Kompiuterinės braižybos egzamino konspektas

1. AutoCAD programos aplinka. Atsivėrusį AutoCAD pradinį langą sudaro šios dalys:Komandų meniu juosta (menu bar) kuriame pateikiamos visos programos komandos.Įrankių juostos (toolbars) kuriose išdėstytos pasirinktos AutoCAD komandų grupės piktogramos. Paspaudus daugumą mygtukų iškarto vykdoma jį atitinkanti komanda.Vienas arba keli dokumentų langai, kuriuose braižomi reikalingi brėžiniai. Teksto (command line) lange išvedami vykdomų komandų, jų parametrų ir atsirandančių klaidų pranešimai. Taip pat šiame lange atsispindi visi vartotojo atliekami veiksmai. Būsenos eilutėje (status bar) išvedamos braižymo žymeklio koordinatės ir jungikliai, valdantys braižymo ir bbrėžinio vaizdavimo rėžimus

2. Matavimo vienetai ir jų tikslumas. Parinktų matavimo vienetų tikslumas apibrėžiamas Format->Units komanda, kurioje galima nustatyti matavimo vienetų formatą ir jų tikslumą, o taip pat kampų matavimo vienetų formatą, tikslumą ir kryptį. Pagal nutylėjimą vartojami dešimtainiai matavimo vienetai su keturiais skaitmenimis po kablelio, kampams matuojami laipsniais prieš laikrodžio rodyklę.

3. Brėžinio apimties ir ribų nustatymas. Brėžinio ribos nustatomos Format->Drawing Limits komanda, kurioje stačiakampė sritis apibrėžiama dviem kampais: apatiniu kairiuoju ir viršutiniu dešiniuoju kampu. Pasirinkus komandos ON parametrą – objektų bbrėžimas už brėžinio ribų bus draudžiamas, o OFF – objektai brėžiami neatsižvelgiant į brėžinio ribas. Brėžinio apimtis (Extent) stačiakampė sritis tarp brėžinio ribų kur jau nubrėžti brėžinio esiniai.

4. Koordinačių sistemos. Atskiriems brėžinio taškams nurodyti AutoCAD programa naudoja Dekarto koordinačių sistemą, vvadinamą pasauline koordinačių sistema. Šioje sistemoje X ašis žymi horizontalų atstumą, o Y ašis vertikalų. Koordinačių pora x ir y atskiriam kableliu (x,y) pasaulinės koordinačių pradžios taškas yra apatinėje kairiojoje braižymo srities dalyje. Pasaulinės koordinačių sistemos keisti negalima, tačiau leidžiama sudaryti vartotojo koordinačių sistemas (User Coordinate System) kurių skaičius brėžinyje nėra ribojamas.

5. Objektų savybės. Objektų savybes galima nustatyti objektų savybių įrankių juostoje (Object Properities) arba Format grupės komandomis: Layer. – sluoksnį, Color. – spalvą, Linetype. – linijos tipą, Lineweight. – linijos plotį ir Thicknes – objektų storį. Naujame brėžinyje jau yra nustatytos veikiamosios objektų savybės: nulinis sluoksnis, o spalvai linijos tipui ir pločiui – Bylayer reikšmė.pasirinkus šią reikšmę, atitinkama brėžiamo objekto savybė bus nustatyta pagal veikiamąjį sluoksnį.

6. Įrankių juostos ir jjų vaizdavimas. Įrankių juostos (toolbars), kurioje išdėstytos pasirinktos AutoCAD komandų grupes piktogramos. Paspaudus daugumą mygtukų iškarto vykdoma jį attinkanti komanda. Įrankių juostos piktogramų sąrašą galima keisti pagal poreikius. Galima įjungti ir išjungti nereikalingas piktogramų grupes, arba jas papildyti naujomis. Piktogramų grupes galima pasirinkti iš Toolbars sąrašo View->Toolbars. arba nuspaudus pelės dešiniąjį klavišą ant piktogramų sąrašo ir iš ten pasirinkus norima grupę ar punktą Customize.

7. Absoliutinės ir santykinės koordinatės. Koordinatės gali būti nurodomos absoliutinėmis ir santykinėmis – prieš koordinates įrašomas @ žženklas. Absoliutinės koordinatės skaičiuojamos nuo veikiamosios koordinačių sistemos pradžios taško, o santykinės – nuo paskutinio įvesto taško.

8. Grafinių objektų charakteringi taškai. Jeigu neįvedama jokia redagavimo komanda ir žymimi objektai, tai pažymėtų objektų charakteringi taškai vaizduojami kvadratėliais, kurie vadinami „rankenėlėmis“ (handle). Norint atšaukti tokį žymėjimą, reikia spausti Esc klavišą. Bakstelėjus dar kartą ant vienos iš tokių rankenėlių, jos kvadratėlis tampa baziniu ir yra išryškinamas. Vykdoma komanda priklauso nuo pasirinkto bazinio taško padėties ir objekto tipo. Vykdomą komandą galima pakeisti kita, bakstelėjus dešiniuoju peles klavišu ir iš kontekstinio meniu pasirinkus kitą redagavimo komandą.

9. Grafinių objektų žymėjimas. Pažymėtų objektų linijos ekrane tampa brūkšninėmis, o jų būdingose vietos atsiranda apšviesti tuščiaviduriai kvadratėliai. Dažniausiai objektai pažymimi trim būdais: 1. Po vieną – spragtelti pele ties objektu; 2. Aprėminant langu (Window) – tempti pele iš kairės į dešinę nuo vieno lango kampo link priešingo įstrižainės kryptimi; pažymimi objektai, kurie visi patenka į šį langą; 3. Kertančiuoju langu (Crossing) – tempti pele iš dešinės į kairę nuo vieno lango kampo link priešingo įstrižainės kryptimi; pažymimi objektai kurie nevisi arba visi patenka į šį langą.

10. Darbas su brėžiniais. Brėžinius galima išsaugoti keisti jo vardą redaguoti, papildyti naujais objektais, trinti senus objektus, galima viena brėzini keisti kitu, galima keisti sluoksnius,liniju ttipa

11. Darbas su blokais. Blokai keletas apjungtų į vieną grupę objektų. Kiekvienas blokas gali turėti savo vardą arba būti bevardis. Tokių blokų kopijas galima įterpti į brėžinį kelis kartus, juos pasukti ir keisti jų mastelį. Norint blokus redaguoti naudojama Modify->Explode komanda kuri išskaido bloką atskirus objektus. Blokai yra patogūs tuo kad galima sukurti dažniausiai naudojamų simbolių, komponenčių ar standartų blokus ir juos paskui įterpti į naujus brėžinius, kada į brėžinį įterpiama bloko kopija, tai įterpiama tik nuoroda į tą bloką , todėl žymiai sumažėja brėžinio dydis. Bloką sudarantys objektai gali būti nubrėžti įvairiuose sluoksniuose, skirtingu linijos tipu ir pločiu, ši informacija bus išsaugoma todėl įterpiant bloką visi bloko objektai bus nubrėžti originaliame sluoksnyje ir originalia spalva bei linijos tipu, tai negalioja jei bloke yra objektų nubrėžtų nuliniame sluoksnyje ir jei jų spalva linijos tipas arba plotis yra – BYLAYER

12. Blokų saugojimas failuose. Klaviatūra surinkus wblock komandą ir atvėrus Write Block dialogo langą, galima išsaugoti atskirus brėžinio fragmentus kituose failuose 1. įjungus: Block: ir nurodžius jau sukurto brėžinio bloką, jis bus išsaugotas atskirame faile. Entire Drawing: visas brėžinys bus išsaugotas kaip atskiras blokas. Object: ir pažymėjus nubrėžtus objektus, jie bus išsaugoti faile. Šiuo atveju reikia nurodyti bloko įterpimo tašką (Base point) iir pažymėti bloką sudarančius objektus (Object). 2. File name įrašomas naujas failo vardas. 3. Location – nurodomas aplankas kuriame bus išsaugotas blokas. 4. Insert Units – pasirenkami įterpiant bloką matavimo vienetai.

13. Brėžinio vaizdavimo keitimas ekrane. View->Zoom komanda leidžia pakeisti vaizdo mastelį ir vietą ekrane. Extents – vaizduojama tik ta darbo sritis kurioje telpa visas brėžinys. All – vaizduojamas visas brėžinio vaizdas. Out – vaizdo mažinimas nustatytu masteliu. In – vaizdo didinimas nustatytu masteliu. Previous – grąžinami ankstesni brėžinio vaizdai.

14. Brėžinio stumdymas ekrane. Komanda Pan (View->Pan; Real time, Point, UP, Down , Right, Left) leidžia perkelti vaizdą į kitą ekrano vietą.

15. Perbraižyti brėžinio vaizdą. Komanda Redraw (View->Redraw) atnaujina ekrano vaizdą naikindama pagalbines žymes ir perbraižydama objektus, kurių vaizdo fragmentai ištinti redaguojant kitus objektus.

16. Braižymo rėžimų nustatymas: horizontalių ir vertikalių linijų braižymo nustatymas. Būsenos eilutėje įjungus ORTHO jungiklį, pele brėžiamos tik horizontalios arba vertikalios atkarpos, polilinijos arba juostos, t.y.tik tokias atkarpas kurios yra lygiagrečios ašims veikiamojoje koordinačių sistemoje. Rėžimas neveikia klaviatūra įvestiems taškams.

17. Žymeklio judėjimo intervalo keitimas. Būsenos eilutės SNAP jungiklis įjungia/išjungia pelės žymeklio judėjimo intervalą. Jeigu šis jungiklis įjungtas, tai pelės žymeklis darbo srityje juda iš anksto nustatytu intervalu. Šis intervalas apibrėžiamas Tools->Drafting Settings komandos Snap grupėje. Čia nurodomas

intervalas X, Y ašių kryptimis (Snap X spacing ir Snap Y spacing redagavimo laukai) judėjimo tinklelio pasukimo kampas (Angle) ir baziniai tinklelio taškai (X base, Y base).

18. Tinklelio nustatymas. Jungiklis GRID įjungia/išjungia pagalbinio tinklelio vaizdavimą. Jo tankis nustatomas Tools->Drafting Stettings komandos Grid X spacing ir Grid Y spacing redagavimo laukuose.jeigu tinklelis yra per tankus, tai ekrane jis nevaizduojamas.

19. Grafinių objektų charakteringų tašku paieška. Būsenos eilutės OSNAP mygtukas įjungia/išjungia automatinę charakteringų taškų paiešką. Automatiškai ieškomi charakteringi taškai apibrėžiami Tools->Drafting Setings jungikliais. CCharakteringų taškų tipai: Endpoint – aprenkamas artimiausias pažymėto objekto pabaigos taškas; Midpoint – parenkamas pažymėto objekto vidurio taškas; Intersection – parenkamas objektų sankirtos taškas; Apparent Intersection – surandamas įsivaizduojamas objektų sankirtos taškas; Center – parenkamas pažymėto apskritimo lanko arba elipsės centras; Quadrant – artimiausias nurodytam apskritimo elipsės arba lanko kvadrantas; Intersectios – parenkamas bloko, formos, atributų arba teksto įterpimo taškas; Perprendincular – parenkamas pažymėtos atkarpos lanko arba apskritimo taškas esantis statmenyje išvestame iš anksčiau nurodyto taško; Tangent – liestinės taško pparinkimas; Nearest – parenkamas artimiausias objekto taškas

20. Grafiniu objektų savybių keitimas. Žiūrėti 27

21. Objektų perkėlimas. Modify->Move komanda pažymėtus objektus perkelia iš vienos vietos į kitą. Baigus žymėti objektus būtina nurodyti bazinį tašką (Specify base point) o po to naują bazinio ttaško vietą (Specify second point) brėžinyje

22. Objektų pasukimas. Modify->Rotate pasuka pažymėtus objektus norimu kampu. Pažymėjus sukamus objektus nurodomas bazinis taškas apie kurį bus sukama(Specify base point:) ir kampas (Specify rotation angle:)

23. Objektų kontūrų keitimas.

24. Objektų naikinimas. Modify->Erase komanda ištrina visus pažymėtus objektus.

25. Atkūrimas išorinių objektų.

26. Objektų mastelio keitimas. Modify->scale keičia pažymėtų objektų dydį. Pažymėjus norimus objektus, nurodomas bazinis taškas (Specify base point:) ir didinimo koeficientas (Specify scale factor:) pasirinkus References parametrą nurodomas esamas objekto dydis (Reference lenght), o po to ir norimas (New Lenght).

27. Objektų savybių keitimas. Modify->Properities galiam keisti pažymėto objekto savybes. Atveriamas Properities langas ir jame pateikiamas objekto savybių sąrašas. Šio lango struktūra keičiasi priklausomai nuo pažymėto objekto. Visas savybių sąrašas gali būti rūšiuojamas pagal abėcėlę aarba pagal savybes.

28. Objektų dalinis trynimas. Modify->Erase komanda ištrina visus pažymėtus objektus

29. Objektų fiksuotų atkarpų, lankų trynimas. Modify->Break ištrina dalį pažymėto objekto tarp dviejų nurodytų taškų Modify->Trim pradžioje pažymimi objektai kurie yra pasirenkami kaip nupjovimo briaunos, po to paspaudus enter klavišą pažymimos trinamos atkarpos arba lankai.

30. Objektų lanko, tiesės pratesimas. Modify->lenghten keičia pasirinktų atkarpų ilgius arba lanku kampus pasirinkus objektą DELta keičiamas atkarpos arba lanko ilgis, Percent nurodoma procentais, Total nurodomas bendras ilgis arba kampas

31. Suskaidymas į atskirus objektus. Modify->Explode ssuskaido pažymėtus sudėtinius objektus i atskiras dalis. Jeigu skaidomas blokas tai jis bus suskaidytas i atskirus objektus ir jį sudarančius blokus, jei skaidoma polilinija tai ji suskaidoma į atskiras linijas. Matmuo išskaidomas į atskiras dedamąsias.

32. Polilinijos redagavimas. Modify->Polyline komanda redaguojamos polilinijos. Priklausomai nuo polilinijos tipo teksto lange išvedami skirtingi jos redagavimo parametrai

33. Objektų konstravimas. 33.1. kopijavimas, dauginimas. Modify->Copy komanda pažymėtus objektus kopijuoja i naują vietą. Komandos veikimas atitinka Move komandą. Norint iškarto sukurti kelias objekto kopijas būtinas pasirinkti Multiple parametrą ir tik po to nurodyti bazinį tašką (Specify base point) kiekvieną kartą nurodžius naują tašką bus nukopijuojami pažymėti objektai, kopijavimas baigiamas Enter klavišu

33.2. panašaus objekto formavimas. Modify->Offset sukuria naują lygiagretų pažymėtajam objektą. Pasirinkus komandą nurodomas atstumas nuo kurio bus formuojamas naujas objektas. Galima iškarto įvesti reikalingą atstumą (Specify offset distance or [Through]:)arba pasirinkus Through parametrą, nurodyti tašką, kurį turės kirsti sukurtas naujas objektas. Po to pažymimas kopijuojamas objektas (Select object to offset or 🙂 ir pabaigoje apytiksliai nurodoma pusė kurioje reikia formuoti naują objektą (Side to offset:)

33.3. veidrodiškas objekto formavimas. Modify->Mirror brėžia pažymėtų objektų veidrodinius atvaizdus, pažymėjus reikalingus objektus nurodomas pirmasis veidrodinės ašies taškas (Specify first point of mirror line:) po to antrasis taškas (Specify second point of mirror line:) vėėliau pasirinkus Yes atsakymą, pažymėti brėžinio objektai bus ištrinti o pasirinkus No – palikti brėžinyje.

33.4. sistemingas objektų formavimas poline arba šachmatine sistema. Modify->Array komanda formuoja nurodytą skaičių pažymėtų objektų kopijų. Kopijavimas vykdomas dviem būdais : kopijas galima išdėstyti stačiakampiu masyvu (Rectangular) arba kopijas sukant apie ašį (Polar). Pasirinkus Rectangular būdą , įvedamas kopijų eilučių (Enter number of rows:) ir stulpelių (Enter number of columns) skaičius. Po to nurodomas atstumas tarp eilučių (Enter the distance between rows) ir stulpelių (Enter the distance betwen columns).

Pasirinkus Polar būdą, įvedamos sukimosi ašies apie kuria bus formuojamos objektų kopijos, koordinatės (Specify center point of array:) po to įvedamas reikalingų kopijų, įtraukiant ir originalią, skaičius (Enter number of items in the array:) nurodomas kampas kuriuo sukami kopijuojami objektai (Specify the angle to fill) galiausiai apibrėžiamas kopijuojamų objektų išdėstymas. Atsakius Yes į Rotate arrayed objects? Kopijuojami objektai bus atitinkamai pasukami.

33.5. kampų užapvalinimas. Modify->Fillet sklandžiai apijungia du objektus lanku kurio spindulys įvedamas Radius parametru.

33.6. kampų nupjovimas. Modyfy->chamfer nutrina dviejų atkarpų dalis ir apjungia jas tiese linija. Šios linijos padėtį apsprendžia Distance parametras, kuriame nurodomas pirmosios trinamos dalies ilgis (Enter first chamfer distance) o po to ir antrosios dalies ilgis (Enter second chamfer distance). Pasirinkus Angle parametrą reikia nurodyti piirmosios atkarpos dalies ilgį ir antrosios kampą.

34. Matmenų braižymas: linijinių, kampinių, apskritiminių. Dimension->Linear linijiniai matmenys žymi atstumą tarp dviejų nurodytų taškų esamos koordinačių sistemos xOy plokštumoje. Galima žymėti du taškus tarp kurių matuojamas atstumas arba patį objektą. Dimension->Angular kampiniai matmenys matuoja kampus laipsniais. Matuojamą kampą galima nurodyti keliais būdais: 1. pažymėti du matuojamo apskritimo taškus 2. pažymėti lanką 3. pažymėti dvi atkarpas 4. paspaudus enter klavišą, nurodyti kampo viršūnę ir du taškus.

Dimension->Radius ir Dimension ->Diameter spindulio arba skersmens matmenys naudojami lankų arba apskritimų spinduliams arba skersmenims matuoti. Čia centro žymė arba centro linijos yra vaizduojamos automatiškai.

35. Matmens stiliaus nustatymas ir redagavimas. Matmenų stiliai valdo matmenų formatą ir jo vaizdą. Norint sukurti arba pakeisti veikiamąjį stilių, reikia pasirinkti Format->Dimension Style komandą.

36. Lygiagrečių matmenų brėžimas. Modify->Aligned

37. Bazinių matmenų brėžimas. Dimension->Baseline formuoja seką matmenų kurie prasideda nuo bazinio taško. Norint formuoti šiuos matmenis reikia sukurti bazinį matmenį, nuo kurio bus kuriami kiti matmenys. Toliau bazinio matmens matmenys bus formuojami nuo bazinio matmens pirmosios iškeltinės linijos.

38. Nuoseklių tiesinių matmenų brėžimas. Dimension->Continuous žymint matmenis nuosekliai grandine,kiekvienas naujas matmuo prijungiamas prie ankstesnio matmens, t.y. naujo matmens pirmoji iškeltinė sutampa su senojo matmens antrąja.

39. Asociatyvių matmenų brėžimas. Asociatyvus matmenys tai matmenu blokai: iskeltine linijos, matmens linijos, rodykles

ir tekstas.

40. Brėžinio spausdinimas. File->Plot komanda vykdomas brėžinio spausdinimas, plot settings lange nurodomi popieriaus lapo matavimo vienetai milimetrai arba coliai, popieriaus lapo dydis, spausdinimo srities tipas limits, extens, display. Plot device lange parenkamas spausdintuvas

41. Polilinijos braižymas. Draw->Polyline komanda brėžia laužtinę liniją susidedančią iš tiesių atkarpų ir lankų, skirtingai nuo paprastos linijos polilinija traktuojama kaip vienas objektas

Pradžioje įvedamas pradinis polilinijos taškas(Specify start point:) išvedamas veikiamasis linijos plotis (Current line – width is nnn), kuris bus taikomas vėliau brėžiamiems polilinijos segmentams. NNorint pakeisti linijos storį reikia pasirinkti Width parametrą. Po to būtina pasirinkti vieną iš linijos brėžimo parametrų:

Specify next point – įvedus tašką bus nubrėžta pasirinkto pločio tiesi atkarpa, Arc – pereinama į lankų brėžimo rėžimą, Close – paskutinis linijos taškas sujungiamas su pirmutiniu, Lenght – nurodomas tik naujo segmento ilgis, Undo – pašalinamas paskutinis nubrėžtas segmentas, Width – nustatomas naujas polilinijos segmento pradžioje (Start width) ir pabaigoje (Ending width) plotis. HlafWidth –nustatomas naujas polilinijos segmentų plotis.

42. Linijos savybės ir atkarpų jjungimas.

43. Lanko brėžimas įvairiais būdais. Draw->Arc Lanką galima brėžti keliais būdais: 3 Points – per tris taškus (start point, second point, end point); Start, Center, End –nurodžius lanko pradžios tašką, centrą ir pabaigos tašką (start point, center, end point). LLankas brėžiamas prieš laikrodžio rodyklę; Start, Center, Angle – nurodžius pradžios tašką, centrą ir kampą (start point, center, angle); Start, Center, Lenght – nurodžius pradžios tašką, centrą ir stygos ilgį (start point, end point, lenght of chord) styga – tiesi linija jungianti lanko pradžios ir pabaigos taškus; Start, End, Angle – nurodžius pradžios tašką, pabaigos tašką ir kampą (start point, end point, angle); Start, End, Direction-nurodžius pradžios tašką, pabaigos tašką ir kryptį (start point, end point, direction); Start, End, Radius – nurodžius pradžios tašką, pabaigos tašką ir spindulį (start point, end point, radius); Center, Start, End – nurodžius lanko centrą, pradžios ir pabaigos taškus (center, start point, end point); Center, Start, Angle – nurodžius lanko centrą, pradžios tašką ir kampą ((centre, start point, angle); Center, Start, Lenght – nurodžius centrą, pradžios tašką ir stygos ilgį (center, start point, lenght of chord)

44. Apskritimo brėžimas įvairias būdais. Draw->circle brėžiami apskritimai: Center, Radius – nurodžius apskritimo centrą ir spindulį; Center, Diameter – nurodžius apskritimo centrą ir skersmenį; 2 Points – brėžiamas apskritimas, kurio skersmuo lygus atstumui tarp nurodytų dviejų taškų; 3 Points – brėžiamas apskritimas per tris nurodytus taškus; Tan, Tan, Radius – pažymimi du objektai (Specify point on object for first tangent oof circle: ir Specify point on object for second tangent of circle:)kuriuos turi liesti brėžiamas nurodyto spindulio (Radius) apskritimas; Tan, Tan, Tan – brėžiamas apskritimas liečiantis tris pažymėtus objektus.

45. Daugiakampių brėžimas. Draw->Polygon brėžiamas taisyklingas daugiakampis nuo 3 iki 1024 kraštinių. Pradžioje įvedamas daugiakampio kraštinių skaičius (Enter number of sides:) o po to pasirenkamas daugiakampio brėžimo metodas: Specify centre of polygon or [Edge]: Center of polygon – nurodomas apskritimo kurio pagalba bus brėžiamas daugiakampis centras. Toliau pasirenkama, ar daugiakampis bus įbrėžtas į apskritimą (Inscribe in circle), ar apibrėžtas (Circumscribe about circle). Pabaigoje įvedamas pačio apskritimo spindulys (radius). Edge – pažymi daugiakampio vienos kraštinės pirmasis (First endpoint of edge) ir antrasis taškai (second endpoint of edge).

46. Elipsės braižymas. Draw->Ellipse brėžiamos elipsės: Center – nurodomas brėžiamos elipsės centras, didžiosios elipsės ašies pabaigos taškas ir įvedamas atstumas nuo elipsės centro iki mažosios elipsės ašies pabaigos taško. Axis, End – nurodomas elipsės didžiosios ašies pradžios ir pabaigos taškai, po to įvedamas atstumas nuo elipsės centro iki mažosios elipsės ašies pabaigos taško. Arc – brėžiamas elipsinis lankas. Pradžioje brėžiama elipsė o po to nurodomas lanko pradžios ir pabaigos kampai

47. Teksto stiliaus keitimas. Format->Text Style komanda galima kurti naujus ir redaguoti jau sukurtus teksto stilius. Dažniausiai naudojami tteksto išlyginimo būdai:Start point – nurodytas taškas atitinka apatinįjį pirmosios raidės kampą; Align – nurodomi du taškai, ir automatiškai apskaičiuojamas toks raidžių aukštis, kad tekstas tilptų tarp šių taškų; Center – tekstas centruojamas pagal nurodytą teksto apatinės linijos tašką; Fit – nurodomi du taškai, ir automatiškai apskaičiuojamas raidžių plotis kad tekstas tilptų tarp šių taškų; Middle – tekstas centruojamas pagal nurodytą tašką horizontalia ir vertikalia kryptimis; Right – nurodytas taškas atitinka apatinį dešinįjį paskutinės teksto raidės kampą.

48. Informacinės komandos ir jų naudojimas. Informacinės komandos teksto lange pateikia informaciją apie pasirinktus objektus, pažymėto taško koordinates, sisteminių kintamųjų reikšmes ir kitus duomenis. Tools->Inquiry->List – teksto lange pateikia visus duomenis apie pasirinktus objektus (koordinates, spalvą ir kitus). Tools->Inquiry->ID Point – pateikia nurodyto taško koordinates. Tools->Inquiry->Distance – apskaičiuoja atstumą ir kampus tarp dviejų nurodytų taškų. Tools->Inquiry->Area – apskaičiuoja figūros nurodytos taškais plotą ir perimetrą. Tools->Inquiry->Time – pateikia statistinius duomenis apie brėžinio sukūrimo ir redagavimo laikus.

49. Lanko atkarpos dalinimas. Komanda Divide leidžia padalinti lanką į normą skaičių vienodo dydžio intervalų Draw->Point->Divide pažymėti dalijamą atkarpą, įvesti dalijimo intervalų skaičių.

50. Užbrūkšniavimas pjūvių komanda Hatch ir Bhatch. Brūkšniavimas atliekamas komandomis Bhatch ir Hatch pirmąja komanda užpildomas kontūras gali būti nustatomas automatiškai nurodant viena tašką užpildomoj srityje komanda iškviečiama DDraw->Hatch komanda, brūkšniavimas atliekamas jau sukurtais brūkšniavimo šablonais nurodant brūkšniavimo tipą, mastelį bei kampą, paskui pasirenkami brūkšniuojamų objektų vidiniai taškai (select points)

51. Užbrūkšniavimo redagavimas. Brūkšniavimo redagavimas atliekamas Modify->object->Hatch komanda kur atsivėrusiame lange keičiami brūkšniavimo parametrai

52. Teksto redagavimas. Modify->object->text->edit ir pasirenkamas tekstas kurį norima redaguoti

53. Matmenų redagavimas. Modify->properities dialogo lange galima redaguoti matmenis keisti linijų bei rodyklėlių tipus tekstą ir t.t.

54. Teksto rašymas DTEXT komanda. Draw->text->single line text nurodyti teksto eilutės pradžios tašką, simbolių aukštį, teksto pasvirimo kampą, įrašyti tekstą ir paspausti enter

55. Teksto rašymas MTEXT komanda. Draw->text->multi line text nurodamas pradinis ir galinis tekstą dengiančio stačiakampio kampai įstrižainės kryptimi, teksto aukštis, stilius, išlyginimas, pasvirimo kampas, plotis.

56. Pagrindiniai komandų TEXT, MTEXT ir DTEXT skirtumai. Naudojant komandą DTEXT kiekviena teksto eilutė yra atskiras objektas, o naudojant MTEXT kiekviena teksto eilutė priklauso teksto blokui kuris gali būti sudarytas iš kelių eilučių.