Tarptautinė verslo etika
TURINYS
1. Įvadas 3
2. Problemos, privalumai, nuostoliai 5
3. Lietuvos vyriausybės politika MNK atžvilgiu 6
4. Galimi MNK interesai Pabaltijyje ir Lietuvoje 7
5. MNK Lietuvoje: nauda, netektys, perspektyvos 9
6. Išvados 12
7. Literatūra 13
Įvadas
Verslo etika yra gana nauja ir dar gerai nesuprantama šiandieninėje Lietuvoje pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu. Tačiau ji nepaprastai svarbi, siekiant sukurti teigiamą ir kartu realų šiuolaikinio verslininko įvaizdį.
Stengiantis suprasti ir išsiaiškinti versle iškilusią problemą, būtina išsiaiškinti kokios prigimties,ar kokio lygio ji yra (mikro ar makro). Jos taip pat padeda suvokti, kad verslo sprendimai neatsiranda tuščioje vietoje. Ji yra veikiama daugelio veiksnių, pavyzdžiui visuomenės, vvyriausybės, vadovų, darbuotojų, ir tt.
Aplinkos įtaka tai tik vienas iš veiksnių veikiančių etinį sprendimo priėmimą konkrečioje verslo situacijoje.
Žmogus elgiasi neapgalvotai, neetiškai dažnai ir dėl to, kad nesusimąsto apie tokių poelgių esmę.
Tarptautinis verslas reiškia komercinę veiklą kuri išeina už vienos šalies ribų. Tai liečia tarptautinių prekių, kapitalo, paslaugų, darbo jėgos ir technologijų judėjimą, tarptautinį keitimąsi intelektualine nuosavybe – patentais, prekybos ženklais, knygomis, pažangiąja patirtim, tarptautines gamybines ar surinkimo organizacijas, pirkimą ir pardavimą svetimose šalyse, eksporto ir importo veiklą ir tt.
Tarptautiniame versle yyra tam tikrų ypatybių, kurio nebūdingos dirbant tik savoje šalyje, pavyzdžiui:
• Veikla organizuojama užsienio kalba, reikia vadovautis kitų šalių muitų įstatymais ir tvarka,
• Sunkiau gauti reikiamą informaciją apie kitą šalį ar jos objektus,
• Organizuojant veiklą reikia atsižvelgti į kultūrinius skirtumus.
• Užsienyje didesnė verslo rizika,
• Užsienyje ssunku vadyti filialo veiklą.
• Tarptautiniam verslui reikia aukštesnės kvalifikacijos
Kompanijos siekdamos plėsti savo veiklą užsienyje turi daug priežasčių:
• Sukuriama platesnė rinka savo paslaugai ar prekei,
• Naujam produktui gali prireikti tokių investicijų, kad kompanijos gali būti priverstos siekti tarptautinio bendradarbiavimo,
• Gali būti didelė konkurencija savoje rinkoje ir nelabai didelė užsienyje,
• Dėl gerai išplėtotų transporto, kelių ir ryšių sistemų šiandien yra nepalyginamai lengviau organizuoti tarptautinį verslą.
Kurti tarptautinį verslą galima dėl kelių priežasčių. Galima gauti pasiūlymą tiekti savo prekes ar paslaugas į kitą šalį, tokiu atveju kompanijai atsiveria naujos galimybės pažinti rinka svetur. Kita galimybė – vietinė arba užsienio kompanija siūlo bendrą veiklą, įkurti bendrą įmonę kitoje šalyje, siekiant sudaryti įspūdį, kad prekiaujama vietine produkcija t.y. pagaminta vietoje ir vietos žmonių rankomis.
Kuo labiau verslas tenkina ne tik šalies bbet ir pasaulio poreikius ir dirba pasaulio rinkose, tuo kompanija darosi labiau tarptautine multinacionaline kompanija arba korporacija (MNK).
Tarptautinė kompanija (MNK) – tai kompanija padariusi dideles investicijas užsienyje ir gaunanti dideles pajamas iš užsienio. Tačiau nėra tikrojo (MNK) apibrėžimo. Kai kas teigia, kad tarptautinė kompanija yra ta, kuri turi užsienyje akcininkų, kiti, jog kompanija tarptautinė, kai vadovų korpusas surinktas iš kelių ar keliolikos tautybių narių, treti, MNK apibrėžia, kaip keliose šalyse veikiančią ir operacijas vykdančią organizaciją.
Tarptautiškumas apibrėžiamas taip:
• Kompanija užsienyje gamina taip ppat kaip ir namie,
• Dirba bent keliose šalyse,
• Užsienyje gauna tam tikrą minimumą savo įplaukų,
• Turi tam tikrą procentą darbuotojų užsieniečių,
• Turi geocentrinės orientacijos vadovybę,
• Tiesiogiai kontroliuoja užsienio investicijas.
Šie teiginiai yra ginčijami tuo, kad:
• Visos kompanijos turi savo tautybę, nepriklausomai nuo to kur sėdi jos vadovybė.
• Kompanijos dirbančios pasauliniu mastu, baigiantis dienai, stengiasi pervesti savo pelną į tam tikrą šalį.
• Valdymo stilių ir elgseną atspindi kompanijos normos, kurias lemia jų nacionalinė kultūra.
Tiesiogiai Lietuvoje yra investavusios tik keliolika kompanijų. Keletas iš jų:
Motorola – kompanija Lietuvoje – Omnitel.
Problemos, privalumai, nuostoliai
Svarbiausiais neigiamais aspektais investuotojai laiko:
• biurokratiją ir korupciją;
• sunkumą gauti reikiamą informaciją;
• didėjančią problemą rasti kvalifikuotus specialistus;
• pasitikėjimo tarp verslo partnerių ir kompetencijos stoką
Ryškėja tendencija, jog užsienio investuotojai domisi Lietuva, tačiau čia investuoja mažai, investicijoms pasirenka kitas šalis. Šią tendenciją patvirtina ir LEPA Investicijų departamento direktorės R. Sadauskienės pateikta informacija apie 2004 m. prarastas potencialias užsienio investicijas. Tokių investicijų vien per pirmąjį pusmetį prarasta už 1107 mln. Lt. ir nebuvo sukurta 3770 darbo vietų.
Lietuva tampa patraukli steigti savo būstines konkurencingoms tarptautinėse rinkose vietinio ir užsienio kapitalo gamybos ir paslaugų įmonėms, prioritetiškai naudojančioms aukštąsias technologijas ir mokslo imlius išteklius.
Pramonės plėtotę skatina įmonėms palanki teisinė aplinka, investuotojams garantuojanti stabilumą ir patikimumą.
Lietuvos pramonės struktūra ir įmonių strategijos adekvačiai atspindi nuolat kintantį globalinių konkurencinių jėgų poveikį.
Lietuvos eekonomikoje egzistuoja daug veiksnių, stabdančių investicijų procesą. Visų pirma tai kai kurie bendrieji ekonomikos veiksniai, kurių neigiami pokyčiai gali sąlygoti investicijų srautų sulėtėjimą. Vienas iš tokių rodiklių yra darbo našumas. Pagal minėtą rodiklį Lietuva gerokai atsilieka nuo kitų ES šalių. Šis rodiklis, be abejo, mažina Lietuvos darbo jėgos patrauklumą užsienio investicijų atžvilgiu, tačiau iš kitos pusės yra matomas akivaizdus šio rodiklio augimo potencialas ir, esant tinkamai žmogiškųjų išteklių vystymo strategijai, gali būti net sąlyginai traktuojamas kaip vienas iš investicijoms pritraukti palankių veiksnių.
Pramonė veikia aplinkoje, palankioje inovacijoms ir reikiamai kokybei pasiekti, skatinančioje kvalifikuotumą, sąžiningą konkurenciją bei turinčioje veiklos išlaidų mažinimui palankią infrastruktūrą
Lietuvos vyriausybės politika MNK atžvilgiu
Vyriausybės misija plėtojant pramonę – kurti tokią pramonės ir verslo aplinką, kuri skatintų Lietuvoje investuoti bei steigti savo būstines konkurencingas tarptautinėse rinkose vietinio ir užsienio kapitalo įmones, prioritetiškai naudojančias moderniausią technologiją, savo veiklą grindžiančias mokslo žiniomis ir subalansuotos plėtotės filosofija; rūpintis, kad tokioms įmonėms reikalingi resursai būtų gausinami ir tobulinami.
Svarbiausi uždaviniai, kuriuos reikės realizuoti siekiant strateginio pramonės plėtotės tikslo, yra šie:
• Sukurti stabilią ir verslui palankią makroekonominę, teisinę bei infrastruktūrinę aplinką, skatinančią investuoti į šiuolaikinės pramonės plėtotę.
• Stiprinti bendruosius šalies pramonės konkurencingumą lemiančius veiksnius.
• Sukurti efektyvią Nacionalinę inovacijų sistemą, garantuojančią palankias sąlygas mokslo ir gamybos integracijai, naujų technologijų bei vveiklos metodų kūrimui ir sklaidai.
• Parengti ir realizuoti užsienio investicijų pritraukimo į Lietuvos pramonę bei jos infrastruktūrą strategiją, išreiškiančią Lietuvos pramonės viziją bei strateginį tikslą.
• Garantuoti vienodas konkurencijos sąlygas šalies ir užsienio įmonėms tiek Lietuvos, tiek ir tarptautinėse rinkose, užtikrinti sąžiningą konkurenciją.
• Parengti ir realizuoti tikslingą klasterių į šalies pramonę diegimo strategiją.
• Ekonominėmis ir kitokiomis priemonėmis skatinti įmonių vadovų bei specialistų kompetencijos tobulinimą.
• Tobulinti korporacinį pramonės valdymą, skatinantį įmonių ir įvairių interesų grupių bendradarbiavimą.
• Sukurti palankias teisines bei infrastruktūros sąlygas plėtoti smulkiąsias ir vidutines įmones.
• Palengvinti konkuruoti negebančių įmonių restruktūrizavimo ir bankroto sąlygas.
• Gerinti sąlygas įmonėms apsirūpinti finansų ištekliais.
• Sukurti pramonės plėtotės strategijos realizavimo valdymo priemones valstybės lygmenyje.
Tikslas – pasiekti, kad iki 2015 m. kuo daugiau Lietuvoje veikiančių įmonių būtų konkurencingos tarptautiniu mastu, o pramonės ir su ja susijusio verslo struktūra bei sukuriama nacionalinio produkto dalis būtų artimos ES šalyse esantiems rodikliams.
Galimi MNK interesai Pabaltijyje ir Lietuvoje
Tiesioginės užsienio investicijos yra ypač svarbios šalies ūkio ir pramonės raidai. Dėl šios priežasties pasaulyje vyksta smarki konkurencija tarp šalių, siekiančių pritraukti daugiau užsienio investicijų. Tačiau Lietuvoje dar ne visada gerai suvokiama ši svarba. Dažniausiai užsienio investicijos vertinamos tik kaip kapitalo ir pažangios patirties šaltinis. Tačiau, rengiant šią Lietuvos pramonės plėtotės strategiją, į tokių investicijų svarbą žvelgiama gerokai plačiau.
Galima išskirti
šiuos pagrindinius multinacionalinių įmonių interesus.
Naujų rinkų paieškos interesas. Šį interesą turinti multinacionalinė įmonė investuoja siekdama aptarnauti tam tikros valstybės ar regiono rinką bei geriau išnaudoti masto ekonomijos efektą. Taip pat svarbus įmonės noras geriau patenkinti vietinius vartotojų poreikius, bei įmonės konkurentų veikla investicijoms pasirinktoje rinkoje. Nemažai įmonių pasirenka sekimo paskui lyderį strategiją ir ateina į rinką paskui savo stipriausius konkurentus. Tokios rūšies investicijų pavyzdys yra ir Lietuvos mobiliojo ryšio paslaugų bei degalų pardavimo rinka. Mobiliojo ryšio paslaugų srityje po pirmųjų iinvesticijų (Omnitel ir Bitė GSM) atėjo Radiolinija. Degalų prekybos srityje pirmojo užsienio investuotojo Neste pavyzdžiu pasekė Shell, Statoil bei Lukoil.
Išteklių paieškos interesas. Išteklių ieškančios multinacionalinės įmonės yra mažiau suinteresuotos vietos teikiamais konkurenciniais pranašumais ir didesnį dėmesį skiria nuosavybės ir internalizacijos pranašumams, kurdamos pridėtinę vertę iš internalizuotų išteklių
Veiklos efektyvumo didinimo ir strateginių tikslų įgyvendinimo interesas. Tokiam interesų turinčių multinacionalinių įmonių pritraukimui didelės reikšmės turi technologijas kuriantys aukšto inovacijų lygio žinių klasteriai.
Geresnio klientų aptarnavimo interesas. Šis interesas skatina multinacionalines įmones steigtis arčiau ssavo vartotojų. Buvimas arčiau vartotojų padeda geriau įvertinti jų poreikius, lūkesčius ir atitinkamai geriau pasirengti šių poreikių tenkinimui. Pavyzdžiui, bankai steigia dukterines įmones užsienio rinkose, siekdami geriau konkuruoti su vietiniais bankais.
Didesnio dalyvavimo užsienio rinkoje interesas. Šį interesą turinčios multinacionalinės įmonės ssteigia savo dukterines įmones, pasitelkdamos didesnio dalyvavimo užsienio rinkoje strategiją.
Tarptautinės veiklos (rizikos) diversifikavimo interesas. Multinacionalinė įmonė paskirsto savo veiklą, remdamasi veiklos konkrečioje geografinėje teritorijoje rizika. Paprastai šios įmonės portfelyje yra ir aukštos rizikos valstybių bei regionų, ir stabilių rinkos ekonomikos valstybių. Šis įmonės interesas skatina ją investuoti į tokios rizikos teritorijas, kurių trūksta multinacionalinės įmonės tarptautinės veiklos rizikos diversifikavimui. Tokiu atveju investicinis įmonės sprendimas priklauso nuo jos veiklos rizikos lygio pasirinkimo.
Įmonės kompetencijų didinimo interesas. Šis interesas skatina multinacionalinę įmonę investuoti į teritorijas, kuriose įmonė galėtų gilinti ir (arba) plėsti savo svarbiausias kompetencijas. Šis interesas skatina multinacionalines įmones steigti savo verslą šalia didelę kompetenciją turinčių tiekėjų, vartotojų, žinių organizacijų, bendradarbiavimo tinklų, klasterių bei kitų didelės specializacijos ir aukštos kompetencijos centrų. <
Lietuvos patrauklumas investicijoms dažniausiai apibūdinamas palankia geografine padėtimi, palyginti gera darbo jėgos kokybe, transporto infrastruktūra, politiniu stabilumu, Vyriausybės pastangomis reaguoti į siūlymus, kaip gerinti verslo aplinką. Tai svarbūs veiksniai, bet strateginiai investuotojai – tai didelės multinacionalinės ar tarptautinės kompanijos, kurias pati Lietuvos rinka mažai domina. Jie investicijas konkrečioje šalyje vertina savo veiklos globalizacijos plėtimo perspektyvos požiūriu, o tam reikia ne tik palankių įstatymų ar kitos verslo aplinkos, bet ir sistemiškesnių prielaidų. Svarbu įvertinti, kokiu laipsniu Lietuvoje tokie investuotojai gali realizuoti rrinkos plėtimo, išlaidų ekonomijos, savo konkurencingumo didinimo galimybes. Šiuo metu tokios galimybės yra skirtingos įvairiose pramonės šakose ir skirtingų veiksnių atžvilgiu, todėl rengiant užsienio kapitalo pritraukimo strategiją tokius veiksnius svarbu tinkamai įvertinti.
Pagrindiniai tikslai, kurių siekiama pritraukiant užsienio investicijas, yra šie:
• gerinti Lietuvos pramonės struktūrą, didesnę dalį joje užimant mokslo imlioms šakoms;
• formuoti naujus strategiškai svarbius pramonės klasterius;
• didinti bendrą Lietuvos pramonės tarptautinį konkurencingumą;
• didinti vietinių firmų tarptautinį konkurencingumą;
• pritraukti kapitalą ir pažangią patirtį.
Platesnio užsienio investuotojų pritraukimo strategija grindžiama tokiomis svarbiausiomis nuostatomis:
• barjerų investicijoms šalinimu;
• investuotojams draugiškos aplinkos kūrimu;
• Lietuvos ir užsienio investuotojų interesų identifikavimu ir derinimu.
MNK Lietuvoje: nauda, netektys, perspektyvos
Užsienio investuotojų interesai yra panašūs, nors tam tikros pramonės šakos jiems buvo nevienodai patrauklios. Didžiausio užsienio investuotojų dėmesio sulaukė maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba. Taip pat nemažai buvo investuota į rafinuotų naftos produktų gamybą.
Investuotojas kelia kokybiškai naujus reikalavimus savo verslo partneriams, verčia juos greičiau tobulėti. Būtent dėl šios priežasties Vilniuje veikiančios paslaugas teikiančios įmonės yra dažnai kur kas konkurencingesnės, negu veikiančios kituose miestuose, kuriuose vartotojai nekelia tokių didelių reikalavimų. Daugėjant tokių įmonių plečiasi Lietuvos įmonių galimybės tenkinti vis sudėtingesnius užsienio partnerių poreikius, greičiau įsijungti į tarptautinius klasterius, internacionalizuoti veiklą.
Pagrindinių šalių – investuotojų Lietuvoje trejetuke išliko Danija, Švedija ir Vokietija, nedaug atsilikusios toliau sekė Estija, Suomija ir JAV, didelį iindelį įnešė Austrija.
Nord/LB banko analitikų nuomone, artimiausiais metais investiciniai procesai Lietuvoje nenusilps – didės ir materialinės investicijos, skatinamos ES fondų lėšų, ir tiesioginės užsienio investicijos.
Iki šiol daugiau kaip 60 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų tekdavo Vilniaus apskričiai, bet pritraukiant daugiau užsienio investicijų situacija gerėja ir kitose šalies apskrityse – Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje.
Klaipėdos miesto patrauklumą investuotojams puikiai iliustruoja faktas, kad 20 iš 100 didžiausių užsienio investuotojų yra įsikūrę būtent Klaipėdoje. Klaipėdoje iš visų užsienio investuotojų akivaizdžiai pirmauja Danijos verslininkai – jų investicijos sudaro 40 proc. Per pastaruosius metus daugiausia investicijų sulaukė maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba bei pakavimas, laivų statyba ir remontas, keleivinė ir prekinė laivininkystė, krovos darbai, elektros ir mechanikos įrangos gamyba, medienos perdirbimas, viešbučių infrastruktūra, didmeninė ir mažmeninė prekyba. Danijos ir Airijos kapitalo bendrovė „Klaipėdos verslo parkas“ čia stato apie 10 mln. litų kainuosiantį verslo kompleksą. Naujajame verslo centre bus 4,2 tūkst. kvadratinių metrų įvairių nuomai skirtų patalpų. Abipusio bendradarbiavimo pavyzdys yra Baltarusijos krovinių eksportas ir importas per Klaipėdos jūrų uostą. Baltarusijos įmonių produkcija siekia 25 proc. visos uosto prekių apyvartos.
Pasak tarptautinėje transporto parodoje „TransitTransKazakhstan“, dalyvavusių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų, AB „Klaipėdos nafta“, AB KLASCO, UAB „Arijus“, UAB „Vakarų krova“, UAB „„Limarko“ bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovų, verslininkai iš Lietuvos į šią parodą važiuoja jau ne pirmus metus. Jie sulaukia Kazachstano verslininkų susidomėjimo galimybėmis investuoti Lietuvoje.
Kazachstanas atviras lietuviškai produkcijai Didėjantis naftos eksportas ir palankios pasaulinės naftos kainos sudaro puikias sąlygas ekonominiam Kazachstano Respublikos augimui.
Lietuvos Respublikos statistikos departamento pirmojo 2005 metų pusmečio duomenimis, Lietuvos eksportas į Kazachstaną 2005 m. I pusmetį sudarė 117,08 mln. Lt (33,91 mln. eurų), palyginti su 2004 m. tuo pačiu laikotarpiu eksportas padidėjo 18 proc. 2005 m. I pusmetį Lietuvos eksportas į Kazachstaną sudarė 0,81 proc. viso Lietuvos eksporto.
Lietuvos importas (pagal prekės kilmę) iš Kazachstano 2005 m. I pusmetį siekė 32,22 mln. Lt (9,33 mln. eurų), palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, importas išaugo 3 kartus. Lietuvos importas iš Kazachstano sudarė 0,05 proc. viso Lietuvos importo.
Lietuvos ir Kazachstano prekybos apyvarta 2005 m. I pusmet? buvo 149,3 mln. Lt (43,24 mln. eurų), o prekybos balansas teigiamas ir sudarė 84,86 mln. Lt (24,58 mln. eurų).
Lietuvos investicijos Kazachstane yra nežymios ir 2004 m. sudarė 1,2 mln. JAV dol. Pagrindinės investicijos nukreiptos į apdirbamąją gamybą ir prekybos sektorių. AB „Kretingos grūdai“ yra daugiausia tiesioginių investicijų Kazachstane turinti įmonė. Pasak Lietuvos Respublikos ambasados Kazachstane atstovų, Lietuvos verslininkams tikslinga būtų plėsti investicijas Kazachstane
maisto produktų, tekstilės gaminių, mašinų ir įrengimų gamybos srityje, kol dar ši rinka nėra visiškai užimta, nes kol kas kitos šalys daugiausiai investuoja į naftos ir dujų sektorių, tačiau jaučiama tendencija, jog didėja investicijos ir į perdirbimo pramonę.
Ekonomikos augimui įtakos turėjo naujai atsiradusios pavienės užsienio kapitalo įmonės. Sėkmingai Šiaulių mieste per pastaruosius metus investavo tokios užsienio kapitalo įmonės: vokiečių kompanija UAB „Jungbecker technology“ – investicijos virš 2 mln. Lt, danų įmonė „Utzon“ – investicijos virš 20 mln. Lt, estų kapitalo įįmonė „Optiroc AS“, priklausanti Vokietijos koncernui „Heidelberger Zement Group“ – virš 10 mln. Lt.
Utenos apskrityje daugiausia investuota į maisto produktų, gėrimų gamybos ir tekstilės gaminių įmones. Investuojama taip pat ir į didmeninę ir mažmeninę prekybą. Didžiąją apskrityje gaminamos produkcijos dalį sudaro maisto produktų ir gėrimą gamyba – 56 proc., toliau – tekstilės gaminių gamyba, drabužių siuvimas, medienos dirbinių gamyba, statybinių medžiagų ir stalių dirbinių gamyba. Rajono įmonės 38 proc. savo produkcijos eksportuoja, 62 proc. parduoda Lietuvoje.
Į Panevėžio miesto įmones buvo iinvestuota 361,6 mln. Lt užsienio kapitalo, tai yra 3,4 proc. viso Lietuvoje investuoto užsienio kapitalo. Daugiausia investicijų iš užsienio pritraukė AB „Kalnapilio – Tauro grupė“, užsiimanti alaus gamyba, – 134,66 mln. Lt ir kineskopų gamykla „Ekranas“ – 100,13 mln. Lt ((2002m. sausio 1 d. duomenimis). Panevėžio mieste veikia daugiau negu 90 bendrų su užsieniu įmonių ir 20 bendrų su užsieniu įmonių filialų. Daugiausia jų įsteigta su Vokietija, JAV, Rusijos Federacija, Švedija, Danija, Lenkija, Norvegija.
Tarptautiniam verslo žurnalui JŪRA MORE SEA išskirtinį interviu davė Baltarusijos Respublikos nepaprastasis įgaliotasis amba-sadorius Lietuvoje Vladimiras Garkunas. Jis teigė,jog Lietuva yra svarbi Baltarusijai kaip šalis partnerė. Pavyzdžiui, pernai abiejų šalių prekių ir paslaugų apyvarta siekė 720 mln. JAV dolerių. Iš jų Baltarusijos prekių eksporto dalis – 350 mln., Lietuvos – 150 mln. 220 mln. JAV dolerių tenka paslaugoms, iš jų 160 mln. – transporto paslaugoms.
Labai svarbūs investicijų projektai. Pernai Baltarusijoje buvo įkurtos 35 bendros Lietuvos ir Baltarusijos įmonės ir 15 Lietuvos kapitalo įmonių. Sėkmingai veikia kompanijos „Sonex“ kkompiuterių gamyba, audimo įmonė „Edmundas ir Ko“, BĮ „Rečica-pivo“.
Vitebske vyksta derybos dėl mėsos perdirbimo įmonės įkūrimo, žinomas statybos ir buities prekių tinklas „Senukai“ ieško sklypo Minske, kur galėtų pastatyti prekybos centrą, paskui išplėsti šį tinklą visoje respublikoje. Šiame projekte dalyvauja ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, kuris rezervavo tam tikslui 18 milijonų eurų. O vien pirmojo etapo investicijos sieks maždaug 30 milijonų eurų.
Rusijos naftos koncernui „Jukos“ priklauso „Mažeikių naftos“ akcijos. Tuo tarpu kol Lietuvos Vyriausybė rengiasi pirkti ir parduoti „Mažeikių nnaftos“ akcijas, Specia-liųjų tyrimų tarnyba (STT) akcentuoja antikorupciniu atžvilgiu silpniausias jau priimto įstatymo dėl bendrovės akcijų įsigijimo nuostatas, rašo „Lietuvos žinios“. Įstatymo nuostatos negarantuoja Lietuvai ekonominės naudos: nenurodo, kad iš „Jukos“ įsigytos ir valstybei nuosavybės teise priklausančios „Mažeikių naftos“ akcijos bus parduodamos pirkėjui, pasiūliusiam didžiausią kainą. Taigi suma, investuota į vertybinius popierius, gali būti mažesnė už lėšas, gautas pardavus „Jukos“ ir valstybei priklausančias „Mažeikių naftos“ akcijas. Įstatymas suteikė teisę Lietuvos Vyriausybei už ne daugiau kaip 3 mlrd. litų nupirkti „Jukos“ valdomą 53,7 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų paketą, o po to jas kartu su maždaug 20-30 proc. savo akcijų jį parduoti jos pasirinktam investuotojui.
Išvados
Žemės ūkio ir maisto pramonės sektorius Lietuvai tiek pat svarbus kiek ir, pvz., Danijai ar Olandijai. Tekstilės pramonės svarba Lietuvai prilygsta tik Italija, Portugalija ir Ispanija. Transporto sektorius savo dydžiu panašus į Belgijos ir Olandijos, kurios taip pat yra svarbios tarptautinio tranzito šalys. Medienos pramonė tokia pat svarbi kaip ir daug miško medžiagos apdorojančiai Suomijai ar baldų gamyboje pirmaujančiai Danijai.
Tokį Lietuvos pramonės struktūrinį plėtojimą lėmė dešimtmečiais vyravusi ekonominė politika ir darbo pasidalijimas. Maisto pramonė turi ilgas istorines tradicijas. Dideli tekstilės pramonės pajėgumai buvo pastatyti taip pat tarybiniais metais. Medienos gamyba gerokai padidėjo, nes ji daug remiasi palyginti nnebrangia vietine žaliava. Medžio apdirbimo pramonė taip pat turi senas tradicijas. Transporto sektoriaus sėkmę lemia patogi geografinė padėtis ir gera infrastruktūra. Visos šios šakos Lietuvoje turi absoliutų konkurencinį pranašumą darbo jėgos sąnaudų prasme, palyginti su dauguma Europos šalių. Verslo prasme Lietuva gali konkuruoti su daugeliu kaimyninių šalių.
Ne už ilgo ateityje Lietuva galės sėkmingai konkuruoti minėtose šakose su pirmaujančiomis Europos šalimis. Šiose šalyse vadinamasis nemodernių technologijų verslas iš tikrųjų yra aukštųjų technologijų, nes orientuojasi į tuos vertės grandinės elementus, kuriuose reikia specifinių sugebėjimų ir kuriama didesnė pridedamoji vertė. Tačiau mažos darbo jėgos sąnaudos ir paveldėti dideli gamybiniai pajėgumai nėra pakankama konkurencingumo prielaida. Technologijų įvaldymas ir investicijos, aukšta kvalifikacija ir naujų produktų gaminimas yra būtini, siekiant padidinti darbo našumą ir gaminti konkurencingą produktą.
Literatūra
Vyšniauskienė D., Kundrotas V. Verslo etika – Kaunas, 1999
Konspektas Verslo etika
http://www.ukmin.lt