Ekonominės ir socialinės problemos Lietuvoje

Turinys

Bendras vidaus produktas

Valstybės skola ir skoliniai įsipareigojimai 4

Užsienio prekyba

Valstybės socialinio draudimo fondas 8

Socialinė apsauga

Švietimas

Nusikalstamumas

Gyventojų skaičius

Nedarbas

Priedas

Literatūros sąrašas

Summary

Economical and social problems are the main problems in the world. These

problems do not let to raise country’s economical and social level.

Lithuania is the country, which has many same problems too. So I to look

round some of them: unemployment, crimes, the state dept, social insurance,

export, import and others.

Išankstiniu vertinimu BVP III ketvirtį išaugo 5,1 proc.

Išankstiniu vertinimu 2001 metų trečiąjį ketvirtį sukurtas bendrasis vidaus

produktas siekė 12726 milijonų litų veikusiomis kainomis (8367 milijonų

litų palyginamosiomis 1995 metų kainomis) ir lyginant su 2000 metų

atitinkamu laikotarpiu padidėjo 5,1 proc. Per devynis šių metų mėnesius

sukurtas BVP siekė 35,3 milijardo litų, o tai 5,1 proc. daugiau nei 2000

metų atitinkamu laikotarpiu. Trečiąjį ketvirtį pridėtinės vertės augimą

lėmė pramonės, statybos bei prekybos ekonominės veiklos rūšių rodikliai.

Skaičiavimai atlikti remiantis žemės ūkio, pramonės, statybos, prekybos,

transporto įmonių mėnesiniais ir ketvirtiniais duomenimis (produkcijos

apimtimis ir kitais veiklų rodikliais) bei eksporto ir importo apimtimis.

Bendrojo vidaus produkto pokyčiai

Palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, procentais

[pic]

Valstybės skola ir skoliniai įsipareigojimai

Oficiali valstybės skola ir valstybės biudžeto, valstybės piniginių fondų

bei valstybės bbiudžetų finansinių įsiskolinimų bendra suma siekia apie 20

mlrd. Lt.

Valstybės skola

Visa oficiali Lietuvos valstybės skola susideda iš tiesioginės ir

netiesioginės skolos.

Tiesioginė skola – tai įsipareigojimai, prisiimti valstybės vardu. Šiuo

atveju pati valstybė yra skolininkas. Valstybė tokius įsipareigojimus

prisiima, leisdama kapitalo rinkose VVP, skolindamasi iš bankų, LR

įstatymais pripažindama valstybės skolą.

Tiesioginė skola yra skirstoma į vidaus ir užsienio.

Tiesioginė valstybės skola 2001 m. sausio 1 d. sudarė 10542 mln. Lt.

Vidaus skola – kai įsipareigojimai prisiimami litais.

2001 m. sausio 1 d. ši skola buvo 2762 mln. Lt.

Užsienio skola – kai įsipareigojimai prisiimami užsienio valiuta.

2001 m. sausio 1 d. ji buvo 7780 mln. Lt.

Netiesioginė skola – tai suteiktos valstybės garantijos dėl paskolų.

Valstybė šiuo atveju yra garantas, vykdantis skolininko įsipareigojimus,

kai šis turi finansinių sunkumų.

Netiesiogine skola taip pat skirstoma į vvidaus ir užsienio skola.

Netiesioginė valstybės skola 2001 m. sausio 1 d. buvo 2183 mln. Lt.

Vidaus skola – tai garantijos suteiktos litais.

2001 m. sausio 1 d. tokių garantijų buvo suteikta 65 mln. Lt.

Užsienio skola – kai valstybės garantijos suteiktos užsienio valiuta.

2001 m. sausio 1 d. jų buvo 2117 mln. Lt.

Visa oficiali valstybės skola 2001 m. sausio 1 d. buvo 12725 mln. Lt.

Finansiniai įsipareigojimai

LR įstatymais įteisinti valstybės įsipareigojimai piliečiams yra vidaus

įsipareigojimai. Lietuvos valstybė yra įsipareigojusi atlyginti pinigais už

išperkamą žemę, miškus, vandens ttelkinius, gyvenamuosius namus, jų dalis,

butus bei prisiėmus garantijas susigrąžintų gyvenamųjų namu, jų dalių ar

butų nuomininkų programai įgyvendinti.

2001 m. sausio 1 d. iš šių įsipareigojimų buvo nepadengta 3114,1 mln. Lt.

LR gyventojų santaupų atkūrimo įstatymas reglamentuoja šių santaupų

atkūrimo ir disponavimo jomis tvarka bei eiliškumą. Vyriausybė nustato

atkurtų santaupų, kuriomis indėlininkai gali laisvai disponuoti, dydį ir

disponavimo pradžios datą, atsižvelgiant į įstatymo nustatytą eiliškumą ir

finansines galimybes. Atkurtos santaupos buvo pervestos I ir II įstatymo

nustatytų grupių indėlininkams. LR Vyriausybe nuo 1999 m. gruodžio 30d.

atidėjo atkurtų santaupų įskaitymą į gyventojų indėlių sąskaitas.

2001 m. birželio 8 d. nepervestų į gyventojų sąskaitas atkurtų santaupų

likutis buvo 2118,6 mln. Lt.

Valstybės biudžetų asignavimų valdytojų, savivaldybių biudžetų ir valstybės

piniginių fondų kreditorinis įsiskolinimas* pagal įstaigų ataskaitas 2001

m. sausio 1 d. buvo 1027 mln. Lt., iš jų:

Savivaldybių biudžetų – 500 mln. Lt.

Sveikatos draudimo fondo – 272 mln. Lt.

Kelių fondo – 124 mln. Lt.

Valstybės biudžeto – 118 mln. Lt.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų įsiskolinimų

didžiausią dalį sudaro skolos už prekes, paslaugas ir atliktus darbus.

*Pateikiamos kreditorių įsipareigojimų sumos, skaičiuotos pagal 2000 06 27

Finansų ministro įsakymu patvirtinta ir su tarptautiniais standartais

suderinta metodiką. Vadovaujantis šia metodika kreditoriniu įsiskolinimu

laikomi ilgiau nei 45 d. nesumokėti įsipareigojimai.

Įmonės, kuriose valstybei priklauso daugiau nei 50 proc. akcijų, yra

paėmusios apie 1 mlrd. Lt paskolų. Šios ppaskolos yra gautos be valstybės

garantijų ir yra privatūs šių įmonių įsipareigojimai. Tačiau dauguma šių

įmonių yra infrastruktūros įmonės ir pagal tarptautinę praktiką jų

įsipareigojimai apskaitomi kaip fiskalinės rizikos šaltinis.

Valstybės skola, mln. Lt.

|2001 |10285,4 |10074,9 | | |

|2000 |10432,0 |10264,6 |9937,4 |9897,3 |

|1999 |7552,8 |7630,0 |7808,7 |9715,3 |

Užsienio prekyba

2001 m. sausio – rugsėjo mėn. Lietuvos eksportas ir toliau augo.

Muitinės deklaracijų duomenimis, 2001 sausio – rugsėjo mėn., palyginti su

2000 m. tuo pačiu laikotarpiu, eksportas padidėjo 20,8 procento, o importas

13,3 procento. Eksportuota 13632,5 mln. litų vertės prekių, iš jų Lietuvoje

perdirbtų prekių – 2952,8 mln. litų (21,7% bendro eksporto), o iš muitinės

sandėlių – 889,6 mln.litų (6,5% bendro eksporto). Į Lietuvą importuota

prekių, kurių vertė 17836,3 mln. litų, iš to skaičiaus 1348,4 mln.litų

(7,6% bendro importo) sudarė importas į muitinės sandėlius. Bendras

Lietuvos užsienio prekybos balansas buvo neigiamas – 4203,8 mln. litų.

2001 m. rugsėjo mėn., su 2000m. rugsėjo mėn., eksportas ir importas

padidėjo atitinkamai 20,5 ir 12,4 procento. 2001 m. rugsėjo mėn. palyginti

su rugpjūčio mėn., bendras Lietuvos eksportas padidėjo 8,8 procento

(eksportas į Rusiją padidėjo 14,7 procento), o bendras Lietuvos importas

padidėjo 10 procentų (importas iš Rusijos padidėjo 14,3 procento).

Svarbiausi Lietuvos eksporto partneriai – Jungtinė Karalystė (14,2 %),

Latvija (13,7%), Vokietija (13,1%), Rusija (9,8%), importo – Rusija

(27,1%), Vokietija (16,7%), Lenkija (4,9%) ir Italija (4,0%)

Užsienio prekybos balansas

mln. litų

| |Bendroji prekybos sistema |Specialioji prekybos sistema |

|2001 m. |

|Sausis |1375,2 |1705,3 |-330,1 |1311,4 |1630,6 |-319,2 |

|Vasaris |1410,8 |1911,3 |-500,5 |1331,9 |1817,7 |-485,8 |

|Kovas |1502,5 |2073,5 |-571,0 |1409,0 |1977,0 |-568,0 |

|I ketv. |4288,5 |5690,1 |-1401,6 |4052,3 |5425,3 |-1373,0 |

|Balandis|1393,9 |2013,3 |-619,4 |1294,0 |1918,1 |-624,1 |

|Gegužė |1694,5 |2113,1 |-418,6 |1586,8 |2008,4 |-421,6 |

|Birželis|1661,3 |2038,7 |-377,4 |1544,6 |1929,8 |-385,2 |

|II ketv.|4749,6 |6165,1 |-1415,5 |4425,5 |5856,3 |-1430,8 |

|Liepa |1536,9 |2029,0 |-492,1 |1429,2 |1920,7 |-491,5 |

|Rugpjūti|1464,0 |1881,9 |-417,9 |1354,9 |1789,3 | -434,4|

|s | | | | | | |

|Rugsėjis|1593,5 |2070,2 |-476,7 |1480,9 |1986,8 |-505,9 |

|III |4594,4 |5981,1 |-1386,7 |4265,0 |5696,8 |-1431,8 |

|Sausis –|13632,5 |17836,3 |-4203,8 |12742,8 |16978,3 |-4235,5 |

|2000 m. |15237,5 |21826,0 |-6588,5 |14193,2 |20876,9 |-6683,17 |

|I ketv. |3729,2 |4980,6 |-1251,4 |3486,7 |4769,0 |-1282,3 |

|II ketv.|3558,5 |5308,7 |-1750,2 |3271,6 |50176,4 |-1795,8 |

|Rugsėjis|1322,4 |1841,0 |-518,6 |1238,6 | 1769,5 |-530,9 |

|III |4000,0 |5449,4 |-1449,4 |3735,7 |5193,0 |-1457,3 |

|Sausis -|11287,7 |15738,7 |-4451,0 |10494,0 |15029,4 |-4535,4 |

Svarbiausi užsienio prekybos partneriai

|2001 sausis-rugsėjis |Palyginti su 2000|

| | |I-IX mėn., |

| | |padidėjimas, |

| | |sumažėjimas(-), %|

| | | |s |s |

| |mln.lit|% |mln.lit|% | | |

| |ų | |ų | | | |

|Iš viso |13632,5|100 |17836,3|100 |20,8 |13,3 |

|ES |6601,5 |48,4|7729,7 |43,3|21,9 |13,1 |

|NVS |2492,8 |18,3|5597,9 |31,4|40,3 |11,5 |

|Jungtinė Karalystė |1931,8 |14,2|596,7 |3,3 |139,7 |-23,7 |

|Latvija |1867,8 |13,7|289,1 |1,6 |6,8 |7,1 |

|Vokietija |1790,1 |13,1|2973,0 |16,7|8,8 |27,6 |

|Rusija |1336,0 |9,8 |4833,4 |27,1|80,1 |11,1 |

|Lenkija |879,4 |6,5 |869,4 |4,9 ||44,9 |12,9 |

|Italija |260,3 |1,9 |721,7 |4,0 |-2,5 |32,8 |

Rusija

Lietuvos derybininkai įteikė Rusijai reikalavimus, dėl ko norėtų derėtis

su šia šalimi, stojant jai į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO).Derybų

reikalavimai taip pat bus įteikti ir Baltarusijai bei Ukrainai.

Lietuvai ypač svarbu, kad į PPO nori įstoti jos kaimynė Rusija, kuri jau

pradėjo derybas su šia organizacija.

Eksportą į Rusiją stabdo dideli muito mokesčiai.

[pic]

Baltarusija

Nors Lietuvos eksportas į Baltarusiją šiemet jau pradėjo atgauti iki

Rusijos krizės buvusias pozicijas, tačiau užsienio prekybos partnerių

sąraše ji tebėra dešimtuko pabaigoje.

[pic]

Latvija

Latvijos rinkoje įsitvirtinti ppakankamai sunku, kadangi kaimyninės šalies

prekybininkai nenoriai įsileidžia mūsų produkciją į parduotuves, riboja

asortimentą – taip gindami vietos gamintoją.

[pic]

VSDF biudžeto vykdymas

Liepos mėnesį į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą negalutinais

duomenimis surinkta 373 mln.Lt pajamų.Liepos mėn.planas įvykdytas 100,1

proc.Pinigų išlaidos atitiko planuotas ir buvo 3359,8 mln.Lt.

Per septynis šių metų mėnesius surinkta 2487,2 mln.Lt socialinio draudimo

įmokų (planuota 2505,2 mln.), o išlaidos siekė 2529 mln.Lt(planuota 2605,4

mln.Lt).Per

2000 metų septynis mėnesius buvo surinkta 2439,8 mln.Lt socialinio draudimo

įmokų, o priskaičiuotos išlaidos per tą patį laikotarpį sudarė 2596,4

mln.Lt. 2000m. 7 mėnesių biudžeto deficitas buvo 156,5 mln.Lt.

“Sodros” paskolos iš bankų ir trumpalaikiai kreditai sudaro 430,2 mln.litų,

per liepos mėn. ši suma sumažėjo 2 mln.Lt. 2001 metų 7 mėnesių negalutinis

“Sodros”biudžetas sieks iki 42 mln.Lt., t.y. bus daugiau kaip 114 mln.Lt

mažesnis nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį susidaręs deficitas.

LR Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2001 metų rodiklių

patvirtinimo įstatymas

Valstybinio socialinio draudimo biudžeto pagrindą sudaro privalomojo

socialinio draudimo įmokos. Jas moka dirbantieji (3% nuo gaunamo atlyginimo

) ir darbdaviai (31% nuo priskaičiuoto aatlyginimo už darbą ). Be jų VSDF

biudžetas gauna pajamų iš savarankiškai dirbančių žmonių – individualių

įmonių savininkų, ūkininkų, notarų, advokatų, savanoriškai apsidraudusių

asmenų bei “Sodros” veiklos (delspinigių, baudų ir t.t.).

2000 m. VSDF biudžeto pajamos litais – 3.864.340,1 – draudėjų privalomosios

valstybinio socialinio draudimo įmokos, – 371.031,9 – apdraustųjų

privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos, – 48.112,3 –

savarankiškai dirbančių ir jiems prilygintų asmenų privalomosios

valstybinio socialinio draudimo įmokos, – 784,1 – valstybinio savanoriškojo

socialinio draudimo įmokos, – 47.950,0 – baudos ir delspinigiai, – 30.110,2

– atgautos į ankstesnių meyų iišlaidas iškeltos abejotinai atgautinos sumos,

– 42.737,6 – veiklos pajamos.

2000 m. VSDF biudžeto išlaidos litais – 3.264.558,6 – pensijų draudimui, –

458.253,0 – ligos ir motinystės (tėvystės) draudimui, – 175.472,0 –

draudimui nuo nedarbo, – 9.472,7 – nelaimingų atsitikimų darbe ir

profesinių ligų socialiniam draudimui, – 353.841,7 – lėšos, pervedamos į

Privalomojo sveikatos draudimo fondą, – 132.977,3 – neatgautinos ir

abejotinai atgautinos sumos, – 186.210,9 – veiklos sąnaudos.

2000 m. įmokų tarifas (34 proc.) buvo padalintas taip:

– 22,5+2,5% – pensijų draudimui,

– 3+0,5% – ligos ir motinystės (tėvystės) draudimui,

– 1,5% – draudimui nuo nedarbo,

– 1% – nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimui,

– 3% – lėšos,pervestos į privalomąjį sveikatos draudimo fondą.

VSDF biudžeto deficitas praėjusį mėnesį buvo beveik 15 mln.Lt mažesnis nei

planuotas

Negalutiniais duomenimis spalio mėnesį “Sodra” surinko 98,9 proc. planuotų

socialinio draudimo įmokų – 359 mln.Lt (planuota – 363 mln.Lt), tačiau

VSDF biudžeto išlaidos praėjusį mėnesį buvo net 18,9 mln.LT mažesnės nei

planuota – 362,1 mln.Lt. Spalio mėnesio išlaidos viršijo pajamas tik 3,1

mln.Lt, taigi biudžeto deficitas buvo beveik 15mln.Lt mažesnis nei

planuotas.

Per šių metų dešimt mėnesių VSDF biudžeto įplaukos preliminariai buvo

3,53 mlrd. Litų. Surinkta 98,9 proc. planuotų pajamų. VSDF biudžeto

išlaidos per 2001 m. sausio – spalio mėnesius ssudarė 3,58 mlrd. Litų.

2001 m. dešimties mėnesių biudžeto deficitą sudaro 54 mln.Lt. Praėjusių

metų to paties laikotarpio deficitas buvo 219 mln.Lt.

“Sodros” deficitas

2000 –ųjų pradžioje Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas buvo

padidintas nuo 31 iki 34%, tačiau “Sodra” metus baigė su 250 mln.Lt

biudžeto deficitu.

Seimo patvirtintame 2001 m. “Sodros” biudžete numatyta, kad pajamos viršys

išlaidas 32,19 mln.Lt.

2000 m. biudžete buvo planuota, kad pajamos išlaidas turėtu viršyti 28

mln.Lt.

Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokos

Pašalpos

– ligos

– motinystės

– motinystės(tėvystės)

Pensijos

– senatvės

– invalidumo

– našlių ir našlaičių

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokos

– ligos pašalpa

– netekto darbingumo vienkartinė kompensacija

– netekto darbingumo periodinė kompensacija

– periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus

– laidojimo pašalpa

Socialinė apsauga

Lietuvos socialinės apsaugos sistema pradėta reformuoti atkūrus

nepriklausomybę. 1990 – 1991 m. padėti pagrindai socialinio draudimo ir

socialinės paramos . Socialinių draudimo pensijų sistemos reforma įvykdyta

1994 metais. Socialinė apsauga buvo nuolat plėtojama ir modifikuojama,

siekiant ją geriau ją pritaikyti prie kintančių realijų, tačiau

pagrindiniai reformos įteisinti išlaikyti

Socialinę apsaugą Lietuvoje sudaro valstybinis socialinis draudimas ir

socialinė parama. Socialinę apsaugą daugiausia vykdo tik valstybinės

institucijos. Socialinis draudimas turi atskirą biudžetą (fondą) ir yra

administruojamas centralizuotai. Tuo tarpu socialinės paramos sistema yra

decentralizuota, pavaldi vietos savivaldybių administracijai.

Lietuvos socialinės apsaugos sistemos struktūra

|Socialinė apsauga |

|Socialinis |Socialinė parama |Specialiosios |

|draudimas | |socialinės |

| | |išmokos |

| | |os | | |

| | | |mas | |

|ligų |jos | | | |

Svarbiausi socialinę apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir teisės aktų

padaryti pakeitimai 1999 – 2000 m. Didžiausios įtakos turintis socialinės

apsaugos sistemai įstatymas – tai 1999 m. priimtas Pensijų fondų įstatymas,

įsigaliojęs 2000 m. sausio 1 d. Šis įstatymas įteisina galimybę draustis

papildomu pensiniu draudimu šalia valstybinio socialinio pensijų draudimo

sistemos, t.y. savanoriškas dalyvavimas pensijų fonduose nėra alternatyva

valstybiniam socialiniam draudimui. Nors įstatymas galioja jau beveik

metus, tačiau pensijų fondų , sudarančių galimybę gauti papildomų

pajamų

senatvėje, Lietuvoje kol kas neįsikūrė. Tas faktas, kad nebuvo pasinaudota

galimybe steigti pensijų fondus, aiškintinas keletu priežasčių. Pirmiausia

daugelis Lietuvos įmonių ir dirbančiųjų dėl sunkios ekonominės padėties

neišgali susimokėti privalomojo socialinio draudimo įmokų, jau nekalbant

apie papildomą pensijų draudimą. Antra priežastis būtų ta, kad savanoriškas

dalyvavimas papildomame pensijų fondų draudime nėra pakankamai skatinamas.

Asmuo, apsisprendęs draustis papildomai, moka tokio pat dydžio socialinio

draudimo įmokas privalomajam valstybiniam draudimui, kaip ir kiti

apdraustieji.

Socialinė paslauga, nepaisant akivaizdaus progreso šioje srityje

paskutiniaisiais metais, Lietuvoje vis dar yra nepakankamai išplėtota tiek

kiekybės, tiek kokybės ppožiūriu. Socialinių paslaugų poreikis savivaldybėse

yra labai didelis ir gana skirtingas, atsiranda vis naujų socialiai remtinų

gyventojų grupių. Plėtojant socialinių paslaugų sistemą, prioritetas

teikiamas pagalbos bei kitų nestacionarių socialinių paslaugų

organizavimui.

Socialinės raidos požiūriu, Lietuvos gyventojai turi labai skirtingas

galimybes dirbti, gauti darbo ir kitų pajamų – tai priklauso nuo to,

kokiame rajone jie gyvena. Šios aplinkybės lemia ir didesnį ar mažesnį

socialinės apsaugos poreikį. Lietuvoje vienam kaimo gyventojui išmokama kur

kas daugiau socialinio draudimo ir socialinės paramos išmokų nei vienam

miesto gyventojui. Rimta problema yra kaimo gyventojų socialinis ir

sveikatos draudimas.Žemas pragyvenimo lygis kaimo vietovėse yra viena

priežasčių, kodėl dauguma žmonių vengia mokėti socialinio draudimo įmokas

arba jas moka nereguliariai.

Vakarų valstybėse tokios akivaizdžios diferenciacijos tarp miesto ir kaimo

gyventojams teikiamos socialinės apsaugos nėra.

Po palyginti spartaus ekonominio augimo metų, kuriuos Lietuva išgyveno 1994

– 11995 m., prasidėjo nuosmukis. Tam įtakos turėjo ir išorinės priežastys:

nepalankios tendencijos Vidurio ir Rytų Europos rinkose ir aštrėjanti

tarptautinė konkurencija, bei vidiniai veiksniai: institucinėje plotmėje

išlikę centralizuotos sistemos elementai, monopolizuota rinka ir

nepakankamos investicijos į mokslą bei švietimą. Per 1999 m. BVP sumažėjo

4,1% , o nedarbas pasiekė 8,4% (pagal Darbo biržos duomenis) ir 14,1%(pagal

darbo jėgos tyrimus).

Didžiąją bedarbių dalį sudarė jaunimas. 1999 m. pradžioje, Darbo biržos

duomenimis, jaunimo iki 25 metų amžiaus nedarbas pasiekė 26,5%. 2000 m.

pradžioje šis skaičius jau šoktelėjo iki 27,1%.

Švietimas

Labiausiai pastebimi kaimo ir miesto švietimo skirtumai. Miesto vietovėse

aukštąjį išsilavinimą turintys mokytojai sudaro apie 90% visų mokytojų, o

kaimo vietovėse – 77%.Miestuose didesnės galimybės siekti aukštojo,

aukštesniojo ir profesinio išsilavinimo.

Švietimo struktūra

Ikimokyklinis ugdymas.Atkūrus nepriklausomybę, ėmė mažėti ikimokyklinių

įstaigų ir vietų jose skaičius, todėl vaikams ikimokyklinio ugdymo

įstaigose ššiuo metu trūksta vietų.

Moksleivių ir studentų skaičiaus pokyčiai.Augant mokslo prestižui, daugėjo

moksleivių ir studentų : per penkerius metus mokslus einančio jaunimo iki

25 metų amžiaus dalis išaugo nuo 64 iki 75 procentų. Tačiau pagal mokslus

einančio jaunimo mastą Lietuva vis dar atsilieka nuo daugelio Europos

šalių.

Privalomas mokslas. 1998-1999 m. mokėsi 96% 7-15 m. vaikų. Per paskutinius

trejus metus nesimokančių vaikų dalis sumažėjo.

Tolesnis mokymasis baigus privalomąjį mokslą.Kasmet vis daugiau moksleivių,

įgiję privalomąjį išsimokslinimą, mokosi toliau. 1998 m. tęsiančių mokslą

moksleivių dalis buvo didžiausia – 99,5% . Beveik kas antras moksleivis,

baigęs vidurinę mokyklą, siekia aukštojo mokslo.Nuo 1995 m. studentų

skaičius aukštosiose mokyklose pradėjo sparčiai augti ir 1999 m. mokėsi 84

tūkst. studentų. Vis daugiau studentų įgyja aukštojo mokslo diplomą, tęsia

studijas magistratūroje ir doktorantūroje.

Švietimo finansavimas.Švietimui kasmet skiriama didžiausia nacionalinio

biudžeto dalis. 1998 m. iš nacionalinio biudžeto skirta dvigubai daugiau

lėšų nei 1995 m. Tačiau lėšų vis dėlto trūksta, ypač naujų darželių ir

mokyklų statybai.

Nusikalstamumas

Nusikalstamumo miestuose rodiklis didesnis negu kaimo vietovėse. Tačiau

smurtinių nusikaltimų kaimo vietovėse padaroma daugiau nei miestuose.

Tyčinių žmogžudysčių skaičius 10000 gyventojų kaimo vietovėse apie 30

didesnis negu miestuose.

Užregistruoti nusikaltimai

| |Sausis-liepa |Padidėjimas,sumažėjimas(-)|

| | |,% |

| |2000 |2001 | |

|Užregistruot|45694 |3,5 |

|a |47285 | |

|nusikaltimų | |11,5 |

|Tyčiniai |208 |0,0 |

|nužudymai |232 |-7,9 |

|Tyčiniai | |-1,5 |

|sunkūs kūno |251 |-8,4 |

|sužalojimai |251 | |

|Išžaginimai |101 | |

|Vagystės |93 | |

|chuliganizma|29450 | |

|s |28996 | |

| |1578 | |

| |1445 | |

Gyventojų skaičius

Pirmieji 2001 m. gyventojų surašymo duomenys

Išankstiniais gyventojų surašymo duomenimis, 2001 metų balandžio 6 dieną

Lietuvos Respublikoje gyveno 3491 tūkst. nuolatinių gyventojų, iš jų mieste

2345 tūkst., kaime – 1146 tūkst. gyventojų. Surašyta 1632,1 tūkst. vyrų ir

1858,7 tūkst. moterų, kas atitinkamai sudarė 46,8 ir 53,2 procento.

Lietuvos gyventojų skaičius 1966 m. viršijo 3 mln. ir didėjo iki 1992 m.

Vėliau dėl migracijos ir neigiamos natūralios gyventojų kaitos ėmė mažėti.

Pagrindiniai ggyventojų skaičiaus mažėjimo priežastys yra šios :

1. surašymas suteikė galimybę eliminuoti sovietinio surašymo metu

centralizuotai padidintą gyventojų skaičių ir po nepriklausomybės

atkūrimo išvykusius be išregistravimo buvusius sovietinės armijos

kariškius ir jų šeimų narius;

2. nesurašyti Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykę į užsienį pagal

turistines vizas, dirbti ar mokytis ir ten pasilikę.

Miesto ir kaimo gyventojų lyginamasis svoris Lietuvoje tapo lygus 1970 m.,

o nuo 1992 m. miesto gyventojų skaičius ėmė mažėti didėjant kaimo gyventojų

skaičiui. Paskutinio surašymo duomenimis palyginti su 1989 m., mieste

gyventojų sumažėjo 142 tūkst., kaime – 42 tūkst. Tai įvyko dėl gyventojų

migracijos krypčių pasikeitimo. Pagrindinė migracijos kryptis „iš kaimo į

miestą“ ėmė keistis : padidėjo miesto gyventojų migracija į užsienio šalis,

kai kurie gyventojai keliasi į kaimus. Tačiau miesto ir kaimo gyventojų

lyginamasis svoris išliko beveik nepakitęs.

Situacijos darbo rinkoje apžvalga

Šalyje sumažėjo darbo jėga

Statistikos departamentas pateikė naują darbo jėgos rodiklį – 2001 m. II

ketvirčio darbo jėgą. Ją sudaro 1743,4 tūkst. užimtų gyventojų ir bedarbių,

ieškančių darbo.

Lyginant su 1999 m. darbo jėga (vidutiniu metiniu skaičiumi), šalies darbo

jėgos rodiklis sumažėjo beveik 53 tūkst. Vyrų ir moterų santykis darbo

jėgoje sudaro po 50 proc. (1999 m. darbo jėga buvo atitinkamai 50,9 ir 49,1

proc.).

Per tą patį laikotarpį jaunimo darbo jėga sumažėjo dar labiau – daugiau nei

70 tūkst. Dėl šių priežasčių 2001 m. spalio pab. šalyje išaugo nedarbo

lygis, esant sumažėjusiam bedarbių skaičiui.

Sumažėjo bedarbių skaičius

Spalio mėn. vidutiniškai per dieną terutorinėse darbo biržose naujai

registravosi po 950 bedarbių (rugsėjo mėn. – 1050). Iš viso per spalio mėn.

į teritorines darbo biržas kreipėsi 21,9 tūkst. bedarbių, o nuo metų

pradžios – 212,7 tūkst. (5,4 tūkst. arba 2,5 proc. mažiau negu 2000 m. per

tą patį laikotarpį).

2001 m. lapkričio 1 d. šalyje buvo registruota 213,5 tūkst. bedarbių, 2,1

tūkst. mažiau negu spalio 1 d. Tarp bedarbių moterys sudarė 48,6 proc.,

vyrai – 51,4 proc., jaunimas 13,7 proc. Ilgalaikių bedarbių dalis per

mėnesį išaugo nuo 31,9 iki 32,2 proc. Iš lapkričio 1 d. registruotų

bedarbių pašalpas gavo 30,6 tūkst. arba 14,4 proc.

Nedarbo lygis

Nedarbo lygis šalyje 2001 m. lapkričio 1 d.sudarė 12,2 proc. Lyginant su

2000 m. lapkričio 1 d.nedarbas išaugo 0,5 punkto.

Pasikeitęs vyrų ir moterų santykis darbo jėgoje lėmė, kad padidėjo

skirtumas tarp vyrų ir moterų darbo lygių: lapkričio 1 d. vyrų nedarbas

siekė 12,6 proc.,moterų – 11,9 proc. Praėjusį mėnesį šis skirtumas sudarė

0,4 punkto.

Žymiai sumažėjus jaunimo darbo jėgai, jaunimo nedarbo lygis išaugo iki 18,9

proc.

Didžiausias nedarbas Druskininkuose,Mažeikiuose ir Lazdijuose

Didžiausias teritorinis nedarbo lygio skirtumas lapkričio 1 d. siekė 21

punktą:Druskininkuose buvo registruotas aukščiausias nedarbo lygis šalyje –

27,9 proc., Kretingos rajone žemiausias – 6,7 proc.

Iš 60 šalies savivaldybių, kurias aptarnauja teritorinės darbo

biržos,

šešiose savivaldybėse nedarbo lygis didesnis negu 20 proc., kas ketvirtoje

– mažesnis negu 10 proc.

Didžiausių šalies miestų darbo biržose registruotas nedarbo lygis:Vilniaus

– 8,7 proc.,Kauno – 8,5 proc.,Klaipėdos – 9,4 proc.,Šiaulių – 14,0

proc.,Panevežio – 16,2 proc.

Išlieka didelė darbo jėgos paklausa

Darbo vietų pasiūla spalio mėnesį, kaip ir rugsėjį, sudarė beveik 16 tūkst.

Laisvų darbo vietų skaičius, lyginant su rugsėju, išaugo paslaugų sferoje

(10 proc.). Lyginant su praeitais metais, siūlomų darbo vietų skaičius

išaugo 17,7 proc.

Nuo metų pradžios šalyje užregistruota beveik 116 tūkst. darbo vietų, iš jų

– 74 tūkst. naujų darbo vietų nuolatiniam darbui. Tai 21,1 tūkst. arba 19.6

proc. daugiau negu 2000 m. sausio – spalio mėn. Terminuotam darbui per tą

patį laikotarpį darbo vietų pasiūlyta apie 42 tūkst. – beveik 50 proc.

daugiau negu pernai.

Priedas

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonominė ir socialinė raida

Bendras vidaus produktas

|1998 |10747 |6084 |5229 |

|1999 |10664 |6662 |5194 |

|2000 |11232 |7150 |5031 |

|I ketv. |2526 |1646 |1213 |

|II ketv. |2812 |1768 |1339 |

|III ketv. |3006 |1767 |1249 |

|IV ketv. |2879 |1956 |1230 |

|2001 | | | |

|I ketv. |2671 |1743 |1268 |

BVP, tenkantis vienam gyventojui, JAV dol.

|1996 m. |2128 |2012 |2961 |

|1997 m. |2587 |2283 |3178 |

|1998 m. |2903 |2484 |3607 |

|1999 m. |2882 |2574 |3601 |

|2000 m. |3039 |3013 |3502 |

Užsienio prekyba, mln. JAV dol.

|Eksportas |1187 |864 |1040 |

|Importas |1541 |1400 |1329 |

|Balansas |-354 |-536 |-289 |

Nedarbas

|Bedarbių |217,1 |92,5 |51,9 |

|Nedarbo lygis |12,1 |7,7 |6,0 |

|Nedarbo lygis |16,6 |13,5 |12,4 |

Literatūros sąrašas

1. Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje 2000, Vilnius

2. Statistikos departamentas. Lietuvos ekonominė ir socialinė raida – 2001,

Vilnius

3. Socialiniai pokyčiai: Lietuva 1990/1998

4. www.std.lt

5. www.sodra.lt

6. Periodinis leidinys “Verslo žinios”