Bendravimas Portugalijoje
Turinys:
Bendri Portugalijos duomenys …………………….. 3
Šiek tiek istorijos ………………………… 3
Tinkamos ir netinkamos temos ……………………… 5
Tonas, garsumas, kalbėsena ……………………… 5
Fiziniai gestai ir veido išraiška …………………….. 5
Žvilgsniai ………………………… 6
Laikysena ir fizinis artumas ………………………. 6
Fizinis sveikinimosi stilius ……………………… 6
Emocijos ………………………… 7
Punktualumas ………………………… 7
Rizikuojantys ar vengiantys rizikos? ………………….. 7
Ar bendravimas priklauso, ar nepriklauso nuo situacijos? ………… 8
Proceso ar rezultato šalininkai? ……………………. 8
Formalūs ar neformalūs? ……………………….. 8
Kalba ir pagrindiniai posakiai ……………………… 9
Pagarbūs kreipiniai į vyrus, moteris bei vaikus ……………… 9
Supažindinimas ………………………… 9
Apranga ………………………… 9
Kasdienė tvarka įstaigose ……………………….. 10
Susirinkimai ir pristatymai ………………………. 10
Vadovavimo stilius ………………………… 10
Derybos ………………………… 11
Portugalų derybininkų savybės tokios …………………. 12 Bendri Portugalijos duomenys
Portugalija – pietvakarių Europos valstybė – respublika (Europos Sąjungos narė nuo 1986m.). Portugalija ribojasi tik su viena šalimi – Ispanija (sienos ilgis – 1214 km.), o kitą šalies pusę skalauja Atlanto vandenynas (pakrantės ilgis – 1793 km.). Bendras šalies plotas 92 072 hm², bendras gyventojų skaičius – 10 605 870, tankis – 114,79 žm./km². Valiuta – euras. Portugalijos sostinė ir tuo pačiu didžiausias vvalstybės miestas bei uostas– Lisabona (apie 600 tūkst. gyventojų). Portugaliją sudaro septyni administraciniai vienetai: Alentežas, Algarvė, Azorų salos, Madeira, Šiaurės Portugalija, Vidurio Portugalija, Lisabona ir Telžo slėnis. Šiek tiek istorijos
Portugalija, kadaise buvusi stipriausia Vakarų Europos kolonijinė valstybė, didžiausią įtaką pasiekė šešioliktajame aamžiuje. Bet pasibaigus geografinių atradimų amžiui, ji neteko savo pozicijų ir apie dvidešimtą amžių tapo apsnūdusia Europos periferija (pakraščiu). Nedidelė žemdirbystės ir žvejybos šalis Portugalija aštuoniolika amžių Portugalijos vėliava
kovojo dėl savo nepriklausomybės nuo Ispanijos bei Prancūzijos ir dvidešimtą amžių galiausiai tapo demokratine respublika. Tame tarpsnyje – nuo autokratinės monarchijos iki respublikinės demokratijos – Portugalija buvo užkariauta ir patyrė karinę diktatūrą, o jos vaidmuo pasaulio scenoje mažėjo ir įtaka silpnėjo.
Tačiau mūsų dienomis, iš dalies dėl narystės Europos Sąjungoje, Portugalija atgimsta. Algarvė (Portugalijos Rivjera palei pietinę šalies Atlanto pakrantę) yra svarbus Europos turistų traukos centras; valstybėje – moderni demokratija, plėtojasi mokslas, daugėja investicijų ir auga pramonė. Tačiau ir šiandien Portugalijoje pastebimas lėtesnis, tradiciškesnis ir konservatyvesnis požiūris į gyvenimą; čia sutvarkyti reikalus ggali užtrukti ilgiau nei kitur Vakarų Europoje, su pašaliečiais čia išlaikomas pagarbus ir malonus atstumas, naujos idėjos sutinkamos atsargiai ir iš pradžių santūriai. Portugalija nėra ispaniškos kultūros; ankstesni šio regiono gyventojai Portugalijos herbas
buvo luzitanai, kilę ir tenykščių europiečių. Todėl Portugalija vadinosi „luzo“, arba „luzitaniškos“, kultūros, nors elgesiu daug kuo panaši į savo didesniąją giminaitę Ispaniją. Vienas didžiausių skirtumų tarp šių dviejų šalių yra kalba: portugalų kalba skiriasi nuo ispanų kalbos. Tad nemanykite, kad Portugalijoje supras, kalbės ir įvertins, jei pprašneksite ispaniškai, be to, nepainiokite portugališkų dalykų su ispaniškais. Ispanija ne kartą buvo aneksavusi Portugaliją, kuriai teko kovoti už savo nepriklausomybę nuo ispanų karūnos: portugalai šitą atmena.Tinkamos ir netinkamos temos
Tinkamos: politika, dabarties įvykiai, menas, sportas (labai mėgstamas futbolas), muzika (ypač fado, savitai graudi portugalų baladės forma) ir filosofija – kol tema netampa polemiška. Netinkamos: amerikiečiai dažnai pokalbį pradeda nuo „Na, tai kuo jūs užsiimate?“; Portugalijoje tai pernelyg asmeniškas klausimas ir ne pati įdomiausia pokalbio tema. Be to, nedera teirautis apie privačius šeimos reikalus (šeima šventa), žmogaus išsilavinimą, aštuntojo dešimtmečio „revoliuciją“, buvusią monarchiją, reikšti savo nuomonę apie Ispaniją, išsakyti neigiamą požiūrį į bulių kautynes (portugališkos bulių kautynės skiriasi nuo ispaniškų – paprastai Portugalijoje bulius neužmušamas – ir toli gražu nėra tokia nacionalinė aistra kaip kaimynų anapus sienos).Tonas, garsumas, kalbėsena
Pokalbiai tarp svetimų žmonių paprastai prasideda mandagiai, santūriai ir taip vyksta toliau. Net valgant, kai vynas upeliais liejasi, pašnekesys yra taikus menas: jis teikia malonumą, juo mėgaujamasi, apie jį išsakoma nuomonė, bet jis niekuomet neišeina į lankas ir visada vyksta pagarbiai. Dalykiškoje aplinkoje kalbėkite negarsiai ir pagarbiai. Taip pelnysite pagarbą.
Portugalai oficialūs. Portugališkai „jūs“ gali būti O Senhor (A Senjora), tu arba Você, ir šios formos derinamos prie vardo, pavardės arba prie ttitulų Professor, Engenheiro. Derinių yra daugybė. Jeigu abejojate, geriau klyskite į oficialumo pusę. Nešykštėkite pavadinti daktaru kiekvieno, kuris jums pasirodys labiau išsilavinęs ar protingesnis už jus.Fiziniai gestai ir veido išraiška
Amerikietiškas „okei“ ženklas, rodomas sulietus nykštį su smiliumi, laikomas vulgariu ir nepadoriu – venkite jo. Be to, mirksėjimas ir švilpimas (dažniausia palydimas kokiomis nors teigiamomis pastabomis) suprantamas kai vyro noras susipažinti su moterimi, bet laikomas šiurkščiu. Tačiau jei tokiomis aplinkybėmis moteris susitinka su vyru žvilgsniu, tai reiškia, kad jį rodo susidomėjimą.Žvilgsniai
Kartais portugalai žvelgia tiesiai į akis ir žvilgsnio nenuleidžia. Nepamanykite, kad tokiu elgesiu tyčia stengiamasi jus sutrikdyti. Taip portugalai rodo savo susidomėjimą. O jeigu nukreipsite akis, kolegos portugalai pamanys, kad arba jums neįdomu, arba esate nemandagus. Šiaip ar taip, išlaikykite jų žvilgsnį. Jeigu nepažįstami žmonės susitinka akimis ir jų nenuleidžia, tai gali reikšti romantišką susidomėjimą.Laikysena ir fizinis artumas
Portugalai linkę stovėti arčiau pašnekovo negu amerikiečiai, nors nepernelyg arti. Nesitraukite atatupstas, jei portugalas partneris žengia artyn jūsų. Niekad nekalbėkite susikišęs rankas į kišenes: stovėdamas rankas laikykite prie šonų, jei vyras ar moteris nori sukryžiuoti kojas, nedera užkelti kulkšnių ant kelio (moterys labiau mėgsta sukryžiuoti kojas ties kulkšniukais). Atminkite, jog net viešose vietose visad geriau tinka elgtis oficialiai nei familiariai; apie gumos kramtymą negali bbūti nė kalbos; nesudribkite ir neramstykite daiktų.Fizinis sveikinimosi stilius
Paduoti ranką įprastą. Portugalai vyrai vienas kitam tvirtai paspaudžia ranką, bet vyrai moteriai ar moteris moteriai paspaudžia švelniau. Paduodant ranką dera tarti atitinkamą pasisveikinimą. Spausdami ranką žmogui, su kuriuo susitinka pirmą kartą, portugalai nesišypso ir nenaudoja kitokių nežodinio bendravimo formų. Vyrai turi laukti, kol moteris išties ranką, ir moteris sprendžia – paduoti ranką ar ne. Vyras, paduodamas ranką moteriai, privalo nusimauti pirštinę, o moteris, paduodama ranką vyrui, gali jos ir nenusimauti. Šeimos nariai, geri draugai ar geri kolegos vienas kitam spūsteli alkūnę ar apsikabina – tokiais atvejais fizinis prisilietimas mėgstamas. Kai esate supažindinamas, svarbu žiūrėti žmogui į akis ir nenuleisti žvilgsnio, kol jis kalba su jumis.
Vizitinės kortelės yra paplitusios, bet jums versti savosios į portugalų kalbą nereikia (nepaduokite vizitinės kortelės, kurios antroje pusėje yra ispaniškas vertimas). Vizitinėje kortelėje nepamirškite surašyti visų aukštesnių savo mokslinių laipsnių ir visų pareigų ar jūsų posto pavadinimo. Portugalams tokie statuso požymiai labai svarbūs, jie nori žinoti ar turi reikalų su svarbiu asmeniu.Emocijos
Skirtingai nuo kitų romanų kultūrų, portugalai paprastai santūriau reiškia savo jausmus ir emocijas; kažkas juos pavadino paniurusiais romanais. Būkite šaltakraujiški ir pagarbūs, kuo mažiau rodykite emocijų ir kuo mažiau naudokitės kūno kalba.Punktualumas
Visiškai dera
(tiesą sakant, net būtina) atvykti į svečius pusvalandį pavėlavus. Jei ateisite anksčiau, galite sutrukdyti šeimininkui ar šeimininkei ruoštis. Į dalykinius susitikimus vėluoti penkiolika minučių ar daugiau nieko tokio, bet naujam darbuotojui ar svečiui geriau ateiti laiku (tačiau jis/ji tegu nenustemba, jei kiti vėluos). Susitikimai iš tiesų prasideda tik tuomet, kai susirenka visi dalyviai (ar bent pasirodo priimantieji sprendimus). Nedrįskite klausti , kodėl kas nors pavėlavo; jie visuomet ras pasiteisinimą, dažniausia dėl pareigos svarbiems asmenims: viršininkams, seniems draugams ar šeima. Nėra rreikalo aiškintis smulkmenų. Rizikuojantys ar vengiantys rizikos?
Apskritai romanų šalys nelinkusios į riziką ir tai yra viena iš paskatų kliautis struktūra bei hierarchija. Portugalija nėra išimtis. Sprendimai gali būti priimami ilgai ir nuobodžiai, nes reikia pasitarti įvairiais hierarchijos lygmenimis ir su informacija turi susipažinti daugelis. Bet tai ne todėl, kad laikomasi hierarchijos, konsensuso ar vengiama tolesnių pakeitimų, o todėl, kad nuosekliai rūpinamasi detalėmis ir tikslumu. Net kai žmogus įgaliotas nuspręsti, jis gali delsti žengti galutinį žingsnį. Netgi priimant menkiausią sprendimą reikia pasidalyti ggausia informacija, vadinasi, neišvengiama pasikartojimo: vėl viskas peržvelgiama su kitais (vyresniais ir techniniu požiūriu labiau išmanančiais) darbuotojais ir visais atžvilgiais užtikrinamas asmeninis dalyvaujančių žmonių pasitikėjimas. Tad labai svarbu apsidrausti ir sumažinti riziką.Ar bendravimas priklauso, ar nepriklauso nuo situacijos?
Portugalai dažniausiai bendrauja nneišleisdami iš akių platesnio konteksto: turėdami dėmesyje dalyvaujančiųjų pareigas, statusą ir situaciją, jie labiau saugosi, ką sako ir kaip sako, negu, tarkime, europiečiai šiauriečiai. Kai hierarchija yra svarbi ir kai kliaujiesi kitais, turi apdairiai kalbėti; sava nuomonė, ypač darbe, išsakoma atsargiai ir atsiveriama tik šeimos ar patikimų draugų ratelyje. Portugalams, kaip ir daugeliui romanų šalių žmonių, būtini sklandūs darbiniai tarpusavio santykiai, juo labiau su svetimtaučiais, bet jie nepuola į kraštutinumus ir nepučia miglų, kad tik išvengtų konflikto. Kitų romanų kultūrų nuostata, kad ilgainiui reikalai patys susiklostys, portugalams nėra būdinga; apskritai jų pasaulėžiūra pesimistiškesnė. Portugalijoje reikalais gali ir nesusiklostyti; tiesą sakant, kai jie nesusiklosto, portugalai kone patenkinti, kad jų lūkesčiai pasitvirtino. Labai svarbų išsaugoti gerą vardą ir neprarasti orumo, bet kai kkas nors įvyksta ne taip, kaip buvo tikėtasi, žmonės už tai jaučia mažesnę atsakomybę ir neturi išsisukinėti ar glaistyti prastos padėties. Proceso ar rezultato šalininkai?
Kaip ir kitose romanų kultūros šalyse, čia labai kliaujamasi dedukciniu procesu: tai, kaip darbai atliekami, tiek pat svarbu kaip ir galutinis rezultatas. Tačiau portugalai kartu laikosi asociatyvios logikos, grindžiamos tuo, kad kas pavyko su kitais panašioje situacijoje (net jei tos dvi situacijos nėra tiesiogiai viena su kita susijusios). Ir vėlgi todėl, kad portugalai, įgyvendindami planus, tikisi sunkumų, jjuo svarbiau būti drauge su jais ir padėti įgyvendinti sutartą programą. Formalūs ar neformalūs?
Portugalijoje reikalus galima tvarkyti „teisingai“ ir „neteisingai“, o tai žmonių santykius daro formalesnius tiek privačioje, tiek darbo aplinkoje. Portugalai yra formalios kultūros, nors svetimtaučius sutinka draugiškai ir maloniai. Šeimos nariai vienas su kitu bendrauja pagal formalias taisykles, išreiškiančias pagarbą tradiciniams šeimos vaidmenims bei amžiui. Ir tai nėra dirbtina ar įmantru, o daroma su meile ir spontaniškai. Tačiau pagarbiai ir formaliai. Net kalba yra skirstoma į formalią ir neformalią bei posakius, o žmogaus elgesį nustato etiketas ir protokolas.Kalba ir pagrindiniai posakiai
Portugalų kalba nėra ispanų kalbos atmaina ar tokia pat, kaip ispanų kalba: nepatartina šių kalbų painioti. Jei bent kiek mokate portugališkai, tai ir kalbėkite – tuo nustebinsite šeimininkus ir jūsų pastangos nenueis veltui. Jei mokate ispaniškai, pirmiausia atsiprašykite, kad nemokate portugališkai ir paskui bandykite kalbėti angliškai arba prancūziškai (daug portugalų supranta prancūziškai); ispanų kalbos griebkitės paskutiniu atveju (arba šeimininkai portugalai paragintų ja kalbėti).Pagarbūs kreipiniai į vyrus, moteris bei vaikus
Kai susipažįstate su žmonėmis, visuomet vartokite senhor (ponas) ir senhora (ponia) su pavarde. Jei jūsų draugas portugalas neparagina vadintis vardais ir nors kaip jis jus vadintų, visuomet vartokite atitinkamą pagarbų kreipinį ir pavardę. Jei nežinote, ar moteris ištekėjusi, vartokite senhora. Jei žžinomos žmogaus pareigos ar profesija, paprastai vartojamas pagarbus kreipinys ir pareigybė arba dar ir pavardė, arba be jos. Į atsitiktinai sutiktus žmones kreipkitės tik senhor ar senhora.Supažindinimas
Visuomet laukite, kada būsite supažindintas o pats nepažįstamiems žmonėms neprisistatykite. Portugalams smagiausia, jei tik galima, kai supažindina trečias asmuo. Pasistenkite tuo pasirūpinti iš anksto. Pobūvyje pats nepulkite sėstis – laukite, kol pakvies. Atsisveikindamas kiekvienam atskirai paspauskite ranką. Viešose vietose bučiuotis sveikinantis čia neįprasta net artimiems draugams. Tačiau privačioje aplinkoje ir, žinoma, tarp šeimos narių romantiškas „oro bučkis“ dažnas. Apranga
Kad ir kokia proga – darbe, pobūviuose, restorane ar gatvėje tiek vyrai, tiek moterys rengiasi oficialiai. Geras skonis vertinamas ir tai turi būti matyti iš drabužių. Darbe vyrai dėvi elegantiškus kostiumus (labiausiai tinka tamsūs), baltus marškinius ir ryši įdomius, subtilius kaklaraiščius; batai kasdien išblizginti ir įprasti tokie aksesuarai, kaip madingi laikrodžiai, rankogalių sąsagos ar kaklaraiščių smeigtukai. Moterys pasidabina papuošalais, kad net paprasčiausias drabužis atrodo įdomus ir stilingas. Portugalės nevartoja daug kosmetikos ir aksesuarų. Oficialus apsirengimas – tai paprastai vakarinis drabužis. Pobūviuose neoficiali apranga vyrams – tai švarkas ir kaklaraištis (retai džinsai, sportbačiai ir sportiniai marškinėliai). Gatvėje džinsai ir sportbačiai leistina, nors tokia apranga labiau tinka sporto salėje, paplūdimyje ar bėgiojant.Kasdienė tvarka įstaigose
Portugalijos įstaigose durys visuomet būna uuždarytos, tad, prieš jas atidarydamas, pirma pasibelskite (taip pat ir tualetuose), o išeidamas iš kambario jas uždarykite. Portugalai su moterimis elgiasi itin pagarbiai, tačiau verslo aplinkoje į moterį žiūrima kaip į keistenybę. Pagarba turi būti rodoma amžiui ir hierarchijai.Susirinkimai ir pristatymai
Per to paties lygmens darbuotojų susirinkimus kalbama atvirtai ir dalijamasi idėjomis; tiesą sakant, tai posėdžiai, skirti pasidalyti informacija ir priimti sprendimus, tad juose sveikintinas kiekvienas žodis. Tokiais atvejais diskusijos būna gyvos, vienu metu kalba daug žmonių; net per pristatymus užduodama daug klausimų, kito kalba nepertraukiama. Formalesnių, konservatyvesnių organizacijų susirinkimuose dalyvauja įvairių lygmenų darbuotojai; juos sušaukia sprendimų priėmėjai, kad gautų informacijos iš apačios, paaiškintų tikslus ir suformuluotų veikimo planus. Tokiais atvejais ne visi dalyviai išsako savo nuomonę ir neprideda priimant sprendimus. Atminkite, kas romanų kultūros šalyse glaudūs asmeniniai ryšiai dažnai išreiškiami fiziškai, – vadinasi kuo arčiau prie jūsų prieina kolegos portugalai, tuo geriau reaguoja į jūsų siūlymą.Vadovavimo stilius
Privatumas svarbu, tačiau esminis dalykas – pradedant veikti, kone kiekvienu darbo aspektu, rasti bendrą sutarimą ir išvengti rizikos. Darbuotojai atlieka tai, ko iš jų reikalauja viršininkai, o planų, metodų ir ataskaitų parengimas gali ilgai užtrukti ir pareikalauti daug pastangų, surinkti būtiną informaciją, atlikti tai, ko reikalauja viršininkas , ir sulaukti bendro kolegų pritarimo, kad
būtų pasiektas koks nors tikslas, gali atimti daug laiko. Visa tai vyksta formalia, kartais labai griežtai hierarchine tvarka ir visas dėmesys sutelkiamas į detales, nepalenkiamą logiką ir formos tobulinimą, o ne i galutinius terminus ir veiksmingumą. Dėl šitokios griežtos rangų ir hierarchinės tvarkos Portugalijoje svarbu užimamas postas; aukščiausius (pvz., viceprezidento) paprastai užima labai svarbias, direktorių lygmens pareigas užimantys asmenys ir jomis taip lengvai nesišvaistoma, kaip Jungtinėse Valstijose. Darbuotojai viešai negiriami ir neatlyginami.
Viršininkų ir pavaldinių santykiai
Portugalijoje rangas neabejotinai teikia pprivilegijų. Portugalai mėgsta turėti reikalų su aukščiausiais bet kokios organizacijos pareigūnais (tai pasakytina ir apie su jais bendradarbiaujančius užsieniečius). Dažniausiai jie taikosi griežto nurodymų eiliškumo. Kad ir kokioje srityje dirbtumėte, ten bus nustatyta darbo tvarka. Nukrypdamas nuo jos, tik prisidarysite sau sunkumų, net jei ketinote apeiti tai, kas atrodė kliūtimi. Viršininkų pareiga vadovauti, skleisti informaciją ir priimti sprendimus; pavaldinių pareiga – pateikti smulkią informaciją ir vykdyti viršininkų priimtus sprendimus.
Tačiau nors organizuodamos verslą firmos paprastai remiasi vertikalia hierarchija ir galutinis ssprendimas priklauso nuo aukščiausiojo pareigūno, portugalų direktoriai kiek galėdami vengia tiesioginių konfliktų su personalu, švelniai su jais kalba ir atsižvelgia į asmenines pavaldinių bėdas.
Tokie pat draugiški jų santykiai ir su verslo kolegomis. Portugalai pradeda bendrauti turėdami aiškią nuostatą, kad partneriai vvienas kitu absoliučiai pasitiki. Jie tokie džiugūs ir draugiški, jog be vargo sukuria malonią atmosferą nuo pat pokalbio pradžios. Portugalijoje klientai laikomi draugais, kitaip jie negalėtų būti klientais.Derybos
Portugalai yra bene geriausi pasaulio derybininkai. Jie labai gabūs kalboms – iš visų romanų lengviausiai išmoksta angliškai; anglų, prancūzų ir vokiečių kalbų kursus lanko daugybė žmonių (įžymioji Kembridžo kalbų mokykla Lisabonoje kasmet priima daugiau kaip 10 000 studentų).
Portugalai kone visuomet savo kortų neatverčia ir informacijos lengvai neatskleidžia (ji laikoma galios šaltiniu). Bendraudami jie paprastai būna apdairūs ir savo nuomonę išreiškia netiesiogiai. Jie gerbia tuos, kurie pas juos atvyksta su pripažintu išmanymu bei patirtimi ir užmezga santykius, grindžiamus jūsų lygmeniu visuomenėje ir atstovaujamoje organizacijoje. Jiems gali būti svarbiau, ar verta jus pažinti ir tturėti su jumis reikalų, negu jūsų pasiūlymo detalės. Tačiau detalės taip pat svarbu, o esmė yra kruopščiai suplanuotas, logiškai išdėstytas ir gražiai pateiktas pasiūlymas.
Pirmasis susitikimas paprastai būna labai oficialus ir per jį portugalai stengiasi susidaryti nuomonę apie jus ir jūsų organizaciją: jis vyksta įstaigoje. Paskui daug ką užsirašykite, bet per susitikimą elkitės maloniai ir oriai. Niekada nekalbėkite globėjiškai. Nors sutartis turi būti juridiškai pagrįsta iki mažiausių smulkmenų, portugalams iš tikrųjų ji – tik teisinis formalumas, ir jos gali nepaistyti abi ppusės, jei vėliau iškyla tokia būtinybė. Susitikimus suplanuokite kuo atidžiau ir iš anksto, bet tikėkitės pakeitimų. Bent pirmojo susitikimo tikslas – įgyti tarpusavio pagarbą bei jūsų ir kolegų portugalų pasitikėjimą. Be to, atminkite, kad susitikimas gali prasidėti ir pasibaigti daug vėliau negu numatėte; ir vis dėlto, kaip ir turėdamas reikalų su dauguma polichroniškų kultūrų, visuomet atvykite laiku.
Kadangi Portugalijoje vyrauja biurokratija, verslo reikaluose pasikliaujama daugiausia gerais asmeniniais santykiais ir derybininkų tarpusavio pasitikėjimu – tai trumpiausias kelias į susitarimą. Portugalijoje gebėjimas užmegzti artimus santykius, padaryti gerą pradžią, sukurti ilgalaikę geranorišką atmosferą yra ne tiktai būtina derybų sąlyga, bet ir jų veiksmingumo garantas. Tokį talentą turintys portugalų derybininkai yra puikūs ledlaužiai per tarptautinius susitikimus, kurių dalyviai iš pradžių būna šalti ir formalūs.
Portugalai yra nepaprasti oratoriai, bet mėgsta tvarkyti reikalus ir raštu. Tai ne tik portugalų biurokratų įprotis. Jų manymu, gerai surašyti dokumentai padeda išvengti netikrumo ir dviprasmybių. Portugalai tikrai gerai ir rūpestingai surašo savo raštus, ir tai jiems labai padeda biurokratinėse procedūrose, kurių dažnai prisireikia daugiametėms kompanijoms.
Portugalų derybininkų savybės tokios:
Derasi individualiai arba mažomis komandomis. Komandų nariai vienas kitą gerai pažįsta, kartais jie būna net giminaičiai.
Siekia geriausių savo kompanijos rezultatų, tačiau sprendimam įtakos turi ir individualus nusiteikimas, šeimos bei visuomeninė derybininko padėtis.
Derybų rezultatą jjie laiko asmeniniu laimėjimu ar pralaimėjimu.
Portugalai yra daugiaplanės veiklos žmonės, todėl derybas sieja su kitais sandoriai arba sutartimis, kurias tuo metu sudaro. Derybų jie neskaido.
Vadina pavardėmis su titulais, bet nuo pat pradžių yra draugiški net meilūs.
Jie įsitikinę, kad yra šaunesni už partnerius, bet stengiasi pasirodyti kvailesni.
Nuo pat pradžių žino, ko nori, bet pasilieka derybų metu spręsti, kokiomis priemonėmis to pasiekti.
Portugalai įtarūs, bet savo įtarumą slepia.
Yra greiti, nuovokūs ir prisitaikantys.
Gali būti nepaprastai lankstūs.
Dažnai sako, kad supranta, nors dar tik ketina suprasti.
Sprendimus priima individualiai arba bendru sutarimu, nelygu aplinkybės.
Užsiprašo didelės kainos, palikdami vietos nuolaidoms, tačiau pajutę įtampą greitai sušvelnina sąlygas.
Ko iš tikrųjų nori, pasako kiek galėdami vėliau.
Įrodinėja aplinkiniais būdais.
Derybų metu gali visiškai pakeisti kursą ir sudaryti programą iš kitų dalykų nei tie, su kuriais atėjo prie derybų stalo.
Dažnai gali patiekti absol.iučiai fantastišką pasiūlymą, kad sutrikdytų derybų partnerius ir laimėtų laiko.
Retai kada atmeta derybose pasiūlytą sandorį, išsemia visas įmanomas šalutines galimybes.
Portugalai yra dosnūs ir tarp susitikimų gausiai vaišina, pramogas dažnai parenka patys.
Sumoka nedelsdami ir tikisi, kad jiems bus greitai sumokėta.
Tautinė garbė jiems ne tokia svarbi. Nėra jautrūs rasiniams ir religiniams skirtumams.
Bendrauja asmeniškai, emocingai, iškalbingai, tačiau santūriau nei italai ar ispanai (Atlanto įtaka).
Į derybas ateina gerai pasirengę, žinodami visus galimus sandorio aaspektus.
Portugalai patyrę pasauliniu mastu. Šimtmečius jie prekiavo su Indija, Afrika ir Tolimaisiais Rytais, yra lankstūs, sukti, realistai ir sugebantys „gerai pralaimėti“.
Neturėdami išteklių ir technologijų jie dažnai atsiduria nepalankioje padėtyje, kurią turi išlyginti gudriomis derybomis, rezultato siekdami rafinuotais būdais.
Literatūros sąrašas:
1. Dean Foster „Europos šalių etiketas“, Vilnius, 2004 m.
2. R. D. Lewis „Kultūrų sandūra“, Vilnius, 2002 m.
3. http://lt.wikipedia.org/wiki/Portugalija
4. http://www.biblioteka.lt/metai/portugalija2/
