Juridiniai asmenys

JURIDINIAI ASMENYS

Juridiniais asmenimis vadinami kolektyviniai žmoniu junginiai ir

tam tikrais istatymais numatytas vieno asmens darinys, kurie turi atskirą turtą,

gali savo vardu igyti turtines bei asmenines neturtines teises ir tureti pareigas,

buti ieškovai ir atsakovai teisme, arbitraže ar trečiuju teisme.

Juridiniai asmenys yra ukio subjektai, tokie kaip imones, bankai ir

kredito istaigos, draudimo organizacijos, kitos istaigos (valstybines valdžios

ir valdymo, mokslo ir kt.), visuomenines organizacijos, partijos. Jie vykdo

labai ivairią ukinę komercinę, kulturinę, visuomeninę, politinę veiklą.

1994 m. pirmą kartą Lietuvos teises istorijoje nustatyta, kad juridini

asmeni gali steigti vvienas asmuo (fizinis arba juridinis asmuo). Tokią galimybę

– vienam asmeniui steigti juridini asmeni – numate LR akciniu bendroviu

istatymas. Taigi akcines bendroves, turinčias juridinio asmens teises,

gali steigti vienas asmuo. Kitu rušiu imoniu, turinčiu juridinio asmens teises,

vienas asmuo steigti neturi teises.

Juridiniu asmenu steigimo, valdymo, reorganizavimo ir likvidavimo

tvarką nustato LR CK 2.33-2.131 str., kai kurie istatymai: LR imoniu 1990

m. gegužes 8 d. istatymas (Valst. žinios. 1990. Nr. 14-395) su papildymais ir

pakeitimais, kai kuriu rušiu imoniu istatymai, LR imoniu rejestro 1990 m.

liepos 31 d. iistatymas (Valst. žinios. 1990. Nr.24-599), Lietuvos banko

2001 kovo 13 d. istatymas (Valst. žinios. 2001. Nr.28-890), LR komerciniu

banku 1994 m. gruodžio 21 d. istatymas (Valst. žinios. 1995. Nr.2-33), LR

draudimo 1996 m. liepos 10 d. istatymas (Valst. žinios. 1996. Nr.73-1742),

LR visuomeniniu organizaciju 11998 m. birželio 11 d. istatymas (Valst. žinios.

1998. Nr.59-1653), LR politiniu partiju 1990 m. rugsejo 25 d. istatymas

(Valst. žinios. 1990. Nr.29-692).

Pagal LR CK 2.33 str. juridiniu asmeniu gali buti laikomas toks kolektyvinis

fiziniu asmenu junginys ar vieno fizinio asmens darinys, kuris turi

šiuos požymius:

a) organizacini vieningumą, itvirtintą norminiame akte, juridinio asmens

istatuose, nuostatuose, statutuose;

b) turto atskyrimą nuo jo steigeju turto;

c) turtiniu ir neturtiniu teisiu ir pareigu igijimą savo vardu;

d) savarankišką atsakomybę už savo prievoles.

LR CK 2.34 str. numato, kad juridiniai asmenys yra dvieju rušiu:

1) viešieji juridiniai asmenys, kurie yra isteigti valstybes ar savivaldybes,

ar kitu asmenu, nesiekiančiu naudos sau ir turinčiu tikslą tenkinti viešuosius

interesus (valstybe ir savivaldybes, religines bendruomenes, profesines

sąjungos ir kt.);

2} privalieji juridiniai asmenys, kuriu tikslas – tenkinti privačius interesus.

Tradicines religines bendruomenes turi jjuridinio asmens statusą, tačiau

kitos turi buti isteigtos laikantis bendros juridiniu asmenu steigimo

tvarkos. Profesines sąjungos gali buti pripažintos juridiniais asmenimis, jeigu

jos yra isteigtos ne mažiau kaip 30 steigeju ir profesiniu sąjungu istatai

patvirtinti profesines sąjungos susirinkime, be to, turi buti išrinkti valdymo

CIVILINE TEISE 31

1.6 pav. Juridiniai asmenys (bendrosios nuostatos)

Valstybe ir savivaldybes yra juridiniai asmenys, taip pat ir institucijos,

kurias numato LR Konstitucija. Valstybe, savivaldybe ir ju institucijos

yra civiliniu santykiu dalyves lygiais pagrindais, kaip ir kiti šiu santykiu dalyviai.

Šie subjektai igyja civilines teises ir pprisiima civilines pareigas ir jas

igyvendina per atitinkamas valstybes ir savivaldybiu valdymo institucijas.

Valstybe ir savivaldybe, kaip juridiniai asmenys, gali tureti tik tokias teises

ir pareigas, kurios neprieštarauja ju steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.

LR CK 2.80 str. draudžia valstybes ar vietos savivaldos institucijoms

istatymuose nenumatytais administraciniais metodais reglamentuoti juridiniu

asmenu veiklą.

Valstybe, o kai kuriais atvejais ir savivaldybe civiliniuose teisiniuose

santykiuose gali dalyvauti pagal LR CK 5.62 str. numatytą paveldejimo teisę.

Pagal LR CK 4.62 str. valstybes nuosavybes teise atsiranda, jeigu per

nustatytą laiką nepaaiškejo radinio savininkas, o radusysis nenori atlyginti

su daikto saugojimu susijusiu išlaidu.

Valstybe ir savivaldybes taip gali dalyvauti ivairiuose prievoliniuose

santykiuose, pavyzdžiui, privatizacijos, nuosavybes grąžinimo ir kt.

LR CK 2.39 – 2.43 str. numato, kad juridinis asmuo privalo tureti

pavadinimą, kuris yra juridinio asmens nuosavybe ir negali prieštarauti viešajai

tvarkai, gerai moralei ir klaidinti visuomenes. Šis pavadinimas turi buti

sudarytas laikantis bendrines lietuviu kalbos normu. Kadangi pavadinimas

yra juridinio asmens nuosavybe, todel istatymas draudžia igyti teises ir pareigas

prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu.

Juridinis asmuo veikia remdamasis savo istatais (jei ju nera, gali buti

steigimo sandoris, bendrieji nuostatai) ar nuostatais, statutais, kuriuose nurodomas

juridinio asmens pavadinimas, teisine forma, buveine (ta vieta, kurioje

yra nuolatinis juridinio asmens valdymo organas), organas, kuriam jis

pavaldus, juridinio asmens veiklos tikslai, turtine baze, struktura, valdymo

tvarka, organai ir ju kompetencija, juridinio asmens veiklos laikotarpis, jei

jis yyra ribotas, ir kt. Istaigos ir kitokios valstybines organizacijos, išlaikomos

iš valstybinio biudžeto, o istatymu numatytais atvejais taip pat ir kitos organizacijos

gali veikti remdamosi bendrais tos rušies organizaciju nuostatais,

pavyzdžiui, mokyklos, ligonines ir pan. Juridiniai asmenys turtą naudoja,

valdo bei disponuoja juo nuosavybes arba patikejimo teise. Šis turtas nuosavybes

teise priklauso juridinio asmens steigejui ar dalyviui. Juridinis asmuo

gali buti isteigtas ribotam ir neribotam laikotarpiui. Ši sąlyga turi buti nurodyta

jo steigimo dokumentuose.

Juridinis asmuo civilines teises ir pareigas igyja ir jas igyvendina per

savo organus ir dalyvius. Juridinio asmens organas yra istatymo ar istatu

(nuostatu) numatytas vienašmenis vadovas (direktorius, vedejas ir pan.) ar

kolegija (visuotinis susirinkimas, valdyba, taryba ir pan.) ir dalyviu susirinkimas.

Valstybiniu juridiniu asmenu organai paprastai yra vienašmeniai. Visuomenines

organizacijos turi renkamuosius kolegialius organus, o kai kuriais

atvejais – vienašmenius organus, pavyzdžiui, pirmininką, prezidentą ir

pan. Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir kt.) yra asmuo,

kuris turi nuosavybes teisę i juridinio asmens turtą arba kuris nors ir

neišsaugo teisiu i juridinio asmens turtą, bet igyja prievoliniu teisiu ir (ar)

pareigu, susijusiu su juridiniu asmeniu (CK 2.45 str.).

Juridiniai asmenys turi civilini teisnumą ir veiksnumą. Juridiniu asmenu

teisinimas atsiranda nuo ju isteigimo momento, o pasibaigia – juos

likvidavus ar reorganizavus. Kitaip negu piliečiu teisnumas, kuris visiems

piliečiams yra lygus, juridiniu asmenu teisnumas yra specialus. Tai reiškia,

kad privatus jjuridinis asmuo gali tureti ir isigyti bet kokias civilines teises ir

pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybes

kaip lytis, amžius bei giminyste. Viešieji juridiniai asmenys gali tureti

tik tokias teises ir pareigas, kurios neprieštarauja ju steigimo dokumentams

ir veiklos tikslams. Atskiru veiklos rušiu, nustatytu istatymuose, juridiniam

asmeniui galima imtis tik gavus licenciją (prekiauti alkoholiu, tabaku).

Kiekvienai istatymu nustatytai licencijuojamai veiklos rušiai Vyriausybe

tvirtina licencijavimo taisykles, jeigu kiti istatymai nenumato ko kita. Licencija

išduodama neterminuotam laikui.

Juridiniu asmenu veiksnumas atsiranda kartu su teisnumu.

Juridinis asmuo dalyvauja civilineje apyvartoje savo vardu. Del to

kiekvienas juridinis asmuo privalo tureti individualu pavadinimą, kuris išskirtu

ji iš kitu vienarušiu juridiniu asmenu.

Juridiniai asmenys, gavę atitinkamu organu leidimą, turi teisę steigti

savo filialus ir atstovybes.

Filialu (skyriumi, kontora, agentura ir t.t.) vadinama juridinio asmens

strukturine dalis, turinti savo buveinę ir atliekanti visas arba dali juridinio

asmens funkciju. Filialas nera juridinis asmuo. Atstovybe yra juridinio

asmens padalinys, turintis savo buveinę ir teisę atstovauti juridinio asmens

interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio

asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operacijas, tačiau tik tarp užsienio

juridiniu asmenu ar kitu organizaciju, isteigusiu atstovybę, arba su ja

susijusiu imoniu, istaigu ar organizaciju ir atstovybes. Filialą ir atstovybę

sieja tai, kad šie abu juridinio asmens padaliniai nera juridiniai asmenys,

veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus, gauna turtą iš

juos

isteigusio juridinio asmens, turi buti nurodyti steigimo dokumentuose. Juridinio

asmens filialo bei atstovybes nuostatuose turi buti nurodyta ju pavadi-

nimas, buveine, veiklos tikslai, valdymo organas ir jo kompetencija, veiklos

laikotarpis, jei jis yra ribotas, ir kt.

Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybes ar patikejimo

teise priklausančiu turtu (CK 2.50 str.). Juridinis asmuo neatsako už

jo dalyviu prievoles, taip pat ir juridinio asmens dalyvis neatsako už juridinio

asmens prievoles. Juridiniai asmenys skirstomi i ribotos ir neribotos civilines

atsakomybes asmenis. Jeigu prievolems ivykdyti neužtenka neribotos

civilines atsakomybes juridinio asmens tturto, už jo prievoles atsako juridinio

asmens dalyvis. Neribotos civilines atsakomybes asmenys yra individuali

imone bei ukine bendrija (CK 2.50 str. 4 d.).

JURIDINIU ASMENU STEIGIMAS

Juridiniai asmenys steigiami šio kodekso ir istatymu nustatyta tvarka.

Istatymai numato tuos su juridiniu asmenu steigimu susijusius klausimus,

kuriu nereglamentuoja kodeksas. Juridiniai asmenys gali buti steigiami

taip:

1) potvarkine tvarka. Kompetentinga valstybines valdžios ar valdymo

institucija priima sprendimą del juridinio asmens isteigimo;

2) leidimine tvarka. Steigiant juridini asmeni, reikalingas kompetentingos

valstybes institucijos (pavyzdžiui, Lietuvos banko steigiant banką)

leidimas;

3) pareikštine normatyvine tvarka. Juridiniai asmenys steigiami, kai

istatymas yra nnustatęs tokiu juridiniu asmenu steigimo tvarką, tikslus, organizacinę

strukturą, asmenu dalyvavimo juose sąlygas;

4) pareikštine tvarka. Tokia tvarka yra steigiamos profesines sąjungos.

Juridinio asmens steigejai gali buti fiziniai ir juridiniai asmenys, taip

pat valstybe ir savivaldybe. Juridinio asmens steigeju yra laikomas asmuo,

kuris sudare sandori iisteigti juridini asmeni (CK 2.60 str.). Juridinio asmens

isteigimo momentu yra laikoma data, kai jis iregistruojamas juridiniu asmenu

registre. Juridiniu asmenu registre yra irašomi bei kaupiami visi duomenys

apie juridinius asmenys. Šiame registre turi buti visa informacija apie

juridinius asmenis bei ju veiklą. Juridinis asmuo laikomas irašytu i juridiniu

asmenu registrą tada, kai pateikia šiuos duomenis: numatytos formos prašymą,

juridinio asmens steigimo dokumentus, licenciją, jei tokia reikalinga

norint verstis konkrečia veikla, dokumentus, kurie patvirtina registrui pateikiamu

duomenu tikrumą, registravimo rinkliavos sumokejimo (išskyrus tuos

atvejus, kai juridinis asmuo yra atleistas nuo tokios rinkliavos) kvitus, taip

pat kitus istatymu numatytus dokumentus. Už dokumentu pateikimą juridiniu

asmenu registrui yra atsakingas juridinio asmens valdymo organas, jei

istatymai nenumato ko kita. Per trisdešimt dienu nuo visu dokumentu pateikimo

juridinis asmuo turi buti irašytas i juridiniu asmenu registrą. Kai jjuridinis

asmuo yra iregistruojamas juridiniu asmenu registre, šio registro tvarkytojas

juridiniam asmeniui išduoda juridinio asmens registro pažymejimą

ir suteikia juridinio asmens kodą. Tačiau juridiniu asmenu registras gali atsisakyti

registruoti juridini asmeni, jeigu:

1) pateiktas prašymas iregistruoti juridini asmeni neatitinka reikalaujamos

formos arba pateikti ne visi dokumentai, kuriuos privalu pateikti;

2) praleistas 6 menesiu terminas, per kuri juridinis asmuo savo steigimo

dokumentus turi pateikti juridiniu asmenu registrui;

3) pateikti juridiniu asmenu registrui dokumentai ir duomenys yra

neaiškus, neatitinka vieni kitu;

4) dokumentu forma ar turinys prieštarauja istatymui.

Tuo atveju, kai yra pastebimi mineti ttrukumai, juridiniu asmenu registro

tvarkytojas skiria terminą, per kuri juridinis asmuo turi panaikinti visus

trukumus, del kuriu negalima juridinio asmens iregistruoti. Sprendimas

neitraukti juridinio asmens i registrą gali buti skundžiamas teismui istatymu

nustatyta tvarka (CK 2.68 str.). Kai neteisetai atsisakoma iregistruoti juridini

asmeni ir registruoti registrui pateikiamus duomenis ar registre registruojamus

dokumentus, juridinis asmuo turi teisę reikalauti atlyginti visus jam tokiais

veiksmais padarytus nuostolius. Nuostolius atlygina valstybe. Žala išieškoma

teismo tvarka.

Juridiniu asmenu registro duomenys, registre kaupiami dokumentai

ir bet kokia kita registrui pateikta informacija yra vieši (CK 2.71 str. l d.).

Juridiniu asmenu registre turi buti nurodyti juridinio asmens pavadinimas,

teisine forma, kodas, buveine, organai, valdymo organu nariai, dalyviai, filialai

ir atstovybes, veiklos apribojimai, teisinis statusas, juridinio asmens

pasibaigimas ir kiti duomenys.

Klaidos juridiniu asmenu registre taisomos juridinio asmens, kurio

duomenys irašyti i registrą, prašymu, taip pat registro tvarkytojo iniciatyva.

Tam tikras juridinio asmens valdymo organas ar kitas steigimo dokumente

nustatytas organas gali patvirtinti sandorius, kuriuos juridinio asmens

vardu ir jo interesais sudare kiti asmenys iki juridinio asmens isteigimo.

Jeigu tokio sandorio veliau isteigto juridinio asmens organas nepatvirtina,

visos pagal sandori atsiradusios prievoles tenka sandori sudariusiam asmeniui.

JURIDINIO ASMENS ORGANAI

Juridiniai asmenys igyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir

jas igyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal istatymus ir

juridiniu asmenu steigimo dokumentus (CK 2.81 str.). Istatymas ar steigimo

dokumentai gali numatyti, kad jjuridinis asmuo igyja civilines teises, prisiima

civilines pareigas ir jas igyvendina ne per savo valdymo organus, bet per

dalyvius.

Kiekvienas juridinis asmuo turi tureti vienašmeni ar kolegialu valdymo

organą ir dalyviu susirinkimą, jei ko kita nenumato steigimo dokumentai

ar istatymai. Valdymo organas atsako už finansines atskaitomybes

sudarymą, juridinio asmens dalyviu susirinkimo sušaukimą, duomenu ir dokumentu

pateikimą juridiniu asmenu registrui ir už kitus veiksmus, nurodytus

LR CK 2.82 str. 3 d. Juridiniu asmenu sprendimai gali buti pripažinti

negaliojančiais teismo tvarka tada, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms

istatymu normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo

ir sąžiningumo principams.

Istatymas numato, kokia tvarka galioja ar negalioja sandoriai, kurie

yra sudaryti pažeidžiant ir privačiojo, ir viešojo juridinio asmens organo

kompetenciją. Sandoriai, kuriuos sudare privataus juridinio asmens valdymo

organas pažeisdamas savo kompetenciją, galioja ir yra privalomi vykdyti juridiniam

asmeniui, jeigu trečiasis asmuo prieš sudarydamas sandori nežinojo

ir negalejo žinoti, jog juridinio asmens valdymo organas veikia viršydamas

savo kompetenciją. Sandoriai, kuriuos sudare viešojo juridinio asmens valdymo

organas viršydamas savo kompetencijos ribas, negalioja, išskyrus tuos

atvejus, kai pats juridinis asmuo tiems sandoriams pritaria.

Juridinio asmens dalyviai gali sudaryti sutarti del bendro balsavimo

juridinio asmens dalyviu susirinkime, tačiau negalima susitarti balsuoti pagal

juridinio asmens valdymo organo nurodymus, už visus valdymo organo

pasiulytus sprendimus, taip pat balsuoti pagal nurodymus apskritai ar balsuojant

susilaikyti už tam tikrą atlyginimą. Balsavimo sutarties šalys gali

ipareigoti trečiąji asmeni balsuoti už jjas dalyviu susirinkime, jeigu tai numato

balsavimo sutartis. Jeigu balsavimo sutartis buvo pažeista, teismas gali

ipareigoti perskaičiuoti balsavimo rezultatus arba pripažinti juridinio asmens

dalyviu susirinkimo sprendimą negaliojančiu.

Juridinio asmens dalyvis gali balsuoti pats, bet gali šią savo teisę

perleisti kitiems asmenims. Ši teise gali buti suteikta ilgesniam nei 10 metu

terminui.

Kolektyvinio juridinio asmens organo posedžiai privalo buti protokoluojami.

Pagrindinis dokumentas, kuris atspindi posedžio darbotvarkę,

laiką ir kitas aplinkybes, yra protokolas. Jis yra surašomas posedžio sekretoriaus

arba pirmininko, jei posedžio sekretorius nera renkamas. Dalyvavę posedyje

asmenys turi teisę pareikšti pastabas del posedžio, kurios turi buti

irašomos i protokolą.

Juridiniu asmenu kolegialiu organu sprendimai priimami balsuojant.

Balsams pasidalijus po lygiai, lemiamą reikšmę turi tai, kaip balsavo posedžio

pirmininkas.

Jei juridinio asmens organo sprendimui patvirtinti reikalingas kitas

juridinio asmens organo pritarimas, šis pritarimas gali buti gautas veliau, tai

yra protingumo kriteriju atitinkančiu terminu.

JURIDINIU ASMENU PASIBAIGIMAS

Juridinio asmens pasibaigimas yra jo, kaip civiliniu santykiu, veiklos

nutraukimas, pasireiškiantis jo, kaip juridinio asmens, registracijos nutraukimu,

organizacines strukturos panaikinimu, atskiro turto panaikinimu ir

prievoliu nutraukimu.

Juridiniai asmenys pasibaigia juos likviduojant arba reorganizuojant

(CK 2.95 str.).

Istatymas numato du juridinio asmens pasibaigimo budus – likvidavimą

ir reorganizavimą. Tačiau ju teisines pasekmes yra skirtingos, todel

likvidavimą ir reorganizavimą reikia skirti. Likvidavimas reiškia visišką juridinio

asmens išnykimą, nutraukiant jo nuosavybes ir prievolines teises.

Tuo tarpu reorganizavimas yra tik sąlyginis iki jo buvusio juridinio asmens

nuosavybes ir prievoliniu teisiu nutraukimas.

Tai juridinio asmens pabaiga

be likvidavimo proceduros.

Juridinio asmens reorganizavimas pasireiškia šiu asmenu sujungimu,

padalijimu, prijungimu arba jo teisines padeties pakeitimu kitokiu budu. Juridinio

asmens reorganizavimo budus nustato tam tikri istatymai, pavyzdžiui,

Atskiru imoniu rušiu istatymas.

Juridinio asmens reorganizavimui budinga tai, kad:

1) keičiasi civiliniu teisiniu santykiu subjektas – juridiniai asmenys

susijungia, atsiranda naujas juridinis asmuo, vienas prisijungia prie kito, tuo

atveju vienas juridinis asmuo pasibaigia pasidalijus, buvęs išnyksta, o jo

vietoje atsiranda keletas nauju juridiniu asmenu;

2) reorganizuojamu juridiniu asmenu turto nuosavybe pereina

naujiems juridiniams asmenims. Jis neskirstomas iki reorganizavimo

buvusiu juridiniu aasmenu steigejams;

3) juridiniu asmenu, buvusiu iki reorganizavimo, prievolines teises

pereina juridiniams asmenims, kurie atsiranda po reorganizavimo.

Sprendimą juridini asmeni reorganizuoti priima juridinio asmens dalyviai

(sprendimas priimamas kvalifikuota balsu dauguma) arba teismas

istatymu nustatyta tvarka. Kai sprendimą del reorganizavimo priima juridinio

asmens dalyviai, jie turi buti supažindinti su visomis reorganizavimo sąlygomis,

tvarka bei kitais duomenimis ne veliau kaip likus 30 dienu iki dalyviu

susirinkimo dienos.

Juridiniai asmenys gali buti reorganizuojami šiais budais:

1. Jungimo, kuri sudaro:

a) prijungimas. Tai vieno ar daugiau juridiniu asmenu prijungimas

prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos rreorganizuojamo juridinio

asmens teises ir pareigos;

b) sujungimas. Tai dvieju ar daugiau juridiniu asmenu susivienijimas

i naują juridini asmeni, kuriam pereina visos reorganizuojamu juridiniu asmenu

teises ir pareigos.

2. Skaidymo, kuri sudaro:

a) išdalijimas. Tai reorganizuojamo juridinio asmens teisiu ir pareigu

išdalijimas kitiems veikiantiems juridiniams asmenims;

b) padalijimas. TTai vieno juridinio asmens pagrindu isteigimas dvieju

ar daugiau juridiniu asmenu, kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto

juridinio asmens teises ir pareigos.

Atskiru juridiniu asmenu reorganizavimo ypatumus nustato atskiri

istatymai.

Reorganizavime dalyvaujančiu juridiniu asmenu valdymo organai

privalo parengti juridinio asmens reorganizavimo sąlygas, kuriose turi buti

ivykdytos LR CK 2.99 str. l d. 1-5 p. sąlygos. Reorganizavimo sąlygas turi

ivertinti nepriklausomas ekspertas (CK 2.100 str.).

Reorganizavimo sąlygu sudarymas turi buti paskelbtas viešai tris

kartus ne mažesniais kaip 30 dienu intervalais arba vieną kartą paskelbtas

viešai ir visiems juridinio asmens kreditoriams pranešta raštu. Juridinio asmens

kreditoriai turi teisę, reikalauti nutraukti juridinio asmens reorganizavimą,

jeigu yra pagrindas, kad ivykus reorganizavimo procedurai juridinis

asmuo nevykdys savo prievoliu kreditoriui arba prievoles vykdymas pasunkes.

Jei juridinis asmuo reorganizuojamas ji prijungiant prie kito juridinio

asmens, kuris yra vienintelis reorganizuojamojo dalyvis, arba jei

reorganizavime dalyvauja vviešieji juridiniai asmenys, istatymo keliami

reikalavimai del reorganizavimo sąlygu ivertinimo bei kiekvieno juridinio

asmens valdymo organo rašytiniu ataskaitu pateikimo netaikomi (CK 2.103

str)

Juridinio asmens reorganizavimą negaliojančiu gali pripažinti tik

teismas, esant šioms aplinkybems:

1) nebuvo paskelbti ar pateikti juridiniu asmenu registrui atitinkami

reorganizavimo proceduros dokumentai;

2) juridiniu asmenu dalyviu ar kito valdymo organo sprendimai del

reorganizavimo yra negaliojantys;

3) neivykdyti visi istatymu imperatyviuju teises normu nustatyti reorganizavimo

reikalavimai.

Reorganizavimo pripažinti negaliojančiu nebegalima, kai nuo jo pasibaigimo

dienos iki kreipimosi i teismą dienos praejo daugiau kaip 6 menesiai.

Savitas juridinio asmens pasikeitimo budas yra jjo pertvarkymas. Juridinio

asmens pertvarkymas – tai jo teisines formos pakeitimas, kai naujos

teisines formos juridinis asmuo perima visas pertvarkyto juridinio asmens

teises ir pareigas. Viešasis juridinis asmuo negali buti pertvarkomas i privatuji

juridini asmeni. Istatymai gali numatyti aplinkybes, kuriomis juridinis

asmuo privalo pakeisti teisinę formą. Jei istatymu nustatytu terminu juridinio

asmens dalyviai nepriima sprendimo pakeisti teisinę juridinio asmens

formą, vadinasi, juridinio asmens teisine forma pakeista.

Juridinio asmens likvidavimas yra šio civilines teises subjekto veiklos

nutraukimas, kuris pasireiškia jo nuosavybes teises ir prievolines teises

nutraukimu.

Juridinio asmens likvidavimas gali buti:

1) savanoriškas:

a) pasibaigus juridinio asmens terminui;

b) juridinio asmens dalyviu sprendimu;

2) priverstinis:

a) teismo ar kreditoriu susirinkimo sprendimu likviduoti bankrutavusi

juridini asmeni;

b) teismo priimtu sprendimu del netinkamos veiklos ar del juridinio

asmens nepateikimo finansiniu atskaitomybes dokumentu;

c) sumažejus iki leistino minimumo juridinio asmens dalyviu skaičiui,

jei juridinio asmens dalyvis per 6 menesius po tokio sumažejimo nenutaria

juridinio asmens reorganizuoti ar pertvarkyti;

d) juridini asmeni pripažinus neteisetai isteigtu.

Sprendimas del juridinio asmens likvidavimo priimamas juridiniu

asmenu dalyviu susirinkime kvalifikuota balsu dauguma, kuri negali buti

mažesne nei 2/3 visu susirinkimo dalyviu balsu.

Kai yra priimtas sprendimas del juridinio asmens likvidavimo, juridinio

asmens dalyviai, kreditoriu susirinkimas, juridiniu asmenu registro

tvarkytojas ar teismas privalo priimti sprendimą paskirti likvidatoriu. Likvidatorius

gali buti tik atitinkamą kvalifikaciją turintis asmuo. Likvidatorius,

kuris yra paskirtas juridinio asmens dalyviu, gali buti atšaukiamas paprasta

juridinio asmens dalyviu, kurie dalyvauja susirinkime, bbalsu dauguma.

Nuo to momento, kai yra paskiriamas likvidatorius, juridinio asmens

organu igaliojimai del sandoriu sudarymo pereina likvidatoriui. Jis igyja juridinio

asmens valdymo organo teises (CK 2.110 str.). Likviduojamas juridinis

asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su likviduojamo

juridinio asmens veiklos nutraukimu arba numatyti sprendime likviduoti juridini

asmeni.

Kad juridinis asmuo likviduojamas, sprendimą likviduoti juridini

asmeni priemęs asmuo turi paskelbti viešai tris kartus ne mažesniais kaip 30

dienu intervalais arba vieną kartą paskelbti viešai ir visiems juridinio asmens

kreditoriams pranešti raštu. LR CK 2.113 str. numato, kokia tvarka

tenkinami ivairus kreditoriu reikalavimai (pavyzdžiui, pirmiausiai tenkinami

likviduojamo juridinio asmens turto ikeitimu užtikrinti reikalavimai – iš

ikeisto turto vertes).

Kad juridinio asmens steigimo faktas buvo neteisetas, teismas gali

pripažinti tik esant šioms sąlygoms:

l ) visi steigejai buvo neveiksnus arba nebuvo istatymu nustatyto

steigeju minimumo;

2) nebuvo sudaryti istatymuose numatyti steigimo dokumentai arba

buvo pažeistos istatymu nustatytos imperatyviosios juridinio asmens steigimo

taisykles;

3) tikrieji juridinio asmens tikslai neteiseti arba prieštarauja viešajai

tvarkai;

4) nebuvo istatymu nustatyta tvarka ir terminais suformuotas minimalus

istatinis kapitalas;

5) juridinio asmens dokumentuose nenumatytas jo pavadinimas,

tikslai, istatinio kapitalo ar dalyviu asmeniniu inašu dydis, jei to reikalauja

atskiras juridiniu asmenu teisines formas reglamentuojančiu istatymu imperatyviosios

normos.

Jei imanoma, teismas, pripažinęs juridinio asmens isteigimą

neteisetu, turi skirti terminą, kad butu ištaisytos klaidos, kurios juridinio

asmens egzistavimą daro negalimą. Kai teismas pripažista juridinio asmens

isteigimą neteisetu, juridinis asmuo turi bbuti likviduojamas. Ieškini del

juridinio asmens isteigimo pripažinimo neteisetu gali paduoti juridinio

asmens dalyvis ar valdymo organai, prokuroras, gindamas viešąji interesą.