Starteris

Turinys

Įvadas…………………………2

1. Kas yra starteris ir kokia jo sudėtis?…………………3

2. Starterių tipai ir jų veikimo principai………………….5

3. Starterio parametrai ir konstrukcijos ypatybės……………..10

4. Starterio gedimai ir jų šalinimo ypatybės……………….12

Išvados…………………………17

Literatūros sąrašas…………………………18Įvadas

Starteris – elektros variklis, naudojamos vairuotojo darbui palengvinti paleidžiant variklį. Šiame darbe panaudota įvairių autorių literatūros medžiaga, siejant teorines žinias su praktinėmis, Susipažinta su įvairių autorių praktiniais pasiūlymais ir išvadomis. Darbą sudaro keturios dalys:

1. Susipažinta, kas yra starteris ir kokia jo sudėtis.

2. Išanalizuota starterių tipai ir jų veikimo principai.

3. Išnagrinėta starterio parametrai ir jų konstrukcijos ypatybės.

4. Aprašoma starterio gedimai ir jų šalinimo bbūdai.

Darbe esantys brėžiniai ir schemos leidžia geriau suprasti starterio sudėti ir jo veikimo principą.

Daugiausiai dėmesio (4 dalis) skiriama starterio gedimams ir jų šalinimo būdams. Manau, kad tai yra pagrindinė ir viena svarbiausių šio darbo dalių, nes tik žinant starterio gedimus lengviau yra surasti ir pašalinti gedimą.1.Kas yra starteris ir kokia jo sudėtis?

“Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ [4, 738psl] teigiama, kad starteris – technikos įtaisas vidaus degimo varikliui paleisti. Starteris – elektros variklis, naudojamas elektros varikliui paleidžiant [1, 110psl]. S. ŠŠimakauskas nusako apie starterį , kad starteris yra pagrindinis paleidimo sistemos vienetas [6, 69psl]. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija 10 [5, 382psl] teigia, kad starteris – [angl. starter ] : agregatas vidaus degimo varikliui paleisti. Paprastai susideda iš variklio, reduktoriaus, sankabos (sujungia iir išjungia variklį arba reduktorių). Pagal veikimo principą : inercinis, tiesioginis arba mišrusis.

Inercinio – variklis pradžioje įsuka smagratį, kuriame sukaupiama energija, reikalinga paleidžiama variklio velenui sukti.

Tiesioginis – įsuka paleidžiamą variklį.

Starteriai būna :

1. elektriniai;

2. pneumatiniai;

3. hidrauliniai;

4. benzininiai;

5. turbininiai.

Elektrinis starteris paprastai turi didelio sukimosi dažnio (iki 13000 aps/min) nuolatinės srovės el. variklio. Elektrinio starterio galia iki 25kw, įtampa 12-112 V.

Pneumatinis starteris- turi pneumatinį variklį.

Hidraulinis starteris – turi hidraulinį variklį suslėgto skysčio.

Turbininis starteris turi turbiną varomą kietuoju kuru.

Automobilių variklių paleidimui naudojami elektriniai starteriai. Dažniausiai variklis sukamas

už ant smagračio uždėto krumpliuoto variklio, su kuriuo sukabinamas starterio pavaros

krumpliaračiu. Paleidimui reikalinga elektros energiją tiekia akumuliatoriaus baterija. Starterį sudaro nuolatinis srovės variklis :

1.Pav. Elektrinis starteris [[7, 236psl]

Elektrinį starterį sudaro [1,111psl] :

1. Žadinimo apvija;

2. Poliai;

3. Kontaktai;

4. Kontaktų diskas;

5. Korpusas;

6. Įtraukimo apvijos;

7. Laikymo apvijos;

8. Inkaras;

9. Spyruoklė;

10. Svirtis;

11. Krumpliaratis;

12. Laisvosios eigos mova;

13. Spyruoklė;

14. Mova;

15. Rotorius;

16. Komutatorius;

17. Šepečiai.2.Starterių tipai ir jų veikimo principai

Starterių tipai skiriasi jų krumpliaračių sujungimu su smagračio krumpliuotųjų vainikų būdais. Vieno ar kito būdo taikymas priklauso nuo reikalingos starterio galios bei sujungimo ir atjungimo patikrinimu. Knygoje [2,69] pateikti starterio tipai ir jų veikimo principai :

Starterio tipas Veikimo principas Sandaros schema: įjungimo mechanizmas (E), variklis(M), relė(R) Jungimas paskirtis ir galia

Sraigtinė pavara Įjungiant starterį jo krumpliaratis dėl inercijos slenka veleno sraigtėmis išdrožomis. Iškart teka visa sstarterio srovė. Starterio krumpliaratį atgal grąžina rotoriaus veleno didelio žingsnio sraigtinės išdrožos. Starteris gali turėti (arba ne) vienkryptę movą. Nuoseklus arba nuolatinio žadinimo variklis; motoriniams dviračiams, 12V; 0,1 -0,3 kW

Pavara su sraigtiniu-svirtiniu įjungimo mechanizmu Įjungimo relė stumia starterio pavaros krumpliaratį, kuris lėtai sukasi slinkdamas veleno didelio žingsnio sraigtinėmis išdrožomis. Kai relės inkaras visiškai įtraukiamas, įjungiama starterio srovė. Nuo pažeidimų starterį saugo ritininė vienkryptė mova. Nuoseklaus arba nuolatinio žadinimo variklis su tarpine pavara arba be jos; motoriniams dviračiams, lengv. Automobiliams ir mažiems sunkvežimiams, 12V arba 24V; 0,3-4,8kW

Starterio tipai Veikimo principas Sandaros schema: Įjungimo mechanizmas (E), variklis(M), relė (R) Jungimas, paskirtis ir galia

Pastumiamas inkaras Krumpliaratis kartu su visu rotoriumi (inkaru), veikiant įtraukimo ir laikymo apvijas, lėtai sukamas ir stumiamas smagračio krumpliuotojo vainiko link. Susikabinus krumpliaračiams įjungiama visa starterio srovė. Krumpliaratį atitraukia atgal grąžinimo spyruoklė. Kad sukimo momentas būtų perduodamas tik viena kryptimi, statoma plokštelinė mova, kuri kartu saugo ir nuo perkrovos. Nuoseklaus žadinimo variklis su įtraukimo ir laikymo apvijomis; sunkvežimiams, autobusams ir vilkikams, 12V arba 24V;

1,8-4,4kW

Stumiantis įjungimo mechanizmas Su mechaniniu krumpliaračio pasukimu. Įjungimo relė pastumiama starterio pavaros krumpliaratį. Sukabinimą palengvina dvipakopis mechaninis įjungimo mechanizmas. Starterio srovė įjungiama tik visiškai susikabinus krumpliaračiams. Užsivedus varikliui rotorių atjungia krumplinė vienkryptė mova. Nuoseklaus žadinimo variklis;

Sunkvežimiams, autobusams ir vilkikams, 12V aarba 24V;

5,5-7,5kW

Stumiantis įjungimo mechanizmas Su elektros variklio pasukamu krumpliaračiu. Įjungiant elektromagnetas strypu, perkištu per tuščiavidurį rotoriaus veleną, stumia krumpliaratį. Kad krumpliaračiai lengviau susikabintų, velenas kartu lėtai sukamas (elektrinė papildoma pakopa). Prieš pat sukabinimo pabaigą įjungiama visa starterio srovė Starteryje yra plokštelinė vienkryptė mova, kuri kartu apsaugo nuo perkrovos. Mišraus žadinimo variklis su tarpine pavara arba be jos;

Sunkvežimiams, autobusams, vilkikams ir specialiesiems automobiliams;

12V, 24V, o ypatingais atvejais iki 110V;

4-21kW

Elektrinį starterį sudaro nuolatinės srovės variklis, pavara ir įjungimo relė. Elektros variklis sukuria sukimo momentą, o pavara sujungia elektros variklį su paleidžiamu varikliu. Elektros variklis ir pavara jungiami relė.

Starteris su sraigtiniu svirtiniu įjungimo mechanizmu ir tarpine pavara. Jo sandara ir veikimo principas yra tokie pat kaip ir starterio be tarpinės pavaros.

Esant tarpinei pavarai ir nuolatiniam žadinimui, lyginant su starteriu be tarpinės pavaros gaunami iki 40% mažesni matmenys ir masė, esant tai pačiai starterio galiai. Starterio su tarpine pavara rotorius sukasi didesniu sūkiu dažniu ir sukuria mažesnį sukimosi momentą, negu starterio be tarpinės pavaros.

2 Pav. Starterio su tarpine pavara schema [1, 271psl]

Kai kurių starterių pavaroms naudojamas planetinis mechanizmas.

3 Pav. Starteris su planetine pavara [1,240psl]

Jis padidina rotoriaus sukimosi momentą ir jį perduoda be skersinių jėgų. Planetinį mmechanizmą sudaro :

1. Krumpliaratis;

2. Smagračio krumplinis vainikas;

3. Laisvo.sios eigos mova;

4. Įjungimo svirtis;

5. Planetinė pavara;

6. Poliai;

7. Žadinimo apvija;

8. Rotorius;

9. Komutatorius su angliniais šepečiais.

10. Įjungimo rėlė;

11. Jungiklis.

12. Akumuliatorių baterija

Kitas starterių tipas yra – starteris su plokšteline laisvosios eigos mova

4pav.Starteris su plokšteline laisvosios eigos mova

Starterį su plokšteline laisvosios eigos mova sudaro:

1. Korpusas;

2. Atraminė briauna;

3. Lėkštelinė spyruoklė;

4. Prispaudimo diskas;

5. Diskų paketas;

6. Varančioji įvorė;

7. Rotorius;

8. Krumpliaratis;

9. Pavaros velenas;

10. Sraigtinės išdrožos;

11. Varomoji įvorė;

12. Atraminis žiedas.

Starterio darbas pagrįstas tuo, kad tekant srovei žadinimo ir inkaro apvijomis, jų magnetiniai laukai veikia vienas kitą. Starterio pavara turi sujungti starterio krumpliaratį su smagračio vainiku tiktai paleidžiant variklį. Paleidžiant variklį, starterio inkaro veleno sukimasis perduodamas krumpliaračiais [1, 111psl].

Knygoje [7, 117psl] aprašomas starterio veikimo principas. Įjungus uždegimą jungikliu ir paspaudus starterio įjungimo mygtuką, srovė iš akumuliatorių baterijos teka į įjungimo relės apviją. Relės šerdis įsimagnetina ir sujungia kontaktus, tuo pačiu įjungdama traukos relės įtraukiančiąją ir laikančiąją apvijas. Srovei tekant apvijomis, inkaras įtraukiamas į įvorę. Tuo metu su inkaru sujungta įjungimo svirtis, per jungimo movą ir buferinę spyruoklę sukabins krumpliaratį su smagračio vainiku. Kai krumpliaratis susikabina, kontaktinis žiedas sujungtas su inkaru per kotą, sujungia traukos rėlės kontaktus ir įjungia starterį. Paleidus variklį, starterio inkarą nuo smagračio vainiko, atskiria laisvosios eigos mova. Išjungus starterį, traukos rėlės inkarą ir visas pavaros detales, grąžinimo spyruoklė, grąžina į pradinę padėtį.3. Starterio parametrai ir

konstrukcijos ypatybės

Literatūroje [6,71psl.] aprašoma starterio parametrai. Pagrindiniai parametrai yra: Akumuliatorių baterijos talpa Ah, nominalus galingumas AG, tuščioji eiga(srovė A, sukimosi dažnis apsisukimas min), trumpasis jungimas (srovė A, sukimosi momentas kgt. M).

Vidaus degimo velenui išjungti iš pradinės padėties reikia didelio momento, todėl paleidžiant starteris dirba, vadinamuoju trumpojo rėžimu, kad vidaus degimo variklis pradėtų veikti, starteris turi suktis tam tikru dažniu ir pasiekti reikiamą galingumą. Apie starterio būklę

galima spręsti iš trumpojo jungimo, bei tuščiosios eigos metu naudojamos srovės ir tuščiosios eigos ssukimosi dažnio. Kai starterio apvijos nesugedusios ir jis lengvai sukasi, šie parametrai turi atitikti kontrolinius parametrus. Todėl tikrinant starterį stende, matuojamas jo trumpojo jungimo momentas ir srovė, bei tuščiosios eigos sukimosi dažnis ir srovė. Eksploatuojamo starterio galingumas paprastai netikrinamas.

Dar vienas svarbus starterio parametras, kaip teigia S. Šimakauskas [6,73psl] yra nominali įtampa. Vidaus degimo variklio paleidimo momentu akumuliatorių baterijos įtampa kinta. Normalu jai jis sudaro ne mažiau kaip 23 nominaliosios įtampos.

Starterių konstrukcijos ypatybės.

Kai kurie starteriai turi dvi žžadinimo apvijas. Antrojo apvija užmaunama ant vieno iš keturių polių ir prijungiama prie starterio gnybtų. Tokio starterio variklis esti mišraus žadinimo. Jo tuščiosios eigos sukimosi dažnis mažesnis negu nuoseklaus žadinimo variklio, dėl to mišraus žadinimo starterio variklis ilgaamžiškesnis.

Kai kuriuose mmažesnio galingumo starteriuose vietoj žadinimo apvijos įrengiami pastovūs magnetai. Jų gamybos technologija paprastesnė, o pats starteris patikimesnis.

Kartais paleidimo sistemai naudojama traukos relė su papildomu kontakto uždegimo sistemos papildomai varžai išjungti.

Kaip teigia V. Klenikovas [8,122psl] Eksploatuojamo starterio galingumas ir sukimo momentas priklauso ne tik nuo paties starterio tinkamumo, bet ir nuo akumuliatorių baterijos talpumo, iškrovimo laipsnio, elektrolito temperatūros, nuo kontaktų varžos laidų sujungimuose.

Starterio techninis aptarnavimas:

1. Reikia patikrinti starterio ir jo jungiklio veikimą;

2. Patikrinti starterio tvirtinimą;

3. Patikrinti laidų izoliaciją ir laidų antgalių tvirtinimą;

4. Patikrinti kolektorių ir šepečius;

5. Patepti guolius;

6. Patikrinti ar sureguliuota įjungimo pavara.4.Starterio gedimai ir jų šalinimo ypatybės

Šioje knygoje [3,93psl.] aprašoma starterio gedimai. Pasitaiko, kad, pasukus uždegimo raktelį į padėtį „Starteris“ , nesisuka starterio inkaras. Viena iš šio gedimo priežasčių nėra kontakto uždegimo užrakte, ttodėl srovė nepatenka į starterio įjungimo relę ir, aišku, starteris neveikia.

Starteriui būdingas ir toks gedimas: Inkaras sukasi, bet nesuka variklio alkūninio veleno, taip būna, kaip praslysta starterio pavaros laisvosios eigos mova, tokiu atveju pakeičiama starterio pavara.

Jeigu, įjungus starterį, girdėti, kaip traukos relė ir krumpliaratis daužosi į smagratį, o alkūninis velenas nesisuka, gali būti išsikrovusi baterija arba nėra gero kontakto, tarp gnybtų ir laidų antgalių.

Kitos knygos autorius apie gedimus ir šalinimo būdus aprašo [2,125psl]

Gedimas

Starteris nesuka vvariklio:

1. Išsikrovusi akumuliatorių baterija;

2. Akumuliatorių baterijos poliniai gnybtai apsitraukę oksidų plėvele, atsipalaidavę laidų antgaliai;

3. Neveikia starteris.

Gedimo nustatymo ir pašalinimo būdai.

Starteris nesuka variklio:

1. Išmatuojamas elektrolito tankis ir, jei reikia, įkraunama akumuliatorių baterija.

2. Patikrinami ir nuvalomi gnybtai, užveržiami antgalių tvirtinimo varžtai;

3. apžiūrimas starteris. Jeigu nematyti, kad būtų nutrūkę laidai, reikia kreiptis į techninio aptarnavimo stotį.

Gedimas

Starteris suka variklį, bet paleisti šalto variklio nepavyksta:

1. Atsijungę laidai, jungiantys uždegimo ritę su pertraukikliu-skirstytuvu, arba pertraukiklį-skirstytuvą su žvakėmis;

2. Apsinešę alyva žvakių elektrodai arba netinkamas tarpelis tarp jų;

3. Blogai nustatytas uždegimo momentas;

4. Bloga uždegimo tvarka;

5. Sugedusi uždegimo ritė;

6. Įtrukęs arba pradegintas pertraukiklio-skirstytuvo dangtelis;

7. Nešvarūs arba apsitraukę oksidų plėvele kontaktai; netinkamas tarpelis tarp kontaktų;

8. Įtrūkęs arba pramuštas pertraukiklio-skirstytuvo rotorius;

9. Sugedę arba išdilę pertraukiklio kontaktai arba atsipalaidavusi judamojo kontakto spyruoklė;

10. Pramuštas kondensatorius(išsipūtęs korpusas, matyti ištekančiojo elektrolito patakai);

11. Sugedęs uždegimo jungiklis;

12. Per aukštas benzino lygis karbiuratoriaus plūdės kameroje

13. Įstringa karbiuratoriaus paleidimo įtaiso pavaros kotas arba svirtys;

14. Įstringa uždarytas adatinis vožtuvas;

15. Užsiteršę pagrindiniai ir tuščiosios eigos žikleriai;

16. Užsiteršęs degalų filtras, sugedęs degalų siurblys;

17. Sugedusi degalų siurblio diafragma;

18. Užsiteršę degalų siurblio vožtuvai;

19. Užsiteršęs degalų siurblio filtras;

20. Užsiteršęs degalų tiekimo traktas;

21. Degalų bake nėra benzino.

Gedimo nustatymo ir pašalinimo būdai

Starteris suka variklį, bet paleisti šalto variklio nepavyksta.

1. Patikrinami laidai , sutvarkomi sujungiami. Jei reikia, laidai pakeičiami naukais;

2. Išsukamos ir patikrinamos žvakės, nuvalomi elektrodai ir sureguliuojami tarp jų tarpeliai;

3. Patikrinamas uždegimo momentas;

4. Patikrinama uždegimo tvarka. Ji turi būti tokia 1-3-4-2;

5. Patikrinama ritė. SSugedusi ritė pakeičiama nauja. Jei ritė nesugedusi, kibirkštis būna 7-8mm ilgio;

6. Defektas matomas plika akimi. Jei reikia dangtelis pakeičiamas nauju;

7. Defektas matomas plika akimi. Nešvarūs kontaktai nuplaunami ir sureguliuojamas tarpelis;

8. Gerai apžiūrimos apdegusios ir įtrūkusios vietos ir, jei reikia, pakeičiamas rotorius;

9. Judamasis kontaktas atitraukiamas atsuktuvu ir staigiai atleidžiamas. Jeigu spyruoklė stipri, pasigirsta spragtelėjimas. Jeigu spyruoklė silpna, atleistas kontaktas nespragteli;

10. Apdegę kontaktai, kibirkštis labai silpna arba jos išvis nėra; Kondensatorius atidžiai apžiūrimas ir, jeigu reikia, pakeičiamas;

11. Patikrinama, ar uždegimo jungiklio gnybte „50“ yra srovė; jeigu srovės nėra, reikia pašalinti defektą arba pakeisti uždegimo jungiklį

12. Paleidžiant variklį, smarkiai mažėja alkūninio veleno sukimosi dažnis, t. y. stipriai didėja pasipriešinimas alkūninio veleno sukimosi. Reikia sureguliuoti benzino. lygį.

13. Sunkiai ištraukiama paleidimo įtaiso valdymo rankenėlė. Paleidimo įtaisas išardomas ir pašalinamas defektas;

14. Starteris lengvai suka variklį. Nuimamas oro filtras ir patikrinama, ar karbiuratoriaus plūdės kameroje yra benzino;

15. Žikleriai prapučiami suslėgtu oru;

16. Nuimamas karbiuratoriaus degalų filtro dangtelis, nuo karbiuratoriaus atjungiama degalų tiekimo žarnelė, pabandoma, ar gerai tiekiami degalai;

17. Per aukštas alyvos lygis variklio karteryje, alyva praskiesta . Pakeičiama diafragma arba degalų siurblys;

18. Išplaunami siurblio vožtuvai;

19. Išplaunamas degalų siurblio filtras;

20. Išimama žarnelė, kuria benzino siurblys iš bako siurbia benziną, ir prapučiama suslėgtu oru;

21. Degalų bakas pripildomas benzino.

[6,74psl] rašoma apie paleidimo sistemos priežiūrą, gedimai ir remontas.

Apie paleidimo sistemos būsena sprendžiame paleisdami variklį, todėl ppapildomai kasdien jos apžiūrėti nereikia.

Pirmosios techninės apžiūros metu starteris nuvalomas, patikrinama, ar gerai jis pritvirtintas, ar neatsipalaidavę paleidimo sistemos prietaisų laidai.

Antrosios apžiūros metu papildomai nuimama starterio apsauginė juosta, apžiūrimi kolektorius ir šepečiai, suslėgtu oru iš vidaus išpučiamos dulkės. Sugedęs starteris arba visiškai nesisuka, arba būna labai sumažėjęs jo galingumas.

Kiti dažniau pasitaikantys paleidimo sistemos gedimai:

1. Blogas kontaktas laidų sujungimo vietose;

2. Blogai susijungia relių kontaktai;

3. Nutrūkusi starterio apvija;

4. Didelė trintis inkaro veleno guoliuose;

5. Smagračio vainike įstrigęs mažasis krumpliaratis;

6. Išdilusi laisvosios eigos mova arba įtrūkęs jos korpusas;

7. Sugedęs kolektorius – šepečių mazgas.

Laidų sujungimo vietose kontaktas esti blogas, kai atsipalaidavęs varžtas, oksiduoti laidų antgaliai arba akumuliatorių baterijos išvadai. Tuomet starteris gali arba visai neveikti, arba tik silpnai sukti vidaus degimo variklį. Tas pats atsitinka, jei oksiduoti, arba nešvarūs esti relės kontaktai. Šie gedimai ypač daug įtakos turi toms grandinėms, kuriomis teka didelė starterio variklio srovė.

Nešvarūs kontaktai nuvalomi, oksiduoti – nušveičiam.. Nutrūkus blokavimo sistema iš viso neveikia. Jei yra nutrūkusi traukos relės lygiagrečioji apvija, starteris arba visiškai neįsijungia, arba įsijunginėja trūkčiodamas. Panašiai trūkčioja, kai blogai sureguliuota traukos relė. Papraščiausiai relių apvijos patikrinamos ammetru.

Padidėjus inkaro veleno trinčiai guoliuose, sumažėja starterio naudingas galingumas, todėl jis sunkiau suka vidaus degimo variklį. Ar yra šis gedimas, nustatoma išėmus visus starterio

šepečius, bandoma inkarą sukti ranka. Jei trintis normali, jis suksis lengvai.

[1,238psl] Šitoje knygoje aprašoma starterio sutrikimai.

Dažniausiai pasitaikantys starterio sutrikimai yra šie : blogas kontaktas tarp šepetėlių ir kolektoriaus; apdegę starterio jungiklio kontaktai; blogas kontaktas tarp į starterį einančio laido antgalio ir starterio gnybto; įstrigusi arba praslysta laisvosios eigos mova.

Sutrikus kontaktams tarp šepetėlių ir kolektoriaus, taip pat esant blogam kontaktui tarp laidų, įjungiant starterį, jo inkaras sukai iš lėto arba iš viso nesisuka. Nurodyti sutrikimai pašalinami, nuvalant kolektorių iir jungiklio gnybtus bei pakeičiant sudilusius šepetėlius.

Šalinant sutrikimus, elektros variklis išardomas, išvalomas jo kolektorius, patepamos alyva savaime pasiveržiančių įvorių plokštelės, sugedę laidai sutvarkomi.Išvados

Susipažinęs su starterio sudėtimi, tipais, veikimo principu, starterio gedimais ir jų šalinimo būdais galima daryti išvadas, kad :

1. Starteris – vienas pagrindinių automobilio mechanizmų, nes juo paleidžiamas automobilio variklis.

2. Norint labai gerai išmanyti starterio atliekamą darbą, reikia žinoti starterio sudėtį ir jo veikimo principus.

3. Kad užtikrintume starterio taisyklingą veikimą, būtina žinoti starterio techninį aptarnavimą.

4. Starterio gedimų bus užtikrintai mažiau, jeigu žinosime sstarterio gedimus, o ypač mokėsime taisyklingai juos pašalinti.Literatūros sąrašas

1. V. Kaliskis, A. Manzonas, G. Nagula. Automobilis. Trečios klasės vairuotojo vadovėlis. Vilnius. Mokslas leidykla. 1980. 364p.

2. J. Vaismanas ir kt. Mano automobilis Žiguliai. Vilnius. Mokslas leidykla. 1982. 168p.

3. V. Tapinskis, J. Goriačius, V. Bogomolovas. AAutomobilis Moskvičius. Vilnius. Mokslas leidykla. 1987. 128p.

4. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius. Mintis leidykla. 1972. 974p.

5. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija 10. Vilnius 1983. 640p.

6. S. Šimakauskas. Elektra automobilyje ir motocikle. Vilnius. Mokslas leidykla. 1979. 87p.

7. A. Sabinasis ir kt. Automobilis. Antros klasės vairuotojo vadovėlis. Vilnius. Mintis leidykla. 1973. 336p.

8. V. Klenikovas, V. Gruzinovas. Pirmos klasės šoferio vadovėlis. Vilnius. Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. 1962. 339p.