Vidinė verslo aplinka

ĮVADAS

Vidinė verslo aplinka – tai veiksniai tiesiogiai susiję su verslininko galimybėmis, tai yra vartotojai, tarpininkai, konkurentai, darbo ištekliai ir pan. Kiekvienas vartotojas skiriasi savo skoniu charakteriu norais ir įpročiais.

Tik išanalizavus vartotojo porekius galima pateikti jam tai, ko jis nori, ką gali įvertinti ir ką gali apmokėti. Svarbu yra įvertinti, kas nulemia vartotojo pasirinkimas: kaina kokybė tiekimo terminai, aptarnavimas, asmeniniai kontaktai, politiniai įsitikinimai.

Kitas vidinys verslo aplinkos veiksnys – konkurentai. Dažnai konkurentai lemia kokia produkcija gaminti ir kokia kkaina parduoti. Konkurencija vyksta ne tik dėl vartotojo, bet ir dėl darbo išteklių, medžiagų, kapitalo ir teisės taikyti technikos naujoves. Nuo konkurencijos lygio priklauso verslininko darbo sąlygos, santykiai su pavaldiniais, darbo užmokestis. Kiekvienas verslininkas turi būti gerai susipažines su savo konkurentais turi pasimokyti iš jų, tada jis galės nuspręsti kiek turi kainuoti jo produkcija.

Dar vienas vidinis verslo veiksnys yra tiekėjai. Jų pasirinkimas yra rizikingas veiksmas, todėl prieš juos pairenkant juos reikia ištirti.

Šio metu įmonė kurioje aš dirbu,jau įsitvirtinusi nnetik Lietuvoje,bet ir Latvijoje,Estijoje ir apima Kaliningrado srytį. Visi mes vienaip ar kitaip susiję su pasaulio ekonomika. Tačiau su pasaulio ekonomika esame susiję ne vien kaip užsieninių prekių ir paslaugų vartotojai. Pasaulio ekonomika apima visus žmonių, verslo ir valstybių tarpusavio ssantykius, kurie peržengia valstybių sienas, kartais net ir neteisėtai. Pasaulio ekonomikos kriterijais vadovaudamiesi, siekiame tam tikrų politikos ar ekologijos tikslų. Apskritai visa, kas peržengia valstybių sienas – paslaugos, prekės arba pervesti pinigai – sudaro pasaulio ekonomikos dalį. Maisto produktų importas, automobilių eksportas, investicijos užsienyje, net paslaugos, kaip antai: kino filmai ar turizmas – tai kiekvienos šalies įnašas į pasaulio ekonomikos veiklą.

Įmonės valdymas

Įmonėje yra toks funkcinis valdymo paskyrstymas:

a) direktoriaus funkcijos:

• darbas su personalu,

• marketingas,

• gamybos planavimas,

• veiklos kontrolė;

b) buhalterio funkcijos:

operatyvinė ir periodinė buhalterinė apskaita.

c) pamainos menedžerio funkcijos:

žaliavų poreikio skaičiavimas ir užsakymų pateikimas,

gamyba,

atadargų saugojimas ir apskaita,

paslaugų tiekimo kokybės kontrolė.

UAB New Vision Baltija produkcija ir paslaugos ir paslaugos yra skiriamos miesto ir nuolatinių gyventojų greitam, kokybiškam ir gana nebrangiam aptarnavimui.

Konkurencija

Reikia įvertinti konkurencinės aplinkos ppoveikį verslui yra išskiriami trys konkurencijos tipai:

Rūšinė konkurencija – tai konkurencija tarp tos pačios rūšies gaminių;

Funkcinė konkurencija – tai konkurencija, kuomet konkuruoja skirtingos prekės tenkinančios tą patį poreikį;

Komercinė konkurencija – k Įmonės išorinė aplinka

Tai nuo verslininko nepriklausanti aplinka, tai yra gamtos aplinka, politinė – teisinė aplinka, ekonominė aplinka, konkurencinė aplinka, technologinė aplinka, socialinė – kultūrinė aplinka ir pan. Pati svarbiausia išorinė verslo aplinka yra gamta. Tiktai ji gali aprūpinti žaliavomis, o jos ištekliai yra riboti.

Įmonės teisinė aplinka

Kita svarbi iišorinė verslo aplinka yra politinė teisė. Verslininkas turi reaguoti į vyriausybės nutarimus, juridinius aktus, kurie skirstomi į:

1) aktai kurie apibrežia konkurencines sąlygas,

2) aktai reguliuojantys konkurentų veiksmus

3) aktai, reguliuojantys atskiras verslininkų veiksmų rūšis,

UAB New Vision Baltija reglamentuoja šie Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisiniai aktai:

Lietuvos Respublikos konstitucija,

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas,

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas,

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas,

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymas,

Lietuvos Respublikos apskaitos pagrindų įstatymas

.

UAB New Vision Baltija atsižvelgia į Vilniaus miesto valdybos priimtus nutarimus, reguliuojančius licenzijų kainas ir kitus verslo vykdymo aspektus.

Įmonės ekonominė ir socialinė aplinka

Ekonominė aplinka veikia verslininką per vartotojus, jų perkamosios galios svyravimus. Perkamoji galia priklauso nuo pajamų lygio, kainų lygio, taupymo lygio, kredito gavimo aplinkybių.

Nepriklausomos Lietuvos teigiamais, paslankiais verslui ekonomikos poslinkiais, laikytina:

• Užsienio šalių kapitalo pritraukimas, įgyvendinti konkrečius investicinius projektus;

• Kainodara: lemiama kainų dalis respublikoje, susiformuoja be vyriausybės kišimosi, t.y susidaro prekių arba paslaugų paklausos ir pasiūlos santykio pagrindu;

• Dirbančiujų atlyginimo kilimas ir tuo pačiu perkamosios galios didėjimas.

Nepalankūs verslui ekonominiai veiksniai:

• Pagrindinių ekonominių ir socialinių rodiklių blogėjimas (mažėja pramonės produkcijos apimtis, žemės ūkio produkcijos gamyba, pervežtų krovinių kiekis);

• Ekonomiškai nepagrįstos mokesčių normos, stabdančios g Sudėtingą prekių pervežimo per Lietuvos valstybinę sieną, dokumentų įforminimo, bei jų kontrolės pasienio postuos tvarka;

• Infliacijos didėjimas ir socialinė įtampa;

Verslo aplinkos analizė rodo, kad:

1) Didėjant politiniam, teisiniam ir ekonominiam vverslo aplinkos stabilumui atsiranda galimybė gana tiksliai prognozuoti ne tik artimą, bet ir tolimesnię verslo ateitį;

2) Didėjančios Lietuvos gyventojų relios pajamos sukuria prielaidas paslaugų verslui išvystyti;

Keičiasi žmonių požiuris į laisvalaikio praleidimo būdus. Daugelis ieško ramaus, romantiško ir be abejonės prestižinio kampelio. Paslaugos kokybę galima nustatyti tik ja pasinaudojus, todėl klientų patirtis, paslaugų kiekybinės savybės, jų skiriamieji požymiai turi didesnę įtaką pardavimų saktinimui negu žodinė informacija ar rekomendacija prieš paslaugos pardavimą..

Dėl šių priežasčių įmonė didžiausia dėmesį teikia marketingui po pardavimo:

• Siekia kokybiškos klientų poreikų patenkinimo garantijos;

• skatina pozityvią žodine reklamą (per žodinę klientų informaciją kitiems žmonėms, perteikiančią paties kliento nuomonę apie paslaugų kokybę

Organizacija skiria lėšų iš biudžeto tradicinėms marketingo priemonėms: reklamai ir prezentacijų organizavimui, kainų nuolaidoms.

Verslo priežiūros institucijų analizė

Įmonė turi vykdyti visų verslo priežiuros institucijų nurodymus. Nuo pat restorano įkurimo dienos jį lydi šios institucijos:

• Darbų sauga,

• Priešgaisrinė sauga,

• Higienos centras,

• Kokybės inspekcija,

• Metereologijos tarnyba,

• Mokesčių inspekcija,

• Mokesčių policija,

• Ekonominė policija,

• Viešosios tvarkos policija.

Darbų sauga:

1) 3darbų saugos žurnalai;

2) Priimant darbuotoją pildomos darbo sutartys ir registruojamos į darbo sutarčių žurnalą. “Sodrai” tą pačią dieną pranešama apie naują darbuotoją;

3) Paruoštos darbo instrukcijos ir grafikai.

Priešgaisrinė sauga:

1) 3 priešgaisrinės saugos žurnalai;

2) Patalpose yra gesintuvai, kurie pripildomi kasmet;

3) Patalpose išvedžiota piešgaisrinė signalizacija;

4) Paruoštas patalpų evakuacijos planas ir t.t

Vadovo darbo stilius

Mano įmonėje vadovai moka bendrautį su pavaldiniais ir jų bedravimo kultūra yra llabai įšlavinta. Valdymo stilius yra sudėtinga vadovo ir pavaldinių santykių visuma. Vadovas atlieka jam pavestas funkcijas tik jam būdingu, individualiu stiliumi. Kiekvieno vadovo darbo stilius individualus, nes nepakrtojamos tiek jo asmeninės, tiek ir vadovaujamo kolektyvo savybės.

Galima išskirti keletą pagrindinių veiksnių, lemiančių vienokį ar kitokį vadovo darbo stilių: organizacijos ar įmonės, kuriai vadovaujama specifika- jos tikslai ir užduotys; gamybinė aplinka- veiklos organizavimo formos, technologinis gamybos lygis; vadovaujamo kolektyvo ypatumai- jo sudėtis, pasiruošimo lygis, tarpusavio santykių pobūdis.

Galima drąsiai teigti, kad vadovas be autoriteto- prastas vadovas. Autoritetas- tai visuotinai pripažinta, neformali žmogaus įtaka. Skiriamos dvi autoriteto rūšys: autoritetas, įgyjamas kartu su pareigybiniu statusu (formalus) ir išsikovojamas paties vadovo (realus). Vadovas, kuris suranda teisingą bendravimo su pavaldiniais stilių, greitai įgyja realų autoritetą.

Vadovo darbo stilius nėra tik asmeninis vadovo reikalas. Nuo jo didžia dalimi priklauso visos įmonės ar organizacijos veiklos rezultatai, jo vadovaujamų žmonių pasitenkinimas darbu.

Vadovo ir pavaldinių santykių įvairovė ir sudėtingumas lemia konkrečių valdymo stilių įvairovę, tačiau joje, galima išskirti tam tikrus parametrus arba kriterijus, pagal kuriuos pastebimi vadovui būdingi bruožai, kurie grupuojami ir analizuojami.

Iki šiol nėra vieningos individualaus valdymo stiliaus klasifikacijos. Skirtingi autoriai ir mokyklos įvairiai juos klasifikuoja.

Vadovo darbo stilius pirmą kartą bandė apibendrinti Platonas savo veikale ‘Valstybė’ . Jis

vadovus klasifikuoja taip:

Vadovas timokratas – vadovas, kurio valdymo stilių formuoja jo išdidumas bei valdžios troškimas.

Vadovas demokratas- vadovas, kuris pareigas įgyja burtų ar rinkimų keliu. Tokiam valdymo stiliui būdinga visų piliečių lygybė.

Vadovas tironas- vadovas, kurio valdymo stilių formuoja jo žiaurūs polinkiai.

Vadovas, kurio valdymo stilius oligarchinis- tokio vadovo pagrindinis motyvas yra gobšumas.

Individualų valdymo stilių remdamasis eksperimentais pirmasis nagrinėjo amerikiečių psichologas Kurtas Levinas 1938 metais. Jis išskyrė šiuos pagrindinius vadovų tipus: autoritarinis arba valdingas, liberalus arba anarchinis, demokratiškas arba kolegialus. Ši klasifikacija dabar iir yra plačiausiai naudojama.

Demokratinis vadovo darbo stilius

Demokratiškas vadovas, skirtingai nei autokratas, žmones valdo be grubaus spaudimo,

remdamasis jų sugebėjimais ir gerbdamas juos. Toks vadovas linkęs daugumą klausimų spręsti kolegialiai, pasitariant ir pasvarstant. Vadovas demokratas asmeniškai sprendžia tik ypatingai sudėtigus klausimus, visą kitą palikdamas nuspręsti kolektyvui. Jis skatina pavaldinių iniciatyvą, suteikia jiems galimybę dirbti savarankiškai, tuo pačiu stengdamasis ugdyti tokius darbuotojus, kuriems įmonės ar organizacijos tikslas taptų jų pačių tikslu. Anot R.Razausko, demokrato mėgstama frazė: ‘Jūs turite teisę spręsti pats’.

Organizatoriniai vadovo ssugebėjimai apima sugebėjimą formuluoti užduotis ir nurodymus pavaldiniams, sugebėjimą ne tik operatyviai priimti sprendimus, bet ir juos įgyvendinti, o taip pat sugebėjimą vykdyti efektyvią pavaldinių veiklos kontrolę. Beje, gabaus organizatoriaus reiklumas niekada nevirsta užsispyrimu ir kitų nuomonės nepaisymu. Vadovas- administratorius tturi sugebėti organizuoti teisingą atsakomybės ir darbų paskirtymą tarp pavaldinių, turi sugebėti teikti pavaldiniams reikiamą informaciją apie darbo specifiką.

IŠVADOS

Tendencijos pasaulio ekonomikoje leidžia mums pažvelgti į ateiti ir integruotis į Europą,kuo ir siekia įmonė kurioje aš dabar dirbu ir numatyti keleta būsimų perspektyvų bei problemų. Išnagrinėjus pagrindines tendencijas mes matome, kad viskas ekonomikoje yra sudėtinga ir lengva tuo pat metu. Bet svarbu atsižvelgti ir į daugelį faktorių.

XX – XXI a. rubežius pasižymėjo perėjimu prie industrinės visuomenės. Dabar gamyboje ir vartojime vyrauja paslaugų sfera. Išaugo svarba pasaulio ekonomikoje. Visuomenė įgijo aukštą išsilavinimo lygį, naują požiūrį į darbą ir padidintą dėmesį aplinkosaugai. Ji peraugo į informacinę visuomenę. . Integracija – ekonomikų susiliejimas į vieningą ūkinį kompleksą, gilių ir tvirtų ekonominių šalių kkompanijų ryšių pagrindu. Taip susikuria integracijos susivienijimai, reguliojantys šalių-narių integracijos procesus. Organizacijos įvairiai reaguoja į augančią tarpusavio ekonominę priklausomybę. Auga ekonominė konkurencija tarp įmonių, ribojant ekonomikos poveikį bei siekiant „apsaugoti“ savo ekonomiką nuo išorės spaudimo muitais, kvotomis, pinigų srautų apribojimais ir kitokiomis priemonėmis. Išaugusi tarpusavio priklausomybė apriboja galimybes vykdyti savarankišką pinigų ar fiskalinę politiką. Išaugęs kapitalo mobilumas apriboja ekonominės politikos galimybes ir sukuria spaudimą vykdyti rinkai naudingą politiką.

Globalizacija, kaip ir kiekvienas reiškinys, turi tiek teigiamų, tiek neigiamų pusių. Tačiau ttinkamai pasinaudojus jų suteikiamomis galimybėmis, technologijos pažanga ir augantys ryšiai tarp šalių gali sudaryti tvirtą pagrindą įmonių ekonominei plėtrai. Bet kokiu atveju, neigti globalizacijos poveikį yra beprasmiška, o bandyti apsisaugoti nuo jo – ekonomiškai nenaudinga.

Ekonominės veiklos sudėtingumas šiuo metu reikalauja žinių ekonominėje ir socialinėje sferoje, poindustrinės visuomenės naujo mentaliteto supratimo. Todėl labai svarbu žinoti ir suprasti naujas pasaulio ekonomikos tendencijas.