„Didžiai dvasingi žmonės visada patiria aršų vidutinybių priešiškumą“

Pasaulyje nėra daug žmonių, kurių intelektas aukštesnis nei vidutinis. Juolab Lietuvoje.

Paaugliams, kurie yra pranašesni už kitus, labai sunku gyventi, nes jie kartais yra aršiai puolami. Kiti daro viską, kad tik toks paauglys būtų pažemintas, nebūtų jam leidžiama išreikšti savo nuomonės, niekina juos bei stumdo. Vidutinybėms sunku suvokti, kad kas nors yra už juos geresnis bei pranašesnis.

Paaugliai buriasi į įvairias grupes. Kiekvienas turi savo stilių, savo pažiurį į gyvenimą, tikslą kurio siekai, ir skirtingai mmokosi. Todėl ir yra susidariusios skirtingos grupės. Viena grupė dazniausiai nekenčia kitos grupės.

Savo klasėje aš išskirčiau tris grupes. Pirmoji grupė – tai tie moksleiviai, kurie gerai mokosi, nori viską išmokti ir po to tas sukauptas žinias panaudoti. Tokie žmonės turi tikslą, kurio jie siekia, nors ne visada jiems pavyksta, bet jie nenuleidžia rankų ir eina toliau į priekį, stengiasi iš savo klaidų pasimokyti ir jų nebedaryti.

Antroji grupė – tai tie moksleiviai, kurie rūko, vartoa svaigalus, mokosi vidutiniškai arba patenkinamai. Jų iišprusimo lygis nėra aukštas, vidutinis, ir jie pasaulį mato tarsi kitomis akimis. Jiems mokslai galima sakyti, nerūpi, jie galvoja, kad tėvai visą gyvenimą juos išlaikys. Vidutinybės dažniausiai negaolvoja apie ateitį, apie tai, ką veioks pabaigę mokyklą. Todėl jiems yra labai ssunku suprasti tuos, kurie nori mokytis, stengiasi, nekvailioja per pamokas, įsimena mokytojo suteiktą informaciją ir po to panaudoja, visada atlieka namų darbus ir turi savo gyvenimo tikslą, kurio siekia.

Trečioji grupė – tei, kurie iš viso nesimoko, nors gabumų turi. Negalvoja apie tolimesnį gyvenimą, rūko, taip pat vartoja svaigalus, nelanko mokyklosir, kas svarbiausia, toks gyvenimas jiems patinka.

Mano klasėje yra ir tokių mokinių, kurie labai daug serga ir sugeba gerai mokytis. Po ligos visada pasiveja klasę, pasiklausia mokytojų, iš ko turėtų atsiskaityti, stegiasi nepalikti spragų. Kiti negali suvokti, jei mano, jie sergi, tai gali ir nesimokyti, gulėti lovoje ir žiurėti televizorių. Taip ir lieka spragos, kurias po kiek laiko yra labai sunku užpildyti. Tokie paaugliai kaltina mokytojus kurie, jų manymu, blogai išmoko, nnors taip nėra. Kai nesimokai, tai tau visi mokytojai atrodo blogi, nesuprantantys tavęs, rašo blogus pažymius, nemėgsta tavęs.

Labai daug dviliktokų nekenčia savęs užtai, kad anksčiau nesimokė. Jiems dviliktoje klasėje sunku užpildyti spragas. Ir tada jie labiausiai peikia niekuo dėtus mokytojus.

Man atrodo, kad mano klasėje nėra megstami gerai besimokantys moksleiviai. Kitiems tokių draugų tik prireikia tada, kai nori nusirašyti namų darbus ar šiaip kokios nors paslaugos. Klasėje nuolatos vyksta konfliktai tarp pirmos ir antros grupės. Kartais konfliktai įvyksta dėl visai nereikšmingų ddalykų. Vidutinybės kitus užsipuola, rėkia, šaukia, klykia, jiems visi atrodo blogi, nereikšmingi, save iškelia į aukštumas, o kitus menkina. Jiems niekas nerūpi, jie nesuvokia, kaip kiti moksleiviai gali praleisti tiek daug laiko ruošdami pamokas. Yra skaudu, kai tenka konfliktuoti su kitais, bet juk negali leisti, kad tave žemintų. Turi pakovoti už save, jei nori išlikti saavimi ir ginti, savo kaip individo, intelektualo teises.

Kiekvienas turime gabumų, tik kai kuriems reikėtų juos atskleisti ir jais pasinaudoti. Nereikia paleisti vėjais savo gyvenimą,kai tu gali sį susitvarkyti. Kiekvieną padarytą klaidą reikia mokėti nepakartoti ir niekada nenuleisti rankų per anksti. Juk nors ir kas būtų, pasaulis yra gražus, tik mokėk juo džiaugtis!