Blogio problema

Jei Dievas yra visagalis , visažinis ir absoliučiai geras , kodėl tuomet egzistuoja blogis? Blogio problema yra labiausiai paplitęs prieštaravimas Vakarų ir Rytų Filosofijoje. Yra dvi šios problemos versijos : dedukcinė arba loginė versija , teigianti , kad bet kokio blogio egzistavimas ( nepaisant blogio rolės sukuriant gėrį ) nesuderinamas su Dievo egzistencija ; ir tikimybinė versija , teigianti , kad pasaulyje esant tiek daug negailestingo blogio tiesiog neįtikėtina , kad Dievas egzistuotų . Dedukcinė problema pastaruoju metu mmažiau ginčijama , nes visuotinai pripažįstama , kad absoliučiai gera esybė galėtų suteikti tam tikros žalos verčiama moralinių aplinkybių (pvz.suteikti vaikui skausmo ištraukiant rakštį ). Daugiau diskutuojama dėltikimybės (ar netgi galimybės ), kad nepaisant daugybės blogio kosmose , absoliučiai geras Dievas egzistuoja . Pagalvokime apie žmoniu ir gyvūnų kančias , sukeltas mirties ,grobuoniškumo ,gimdymo komplikacijų , sunkių ligų ,praktiškai neišmatuojamo žmogaus nedorumo , prievartavimų , priespaudos ir “gamtos nelaimių” . Pagalvokime kaip dažnai kenčiantieji būna nekalti.Kodėl yra tiek daug nepelnyto ,, akivaizdžiai beprasmio blogio?

Sprendžiant blogio problemą , kai kurie filosofai ir teologai neigia Dievą esant visagalį . Milas (1806-73 ) laikėsi šios nuostatos , o teologai panteistai dar ir šiandien abejoja tradiciniu Dievo galybės traktavimu . Jiems atrodo , kkad Dievas yra šiame pasaulyje , kenčia kartu su kenčiančiaisiais ir stengiasi iš blogio išgauti gėrį , bet nepaisant Dievo pastangų , blogis nepataisomai suardys sukurtą tvarką . Kiti mano , kad Dievas yra visai kas kita negu morali veikiančioji jėga. Deivis ( 1993 ) ir kiti tvirtina , kad gero Dievo sąvoka skiriasi nuo geros veikiančiosios jėgos sąvokos . Šiai pozicijai pritaria tie , kurie Dievą laiko Būtimi iš didžiosios raidės , kaip priešpriešą bet kokiai kitai būčiai. Kita kraštutinė nuomonė neigia blogio egzistavimą , tačiau tradicinį monoteizmą ir moralinį skepticizmą suderinti sunku. Kadangi mes tikime , kad yra Dievas , vertas šlovinimo ir žmogaus meilės , moralinio skepticizmo argumentai neturi didelęs reikšmės. Mintis , kad blogis yra gerio ttrūkumas, gėrio iškreipimas , gali paplisti sprendžiant blogio problema , tačiau sunku įsivaizduoti , kaip vien ši idėja galėtų sutvirtinti tikėjimą Dievo gerumu . Deginantis skausmas ir nesibaigianti kančia atrodo visiškai realūs , netgi jei filosofijos požiūriu jie daro žalą . Trys didžiosios monoteistinės religijos , tvirtinančios , kad blogis egzistuoja , mažai pasitarnauja sprendžiant blogio problemą. Ir iš tiesų , Judaizmas , Krikščionybė ir Islamas taip laikosi blogio egzistencijos , kad pagrindas atmesti blogį būtų pagrindas atmesti šias religijas .. Kokia būtų prasmė Judaizmo mokymo apie išėjimą (Dievas išlaisvino izrailiečius iš vergijos ) , ar krikščionybės mokymo apie įsikūnijimą ( Kristus atskleidžia Dievą kaip meilę ir nurodo dievišką galę , kuri galų gale nugalės mirtį ) , ar Muchamedo mokymo apie Alacho teisingumą ir galingumą , jei vergovė , neapykanta , mirtis ir neteisybė neegzistuotų ?

Blogio problemos aktualumas , teistų nuomone , iš dalies priklauso nuo individualaus požiūrio į kitas filosofijos sritis , ypač etiką , egzistenciją ir metafiziką . Pvz. etika: jei manote , kad neturėtų būti jokios neišvengiamos kančios , nesvarbu kokios priežastys ar pasekmės , tada blogio problema susidurs su tradiciniu teizmu . Be to , jei manote , kad blogio problemos sprendimas turėtų būti akivaizdus visiems žmonėms , tam tradicinis teizmas prieštarauja , nes sprendimas anaiptol nėra akivaizdus . Diskusijos nusistovėjo ties galimybe surasti aukso vidurį – tai vertybių teorija , aiškiai įvertinanti blogį kosmose ir pateikianti tam tikrą supratimą , kaip visa tai gali būti suderinama su visagalio ir absoliučiai gero Kūrėjo egzistavimu . Ar yra priežasčių , dėl kurių Dievas galėtų leisti kosmines negandas ? Jei tokių priežasčių nežinome , ar galime daryti išvadą , kad jų iš viso nėra ar negali bbūti ?Ivairių galimybių tyrinėjimą nuliame metafizinis požiūris . Pvz. , jei netikite laisva valia , jums nieko nereiškia teigiama laisvos valios pusė ir jos kaip gėrio nešėjos vaidmuo , atsveriantis laisvos valios kaip blogio nešėjos vaidmenį.Teistiniai pasisakymai blogio tema skirstomi į racionalius tikėjimo šalininkų poziciją teodiciją – Dievo veiklos sukuriant pasaulį su jame egzistuojančiu blogiu teisingumo įrodymą . Šalininkai siekia įrodyti , kad visdėlto įmanomas racionalus tikėjimas Dievo buvimu ir kad blogio egzistavimas nepadaro Dievo buvimo neįtikėtinu . Racionalizmo šalininkų teigimu , joks sutvėrimas negali tikėtis išspręsti blogio problemos , tai viršijo mūsų egzistencines galimybes . Kai kas laikosi šių pozicijų sakydami , kad mes galime racionaliai tikėti blogio buvimu ir absoliučiai geru Dievu , kuris nekenčia blogio , nors ir nesuprantame , kaip šie du tikėjimai gali būti suderinami . Teodicija siekia dar toliau ir sako , kad yra protinga tikėti Dievo buvimu atsižvialgiant į gėrį , otaip pat ir į akivaizdų kosmoso blogį . Teodicijos sumanymas nėra aiškinti Kiekvieną blogio pasireiškimą , bet pateikti sistemą , kuri padėtų suprasti , jog kiekvienas blogis yra visuotinio gėrio dalis – pvz. , nugalėti blogį yra neabejotinas gėris. Praktikoje racionalizmo pozicija ir teodicija dažnai remiasi panašiais faktoriais , iš kurių pirmasis iir svarbiausias yra vadinamaas Aukštesniojo Gėrio Įrodymu.

Blogis ir Aukštesnis Gėris

Aukštesniojo Gėrio Įrodyme teigiama , kad blogį galima suprasti kaip būtiną aukštesniojo gėrio priedą ar sudedamąją dalį . Taigi , versijoje , kuri Dažnai vadinama Laisvos Valios Įrodymu , siūlomas teiginys , kad gėrį kuria laisvi sutvėrimai , sugebantys rūpintis vienas kitu , ir kurių gerovė priklauso nuo jų laisvai pasirinktų veiksmų. Įvykdyti šį gėrį galima tik tada jei žmonės , darantys vieni kitiems pikta , bus sąžiningi . Kartais laisvos valios Įrodymas naudojamas siauru aspektu , norint apibūdinti blogį kaip tiesioginį ar netiesioginį žmogaus veiklos rezultatą .Tačiau kartais manoma , kad ne teodicija , o racionalizmo pozicija apibūdina blogį , sukeltą kitų antgamtinių jėgų , ne vien tik Dievo. Aukštesniojo Gėrio atveju , blogis suteikia galimybę realizuoti dideles vertybes , tokias kaip drąsa ir teisingumo siekimas . Reichenbachas (1982) , Terontas (1930) ir Svinburnas (1979) taip pat pabrėžė stabilaus gamtos dėsnių pasulio gėrį.Tokiame pasaulyje žmonės ir gyvūnai mokosi pažinti kosmosą ir vystosi savarankiškai , nepriklausomai nuo to ,ar Dievas yra , ar ne . Kai kurie ateistai teikia reikšmę gėriui gyventi pasaulyje be Dievo , šį požiūrį vartoja ir teistai , paremdami tvirtinimą , kad Dievas galėjo sukurti pasaulį ir

kuriame Jo paties egzistencija mums nėra visiškai akivaizdi . Jei Dievo egzistencija būtų visiškai akivaizdi , vertybių motyvacija galėtų tapti egoizmas ir baimė įžeisti visagalė būtį . Taip pat įmanoma sukurti gėrį dorybingai elgiantis , net jei aplinkybės žada tragiškas pasekmes . Hikas (1978 ) tai įrodinėjo ir sukūrė taip vadinamą Iranėjaus požiūrį į blogio problemą ( pavadinimas kilęs iš Šv. Iranėjaus , 2a. ) . Remiantis Šiuo požiūriu , gėriu laikoma tai , kad žmonija palaipsniuivysto dorybingą gyvenimo kelią ,, formuodama malonės , brandumo ir pilnatvę .Šis požiūris priwštarauja Šv. Augustinui , kuris teigia , jog Dievas sukūrė mus tobulus ir tada leido būti amžinai pasmerktiems ir tik vėliau atpirktiems Kristaus . Hikas laiko Šv. Augustino modelį nepagrįstu , o Iranėjaus modulį – įtikinamu.Kai kas blogio problemą aiškina faktu , kad gyvename pačiame geriausiame pasaulyje . Jeigu būtų aukščiausias ir tobuliausias Dievas , Jis tikrai pasistengtų sukurti patį tobuliausią pasaulį . Kadangi šis pasaulis – ne pats geriausias kūrinys ,, vadinasi aukščiausio ir tobuliausio Dievo nėra . Anot Adamso (1987 ) , daugelis mano , jog mintis apie geriausią iš visų galimų pasaulių , kaip ir didžiausią šių visų galimų skaičių , yra nuosekli .Kad ir kokį pasaulį su ttam tikra laime , gerumu , dorybėmis ir t.t įsivaizduotume , galima įsivaizduoti dar geresnį . Jei mintis apie geriausią iš visų galimų pasaulių yra nenuosekli ,ar tai galima taikyti tikėjimui , kad egzistuoja aukščiausia ir tobuliausia būtis? Atvirkščiai , manoma ,kad dieviškoji tobulybė turi aukščiausias ribas , kurių neįmanoma įvertinti kiekybiškai (pvz. Dievo visagalybė – tai gebėjimas padaryti bet ką , kas įmanomaa logiškai ar metafiziškai , bet nebūtinai tai turi būti tobuliausi aptariantysblogio problemą , nesutaria dėl klausimo , kaip vertinti dieškosios egzistencijos tikimybę . Tie , kurie nemato prasmės blogio egzistencijoje arba nepateisina to , kad Dievas leidžia blogiui įvykti , mano , kad jei prasmė būtų , ji būtų akivaizdi . Pastebėkite skirtumą taip “nematyti prasmės” iir “nesuprasti”. Kosmoso atveju , argi akivaizdu, kad jeigu būtų priežasčių , pateisinančių blogio egzistavimą , tai mes juos pastebėtume? Rouvas (1993) mano , kad turętų būti įmanoma surasti pagrįstą paaiškinimą , kodėl Dievas leidia įvykti blogiui , ypač kai matome tiek nepelnyto blogio atvejų. Tokie šalininkai kaip Haskeris (1989 ) ir Vykstra ( 1984 ) sako ,kad panašūs atvejai dar nesuteikia pagrindo manyti , kad geras dievas neegzistuoja . Šie filosofai mano , jog mes galime pažinti blogį ir tturime suprasti savo pariegą užkirsti jam kelią ar jį kiek galima sumažinti . Bet negalėdami suprasti Dievo tikslų , kad jis leidžia egzistuoti blogiui , neturėtume sakyti ,jog nėra jokios priežasties egzistuoti blogiui.

Pomirtinio gyvenimo vaizdiniai turi mažai bendra su mūsų čia ir dabar matomu blogiu . Jei visos aukos patirs laimė vėliau , ar tai padės suprasti , kodėl Dievas leidžia blogiui įvykti? Tačiau sunku atmesti pomirtinio gyvenimo galimybę kaip visiškai nesvarbią. Ar mirtis – tai žmogaus sunaikinimas ar tiesiog jo perkėlimas į aukštesnę būseną ? Jei nemanote, kad svarbu , ar žmogus gyvena po mirties , tada toks spekuliavimas neturi didelės reikšmės . Bet įsivaizduokime , kad pomirtinis gyvenimas yra susijęs su šiuo gyvenimu ,jis suteikia galimybę morališkai ir dvasiškai pasikeisti , passitaisyti blogiesiems , atsinaujinti ir pradėti naują gyvenimą , galbūt netgi susitaikyti aukoms ir siekiantiems atleidimo jų engėjams . Šie svarstymai gali padėti atremti argumentus , palaikančius Dievo buvimą . Kadangi negalima visiškai atmesti galimybės , kad pomirtinis gyvenimas moraliai susijęs su mūsų gyvenimu , taip pat negalima atmesti ir galimybės , kad Dievas gėrį kuria iš kosmoso negandų .

Kiti argumentai

Negalėjau apžvelgti daugelio kitų argumentų už ir prieš Dievo buvimą , bet dabar pabandysiu ppaminėti keletą jų . Stebuklais besiriamentis argumentas prasideda nuo tam tikrų nepaprastų įvykių . Teigiama , kad jie suteikia pagrindo tikėti antgamtine veikiančiąja jėga , arba pagrindo skeptiškam požiūriui į natūralistinę pasaulėžiūrą. Šis argumentas patraukė daugelio filosofų dėmesį , ypač po to , kai Hjumas paneigė stebuklų egzistavimą . Daugiausia diskutuojama apie stebuklų ir gamtos dėsnių supratimą , stengiamasi nustatyti akivazdžius principus , kurie paaiškintų ypač neįprastus istorinius įvykius .

Yra įvairių argumentų , kuriais motyvuojamas religinis tikėjimas. Vienas iš įdomiausių ir populiariausių yra lažybų argumentas , dažnai minimas kartu su Paskalio (1632 – 1662 ) pavarde. Jis pateikia praktinių priežasčių , kodėl verta tikėti Dievu .Įsivazduokite , kad jūs nesate tikri tuo , ar Dievas yra ar ne . Jūsų valioje yra gyventi pagal bet kurią prielaidą , ir galbūt imsite kuria iš jų tikėti . Tikėjimo Dievu pasekmės bus daug geresnės , net jei jūsų tikėjimas neteisingas , o jei jis teisingas , tada jūs laimėsite dar daugiau . Taip pat apsimoka tikėti , kad Dievo nėra , bet jei Jo iš tiesų nėra , niekas ir nepasikeis. Tačiau jei tikite , kad Dievo nėra , ir jūs klystate , tada rizikuojate prarasti daug dvasinių vertybių , kurias uužtikrina tikėjimas Dievu ir Jo dieviškąja egzistencija . Visa tai apsvarsčius tikėti Dievu atrodo racionalu.

Šis argumentas naudojamas ir kraštutiniu atveju ( pvz. jei netikite Dievu , o Jis yra , tada jūsų laukia pragaras ) , taip pat kaip apeliacija į žmogaus savanaudiškumą ( jūs gyvensite geriau ) , ar bendresniu aspektu ( tikintieji gali suvokti gėrį , kuris užtikrina brandų religingą gyvenimą ) . Šio argumento aponentai teigia , kad žmogus vargu ar gali pasirinkti tarp šių kraštutinumų – teizmo ir natūralizmo . Kai kurie filosofai laiko šį argumentą per daug egoistiniu ir įžeidžiančiu religiją . Dabartiniai pasisakymai už šį argumentą pateikiami Rošerio (1985 ) svarstymuose.