Petras ir Co
1.1. Pirmų metų rezultatų palyginimas su planuotu
Visų pirma Petro siuvėjoms nepavyko prisiūti tiek gaminių, kiek jis planavo. Pagal planą kiekviena siuvėja turėjo per metus pasiūti po 1200 gaminių. Realiai per metus pasiuvo po 1100 vienetų. Galimi keli variantai:
1)gal siuvėjos ar jų vaikai sirgo ir jos turėjo nedarbingumo lapelį;
2)gal siuvimo įrengimai nepatikimi ir retkarčiais sugesdavo;
3)gal buvo kitų anksčiau neišvardintų priežasčių.
Petro planuoti pardavimai buvo tiesiog idealūs – parduoti viską, ką pagamins. Taip gali būti tik esant idealioms rinkos sąlygoms, kurios įmanomos tturbūt tik teoriškai. Praktiškai taip mažai tikėtina, nebent Petras gamintų toią prekę, kuri yra labai paklausi, ir kurios rinkoje trūksta. Toks variantas buvo galimas garsiais deficito laikais, o dabar didelės konkurencijos sąlygomis reikia, kad prekės kažkuo patrauktų pirkėjo akį.
Pagal pirmų metų pardavimus siuvėjų atlyginimams turėjo būti skirta 47520 litų. Tuo tarpu realiai Petras sąnaudas darbuotojų atlyginimams sumažino iki 37150 litų (imant parduotų prekių savikainą( savikaina 327550Lt. – medžiagų sąnaudos 26400Lt. – kitos išl. 10%nuo medž. vertės 26400Lt. = siuvėjų darbo uužmok. 37150Lt.). Sutaupė 10370 litų Ir taip sumažino produkcijos savikainą. Vienam gaminiui Pertas skyrė vidutiniškai po 7,04 lito siuvėjų darbo užmokesčio su socialiniu draudimu. Matomai Petras suvokė, jog norint sėkmingai vystyti verslą, veiklos pradžioje nereikėtų iškelti atlyginimus savo darbuotojams. Petras kkaip ir visi Lietuvos darbdaviai manė, jog jo moterims pakanka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio.
Pirmų metų veiklos sąnaudos Petrui buvo didesnės dėl padaryto patalpų remonto. Pardavimų sąnaudos ir pagal planą ir realiai buvo tikios pat. Nei pardavėjai – savo uošvienei nekėlė atlyginimo, nei patyrė kitų pardavimo išlaidų. Savo atlyginimą Petras tik pirmą pusmetį truputį pamažino. Antrą pusmetį šiek tiek pakėlė, tačiau kiek planavo, tiek panašiai ir skyrė savo darbo užmokesčiui.
Kitos veiklos ir planinai ir realūs rezultatai panašūs – pokytis proporcingas pardavimams.
Pgal planą Petras tikėjosi gauti grynojo pelno 57915 litų, o tai sudaro 11,36% grynojo pelningumo, o pirmus metus pabaigė gavęs grynojo pelno 66896 litų. Tai sudaro 14,08% grynojo pelningumo. Nuo geresnio įmonės rezultato ir valstybė turi daugiau nnaudos – planinis pelno mokestis – 10220 litų, pagal 1 metų rezultatą Petras turės sumokėti valstybei 11805 litų pelno mokesčio. Tai beveik 1600 litų daugiau nei planuota.
1.2. Atskirų veiksnių įtaka pardavimų pelningumui
Reikia panagrinėti Petro įmonės planuotą ir 1 veiklos metų pardavimų pelningumą (skaičiavimams naudojau lentelių “Pelno (nuostolio) ataskaita 1 metų gruodžio 31d.(II-ro pusmečio veiklos ataskaita)”, “Pirmųjų veiklos metų pelno(nuostolio) ataskaita (I + II pusmečio duomenys)”, “Pelno (nuostolio) ataskaita pagal verslo plano duomenis” duomenis). Pirmų metų parduotų prekių savikainą apskaičiuoju: savikaina 3327550Lt. – medžiagų sąnaudos 26400Lt. – kitos išl. 10%nuo medž. vertės 26400Lt. = siuvėjų darbo užmok. 37150Lt..
Parduotų prekių savikaina,Lt.= Medžiagos,Lt. + Siuvėjų DU su soc.draud.,Lt. + Kitos gam. išl.10% nuo medž. vertės,Lt.
Pardavimų pelningumas,% = Pajamos – (Medžiagos + Siuv.DU su soc.draud. +
Pajamos
+Kitos gam. išl.10% nuo medž. vert.)
Pardavimų pelningumui apskaičiuoti pagal šią formulę sudariau lentelę, kurioje aiškiau matyti pelningumo pokyčiai.
Eil. Nr. Rodikliai Laikotarpiai Pokyčiai
t1 t2 +,- %
I. Pardavimų pajamos,Lt. 510000 475200 -34800 -6,82
II. Parduotų prekių savikaina,Lt. 381000 327550 -53450 -14,03
II.1 medžiagos,Lt. 300000 264000 -36000 -12,00
II.2 siuv.DU su soc.draud.,Lt. 51000 37150 -13850 -27,16
II.3 kitos gam. išl.10% nuo medž. vert.Lt. 30000 26400 -3600 -12,00
III Bendrasis pelnas,Lt. 129000 147650 18650 +14,45
Bendrasis pelningumas,% 25,29 31,07 +5,78
Petro įmonės pelningumas pagerėjo +5,78%. Reikia išanalizuoti, kokie veiksniai turėjo įtaką pelningumo pagerėjimui. Tam naudosiu grandininių pakeitimų metodą.
Mano nagrinėjamas reiškinys – pardavimų pelningumas.
Pardavimų pelningumas,% = Pajamos – (Medžiagos + Siuv.DU su soc.draud. +
Pajamos
+Kitos gam. išl.10% nuo medž. vert.)
Kiekvienas planinis rodiklis nuosekliai bus pakeistas faktiniu Petro įmonės 1 veiklos metų rodikliu, kitus rodiklius imant nepasikeitusius.
Pard.pelning. Pokyčiai
reikšmė
Planinis pard. pelning.%=510000Lt-(300000Lt+51000Lt+30000Lt)x100= – 25.29% *
510000Lt.
Pardavimų pelning., = 475200Lt. – (300000Lt. + 51000Lt. + 30000Lt.) x 100 = + 19,82% -5,47%
jei būtų pasikeitę pajamos 475200Lt.
Pardavimų pelningum, = 475200Lt.– (264000Lt. + 51000Lt. + 30000Lt.) x 100 = + 27.40% +7,58%
jei būtų pasikeitę medž.sąnaud 475200Lt.
Pardavimų pelningum, = 475200Lt. – (264000Lt. + 37150Lt. + 30000Lt.) x 100 = + 30,31% +2,91%
jei būtų pasikeitęs DU+ soc.dr 475200Lt.
Pardavimų pelningum, = 475200Lt. – (264000Lt.+37150Lt. ++ 26400Lt.) x 100 = + 31,07% +0,76%
jei-būtų pasikeitę kitos išl.10% 475200Lt.
nuo medž.vertės
Pokyčių suma +5,78%
Išvada: Pardavimų pelningumas 1 metais išaugo +5,78%. Tai atsitiko dėl tokių priežasčių:
1) dėl to,kad pajamos sumažėjo 34800 litų, pardavimų pelningumas sumažėjo 5,47%;
2) dėl to, kad medžiagų sąnaudos sumažėjo 36000 litų, pardavimų pelningumas padidėjo 7,58%;
3) dėl to, kad DU + soc. draud. sąnaudos sumažėjo 13850 litų, pardavimų pelningumas padidėjo 2,91%;
4) dėl to, kad kitos išl. 10% nuo medž. vertės sumažėjo 3600litų, pardavimų pelningumas padidėjo 0,76%.
Taigi bendras pardavimų pelningumo pokytis +5,78%. Didžiausias pokytis buvo dėl medžiagų sąnaudų sumažėjimo. Žinoma, kai pagamino mažiau, tai ir medžiagų sunaudojo mažiau. Tai natūralus sumažėjimo pokytis.
1.3. Turto ir kapitalo struktūros pokyčiai
Turto ir kapitalo struktūrą geriausiai parodo vertikali balanso straipsnių analizė. Tuo tikslu sudariau lentelę (skaičiavimams naudojausi lentelių “Įmonės “Petras & Co” bandomasis balansas 1 metų birželio 30d.”, “Įmonės “Petras & Co” bandomasis balansas 1 metų gruodžio 31d.” duomenimis).
Turto struktūra
Turtas Struktūra,% Struktūriniai pokyčiai, punktais
t1 t2
I. Ilgalaikis turtas 62,99 48,23 -14,76
II. Trumpalaikis turtas: 37,01 51,77 +14,76
II.1 Atsargos: 16,68 14,35 -2,33
II.1.1 medžiagos, 10,38 9,05 -1,33
II.1.2 gatava produkcija. 6,30 5,30 -1
II.2 Pirkėjų skolos 10,28 19,55 +9,27
II.3 Pinigai 10,05 17,87 +7,82
Viso 100 100 0
Po pusmečio veiklos Petro įmonės turto sudėtyje daugiau negu pusę dalies užėmė ilgalaikis turtas. Metų pabaigoje dėl priskaityto nusidėvėjimo ilgalaikio turto likutinė vertė tapo mažesne.
Tuo tarpu trumpalaikis turtas metų pabaigoje žymiai padidėjo. Trumpalaikio turto sudėtyje didžiausią dalį užėmė atsargos, po vvienodą dalį užėmė pirkėjų skolos ir pinigai. Atsargų straipsnyje pokyčiai buvo nežymūs. Tik truputį sumažėjo ir medžiagų ir gatavos produkcijos.
Kapitalo struktūra
Nuosavybė+įsipareigojimai Struktūra,% Struktūriniai pokyčiai, punktais
t1 t2
I. Nuosavas kapitalas: 62,75 63,38 +0,63
1. Įstatinis kapitalas, 47,18 37,98 -9,20
2. Rezervai, – 3,80 +3,80
3. Nepaskirstytas peln.(nuo) 15,57 21,60 +6,03
II. Įsipareigojimai: 37,25 36,62 -0,63
1. Ilgalaikiai įsipariegojimai 23,59 18,99 -4,6
2.Trumpalaikiai įsipareigoj. 13,66 17,63 +3,97
2.1. Prekybinės skolos, 9,75 9,17 -0,58
2.2. Atlyginimai ir mokesč. 2,16 6,90 +4,74
2.3. Kiti trumpalaik. įsiparei 1,75 1,56 -0,19
Viso 100% 100% 0
Nuosavybės+įsipareigojimų pusėje ir metų viduryje ir pabaigoje daugiau negu pusę dalies užima nuosavas kapitalas. Jo didžiausia dalis yra įstatinis kapitalas, po to seka nepaskirstytas pelnas. Jis metų gale jau šiek tiek padidėja.
Įsipareigojimai dvigubai mažesni negu nuosavas kapitalas. Tai yra gerai, kadangi Petro įmonė nėra prasiskolinusi. Ji savo veiklą vykdo ne iš skolintų pinigų, o pakanka savų lėšų.
Trumpalaikiuose įsipareigojimuose didžiausią dalį užima skola tiekėjams. Metų gale dėl priskaityto ir nesumokėto pelno mokesčio tris kartus padidėja skola darbo užmokesčio ir mokesčių straipsnyje.
Apskaičiavau einamojo likvidumo koeficientą:
Einamojo likvidumo koeficientas = Trumpalaikis turtas
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Einamojo likvidumo koeficientas06-30dienai = 78437Lt. = 2,71
28943Lt.
Einamojo likvidumo koeficientas12-31dienai = 136306Lt. = 2,9369
46410Lt.
Šis rodiklis rodo, kokiu laipsniu trumpalaikis turtas padengia trumpalaikius įsipareigojimus ir leidžia prognozuoti mokumo būklę artimiausiu metu. Saugi riba yra virš 1,5. Petro įmonės einamojo likvidumo koeficientas ir metų viduryje ir metų pabaigoje yra labai aukštas. Tai rodo, kad Petras turėtų pamąstyti ir rasti būdų, kaip dar efektyviau panaudoti įmonės turimą kapitalą.
Papildomai apskaičiavau įmonės kritinio
likvidumo koeficientą:
Kritinio likvidumo koeficientas = Trumpalaikis turtas – Atsargos
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Kritinio likvidumo koeficientas06-30dienai = 78437Lt. – 35350Lt. = 1,48868
28943Lt.
Kritinio likvidumo koeficientas12-31dienai = 136306Lt. – 37783Lt. = 2,12288
46410Lt.
Darant prielaidą, kad įmonės atsargos negali būti greitai paverstos į pinigus, šis rodiklis rodo griežtesnį įmonės likvidumo vertinimą. Kadangi Petro įmonės kritinio likvidumo koeficientai yra labai aukšti , įmonė pajėgi vykdyti savo trumpalaikius įsipareigojimus, tačiau efektyvesnių turto panaudojimo būdų Petrui reikėtų ieškoti.
Išanalizavus įmonės balanso struktūrą, dar reikia apskaičiuoti, kaip keitėsi metų bėgyje įįmonės rodikliai, kokie buvo jų augimo arba mažėjimo tempai. Atlikau horizontalią balanso analizę. Tuo tikslu sudariau lentelę.
Rodikliai,Lt. Duomenys,Lt. Pokyčiai Augimo(mažėj.)tempai
t1 t2 Lt. % koefic. %
I.Ilgalaikis turtas 133500 127000 -6500 -4,87 +0,9513 +95,13
II.Trumpalaikis turtas 78437 136306 +57869 +73,78 +1,7378 +173,78
Turtas iš viso 211937 263306 +51369 +24,24 +1,2424 +124,24
Kadangi ilgalaikio turto augimo koeficientą gavau mažiau už 1, tai rodo įmonės ilgalaikio turto mažėjimą. Trumpalaikio turto koeficientas didesnis už vienetą – rodo augimo tempą.
Ilgalaikio turto sumažėjimo koeficientas 0,9513 – 1 = – 0,0487,
Trumpalaikio turto prieaugio koeficientas 1,7378 – 1 = +0,7378
Tokią pat analizę padariau ir su nuosavu ir skolintu kapitalu.
Rodikliai,Lt. Duomenys,Lt. Pokyčiai Augimo(mažėj.)tempai
t1 t2 Lt. % koefic. %
I.Nuosavas kapitalas 132994 166896 +33902 +25,49 +1,2549 +125,49
II.Įsipareigojimai 78943 96410 +17467 +22,13 +1,2213 +122,13
Kapitalas iš viso 211937 263306 +51369 +24,24 +1,2424 +124,24
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų pokyčiai beveik vienodi. AAugimo (mažėjimo) tempai abiejų straipsnių virš 1, o tai rodo augimą.
Nuosavo kapitalo prieaugio tempai 1,2549 – 1 = + 0,2549,
Įsipareigojimų prieaugio tempai 1,2213 – 1 = +0,2213.
2. “LŪŽIO TAŠKAS
Petras yra girdėjęs apie “lūžio tašką”. Aš jam apskaičiavau jo įmonės “lūžio ttašką”, t.y. minimalią pardavimų apimtį vienetais, kad Petro įmonės veikla nebūtų nuostolinga.
QLT = FC
P – VC
Pastovūs kaštai FC (veiklos sąnaudos) – 62573Lt.
Gaminio kaina – 90Lt./vnt.
Gaminio kintami kaštai VC – Parduotų prekių savikaina 327550Lt = 62,04Lt./vnt.
Parduota 5280 vnt.
QLT = 62573Lt. = 2238 vnt.
90Lt./vnt.– 62,04Lt./vnt
Kai buvo parduota 2838 vienetų gaminių, nuo to momento Petro įmonės veikla pradėjo duoti pelną.
3. PROGNOZUOJAMOS ĮMONĖS VEIKLOS ĮVERTINIMAS
3.1. Veiklos rezultatų dinamika
Pagal prognozines 2 ir 3 metų pelno (nuostolio) ataskaitas apskaičiavau pardavimo pajamų bazinius prieaugio koeficientus. Baziniu laikotarpiu paėmiau 1 metų laikotarpį. Su juo lyginau 2 ir 3 metų rezultatus. Pirma sudariau lentelę.
t1 – 1 metų veiklos rezultatas – bazinis
t2 – 2 metų veiklos rezultatas
t3 – 3 metų veiklos rezultatas
Laikotarpiai t1 t2 t3
Pardavimai, tūkst. Lt. 475,2 579,7 554,4
Po to apskaičiavau bazinius aaugimo tempus koeficientais:
Bazinis augimo tempas t1 laikotarpio 475,2 = 1
475,2
Prieaugio tempas 1 –1 = 0. Prieaugio nėra, nes lyginame patį su savimi.
Bazinis augimo tempas t2 laikotarpio 579,7 = 1,2199
475,2
Prieaugio tempas 1,2199 –1 = 0,2199
Bazinis augimo tempas t3 laikotarpio 554,4 = 1,1667
475,2
Prieaugio tempas 1,1667 –1 = 0,1667
Prieaugio (sumažėjimo) tempus pavaizdavau grafiškai.
1,2199
Pajamų prieaugio 1,1667
tempai 1
koeficientais
t1 t2 t3
Laikotarpiai
3.2. Kapitalo struktūros pokyčiai ir jų įtaka
Norint turėti aiškų trijų veiklos metų vaizdą, reikia apžvelgti tų metų rezultatus. Todėl aatlikau Petrui jo įmonės 1 veiklos metų ir 2 bei 3 metų prognozuojamos veiklos nuosavybės struktūros analizę (apskaičiavimams naudojau duomenis iš lentelių: “1.2.Įmonės “Petras & Co” balansas 1 metų gruodžio 31 d.”, “1.2.Įmonės “Petras & Co” balansas 2 metų gruodžio 31 d.”, “1.2.Įmonės “Petras & Co” balansas 3 metų gruodžio 31 d.” – 5 lapas).
Laikotarpiai:
t1 – 1 metų rezultatai;
t2 – 2 metų rezultatai;
t3 – 3 metų rezultatai.
Rodikliai,Lt. Struktūra,%
t1 t2 t3
I.Nuosavas kapitalas 63,38 62,89 55,45
II.Įsipareigojimai 36,62 37,11 44,55
Kapitalas iš viso 100 100 100
1 veiklos metų struktūra rodo, kad tais metais buvo pats geriausias santykis tarp nuosavo ir skolinto kapitalo. Aišku geriausias variantas būtų: nuosavas – 70%, skolintas – 30%, tačiau Petro 1 metų santykis taip pat labai geras. Antrų metų prognozės nors labai nedaug, tačiau rodo neigiamą pokytį. 3metų santykis jau beveik siekia 50% : 50%.
3.3. Turimo turto panaudojimo efektyvumas
Toliau Petrui nustačiau, ar efektyviai buvo panaudojamas turtas 1 veiklos metais ir paprognozavau, ar bus efektyviai naudojamas turtas 2 ir 3 metais. Tuo tikslu apskaičiavau visų trijų metų turto grąžos rodiklį. Turto grąža,% = Grynasis pelnas x 100
Vidutinė materialaus turto vertė
Turto grąža = 66896Lt x 100 = 25,41%
1 metų 263306Lt.
Turto grąža = 72122Lt x 100 = 21,94%
2 metų 328753Lt.
Turto grąža = 38465Lt x 100 = 12,01%
3 metų 320335Lt.
Šis rodiklis parodo, kaip Petras sugebėjo iir pagal prognozes sugebės panaudoti įmonės turtą ir gauti pelną. Įmonės būklė vertinama labai gera, jei šis rodiklis yra didesnis kaip20%, gera – kai rodiklis didesnis negu 15%, patenkinama – jei rodiklis didesnis negu 8%. Pasižiūrėję į Petro įmonės 3 metų turto grąžą matome, kad 1 metai vertinami labai gerai, 2 metai – gerai, o 3 – patenkinamai.
3.4. Darbo našumas ir darbo užmokestis
Petro pageidavimu apskaičiavau, kaip darbo našumas ir darbo užmokestis kilo 1 metais ir kaip kils pagal prognozes dviem ateinančiais metais.
Darbo našumas = Pagaminta produkcija
Darbuotojų skaičius įmonėje
Darbo našumas = 341500Lt. = 68300Lt./1darb.
1 metų 5darb.
Darbo našumas = 410688Lt. = 68448Lt./1darb.
2 metų 6darb.
Darbo našumas = 442438Lt. = 68067Lt./1darb.
3 metų 6,5darb.
Apskaičiavau darbo našumo pokyčius 2 metais palyginus su 1 metais.
Eil. Nr. Rodikliai Laikotarpiai Pokyčiai
t1 t2 +,- %
1. Pagaminta produkcija,Lt. 341500 410688 +69188 +20,26
2. Darbuotojų skaičius, darbuot. 5 6 +1 +20,00
Darbo našumas, Lt./darbuotojui 68300 68448 +148 +0,22
Apskaičiavau darbo užmokesčio pokyčius 2 metais palyginus su 1 metais.
Eil. Nr. Rodikliai Laikotarpiai Pokyčiai
t1 t2 +, – %
1. Darbo užmokestis,Lt. 63366 93827 +30461 +48,07
2. Darbuotojų skaičius, darbuot. 5 6 +1 +20,00
Darbo užmokestis 1 darbuotojui, Lt./darbuot 12673 15638 +2965 +23,39
Antrais metais darbo našumas padidės 0,22%, o atlyginimas padidės 23,39%. Vadinasi atlyginimai bus padidinti neatsižvelgus į darbo našumą.
Apskaičiavau darbo našumo pokyčius 3 metais palyginus su 2 metais.
Eil. Nr. Rodikliai Laikotarpiai Pokyčiai
t2 t3 +,- %
1. Pagaminta produkcija,Lt. 410688 442438 +31750 +7.73
2. Darbuotojų skaičius, darbuot. 6 6.5 +0.5 +8.33
Darbo našumas, Lt./darbuotojui 68448 68067 -381 -0.56
Apskaičiavau darbo užmokesčio pokyčius 3 metais palyginus su 2 metais.
Eil. Nr. Rodikliai Laikotarpiai Pokyčiai
t2 t3 +,- %
1. Darbo užmokestis,Lt. 93827 114439 +20612 +21.97
2. Darbuotojų skaičius, darbuot. 6 6.5 +0.5 +8.33
Darbo užmokestis 1 darbuotojui, Lt./darbuot 15638 17606 +1968 +12.59
Trečiais metais palyginus su antrais metais darbo našumas sumažėjo 00,5%, tuo tarpu darbo užmokestis padidėjo 12,59%.
3.5. Finansinių rodiklių palyginimas
Aš pasirinkau 10 man atrodančių svarbių finansinių rodiklių ir taikydama vietų sumavimo metodą apskaičiavau, kurie metai Petro įmonei turėtų būti sėkmingiausi.
Iš lentelių matosi, kad ir vietų matricoje P, kai visi rodikliai vienodai svarbūs, ir vietų matricoje PK, kai rodiklių rangas skirtingas, sėkmingiausi būtų 2 veiklos metai. Kai kurie rezultatai geriausi 1 metais, kai kurie – 2 ar 3, tačiau visumoje, pritaikius vietų sumavimo metodą, geriausiais metais gauname 2 metus.
Metai
Rodikliai, Lt.
Pardavimi Pard.prod. savik Pardav. sąn. Administr. sąn. Finans. sąn. Pirkėjų skola Pinigai Skolos tiekėj. Atlyg., mokesč. Kiti įsipareigoj.
1 475200 327550 8025 54548 4000 51480 47043 24139 18181 4090
2 579700 424638 8799 54764 3750 14492 170261 26614 21143 36733
3 554400 428828 10560 64237 2750 23100 148221 28138 17383 72200
Rodiklio poveikis + – – – – – + – – –
Rodiklio rangas 0,2 0,15 0,1 0,05 0,05 0,1 0,2 0,05 0,05 0,05
Etalonas 579700 327550 8025 54548 2750 14492 170261 24139 17383 4090
Vidutinės reikšmės 536433 393672 9128 57850 3500 29691 121842 26297 18902 37674
Vietų matrica P, kai visi rodikliai vienodai svarbūs
Metai Rodikliai, Lt.
Pardavimai Pard.prod. savik Pardav.
sąn. Administr. sąn. Finans.
sąn. Pirkėjų skola Pinigai Skolos tiekėjams Atlyg., mokesč. Kiti įsipareigoj. Vietų suma Objekto vieta
1 3 1 1 1 3 3 3 1 2 1 19 2
2 1 2 2 2 2 1 1 2 3 2 18 1
3 2 3 3 3 1 2 2 3 1 3 23 3
Vietų matrica Pk, kai rodiklių rangas skirtingas
Metai Rodikliai, Lt.
Pardavimai Pard. prod. savik Pardav.
sąn. Administr. sąn. Finans.
sąn. Pirkėjų skola Pinigai Skolos tiekėjams Atlyg.,
mokesč. Kiti įsipareigoj. Vietų suma Objekto vieta
1 0,6 0,15 0,1 0,05 0,15 0,3 0,6 0,05 0,1 0,05 2,15 2
2 0,2 0,3 0,2 0,1 0,1 0,1 0,2 0,1 0,15 0,1 1,55 1
3 0,4 0,45 0,3 0,15 0,05 0,2 0,4 0,15 0,05 0,15 2,3 3
Ir vietų matricoje P, kai visi rodikliai vienodai svarbūs, ir vietų matricoje PK, kai rodiklių rangas skirtingas, matosi, kad sėkmingiausi būtų 2 veiklos metai. Kai kurie rezultatai geriausi 1 metais, kai kurie – 2 ar 3, tačiau visumoje, pritaikius vietų sumavimo metodą, geriausiais metais gauname 2 metus.
