100MW galios ekonominių bei finansinių rodiklių įvertinimas
SUMMARY
The resources used in energy sector can be classified to the renewable and nonrenewable ones. The availability of nonrenewable resources is declining with years. Thus, more effort is put on finding the most efficient ways of utilizing the renewable energy sources wherever possible, one of them being the water energy.
The Power Plant which we intend to analyse in this thesis generates power from water, i.e. we shall analyse the Hydroelectric Power Plant.
The introductory information of the below thesis as regards tthe electrical part of power plants and substations shall include the following:
1. Type of Power Plant.
2. Capacity.
3. Operational regime schedules and other major parameters.
In this thesis, we shall attempt to solve the issues pertaining to the integration of the Power Plant into the system, to design the main electrical connection diagram, to analyse the plan of power supply to local equipment for local purposes, also discuss the Power Plant management and other issues. We have evaluated the economic and financial indices of the eelectric power plant using the following methods: the method of the actual net value and the method of local profit value. We have estimated the ratio of income and spendings, energy generation cost as well as the estimate value.
The mmain focus shall be put on the designing of main electrical diagram. It includes development of a few options as regards the power plant’s block diagrams, also the calculation of short-circuit currents, as well as the evaluation and selection of the connection diagrams of distribution stations and power plants, etc.
SANTRAUKA
Ištekliai naudojami energetikoje yra skirstomi į atsinaujinančius ir neatsinaujinančius. Neatsinaujinantieji ištekliai smarkiai senka. Todėl vis atkakliau ieškoma būdų kuo daugiau ir efektyviau panaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, tarp kurių svarbią vietą užima vandens energija.
Mūsų projektuojama elektrinė kaip tik ir yra hidroelektrinė.
Elektrinių ir pastočių elektrinės dalies kursinio projekto pradinę informaciją sudaro
1. Elektrinės tipas.
2. Galia.
3. Darbo režimų grafikai ir kiti svarbesni parametrai.
Šiame projekte yra sprendžiama elektrinės prijungimo prie sistemos problema, projektuojama pagrindinė elektros sujungimų schema, nagrinėjama savųjų rreikmių įrenginių maitinimo, elektrinės valdymo, įvertiname elektrinės ekonominius, bei finansinius rodiklius šiais metodais: dabartinės grynosios vertės metodu ir vidinės pelno normos metodu. Paskaičiuojame įplaukų ir išlaidų santykį, energijos gamybos kaštus, bei nustatome sąmatinę vertę. Daugiausia dėmesio skiriama pagrindinės elektros schemos projektavimui. Ji apima elektrinės struktūrinių schemų variantų sudarymą, trumpojo jungimo srovių skaičiavimą ir skirstyklų elektrinių sujungimo schemų parinkimą ir kt.
TURINYS
1. Įvadas 6
2. Techniniai ir ekonominiai rodikliai 8
3. Duomenys projektavimui 9
4. Elektrinės skaičiavimas 10
4.1 Elektrinės technologinis procesas 10
4.2 Generatorių parinkimas 11
4.3 Struktūrinės schemos variantai 11
4.4 Elektrinės režimų analizė 11
4.5 Transformatorių parinkimas 16
4.6 Elektrinės variantų finansinis palyginimas 20
4.7 Trumpųjų jungimų skaičiavimas 24
4.8 Aparatų ir laidininkų pparinkimas 34
4.9 Elektrinės savosios reikmės 43
5. Elektrinės ekonominiai rodikliai 46
5.1 Investicijos į projektą 46
5.2 Ekonominio efektyvumo įvertinimas 47
5.3 Energijos gamybos kaštai 54
6. Išvados 59
7. Naudotos literatūros sąrašas 60
8. Grafinė medžiaga
8.1 Elektrinės pagrindinių elektrinių sujungimų schema
8.2 110 kV skirstyklos planas
8.3 Elektrinės savųjų reikmių schema
1. ĮVADAS
Lietuva neturi savų išteklių pagaminti tiek energijos kiek jos būtinai reikia. Todėl perkame kurą, taupome ir raginame taupyti pagamintą energiją; mąstome kaip tikslingiau panaudoti saulės radiacinę šilumą, vėją, medieną ir jos atliekas, malkas bei kitą organinį kurą, vandens ir kitus energijai gaminti išteklius.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, mažoji hidroenergetika buvo benykstanti, tiekiant pirmenybę našiai šiluminei ir atominei energetikai. Žinoma, be šių energijos šaltinių dabar sunku būtų išsiversti, tačiau čia brangiai kainuoja aplinkos ir žmogaus apsauga nuo žalingo ir pavojingo šių šaltinių poveikio. Todėl reikia efektyviau naudoti vietinius atsinaujinančius energijos šaltinius energetikoje. Specialistai mano, kad šių šaltinių panaudojimas šalyje 2020 metais apie 4,5 karto viršys 1996 metų lygį.
Dideliais hidroenergijos šaltiniais Lietuva nepasižymi, tačiau upės, kaip alternatyvios energijos šaltinis, yra vertingos. Todėl tausojant brangų, ir beveik šimtu procentų importuojamą kurą, skirtą elektrai gaminti, tam tikras vaidmuo tenka hidroenergetikai.
Dabartinės tradicinės elektrinės toli gražu nėra tobulos. Šiluminės elektrinės pagrįstos kuro deginimu. Visų pirma, tai labai kenkia gamtai, visų antra, toks kuras nėra nemokamas ir begalinis. Nafta ar mediena kažkada gali baigtis, jei jos netausosime. Nors atominių elektrinių statoma vis ddaugiau, tačiau jos taip pat turi savų trūkumų. Visų pirma, jų labai statyba brangi, kyla daug problemų dėl atliekų šalinimo, be to, jų saugumas nėra lygus 100%. Atsinaujinančios energijos teikiamą naudą gauna visa visuomenė:
• Ši energija yra švari, nedaroma žala žmonių sveikatai, ūkiui
• Energija yra patikima ir jos tiekimas ateityje yra užtikrintas
• Energijos tiekimas nepriklauso nuo tarptautinių sąlygų, užsienio tiekėjų
• Šios energijos tiekimo procese dalyvauja nacionalinės įmonės, įdarbinančios vietinę darbo jėgą
Darbe nagrinėjamos elektrinės prijungimo prie sistemos problema, projektuojama pagrindinė elektros sujungimų schema, nagrinėjama savųjų reikmių įrenginių maitinimo, elektrinės valdymo, įvertiname elektrinės ekonominius, bei finansinius rodiklius šiais metodais: dabartinės grynosios vertės metodu ir vidinės pelno normos metodu. Paskaičiuojame įplaukų ir išlaidų santykį, energijos gamybos kaštus, bei nustatome sąmatinę vertę.
2. TECHNINIAI IR EKONOMINIAI RODIKLIAI
Rodiklio pavadinimas Vertė
1. Elektrinės galia , MW 100
2. Elektrinė vardinės įtampos , kV
2.1. Generatoriaus įtampa , kV 11
2.2. Ryšys su vartotojais , kV 110
2.3. Ryšys su sistema , kV 330
3. Generatorių skaičius ir tipas 2xCB-845/140-44T
4. Elektrinės apkrovos grafikas:
4.1.Vasaros max , MW 60
4.2.Vasaros min , MW 30
4.3. Žiemos max , MW 100
4.4. Žiemos min , MW 100
5. Vartotojų apkrovos grafikas:
5.1. Vasaros max , MW 20
5.2. Vasaros min , MW 15
5.3. Žiemos max , MW 50
5.4. Žiemos min , MW 25
6. Rodikliai, charakterizuojantys elektrinės apkrovos grafiką:
6.1. Vidutinė metinė apkrova , MW 40,82
6.2. Grafiko uužpildymo koeficientas 0,4082
6.3. Minimalios galios koeficientas 0,3
6.4. Maksimalios galios apkrovos trukmė , h 3576
7. Rodikliai, charakterizuojantys vartotojo apkrovos grafiką:
7.1. Vidutinė metinė apkrova , MW 22,920
7.2. Grafiko užpildymo koeficientas 0,4584
7.3. Minimalios galios koeficientas 0,3000
7.4. Maksimalios galios apkrovos trukmė , h 4015,5
8. Faktinis pagamintas elektros energijos kiekis , MWh 346683,2
9. Pagamintos elektros savikaina Lt. 0,078
9. Metinės eksploatacijos sąnaudos , tūkst. Lt. 24000
10. Bendros išlaidos 27000
11. Kapitalo investicijos , tūkst. Lt. 300.000
3. DUOMENYS PROJEKTAVIMUI
Elektrinės tipas HE
Elektrinės galia , MW 100
Sistemos galia , MW 3000
Sistemos varža 0.7
Sistemos įtampa, kV 330
Vartotojų galia , MW 50
Vartotojų įtampa, kV 110
Parametrai P1,% P2,% P3,% T1,h T2,h
Elektrinė 60 30 1.5 mėn 15 17
Vartotojas 50 40 30 14 17
4. ELEKTRINĖS SKAIČIAVIMAS
4.1 Elektrinės technologinis procesas
1. pav. HE technologinio proceso principinė schema:
1 – turbina, 2 – generatorius, 3 – transformatorius, 4 – čiulpvamzdis, 5 – slėgimo vamzdis, VB – viršutinis bjefas, ŽB – žemutinis bjefas.
Vanduo iš viršutinio bjefo pro užtvankos angas patenka į hidroturbinos spiralinę kamerą, o po to į pačią turbiną. Iš turbinos vanduo pro čiulpvamzdį patenka į žemutinį bjefą. Turbina suka generatorių ir jo gaminama elektros energija perduodama į skirstyklą.
HE statomos prie upių, kur yra tam tinkamos sąlygos, o pagaminta elektra dažniausiai atiduodama į paaukštintos įtampos tinklą. Skirstykla statoma šalia pačios elektrinės ant upės kranto arba priklausomai nuo sąlygų. Elektrinės darbas priklauso nuo vandens kiekio viršutiniame baseine, nuo debito, taip pat ir nuo to ar žemutiniame
bjefe tenkinami sanitarinių normų reikalavimai.
HE yra manevringos, nes joms paleisti užtenka 3-5 minučių, turi didelį naudingo veikimo koeficientą ( η = 0,85-0,9 ), tačiau jos užtvindo didelius žemės plotus, daro daug nuostolių žuvininkystei ir žemės ūkiui.
Hidroelektrinės iš karto projektuojamos ir statomos maksimalia galia, kuri lygi:
P = 9,81ηQH; η – elektrinės naudingo veikimo koeficientas;
Q – vandens debitas, m3/s;
H – bjefų aukščių skirtumas, m.
4.2 Generatorių parinkimas
Elektrinei parenkame 2xCB-845/140-44T generatorius. Generatorių parametrus surašome į 1 lentelę.
1 lentelė. Generatorių tipas ir parametrai
Tipas nN, r/min SN, MVA PN, MMW UN, kV cosφN IN, kA xd“ xd’ xd
2 CB-845/140-44T 136,4 56 50,4 11 0,9 2,945 0,18 0,26 0,77
4.3 Struktūrinės schemos variantai
Parenkame 2 struktūrinius schemų variantus, kuriuos išnagrinėję, vieną variantą pasirinksime tiksliam skaičiavimui.
1 variantas
2 pav.
2 variantas
3 pav.
4.4 Elektrinės režimų analizė
Elektrinių režimų analizė reikalinga projektuojant elektros tiekimo sistemą, sudarant elektros vartojimo prognozes, planuojant įrenginių remontą, taip pat eksploatuojant elektrines normalaus ir avarinio darbo režimais. Elektrinių režimų analizei sudarysime elektrinės, vartotojo bei savųjų reikmių (toliau s.r.) apkrovų grafikus.
Pagal pradinę sąlygą matome, kad elektrinės apkrovos potvynio metu 1,5 mėnesio yra potvynis – šį laikotarpį priimame nuo kovo 1 ddienos iki balandžio 15 dienos.
d.
d.
Vartotojų apkrovos laiką laikysime vasaros sezoną nuo balandžio 15 dienos – 152 dienos, likusį vartotojų apkrovos laiką – 213 dienų – žiemos sezonu.
Duoti elektrinės ir vartotojų apkrovų procentiniai duomenys. Pagal juos nubraižome procentinius elektrinės iir vartotojų apkrovos grafikus. Grafikuose ryškiau pažymėta linija – žiemos sezonas.
2 lentelė 3 lentelė
Elektrinės apkrova,PG Normali Potvynis Vartotojo apkrova,PV Vasara Žiema
Max,% 60 100 Max,% 40 100
Min,% 30 100 Min,% 30 50
Max,MW 60 100 Max,MW 20 50
Min,MW 30 100 Min,MW 15 25
4 pav. Elektrinės apkrovos grafikas (%).
5 pav. Vartotojo apkrovos grafikas (%).
Turėdami procentines apkrovų reikšmes, sudarę proporcijas, apskaičiuojame realias apkrovų reikšmes: MW
MW
MW
Analogiškai apskaičiuojame ir kitas elektrinės, vartotojų apkrovų laiptų reikšmes. Gautus rezultatus surašome į lenteles.
Elektrinės paros apkrova, Pel 0-15 val. 15-17 val. 17-24 val.
Potvynis,% 100 100 100
Normalus režimas,% 30 60 30
Potvynis ,MW 100 100 100
Vasara,MW 30 60 30
4 lentelė.
Vartotojo paros apkrova 0-14 val. 14-17 val. 17-24 val.
Žiema,% 50 100 50
Vasara,% 30 40 30
Žiema,MW 25 50 25
Vasara,MW 15 20 15
5 lentelė.
Nubraižome elektrinės ir vartotojų apkrovos grafikus su apskaičiuotomis reikšmėmis.
6 pav. Elektrinės apkrovos grafikas (MW).
7 pav. Vartotojų apkrovos grafikas (MW).
Elektrinės savųjų reikmių galią apskaičiuojame kiek kitaip. Priimame, kad %. Tada elektrinė savosioms reikmėms naudos elektrinės gaminamos el. energijos galios:
%
Sudarę proporciją apskaičiuojame s.r. naudojamą galią:
MW
MW
MW
Analogiškai apskaičiuojame ir kitas s.r. pprocentines ir realias reikšmes. Gautus rezultatus surašome į 6 lentelę:
6 lentelė
Savųjų reikmių galia, Ps.r. 0-15 val. 15-17 val. 17-24 val.
Potvynis,% 3,00 3,00 3,00
Normalus režimas,% 1,65 2,10 1,65
Žiema,MW 3,00 3,00 3,00
Vasara,MW 0,50 1,26 0,50
Pagal 6 lentelės skaičiavimus nubrėžiame elektrinės savųjų reikmių apkrovos grafiką.
8 pav. Savųjų reikmių apkrovos grafikas.
Elektrinės apkrovos grafiką charakterizuoja šie rodikliai:
1. Maksimali elektrinės apkrova:
MW
2. Minimali elektrinės apkrova:
MW
3. Vidutinė metinė elektrinės apkrova (generatorių apkrova skačiuota 4.12 skyrelyje):
MW
4. Grafiko užpildymo koeficientas:
5. Minimalios apkrovos koeficientas
6. Maksimalios apkrovos koeficientas
h
Vartotojų apkrovos grafiką charakterizuoja šie rodikliai:
1. Maksimali vartotojo apkrova:
MW
2. Minimali vartotojo apkrova:
MW
3. Vidutinė metinė vvartotojo apkrova:
MW
4. Grafiko užpildymo koeficientas:
5. Minimalios apkrovos koeficientas:
5. Maksimalios apkrovos koeficientas:
4.5 Transformatorių parinkimas
Skaičiavimų supaprastinimui priimame, kad abu generatoriai dirbs vienodu apkrovimu.
Transformatoriai parenkami pagal jų tipą, vardinę galią ir įtampą. Maksimalios galios skaičiavimui pasinaudosime elektrinės bei vartotojo apkrovos grafikais. Rasime aukštinančių transformatorių skaičiuojamąją galią. Kadangi transformatoriai dirba atskirai, generatorių apkrovos vienodos, tai skaičiavimus rodome vienam transformatoriui. Šiuos skaičiavimus atliekame tam, kad rastume maksimalias ir minimalias transformatorių apkrovas (žiemos sezono ne potvynio metu nerodome).
1 variantas
Normaliame režime :
MW
Analogiškai apskaičiuojame ir kitų laiptų apkrovų skaičiuojamąją galią.
Avariniame režime imituojame, kad sustojo vienas generatorius ir tada skaičiuojamoji galia skaičiuojama taip:
MW
Skaičiuojame per transformatorius pratekančius srautus:
MVA
Analogiškai apskaičiuojamos ir kitos ir reikšmės. Skaičiavimų reikšmes surašome į 7 lentelę.
7 lentelė
Režimai 0-14 val. 14-15 val. 15-17 val. 17-24 val.
Potvynis P, MW 48,50 48,50 48,50 48,50
Potvynis S, MVA 53,89 53,89 53,89 53,89
Potvynis PA, MW -51,90 -51,90 -51,90 -51,90
PotvynisA SA, MVA -57,67 -57,67 -57,67 -57,67
Vasara, P, MW 14,75 14,75 29,37 14,75
Vasara, S, MVA 16,39 16,39 32,63 16,39
Vasara, PA, MW -50,65 -50,65 -51,03 -50,65
Vasara, SA, MVA -56,28 -56,28 -56,70 -56,28
9 pav. Transformatorių apkrovų max ir min grafikai normaliame režime.
10 pav. Transformatorių apkrovų max ir min grafikai avariniame režime režime.
Iš grafikų matome, kad didžiausias srautas teka avariniame režime potvynio metu. – 57,67 MVA. Normaliame režime didžiausias transformatorių apkrovimas – 53,89 MVA. Kadangi transformatorių apkrovimas pastovus, normaliame režime perkrauti negalime. Todėl parenkame transformatorius pagal normalų režimą:
MVA
Parenkame aukštinančius transformatorius 2xTРДН-63000/ 110.
Ryšio transformatorių parinkimas
Per ryšio transformatorius elektros energiją gauna ssistema. Avarinio režimo skaičiuoti nereikia. Skaičiuosime maksimalios ir minimalios apkrovos reikšmes. Transformatorių skaičiuojamoji galia apskaičiuota taip.
MW
MVA
Analogiškai apskaičiuojame ir kitų laiptų apkrovos reikšmes. Skaičiavimų rezultatus surašome į 8 lentelę.
8 lentelė
Vartotojo paros grafikas 0-14 val. 14-15 val. 15-17 val. 17-24 val.
P,MW Žiema 72 47,00 47,00 72
S,MVA Žiema 80 52,22 52,22 80
P,MW Vasara 14,51 9,51 38,74 14,51
S,MVA Vasara 16,12 10,56 43,04 16,12
11 pav. Ryšio transformatorių apkrovos max ir min reikšmių grafikas.
MVA
Parenkame ryšio transformatorius 2xTРДЦН-63000/ 330.
9 lentelė
Žymėjimas schemoje Tipas SN, MVA UA, kV UŽ, kV UK, % ΔPK, kW ΔP0, kW I0%, % Kaina, tūkst. Rb. Kaina, tūkst. €. Viso, tūkst. €.
T1 ,T2 TPДН-63000/110 63 115 11 10,5 245 50 0,5 110 1100 2200
T3 ,T4 TPДЦH-63000/330 63 330 110 11 230 100 0,8 215 2150 4300
Transformatorių kaina perskaičiuota taip:
tūkst.€
Dviejų transformatorių kaina:
tūkst.€
2 variantas
Aukštinančių transformatorių parinkimas
Šiame variante srautai pratekantys per transformatorius, tokie pat kaip ir 1 variante. Papildomų skaičiavimų nereikia:
MVA
Ryšio transformatorių parinkimas
Per ryšio transformatorius elektros energiją gauna tik vartotojai. Tad papildomų skaičiavimų neatliekame: . Avarinio režimo skaičiuoti nereikia. Transformatorių skaičiuojamoji galia apskaičiuota analogiškai kaip ir 1 variante. Vartotojo apkrovos skaičiavimų rezultatai – 10 lentelėje, grafikai 7 pav.
10 lentelė
Vartotojo paros grafikas 0-14 val. 14-17 val. 17-24 val.
P,MW Žiema 25 50 25
S,MVA Žiema 27,78 55,56 27,78
P,MW Vasara 15 20 15
S,MVA Vasara 16,67 22,22 16,67
12 pav. Ryšio transformatorių apkrovos max ir min reikšmių grafikas.
MVA
T1, T2 transformatorius parenkame 2xTРДЦН-63000/ 330.
T3, T4 transformatorius parenkame 2x TPДНC-40000/ 330.
Duomenis surašome į 10 lentelę:
10 lentelė
Žymėjimas schemoje Tipas SN, MVA UA, kV UŽ, kV UK, % ΔPK, kW ΔP0, kW I0%, % Kaina, tūkst. Rb. Kaina, tūkst. €. Viso tūkst. €.
T1 ,T2 TРДЦН- 63000/ 330 63 330 10,5 11 230 100 0,8 215 2150 4300
T3, T4 TPДНC- 40000/ 330 40 330 115 11 220 80 0,8 200 2000 4000
Transformatorių kainos perskaičiuotos taip pat kaip ir 1 vvariante.
4.6 Elektrinės variantų finansinis skaičiavimas
Projekto investicijų dydį tiksliausiai galima nustatyti tik sudarant projektuojamo objekto sąmatą.
Darydami finansinį skaičiavimą, aparatų kainas iš rusiškų žinynų indeksuojame, naudodami koeficientą 10.
Lygindami schemas, nevertiname generatorių kainų ir eksploatacinių išlaidų, nes abiejose schemose jei yra vienodi. Tai pat laikome, kad skirstyklos išlaidos yra panašios, t.y. jungtuvų, skyriklių ir kitų aparatų skaičius ir specifikacija bus tie patys. Remdamiesi autotransformatorių kainų skirtumu nustatome, kad pirmas variantas yra pigesnis.
Projekto investicijų dydį tiksliausiai galima nustatyti tik sudarant projektuojamo objekto sąmatą. Projekte investicijų dydis apima ne tik įrenginių kainas, bet ir statybos bei montavimo darbų vertę.
Metinės eksploatavimo išlaidos susideda iš trijų elementų:
čia Ca – amortizaciniai atskaitymai; Ctp – išlaidos techninei priežiūrai; Ce – metinių elektros energijos nuostolių vertė.
Skaičiavimams priimame tokius duomenis:
1. Metai – 365 dienos.
2. Žiemos sezonas- NŽ = 213 dienų.
3. Vasaros sezonas – NV = 152 dienos.
4. Remonto laikas t= 600 valandų.
5. Diskonto norma, k = 0,1.
6. Koeficientas, apytikriai įvertinantis išlaidų techninei priežiūrai dydį , ktp=0,12.
7. Elektros energijos kaina už 1 kWh – 0,16 Lt.
Skaičiuosime elektros nuostolius transformatoriuose:
Pastovieji nuostoliai transformatoriuose:
Kintamieji nuostoliai transformatoriuose:
Skaičiavimus atliekame vienam transformatoriui. Po to padauginę iš
2 gausime bendrus elektrinės transformatorių nuostolius.
1 varianto nuostolių skaičiavimas
Potvynio laikas:
d
Likęs laikas
d
Parodome tik vieno laipto elektros nuostolių skaičiavimą. Skaičiuojame per metus potvynio 0-15 val. laikotarpiu (per 15 valandų) kintamuosius elektros nuostolius:
MWh
Analogiškai apskaičiuojami ir kitų apkrovos laiptų elektros nuostoliai žiemos ir vasaros sezonais.
Pastoviuosius nuostolius vienam transformatoriui apskaičiuojame pagal formulę:
Bendri nuostoliai:
Bendri abiejų transformatorių nuostoliai:
Aukštinančių transformatorių el. energijos nuostolių skaičiavimų rezultatai parodyti 11 lentelėje:
11 lentelė
El. nuostoliai T1, T2 0-15 val. 15-17 val. 17-24 val.
h, per parą 15 2 7
h, per potvynį 675 90 315
S, MVA 53,89 53,89 53,89
Kintamieji nuostoliai , MMWh 121,00 16,13 56,47
Viso laikotarpio kint. nuostoliai,MWh 193,601
El. nuostoliai T1, T2 0-15 val. 15-17 val. 17-24 val.
h, per parą 15 2 7
h, per vasarą 4800 640 2240
S, MVA 16,39 32,63 16,39
Kintamieji nuostoliai , MWh 79,61 42,07 37,15
Viso laikotarpio kint. nuostoliai,MWh 158,834
Pastovieji nuostoliai , MWh 408,000
Bendri nuostoliai 1 transformatoriui per metus , MWh 760,435
Bendri nuostoliai 2 transformatoriams per metus, MWh 1520,870
Ryšio transformatorių nuostolių skaičiavimai tokie pat kaip ir aukštinantiems transformatoriams, tik skirtumas toks, kad reikia žinoti, elektros energijos kiekį, liekamą nuo vartotojų, perduodamą į sistemą:
12 lentelė
El. nuostoliai T3, T4 0-14 val. 14-15 val. 15-17 val. 17-24 val.
h, per parą 14 1 2 7
h, per potvynį 630 45 90 315
S, MVA 40,00 26,11 26,11 40,00
Kintamieji nuostoliai , MWh 58,41 1,78 3,56 29,21
Viso laikotarpio kkint. nuostoliai,MWh 92,953
El. nuostoliai T3, T4 0-14 val. 14-15 val. 15-17 val. 17-24 val.
h, per parą 14 1 2 7
h, per likusią žiemos dalį 2352 168 336 1176
S, MVA 2,50 11,39 4,86 2,50
Kintamieji nuostoliai , MWh 0,85 1,26 0,46 0,43
Viso laikotarpio kint. nuostoliai,MWh 3,002
El. nuostoliai T3, T4 0-14 val. 14-15 val. 15-17 val. 17-24 val.
h, per parą 14 1 2 7
h, per vasarą 2128 152 304 1064,00
S, MVA 8,06 5,28 21,52 8,06
Kintamieji nuostoliai , MWh 8,01 0,25 8,16 4,00
Viso laikotarpio kkint. nuostoliai,MWh 20,417
Pastovieji nuostoliai , MWh 816,000
Bendri nuostoliai 1 transformatoriui per metus , MWh 932,372
Bendri nuostoliai 2 transformatoriams per metus, MWh 1864,744
Bendri 1 varianto el. energijos nuostoliai per metus, MWh 3385,614
2 varianto nuostolių skaičiavimas
2 varianto nuostolių aukštinančių transformatorių nuostolių skaičiavimas visiškai toks pat kaip ir 1 variante – todėl skaičiavimų nerodome, o skaičiavimų rezultatus surašome į 13 lentelę – T1, T2.
13 lentelė
El. nuostoliai T1, T2 0-15 val. 15-17 val. 17-24 val.
h, per parą 15 2 7
h, per potvynį 675 90 315
S, MVA 53,889 53,889 53,889
Kintamieji nuostoliai , MWh 113,592 15,146 53,010
Viso laikotarpio kint. nuostoliai,MWh 181,748
El. nuostoliai T1, T2 0-15 val. 15-17 val. 17-24 val.
h, per parą 15 2 7
h, per vasarą 4800 640 2240
S, MVA 16,392 32,633 16,392
Kintamieji nuostoliai , MWh 74,737 39,496 34,877
Viso laikotarpio kint. nuostoliai,MWh 149,110
Pastovieji nuostoliai , MWh 816,000
Bendri nuostoliai 1 transformatoriui per metus , MWh 1146,857
Bendri nuostoliai 2 transformatoriams per metus, MWh 2293,715
Ryšio transformatorių T3, T4 nuostolių skaičiavimai surašomi į 14 lentelę.
14 lentelė
El. nnuostoliai T3, T4 0-14 val. 14-17 val. 17-24 val.
h, per parą 14 3 7
h, per žiemą 2982 639 1491
S, MVA 13,89 27,78 13,89
Kintamieji nuostoliai , MWh 79,09 67,80 39,55
Viso laikotarpio kint. nuostoliai,MWh 186,44
El. nuostoliai T3, T4 0-14 val. 14-17 val. 17-24 val.
h, per parą 14 3 7
h, per vasarą 2128 456 1064
S, MVA 8,33 11,11 8,33
Kintamieji nuostoliai , MWh 20,32 7,74 10,16
Viso laikotarpio kint. nuostoliai,MWh 38,22
14 lentelės tęsinys
Pastovieji nuostoliai , MWh 652,800
Bendri nuostoliai 1 transformatoriui per metus , MWh 877,457
Bendri nuostoliai 2 transformatoriams per metus, MWh 1754,913
Bendri 1 varianto el. energijos nuostoliai per metus, MWh 4048,628
Darydami finansinį skaičiavimą, aparatų kainas iš rusiškų žinynų indeksuojame, naudodami koeficientą 10.
Lygindami schemas, nevertiname generatorių kainų ir eksploatacinių išlaidų, nnes abiejose schemose jei yra vienodi. Tai pat laikome, kad skirstyklos išlaidos yra panašios, t.y. jungtuvų, skyriklių ir kitų aparatų skaičius ir specifikacija bus tie patys. Remdamiesi autotransformatorių kainų skirtumu nustatome, kad pirmas variantas yra pigesnis.
Projekto investicijų dydį tiksliausiai galima nustatyti tik sudarant projektuojamo objekto sąmatą. Projekte investicijų dydis apima ne tik įrenginių kainas, bet ir statybos bei montavimo darbų vertę.
Projekto įrengimų investicijos -150 mln. Lt.
Įrengimų tarnavimo laiką imame – 25 metai. Tada metinių amortizacinių atskaitymų norma:
Skaičiuojame amortizacinius atskaitymus:
tūkst.Lt.
Tada išlaidos techninei priežiūrai bus (čia ktp 0,12):
tūkst.Lt.
Priimame vienos kilovatvalandės kainą( Lt):
Tad metiniai elektros energijos nuostoliai bus:
tūkst.Lt.
Skaičiuojame metines eksploatavimo išlaidas:
tūkst.Lt.
Skaičiavimus surašome į 15 lentelę:
15 lentelė
Amortizaciniai atskaitymai Ca , tūkst.Lt. 6000,00
Išlaidos tech.priežiūrai Ctp, tūkst.Lt. 18000,00
Metiniai el. energijos nuostoliai,W, tūkst.Lt. 541,70
Metinės eksplotacijos išlaidos, C, tūkst.Lt. 24541,7
.
4.7 Trumpųjų jungimų skaičiavimas
Pasirinktam variantui apskaičiuojame trifazio trumpojo jungimo sroves.
Atstojamosios schemos parametrų skaičiavimas
Pasirenkame bazinius dydžius:
MVA
kV
kV
kV
kA
kA
kA
Priimame, kad sistemos santykinė elektrovara:
Generatorių G1, G2 santykinė elektrovara:
nes
Generatorių varžos:
Transformatorių varžos:
Perskaičiuota sistemos varža:
Nubraižome atstojamąją schemą, išreikštą santykiniais vienetais, pažymėdami trumpojo jungimo vietas, kuriose skaičiuosime trumpojo jungimo sroves:
13 pav. Elektrinės atstojamoji schema t.j. skaičiavimui.
T.J. srovių skaičiavimas taške K1
Suminės generatorių šakų varžos :
Skaičiuojame transformatorių atstojamąją varžą:
Supaprastinta atstojamoji schema:
14 pav. Supaprastinta El. atstojamoji schema.
Suparastinsime atstojamąją schemą iki 33 varžų.
15 pav. Supaprastinta El. atstojamoji schema iki 3 varžų.
Prastiname schemą iki 2 varžų:
Perbraižome supaprastintą schemą iki dviejų varžų:
16 pav. El. schema supaprastinta iki 2 varžų.
Trumpojo jungimo periodinės srovės pradiniu momentu šakose:
kA
kA
Suminė K1 taško trumpojo jungimo suminė srovė:
kA
T.J. srovių skaičiavimas taške K2
Generatorių –transformatorių šakų , ryšio transformatorių ir sistemos atstojamasias varžas skaičiavome 4.8.2 punkte:
Suparastinsime schemą (žiūrime į 15 pav.):
Perbraižome schema su transformatorių ir sistemos sumine varža:
17 pav. El. schema supaprastinta iki 2 varžų .
Trumpojo jungimo periodinės srovės pradiniu momentu šakose:
kA
kA
Suminė K2 taško trumpojo jungimo suminė srovė:
kA
T.J. srovių skaičiavimas taške K3
Pasinaudojame apskaičiuotomis varžomis 4.8.2 ir 4.8.3 punktuose:
Braižome skaičiavimams reikalingą schemą:
18 pav. El. atstojamoji schema.
Generatoriaus G1 šakos varža:
Generatoriaus G1 šakos ir sistemos su transformatoriais T3 , T4 šakos bendra varža ir elektrovara:
Nubraižome supaprastintą schemą:
19 pav. El. atstojamoji schema suprastinta iki 3 varžų.
Prastiname schemą iki 2 varžų, elektrovaros šaltiniai nesikeičia:
Nubraižome shemą:
20 pav. El. atstojamoji schema suprastinta iki 2 varžų.
Trumpojo jungimo periodinės srovės pradiniu momentu šakose:
kA
kA
Suminė K3 taško trumpojo jungimo suminė srovė:
kA
Aperiodinės srovės dedamųjų ir smūginių t.j. srovių skačiavimas
Aperiodinių dedamųjų ir smūginių t.j. srovių K1 taške skaičiavimas
Smūgio koeficientai apskaičiuoti:
Trifazio t.j. laiko pastovioji ir smūgio koeficientai ([1] 7.1 lentelėje):
s
s
Trumpojo jjungimo atjungimo laiką imame:
s
Aperiodinės srovės dedamosios:
Nuo sistemos:
kA
Nuo generatorių – transformatorių pusės:
kA
Suminė aperiodinė srovės dedamoji:
kA
Smūginė srovė nuo sistemos pusės:
kA
Smūginė srovė nuo generatorių – transformatorių pusės:
kA
Smūginė srovė K1 taške kaip dviejų dedamųjų smūginių srovių sumą:
kA
Aperiodinių dedamųjų ir smūginių t.j. srovių K2 taške skaičiavimas
Trifazio t.j. laiko pastovioji ir smūgio koeficientai ([1] 7.1 lentelėje):
s
s
Trumpojo jungimo atjungimo laiką imame:
s
Aperiodinės srovės dedamosios:
Nuo sistemos – transformatorių pusės:
kA
Nuo generatorių – transformatorių pusės:
kA
Suminė aperiodinė srovės dedamoji:
kA
Smūginė srovė nuo sistemos – transformatorių pusės:
kA
Smūginė srovė nuo generatorių – transformatorių pusės:
kA
Smūginė srovė K2 taške kaip dviejų dedamųjų smūginių srovių sumą:
kA
Aperiodinių dedamųjų ir smūginių t.j. srovių K3 taške skaičiavimas
Trifazio t.j. laiko pastovioji ir smūgio koeficientai:
s
Generatoriaus Ta duota generatoriaus duomenyse:
s
Trumpojo jungimo atjungimo laiką imame:
s
Skaičiuojame aperiodinės srovės dedamasias:
Nuo sistemos ir vieno generatoriaus bloko su transformatoriu: kA
Nuo generatorių G2 pusės:
kA
Suminė aperiodinė srovės dedamoji yra:
kA
Smūginė srovė nuo sistemos ir vieno generatoriaus bloko su transformatorių pusės:
kA
Smūginė srovė nuo generatoriaus pusės:
kA
Smūginė srovė K3 taške kaip dviejų dedamųjų smūginių srovių suma:
kA
Bet kurio momento periodinės srovės dedamosios
Periodinė srovė K1 taške
Kadangi K1 taškas yra nutolęs nuo generatoriaus, laikome periodinės srovės kitimą laiko momentu ti=0.2 s:
kA
kA
Suminė skaičiuojamojo momento periodinė srovė:
kA
Periodinė srovė K1 taške
Kadangi K2 taškas yra nutolęs nuo generatoriaus, laikome periodinės srovės kitimą laiko momentu ti=0.2 s:
kA
kA
Suminė skaičiuojamojo momento periodinė srovė:
kA
Periodinė srovė K3 taške
Kadangi K3 trumpojo jungimo taškas yra prie generatoriaus ir , tai periodinės srovės dedamąją laiko momentu ti=0,3 s apskaičiuosime srovės gesimo tipinių kreivių ppagalba (21 pav.).
Pradiniu momentu periodinės t.j. srovės buvo apskaičiuotos 4.8.4 punkte:
kA
kA
Apskaičiuojame santykius:
Pagal santykį kairiajame 15 pav. kreivių grafike pasirenkame kreivę, randame santykį
laiko momentu ti=0,3 s:
21 pav. Srovės gesimo tipinės kreivės
Nubrėžę lygiagretę X ašiai ir atsirėmę į kreivę dešniajame 21 pav. grafike , išvedame statmenį X ašiai ir gauname santykį .
Tada periodinė srovė dedamąją laiko momentu ti=0,3 s:
kA
Analogiškai apskaičiuojame ir periodinę srovę iš generatoriaus pusės:
kA
Suminė skaičiuojamojo momento periodinė srovė:
kA
Trumpojo jungimo skaičiavimus taške K1 parodome 117 lentelėje, K2 – 18 lentelėje, K3 – 19 lentelėje:
17 lentelė
Šaka Srovė, kA
Ipo is Ipt iat
GT34 0,578 1,604 0,578 0,379
S 8,331 20,224 8,331 0,015
8,909 21,828 8,909 0,394
18 lentelė
Šaka Srovė, kA
Ipo is Ipt iat
GT 4,846 13,265 4,846 26,001
ST34 2,355 6,534 2,355 7,186
7,201 19,800 7,201 33,187
19 lentelė
Šaka Srovė, kA
Ipo is Ipt iat
G2 17,877 49,554 15,017 7,431
GST1 20,913 53,789 16,939 0,073
38,790 103,343 31,956 7,504
4.8 Aparatų ir laidininkų parinkimas
Skirstyklų elektriniai aparatai ir laidikliai turi patikimai veikti tiek normaliu režimu, tiek esant įvairiems nukrypimams nuo jo. Projektuojamų elektros įrenginių visi eelementai parenkami normaliam darbo režimui arba poavariniam režimui ir tikrinami t.j. sąlygomis. Parenkant aparatus, reikia atsižvelgti į jų pastatymo vietą, drėgmę, užterštumą ir t.t.
Ilgalaikio režimo skaičiuojamosios srovės yra normalaus režimo maksimali srovė (Imax) ir remontinio ar poavariniorežimo srovė. (Id.f).
Kai kurių elementų skaičiuojamosios srovės:
1.Lygiagrečios linijos:
kA
kA
kA
kA
2.Generatorių:
kA
kA
3.Transformatorių (žemojoje pusėje)):
kA
kA
4. Kai transformatoriai dirba lygiagrečiai :
kA
kA
Analogiškai apskaičiuojame sroves ir aukštojoje pusėje. Skaičiavimų rezultatus parodome 18 lentelėje.
5. Skersinių šynų, sekcijinių jungtuvų ir šyninių jungtuvų grandinių skaičiavimui reikia žinoti tik forsuoto režimo srovę, skaičiuojant apytiksliai, laikoma, kad yra lygi galingiausio elemento forsuoto režimo srovei : žemojoje transformatoriaus pusėje – kA , aukštojoje transformatoriaus pusėje – kA, Skaičiavimų rezultatai 20 lentelėje.
20 lentelė
Aparatai Imax, kA Id.f,kA
Lygiagrečios linijos (110 kkV) 0,146 0,292
Lygiagrečios linijos (330 kV) 0,070 0,140
Generatorius 2,939 3,094
Transformatorius (11 kV) 3,307 4,960
Transformatorius, (110 kV) 0,316 0,474
Transformatorius, (lyg) (110 kV) 0,201 0,463
Transformatorius,(lyg) (330 kV) 0,070 0,154
Skersinės šynos (11 kV) – 4,960
Sekciniai jungtuvai (11 kV) – 4,960
Šyniniai jungtuvai (11 kV) – 4,960
Skersinės šynos (110 kV) – 0,474
Sekciniai jungtuvai (110 kV) – 0,474
Šyniniai jungtuvai (110 kV) – 0,474
Skersinės šynos (330 kV) – 0,154
Sekciniai jungtuvai (330 kV) – 0,154
Šyniniai jungtuvai (330 kV) – 0,154
Generatorių prijungimo šynų parinkimas
P.s jei skaičiavimai kartojasi, jų neberodome.
21 lentelė
Parametras Parinkimo sąlygos Skaičiavimų rezultatai Komplektinės ekranuotos šynos
Galia
(MW)
110 kV skirstyklos šynų parinkimas
Ilgalaikis įšilimas
Laidiklių skerspjūviai ir aparatai pagal ilgalaikį leistiną įšilimą turi tenkinti nusistovėjusio režimo sąlygą:
; °C ([2 knyga])
Šynų temperatūra galima būtų apskaičiuoti:
Perskaičiuota lleistina srovė:
kA
Poavarinio režimo srovė:
kA
Terminis atsparumas
([2 knyga])
Skaičiuojame šiluminį impulsą K2 trumpojo jungimo taške. Kadangi K2 nutolęs nuo generatorių, tai:
MA²s
mm²
mm² val. ,
22 lentelė
Parametras Parinkimo sąlygos Skaičiavimų rezultatai Lanksčios šynos
Ekonomiškumas
(mm²)
Įtampa
(kV)
Ilgalaikis įšilimas
(°C)
(kA)
Terminis atsparumas
(°C)
(mm²)
Dinaminis atsparumas
netikrinama
Vainikinė iškrova
kV/cm
Prijungimo prie 110 kV šynų parinkimas
Lanksčios šynos
23 lentelė
Parametras Parinkimo sąlygos Skaičiavimų rezultatai Lanksčios šynos
Ekonomiškumas
(mm²)
Įtampa
(kV)
Ilgalaikis įšilimas
(°C)
(kA)
Terminis atsparumas
(°C)
(mm²)
Dinaminis atsparumas
netikrinama
Vainikinė iškrova
kV/cm
330 kV skirstyklos šynų parinkimas
24 lentelė
Parametras Parinkimo sąlygos Skaičiavimų rezultatai Lanksčios šynos
Ekonomiškumas
(mm²)
Įtampa
(kV)
Ilgalaikis įšilimas
(°C)
(kA)
Terminis atsparumas
(°C)
(mm²)
Dinaminis atsparumas
netikrinama
Vainikinė iškrova
kV/cm
330 kV prijungimo šynų parinkimas
25 lentelė
Parametras Parinkimo sąlygos Skaičiavimų rezultatai Lanksčios šynos
Ekonomiškumas
(mm²)
Įtampa
(kV)
Ilgalaikis įšilimas
(°C)
(kA)
Terminis atsparumas
(°C)
(mm²)
Dinaminis atsparumas
netikrinama
Vainikinė iškrova
kV/cm
Izoliatorių parinkimas
Leistina izoliatoriaus galvutės apkrova:
FS – izoliatoriaus suardymo jėga (iš žinynų).
Atraminio izoliatoriaus :
Pevadinio izoliatoriaus:
Dinamimė jėga:
Pataisos koeficientai:
kai šyna tvirtinama plokštuma
kai šyna tvirtinama briauna.
kai šyna yra dėžinio skerspjūvio
Generatoriaus pusėje 10,5 kV
24 lentelė
Parametras Parinkimo sąlygos Skaičiavimų rezultatai Izoliatorius
Įtampa (visi )
(kV)
Srovė (pervadiniai)
(kA)
Elektrodinaminis atsparumas (elektro dinaminė jėga) (atraminiai ir pervadiniai)
110 kV pusėje
25 lentelė
Parametras Parinkimo sąlygos Skaičiavimų rezultatai Izoliatorius
Įtampa (visi )
(kV)
Srovė (pervadiniai)
(kA)
Elektrodinaminis atsparumas (elektro dinaminė jėga) (atraminiai ir pervadiniai)
330 kV ppusėje
25 lentelė
Parametras Parinkimo sąlygos Skaičiavimų rezultatai Izoliatorius
Įtampa (visi )
(kV)
Srovė (pervadiniai)
(kA)
Elektrodinaminis atsparumas (elektro dinaminė jėga) (atraminiai ir pervadiniai)
Jungtuvų ir skyriklių parinkimas
Generatoriaus pusėje 11 kV
T.j. srovės periodinė dedamoji, smūginė srovė ir periodinė srovė (iš t.j. skaičiavimų):
kA
kA
kA
Elektrodinaminis jungtuvo atsparumas nustatomas
Jungtuvo atjungimo galimybė nustatoma pagal sąlygas:
, čia βN- vardinis aperiodinės srovės santykinis turinys atjungimo momentu ([2] 8.2 pav.)
Šiluminis impulsas (K3 t.j.):
Terminiam atsparumui nustatyti pradžioje apskaičiuojame šiluminį impulsą. Kadangi trumpasis jungimas taške K3 yra prie generatoriaus, tai:
MA²s
Atsistatančioji įtampa:
čia – trumpojo jungimo operatorinė srovė; – schemos operatorinis laidis.
26 lentelė
Parametras Parinkimo sąlygos Skaičiavimų rezultatai Jungtuvas Skyriklis
Įtampa
(kV)
Srovė
(kA)
Terminis atsparumas
(MA²s)
Dinaminis atsparumas
(sim.)
(kA)
–
smūginė
(kA)
Atjungimo srovė
simetr.
(kA)
asimetr. Jei , tai
Atsisitatančioji įtampa
–
Analogiškai parenkame ir 110 kV , 330 kV pusėje.
Aukštojoje pusėje 110 kV
27 lentelė
Parametras Parinkimo sąlygos Skaičiavimų rezultatai Jungtuvas Skyriklis
Įtampa
(kV)
Srovė
(kA)
Terminis atsparumas
(MA²s)
Dinaminis atsparumas
(simetr.)
(kA)
(smūginė)
(kA)
Atjungimo srovė
(simetr.)
(kA)
(asimetr.) jei , tai
27 lentelės tęsinys
Atsistatančioji įtampa
–
Aukštojoje pusėje 330 kV
28 lentelė
Parametras Parinkimo sąlygos Skaičiavimų rezultatai Jungtuvas Skyriklis
Įtampa
(kV)
Srovė
(kA)
Terminis atsparumas
(MA²s)
Dinaminis atsparumas
(simetr.)
(kA)
(smūginė)
(kA)
Atjungimo srovė
(simetr.)
(kA)
(asimetr.) jei , tai
Atsistatančioji įtampa
–
Srovės ir įtampos matavimo transformatorių parinkimas11 kV žemojoje pusėje
29 lentelė
Parametras Parinkimo sąlygos Skaičiavimų rezultatai Srovės matavimo transformat-oriai
Įtampa
(kV)
Srovė
(kA)
Terminis atsparumas
(MA²s)
Dinaminis atsparumas (smūginė)
(kA)
Tikslumo klasė apskaitos skaitikliams 0.5
techniniams matavimams 1.0
relinei apsaugai 3.0
Galia: vardinė
30 lentelė
Parametras Parinkimo sąlygos Skaičiavimų rezultatai Įtampos matavimo transformat-oriai
Įtampa
(kV)
Tikslumo klasė Matavimo prietaisams 0.5
kompaudavimui 0.5
relinei apsaugai suderinta
Galia: vardinė
110 kV pusėje
31 lentelė
Parametras Parinkimo sąlygos Skaičiavimų rezultatai Srovės matavimo transformat-oriai
Įtampa
(kV)
Srovė
(kA)
Terminis atsparumas
(MA²s)
Dinaminis atsparumas (smūginė)
(kA)
Tikslumo klasė apskaitos skaitikliams 0.5
techniniams matavimams 1.0
relinei apsaugai 3.0
Galia: vardinė
32 lentelė
Parametras Parinkimo sąlygos Skaičiavimų rezultatai Įtampos matavimo transformat-oriai
Įtampa
(kV)
Tikslumo klasė Matavimo prietaisams 0.5
kompaudavimui 0.5
relinei apsaugai suderinta
Galia: vardinė
330 kV pusėje
33 lentelė
Parametras Parinkimo sąlygos Skaičiavimų rezultatai Srovės matavimo transformat-oriai
Įtampa
(kV)
Srovė
(kA)
Terminis atsparumas
(MA²s)
Dinaminis atsparumas (smūginė)
(kA)
Tikslumo klasė apskaitos skaitikliams 0.5
techniniams matavimams 1.0
relinei apsaugai 3.0
Galia: vardinė
34 lentelė
Parametras Parinkimo sąlygos Skaičiavimų rezultatai Įtampos matavimo transformat-oriai
Įtampa
(kV)
Tikslumo klasė Matavimo prietaisams 0.5
kompaudavimui 0.5
relinei apsaugai suderinta
Galia: vardinė
Iškroviklių parinkimas
35 lentelė
Parametras Parinkimo sąlygos Skaičiavimų rezultatai Iškrovikliai
Įtampa
(kV)
(kV)
(kV)
4.9 Elektrinės savosios reikmės
Hidroelektrinių savųjų reikmių galia yra nedidelė ir sudaro 3 įrengtosios galios. Tai gerokai mažiau negu tokios pat galios šiluminių elektrinių Net ir didelių galių hidroagregatų agregatiniai savųjų reikmių elektros vartotojai yra mažos galios varikliai, kurie įrengti arti agregatų. Todėl elektrą jiems galima tiekti 0,4 kV įtampa. Elektrinės bendrieji savųjų reikmių mechanizmai yra įvairesnės sudėties ir galios. Tai įvairūs siurbliai, kranai, kompresoriai, elektros šildymo įrenginiai, lempos ir
pan. Šie vartotojai esti išdėstyti visoje HE teritorijoje ir net už jos ribų. Todėl vidutinės ir didelės galios HE nutolusiems ir galingiems vartotojams elektrą reikia tiekti 6 kV įtampa, o nedidelės galios vartotojams pakanka 0,4 kV įtampa.
Kiekvienai savųjų reikmių skirstyklai užtenka dviejų nepriklausomų maitinimo grandinių, prijungtų prie pagrindinės elektrinės schemos. HE gali pradėti dirbti ir tuomet, kai sistemoje nėra įtampos. Šiluminės elektrinės šito padaryti negali. Kadangi HE dažnai dirba pikiniu (pusiau pikiniu) režimu, savųjų reikmių schema turėtų būti tokia, kkad net sustojus visiems agregatams savųjų reikmių šynose būtų įtampa.
Kadangi mūsų vartotojai svarbūs, elektrinės savosioms reikmėms, ststome rezervinį transformatorių.
HE savųjų reikmių schema:
22 pav. Savųjų reikmių principinė schema
Savųjų reikmių darbo transformatoriai jungiami prie 11 kV generatorinės įtampos šynų per jungtuvą.
Rezervinis maitinimas reikalingas tik planinio remonto ar pažeidimo metu. Todėl daugeliu atvejų užtenka numatyti vieną tos pačios galios rezervinį transformatorių. Prie AĮS šynų sekcijų prijungėme savųjų reikmių rezervinį transformatorių, skirtą rezerviniam savųjų reikmių maitinimui.
Maksimali elektrinės savųjų reikmių galia:
MW
MVA
Savųjų reikmių galia, tenkanti vienam sustambintam blokui:
MVA
Įvertinant, kad transformatoriai gali dirbti 1.4 karto perkrauti(dirba lygiagrečiai), transformatorių galia:
MVA
6 kV įtampos laiptui parenkami transformatoriai 2 x TM-2500/10 (žymėjimas T5, T6).
Savųjų reikmių transformatoriaus parametrai:
Tipas SN, MVA UA, kV UŽ, kV UK%, % ΔPK, kW ΔP0, kW I0%, % Kaina, ttūkst. Rb. Kaina, tūkst. €. Viso tūkst. €. Kaina, tūkst. Lt.
2xTM-2500/10 2,5 11 6,3 6,5 23,5 3,85 1 5,8 58 116 406
36 lentelė
Savųjų reikmių rezervinį maitinimą pajungiame prie 110 kV skirstyklos. Įtampai pažeminti iki 6 kV parenkame transformatorių (T7) TДH-10000/110, kurio duomenis parodome 34 lentelėje:
37 lentelė
Tipas SN, MVA UA, kV UŽ, kV UK%, % ΔPK, kW ΔP0, kW I0%, % Kaina, tūkst. Rb. Kaina, tūkst. €. Viso tūkst. €. Kaina, tūkst. Lt.
TMH-2500/110 2,5 110 6,6 10,5 22 5,5 1,5 26 260 260 910
Daug pagalbinių įrenginių elektrinėse įrengiama elektrinės valdymui normaliais ir avariniais režimais. Šie įrenginiai vadinami antriniais įtaisais ir sudaro elektrinės valdymo sistemą.
Valdymo sistema susideda iš penkių pagrindinių įrenginių grupių: matavimo, signalizacijos, reguliavimo, komutacinių aparatų valdymo ir apsaugos. Matavimo ir signalizacijos sistemos informuoja apie įrenginio darbą technologinio proceso metu; reguliavimo ir valdymo sistemos veikia aktyviai, tai yra atlieka objekto valdymą. Esant dideliems nukrypimams nuo normalaus darbo režimo ar pažeidus įrenginį, suveikia apsauga ir automatiškai atjungia atitinkamą eelementą.
Elektrinėje sudėtingiausias yra: generatorių, turbinų valdymas. Šių įrenginių valdymui plačiai taikomos automatizuoto technologinio proceso valdymo sistemos, paremtos skaičiavimo (kompiuterinės) technikos panaudojimu.
5. ELEKTRINĖS EKONOMINIAI RODIKLIAI
5.1 Investicijos į projektą
Lyginamąjį investicijų koeficientą pasirenku:
Klyg = 3000 Lt./kWh
Elektrinės instaliuota galia:
Pinst. = 100 MW;
Investicijos į hidro elektrinę:
;
Investicijų sudėtis
38 lentelė
Sudedamosios dalys Investicijos % Investicijos mln.Lt
Statybos montavimo darbai 40 120
Įrenginių įjungimo darbai 50 150
Kitos išlaidos 10 30
Plačiau panagrinėsiu investicijas į įrengimus, kadangi jie labiausiai nusidėvi ir sudaro didžiąją visų investicijų dalį. Jų remontui, priežiūrai, detalių pakeitimui ar viso įrenginio pirkimui tenka didelė dalis išlaidų pprojekto gyvavimo metu.
Investicijų įrengimams sudedamosios dalys
39 lentelė
Sudėtinės dalys Investicijos mln.Lt
Transformatoriai 56.25
Generatoriai 93.75
kita įranga 30
Paskaičiuoju įrengimų nusidėvėjimą tam, kad įvertinti, ar reikės papildomų investicijų naujiems įrengimams įsigyti per projekto gyvavimo laiką.
Likvidacinę vertę imu 5% nuo investicijų įrengimams:
;
Projekto gyvavimo laikas T= 25 m.
Amortizaciniai atsiskaitymai per metus:
/met;
Amortizacinių atsiskaitymo norma:
Įrengimų nusidėvėjimas ir likutinė vertė
40 lentelė
Metai Nusidėvėjimas per metus Likutinė vertė, mln.Lt
0 150
1 5,7 144,3
2 5,7 138,6
3 5,7 132,9
4 5,7 127,2
5 5,7 121,5
6 5,7 115,8
7 5,7 110,1
8 5,7 104,4
9 5,7 98,7
10 5,7 93
11 5,7 87,3
12 5,7 81,6
13 5,7 75,9
14 5,7 70,2
15 5,7 64,5
16 5,7 58,8
17 5,7 53,1
18 5,7 47,4
19 5,7 41,7
20 5,7 36
21 5,7 30,3
22 5,7 24,6
23 5,7 18,9
24 5,7 13,2
25 5,7 7,5
23. pav Įrengimų likutinės vertės kitimo diagrama
Papildomų investicijų įrengimams įsigyti nereikės. Išlaidas įrengimams sudarys remonto išlaidos, atsarginių ir būtinų naujų detalių įrengimams įsigijimas, avarijos atveju naujo įrengimo įsigijimas, jei jos metu įrengimas suges nepataisomai.
5.2 Ekonominio efektyvumo įvertinimas
Finansinė investicinio projekto analizė grindžiama projekto efektyvumo nustatymu, remiantis projektuojamais pinigų srautais. Šie srautai rodo būsimas investicijas bei veiklos pajamas ir išlaidas. Dažniausiai pinigų srautai skaičiuojami, atsižvelgiant į svarbiausiais ir labiausiai tikėtinas aplinkos sąlygas.
Vertinant investicinius projektus būtina atsižvelgti ne tik į projektuojamų pinigų srautų dydžius, bet ir įvertinti esamų bei būsimų finansų santykinę vertę, t.y. atsižvelgti į pinigų laiko vertės sąvoką. Vertinant investicinių projektų efektyvumą, naudotina metodika, kuri yra paremta diskontavimu. Investiciniai projektai gali būti vertinami keletą finansinės analizės metodu.
Investiciniam projektui įvertinti, atsižvelgiant į diskonto normą, naudosiu tris atskirus, bet tarpusavyje susijusius projekto vertei nustatyti:
1. Dabartinė grynoji vertė (NPV);
2. Pelno ir išlaidų santykis (B/C);
3. Vidinė pelno norma (IRR);
Dabartinės grynosios vertės metodas
Dabartinė grynoji vvertė (NPV) – tai bendro viršpelnio, gauto per visą projekto gyvavimo laiką, dabartinės vertės matas. Jis apskaičiuojamas atėmus išlaidų srauto dabartinę vertę (PVC) iš pajamų srauto dabartinės vertės (PVB):
.
Kitaip tariant, projekto dabartinė grynoji vertė yra visų projekto diskontuotų grynųjų pinigų srautų suma:
;
čia – t-ųjų metų pajamos; – t-ųjų metų išlaidos.
Projekto grynoji dabartinė vertė akivaizdžiai kinta priklausomai nuo naudojamos diskonto normos. Juo aukštesnė diskonto norma, tuo mažesnė yra NPV. Iš principo projektas priimtinas, esant atitinkamai diskonto normai, jeigu NPV yra teigiamas: NPV>0 – priimtinas variantas; NPV<0 – atmestinas variantas; NPV=0 – ribinis variantas.
Nustatysiu projekto įgyvendinimo tikslingumą trimis atvejais, kai imamos paskolos palūkanų norma yra trijų dydžių: 6%; 8% ir 10%.
Kai diskonto norma 6%.
41 lentelė
Metai Bendrosios išlaidos, mln.Lt. Diskonto koeficientas Dabartinė vertė, mln.Lt. Bendrosios pajamos, mln.Lt. Diskonto koeficientas Dabartinė vertė, mln.Lt.
0 300 1 300 1
1 27.00 0.9434 25.471800 55.4700 0.9434 52.330398
2 27.00 0.89 24.030000 55.4700 0.89 49.368300
3 27.00 0.8396 22.669200 55.4700 0.8396 46.572612
4 27.00 0.7921 21.386700 55.4700 0.7921 43.937787
5 27.00 0.7473 20.177100 55.4700 0.7473 41.452731
6 27.00 0.705 19.035000 55.4700 0.705 39.106350
7 27.00 0.6651 17.957700 55.4700 0.6651 36.893097
8 27.00 0.6274 16.939800 55.4700 0.6274 34.801878
9 27.00 0.5919 15.981300 55.4700 0.5919 32.832693
10 27.00 0.5584 15.076800 55.4700 0.5584 30.974448
11 27.00 0.5268 14.223600 55.4700 0.5268 29.221596
12 27.00 0.497 13.419000 55.4700 0.497 27.568590
13 27.00 0.4688 12.657600 55.4700 0.4688 26.004336
14 27.00 0.4423 11.942100 55.4700 0.4423 24.534381
15 27.00 0.4173 11.267100 55.4700 0.4173 23.147631
16 27.00 0.3936 10.627200 55.4700 0.3936 21.832992
17 27.00 0.3714 10.027800 55.4700 0.3714 20.601558
18 27.00 0.3503 9.458100 55.4700 0.3503 19.431141
19 27.00 0.3305 8.923500 55.4700 0.3305 18.332835
20 27.00 0.3118 8.418600 55.4700 0.3118 17.295546
21 27.00 0.2942 7.943400 55.4700 0.2942 16.319274
22 27.00 0.2775 7.492500 55.4700 0.2775 15.392925
23 27.00 0.2618 7.068600 55.4700 0.2618 14.522046
24 27.00 0.247 6.669000 55.4700 0.247 13.701090
25 27.00 0.233 6.291000 55.4700 0.233 12.924510
Dabartinė išlaidų vertė – 645.15mln.Lt. Dabartinė pajamų vertė -709.10mln.Lt.
Projekto dabartinė grynoji vertė NPV1 – 63.95 mln.Lt.
Kai diskonto norma 8%
42 lentelė
Metai Bendrosios išlaidos, mln.Lt. Diskonto koeficientas Dabartinė vertė, mln.Lt. Bendrosios pajamos, mln.Lt. Diskonto koeficientas Dabartinė vertė, mln.Lt.
0 300 1 300 1
1 27.00 0.9259 24.9993000 55.4700 0.9259 51.3596730
2 27.00 0.8573 23.1471000 55.4700 0.8573 47.5544310
3 27.00 0.7938 21.4326000 55.4700 0.7938 44.0320860
4 27.00 0.735 19.8450000 55.4700 0.735 40.7704500
5 27.00 0.6806 18.3762000 55.4700 0.6806 37.7528820
6 27.00 0.6302 17.0154000 55.4700 0.6302 34.9571940
7 27.00 0.5835 15.7545000 55.4700 0.5835 32.3667450
8 27.00 0.5403 14.5881000 55.4700 0.5403 29.9704410
9 27.00 0.5002 13.5054000 55.4700 0.5002 27.7460940
10 27.00 0.4632 12.5064000 55.4700 0.4632 25.6937040
11 27.00 0.4289 11.5803000 55.4700 0.4289 23.7910830
12 27.00 0.3971 10.7217000 55.4700 0.3971 22.0271370
13 27.00 0.3677 9.9279000 55.4700 0.3677 20.3963190
14 27.00 0.3405 9.1935000 55.4700 0.3405 18.8875350
15 27.00 0.3152 8.5104000 55.4700 0.3152 17.4841440
16 27.00 0.2919 7.8813000 55.4700 0.2919 16.1916930
17 27.00 0.2703 7.2981000 55.4700 0.2703 14.9935410
18 27.00 0.2502 6.7554000 55.4700 0.2502 13.8785940
19 27.00 0.2317 6.2559000 55.4700 0.2317 12.8523990
20 27.00 0.2145 5.7915000 55.4700 0.2145 11.8983150
21 27.00 0.1987 5.3649000 55.4700 0.1987 11.0218890
22 27.00 0.1839 4.9653000 55.4700 0.1839 10.2009330
23 27.00 0.1703 4.5981000 55.4700 0.1703 9.4465410
24 27.00 0.1577 4.2579000 55.4700 0.1577 8.7476190
25 27.00 0.146 3.9420000 55.4700 0.146 8.0986200
Dabartinė išlaidų vertė – 588.21mln.Lt. Dabartinė pajamų vertė 592.12mln.Lt.
Projekto dabartinė grynoji vertė NPV2 – 3.906
Kai diskonto norma 10%
43 lentelė
Metai Bendrosios išlaidos, mln.Lt. Diskonto koeficientas Dabartinė vertė, mln.Lt. Bendrosios pajamos, mln.Lt. Diskonto koeficientas Dabartinė vertė, mln.Lt.
0 300 1 300 1
1 27.00 0.9091 24.5457000 55.4700 0.9091 50.4277770
2 27.00 0.8264 22.3128000 55.4700 0.8264 45.8404080
3 27.00 0.7513 20.2851000 55.4700 0.7513 41.6746110
4 27.00 0.683 18.4410000 55.4700 0.683 37.8860100
5 27.00 0.6209 16.7643000 55.4700 0.6209 34.4413230
6 27.00 0.5645 15.2415000 55.4700 0.5645 31.3128150
7 27.00 0.5132 13.8564000 55.4700 0.5132 28.4672040
8 27.00 0.4665 12.5955000 55.4700 0.4665 25.8767550
9 27.00 0.4241 11.4507000 55.4700 0.4241 23.5248270
10 27.00 0.3855 10.4085000 55.4700 0.3855 21.3836850
11 27.00 0.3505 9.4635000 55.4700 0.3505 19.4422350
12 27.00 0.3186 8.6022000 55.4700 0.3186 17.6727420
13 27.00 0.2897 7.8219000 55.4700 0.2897 16.0696590
14 27.00 0.2633 7.1091000 55.4700 0.2633 14.6052510
15 27.00 0.2394 6.4638000 55.4700 0.2394 13.2795180
16 27.00 0.2176 5.8752000 55.4700 0.2176 12.0702720
17 27.00 0.1978 5.3406000 55.4700 0.1978 10.9719660
18 27.00 0.1799 4.8573000 55.4700 0.1799 9.9790530
19 27.00 0.1635 4.4145000 55.4700 0.1635 9.0693450
20 27.00 0.1486 4.0122000 55.4700 0.1486 8.2428420
21 27.00 0.1351 3.6477000 55.4700 0.1351 7.4939970
22 27.00 0.1228 3.3156000 55.4700 0.1228 6.8117160
23 27.00 0.1117 3.0159000 55.4700 0.1117 6.1959990
24 27.00 0.1015 2.7405000 55.4700 0.1015 5.6302050
25 27.00 0.0923 2.4921000 55.4700 0.0923 5.1198810
Dabartinė išlaidų vertė – 545.07 mln.Lt. Dabartinė pajamų vertė -503.49mln.Lt.
Projekto dabartinė grynoji vertė NPV3 – (-41.58) mmln.Lt
Įplaukų ir išlaidų santykis (B/C)
Įplaukų ir išlaidų santykis (B/C), kitaip vadinamas investicijų rentabilumo indeksas, naudojamas nustatyti įplaukų dabartinės vertės ir išlaidų dabartinės vertės santykį:
.
Kad projektas būtų priimtinas, reikia, jog santykis būtų . Santykis , rodo, kad gryno pelno dabartinė vertė yra nulinė prie tam tikros diskonto normos.
Įplaukų ir išlaidų santykį galima efektyviai panaudoti atliekant palyginamąją analizę, kadangi tai yra santykinis rodiklis, o tuo tarpu NVP yra absoliučios vertės matas. Atliekant kompleksinę analizę, jis leidžia išskirti efektyvesnį projektą tuomet, kai kitais metodais buvo gauti panašūs įvertinimai. Taip pat rekomenduojama laikytis tokių taisyklių:
jeigu: B/C>1, tai NPV yra teigiamas ir projektas priimtinas;
B/C<1, tai NPV yra neigiamas ir projektas atmestinas;
B/C=1, tai NPV=0 ir t.y. ribinis variantas – projektas nepelningas ir nenuostolingas.
Vidinės pelno normos metodas
Vidinę pelno normą (IRR) galima apibrėžti kaip diskonto normą, kuri sulygina išlaidų ir pajamų srautų dabartines vertes. Vidine pelno norma laikoma diskonto koeficiento reikšmė (r), prie kurios projektų pinigų srautų dabartinė grynoji vertė yra lygi 0, t.y.:
Kai skaičiavimo rezultatai rodo, kad NPV yra lygi 0, panaudotas analitinis metodas leidžia papildomai nustatyti, kad esant tam tikrai diskonto normai projektas atsipirks, t.y. bus sugrąžintas panaudotas kapitalas, bet be jokio viršpelnio.
Vidinė pelno norma nustatoma interpoliacijos
būdu, panaudojant dvi diskonto normas: vieną – teigiamai NPV reikšmei gauti, o kitą – neigiamai NPV reikšmei:
;
čia – žemesnė diskonto norma; – aukštesnė diskonto norma; – grynoji dabartinė vertė prie žemesnės diskonto normos; ¬ – grynoji dabartinė vertė prie aukštesnės diskonto normos.
8,17%.
Vidinė pelno norma yra nuo 8% iki 8,17%.
Šis rodiklis nusako investicijų rentabilumą ir parodo maksimalų leistiną santykinį investicijų kainos lygį, kurį viršijus projektas pasidaro nerentabilus.
Vidinės pelno normos metodą noriai naudoja daugelis specialistų, kadangi jis yra žymiai konkretesnis mmatas efektyviam kapitalo panaudojimui nustatyti, ypatingai tose srityse, kur būtina sulyginti įvairius projektus disponuojant ribotais ištekliais.
Sprendžiant klausimą apie investicijų projektų ekonominį efektyvumą, visi trys metodai gauti patikimus ir suderintus atsakymus. Finansinė analizė gali būti papildyta ir kitais projektų analizėje naudingais metodais, kurie padėtų geriau įvertinti specifinius projektus.
5.3 Energijos gamybos kaštai
Skaičiuojame kiek elektros energijos pagamins projektuojamos elektrinės generatoriai.
Pasinaudodami 2 elektrinės apkrovos duomenimis apskaičiuojame kiek generatoriai pagamins elektros energijos:
MWh
Analogiškai apskaičiuojame kiek generatoriai pagamins elektros energijos kituose apkrovos laiptuose.
Per metus generatoriai ppagamins elektros energijos:
MWh
Visus skaičiavimų rezultatus surašome į lentelę:
44 lentelė
Val./parą 15 2 7
El. Apkrova potvynio metu , MW 100 100 100
El. Apkrova kikusią metų dalį, MW 30 60 30
Pagam. El. Žiema , MWh 67500 9000 31500
Pagam. El. Vasara , MWh 144000 38400 67200
Generatoriai pagamino elektros energijos per metus, MWh 357600
Analogiškai apskaičiuojame ir savosioms reikmėms sunaudotą elektros eenergiją, skaičiavimų rezultatus parodome 45 lentelėje:
45 lentelė
Val./parą 15 2 7
S.r. , MW (Ž) 3,00 3,00 3,00
S.r. , MW (V) 0,50 1,26 0,50
S.r. ppotvynio metu, MWh 2025,00 270,00 945,00
S.r. likusią metų dalį , MWh 2376,00 806,40 1108,80
Viso elektros energijos s.r. per metus ,MWh 7531,20
Nuostoliai transformatoriuose buvo apskaičiuoti 4.6 punkte. Duomenis surašome į lentelę ir apskaičiuojame pardavimui skirtos elektros energijos kiekį per metus:
MWh
46 lentelė
Generatoriai pagamino elektros energijos , MWh 357600
Elektros energija s.r. , MWh 7531,20
Nuostoliai transformatoriuose , MWh 3385,61
Pardavimui skirta el. energija , MWh 346683,19
Eksploatacinės išlaidos per metus buvo skaičiuoti 4.6 punkte. Kadangi skaičiuojant pardavimui skirtą elektros energiją, įvertinome nuostolius transformatoriuose, dabar eksploatacijos išlaidose nevertiname.
Eksploatacijos išlaidos:
tūkst.Lt.
Priimame, kd elektrinėje dirbs 100 darbuotojų ir jų vidutinis mėnesinis atlyginimas bus 2,5 tūkst.Lt.
Apskaičiuojame metines išlaidas atlyginimams mokėti:
tūkst.Lt.
47 lentelė
Darbuotojų sk. , vnt 100
Vidutinis mėnesinis 1 darbuotojo atlyginimas , tūkst.Lt. 2,5
Metinis atlyginimų fondas , tūkst.Lt. 3000
Susumuojame visas eelektrinės metines išlaidas atlyginimas mokėti, eksploatacijai:
tūkst.Lt.
48 lentelė
Esploatacinės išlaidos tūkst. Lt 24000
Metinis atlyginimų fondas , tūkst. Lt. 3000
Bendros išlaidos per metus , tūkst. Lt 27000
Dabar jau galime apskaičiuoti energijos gamybos kaštus, t.y. 1 kWh savikainą:
Lt.
49 lentelė
Bendros išlaidos per metus , tūkst. Lt 27000
Pardavimui skirta el. Energija , MWh 346683,2
1 kWh savikaina , Lt. 0,0778
Sąmatinės vertės nustatymas
Kapitalinės investicijos į HE: K = 300mln.Lt.
Kapitalinės investicijos į HE struktūrą:
Statybiniai montavimo darbai:
;
Įrenginių įjungimo darbai:
Kitos išlaidos:
Likvidacinė vertė:
Nusidėvėjimas per metus:
Kur n – eksploatacijos metų skaičius (priimame 25 metus).
Rodikliai:
Įplaukos už ppardavimui skirtą elektros energiją, elektros energija parduodama už 0,16ct.:
Einamos metinės išlaidos :
Nusidėvėjimas:
Pelnas prieš mokesčius:
Pelno mokestis (15%);
Grynasis pelnas:
NI = N-T = 17,069-2,56035 = 14,5086mln.Lt.;
Grynųjų pinigų srautas:
CFt = NI+D = 14,5086+11.4 = 25,9086mln.Lt.;
Atsipirkimo laikas – tai laikas, per kurį gaunamos grynosios įplaukos iš investicijų dengia investicijoms skirtas išlaidas. Jeigu projekto atsipirkimo trukmė yra mažesnė už gyvavimo trukmę, tai ji apsimoka įgyvendinti.
Nustatysiu projekto įgyvendinimo tikslingumą, kai diskonto norma yra tijų dydžių: 6%; 8%; 10%.
, kur CF = 25,9086 mln.Lt.
Skaičiavimo rezultatus surašau į 52 lentelę:
52 lentelė
Metai PV, k=6% PV, k=8% PV, k=10%
0 -300 -300 -300
1 -275.558 -276.011 -276.447
2 -252.500 -253.799 -255.036
3 -230.748 -233.233 -235.571
4 -210.226 -214.189 -217.875
5 -190.866 -196.557 -201.788
6 -172.602 -180.230 -187.164
7 -155.372 -165.113 -173.869
8 -139.117 -151.116 -161.783
9 -123.782 -138.156 -150.795
10 -109.315 -126.155 -140.807
11 -95.667 -115.044 -131.726
12 -82.791 -104.755 -123.471
13 -70.645 -95.229 -115.966
14 -59.186 -86.408 -109.144
15 -48.375 -78.241 -102.942
16 -38.176 -70.679 -97.303
17 -28.555 -63.677 -92.178
18 -19.478 -57.193 -87.518
19 -10.916 -51.190 -83.282
20 -2.837 -45.631 -79.431
21 4.784 -40.485 -75.930
22 11.973 -35.719 -72.747
23 18.756 -31.307 -69.854
24 25.155 -27.221 -67.223
25 31.191 -23.438 -64.832
Projektas atsipirks prie 6% diskonto normos. Atsipirkimo laikas, per kurį projektas atsiperka yra 21 metai. Esant 8% ir 10% diskonto normoms projekta įgyvendinti netikslinga.
6. IŠVADOS
1. Darbe nagrinėjama 100MW hidro elektrinė. Iš elektrinės ir vartotojų apkrovų grafikų matyti, jog projektuojamos elektrinės galios pilnai užteks tam, kad vartotojus aprūpinti elektros energija.
2. Pagrindinė įtampa naudojama savųjų reikmių sistemoje 0,4kV. Savosioms reikmėms sunaudojama 3%nuo kiekvieno elektrinės bloko.
3. Projektuojant hidro elektrinę kapitalinės investicijos sudaro 300 mln.Lt. didžiausia investicijų dalis yra skiriama įrengimams – 150mln. Lt.
4. Investiciniam projektui įvertinti naudojau tris tarpusavyje susijusius metodus projekto vertei nustatyti – dabartinę grynąją vertę (NVP), pelno ir išlaidų santykį (B/C) ir vidinę pelno normą (IRR).
5. Atlikus ekomominius ir finansinius paskaičiavimus dabartinė grynoji vertė prie 10 % diskonto nnormos yra neigiama. Vidinė pelno norma (IRR) lygi 8,17%. Todėl investuoti į šį projektą reikėtu tuo atveju, jei investicinio kapitalo paskolos palūkanos bus 6 – 8%.
6. Įplaukų ir išlaidų santykio (B/C) skaičiavimas patvirtina projekto atsiperkamumą prie 6 – 8%, nes diskontų normų atitinkamai yra 6% – 1,009; 8%-1,006; 10%-0,9237. Iš šių skaičiavimų matome, kad prie 10% projektas yra nuostolingas.
7. NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS
5. B.N. Neklepaev, I.P.Kriučkov. Električeskaja čast elektrostacii i podstancii. Moskva, 1989.
6. A. Bačkauskas, P. Grėblikas, L. Kaulakis. Elektros sistemos ir tinklai. Vilnius, 1979.
7. R. Deksnys. Elektrinhės ir pastotės: Paskaitų konspektas. Kaunas Technologija, 1994.
8. Finansų pagrindai. Paskaitų konspektas. Kaunas Technologija, 2000.
9. R. Deksnys. Elektrinių elektrinės dalies kursinis projektavimas. Metodiniai nurodymai. Kaunas KPI, 1987.