Pasauline prekybos organizacija

Turinys

Puslapis

Įvadas 3

1. Pasaulio prekybos organizacija (PPO) 4

2. Kuo Lietuvos narystė PPO naudinga šalies verslui 8

1. Narystės reikšmė Lietuvai 8

2. Lietuvos įsipareigojimai 8

3. Lietuvos teisės ir parama eksportuotojams 9

4. Apsauga vietos gamintojams 10

5. Tikslas – liberalizuoti pasaulio prekybą 11

3. PPO nauda 12

Išvados 16

Literatūros sąrašas 17

Įvadas

Visi susiduriame su tarptautine prekyba daugelyje vietų: be prekybos

nebūtų bananų Vienoje ar europietiškų vaistų Niujorke. Tačiau ši tema yra

kompleksiška, o derybos dėl kvotų ir muitų kelia biurokratines nuotaikas.

Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) daugelis mato kaip nepermatomą

milžiną, kurio veiklos negali paveikti niekas iš šalies. Globalizacijos

priešininkų protestai pasaulio viršūnių susitikimų metu vyksta dažnai.

Todėl Europos Parlamento nariai, kaip išrinktieji piliečių atstovai, kovoja

už didesnį skaidrumą ir didesnę įtaką vykstant PPO deryboms.

Šiuo metu ypatingas PPO dėmesys yra skiriamas penkioms sritims :

paramai besivystančioms ir pereinamojo pobūdžio ekonomikos šalims;

specializuotai eksporto rėmimo per Tarptautinį prekybos centrą programai;

regioniniams prekybos susitarimams;

bendradarbiavimui koordinuojant narių ekonominę politiką;

organizacijos narių prekybos politikos peržiūroms.

Darbo tikslas – išnagrinėti Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO)

ypatumus.

Darbo objektas:

– Pasaulinės prekybos organizacijos ypatumai

– Pasaulinės prekybos organizacijos įtaka Lietuvai,

– Pasaulinės prekybos organizacijos nauda.

Darbo metodai – mokslinės literatūros ir internetinių duomenų

analizės;

1. Pasaulio prekybos organizacija (PPO)

 2001 m. gegužės 31 d. Lietuva tapo 141-ąja Pasaulio prekybos

organizacijos (PPO) (World Trade Organisation – WTO) nare. Taip buvo

baigtas nuo 1995 m. trukęs Lietuvos stojimo į šią pasaulinę organizaciją

procesas. 2001 m. balandžio 24 d. LR Seimui ratifikavus Lietuvos stojimo į

PPO rezultatus bei apie tai pranešus PPO sekretoriatui, Lietuva įvykdė

visas teisines procedūras, būtinas tapti pilnateise PPO nare.

Lietuvos stojimo į šią organizaciją procesas prasidėjo 1995 m.,

kuomet, atsižvelgiant į tarptautinius politinius pokyčius regione bei į vis

intensyvėjančius ir didesnę ekonominę naudą teikiančius tarptautinius

ekonominius ir prekybinius santykius, į LR Vyriausybės programą buvo

įtrauktas sprendimas pradėti derybas dėl prisijungimo prie Bendrojo

susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (angl. – General Agreement on

Tariffs and Trade – GATT), o vėliau, kuomet GATT pagrindu buvo įkurta PPO,

ir dėl narystės šioje organizacijoje. Didelės įtakos stojimui į PPO turėjo

ir tai, kad iintegracija į PPO ir Europos Sąjungą yra harmoningas procesas.

Kaip parodė dvišalis teisės patikros išorinių santykių srityje procesas,

narystė PPO yra svarbi stojant į ES – vienas pagrindinių reikalavimų

siekiant ES narystės yra PPO sutarčių nuostatų  faktinis laikymasis.

Narystė PPO suteikia Lietuvos prekybos režimui stabilumą ir patikimumą

– tai yra reikšmingi faktoriai mūsų prekybos partneriams bei

investuotojams. PPO šalims narėms, taip pat ir Lietuvai, pilnai

įgyvendinant PPO reikalavimus, tarpusavio prekyba tampa liberalesnė,

skaidresnė ir prognozuojama. Lietuva tampa patrauklesnė užsienio kapitalo

investicijoms. Narystė PPO turi didžiulę reikšmę tiek eksporto plėtojimo

skatinimui, tiek PPO siūlomų prekybos priemonių taikymo, tiek verslo

aplinkos gerinimo srityse – narystė šalies gamintojams suteikia naujų

galimybių ir prekybos santykius su 144-iomis (po Lietuvos į PPO įstojo

Moldova, Kinija ir Taivanis) pasaulio valstybėmis, konkurencijos sąlygoms,

įstojus į PPO, tampant vienodoms, daro lygiaverčiais.

PPO buvo įkurta 1995 metais, pakeitusi nuo 1947 m. pasaulinę prekybą

reguliavusį GATT. PPO yra viena svarbiausių šiuolaikinio pasaulio globalių

tarptautinių organizacijų, besirūpinanti, kad šalys narės plėtotų prekybą

pagal tarpusavyje sutartas taisykles, įgyvendinant du svarbiausius

tarptautinės prekybos nediskriminavimo – didžiausio palankumo statuso ir

nacionalinio statuso – principus. Šalių narių vyriausybės įsipareigoja

suderinti užsienio prekybą ir jos politiką reglamentuojančius nacionalinės

teisės aktus su PPO sutarčių nuostatomis ir griežtai jų laikytis. PPO

sutartimis siekiama dviejų pagrindinių tikslų: šalinti kliūtis, trukdančias

laisvai plėtoti prekybą, ir sukurti efektyviai veikiantį tarpvalstybinių

prekybos ginčų sprendimo mechanizmą.

PPO vadovauja Ministrų Konferencija, susirenkanti ne rečiau kaip kartą

per dvejus metus, kurios metu yra aptariama kitų dvejų metų PPO darbotvarkė

ir tolesnė veikla, reglamentuojant ir liberalizuojant pasaulinę prekybą.

Vienas pagrindinių PPO uždavinių – pasaulio prekybos liberalizavimas. Tuo

pagrindu rengiami PPO derybų raundai, kurių dėka liberalizuojama pasaulio

prekyba bei plečiama ir stiprinama daugiašalė prekybos sistema.  1986-94 m.

vyko Urugvajaus raundas,  kurio išdavoje buvo įkurta PPO, o šiuo metu jau

vyksta 2001 m. lapkričio mėn. Dohoje vykusios PPO Ministrų konferencijos

metu paskelbtas derybų raundas, kurio oficialus pavadinimas Dohos plėtros

darbotvarkė ((Doha Development Agenda) (raundas  buvo planuojamas paskelbti

Sietle, JAV 1999 metais, tačiau susitarimo pasiekta nebuvo, nepaisant to,

derybos 2-ose srityse – žemės ūkyje ir paslaugų sektoriuje buvo pradėtos

dar 2000 m.).

Lietuva, tapusi PPO nare, įgijo daugiau teisių ginti savo prekybinius

interesus – tiek dalyvaudama tolesniame pasaulio liberalizavimo procese,

tiek derėdamasi dėl palankesnių prekybos sąlygų su stojančiomis šalimis

(pirmiausiai Rusija ir Ukraina), tiek turėdama teisę kreiptis į PPO dėl

padėties šalyse, nesilaikančiose nediskriminavimo principų, pakeitimo.

Tikrai  svarbu, kad narystė PPO leidžia Lietuvai derėtis su PPO narystės

siekiančia ir ypač mus dominančia prekybos partnere – Rusija. Tai gera

galimybė Lietuvai išsiderėti palankesnes prekybos sąlygas įvairiose srityse

bei siekti diskriminacinio režimo Lietuvos atžvilgiu, jei toks yra

taikomas, panaikinimo. Rusijos stojimas į Pasaulio prekybos organizaciją

yra gera galimybė pasiekti verslo sąlygų su Rusija pagerinimo, kad šios

šalies prekybos režimas taptų stabilus ir prognozuojamas. Tuo tikslu buvo

parengta ir pateikta Rusijai derybinė pozicija dėl Lietuvos eksporto į

Rusiją sąlygų liberalizavimo, t.y. taikomų Rusijos importo ir eksporto

muitų, o taip pat ir netarifinių barjerų peržiūrėjimo. Taip pat yra

pateikta Lietuvos derybinė pozicija ir dėl Rusijos paslaugų rinkos

liberalizavimo.

Kita svarbi Lietuvos prekybos partnerė – Ukraina taip pat stoja į PPO

ir Lietuva aktyviai derasi dėl jos stojimo sąlygų: prekybos prekėmis ir

paslaugų rinkos liberalizavimo. Lietuva siekia kaip galima palankesnio ir

stabilesnio prekybos režimo su Ukraina, ypač atsižvelgiant į tai, jog

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą bus atšaukta šiuo metu Lietuvos Ukrainos

prekybinį režimą nustatanti Lietuvos-Ukrainos laisvosios prekybos sutartis.

Svarbu yra ir tai, kad narystė PPO  priverčia visas šalis nares

laikytis vienodų taisyklių. PPO numatytas ginčų sprendimo mechanizmas

užtikrina, kad kiekviena valstybė, nepriklausomai nuo jos prekybos

apyvartos reikšmės pasaulyje, turi laikytis PPO taisyklių, nes priešingu

atveju kitos šalys gali kreiptis dėl tokio klausimo atitinkamo sprendimo ir

atsakomųjų priemonių taikymo. [5]

PPO narystė yra labai reikšminga dėl galimybės dalyvauti pasauliniame

derybų procese ir įtakoti tuos procesus – Lietuva kaip pilnateisė narė

dalyvavo 2001 m. lapkričio 9 – 14 dienomis Dohoje, Katare vykusioje IV-

ojoje PPO Ministrų konferencijoje ir gynė savo prekybos interesus.

Konferencijos metu, patvirtinus Ministrų deklaraciją, buvo oficialiai

paskelbtas naujasis derybų raundas dėl prekybos liberalizavimo pasaulyje.

Ministrų deklaracija, kaip derybų planu, yra vadovaujamasi organizuojant

naujojo PPO derybų raundo darbą, rengiant kiekvienos šalies derybines

pozicijas kiekvienoje prekybos ar su ja susijusioje srityje. Naujojo raundo

derybos apima importo muitų sumažinimą, žemės ūkio politikos peržiūrėjimą,

paslaugų rinkos liberalizavimą, tokių klausimų kaip konkurencija,

investicijos, e-komercija ir kt., įtraukimą į PPO reguliavimo sferą.

Lietuvos delegacija, vadovaujama Užsienio reikalų viceministro E.

Ignatavičiaus, Dohoje, pasiekė reikšmingų rezultatų. Lietuvos atstovams

pavyko suburti aštuonių neseniai į PPO įstojusių valstybių bloką ir

pasiekti, kad būtų atsižvelgta į naujai įstojusių valstybių stojimo į PPO

metu prisiimtus pakankamai plačius įsipareigojimus, ir šia

nuostata jau

vadovaujamasi naujojo PPO raundo derybose. Ši nuostata yra įtraukta į PPO

Ministrų deklaracijos 9 punktą. Atkreiptinas tačiau dėmesys, kad ruošiant

LR derybines pozicijas naujajam derybų raundui, visų pirma, pasisakoma už

visapusį prekybos liberalizavimą pasaulyje, tačiau pabrėžiama, kad būtina

atsižvelgti į skirtingas šalių startines pozicijas, nes PPO narės,

įstojusios dar į GATT, tame tarpe ir ES, taiko žymiai didesnes rinkos

apsaugos bei paramos priemones. Lietuva, kuri dideliu mastu liberalizavo

savo prekybos politiką stojimo į PPO metu, nesutinka su derybų raundo

rezultatų taikymu neatsižvelgiant į šias skirtingas pozicijas, kviečia

šalis siekti sąžiningo ir vienodo prekybos taisyklių taikymo bei nuolat

derybų metu kelia šiuos klausimus.

Lietuva, tapusi PPO nare, įsipareigojo atitinkamose srityse, (pvz.

prekių, paslaugų, žemės ūkio, muitinio įvertinimo, intelektualinės

nuosavybės teisių apsaugos ir kt.) tinkamai įgyvendinti stojimo metu

prisiimtus įsipareigojimus bei visų PPO sutarčių reikalavimus ir nuostatas.

Vadovaujantis Lietuvos stojimo į PPO įsipareigojimais bei PPO sutarčių

reikalavimais Lietuvoje vykdoma keičiamų ar naujai priimamų teisės aktų,

tiesiogiai ar netiesiogiai įtakojančių šalies prekybos režimą, priežiūra,

t.y., visi nauji ar keičiami teisės aktai turi atitikti PPO sutarčių

nuostatas. Užtikrinant Lietuvos įsipareigojimų vykdymą ir vadovaujantis

vienu svarbiausiu – skaidrumo – PPO veikloje principu, yra rengiamos ir

teikiamos PPO notifikacijos (atitinkami pranešimai) apie taikomas ar naujai

įvedamas prekybos priemones, priimamus teisės aktus bei jau galiojančių LR

teisės aktų pataisas. Pabrėžtina, jog 2000 m. lapkričio 8 d. LR Vyriausybės

priimtu nutarimu Nr. 1379 “Dėl LR įsipareigojimų Pasaulio prekybos

organizacijai ir kitų šios organizacijos reikalavimų vykdymo priežiūros”

URM yra atsakinga už Lietuvos įsipareigojimų ir kitų PPO reikalavimų, tame

tarpe ir notifikacijų teikimo, įgyvendinimą ir vykdymo priežiūrą. Taip pat

papildomi informacijos centrai yra įkurti Žemės ūkio ministerijoje ir

Standartizacijos departamente – SPS Informacijos centras, atsakingas už

keitimąsi informacija dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo

bei TBT Informacijos centras, atsakingas už keitimąsi informacija dėl

techninių reglamentų ir standartų taikymo. Taip pat pažymėtina, kad 2002 m.

sausio 14 d. užsienio reikalų ministro įsakymu Nr. 4 “Dėl notifikavimo PPO

plano vykdymo” buvo patvirtintas atitinkamas notifikavimo PPO planas. [4]

2. Kuo Lietuvos narystė PPO naudinga šalies verslui

2.1. Narystės reikšmė Lietuvai

Narystė PPO Lietuvos prekybai teikia stabilumo ir patikimumo, o tai

itin svarbu mūsų prekybos partneriams bei iinvestuotojams, taip pat skatina

eksporto plėtrą – stiprina konkurenciją bei gerina verslo sąlygas.

Narystė PPO turi didelės įtakos Lietuvos prekybos politikai, nes

būtina užtikrinti tik tokias prekybos priemones, kurios atitinka

organizacijos reikalavimus, bei teikia galimybę derėtis dėl palankesnių

prekybos sąlygų su kitomis šalimis, taip pat sudaro prielaidas Lietuvai

dalyvauti darant įtaką pasaulinės prekybos procesams. Taip šalis sparčiau

integruojasi į pasaulio ekonomiką.

2.2. Lietuvos įsipareigojimai

Lietuva PPO nare tapo 2001 metų gegužės mėnesį. Mūsų šalis

įsipareigojo vykdyti  įsipareigojimus visose prekybos srityse – pvz.,

prekių, paslaugų, žemės ūkio, muitinio įvertinimo, prekybos priemonių

taikymo, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir kt. Vadovaudamasi

šiomis normomis, Lietuva liberalizuoja prekybą, reguliuoja paramą žemės

ūkiui, vienodina teisės aktus. Prižiūrimi, keičiami ar naujai priimami

teisės aktai, tiesiogiai ar netiesiogiai veikiantys šalies prekybos tvarką.

Taip, pvz., buvo rengiamos išvados dėl įvairių mokesčių bei draudimo

įstatymų, LR Vyriausybės nutarimų dėl muitinio įvertinimo, mokesčių

administravimo bei cukraus kainų nustatymo. Vykdydama PPO įsipareigojimus

dėl prekybos liberalizavimo, Lietuva atitinkamai mažina tam tikrų iš

organizacijos šalių narių importuojamų produktų.muitų tarifus.

Siekiant užtikrinti Lietuvos įsipareigojimų vykdymo skaidrumą,

organizacijai teikiami pranešimai apie taikomas prekybos priemones,

galiojančius ir naujai priimtus teisės aktus. Pvz., praėjusiais metais

Vyriausybei įvedus protekcinį muitą importuojamoms nedžiovintoms kepimo

mielėms, PPO buvo pateikta atitinkama notifikacija apie šios priemonės

įvedimą. Lietuvai reikėjo įrodyti šios priemonės įvedimo pagrįstumą.

Pabrėžtina, jog 2000 m. lapkričio 8 d. LR Vyriausybės priimtu nutarimu

Nr. 1379 “Dėl LR įsipareigojimų Pasaulio prekybos organizacijai ir kitų

šios organizacijos reikalavimų vykdymo priežiūros” Užsienio reikalų

ministerija paskirta atsakinga už šalies įsipareigojimų įgyvendinimą ir

vykdymo priežiūrą. Taip pat veikia papildomi informacijos centrai. SPS

Informacijos centras[2], atsakingas už keitimąsi informacija dėl

sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių taikymo, įkurtas Žemės ūkio

ministerijoje, o TBT Informacijos centras[3], atsakingas už keitimąsi

informacija dėl techninių reglamentų ir standartų taikymo, įkurtas

Standartizacijos departamente. Ten galite daugiau sužinoti apie įvairiose

pasaulio šalyse taikomas sanitarijos ir fitosanitarijos priemones bei

techninius reglamentus.

Beje, 2001 m. „Valstybės žinių” Nr. 46 pateikiamas visas Lietuvos

stojimo į PPO paketas – LR įsipareigojimai (įšaldytos muitų tarifų lubos,

parama žemės ūkiui, paslaugų, rinkos atvėrimo įsipareigojimai ir kt.), taip

pat GATT straipsniai ir PPO sutartys, prie kurių Lietuva prisijungė tapusi

šios organizacijos nare. [2]

2.3. Lietuvos teisės ir parama eksportuotojams

Kadangi Lietuva yra PPO narė, mūsų šalies produkcijos prekybai taikomi

minėti didžiausio palankumo statuso ir nacionalinio statuso principai – nė

viena PPO šalis narė negali diskriminuoti lietuviškos produkcijos ir

suteikti jai ne tokias palankias sąlygas savoje rinkoje, nei yra suteikusi

savai produkcijai ar prekėms, importuotoms iš kitos PPO šalies narės. Jei

Lietuvos eksportuotojas mano, kad susiduria su nesąžininga konkurencija

kitų šalių rinkose ir jo eksportuojama produkcija yra diskriminuojama (tai

susiję su tarifinėmis, netarifinėmis priemonėmis – sertifikavimu,

licencijavimu, kokybės ir ekologijos reikalavimais ir pan.), jis turėtų dėl

to kreiptis į Lietuvos institucijas (tarp jų ir Užsienio reikalų

ministeriją). Šios kreiptųsi į PPO ginčų sprendimo institucijas, kad jos

įvertintų susidariusią padėtį. Jei diskriminavimo faktas pasitvirtintų,

atsakingų institucijų uždavinys būtų, laikantis atitinkamų PPO procedūrų,

reikalauti, kad atitinkamos diskriminacinės priemonės būtų atšauktos arba

būtų imtasi atsakomųjų priemonių.

Be to, narystė PPO suteikia Lietuvai daugiau teisių ginti savo

prekybos interesus – tiek dalyvaujant tolesniame pasaulinės prekybos

liberalizavimo procese, tiek derantis dėl palankesnių prekybos sąlygų su

stojančiomis į PPO šalimis (pvz., Rusija, Ukraina, Baltarusija ir kt.),

tiek, kaip minėta, naudojantis teise kelti klausimus dėl šalių,

nesilaikančių nediskriminavimo principų. Dėmesį reikėtų atkreipti į tai,

kad Lietuvos narystė šioje organizacijoje teikia išskirtinę galimybę šaliai

dalyvauti pasauliniame derybų procese ir daryti įtaką tolesniam pasaulinės

prekybos liberalizavimui, dalyvauti jau prasidėjusiame daugiašaliame PPO

derybų raunde tarp pačių šalių narių ir išreikšti savo poziciją visais

rūpimais klausimais. PPO derybų raundų esmė ta, jog jų metu šalys narės

įsipareigoja liberalizuoti savo prekybos režimą (taip pat sumažinti savo

muitų tarifus). Taigi yra reali galimybė, kad įvairių pasaulio šalių

prekybos režimas mūsų eksportuojamoms prekėms taps gerokai laisvesnis.

Lietuva gali derėtis su PPO narystės siekiančiančiomis itin svarbiomis

mūsų verslui Rusija, Ukraina ir išsiderėti geresnių, prognozuojamų verslo

sąlygų. PPO įpareigojo Rusiją peržiūrėti taikomus importo ir eksporto

muitus, netarifines kliūtis Lietuvos žemės ūkio produktams ir pramoninėms

prekėms. O Lietuva savo derybų pozicijoje dėl Rusijos pageidauja, jog mūsų

paslaugų teikėjams būtų liberalizuotos finansinių, profesinių, transporto

ir statybinių paslaugų sektorių sąlygos. Be to, siekiama išspręsti ir kitus

dvišalius klausimus – prekių vežimo ir tranzito per Rusiją, muitinio

įvertinimo, prekybos priemonių taikymo ir pan. ir juos pagal tarptautines

normas įtvirtinti Rusijos stojimo dokumentuose. Lietuva taip pat siekia kuo

palankesnio prekybos režimo su Ukraina, nes, įstojus į ES, bus atšaukta

šiuo metu prekybos režimą nustatanti Lietuvos ir Ukrainos laisvosios

prekybos sutartis. [3]

2.4. Apsauga vietos gamintojams

Jeigu tam tikros šalies verslininkai patiria nesąžiningą konkurenciją,

PPO leidžia pasinaudoti atitinkamomis gynybos priemonėmis: pvz.,

antidempingo muitais stabdyti

dempinguojamą importą, kompensacinėmis

priemonėmis sumažinti subsidijuojamo importo poveikį rinkai arba

protekcinėmis priemonėmis stabdyti į rinką plūstantį importą ir dėl to

darantį žalą vietos gamintojams. Šioms priemonėms taikyti Lietuvoje yra

priimti atitinkami įstatymai, visiškai atitinkantys PPO reikalavimus –

Antidempingo, Kompensacinių muitų ir Protekcinių priemonių įstatymai, jie

jau taikomi ir importui iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos.

Beje, eksporto, importo apimtys stipriai priklauso ir nuo netarifinių

priemonių sertifikavimo, licencijavimo, sanitarijos reikalavimų, techninių

reglamentų bei kt. PPO pripažįsta šalių teisę taikyti šias netarifines

priemones, tik pabrėžia nediskriminacinį principą: vienodi reikalavimai

turi būti taikomi ir iimportuojamoms, ir vietos gamintojų prekėms.

Jei konkrečiu atveju vietos gamintojų negelbsti PPO minėtos leistinos

priemonės – taikomi muitai, įvairios rinkos apsaugos priemonės ar minėtos

netarifinės priemonės (arba kai nėra pakankamų įrodymų ir pagrįstų

aplinkybių joms taikyti), o žala vietos gamybai daroma, galbūt reikėtų

pasidomėti, pvz., dėl importuojamų prekių vertės deklaravimo – galbūt

importuotojas deklaravo nepagrįstai mažą importuotos prekės vertę – ir dėl

muitinio įvertinimo būdo muitinei vertei nustatyti. PPO nustato 6 muitinio

įvertinimo būdus, taikomus teisingai muitinei vertei nustatyti ir pagrįsti.

Siekiant užtikrinti lygiavertes tiek vidaus prekybos, tiek eksporto

sąlygas, pačios įmonės turi aktyviai pranešti apie taikomą diskriminaciją

ar jų interesų pažeidimą. Tuomet ir būtų galima pasinaudoti PPO teikiamomis

galimybėmis. [1]

2.5. Tikslas – liberalizuoti pasaulio prekybą

Vienas iš pagrindinių PPO uždavinių – liberalizuoti pasaulio prekybą.

Dėl to rengiami minėti PPO dderybų raundai, jų metu tariamasi dėl pasaulio

prekybos liberalizavimo bei plečiama ir stiprinama daugiašalė prekybos

sistema. Šiuo metu vyksta Dohos raundas, kuris turėtų baigtis iki 2005

metų.

Lietuva, kaip visateisė narė, aktyviai dalyvavo 2001 m. lapkričio mėn.

Dohoje, Katare, vykusioje PPO ministrų konferencijoje ir gynė savo prekybos

interesus. Naujojo raundo derybos apima importo muitų sumažinimą, žemės

ūkio politikos peržiūrėjimą, paslaugų rinkos liberalizavimą, klausimų,

susijusių su konkurencija, investicijomis, e. komercija ir kt., įtraukimą į

PPO reguliavimo sferą.

Lietuvos iniciatyva buvo suburtas septynių neseniai į PPO įstojusių

valstybių blokas bei pasiekta, kad per šias derybas būtų atsižvelgta į

naujųjų narių stojimo į organizaciją metu prisiimtus gana didelius

įsipareigojimus. Lietuva mano, kad šalims, priėmusioms reikšmingus

įsipareigojimus stojimo metu, naujo raundo metu turi būti suteiktas

atitinkamas lankstumas. Kadangi Lietuva įstos į ES, PPO raundo metu mūsų

šalis dėl ššių klausimų konsultuojasi ir su Europos Komisija.

Pažymėtina, kad rengiant Lietuvos derybų pozicijas naujajam raundui,

pirmiausia pasisakoma už visapusį prekybos liberalizavimą pasaulyje ir

kartu akcentuojama, jog būtina atsižvelgti į nevienodas šalių startines

pozicijas, nes senosios PPO narės, tarp jų ir ES ar JAV, taiko gerokai

didesnes rinkos apsaugos bei paramos (pvz., žemės ūkiui) priemones. Lietuva

mano, kad jau stojimo į PPO metu labai liberalizavo savo prekybos režimą,

ir jis, kaip ir kitų neseniai įstojusių į PPO šalių, palyginti su senųjų

PPO narių prekybos režimu, yra kur kas lliberalesnis. Todėl Lietuva nuolat

atkreipia dėmesį į nevienodas PPO narių startines pozicijas naujajame

raunde ir kviečia šalis siekti sąžiningo ir vienodo prekybos taisyklių

taikymo. [2]

3. PPO nauda

Keletas svarbiausių priežasčių kodėl PPO naudinga :

1. Taika. PPO veiklos sistema padeda palaikyti taiką tarp valstybių.

Gal tai gali skambėti keistai ar neteisingai, bet vis dėlto sistema

suteikia tarptautinės taikos. Iš dalies taika yra dviejų pagrindinių

prekybos sistemų principų rezultatas : ji padeda prekybą vykdyti sklandžiai

ir teisingai. Taip pat tarptautinio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo

sutarties išleidimas sukurs dar stipresnę sistemą. Istorijos vadovėliuose

yra parašyta pavyzdžių, kaip diskusijos prekyba virsta į karą. Vienas

labiausiai ryškiausių prekybos karų įvyko 1930 m. kuomet šalys nesutarė iki

kokio lygio pakelti prekybos barjerus, kad apsaugoti vidaus gamintojus ir

būti “kietesnei” prieš kitų šalių iškeliamus barjerus. Baisiausia, kad šis

karas įsiliejo į Antrąjį Pasaulinį karą.

Netrukus po Antrojo Pasaulinio karo evoliucija padėjo išvengti

pasikartojimo prieškarinei įtampai tarp šalių nesutarusių dėl barjerų

aukščių. Tarptautinė kooperacija atgabeno anglies, geležies ir plieno

Europai. Galiausiai Bendroji muitų ir tarifų sutartis buvo sukurta. Abi

kryptys įrodė, kad veikė taip sėkmingai, kad viena jų dabar tapo Europos

Sąjunga, o kita PPO.

Kaip tai veikia ? Paprastai pardavėjai dažniausiai nenori turėti

nemalonumų su klientais. Kitaip tariant, jei prekyba vyksta sklandžiai ir

abi pusės yra patenkintos prekybos sandėriais, tai politinis konfliktas yra

mažiausiai laukiamas ar norimas. BBet tai ne viskas. GATT/PPO sistema yra

svarbi pasitikėjimo statytoja. Karas, kilęs dėl prekybos nesutarimų 1930

m., yra įrodymas kaip protekcionizmas gali lengvai pasinerti į šalis, kur

nebus šalies laimėtojos, bus tik visi pralaimėtojai. Kad taip daugiau

neatsitiktų reikia propaguoti pasitikėjimą. Kuomet vyriausybės yra tikros,

kad kiti nepakels prekybos barjerų, jos taip pat nieko nesiims apsunkint

prekybą. Tuo pačiu ir taptų geresni santykiai tarp jų.

2. Diskusijos, ginčai, derybos. PPO sistema leidžia šalims diskutuoti,

nes tai ne tik kad yra būtina, bet ir suteikia teigiamų savybių. Tai gali

būti ir žemesnioji, pavojingesnė pusė : prekiauti liberališkai ir

išplėstai. Didesnė prekyba didesnė galimybė iškilti diskusijoms. Kai kada,

šios diskusijos gali virsti į rimtus konfliktus. Bet realybėje, daugelis

tarptautinių prekybos įtampų yra sumažintos, nes šalys gali pasukti į

organizacijas, pavyzdžiui PPO. O tai prieš Antrąjį Pasaulinį karą buvo

neįmanoma. Po karo prekybos derybos taisyklės buvo patikėtos PPO. Šios

taisyklės apėmė įsipareigojimą, kad nariai neveiktų vienapusiškai. Iškilus

bet kokiems ginčams, o jų nuo 1995m. buvo daugiau nei 200, yra imamasi

labai veiksmingų derybų, ir deramasi bei diskutuojamasi tol, kol abi ar

daugiau šalių priims joms priimtiną sprendimą.

3. Taisyklės. PPO negali padaryti visas valstybes lygias, nors ji

puikiai tai reguliuoja suteikdama didesnį balsą mažesnėm valstybėm ir tuo

pačiu nenuskriausdama galingų valstybių. Pasaulio prekybos organizacijoje

sprendimai yra priimami nutarimu. PPO susitikimuose turi dalyvauti visos

narės, kkai norima patvirtinti nutarimą ir patvirtinti visų šalių narių

vyriausybėmis. Turtinga ar ne, visos valstybės turi vienodą teisę spręsti

įvairius klausimus PPO. Taisyklės padaro skirtingą, tačiau lengvesnį

gyvenimą visiems. Smulkesnės šalys yra patenkintos joms suteikiančioms

didesnę galią. Tuo tarpu didžiulės ekonominės jėgos valstybės gali naudotis

vienetiniu PPO forumu ir palaikyti derybas su keliais partneriais. Visos

PPO taisyklės suteikia galimybę šalių vyriausybėms nusistatyti aiškesnį

vaizdą, kuri prekybos politika yra priimtiniausia.

4. Pragyvenimo lygis. Mes visi esame vartotojai. Kaina, kurią mes

mokam už maistą ir drabužius, mūsų buičiai reikalingus daiktus yra vienaip

ar kitaip veikiamos prekybos politikos. Protekcionizmas yra brangus : jis

kelia kainas. PPO globalinė sistema kiek gali bando mažinti prekybos

barjerus tarp šalių ir vartoja nediskriminacijos principą. Rezultatas –

sumažintos produkcijos kainos. Per pastaruosius 50 metų įvyko 8 derybų

raundai. Pasaulio prekybos barjerai yra žemesni nei jie buvo anksčiau. Jie

mažėja ir mes visi tuo naudojamės.

5. Pasirinkimas. pagalvokime apie visus tuos daiktus, kuriuos mes

galime dabar turėti, nes mes galime visa tai importuoti : nesezonines

daržoves ir vaisius, drabužius ir kitus produktus, kuriuos laikėme mums

neprieinamais, kaip gėlės iš bet kurio pasaulio krašto, knygos, muzika,

filmai ir kt. Taip pat mes galime tą patį suteikti kitų šalių žmonėms, nes

mes galime eksportuoti taip pat. Importas leidžia mums pasirinkti iš

plačios geografijos ir kokybės. Tuo tarpu kokybė pamažu lyginasi, nesvarbu

kur prekė

gaminama, čia didelį vaidmenį ir lėmė importas. Kartais sėkmingo

produkto ar paslaugos importavimas į vietinę rinką gali taip pat padrąsinti

naujus vietinius gamintojus konkuruoti ir varžytis kokybės ir kainos

atžvilgiu. Jeigu prekyba importu skatinama ir leidžiama labiau, tai tuo pat

metu kiti daugiau eksportuos. Tai kelia mūsų įnašus ir pajamas.

6. Pajamos. Mažėjant prekybos barjerams leidžiama prekybai augti, kuri

prideda valstybinių ir asmeninių pajamų. Bet kai kurie reguliavimai yra

tiesiog būtini. Ekonomistų teigimu mažinant prekybos barjerus žemės ūkyje,

1/3 gamybos ir paslaugų pakelia pasaulio ekonomiką 613 milijardų JAV

dolerių. Europos Sąjungos komisija apskaičiavo, kad 1989 – 1993m. ES

pajamos išaugo 1.1 – 1.5 proc. Tarptautinė prekyba taip pat meta iššūkį

vietiniams gamintojams.

7. Ekonomikos augimas ir darbo vietos. Tarptautinė prekyba skatina

ekonomikos augimą ir tai yra geros žinios darbo vietų kūrimui. Prekyba

aiškiai turi potencialą kurti darbo vietas. Praktiškai tai yra akivaizdu,

kad mažinant prekybos barjerus yra sukuriamos naujos darbo vietos. Bet

galvojant apie protekcionizmą – tai nėra būdas užsiimti darbo vietų kūrimo

problemomis. Tai yra akivaizdu, kad prekyba pakelia ekonomikos augimą, o

ekonomikos augimas reiškia –– daugiau darbo vietų. Taip pat tiesa ta, kad

kai kurie darbai yra prarandami, nors ir prekyba plečiasi. Bet patikimos

analizės išvada iškelia dvi problemas : pirma, čia yra dar daug pašalinių

faktorių. Pavyzdžiui, technologinis lygis ir pajėgumas taip pat turi

stiprią įtaką darbo vietoms ir produktyvumui, duodant naudą vieniems

darbams ir nuskriaudžiant kitus; antra, kol tarptautinė prekyba aiškiai

kelia nacionalines pajamas (ir klestėjimą), tai nėra visąlaik kuriamos

naujos darbo vietos darbuotojams, kurie jas prarado dėl importo. Bet tai

nėra vienoda visame pasaulyje. Laikas, kurį praleistum ieškant naujo darbo

vienoje šalyje gali būti kur kas didesnis, negu tokio pačio darbo suradimas

kitoje šalyje, lyginant vienodo pajėgumo ir galimybių darbuotojus.

8. Efektyvumas, produktyvumas. Paprasčiausi principai padaro sistemą

ekonomiškai efektyvesnę ir produktyvesnę, tuo žmonija laimi, nes kainos

mažėja. Tarptautinė prekyba suteikia galimybę naudotis vienų ir kitų

regionais tarp atskirų valstybių. Ji taip pat leidžia naudoti resursus, o

tai yra išgaunama net ir geresnė produkcija ir pasiekiamas aukštesnis

produkcijos efektyvumo lygis. Bet PPO prekybos sistema siūlo kur kas

daugiau. Ji padeda išaugti efektyvumui ir mažina kainas, nes svarbiausi

principai yra ppuoselėjami ir saugojami. Galime tik įsivaizduoti situaciją,

kur kiekviena šalis nusistato sau atskiras taisykles ir skirtingus muitų

dydžius importuojant iš vis kitų šalių partnerių. Įsivaizduokime, kad

kompanija vienoje šalyje nori importuoti žaliavas ar kokias tai sudėtines

dalis – varį laidų tiekimui ar elektrines skydines, pavyzdžiui jos paties

gamybai. Tai nebūtų pakankama šiai kompanijai pažiūrėti į siūlomas kainas

visame pasaulyje. Kompanija turėtų atlikti skaičiavimus apie skirtingus

kiekvienos šalies muitų dydžius, kurie turėtų būti mokami importuojant

prekes, ir tai priklausytų iš kokios šalies importuojamos prekės atvyks,

taip pat reikėtų išstudijuoti įvairių šalių susietus įstatymus. T.y.

perkant varį ar tam tikras elektros skydines būtų sudėtinga. Paprastais

žodžiais tariant tai iškiltų diskriminacijos problemos. Imkime prielaidą,

kad vyriausybė paskelbė, jog muitų dydžiai bus vienodi toms pačioms

prekėms, nežiūrint iš kokios šalies jos bus importuotos. Taip būtų daug

paprasčiau. Tokie pakeitimai taptų labiau efektyvesni ir kaštai būtų

mažesni. Tada ir jokia diskriminacija negrėstų.

9. Puiki valdymo forma. Visų pirma negalima grįžti į neprotingas ir

neefektyvias valdymo politikas. Svarbiausia, kad valdymo politika nebūtų

korumpuota ir diskriminuota. Reikia ieškoti teisingų ir naudingų kelių.

Visada valdymo forma turi tobulėti, kaip ir tobulėja visas pasaulis. [4],

[5]

Išvados

Europos Sąjunga importuoja ir eksportuoja beveik penktadalį viso

pasaulio prekių, todėl „pasaulinė prekyba“ Europos Sąjungai yra be galo

svarbi. Tačiau kaip dirba PPO, daugeliui lieka neaišku. Tai nestebina, nes

PPO atsakinga už daugelį sričių, o jos ministrų konferencijos ir toliau

vyksta už uždarų durų. Tuo metu piliečių nepasitikėjimas organizacija auga.

Tarptautinė prekyba ir globalizacija iš tiesų slepia nemažai rizikos,

tačiau kartu suteikia ir daug galimybių. Pastarosios turėtų būti aptartos

parlamentuose, tačiau (tai yra ateities planuose) taip pat ir PPO valstybių

narių parlamentarų susirinkimuose.

Pasaulio prekybos organizacija (PPO). Šios organizacijos, kuriai

priklauso apie 150 valstybių, užduotis yra skatinti ir stebėti pasaulinę

prekybą. PPO, įkurta 1995 metais, išaugo iš Bendro muitų tarifų ir prekybos

susitarimo (GATT). Jos būstinė yra Ženevoje. Nuo 2002 metų generalinio

direktoriaus pareigas eina tailandietis Supachai Panitchpakdis.

Aukščiausias sprendimus priimantis PPO lygmuo yra ministrų konferencijos.

Šie PPO viršūnių susitikimai vyksta mažiausiai kas dveji metai, o

laikotarpiu tarp susitikimų vadovauja bendroji PPO taryba.

Naudota literatūra

1. R.Vilpišauskas. Europos Sąjungos vidaus rinka ir Lietuva. Vilnius

“Eugrimas” 2003.

2. Europos Sąjungos internetinis puslapis. [Žiūrėta 2004 m. spalio 18

d.]. Prieiga per internetą: www.es.lt

3. Lietuvos ūkio reikalų ministerija. [Žiūrėta 2004 m. spalio 18 d.].

Prieiga per internetą: www.urm.lt

4. Laisvosios rinkos institutas. [Žiūrėta 2004 spalio 18 d.]. Prieeiga

per internetą: www.lrinka.lt

5. Europos Sąjungos internetinis puslapis. [Žiūrėta 2004 m. spalio 18

d.]. Prieiga per internetą: www.euroverslas.lt