paslaugas), kurias įmonė gamins (teiks), konkurencines galimybes ir aprėpiamos rinkos dalies dydį.
Finansinio plano rengimas
Projekto finansavimo poreikis ir šaltiniai
Rašyti apie reikiamas lėšas reikia konkrečiai ir tiksliai. Šioje dalyje reikia atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
– Kiek ir kam reikia pinigų?
– Kokie galimi finansavimo šaltiniai?
– Kada reikės lėšų?
– Kokią naudą turės finansuotojas ir kaip ją gaus?
Visai tiksliai pasakyti, kiek reikės pinigų, beveik neįmanoma. Lengviausiai apskaičiuoti, kiek reikės pinigų įrengimams ir nekilnojamam turtui pirkti. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, reikia turėti pakankamą lėšų aatsargą. Tačiau kokio dydžio ji turi būti, tiksliai niekas nežino.
Finansavimo šaltinių gali būti daug ir įvairių , pvz.:
* Įvairios nuomos sutartys ir pirkimas išsimokėtinai;
* Pirkimas skolon ir prekių apmokėjimas avansu;
* Finansiniai fondai;
* Giminės ir draugai.
Aišku, kad norint gauti lėšų, reikia kuo nors sudominti jas duodantį. Tai dažniausiai arba palūkanos, arba būsimi dividendai, arba galimybė pirktas firmos akcijas parduoti brangiau.
Prognozuojamo pelno ataskaita
Kiekviena įmonė iš savo veiklos tikisi pelno. Pelnas yra svarbus rodiklis bankui, suteikiant įmonei paskolą. Sudarant pelno prognozę, būtina įvertinti pardavimų prognozę. Ja remiantis galima apskaičiuoti pajamas, kurias numato gauti firma. Po to, įvertinus produkcijos (paslaugų) gamybos bei realizavimo sąnaudas, galima atlikti pelno prognozės skaičiavimus. Pelno (nuostolio) ataskaitą galima sudaryti keliais būdais. Tačiau dažniausiai pirmiausiai apskaičiuojamos sąnaudos (jos skirstomos į tiesiogines ir pastovias). Jas suskaičiavus, galima apskaičiuoti pelno prognozę. Pelno (nuostolių) lentelė gali kiekvieną kartą skirtis, t.y. nėra pripažinta kažkokios vienos pelno (nuostolių) lentelės formos.
Pinigų srautų prognozė
Šios ataskaitos tikslas – parodyti, ar užteks veiklai pinigų bet kuriuo projekto įgyvendinimo momentu. Joje fiksuojamos ne pajamos ir sąnaudos, bet pinigų mokėjimai ir gavimas. Ši ataskaita sudaroma kartu su pelno ataskaita, nes jai naudojami tie patys duomenys. Pinigų srautą reikia skaičiuoti kas mėnesį (bent jau pirmaisiais metais). Tik taip
galima laiku pastebėti laiku pinigų trūkumą.
Pinigų srautų prognozė apibūdina tokius finansinius firmos rodiklius:
– įplaukas ir išmokas;
– pelną;
– turto ir kapitalo pakitimus;
– skolas.
Ji atspindi firmos grynųjų pinigų judėjimą. Pinigų prognozės rodikliai tai pinigų balansas laikotarpio pradžioje ir laikotarpio pabaigoje.
Prie verslo projekto taip pat pridedamas įmonės buhalterinis balansas.
