Verslo etika

TURINYS

ĮVADAS 2

LITERATŪROS APŽVALGA 3

INTERVIU 10

INTERVIU APŽVALGA 15

IŠVADOS 16

LITERATŪROS ŠALTINIAI 17Įvadas

Verslo etika – kas tai? Kai visame pasaulyje verslas klesti, sunku nesusidurti su šia fraze.

„Verslo etika – tai etikos sritis, besiremianti moralės principų ir verslo pasaulyje veikiančių standartų visuma, atsirandanti sąveikaujant verslui ir etikai. Tai etikos kodeksų kūrimas verslo organizacijose, įmonėse ir bendrovėse, įprastų etikos taisyklių laikymasis, moralinio švietimo ir pilietiškumo ugdymo gerinimas.“

Mes įžengėme į XXI amžių, kur viskas vystosi ir skuba beprotišku greičiu. Versle tai ypač aktualu. Kai verslo pasaulis taip greitai auga ir keičiasi ssunku suspėti taip greitai prie jo prisitaikyti, todėl mes vis rečiau susimąstome apie moralės normas. Kaip mes elgiamės, ar mes sąžiningi su savo kolegomis ir klijantais? Verslo etika turėtų tapti labai aktualia tema verslo pasaulyje.LITERATŪROS APŽVALGA

VERSLO ETIKA

Darbu yra sukurta bei toliau kuriama žmonijos civilizacija ir kultūra, materialinės ir dvasinės vertybės. Todėl dabar yra būtinybė, kad žmogus galėtų pragyventi, visuomenių ir kultūrų pagrindus, nes padeda rasti gyvenimo prasmę ir siekti bendro tikslo; tai kūryba, nes tenkina saviraiškos poreikį ir suteikia džiaugsmo; ttai sveikatos šaltinis, nes nedirbantis žmogus yra fizinis ir dvasinis ligonis; tai gėris, nes išreiškia žmogiškąją vertę; tai pašaukimas, nes darbo imasi žmogus, norintis išreikšti save, padėti kitiems ir padaryti savo gyvenimą prasmingą; tai asmenybės savikūra; tai gali būti šventumas aar prakeiksmas, nes palaiko ar nepalaiko žmoniškumo; tai įprasmina žmogaus būtį arba tampa asmenį alinančiu, griaunančiu, beprasmiu procesu; tai etiška išraiškos forma, nes sąžiningas darbas yra dorovingumas. [3. 108p. ]

Šiuolaikiniai etikos mokslininkai pastebi, kad jaunoji karta nėra linkusi diskutuoti ar ginčytis dorybių klausimu. Mat jauni žmonės, augdami ir bręsdami dorovės dalykų beveik nepaisančioje aplinkoje, dorybių problemą laiko nuobodžia tema, kuri jiems jau atrodo pasenusi, nebeaktuali ir atgyvenusi. [3. 129p. ]

Pastaruoju metu jaučiamas vis didesnis susidomėjimas verslo etika. Tačiau dar labai dažnai verslo etika painiojama su verslo etiketu, gebėjimu organizuoti įmonės veiklos pristatymu, vesti derybas. Verslo etika – tai ne derybų organizavimo menas, ne įmonės pristatymas, ne etiketas. Tai – vadybos mokslo dalis.

Verslo etika gali būti suprantama dvejopai:

 Kaip profesinė etika, išreiškianti pprofesionalo etinę laikyseną;

 Kaip etinių principų taikymas konkrečioms verslo situacijoms spręsti.

Pabandykime apibrėžti verslo etiką analizuodami etikos reikalingumą versle. Įsivaizduokime, jog esame vartotojai. Mums blogai, jeigu prekė nekokybiška, jeigu aptarnavimas prastas, o paslaugos ar prekės pardavėjas elgiasi su mumis arogantiškai, nenori suteikti mums informacijos apie paslaugą ar prekę. Dar blogiau – suteikia priešingą informaciją (tarkime, garantuoja, kad į poilsinio kelialapio kainą įskaičiuotos gido, muziejų lankymo kainos, o nuvykus paaiškėja, jog tenka mokėti už gido paslaugas, muziejų lankymą papildomai.) Kaip vartotojai mes dažniausiai eesame itin neatlaidūs ir jeigu po to nesikreipiame į žiniasklaidą, ar į mus apgavusią įmonę, nereiškia, jog patirtos apgaulės nepapasakosime savo artimiesiems, draugams, pabrėždami, jog ši įmonė elgiasi nesąžiningai, neetiškai. Neigiama mūsų skleidžiama informacija žlugdo įmonės prestižą, „atbaido“ potencialius vartotojus. Tai tik vienas iš galimų verslo etikos raiškos būdų. Akivaizdu, jog etiškai savo vartotojų požiūriu besielgianti įmonė patiria daugiau naudos, nei neetiškai besielgianti.

Verslo etika – tai etikos sritis, besiremianti moralės principų ir verslo pasaulyje veikiančių standartų visuma, atsirandanti sąveikaujant verslui ir etikai. Tai etikos kodeksų kūrimas verslo organizacijose, įmonėse ir bendrovėse, įprastų etiketo taisyklių laikymasis, moralinio švietimo ir pilietiškumo ugdymo gerinimas. Be to, tai ir machinacijų versle atskleidimas bei viešas paskelbimas, vartotojų interesų gynėjų, „žaliųjų “ ir kitų organizacijų veiklos prieš aplinkos teršimą, nesaugius produktus ir kt. Aktyvinimas.[1. 16p. ]

Mūsų šalyje verslas kol kas pripažįstamas ne kaip sąžininga ar legali, bet kaip kriminalinė ar iš dalies kriminalinė veikla, o verslininkas – kaip perpirkinėtojas, perpardavinėtojas ar tiesiog sukčius, nesilaikantis etinių principų. Visa tai rodo, kad laikas pastebėti ir dorovingus veiksnius, o jų priešingybėmis – teikti etikos žinių ir reikalauti iš jų dorovingo verslo.

Moksliniu požiūriu verslas ir dorovė, ekonomika ir etiketas, pragmatiškumas ir dvasingumas turi būti derinami bet kurioje veikloje, taigi ir vversle. [3. 108p. ]

Nors žmonės versle vienaip ar kitaip elgiasi siekdami asmeninės ekonominės naudos, tačiau etiški verslo santykiai turi būti grindžiami sąžiningumu, teisingumu ir pasitikėjimu. [5. 73p. ]

Mūsų šalyje, kaip ir v.isame pasaulyje, žiniasklaida ir susirūpinę piliečiai nuolat pateikia neetiškų vadovų elgesio pavyzdžių. Kyšininkavimas, seksualinis priekabiavimas, patentų ir autorystės teisių pažeidimai, melaginga informacija apie produkto gaminimo, saugumo charakteristikas, tyčinis nuodingų ir pavojingų medžiagų naudojimas, tyčinė aplinkos tarša, diskriminacija, pavojingos darbo sąlygos, įsipareigojimų nevykdymas bei kiti panašūs elgesio tipai plačiai aptarinėjami ir smerkiami. [3. 108p. ]

Atskiroms visuomenėms bei kultūroms būdingas vienos lyties išnaudojimas, nepakankamas vertinimas ar net prievarta vėliau buvo perkelti ir y profesinę sritį. Nors, vos užsimezgus civilizacijai, daugelis visuomenių gyvenimo matriarchato laikus , vėliau istorijos ratas pasuko vyriškosios lyties hegemonijos įtvirtinimo linkme. Iš dalies nevienodą lyčių traktavimą ir vertinimą padėjo įteisinti religija ir jos pagrindu susiklosčiusi kultūra. Dėl moterų judėjimo už savo pilietines, politines teises 20a. viduryje situacija pasikeitė, tačiau dar ir šiandieną daugelyje šalių moterys neturi tokių teisių, kaip vyrai. [4. 96p. ]

Nors Lietuvoje dirba dauguma moterų, tačiau jos dažniau užima žemesnes pareigas arba eidamos tas pačias pareigas kaip vyrai gauna mažesnius atlyginimus. Moterų mentalitetas yra gerokai išaugęs, tačiau net ir kompetetingosios sunkiai pasiekia karjeros aukštumas. Pavyzdžiui, Lietuvos RRespublikos Ministrų kabinete yra permažai moterų, nei vienas universitetas neturi lektorės ir t. t.

Tai vadinama „stiklinių lubų sindromu“, kai moterys turi galimybę ir visus būtinus gebėjimus, tačiau užimti aukštesnes pareigas trukdo „nematomos“ kliūtys. [3. 122p. ]

Statistika ir gyvenimo pavyzdžiai rodo, kad panašaus išsilavinimo lygio ir vienodos pareigybės, bet priklausančių skirtingoms lytims, amžiaus grupėms ar tautybėms darbuotojų atlyginimai skiriasi. Tai ypač būdinga privačioms institucijoms, kur dar nesilaikoma darbo įstatymų.

Lietuvoje labai aktuali seksualinės orientacijos problema. Nors dauguma homoseksualų slepia savo lytinę orientaciją, jiems darbe iškyla daug problemų. Viena jų, kaip vertinti homoseksualų gyvenimo būdą, smerkti ar toleruoti, kokias moralės normas jiems taikyti. Yra ir daugiau klausimų, į kuruos etika iki šiol atsakymų neturi. Belieka siekti, kad homoseksualistai ir heteroseksualistai galėtų gerai jaustis darbo vietoje. [3. 123p. ]

Korupcijos tema yra gana plati. Ją galima pradėti gvildenti nuo mažesnių etikos pažeidimų, tokių kaip dovanos ir kyšiai, nes dažnai nuo jų ir prasideda didesnės problemos.

DOVANA. Nors dažnai nedaroma skirtumo tarp dovanos ir kyšio, profesiniame gyvenime visgi skirtumo esama. Dovanos vertė ar dydis yra mažesni nei kyšis. Dovana norima atsilyginti už valdžios autoriteto įgyvendinimą, paslaugų ar pagalbos suteikimą. Dovanos gali būti įvairios: vaišės (kava ar pietūs),gėlės, suvenyrai, paslaugos, pramogos kelionės.

 DOVANOS yra padėkos reiškimas materialine forma už

atliktas paslaugas, veiksmus ar sprendimus, kurie įeina į tiesiogines tarnautojo pareigas.

Visuomenėje ir tarp tarnautojų dėl dovanų nėra vieningos nuomonės . Vieni dovanas vertina kaip atlygį už atliktą darbą, principingesni asmenys čia įžiūri korupcijos pradžią. Pirmieji mano, kad atsidėkoti yra natūralu. Manoma, kad kai kurios dovanos (vaišinimas kava, pietumis ir kt. ) padeda bendrauti su visuomene, nes taip gaunama informacijos. Dovanos atsisakymas kartais būtų kartais būtų suprastas kaip nenoras bendradarbiauti su eiliniais piliečiais. Dažnai teigiama, kad viena iš atsidėkojimo formų – vvaišinimas kava – yra toks įprastas, kad pastangos su tuo kovoti kai kam atrodo kaip nereikalingas laiko ir išteklių švaistymas. [4. 99p. ]

KYŠIS. Dovana dažnai yra tik padėkos ženklas, tuo tarpu duodamas kyšis yra vertas teikiamos paslaugos ar pagalbos (pakankamai didelis).

Kyšis, papirkinėjimas, korupcija yra artimai susiję. Vienu atveju tai papirkti bandantis asmuo, kitu – pats veiksmas ar pagaliau bandomas papirkti tarnautojas. Papirkti banda.ntis pilietis pažeidžia etikos normas, duodamas kyšį. Priimančio kyšį asmens veikla norint pasipelnyti duoda pagrindą kalbėti apie kkorupciją. Kyšiu (pinigais, vertybėmis, turtu, teisėmis į turtą ir kt. ) siekiama papirkti autoritetą atlikti tam tikrus veiksmus, kurių jis neturėtų atlikti, arba susilaikyti nuo reikalaujamų atlikti veiksmų.

 Bandymas papirkti autoritetą atlikti jam pagal tarnybines pareigas netinkamą veiklą arba neatlikti teisėtai nnepriklausančios veiklos vadinimas KYŠININKAVIMU AR PAPIRKINĖJIMU. [4. 100P. ]

Apgavystė (apgaulė) Yra gana plati sąvoka. Apgaulės formos gali būti įvairios: informacijos slėpimas ar iškreipimas, melas šmeižtas, agentų provokatorių naudojimas, “fiktyvių“ įrodymų sukūrimas ir kt.

Apgaulė pažeidžia žmones: jie gali pasielgti taip, kaip kitu atveju nebūtų pasielgią. Nukenčia ne tik apgaudinėjamasis bet ir pats apgaudinėjantis asmuo ar instancija, nes pamažu prarandamas pasitikėjimas, atsiranda įtarumas ir nusišalinimas.

 Veiksmai ar žodžiai, kuriais sąmoningai norima nuslėpti, iškreipti ar tik iš dalies atskleisti tiesą, suklaidinti, siekiant savanaudiškų tikslų, vadinami APGAVYSTE.

Naudojimasis valstybės ar organizacijos turtu, kopijavimo aparatais, kompiuteriais, tarnybiniu transportu ne su tiesiogine veikla susijusiems tikslams – tai tik keletas piktnaudžiavimo pavyzdžių.

 Netinkamas savo tiesioginių pareigų ėjimas, pažeidžiant objektyvius profesinius reikalavimus, vadinamas PIKTNAUDŽIAVIMU.

Visos pareigos suteikia tam tikrą valdžią, todėl ddažnai iškyla piktnaudžiavimo ja problema. Naudojantis tarnybine padėtimi, piktnaudžiavimas gali būti įvarus. Asmeniniais ar grupiniais tikslais gali būti naudojamasi:

 tarnybine padėtimi,

 organizacijos turtu ir lėšomis,

 organizacijos darbuotojais,

 turimu pasitikėjimu. [4. 84p. ]

Melas yra tiesos priešingybė, todėl meluoti reiškia iškreipti tikrovę, ją nutylėti, slėpti. Melagis yra tikrovės vertybės atmetėjas, jos niekintojas. Tiesos atskleidimas dažnai atneša skausmo, yra nemalonus, sukrečia, sukelia neviltį, rūpesčių, nerimą, sielvartą, nusiminimą, depresiją ir kančią. Vis dėl to melagystės tai nepateisina ir melo dorybe ar moraline vertybe nepaverčia. Kitaip tariant, jokie tariamai kkilnūs motyvai tiesos vertybės nesužlugdo, o melo nepaverčia jokia dorybe nepaverčia. Visi žino, kad nėra ir negali būti jokių tiesos pakaitalų. Tiesa yra ir visada bus tikroji būties ir tikrovės liudytoja.

Kiekvienas asmuo (vadovas ir darbuotojas) turi nepaneigiamų tiesų. Asmuo turi teisę gyventi, ginti savo ir šeimos garbę, saugoti sveikatą, turėti dorai įsigytą nuosavybę, ieškoti pašaukimo, darbo. Kiti asmenys turi tas pačias pagrindines teisias, kurias pripažinti, gerbti ir ginti yra visų asmenų pareiga bei griežtas teisingumo principas. Teisės ir pareigos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. Teisingas jų įgyvendinimas ir yra teisingumo vertybės reikšmė bei tikslas. [3. 128p. ]

Etiškas bendravimas. Verslininkas neturi užmiršti, kad visuomenėje bei rinkos erdvėja jis veikia ne vienas ir todėl privalo paisyti moralės bei etiketo normų, siekti kultūringo bendravimo ir per tai – naudingos partnerystės.Pažymėtina, kad etiškas bendravimas, moralus verslas ekonomiškai yra naudingas tiek pačiam verslininkui, tiek valstybei, nes civilizuoto verslo taisyklių ( etiketo normų, duoto žodžio, prisiimtų įsipareigojimų ir t. t. ) laikymasis garantuoja pelną pačiam verslininkui, o valstybei – pajamas. Toks bendravimas atspindi asmeninės moralės principus ir profesines vertybes, o nesilaikant jų rekomenduojami draudimai ir nuobaudos. Gyvenime šios vertybės yra susipynusios, nes dėmesys skiriamas ne tik profesiniai, bet ir bendražmogiškai etikai. Verslininko asmeninė moralė aukščiausiais garbės, dorybės tteisingumo, sąžiningumo, integralumo, mandagumo, nešališkumo standartais. Profesinės vertybės reikalauja tarnauti visuomenei, visų žmonių geriausiems interesams, siekti profesinio tobulumo.

Apgavystė – tai žodžiai ar veiksmai, kuriais sąmoningai norima nuslėp.ti, iškreipti (ar tik iš dalies atskleisti) tiesą, suklaidinti, siekiant savanaudiškų tikslų. Tai informacijos slėpimas ar iškreipimas, melas, šmeižtas, agentais bei provokatoriais naudojimasis, fiktyvių įrodymų sukūrimas ir kt. Viena plačiausiai ir pasklidusi apgaulės formų – melas. Koks bebūtų melas – „garbingas“, „baltasis“ ar „šventas“ – tai blogybė.

Seksualinis priekabiavimas – tai užgaulus, žodžiu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinis elgesys su asmeniu, su kurio sieja darbo, tarnybiniai ar kitokio priklausomumo santykiai. [ 1. 16p. 17. ]

Šiuolaikinė verslo etika, kaip pastebi daugelis mokslininkų, turėtų remtis trimis nuostatomis:

Pirma. Materialiųjų vertybių įvairovės kūrimas yra svarbiausias pradinis verslo pašaukimas (jo misija).

Antra. Verslo organizacijų pelnas ir kitos gaunamos lėšas turi būti kreipiamos visuomeniškai reikšmingiems tikslams siekti.

Trečia. Sprendžiant problemas, kylančias verslo pasaulyje, prioritetas turi būti teikiamas tarpasmeninių interesų derinimui, o ne produkcijos gamybai didinti. [ 2. ]

Ką nagrinėja ekonomisto ar verslininko etika? Tai etikos sritis, nustatanti reikalavimus bei normas, kurių turi laikytis tos profesijos atstovai. Jei profesinės etikos apimtis apsiriboja tos profesijos asmenų elgesiu (santykiai su klientu, kitais tos srities atstovais ir kt. ), tai etiškas bendravimas išplečia specialisto etikos sampratą.

1. Verslas nneturi įskaudinti kitų žmonių. Verslo rezultatai neturėtų kenkti žmogaus sveikatai, prievartauti jo prigimties, pasinaudoti liga ar psichologine negalia. Ryškiausias tokio verslo pavyzdys – prostitucija ir narkobiznis ( tai bene pelningiausias verslas ). Kita problema –aplinkosauga, ekologiniai pažeidimai. Taip pat kenkia sveikatai prekyba ekologiškai nešvariais produktais, nuslepiant jų paskirtį ir adresatą.

2. Verslininkas turi mokėti dorai uždirbti pinigus. Pelnas, gautas nedoru būdu ir pažeidžiant įstatymus, yra moraliai žalingas dviem atžvilgiais. Pirma, neišvengiamai supriešina verslininką su įstatymu (įstatymų nesilaikančių verslininkų įvaizdis visuomenės akyse menkėja). Antra, neteisėtai gautam pelnui paslėptim tenka sunaudoti daug jėgų, kurios gelėtų būti nukreiptos verslui plėtoti. Be to, šios rūšies paslaugos susieja verslo žmones su nusikaltėlių pasauliu.

3. Verslininkas neturi užmiršti, kad rinkos erdvėja jis veikia ne vienas ir todėl privalo paisyti kito interesų, siekti nesunaikinti konkurentą, bet ieškoti abipusiškai naudingos partnerystės. Konkurencija turi būti sąžininga ir civilizuota. Deja, Lietuvoje pastebima „laukinė“ konkurencija. Sprogdinimai, barbariškas turto naikinimas, fizinis susidorojimas su konkurentais tapo kasdienybe, kuri lydi mūsų verslo žmones. Abipusiškai naudingos partnerystės paieškos turėtų būti mūsų verslininkų centre.

4. Verslininkas sąžiningai vykdyti savo įsipareigojimus partneriams ir siekti, kad šie taip pat elgtųsi su juo. Įsipareigojimų verslo partneriui pažeidimas sudaro įtampą, nepasitikėjimą tarp partnerių ir galiausiai bendradarbiavimas nutrūksta, kas neišvengiamai didina įtampą rinkos santykiuose. Verslo etikos normų

pažeidėjas patiria ne tik materialinių nuostolių. Nukenčia ir jo reputacija verslo pasaulyje bei visuomenės akyse. Tai labai apsunkina jo tolesnę veiklą.

5. Verslininkas visada rizikuoja, tačiau ši rizika turėtų būti pagrysta, o atsakomybė už jos pasekmes – asmeniška. Rizika versle – neišvengiama. Civilizuoto verslo šalyse įprasta, jog apie rizikingus, nestandartinius sprendimus firmos savininkai darbuotojus informuoja iš anksto, suteikdami jiems pasirinkimo alternatyvą. Lietuvoje, deja, apie rizikingus savininkų sprendimus ir jų pasekmes firmos darbuotojai sužino neretai paskutiniai – iš spaudos ir policijos.

6. Verslas – rrizikingas užsėmimas: galima ne tik praturtėti, bet ir viską prarasti, todėl tam reikia būti psichologiškai pasirengusiam. Tikras verslininkas turi mokėti garbingai pralaimėti. Nesėkmė versle neturi tapti individo katastrofa, nedera ieškoti vien priešų ir suv.edinėti su jais sąskaitas. Gerai išanalizavus nesėkmės priežastis ir realiai įvertinus savo galimybes, racionaliam verslininkui neišvengiamai kils noras vėl ieškoti ir rasti savo nišą rinkoje.

7. Verslininkas pirmiausiai turi mylėti žmones, o tik vėliai pinigus. Meilę žmonėms verslininkas turi ne deklaruoti, o praktiškai rodyti deklaruodamas verslą, kuris tenkintų žmonių pporeikius. [1.17p. 18p. ]

Klestinčios šiuolaikiškos organizacijos remiasi galinga vertybių ir įsitikinimų sistema. Jų tikslas ne pelnas, bet siekis suteikti darbuotojams gyvenimo prasmę ir įkvėpti juos laikytis visuotinai pripažintų moralės normų. Darbuotojas susitapatina su klestinčios organizacijos vertybėmis, priima jas kaip ddalį savęs ir jo asmeninė sėkmė tampa neatskiriama nuo organizacijos sėkmės.

Organizacijos kultūra – tai organizacijos narių elgesio normų, vertybių, požiūrių bei įsitikinimų visuma. Dažnai organizacijos kultūros sąvoka tapatinama su organizacinės kultūros sąvoka, kurios svarbiausias tikslas – vienyti žmones, kurti jų bendrą vertybinę sistemą, kas skatina organizacijos tobulėjimą ir vystymąsi. Todėl apie organizacijos kultūrą galima spręsti (nors tai nelengva) iš vadovavimo stiliaus, biudžeto, prioritetų, požiūrio į darbuotojus ir klientus ir pan. Verslo organizacijos kultūrai būdingi šie požymiai:

 dirbti, gyventi, mylėti, mokytis – ne tik dirbti, dirbti, dirbti;

 siekti prasmės ir pinigų – ne tik pinigų;

 kurti santykių tinklą – ne tik valdžios hierarchiją;

 „nedaryti žalos“ – ne tik „tegul vartotojas saugosi“;

 išlaikyti išteklius – naudoti saikingai;

 natūraliai augti – ne tik greitai augti;

 aprėpti ir darbą, ir ššeimą – ne tik „arba darbas, arba šeima“. [3. 116p. ]

Pats asmuo nėra nei vertybių matas, nei teisėjas, nei jų nustatytojas, bet tiktai atskleidėjas.

Neretai asmuo gali rinktis tik vieną iš kelių veiksmų. Paprastai pasirinkimo problemą, galimybę rinktis vieną iš kelių nemoralių aktų bandoma išspręsti gana paprastai: asmuo visada turėtų rinktis mažesnį blogį, teikdamas pirmenybę mažiau žalingam ir mažiau vertybes pažeidžiančiam aktui ar veiksmui.

Laisvas žmogus, atsidūręs padėtyje, kuri verčia jį rinktis vieną iš kelių nepadorių veiksmų, gali atsisakyti rinktis net ir ppatį mažiausią blogį, taip pat ir atmesti net ir patį vertingiausią gėrį. Šią tiesą patvirtina kasdienė patirtis ir pats gyvenimas. Žmogaus apsisprendimas yra valingas procesas. Asmens valią visada nukreipia motyvai, tikslai, siekiai, polinkiai, biologinės ir psichologinės priežastys.

Gerai žinoma, nors ir ne visada norima pripažinti, kad dorovės normų reikia griežtai laikytis, jos nenuolaidžiauja, negali būti apeinamos, neišskiriant jokių išimčių. Taip pat akivaizdu, kad dorovės įsakymai būtų vykdomi nepriimant jokių pasiteisinimų, išsisukinėjimų ir neatleidžiant sentimentams, jausmams paveikti ar užslopinti teisingumo jausmą. Dorovės normos ir taisyklės savo įsipareigojimo būtinumo niekada neatšaukia, nesušvelnina ir nesumažina, nes esminė savybė yra drausti, liepti, įpareigoti, įsakyti ir kategoriškai reikalauti ką nors vykdyti. Trumpai tariant, visi dorovės paliepimai griežtai reikalauja ką nors atlikti. [3. 120p. 121p. ]

Vadyboje populiari frazė „geras darbas“ suprantama kaip darbuotojų be priekaištų atliktas darbas, geri rezultatai. Tačiau kartais „geras darbas“ pavadintas sukčiavimo, melo, apgavystės ir pažadų netesėjimo kupinas darbas. Tokiuose darbuose nėra nei trupinio taurumo, nesiremiama jokiomis vertybėmis. Šios ir panašios pasitaiko prekybininkų, verslininkų veikloje, nes čia dažnas gobšumas, savimeilė, išnaudojimas, kurie yra taurumo, kilnumo ir altruizmo neigėjai ir patys didžiausi priešai..INTERVIU

VERSLO ETIKA

Agnė Čėplienė 39m. Parduotuvės „Lauko Brydė“ buhalterė.

Labadiena.

Aš esu Jurgita Vaičiūnienė, Marijampolės kolegijos studentė. Ar galėčiau sužinoti jūsų nuomonę apie „verslo etiką“ ir ssu ja susijusius dalykus.

Taip žinoma.

Ar pritariate nuomonei, kad verslas mūsų šalyje nesąžininga ir nelegali veikla?

Iš dalies pritariu. Tik manyčiau, kad yra ir sąžiningų verslininkų, kurie stengiasi ne tik dėl savęs, bet ir dėl aplinkinių. Taip, mūsų šalyje yra susiformavęs blogas verslininko įvaizdis. Žiniasklaida su televizija yra pagrindinis žinių šaltinis prieinamas visai visuomenei. Užtenka pažiūrėti žinias, tik ir girdi, tai verslininkas bandė papirkti politiką, kad šis nubalsuotų už jam palankų įstatymą, arba patys veržiasi į valdžią, kad dar labiau praturtėtų. Kai pastoviai matau tokiu dalykus, tai sunku tikėti, kad verslas yra sąžiningas.

Ar mūsų šalyje verslo santykiai grindžiami sąžiningumu ir pasitikėjimu?

Aš manyčiau, kad verslo santykiai turėtų būti grindžiami sąžiningumu ir pasitikėjimu. Man būtų sunku dirbti su žmogumi, kuriuo aš negalėčiau pasitikėti. Bet kaip sakiau, kai per televiziją matai ką verslininkai krečia, sunku būtų sakyti, kad jie ir tarpusavyje yra sąžiningi vienas su kitu.

Ar verslininkai vykdo įsipareigojimus ir pažadus savo darbuotojams?

Ne visi. Dabar jau verslas įgauna kitokį įvaizdį ir pradeda gerbt savo darbuotojus. Dabar, kai daug jaunų, stiprių ir išsilavinusių žmonių išvažiuoja laimės ieškot į užsienį, čia pradeda trūkti darbo jėgos. Todėl darbdaviai norėdami išsaugoti darbuotojus su jais pradeda elgtis žmoniškiau. Bet vis dar yra firmų, kur žmogus gaudamas vieną atlyginimą dirba uuž du.Ir jei tik pradeda tuo piktintis, būna pasakyta „gali išeit, už durų šimtai norinčių dirbt už tave“. Daug darbdavių žada gerus atlyginimus ir darbo sąlygas, bet kai pradedi dirbti pamatai, kad toli yra gražu ne tai kas buvo žadėta.

Ką verslininkai šiais laikais labiau myli, žmones, kurie jiems dirba, ar pinigus?

Šitame klausime, kaip ir kituose yra dvi medalio pusės. Negaliu vienareikšmiškai teigti, kad verslininkai myli tik pinigus ir atvirkščiai. Pasaulis didelis ir verslininkų jame yra visokių. Todėl į šį klausimą sunku tiksliai atsakyti. Mano nuomone kiekvienas verslininkas yra žmogus, o žmogus yra toks sutvėrimas, kuris pirmiausiai rūpinasi savo ir savo šeimos gerove. Todėl verslininkams pirmiausiai rūpi, kad jų verslas būtų pelningas. Negali sakyti, kad jie yra materialistai ir visiški beširdžiai. Pačiai yra tekę viršininkės prašyti laisvos dienos ir avanso dėl kokių nors problemų. Tikrai dauguma darbdavių turi širdis ir supranta kai pas juos kreipiesi pagalbos.

Kaip manote, ar verslininkai laikosi nuostatos „dirbti, gyventi, mylėti, mokytis – ne tik dirbti, dirbti, dirbti“?

Šis klausimas labai panašus į prieš tai buvusį. Kaip0 ir sakiau medalis turi dvi puses. Yra darbdavių, kurie nori, kad jų darbuotojai dirbtų dvigubai, yra tokių, kurie turi širdis ir sukuria tokias darbo sąlygas, kad darbuotojai ne tik dirbtų, bet ir

turėtų asmeninį gyvenimą. Pati esu studentė ir tikrai neturiu jokių problemų kai reikia išvažiuoti į sesijas. Visada yra kas mane pavaduoja, o viršininkė labai palaiko mano norą mokytis.

Ar etiška darbuotojus versti rinktis arba darbą, arba šeimą?

Šuo klausimu turi labai tvirtą nuomonę. Tai yra labai neetiška. Negalima versti žmogaus rinktis tik darbą, nes visada ateis laikas kai jis dirbti nebegalės. Jį pakeis jaunesni, kvalifikuotesni, o jis liks vienas. Kas iš to jei pasieksi karjeros aukštumas i uždirbsi daug pinigų jei neturėsi ššeimos, su kuria galėsi visu tuo dalintis. O rinktis tik šeimą irgi negali, nes šiais laikais norint išlaikyti šeimą turi dirbti.

Jūsų nuomone, ar mūsų verslia egzistuoja „stiklinių lubų sindromas“, kai moterys turėdamos visus būtinus gebėjimus ir išsilavinimą negali pasiekti lokių karjeros aukštumų kaip vyrai?

Manyčiau, kad vis dar egzistuoja. Nors vis daugiau moterų pasiekia karjeros aukštumas, bet jos turi įdėti žymiai .daugiau pastangų ir darbo negu vyrai. Į moteris viršininkes yra žiūrima ne taip rimtai kaip į vyrus. Turbūt todėl, kad ddaugelis vyrų vis dar mano, kad moterų vieta namie su vaikais ir prie puodų, o ne versle. Bet manau, kad šį vyrų požiūrį moterys su laiku pakeis, moterys yra sąžiningesnės ir teisingesnės.

Kaip Jūs manote, kas geriau, „ar baltas melas“, ar ttiesa galinti įskaudinti žmogų?

Aš galvoju, kad daugeliu atvejų yra geriausiai sakyti tiesą. Bet būna situacijų, kai žinai, kad „baltas melas“ yra tikrai geriau už tiesą. Kartais geriau sumeluoti, o ne tiesa įskaudinti žmogų. Bet melas pateisinamas tik tada kai žinai, kad melas tikrai nepakenks, o ties įskaudins ir pridarys daug žalos.

Ar mūsų verslininkai moka dorai uždirbti pinigus?

Tikriausiai tik vienas kitas verslininkas sugeba dorai uždirbti pinigus. Dauguma tuos pinigus uždirba nuslėpdami dalį mokesčių, išnaudodami eilinius darbininkus. Pati esu dirbusi keliose firmose kur visko pasitaikydavo. Dar daug turės praeiti laiko, kol firmose bus sąžininga politika.

Labai ačiū Jums už pokalbį. Geros jums dienos.

Laura Davidonytė 20m. „EUROPA“ padavėja. Vilnius

Labadiena.

Aš esu Jurgita Vaičiūnienė, Marijampolės kolegijos studentė. Ar galėčiau sužinoti jūsų nuomonę apie „verslo etiką“ ir ssu ja susijusius dalykus.

Taip.

Ar pritariate nuomonei, kad verslas mūsų šalyje nesąžininga ir nelegali veikla?

Nepritariu. Yra smulkių ir stambių verslininkų, smulkūs verslininkai gali importuoti pigias ir nekokybiškas prekes iš užsienio ir apgaudinėdami pirkėjus iš to pasipelnyti. Stambieji verslininkai turėdami po kelis filialus ir versdamiesi aptarnavimo srityje suteikia kokybiškas paslaugas tuo siekdami konkuruoti rinkoje ir gauti kuo didesnį pelną. Todėl manyčiau, kad jie dirba sąžiningai.

Ar mūsų šalyje verslo santykiai grindžiami sąžiningumu ir pasitikėjimu?

Aš manau, kad ne. Todėl kad kiekviena įmonė iš kitos ttikisi pelno ir siekdami naudos dažniausiai vieni kitus apgaudinėja.

Ar verslininkai vykdo įsipareigojimus ir pažadus savo darbuotojams?

Iš pradžių visi darbdaviai vykdo savo įsipareigojimus pasirašytus sutartyje. Tačiau su laiku daugelis sutarties punktų pakinta, tačiau pasirašyta sutartis lieka nepakeista, o žmogus dirba visai kitą darbą nei nurodyta sutartyje.

Ką verslininkai šiais laikais labiau myli, žmones, kurie jiems dirba, ar pinigus?

Aišku pinigus. Pavyzdžiui – verslininkas turinti tos pačios įmonės kelis filialus, kuriuose gali dirbti apie 200 žmonių. Jis jų nepažysta, su jais nesiskaito ir į juos žiūri kaip į pelną nešančius objektus. Dėl to aš darau išvadas, kad jam rūpi tik pinigai.

Kaip manote, ar verslininkai laikosi nuostatos „dirbti, gyventi, mylėti, mokytis – ne tik dirbti, dirbti, dirbti“?

Jiems tai visiškai neįdomu ir neaktualu. Darbuotojų laisvalaikis jų visiškai nedomina. Ir jeigu netinka jų sąlygos tik dirbti, jie pasisamdys kita darbuotoją, kuris sugebės prisitaikyti prie krūvių.

Ar etiška darbuotojus versti rinktis arba darbą, arba šeimą?

Savaime aišku, kad ne, nes šeimos nėra be darbo. Darbas ir šeima turi būti du suderinami dalykai, o jei darbas nesiderina su šeima, vadinasi toks toks darbas tau netinka.

Taip egzistuoja. Visą gyvenimą mmoterys buvo laikomos silpnomis ir nesugebančiomis tinkamai vadovauti.

Kaip Jūs manote, kas geriau, „ar baltas melas“, ar tiesa galinti įskaudinti žmogų?

Aš manau, kad geriau tiesa, nes melas vėliau ar anksčiau vis tiek išaiškės ir įskaudins dar labiau nei nuslėpta tiesa.

Ar mūsų verslininkai moka dorai uždirbti pinigus?

Mokėti tai moka, bet nelabai stengiasi. Dažniausiai jie tuos pinigus uždirba lengvesniu būdu, o lengvesnis būdas dažniausiai būna nelegalus.

Labai ačiū jums už pokalbį. Geros dienos.

Jiulius Davidonis 20m. UAB „SERVISGAMA“. vadybininkas. Vilnius

Labas vakaras.

Aš esu Jurgita Vaičiūnienė, Marijampolės kolegijos studentė. Ar galėčiau sužinoti jūsų nuomonę apie „verslo etiką“ ir su ja susijusius dalykus.

Taip.

Ar pritariate nuomonei, kad verslas mūsų šalyje nesąžininga ir nelegali veikla?

Taip pritariu. Atsižvelgiant į Lietuvos verslo rinką (turiu omeny smulkų ir vidutinį verslą), kurioje šiuo metu yra arši konkurencija, dauguma įmonių siekdamos išsilaikyti imasi įvairiausių nelegalių ir neleistinų veiksmų

Ar mūsų šalyje verslo santykiai grindžiami sąžiningumu ir pasitikėjimu?

Dalinai taip, nes kad įmonė uždirbtų pelną teisiškai turi būti pasirašomos sutartys, kurių pagrindu yra bendradarbiaujama. Sutarties sąlygų nesilaikymas (nesąžiningumas) žlugdo partnerių pasitikėjimą.

Ar verslininkai vykdo įsipareigojimus ir pažadus savo darbuotojams?

Nežinau kaip yra kitur, bet mano darbdavys laikosi visų darbo sutarties sąlygų.

Ką verslininkai šiais laikais labiau myli, žmones, kurie jiems dirba, ar pinigus?

Žmones, todėl, kad be investicijų nieko nepasieksi ir jjei neinvestuosi į savo darbuotojus jie neuždirbs tau pinigų.

Kaip manote, ar verslininkai laikosi nuostatos „dirbti, gyventi, mylėti, mokytis – ne tik dirbti, dirbti, dirbti“?

Taip, nes nei vienas darbdavys nenori, kad jų darbuotojai taptų darbo vergais. Todėl, kad pavargusio darbuotojo darbo kokybė prasta, o tai neša mažesnį pelną arba net nuostolius.

Ar etiška darbuotojus versti rinktis arba darbą, arba šeimą?

Neetiška.

Ne, moterys turi tokias pat galimybes kaip ir vyrai.

Kaip Jūs manote, kas geriau, „ar baltas melas“, ar tiesa galinti įskaudinti žmogų?

Tiesa, kokia bebūtų skaudi.

Ar mūsų verslininkai moka dorai uždirbti pinigus?

Didžioji dalis verslininkų moka. Šiais laikais reikia mokėti daug mokesčių ir jei pinigų neuždirbsi legaliai neturėsi kuo jų sumokėti ir paprasčiausiai neegzistuosi.

Gero jums vakaro. Ačiū už pokalbį.INTERVIU APŽVALGA

Pieš rašydama interviu pasistengiau sužinoti trijų skirtingų profesijų atstovų nuomonę apie verslo etiką. Kadangi klausimus parinkau tokius, į kuriuos sunku atsakyti trumpai ir vienareikšmiškai. Visi trys apklaustieji ilgai galvojo kol pasirinko jiems tinkamiausią atsakymą. Į visus klausimus jie atsakė gana skirtingai. Tačiau visi griežtai sutarė vienu klausimu, kad verslas, darbas ir šeima neišskiriami dalykai. Buvo įdomu sužinoti apie problemas egzistuojančias verslo etikoje iš žmonių

gyvenančių didmiestyje(Vilniuje) ir kaime, ir palyginti jų nuomones. Kadangi pasitaikė puiki galimybė apklausti visus tris respondentus apklausti vienu metu tai apklausa peraugo diskusijų šou. Iš pradžių visiems trims respondentams pateikiau klausimus raštu, į kuriuos jie atsakė gana glaustai ir konkrečiai. Vėliau mes turėjom puikią galimybę šia tema padiskutuoti. Kalbėdami respondentai įvisus klausimus pasisakė žymiai plačiau. Turiu pasakyti, kad dirbančių žmonių nuomonės jų gyvenamoji vieta neįtakoja. Jie visur vienodai susiduria su neetiškumo problemomis. Visai nesvarbu ar žmogus dirba mažoje kaimo parduotuvėlėje, aar vadovauja stambiai įmonei sostinėje, jis visur vienodai nori būti gerbiamas ir jaustis pilnavertis. Abi respondentės pritarė, kad Versle vis dar egzistuoja „stiklinių lubų sindromas“ ir, kad siekdamos to paties tikslo kaip ir vyrai, turi įdėti žymiai daugiau darbo ir pastangų. Su visais trim respondentais buvo labai lengva ir malonu bendrauti.

Manau, kad pokalbis pavyko žymiai geriau nei tikėjausi. Visi trys respondentai baigiantis pokalbiui sutiko, kad versle turi būti skiriama kuo daugiau dėmesio verslo etikai.IŠVADOS

Rinkdama medžiagą šiai temai sužinojau daug įdomių ddalykų apie verslo etiką ir įvairių profesijų žmonių nuomonę kasdien susiduriančių su verslu ir etikos trūkumo problema. XXI amžiuje verslas vis dar turi neigiamą įvaizdį. Nors daug verslininkų stengiasi kurti gerą verslo įvaizdį. Tačiau gerą įvaizdį sukurti reikia daug daugiau llaiko nei jį sugriauti. Rašydama šį darbą paminėjau septynis svarbiausius verslininko etikos aspektus. Jeigu visi verslininkai stengtųsi jų laikytis, verslui būtų daug lengviau įgauti teigiamą įvaizdį. Tačiau retas verslininkas rimtai apie tai susimąsto. Siekdami pelno jie užmerkia akis prieš visą blogį, kuris aplink juos vyksta. Liūdna matyti kaip lengvai žmonių moralė nuperkama už pinigus. Kyšiai, korupcija, nešvarus verslas(prostitucija, narkobiznis) kasdien įgauna vis didesnį pagreitį ir stipriai gadina etiško verslo įvaizdį, tačiau via daugiau versle stengiamasi akcentuoti žmogaus vertybes, moralę ir etiškumą. Daug firmų ir įstaigų kuria savo etikos kodeksus, kurių rekomenduoja laikytis savo darbuotojams. Vis dažniau atėjęs į firmą susiduri su maloniu aptarnavimu ir nuoširdžiu bendravimu. Mano nuomone su verslo etikos problema ir stoka dažniausiai tenka susidurti valstybinėse įstaigose. Privatūs vverslininkai jau supranta, etiškas ir malonus elgesys gerina jo įmonės įvaizdį, o be gero įvaizdžio negali būti pelningo verslo. Rašydama šį darbą supratau, kad į šią temą negalima atsakyti trumpai ir vienareikšmiškai. Ši tema yra be galo plati ir į ją nėra vieno atsakymo. Verslas tai tarsi dvi monetos pusės. Viena švari, spindinti kita purvina, tamsi. Tačiau viena be kitos negali egzistuoti. Tikriausiai niekada pasaulyje nebus švaraus legalaus ir etiško verslo. Bet gal būtent tai ir suteikia tikslą žmonėms siekti ttobulesnio ir pilnavertiškesnio bendravimo.LITERATŪROS ŠALTINIAI

1. Vilius Misevičius „Verslo etikos ir bendravimo organizavimo pagrindai“ Kaunas *Technologija* 2004

2. www. Google. lt

3. Jolanta Palidauskaitė „Viešojo administravimo etika“ Kaunas *Technologija* 2001

4. Vytolis Kučinskas “Vadovavimo etika“ Klaipėdos universiteto leidykla 2003

5. Dalia Vyšniauskienė

Virginijus Kundrotas „Verslo etika“ Kaunas *Technologija* 1999