Reklama internete

TURINYS

1. ĮVADAS…………………………3

1.1. Interneto taikymas…………………………3

2. TEMOS DĖSTOMOJI DALIS…………………………4

2.1. Lietuvos informacinių technologijų rinka………………..4

2.2. Lietuvos interneto vartotojai……………………….4

2.3. Interneto vartojimo ypatybės Lietuvoje………………….5

2.4. Reklama internete…………………………6

2.4.1. Internetinių reklaminių antraščių formatai…………………8

2.4.2. Internetinių reklaminių antraščių technologiniai ypatumai…………8

2.4.3. Reklamos internete naudojimas Lietuvoje…………………9

2.4.4. Reklaminės kampanijos veiksmai kuriant reklamą internete……….10

2.4.5. Internetinės reklamos rūšys………………………11

2.4.6. Reklamos internete privalumai……………………..13

2.4.7. Reklamos internete kaina Lietuvoje………………….14

3. IŠVADOS…………………………16

4. NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS………………….171. ĮVADAS

Interneto ir vieno plačiausiai naudojamų interneto įrankių – “ World Wide Web“ (www) atsiradimas sąlygojo stambius pokyčius reklamos priemonių srityje ir įrodė, kad pagaliau atėjo elektroninės komercijos llaikas. Spartus elektroninės komercijos vystymasis pasaulyje ir įmonių veikla virtualioje rinkoje verčia išsiaiškinti visas reklamos galimybes šioje naujoje aplinkoje.1.1. Interneto taikymas

INTERNETAS, prieš dešimtmetį buvęs tik mokslo institucijų ir progresyviausių kompanijų darbo įrankis, šiandien vis labiau artėja paprastų vartotojų link, prisitaikydamas prie mūsų verslo ir buities. Jeigu anuomet žmogų, turintį namie ar darbo vietoje interneto ryšį, galėjai laikyti balta varna, tai per dešimtį metų tos „varnos“ pakeitė spalvą – dabar stebimės, jei kažkas neturi galimybių prieiti prie pasaulinio voratinklio, o dar kkeisčiau, kai neturi ir neieško.

Sparčiai keičiantis interneto plėtros demografijai, kinta informacijos, prieinamos internautams, turinys ir pateikimo būdai. Ne taip seniai džiaugdavomės radę internete nors „plokščią“ tekstinę informaciją su keliais paveikslėliais apie dominančią įmonę ar organizaciją. Nesvarbu, kad tai tik spausdintų rreklamos bukletų kopijos, džiugu, kad jų buvo. Šiandien Lietuvoje pažangiais interneto sprendimais garsėja ne viena interneto dizaino kompanija. Siūlomas visas spektras funkcijų, kurias gali atlikti moderniai suprojektuota ir įgyvendinta interneto svetainė: prekių katalogas, susietas su įmonės duomenų baze, tiesioginiai užsakymai, uždara, slaptažodžiais apsaugota sritis verslo partneriams, išperkamosios nuomos skaičiuoklė, siūlomos įrangos konfigūratorius, turintis parametrų pasirinkimo galimybes; bendravimo su klientais „įrankiai“: svečių knyga, apklausos, balsavimai, naujienų, laiškų prenumerata, atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus.

32. TEMOS DĖSTOMOJI DALIS

2.1. Lietuvos informacinių technologijų rinka

Verslo atstovai, ketinantys įsitraukti į pasaulinį interneto tinklą ar jau esantys jame, nori tiksliai žinoti šio verslo efektyvumą, galimybes bei perspektyvas. Šiuo tikslu visame pasaulyje atliekama daugybė interneto vartojimo tyrimų, pagal kuriuos ir sprendžiama apie internetinės veiklos sėkmę, ieškoma būdų šiai veiklai ggerinti. 2001m. Europos Komisijos tyrimai parodė, kad, palyginti su 2000m., interneto plėtra Europos Sąjungoje sulėtėjo. Viena iš priežasčių – menkas kompiuterių naudojimo augimas.

Tikslios ir patikimos statistikos apie informacinės visuomenės plėtrą Lietuvoje vis dar nėra. Nepaisant to, kad vis daugiau rinkos tyrimų bendrovių pradeda į informacinių technologijų naudojimą orientuotus tyrimus, visuomenę pasiekia tik nedidelė jų dalis, o ir vieši duomenys yra nesusisteminti, neišsamūs, o neretai – ir prieštaraujantys vieni kitiems.

Svarbu pastebėti, kad internetu naudojamasi ne tik namuose ir darbe, bet ir mmokymo įstaigose (ypač aukštosiose), viešose vietose, kurių skaičius irgi auga (oficialios ir neoficialios interneto kavinės, bibliotekos ir t.t.), draugų ar pažįstamų namuose.

2001m. pradžios duomenimis, maždaug 58% Lietuvos verslo įmonių yra kompiuterizuotos, apie 40% naudojasi internetu, 12% naudojasi sąskaitų tvarkymo internetu galimybe, 10% turi savo interneto svetainę. Taigi pateikti duomenys rodo, kad informacinės technologijos koreguoja Lietuvos įmonių verslo strategiją. Didžiausias augimas numatomas elektroninės bankininkystės ir interneto svetainių kūrimo sektoriuose. Šių paslaugų rinka per artimiausią pusmetį gali išaugti dvigubai. Lietuvos įmonėms informacinės technologijos atveria naujus rinkodaros kanalus bei leidžia moderniau valdyti savo finansų ūkį.2.2. Lietuvos interneto vartotojai

Pastaraisiais metais Lietuvoje interneto vartotojų tyrimus atlieka daugelis užsienio ir vietinių kompanijų, tokios kaip „SIC Gallup Media“ [www.sic.lt], „Baltijos tyrimai“ bei paslaugų bendrovė UAB „Penki kontinentai“, apklausas atliekanti svetainėse www.sociumas.lt, www.5ci.lt. Nuo 1999m. pradžios renkami duomenys jau leidžia daryti apibendrinimus apie Lietuvos interneto vartotojų demografinę situaciją.

1pav. Lietuvos interneto vartotojų amžius

(šaltinis: UAB „Penki kontinentai“, projektas „Tribūna“, www.search.lt)

Nustatyta, kad daugiausiai interneto vartotojų gyvena Vilniuje (44%), perpus mažiau (23%) – Kaune. Nemažai vartotojų gyvena ne didžiuosiuose Lietuvos miestuose (13%).

Pusė apklausos dalyvių turi aukštąjį išsilavinimą, nemaža dalis, net 20%, studentai, jau baigiantys aukštojo mokslo studijas. Beveik 10% sudaro moksleiviai.

Vartotojų pasiskirstymo pagal pajamas tyrimai parodė, kad didžiausią dalį interneto vvartotojų sudaro mažiausias (galima spręsti, kad tai studentai arba moksleiviai) bei didžiausias pajamas turintys žmonės (po 18% respondentų).2.3. Interneto vartojimo ypatybės Lietuvoje

2pav. Informacijos apie naujus interneto puslapius gavimo būdai 3pav. Vartotojų požiūris į reklamą internete

(šaltinis: www.sociumas.lt, 2000m. tyrimas) (šaltinis: www.sociumas.lt, 2000m. tyrimas)

Virtuali apklausa, kurioje dalyvavo 449 Lietuvos interneto vartotojai, parodė, kad apie naujus interneto puslapius dažniausiai sužinoma per paieškos sistemas (22,2%); antras pagal svarbą informacijos šaltinis – nuorodos kituose tinklapiuose (18,4%); trečioje vietoje lieka draugai (15,1%). Iš tradicinės žiniasklaidos apie naujus interneto puslapius bei svetaines sužino palyginti nedaug žmonių: TV laidas kaip informacijos šaltinį nurodė 12,2%, o laikraščius ir žurnalus – 8,4% apklaustų interneto vartotojų.

Apklausos, kurioje dalyvavo 428 respondentai, duomenimis, Lietuvos interneto vartotojai reklamą internete linkę vertinti daugiau neigiamai nei teigiamai: teigiamai įvertino 23,2%, neigiamai – 34,8% apklaustųjų. Didžiausia respondentų dalis – 41,3% – teigė, kad tai priklauso nuo situacijos: kartais reklama internete jiems patinkanti, kartais – ne.

Apibendrinant galima teigti, kad internetu Lietuvoje daugiausiai naudojasi jauni žmonės. Pagrindinės vartotojų grupės – firmų vadovai, studentai ir specialistai. Interneto vartotojams būdingas aukštasis išsimokslinimo lygis ir socialinis statusas, palyginti didelės pajamos. Beje, įvairių tyrimų duomenimis, tiek JAV, tiek Vakarų Europoje pastebimas vartotojų vidutinio amžiaus didėjimas ir vidutinių pajamų bei išsimokslinimo mažėjimas. KKo gero, panašių interneto auditorijos vystymosi tendencijų galime tikėtis ir Lietuvoje.

Tyrimai leidžia teigti, kad Lietuvos interneto plėtra turi milžinišką potencialą. Internetas jau tampa neatsiejama daugelio žmonių kasdieninio gyvenimo dalimi. Itin svarbu, kad interneto vartotojai (ypač verslo klientai) imtų naudotis vis įvairesnėmis paslaugomis. Tai formuos elektroninių paslaugų paklausą ir kartu sudarys sąlygas plėstis elektroninės komercijos ir kitų interneto kompanijų sektoriams.2.4. Reklama internete

Žodis reklama kilęs iš lotyniško žodžio reclamo – „šaukiu, rėkiu“. Reklama turi „rėkti“, kad į ją būtų atkreiptas dėmesys. Reklama yra viena svarbiausių gero marketingo dalis. Sėkmingai derinant reklamą, ryšių su visuomene veiklą ir marketingo strategiją, didinamas įmonės konkurencingumas, plečiamos gamybos ar pardavimo apimtys, užtikrinamas didesnis produktyvumas, nuosekli ir ilgalaikė verslo plėtra.

Pirmoji reklama, pasirodė skelbimo pavidalu ant stulpo. Vėliau ji pradėjo plisti spaudoje, radijuje, televizijoje. Iki 1993 m. reklamą internete galima buvo perduoti tiktai tekstiniu formatu. Su www atsiradimu 1993 metais reklamą internete jau buvo galima perduoti hiperteksto, grafikos, vaizdų bei garso pavidalu. Nežiūrint didelio marketino potencialo internete, nemaža dalis įmonių reklamą internete naudoja lygiai taip pat kaip ir tradicines reklamos priemones, užmiršdamos apie interaktyvias galimybes internete. Internetui tapus vienu populiariausių laisvalaikio praleidimo būdų ir bene efektyviausia informacijos paieškos priemone, kai vartotojų skaičius kasdien auga milijonais, reklama internete įgijo

prasmę. Kur gi dar galima reklamuoti savo prekę jei ne pasauliniame tinkle (didžiausia klientų auditorija). Tačiau tyrimai parodė, kad paprasti žmonės iki šiol nėra linkę mokėti už informaciją internete (mokami naujienų tinklapiai, žinių agentūros ar pan.).

Panašu, kad požiūris į elektroninę reklamą pamažu keičiasi, kompanijos atsisako „hard-sell“ pardavimo būdų („hard-sell“ – tokia prekyba, kai klientai primygtinai ir įkyriai, įvairiais būdais yra verčiami pirkti.). Reklama itin efektyvi tada, kai reklamuojamas produktas ar paslauga yra plačiai, aiškiai ir įtikinamai pristatoma visuomenei. Potencialus aar esamas vartotojas gali pilnai naudotis informacijos pateikimo ar elektroninio verslo sprendimais tik tada, kai apie tai gauna informaciją, sužino. Interneto svetainė ar klientų aptarnavimo sistema internete yra efektyvi ir populiari tada, kai apie ją sužino vis daugiau vartotojų, kai jos panaudojimo galimybės nuolat plečiamos naujų klientų pritraukimu bei konceptualia pačios sistemos plėtra ir nuosekliu tobulinimu, adaptavimu prie kintančių vartotojų poreikių bei dinamiškos rinkos raidos. Interneto, ne tik kaip bendravimo ar darbo priemonės, bet ir kaip patogaus žiniasklaidos kanalo, panaudojimas lleidžia pasiekti itin aukštų ir daug sąnaudų nereikalaujančių rezultatų, kurie konstruktyviai įsilieja į bendrą įmonės veiklos panoramą ir daro pozityvią bei apčiuopiamą įtaką įmonei.

Šalia pagrindinių reklaminių pranešimų perduodama ir kita informacija, dažnai papildanti turinį ir daranti psichologinį poveikį adresatui: produkto ddizainas, pagrindinės jo idėjos, gamintojo, paslaugos teikėjo ar pranešimo siuntėjo rekomendacijos, komentarai, detaliai atskleidžiantys pagrindinius produkcijos požymius, išskiriančius produktą iš panašių, jau esančių rinkoje. Manoma, kad technologiškai ir dizaino požiūriu sudėtinga reklama pritrauks daugiau dėmesio, tačiau tyrimai parodė, kad tokie mirksintys ir šokinėjantys reklamos langai veikia vartotojus taip, kaip ir kvietimas mokėti pinigus už naudojimąsi tinklapio paslaugomis – žmonės paprasčiausiai eina kitur.

Analitikai prognozuoja, kad galiausiai žmonės iš viso liausis žiūrėję į tokias įkyrias reklamas ir tada tinklapiai neteks finansavimo (juk didžioji pinigų uždirbama tik reklamos dėka) – išliks tik didžiausios ir labiausiai prisitaikiusios kompanijos. Ir tos firmos, kurios įkyriai perša savo prekes klientams, tikrai nebus tarp laiminčiųjų.2.4.1. Internetinių reklaminių antraščių formatai

Internete paplito įvairių dydžių įvairių stilių reklama. Visas interneto pasaulis kkiek plačiau naudoja vieną didelių reklaminių antraščių standartą 468×60. O paplitusios šiuo metu kuo įvairiausių dydžių reklaminės antraštės: mažytės – 23×33, 88×31, kvadratinės – 100×100, vidutinės – 158×80 ir kt.

Tyrime, kuriame dalyvavo tokie interneto leidėjai kaip „iWon“, MSN, „Snowball“ ir CNET, buvo stebimas tiek tinklo reklamos poveikis vartotojų informuotumui apie tam tikrą prekę, tiek naujo dydžio bei technologinių galimybių reklaminių antraščių įtaka reklaminio pranešimo efektyvumui. IAB tyrimas parodė, kad standartinės 468 x 60 dydžio reklaminės antraštės gerokai padidina vartotojų iinformuotumą apie tam tikras prekes; tuo tarpu naujo dydžio – „dangoraižiai“ (160 x 600) bei „didieji stačiakampiai“ (360 x 300), nuo 2001 m. vasario tapę IAB standartu, yra dar maždaug 3-6 kartus efektyvesnės už standartinę antraštę.2.4.2. Internetinių reklaminių antraščių technologiniai ypatumai

Interneto reklamos efektyvumą gerokai didina ir įvairių naujų technologijų – garso, vaizdo, „flash“ bei DHTML – panaudojimas, palyginti su standartiniais animuotais GIF paveikslėliais pagrįstomis reklaminėmis antraštėmis. Teigiama, kad garso naudojimas vidutiniškai 14%, vaizdo – 9% padidina reklamos efektyvumą. Pirmauja „flash“ technologija, kuri reklamos poveikį didina net 71%.

Įtakos reklamos efektyvumui turi ir reklamos skelbimo vieta: ar ji dedama į patį interneto tinklapį, pasirodo iššokančiame (pop-up) lange ar kaip intarpas, kol paleidžiamas naujas tinklapis. Tyrimą atlikę specialistai teigia, kad mažiausiai efektyvus yra iššokantis langas, jį lenkia tokio pat didumo reklama pačiame tinklalapyje; visgi abiejų tipų reklama didina informuotumą apie prekę – iššokantis langas maždaug 55%, didelio stačiakampio formos reklama pačiame tinklapyje – 55%. O efektyviausia pasirodė esanti intarpinė reklama – ji informuotumą didina net 194%.

Vertinant šio tyrimo rezultatus, reikėtų nepamiršti kelių aspektų: jo metu buvo tiriamas iš anksto pasirinktų prekių reklamos efektyvumas; respondentų buvo prašoma pasirinkti vieną antraštę, esančią jau sudarytame sąraše; anketa atsirasdavo netrukus po antraštės pasirodymo, nespėjus vartotojui jjos išsamiau apžiūrėti; tyrime nebuvo atsižvelgta į reklamos įsiminimo veiksnį – laiko tarpą, per kurį yra užmirštamas jos padarytas įspūdis, be to, neatsižvelgiama į faktą, kad dažną vartotoją triukšminga, įkyri reklama arba ilgai nepasileidžiančios reklaminės antraštės ne tik informuoja, bet ir erzina.

Nepaisant to, faktas akivaizdus – interneto reklama gali būti efektyvi informuojant ne tik apie pačiame internete teikiamas paslaugas, bet ir apie įvairias prekes, kurias vartotojas gali įsigyti tiek tinkle, tiek už jo ribų. Tyrimą atlikusios bendrovės tikisi, kad šie rezultatai skatins dar spartesnę interneto reklamos plėtrą.

Internete pasirodo vis naujų tipų reklamos, pavyzdžiui, rusų reklamos firma „Adverso“ pristato gyvą reklaminį padarėlį, iššokantį ir mirksintį akimis vos atidarius interneto svetainę. Paspaudus padarėlio kojytes, ant jo pilvelio keičiasi reklaminis tekstas.

Viename reklamos bloke kaip skelbimų vitrinoje gali būti pristatyti keli reklaminiai skelbimai. Patempęs kompiuterio pele reklamos bloko juostelę, interneto vartotojas gali peržiūrėti visus reklaminius skelbimus. Skelbimai gali keistis reklamos bloke automatiškai.

Kelių tipų reklaminiuose blokuose reklama rodoma kaip televizoriaus ekrane. Tam tikrais mygtukais reklamą galima sustabdyti, persukti. Tokių reklamos failų dydis: 8 – 11 Kb.

Reikia saugoti vartotojų duomenis, analizuoti ir sekti apsilankymus. Iš šių duomenų galima spręsti apie reklamos efektyvumą.2.4.3. Reklamos internete naudojimas Lietuvoje

Internetas atvėrė naują reklamos rinką. Šiuolaikinės ttechnologijos gana tiksliai nukreipia reklamą į norimą vartotoją ar vartotojų grupę. Reklamą internete galima apibudinti kaip sąmoningą, kryptingą ir planingą poveikį vartotojams.

Lietuvoje reklama internete dar tebelaikoma netradicine. Reklamos kaštai auga, tačiau verslininkai dar nelebai mėgsta reklamuotis internete manydami, kad internetas yra pernelyg padrikas. Jie dar nežino visų jo galimybių, nenori skirti investicijų naujoms technologijoms.

Internetas Lietuvoje naudojamas kaip bendravimo priemonė (informacijai apie save pateikti, pranešimams siųsti, dokumentams perduoti, elektroniniam paštui ir kt.). Bendravimas čia ypač efektyvus, nes vyksta pasaulio mastu ir greitai. Taip pat pasaulinio „voratinklio“ (www – World Wide Web) tinklapiai yra unikali duomenų biblioteka. Interneto vartotojai gali naudotis milijonuose tinklo kompiuterių saugomais duomenimis, gauti daugybę informacijos apie pasaulio įmones, organizacijas, paslaugas, žmones.

Internete firmos milijonams lankytojų gali pateikti informaciją apie save, prekes, paslaugas, todėl tai labai patogi reklamos priemonė.2.4.4. Reklaminės kampanijos veiksmai kuriant reklamą internete

1. Užduoties iškėlimas. Jeigu normalios offline’inės reklamos pasaulyje viskas jau seniai nusistovėjo – pagrindiniai žaidėjai žinomi, daugumoje firmų veikia atskiri reklaminiai padaliniai, galintys numatyti ir apskaičiuoti reklaminės kampanijos efektyvumą, – tai su interneto reklama viskas daug sudėtingiau. Kokie egzistuoja prekės platinimo būdai internete? Į ką kreiptis? Kiek tai gali kainuoti? O svarbiausia – koks reklamos efektyvumas viename ar kitame resurse? Su šiais ir daugeliu kitų klausimų

susiduria firmos darbuotojas, kuriam patikėta reklaminės kampanijos tinkle realizavimas.

2. Galimų sprendimo variantų sudarymas. Prieš pradedant vykdyti kampaniją, reikia peržiūrėti pagrindinius virtualinius reklamos plotus ir galimus tinklapio platinimo būdus.

3. Paieškos serverių pasirinkimas. Paieškos serveriai ir katalogai reklamos davėjų gretose yra pelnytai populiarūs: statistiškai, 90% lankytojų ieško reikalingos informacijos būtent jų pagalba. Šios tarnybos naudingos ir dirbant su plačia auditorija, ir įgyvendinant siauros krypties kampaniją (kontekstinės reklamos paieškos serveriuose arba tam tikruose katalogo puslapiuose išdėstymas).

4. Siuntimų sąrašo sudarymas. Subscribe.ru &– stambiausia siuntimo tarnyba Runete. Siuntimų tematika pakankamai plati – nuo dalykinių naujienų iki „šviežių“ anekdotų. Yra konkrečių reklamos siuntimų atrankos galimybė, o taipogi geotargetingas. Reklama tematiniuose regionaliniuose sąrašuose pakankamai efektyvi, nes orientuota į tikslinę auditoriją, kurią domina pateiktas produktas.

102.4.5. Internetinės reklamos rūšys

1.Banerių sistemos. Beveik neįmanoma rasti puslapio, kuriame nebūtų reklaminių antraščių. Tai visiškai suprantama, nes internetas remiasi informacijos ir reklamos kaita, kadangi taip pritaukiami žmonės į tinklapius (bent jau iš pradžių), o vėliau dar ir įtikikinami, kad siūlomas prekes aar paslaugas verta pirkti. Tam tikslui dažniausiai naudojami dideli virtualūs „plakatai“, vadinami reklaminėmis antraštėmis ar „baneriais“. Šis terminas kilęs iš anglų kalbos žodžio „banner“, kuris reiškia iškaba, antraštė, plakatas. Baneriniai tinklai turi keletą privalumų. Jie apjungia šimtus ir tūkstančius tinklapių ppačiomis įvairiausiomis temomis, garantuodami tokiu būdu reklamos davėjui maksimaliai platų pasirinkimą. Baneriniai tinklai leidžia operatyviai keisti reklamos kampanijos parametrus (baneriai, fokusavimas, parodymo efektyvumas) ir pateikia detalią reklaminės kampanijos statistiką. Vis dėlto, baneriai yra trumpo naudojimo, skirti analizuoti rezultatus.

Daugelio interneto vartotojų nuomonė apie reklamą tinklapiuose yra nekokia. Dabar, bent jau Lietuvoje, nedaugelis tinklapių naudoja „Pop-up“ ir kitų rūšių reklamas. Tyrimai rodo, kad tik kas septintame tinklapyje galime sutikti iššokančių, prikabinamų ar kitokių įkyrių reklamų, tačiau situacija visame likusiame pasaulyje tikrai nenuteikia optimistiškai. JAV ir Europoje tik vienas iš penkių tinklapių neturi reklamos.

Suprantama, kad paprastos reklaminės antraštės yra „nekenksmingos“ – tai neutrali, pasyvi reklama, kuri nepersekioja vartotojo. Ši reklama kultūringai prisiderina prie tinklapio ir tampa jo dalimi.

2.Reklama e-mail’u. Kasdieną daugybė inerneto llankytojų peržiūri savo elektroninį paštą. Reklamos davėjams iškyla galimybė pristatyti savo reklamą puslapyje, kurį mato pašto savininkai. Paslaugų sąrašas, tokiuose puslapiuose pateikiamas gerai sukonstruotas, detalus ir aiškus (pvz., www.mail.ru).

Taip pat reklama gali būti siunčiama kiekvienam vartotojui atskirai į elektroninio pašto dėžutę.

Dažniausiai elektroniniu paštu siunčiamos reklamos rūšys yra:

1. parašo reklama;

2. naujienų užsisakymas elektroniniu paštu.

Parašo reklama. Analitikai nustatė, kad elektroninis paštas yra efektyviausia priemonė pardavinėti įvairias prekes internetu. Pavyzdys. Aprangos kampanija „Land’s End“ uždirbo 100 papildomų milijonų: kampanijos elektroniniu paštu besinaudojantys klientai gavo llaišką, kuriame buvo rašoma apie tai, kaip vienas žmogus, vilkėdamas „Land’s End“ marškinėlius, protestavo prieš Naujosios Gvinėjos šimpanzių naikinimą. Rezultatas buvo labai staigus ir netikėtas – marškinėlių, kuriais vilkėjo protestuotojas, paklausa išaugo 40%. Taigi elektroninis paštas yra viena iš priežasčių, kodėl „Land’s End“ dabar parduoda daugiau drabužių internetu, negu kokia nors kita kampanija (praeitais metais už 327 milijonus dolerių).

Devintojo dešimtmečio pradžioje prasidėjęs interneto prekybos bumas paskatino milijonus įvairiausių kampanijų užsiimti prekyba internete. Daugelis kampanijų tik įmesdavo savo logotipus reklamos sumetimais, kitos firmos reklamuodavosi kaip tik sugebėdavo, tačiau daugelis jų tik beviltiškai pradingdavo minioje. Tik dabar buvo prisiminta senoji reklamos priemonė – elektroninis paštas. Dabar įvairios firmos kuria reklamos kampanijas elektroniniam paštu – pradedant nuo multimedijos reklaminių klipų, baigiant netgi sistemomis, kurios automatiškai siuntinėja reklamą iš respondentų dėžučių.

Panašu, kad elektroninis paštas vėl pasiekė savo populiarumo viršūnę. JAV kampanijos praeitais metais išleido apie vieną milijardą dolerių vien reklamai elektroniniu paštu. Nustatyta, kad 2002 m. elektroniniu paštu buvo atliekama 15% visų pardavimų per internetą. Per tą patį laikotarpį 2000 m. – tik 3%. Tačiau daugelis klientų dar vis laiko tokią reklamą paprasčiausiomis informacijos šiukšlėmis. Taip pat labai tikėtina, kad su reklama elektroniniu paštu gali būti platinami ir virusai. Dabar kompanijos turi keisti požiūrį įį reklamą elektroniniu paštu, nes vis daugiau klient.ų paprasčiausiai ignoruoja informacines šiukšles. Šis būdas įgijo nepavydėtiną reputaciją, nes 2002 m. elektroninio pašto šiukšlės sudarė 10% visos gaunamos korespondencijos, o 2003 m. pradžioje pasiekė 25%. Įmonė turėtų susirasti 10% ištikimiausių klientų, kurie pasitiki kampanija ir yra patenkinti jos gaminama produkcija. Remiantis įvairiais tyrimų duomenimis, „patenkinti“ klientai persiunčia reklamą dar vienuolikai savo draugų, o „apstulbę“ (supykę, įsižeidę) informuoja apytiksliai 17 draugų.

Naujienų užsisakymas elektroniniu paštu. Vartotojas vieną kartą apsilankęs internetinėje svetainėje gali užsiregistruoti ir tuo pačiu užsisakyti šio portalo naujienas. Tai itin efektyvus reklamos būdas, nes vartotojui pateikiama naujausia informacija, net neaplankius tinklapio. Dažnai šias paslaugas siūlo tokios firmos, kurių verslo sėkmė priklauso nuo naujų

idėjų originalumo ir pasiūlymo pateikimo spartos, pvz., kelionių agentūros, naktiniai klubai ir

k.t. Užsisakęs kelionių agentūros naujienas, klientas bus tuoj pat informuojamas apie „paskutinės minutės“ pasiūlimus, kai kelialapio kažkas atsisako ir jis parduodamas ypač žema kaina. Tokią informaciją firma negali taip operatyviai pateikti tinkalyje, kaip klientams elektroniniame pašte. Gauti naujienas apie dienos įvykius ir šauniausius vakarėlius taip pat paranku daugeliui interneto vartotojų, nes nebereikia naršyti po specializuotus pramogų tinklapius. Net neatitrūkdamas nuo darbų gali sužinoti ką siūlo mėgiamas klubas šį vakar, kuo klubas pateikia įdomesnį vakarėlio scenarijų ir ggreičiau pasiekia potencialų lankytoją, tuo turi didesnę tikimybę sulaukti gausaus lankytojų būrio.

3. Firmos prekinio ženklo populiarinimas-brand’as. Bet kuri kompanija, nori ji to ar ne, nuolat užsiima brand’o kūrimu. Čia marketingo ir reklamos priemonės vaidina patį svarbiausią vaidmenį. Brand’as – tai ne tik prekės ženklas, t.y. identifikuojančių ženklų, leidžiančių vartotojui atskirti konkretaus gamintojo prekes, visuma. Prekės ženklo turėjimas – būtina sąlyga, tačiau nepakankama, nes brand’as apjungia savyje dar ir požiūrį į šį prekės ženklą, taip vadinamą „brand image“ (brand’o įvaizdį).

Vyrauja nuomonė, kad brand’as – tai didelio verslo „žaisliukas“ ir kad vidutinio dydžio kampanijai užsiimti „brand building’u“ reiškia tuščiai leisti laiką. Bet kuris ūkio subjektas, visa savo veikla formuoja savo brand’o įvaizdį vartotojų tarpe – netgi jei jis neturi sukurto pagal visas taisykles prekės ženklo. Priešingai paplitusiai nuomonei, reklama ne tik kad nėra vienintelė, bet netgi ne pagrindinė šio proceso priemonė. Kai kuriais atvejais būtent demonstratyvus reklamos nebuvimas gali tapti brand’o įvaizdžio formavimo instrumentu.

4 pav. Firmos prekinio ženklo populiarinimas (Brand‘as)2.4.6. Reklamos internete privalumai

Firmos įvaizdžio gerinimas. Rimta firma privalo save pristatyti pasauliui naudodamasi naujomis informacinėmis technologijomis bei pažangiomis reklamos priemonėmis. Firmos interneto svetainė – masiškiausias reprezentacijos ir visuomenės informavimo būdas, leidžiantis reklamuoti ne vieną konkretų gaminį ar paslaugą, bet visą firmos veiklą,

populiarinti prekių ženklus, supažindinti su naujovėmis, įvairiomis akcijomis, suteikti galimybę išbandyti siūlomus produktus.

Auditorijos masiškumas ir galimybė ją pasirinkti. Internetas sparčiai plečiasi ir atveria pasaulinę rinką reklamai, gana tiksliai nukreipia reklamą į norimą vartotoją ar vartotojų grupę. Jau dabar galima techniškai ir demografiškai suskirstyti vartotojus, kurie tinklapius pasirenka ieškodami informacijos, verslo kontaktų, pramogų ar prekių. Tam kuriami teminiai interneto vartai (portalai), kuriuose pateikiama kuo daugiau vienos srities informacijos, prekių, paslaugų. Investicijas į reklamą stengiamasi panaudoti kuo efektyviau.

Interaktyvus ryšys su klientu. Internete įįmanoma ne tik pateikti informaciją apie save, bet taip pat sužinoti vartotojo nuomonę, pageidavimus, pastabas apie reklamuojamą gaminį ar paslaugą. Taip operatyviai gaunama informacija, išvengiama didelių nuostolių. Galima kurti ir kurio nors vieno produkto ar vienos kompanijos gerbėjų klubus.

Reklamos dinamiškumas. Sukūrus gerai veikiančią ir funkcionalią firmos svetainę, informacijos atnaujinimas nereikalauja didelių sąnaudų todėl informaciją paprasta pakeisti ir greitai pateikti potencialiam klientui. Tai daug pigiau nei pakartotinė reklama kitose žiniasklaidos priemonėse.

Taigi reklama internete darosi vis svarbesnė, todėl jos efektyvus naudojimas turėtų bbūti kiekvienos šiuolaikiškos įmonės tikslas.2.4.7. Reklamos internete kaina Lietuvoje

Rinkos tyrimai parodė, kad pajamos už reklamą labai priklauso nuo to, kaip tiksliai yra apibrėžta ir nurodyta, kam skirta reklama. Todėl prieš reklamuojantis reikia ne tik apgalvoti, ką ir kaip reklamuoti, bet iir kur tą reklamą talpinti.

Iki šiol Lietuvoje interneto reklamoje vyrauja iš spaudos reklamos atėję kainodaros principai – kai apmokama už reklaminės užsklandos patalpinimą per nustatytą laiko tarpą (dieną, savaitę, mėnesį).

Dažnai reklamos poveikiui įvertinti (ar ji efektyvi, ar patraukia vartotoją) bei kaštams nustatyti Lietuvoje yra naudojamas kainos už tūkstantį leidimų – demonstracijų CPM (cost per thousand impressions) metodas bei spragtelėjimų (click-through) metodai.

Reklamos kainų įvairiose žiniasklaidos priemonėse palyginimas

1 lentelė

Žiniasklaidos priemonė Reklaminis pranešimas Kaina Pasiekiama auditorija CPM

Televizija TV3 geriausias laikas,

30 sek. klipas 7 200.00 Lt 520 000 13.80 Lt

Laikraštis „Lietuvos rytas“,

visas puslapis 11 682.00 Lt 636 500 18.40 Lt

Žurnalas „Laima“,

spalvotas vidinis puslapis 6 000.00 Lt 229 500 26.00 Lt

Specializuotas tinklapis cosmopolitan.lt

Reklaminė nuoroda visame tinklapyje

660.00 Lt/mėn.*

33 000 apsilankymų

20.00 Lt

Tinklapis TVNET Reklaminė nuoroda

visame tinklapyje 600.00 Lt/mėn.* 40 000 apsilankymų 15.00 Lt

* kaina mėn.i paskaičiuota su tikimybe, kad reklaminė antraštė bus parodyta 1 kartą kiekvieno aapsilankymo metu

(šaltinis: reklamos agentūra BMS)

153. IŠVADOS

Interneto bei plačiausiai naudojamų interneto įrankių – “ World Wide Web“ (www) atsiradimas sąlygojo itin stambius pokyčius reklamos priemonių srityje. Iki 1993 m. reklamą internete galima buvo perduoti tiktai tekstiniu formatu. Su www atsiradimu (1993 metais) reklamą internete jau buvo galima perduoti hiperteksto, grafikos, vaizdų bei garso pavidalu.

Nemaža dalis įmonių reklamą internete naudoja lygiai taip pat kaip ir tradicines reklamos priemones, užmiršdamos apie interaktyvias galimybes internete. Pastaruoju metu, internetui tapus vienu populiariausių laisvalaikio praleidimo bbūdų ir bene efektyviausia informacijos paieškos priemone, kai vartotojų skaičius kasdien auga milijonais, reklama internete įgijo prasmę.

Dažniausiai internete naudojamos reklamos rūšys:

 banerių sistemos;

 reklama elektroniniu paštu;

 firmos prekinio ženklo popuriarinimas – brand‘as.

164. NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Rekomendacijos verslininkams „Kaip paruošti savo interneto svetainę“, 42psl., Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, 2001 m.;

2. Žurnalas „Formatas“, 96 psl., 2003 m. Nr.1;

3. Michael B. Karbo „Tinklapiai – išmok pats“, 80 psl., Nr.6;

4. Dokumentas interaktyvus, prieiga prie interneto: www.sociumas.lt

[žiūrėta 2004 03 02];

5. Dokumentas interaktyvus, prieiga prie interneto: www.search.lt

[žiūrėta 2004 03 02];

6. Dokumentas interaktyvus, prieiga prie interneto: http://mirinternet.ru

[žiūrėta 2004 03 05];

7. Dokumentas interaktyvus, prieiga prie interneto: http://www.cfin.ru/management

[žiūrėta 2004 03 05].