Darbuotojų tarpusavio santykiai

DARBUOTOJŲ TARPUSAVIO SANTYKIAI

Darbe galioja iš esmės tos pačios elgesio normos, kaip ir buityje.Mandagumas ir padorumas- tai ne paprastas formalumas.Todel neteisingai manoma, jog mandagumas reikalingas tik sveciuose. Padorumas, draugiškumas, nuosirdumas, atidumas ir paslaugumas – į mandagumo savoka įeinancios savybes- neabejotinai rodo žmogaus kolektyviškuma.Mandagus darbuotojas- geras kolektyvo narys. Jeigu mes vienas su kitu mandagūs, jeigu esame gerame kolektyve, tai ir darbas sekasi, ir nuotaika geresne, ir sunkumai lengviau įveikiami. Kai darbe yra trukumų, daroma klaidų, nurodykite tatai draugiškai, taktiškai.Paprašytas pagalbos,stenkites padaryti viska, kkas nuojusu priklauso. Aiškinkite dalykiškai ir ramiai, neižeisdamas draugo.Darbe, ir ne tik darbe, gali kilti ivairiu nesusipratima.Butina vengti to, kas galetu trikdyti draugus. Todel netinka šukauti, triukšmauti, švilpauti, trankyti durimis,keiktis, daryti dviprasmiškas ir ciniškas pastabas ir t.t.Pokalbio tonas turi buti korektiškas.Darbe, ir ne tik darbe, gali kilti įvairiu nesusipratimu.Kai žmogus mano, jog su juo pasielgta neteisingai, turi nedelsdamas atvirai ir ramiai išsiaiškinti. Susierzinimas ir savitvardos praradimas niekada neduoda geru rezultatlu,be to, del tokio savo elgesio ir pats žmogus veliau sielojasi. GGiminaičiai ir draugai, kalbedamiesi darbe, turi vengti ryškaus šeimyninio tono.

ĮSTAIGOJE

Vos gjmęs žmogus sueina i tarpusavio santykius su įstaigomis. Jau gimdymo namuose užpildoma kortele su visais jo duomenimis, vėliau laukia civilinės metrikacijo skyrius, namų valdyba ir t. t. Žmogui augant, daugėja iir įstaigų, su kuriomis jam tenka susidurti. Tai kasos, kioskai ir prekystaliai, transportas ir paštas, teatras ir kinas, pirtys ir t. t. Vienoje langelio ar prekystalio pusėje stovi įstaigos lankytojai, kitoje – juos aptarnaujantys piliečiai- įstaigos darbuotojai.

Interesantai iš įstaigos darbuotojo laukia dalykiškumo (tik jokiu būdu ne biurokratizmo), tikslaus darbo, atidumo, paslaugumo ir korektiškumo.Paslaugus darbuotojas interesantui pataria dalykiškai, ramiai, tiksliai ir maloniai, jeigu reikia, išaiškina, patikslina, sužino telefonu , pasiteirauja dėl nuostatų bei įstatymų ir t.t.Jis vienodai dėmesingas ir draugiškas visiems.Kai kreipiasi prastai girdinti senutė ar nemokantis savų minčių dėstyti žmogus, įstaigos darbuotojas turi kantriai išklausyti ir visada būti pasirengęs jiems padėti.Atidumas ir paslaugumas vienam neturi neigiamai atsiliepti daugumai.Jeigu kuris lankytojas, neatsižvelgdamas į laukiančius už jo, gaišta laiką ilgiems aiškinimams ir ssamprotavimams, reikia paprašyti jį kalbėti trumpiau, nes laukia eilė.

Tik biurokratas ir blogai išauklėtas žmogus gali versti interesantą bėgioti iš vienos įstaigos ar skyriaus į kitą arba kai jo laukia tarnybinės pareigos, kalbėti telefonu asmeniniais reikalais.

Kokius reikalavimus įstaigų darbuotojai kelia interesantams?Daugelyje įstaigų tam tikromis dienomis ar valandomis interesantų būna daugiau, negu paprastai.Dirbti pasidaro sunkiau.Todėl žmonės, kurie gali, į įstaigaą turėtų ateiti kitu, patogesniu laiku.Pavyzdžiui, galima iš anksto sumokėti įvairius mokesčius, užsisakyti laikraščius ir žurnalus, išsiųsti šventines telegramas, neatideliojant paskutinei dienai.Einant į įįstaigą prieš pat darbo laiko pabaigą, reikia turėti galvoje, jog ir įstaigų darbuotojų darbo diena normuota, jog ir jie turi teisę į poilsį.

Interesantai su įstaigų darbuotojais turi būti mandagūs ir savo pageidavimus dėstyti aiškiai ir trumpai.

Įeinant į patalpą, negalima trenkti durų.Jeigu nėra interesantams rūbinės, vyrai bent nusiima galvos apdangalą.Prieš įeinant į atskirą patalpą, reikia pabelsti į duris ir įėjus pasisveikinti.Jeigu darbuotojas užimtas- rašo, skaičiuoja ar tikrina pinigus, interesantas palaukia, kol baigs, ir tik tada kreipiasi.Iš anksto reikia apgalvoti, ką ir kaip sakyti, turėti paruoštus dokumentus, pasą, pinigus ir t.t.Jeigu buvote neteisingai suprastas, ramiai pakartokite savo prašymą, nes nevisada dėl to kaltas įstaigos darbuotojas.Interesantas visuomet kalba mandagiai, nepamiršdamas tokių žodžių, kaip „prašom“ ir „ačiū“.Kuo būsite mandagesnis, tuo malonesnis priėmimas lauks jūsų.Įstaigos darbuotojų ir interesantų tarpusavio pagarba- normalaus darbo laidas.

APIE TELEFONĄ

Šiuolaikinis dalykiškumas ir mandagumas reikalauja, kad atsiliepiant į telefono skambutį sakytų „2-32-20 klauso“ arba „Sauliūnas klauso“ (žinoma „draugas Sauliūnas klauso“ nesakoma).Kai ragelį pakelia svečias, atsidūręs prie telefono vinas, jis sako: „Sauliūnų butas“.

Kai esi darbe, reikia pasakyti įstaigos pavadinimą, pavyzdžiui „maisto prekių parduotuvė“ ir t.t.Skambinantysis, gavęs atsakymą, tučtuojau prisistato.Kai jis skambina savo įstaigos vardu, pasako jos pavadinimą.Būtų labai malonu išgirsti ir pasisveikinimą:“Laba diena, jus trukdo Kalnietis“ ir t.t.Išgirdus į savo skambutį atsakymą nemandagu kklausti „kas čia?“, „kas kalba?“.Pirmiausia pasakoma savo pavardė ir tik tada mandagiai klausiama: „Atleiskite, su kuo aš kalbu?“Jeigu skambinantysis pamiršo pasakyti, kas esąs, atsiliepiantis gali to paklausti.Tada reikia pasakyti savo pavardę.Į anoniminį skambutį galima neatsakyti ir padėti ragelį.

Tarnybinis telefonas- ne asmeniniams pasikalbėjimams.Daug kas to nepaiso.Atsiranda ir tokių darbuotojų, kurie leidžiasi į privačius pokalbius net tada, kai prie jų stalo stovi eilė.Tokį darbuotoją galima ir netgi reikia priversti laikytis tvarkos.

Tarnybiniuose pasikalbėjimuose paprastai tenkinamasi trumpais mandagumo posakiais.Kai telefonas neteisingai sujungia, abonentas atsiprašomas už trukdymą.Nedera dėti ragelio, nepasakius nė žodžio, o dar blogiau- reikšti savo nepasitenkinimą.Tas, kuriam per klaidą paskambino, savo ruožtu taip pat neturi rodyti nemandagumo ar storžieviškumo.Pasikalbėjimo trukmė telefonu automatu neturi viršyti nustatyto laiko.Naudodamiesi telefonu automatu, laikykitės eilės.Jeigu kalbėjotės ilgiau, atsiprašykite laukiančiuosius.Kai numeris neatsako, iš būdelės reikia išeiti ir leisti skambinti kitam, paskui galima pakartoti.

Nors telefonas yra labai gera ir būtina mūsų laikais ryšių priemonė, tačiau negalima juo piktnaudžiauti.

PARDUOTUVĖJE

Prieš įeinant į parduotuvę, reikia praleisti iš jos įšeinančius.Kai jums iš paskos kas nors eina, prilaikykite duris.Įėjus į parduotuvę, sveikinamasi, išeinant atsisveikinama.Nereikia sveikintis universalinėse parduotuvėse ir ten, kur labai daug pirkėjų ir įėjusio nepastebi.

Parduotuvėje nerūkoma.Kategoriškai draudžiama eiti į maisto parduotuvę su šunimi.Taip pat draudžiama liesti rankomis produktus.Kiekvienas pirkėjas, kokios jis būtų lities, aamžiaus ar visuomeninės padėties, turi laikytis eilės.Tik išimties atvejais galima prašyti stovinčiųjų eilėje leisti pirkti be eilės.Reikėtų leisti be eilės pirkėjus, laikančius ant rankų kūdikį.Nesibraukite pro stovinčiuosius eilėje ir nežiūrėkite per jų pečius į gulinčias ant prekystalio prekes.

Su pardavėju elgiamasi mandagiai.Reiklus, pakeltas tonas, kaip ir arogantiška poza- žmogaus neišauklėjimo požymis.Reikia atsargiai elgtis su parduodamomis prekėmis, neglamžyti jų ir neliesti prakaituotomis, nešvariomis rankomis.Moterys, matuodamosi drabužius, turi saugotis, kad neišteptų jų lūpų dažais.

Kai daiktas jums netinka, reikia padėkoti ir atsiprašyti už trukdymą.Kai kurie žmonės, norėdami paslėpti savo sutrikimą po ilgo apžiūrinėjimo, turi įprotį peirti prekę.Nėra nieko smerktina prisipažinti, jog neturite tiek pinigų, jog norėtumėte pažiūrėti ir kitose parduotuvėse arba kad dar neapsisprendėte pirkti ar nepirkti.Nereikia pratintis be tikslo vaikščioti po parduotuves.Jos ir taip pilnos pirkėjų.

Su pirkėjeis turi būti elgiamasi paslaugiai, sumaniai ir noriai jiems padedama išsirinkti prekę.Profesinė etika iš pardavėjo reikalauja gerbti visokių kategorijų pirkėjus- nuo mažo iki didelio.Įsidėmėtina, jog vaikų (o kartais ir suaugusiųjų) aptarnavymas yra kartu ir auklėjimo procesas.Aptarnaujant pirkėją, negalima dar su kažkuo kalbėtis ar paduoti prekę per petį.Jeigu pirkėjas prieina, kai pardavėjas skaičiuoja kasos čekius ar kuo kitu yra užsiėmęs, šis turi pertraukti savo darbą arba blogiausiu atveju atsiprašyti ir paprašyti minutėlę palaukti.

KAVINĖJE, VALGYKLOJE, RESTORANE

Kavinėse, valgykloje ir restorane

paprastai yra rūbinės.Kai vyras eina su moterimi, jis padeda jai nusivilkti ir užsivilkti paltą, neleisdamas to daryti rūbininkui.Numerį paima vyras.

Susišukuojama, susitvarkoma vestibiulyje arba tualete.Salėje, kaip ir kitose viešose vietose, nesišukuojama, nesinaudojama kosmetikos priemonėmis, netvarkomos rankos ir drabužiai.

Kaip įeiti į salę.Kai vyras eina su moterimi, pro laukines duris ji įeina pirmoji, tačiau į salę pirmas įeina vyras- jis suranda vietas ir veda prie jų moterį.Kiekvienas dėmesingas vyras pirma įsitikina, ar draugei patinka parinkta vieta, ir tik tada eina sėstis.

Dideliame restorane, kur vvisos salės nematyti, kreipiamas į padavėją, kad nurodytų vietą.Kai prie stalo veda padavėjas, vyras eina paskui moterį.

Prie stalo.Patogiausios vietos skiriamos pagyvenusiems žmonėms ir moterims.Kai moteris sėdasi, vyras atitraukia ir pristumia jos kėdę.Vyrai sėdasi, tik susėdus visoms moterims.Atėję dviese, prie mažo staliuko sėdasi vienas priešais kitą, prie didelio stalo- vyras sėdasi iš kairės moters pusės, šalia arba už stalo kampo, kad galėtų jai paduoti indus su patiekalais.Atėjęs vienas, renkasi mažą staliuką.

Išėjimas.Norą išeiti paprastai pareiškia vyresnis arba moteris.Vyras gali prašyti ją dar ttruputį pabūti.Atsisveikinama su prie stalo sėdinciais pažįstamais ir nepažįstamais žmonėmis.Pažįstami vyrai atsistoja.Nepažįstami gali neatsistoti, net jei prieš tai ir vyko bendras pokalbis.Jie nusilenkia sedėdami.