Lizingas- alternetyvus finansavimo šaltinis
SANTRAUKA
Tęstinių universitetinių studijų magistro baigiamasis darbas, 77 psl., 12 paveikslų, 23 lentelės, 70 literatūros šaltinių, 3 priedai, lietuvių kalba.
RAKTINIAI ŽODŽIAI: lizingas, lizingo objektas, lizingo subjektas, lizingo davėjas, lizingo gavėjas (nuomininkas), lizingo pardavėjas (tiekėjas), finansinis lizingas, operatyvinis lizingas, grąžintinas lizingas.
Darbo tikslas – ištirti lizingą kaip alternatyvų finansavimo šaltinį.
Tyrimo objektas – lizingas kaip alternatyvus finansavimo šaltinis.
Tyrimo metodiką sudarys 4 etapai: mokslinės literatūros analizė; metodų analizė; empirinių duomenų analizė; kokybinė analizė.
Teorinėje dalyje kalbama apie pagrindines lizingo charakteristikas, rūšis, su lizingo veikla susijusią rriziką, supažindinama su pagrindiniais lizingo įmokų skaičiavimo bei lizingo alternatyvos įvertinimo metodais.
Praktinėje tyrimo dalyje analizuojama Lietuvos lizingo rinka.
Studijuojant Lietuvos ir kitų šalių autorių mokslinius veikalus, periodinę literatūrą, teisės aktus apie lizingo rinką, atliktas lizingo įvertinimas, palyginamoji analizė su kreditu ir kredito unijos paskola, atliktas kiekybinis ir kokybinis tyrimai, iškeltos lizingo problemos, išryškinti lizingo privalumai ir trūkumai, bei pateiktos išvados.
Leasing – an Alternative Source of Financing
Summary
Master final work consiss of 77 pages, 12 figures, 23 tables, 70 sources oof literature, 3 appendixes, in Lithuanian.
Key words: leasing, the object of leasing, leaseholder, leaseprovider, financial leasing, operative leasing, repayment of leasing.
The object of thesis – better acquaint with leasing, the basic attention pay to its assessment. Methods of assessment adapt ppractically.
The object of the research – leasing as an alternative source of financing.
The methodic of the research includes 4 stages: analysis of scientific literature, analysis of methods, analysis of empiric data, quality analysis.
In the theoretical part it is written about the main characteristics of leasing, its kinds, risk related with leasing activities, the main methods of calculating leasing payments and methods of accessing alternatives of leasing.
In the practical part of the research the Lithuanian leasing market is analyzed.
Having studied scientific works by Lithuanian and foreign authors, periodics, law acts about the leasing market, the evaluation of leasing is made as well as comparative analysis of credit and loan of credit union, the quantity and quality research. The work also raises tthe problems of leasing, highlights of benefits and drawback of it and provides conclusions.
Pagrindinių sąvokų žodynėlis
Lizingas – tai finansavimo sistema, jungianti ilgalaikės nuomos ir kreditavimo elementus. Ekonominiu požiūriu lizingas – tai ilgalaikis kreditas prekine forma, kai išnuomotos priemonės savininkas už suteiktą daiktinę paskolą gauna palūkanas.
Lizingo objektas – Lizingo objektu gali būti įvairios paskirties kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas: pastatai, žemės sklypas, pramoniniai ir kiti įrengimai, kompiuterinė ir informacinė technika,agrotechnika, parduotuvių įranga ir apipavidalinimas, žemės ūkio mašinos, automobiliai, sunkvežimiai, lėktuvai ir tt.t.
Lizingo subjektas – klasikiniam lizingui būdinga trišalė sutartis, t.y. kai sandoryje dalyvauja trys šalys – lizingo davėjas nuomotojas, lizingo gavėjas nuomininkas ir objekto gamintojas tiekėjas.
Lizingo davėjas – sudaręs su lizingo gavėju lizingo sutartį, lizingo davėjas nuperka įrangą, mašinas, pastatus ar kitą materialųjį turtą ir, įrašęs juos į savo balansą, išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokestį. Lizingo davėju gali būti: komerciniai bankai ir jų filialai, kurių nuostatuose numatyta lizingo veikla; finansinės lizingo kompanijos, sukurtos specialiai lizingo operacijoms vykdyti; specializuotosios lizingo kompanijos.
Lizingo gavėjas (nuomininkas) – nuomininku gali būti bet kuris ūkinis subjektas, nepriklausomai nuo jo nuosavybės tipo: akcinė bendrovė ar uždara akcinė bendrovė, individuali įmonė ar valstybinė įmonė.
Lizingo pardavėjas (tiekėjas) – lizingo objekto pardavėjas tiekėjas, turintis juridinio asmens statusą: gamybinė įmonė, tiekimo-realizavimo organizacija, ir t.t.
Finansinis lizingas – lizingo rūšis, kai klientas per nuomos laikotarpį sumoka visą turto įsigijimo kainą, palūkanas bei pridėtinės vertės mokestį, ir, pasibaigus nuomos laikotarpiui, tampa turto savininku.
Operatyvinis (veiklos) lizingas – nuomos sandoris, kai lizingo bendrovė įsigyja kliento pageidaujamą turtą ir perduoda jį klientui naudotis iki nustatyto termino. Pasibaigus sutarčiai, turtas grąžinamas lizingo bendrovei.
Grąžintinas lizingas – įmonė parduoda savo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą lizingo kompanijai, tuo pat metu sudarydama su ja lizingo sutartį savo buvusio turto ilgalaikei nuomai. GGrąžintino lizingo operacijoje tiekėjas ir nuomininkas yra tas pats ūkio subjektas, o turtą pirkęs finansinis institutas yra nuomotojas arba lizingo davėjas.
TURINYS
SANTRAUKA
ĮVADAS ………………………… 7
1. Lizingo teoriniai aspektai …………………….. 9
1.1 Lizingo samprata. Pagrindinės charakteristikos …………….11
1.2 Lizingo klasifikacija pagal rūšis ………………….13
1.2.1 Finansinis lizingas …………………… 15
1.2.2 Operatyvinis (veiklos) lizingas ……………… 16
1.2.3 Grąžintinas lizingas…………………… 17
1.3 Lizingo sandorio rizika, procedūros organizavimo etapai, terminų nustatymas…18
1.4 Lizingo įmokų skaičiavimo metodika ……………….21
1.5 Lizingo potencialios naudos įvertinimas……………….24
2. Lizingo vaidmuo Lietuvos ir tarptautiniame prekybos skatime ………..31
2.1 Lizingo operacijų raida ir plėtra pasaulyje ……………. .31
2.2 Lietuvos lizingo rinkos analizė ….. ……………..39
3. Lizingo, kaip alternatyvaus finansavimo šaltinio tyrimas …………….53
3.1 Lizingo, kaip alternatyvaus finansavimo šaltinio, įvertinimas Lietuvoje …….53
3.2 Lizingo problemos……………………….64
3.3 Lizingo trūkumai ir privalumai ……………………….67
IŠVADOS …………………………71
Literatūros sąrašas ………………………… 74
Priedai
ĮVADAS
Temos aktualumas. Šiandieninės Lietuvos ekonominėmis sąlygomis daugelis įmonių sprendžia pinigų stokos problemas. Plečiant įmonės veiklą, vadovams reikia rinktis iš kokių šaltinių finansuoti naujus projektus. Teoriškai jie turi tris alternatyvias finansavimo galimybes: naudoti įmonės uždirbtą pelną; didinti įmonės įstatinį kapitalą išleidžiant naujas akcijas ir skolintis. Neišsivysčiusioje Lietuvos kapitalo rinkoje dažnai nėra didelio išorinių kapitalo kaupimo šaltinių pasirinkimo. Jei vidinių įmonės išteklių nepakanka, o savininkai nelinkę arba nepajėgūs didinti akcinio kapitalo, tai paprastai tenka imti paskolą iš banko.
Kaip alternatyvos bankinėms paskoloms, Lietuvoje paplito tokios finansavimo rūšys kaip lizingas ir faktoringas. Šiame darbe autorė pateiks kuo daugiau informacijos apie lizingo nnaudojimą vidaus rinkoje ir išryškins lizingo privalumus, jų naudingumą komerciniuose santykiuose, kompetentingų specialistų nuomonę apie šio alternatyvaus finansavimo šaltinio ateitį, metodus naudojamus pasirenkant alternatyvius finansavimo šaltinius, jų pritaikymo galimybes Lietuvoje.
Darbo tikslas – ištirti lizingą kaip alternatyvų finansavimo šaltinį.
Tyrimo uždaviniai:
• pateikti lizingo sampratą ir pagrindines charakteristikas;
• pateikti lizingo rūšių analizę;
• įvertinti lizingą kaip alternatyvų šaltinį;
• atskleisti lizingo privalumus bei trūkumus.
Tyrimo objektas yra lizingas kaip alternatyvus finansavimo šaltinis.
Tyrimo metodika:
Atliekant lizingo tyrimą darbo autorė rėmėsi:
1. I.Dainauskienės “Lizingas” (1996) knygoje pateiktu lizingo apibrėžimu bei jo pagrindinėmis charakteristikomis;
2. L.Priluckio “Finansinis lizingas: Teisiniai pagrindai, ekonomika, praktika” (1997) knygoje pateiktais lizingo įmokų skaičiavimo metodais;
3. Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų instituto 1997 metais organizuoto seminaro “Lizingas” konspektuose siūlomais lizingo naudingumo sutarties šalims įvertinimo metodais.
Tyrimo metodiką sudarys 4 etapai:
• mokslinės literatūros analizė;
• metodų analizė;
• empirinių duomenų analizė;
• kokybinė analizė.
Darbo struktūrą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Be to, darbas papildytas iliustracijomis, lentelėmis, priedais. Tai leidžia plačiau išanalizuoti tiriamąjį objektą – lizingą.
1. LIZINGO TEORINIAI ASPEKTAI
Dauguma įmonių susiduria su piniginių lėšų poreikiu vykdomai veiklai finansuoti, siekiant išsaugoti ar padidinti turimo kapitalo apimtį. Finansiniai verslo poreikiai gali būti ilgalaikiai ir trumpalaikiai. Ilgalaikės finansinės investicijos reikalingos gamybiniams pastatams, statybai, įrengimams ir kitoms būtinoms priemonėms įsigyti, naujų produktų gamybai sukurti ir išvystyti, įeiti į naujas produktų rinkas ir pan. Trumpalaikiai poreikiai susiję
su reikalingų gamybinių atsargų įsigijimu, sąskaitų mokėjimu tiekėjams ir kitomis veiklos sąnaudomis. Verslininkai šiems finansiniams poreikiams patenkinti gali išleisti įvairius akcinio kapitalo ir paskolų vertybinius popierius arba pasinaudoti finansinių institucijų, pirmiausia bankų, kreditais. Praktiškai įmonės formuoja savo kapitalą tik išleisdamos akcijas ir bandydamos gauti banko paskolas. Mažų individualiųjų įmonių pradinį kapitalą sudaro daugiausia asmeniniai įnašai.
Dažniausiai paskolos suteikiamos iki 1 mėnesio ir 1-3 mėnesiams. Investiciniams tikslams tokios paskolos beveik netinka, nes vidutinė palūkanų norma labai aukšta, todėl gamybinės paskirties įmonė negali jjomis pasinaudoti. Pagrindinė priežastis – per trumpas laikotarpis esminiam gamybos, technologijų pertvarkymui, kuris leistų gauti pelną, būtiną laiku grąžinti paskolą ir sumokėti aukštas palūkanas. Todėl verslininkai priversti ieškoti įvairesnių savo finansinių poreikių patenkinimo galimybių. Galimos investicinių projektų finansavimo formos pateiktos 1 paveiksle.
Kiekvienas finansavimo metodas turi savo privalumų ir trūkumų, todėl kiekvienam projektui turi būti atliktas detalus alternatyviųjų investicijų finansavimo formų ir schemų įvertinimas. Svarbu palaikyti teisingą santykį tarp ilgalaikių paskolų ir nuosavo kapitalo, nes skolintas kapitalas suteikia mokestinių lengvatų – mmažina apmokestinamąjį pelną sumokėtų palūkanų suma.
Naudojamas finansavimo metodas turi:
1. užtikrinti būtiną planuojamam projektui įgyvendinti investicijų apimtį;
2. optimizuoti investicijų ir mokesčių struktūrą;
3. mažinti projekto riziką;
4. užtikrinti balansą tarp pritraukiamų finansinių išteklių ir gaunamo pelno.
Be abejo,labiausiai patrauklus yra investicinių projektų finansavimas, panaudojant užsienio kapitalą. Užsienio ffinansinius išteklius panaudoti galima dviem būdais:
– užsienio verslininkams tiesiogiai investuojant;
– taikant tarptautinį lizingą.
Šis darbas parengtas naudojant Lietuvos bei užsienio autorių ekonominę literatūrą, informacinius pranešimus, Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų instituto rengiamų seminarų literatūrą bei įvairių autorių straipsnius, mokslinėje, žurnaluose ir periodinėje Lietuvos spaudoje.
1 pav. Investicinių projektų finansavimo metodai [1].
V.D.Gazmanovo knygą “Lizingas: teorija, praktika, komentarai” galima vadinti vadovėliu, kuriame smulkiai aptariama, kas tai yra lizingas, jo pagrindinės charakteristikos, rūšys organizavimo etapai, skaičiavimo metodika ir pan. Informacijos apie pagrindines lizingo charakteristikas, rūšis, lizingo sandorio objektus, dalyvius, nuomotojo bei nuomininko požiūrį į šią finansinę paslaugą galima rasti Lietuvos Bankininkystės, Draudimo ir Finansų instituto seminaro “Lizingas” konspektuose.
Daug vertingos informacijos, susijusios su Lietuvos lizingo raidos ypatybėmis, paslaugomis, problemomis galima rasti periodinėje Lietuvos spaudoje. Gana daug ddėmesio šiems klausimams skiria laikraštis “Verslo žinios”, spausdinantis metams pasibaigus pagrindinių lizingo bendrovių finansinius rezultatus. Tačiau pagrindinis informacijos šaltinis apie Lietuvoje veikiančių lizingo kompanijų veiklą – Lietuvos lizingo asociacijos (LLA) ataskaitos. Pastaroji kiekvienam ataskaitiniam ketvirčiui pasibaigus gauna iš savo narių ataskaitas apie kiekvienos lizingo kompanijos balanso, pelno-nuostolio ataskaitos struktūrą, lizingo portfelio struktūrą pagal sutarčių trukmę, lizingo sutarties objektus, lizingo rūšį, ekonomines veiklos rūšis. Ši informacija leidžia palyginti lizingo kompanijų užimamą rinkos dalį, šios paslaugos populiarumą, paslauga pasinaudojusius vartotojus. Lietuvos lizingo aasociacijos parinkta ataskaitų forma artima Europos lizingo asociacijos (Leaseurope) ataskaitoms. Tai leidžia palyginti lizingo raidos kryptis Lietuvoje ir Europoje.
Daug vertingos informacijos galima rasti ir Internete. Visos Lietuvoje veikiančios lizingo kompanijos turi savo puslapius. Čia galima susipažinti su sąlygomis, skaičiuoklėmis, padedančiomis iš anksto įvertinti kliento galimybę gauti išperkamąją nuomą. Taigi, Internetas tampa geru pagalbininku žmonėms, besidomintiems lizingo rinka Lietuvoje.
Lizingo kompanijų veikla bei kylančios problemos, nors ir nepakankamai giliai, tačiau nagrinėjamos Lietuvoje masinių informacijų priemonių. Manau, kad tai sveikintina ir yra teigiamas veiksnys, kadangi ūkio subjektams pateikiamos įvairios nuomonės ir požiūriai, ir taip jie gali susidaryti atitinkamą nuomonę. Tuo pačiu lizingo kompanijos turi taip vykdyti savo veiklą, kad sukurtų teigiamą įvaizdį bei didintų tiek įmonių, tiek gyventojų pasitikėjimą šia nauja finansavimo forma, nes visuomenės požiūris į lizingą tiesiogiai atsiliepia lizingo kompanijų veiklai.
1.1. Lizingo samprata, pagrindinės charakteristikos
Lizingas – finansavimo sistema, jungianti ilgalaikės nuomos ir kreditavimo elementus. Jo esmė yra ilgalaikė nuoma, kurią įmonei – lizingo gavėjai – suteikia bankas, lizingo objektą gaminanti įmonė ar lizingo kompanija, vadinama lizingo davėju. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo sutartį, lizingo davėjas perka įrengimą, mašinas, kitą nekilnojamąjį turtą ir išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokėjimų sumą, kurią šis moka per visą sutarties laiką.
Ekonominiu požiūriu lizingas – tai iilgalaikis prekinės formos kreditas, kai išnuomotos priemonės savininkas už suteiktą daiktinę paskolą gauna palūkanas [1].
Lizingas paplitęs išsivysčiusiose Vakarų šalyse ir yra vienas iš labiausiai paplitusių mechanizmų, naudojamų šalies finansų rinkoje, nes suteikia naujų galimybių ir privalumų tiek lizingo davėjui, tiek lizingo gavėjui.
Lizingo objektas ir subjektas. Lizingo objektu gali būti įvairios paskirties kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas: pastatai, žemės sklypas, pramoniniai ir kiti įrengimai, kompiuterinė ir informacinė technika,agrotechnika, parduotuvių įranga ir apipavidalinimas, žemės ūkio mašinos, automobiliai, sunkvežimiai, lėktuvai ir t.t.
Lizingo objektas išnuomojamas skirtingam laikotarpiui. Nuoma gali būti:
– trumpalaikė (iki vienerių metų);
– vidutinė (nuo vienerių iki trejų metų);
– ilgalaikė (daugiau nei treji metai).
Per visą nuomos laikotarpį nuosavybės teisę į nuomos objektą išlaiko lizingo davėjas [1].
Lizingo subjektas. Klasikiniam lizingui būdinga trišalė sutartis, t.y. kai sandoryje dalyvauja trys šalys – lizingo davėjas nuomotojas, lizingo gavėjas nuomininkas ir objekto gamintojas tiekėjas.
Svarbiausias vaidmuo lizingo operacijoje tenka nuomotojui lizingo davėjui. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo sutartį, lizingo davėjas nuperka įrangą, mašinas, pastatus ar kitą materialųjį turtą ir, įrašęs juos į savo balansą, išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokestį. Nuomotojas lizingo objektą perka savo lėšomis arba šiam tikslui gauna banko paskolą. Taigi lizingo davėjas savotiškai finansuoja lizingo objekto vartotoją.
Lizingo davėju gali būti:
• komerciniai bankai ir jų filialai, kurių nuostatuose nnumatyta lizingo veikla;
• finansinės lizingo kompanijos, sukurtos specialiai lizingo operacijoms vykdyti. Jos gali veikti kaip banko padalinys;
• specializuotosios lizingo kompanijos, kurios be finansinių paslaugų teikia ir kitokio pobūdžio paslaugas: prižiūri ir remontuoja išnuomotą turtą, konsultuoja turto eksploatavimo klausimais, rūpinasi susidėvėjusių detalių keitimu, teikia juridines konsultacijas lizingo sutarčių rengimo klausimais ir t.t.
• firmos, kurioms lizingo veikla nėra pagrindinis verslas, tačiau įstatuose ši veikla numatyta [2].
Paprastai tokios firmos turi finansinių išteklių ir pajėgumų nesudėtingoms lizingo operacijoms finansuoti.
Antrasis lizingo sandorio dalyvis yra lizingo objekto nuomininkas lizingo gavėjas. Nuomininku gali būti bet kuris ūkinis subjektas, nepriklausomai nuo jo nuosavybės tipo: akcinė bendrovė ar uždara akcinė bendrovė, individuali įmonė ar valstybinė įmonė.
Trečiasis lizingo operacijos dalyvis yra lizingo objekto pardavėjas tiekėjas, turintis juridinio asmens statusą: gamybinė įmonė, tiekimo-realizavimo organizacija, ir t.t.
Priklausomai nuo lizingo sandorio dydžio ir kitų sąlygų, lizingo operacijos dalyvių skaičius gali būti didesnis. Be jau išvardytų trijų šalių, lizingo operacijose gali dalyvauti brokerinės lizingo firmos. Jos tiesiogiai nevykdo objekto finansavimo, bet atlieka tarpininko funkcijas tarp tiekėjo, nuomotojo ir nuomininko lizingo procedūros metu. Pvz., užsienio šalyse pasirašant stambias milijonines lizingo sutartis dalyvauja nuo 5 iki 7 šalių: finansinės organizacijos, brokerinės firmos, transporto kompanijos ir kt. Lizingo susitarime gali dalyvauti dvi šalys. Tuo atveju objekto tiekėjas ir nuomotojas
yra vienas ir tas pats juridinis asmuo. Įmonė gamintoja, jos filialai arba dukterinės firmos rengia lizingo projektus ir juos realizuoja lizingo rinkoje.
1.2. Lizingo klasifikacija pagal rūšis
Naudojamų lizingo formų įvairovė priklauso nuo įvairių požymių: sandorio dalyvių sudėties, nuomojamojo turto rūšies, turto amortizacijos sąlygų, išnuomotųjų priemonių priežiūros, sutarties dalyvių geografinės padėties, lizingo mokėjimų formos ir kt.
Suklasifikavus šiuos požymius, galima išskirti įvairias lizingo rūšis (žr.4 pav.).
Pagal sandoryje dalyvaujančių dalyvių sudėtį būtų galima skirti:
– tiesioginį lizingą;
– netiesioginį lizingą.
Tiesioginio lizingo operacijoje įmonė gamintoja (tiekėjas), sudariusi lizingo sutartį, pperduoda įrengimą ar kitą turtą vartotojui, kuris naudojasi šiuo įrengimu ir moka sutartyje numatytus mokesčius.
2 pav. Tiesioginis lizingas
Netiesioginis lizingas – kai lizingo operacijos vykdomos per tarpininką: lizingo kompaniją, banką ar draudimo firmą. Finansinė institucija perka gamybos priemonę ir už tam tikrą mokėjimų sumą suteikia teisę vartotojui naudotis šia gamybos priemone. Tradicinis netiesioginis lizingas – kai lizingo operacijoje gali dalyvauti vienas tarpininkas. Sudėtingame ir stambiame sandoryje gali dalyvauti keli tarpininkai.
3 pav. Netiesioginis lizingas
Pagal nuomojamojo turto rūšį galima skirti:
• kilnojamojo turto lizingas;
• nekilnojamojo turto llizingas.
Kilnojamojo turto lizingas dar vadinamas mašininiu-techniniu lizingu.
Pagal nuomojamojo materialinio turto amortizacijos (susidėvėjimo) sąlygas ir dydį būtų galima išskirti visiškos ir dalinės amortizacijos lizingą. Visiškos amortizacijos lizingas – kai per visą lizingo sandorio laikotarpį vartotojas numatytais mokėjimais padengia visą nuomojamojo turto vvertę. Dalinės amortizacijos lizingas – kai per visą lizingo sandorio laikotarpį padengiama tik dalis nuomojamojo turto vertės.
Pagal materialinio turto visiškos ir dalinės amortizacijos požymius skiriami du pagrindiniai lizingo tipai: finansinis ir operatyvinis.
Pagal išnuomotojo materialinio turto priežiūros sąlygas galima skirti grynąjį lizingą, lizingą su visiška ir daline priežiūra. Grynojo lizingo atveju išsinuomotą turtą prižiūri pats vartotojas – lizingo gavėjas. Jis atsako už įrengimo derinimą, remontą ir optimaliai efektyvų jo naudojimą. Lizingo su visiška priežiūra atveju išnuomotąjį turtą prižiūri nuomotojas lizingo davėjas. Nuomotojo priežiūros išlaidos įtraukiamos į lizingo mokėjimus pagal lizingo sutartį. Vakarų šalyse stambios ir finansiškai stiprios lizingo kompanijos, rengdamos lizingo sutartį, su klientu gali numatyti visišką nuomojamojo įrengimo priežiūrą kartu su papildomomis paslaugomis. Tokiu atveju lizingo kompanija ne tik prižiūri, rremontuoja, draudžia įrengimą, bet ir aprūpina žaliavomis, medžiagomis, rengia kvalifikuotus kadrus, reklamuoja šiuo įrengimu pagamintą produkciją ir vykdo kitas marketingo funkcijas. Tai viena iš brangiausių lizingo rūšių.
Pagal lizingo sandoryje dalyvaujančių šalių geografinę padėtį (aptarnaujamos rinkos sektorius) galima būtų skirti vidaus ir išorės (tarptautinis) lizingas. Sudarius vidaus lizingo sutartį, visi sandorio dalyviai atstovauja tai pačiai valstybei. Sudarius išorės (tarptautinio) lizingo sutartį, bent vienas sandorio dalyvis yra kitos valstybės atstovas. Tarptautine lizingo sutartimi laikoma ir tokia sutartis, kai visos šalys atstovauja tai ppačiai valstybei, tačiau bent viena iš jų turi bendrą kapitalą su užsieniu, tai yra bendra su užsienio kapitalu įmonė. Išorės lizingas savo ruožtu gali būti importo ir eksporto. Eksporto lizingo atveju užsienio valstybės partneris yra lizingo gavėjas; importo lizinge jis finansuoja sandorį ir yra laikomas lizingo davėju arba nuomotoju.
Pagal lizingo gavėjo atsiskaitymo su nuomotoju už naudojimąsi turtu formą skiriami: lizingas atsiskaitant pinigine forma, kompensacine bei mišria forma. Įrengimo ir kitokio turto vartotojas (nuomininkas) gali atsiskaityti už įrengimo nuomą pinigais arba prekėmis, pagamintomis šiuo įrengimu, bei įvairiomis paslaugomis. Mokėjimų dydis ir sąlygos aptariamos derybų metu ir patvirtinamos sutartimis.
4 pav. Lizingo rūšių klasifikacija [1]
1.2.1. Finansinis lizingas
Svarbiausias finansinio lizingo požymis – pagal lizingo sutartį išnuomoto turto terminas sutampa su visišku nusidėvėjimu. Lizingo sutartis garantuoja nuomojamos prekės savininkui (lizingo davėjui) investuotų į šį turtą lėšų grąžinimą, taip pat pelno iš lizingo operacijos gavimą. Pasibaigus sutarties terminui, turto nuosavybės teisė pereina lizingo gavėjui. Finansinio lizingo sutartyje nenumatyta galimybė anksčiau laiko nutraukti sutarties. Taip pat nenumatoma, kad perduotą turtą prižiūrėtų nuomotojas. Finansinio lizingo atveju nuomojamos prekės savininkas kartu perleidžia visą riziką ir naudą, susijusią su nuomojama nuosavybe, lizingo gavėjui.
Kad lizingas būtų pripažintas finansiniu, turi būti įvykdyta bent viena iš šių sąlygų [1]:
1. Lizingo davėjas turi būti garantuotas, kkad nuomininkas, pasibaigus sutarties laikotarpiui, numatytais mokėjimais visiškai padengs išnuomoto turto vertę ir taps jos savininku. Jeigu pasibaigus sutarties galiojimo laikotarpiui įrengimo vertė nepadengiama, nuomininkas privalo nusipirkti (įsigyti) jį už likutinę vertę.
2. Lizingo mokėjimų suma (be procentų už nuomą ir kitų mokėjimų) turi būti numatyta tokio dydžio, kad padengtų 90-100 proc. turto vertės.
3. Finansinio lizingo sutarties terminas sutampa su įrenginio amortizacijos laiku, t.y. finansinio lizingo sutarties trukmė sudaro daugiau nei 75 proc. įrengimo naudingai naudojamo laiko.
Finansinio lizingo sutarties periodas dažniausiai trunka 5-10 metų ir numato visišką objekto susidėvėjimą.
Lizingo sutarties sąlygos leidžia nuomininkui [1]:
• užpajamuoti išnuomotas priemones ir parodyti apskaitoje kaip ilgalaikį materialinį turtą;
• skaičiuoti išnuomoto turto susidėvėjimą;
• mokėti lizingo davėjui numatytus mokėjimus;
• pasibaigus sutarties terminui, perimti nemokamai arba pirkti pagal likutinę vertę išnuomotą turtą savo nuosavybėn.
Išnuomotos priemonės savininkas (lizingo kompanija, bankas ir kt.) gali:
• įsigaliojus lizingo sutarčiai, nurašyti į išlaidas išnuomoto turto vertę;
• gauti sutartyje numatytas mokėjimų sumas;
• pasibaigus sutarčiai, perduoti turtą nuomininko nuosavybėn.
Finansinio lizingo objektu dažniausiai yra daug kainuojantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Finansinį lizingą efektyvu naudoti labai aukšto technologinio lygio šakose.
1.2.2. Operatyvinis (veiklos) lizingas
Svarbiausioji operatyvinio (veiklos) lizingo sutarties ypatybė ta, kad jos terminas yra trumpesnis, negu nuomojamo turto naudojimo laikas. Numatyti lizingo mokėjimai nepadengia viso turto vertės. Nuomojamojo turto savininkas gali nuomoti tą patį turtą daugelį kartų, ttačiau neperleidžia nuomininkui nuosavybės teisių į nuomojamąją priemonę. Visą riziką ir naudą, susijusią su nuosavybės teisėmis, savininkas palieka sau.
Operatyvinio (veiklos) lizingo sutartyje numatyta nuomotojo galimybė prižiūrėti išnuomotąjį turtą. Priežiūros išlaidos įtraukiamos į lizingo mokėjimų sumą, kurią nuomotojui moka nuomininkas.
Pasibaigus sutarties terminui, turtas grąžinamas nuomotojui arba abi šalys pratęsia lizingo sutartį. Joje taip pat numatyta galimybė įsigyti turtą likutine verte.
Šio tipo sutartyse dažniausiai numatyta teisė nuomininkui pirma laiko nutraukti sutartį ir grąžinti objektą savininkui. Nuomininkui tai aktualu, nes jis turi galimybę grąžinti priemonę, jeigu ji moraliai paseno, nereikalinga arba atsirado finansinių lėšų įsigyti techniniu ir technologiniu požiūriu efektyvesnę priemonę.
Operatyvinio (veiklos) lizingo sutarties objektai – tai greitai morališkai senstantys įrengimai: kompiuterinė ir informacinė technika bei agrotechnika, automobiliai, lėktuvai ir t.t.
1.2.3. Grąžintinas lizingas
Tai viena iš tiesioginio lizingo formų, kai sandoryje dalyvauja dvi šalys – lizingo objekto pardavėjas ir objekto pirkėjas.
Jo esmė – įmonė parduoda savo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą lizingo kompanijai, tuo pat metu sudarydama su ja lizingo sutartį savo buvusio turto ilgalaikei nuomai. Taigi turto pardavėjas ir toliau naudojasi buvusiu turtu, bet jau lizingo pagrindais, kartu gaudamas iš pirkėjo pinigų sumą, numatytą objekto pardavimo-pirkimo sutartyje. Grąžintino lizingo operacijoje tiekėjas ir nuomininkas yra tas pats ūkio subjektas, o turtą pirkęs finansinis institutas yra
nuomotojas arba lizingo davėjas.
Nuomininkui suteikiama teisė naudotis turtu už atitinkamą lizingui mokėjimų sumą. Ši suma nustatoma tuo pačiu principu kaip ir finansiniame ar operatyviniame lizinge: mokėjimų suma turi padengti visą investuotojo pinigų sumą, kuri buvo sumokėta perkant objektą, ir garantuoti vidutinę pelno normą investuotam kapitalui. Finansiniu požiūriu tai primena kreditinę operaciją.
Grąžintino lizingo sandoriu dažniausiai naudojasi įmonės, laikinai patekusios į finansinę krizę. Pardavusi turtą įmonė pritraukia papildomų lėšų, sustiprina savo finansinę būklę ir apsidraudžia nuo nepalankių pasekmių, jeigu kartais nukristų įmonės aakcijų kursas ar jas imtų supirkinėti vertybinių popierių rinkos dalyviai ar kitos firmos. Pasibaigus lizingo sutarties terminui, sutartyje numatyta galimybė įmonei išpirkti savo buvusį turtą pagal likutinę vertę ir atgauti nuosavybės teisę į objektą.
Užsienio šalių praktikoje naudojamas lizingas pagal likutinę vertę. Tai jau eksploatuotų, tačiau šiuo metu naudojamų įrengimų lizingas. Įmonė nuomotoja pasirašo lizingo sutartį su įmone nuomininke, perduodama jai teisę naudotis įrengimu.
Lizingo mokesčiai, kuriuos moka nuomininkas įrengimo savininkui, apskaičiuojami pagal likutinę vertę. Pasibaigus sutarties terminui, įrengimas grąžinamas šeimininkui. Lizingo ppagal likutinę vertę sutartis taikoma įrengimams, kurių pradinė vertė yra labai didelė. Neįstengdama įsigyti brangaus įrengimo, įmonė pagal lizingo sutartį mielai ima naudotą įrengimą, už kurį reikia mokėti mažesnius lizingo mokėjimus nei už naują. Įrengimo savininkui toks variantas taip pat ppriimtinas, nes lizingo mokėjimai kompensuoja nuostolius dėl įrengimo prastovų.
1.3 Lizingo sandorio rizika, procedūros organizavimo etapai, bei terminų nustatymas
Lizingo kompanija ar bankas, įsigijęs lizingo objektą, atlieka nuomotojo funkcijas. Be to, jie atlieka ir kitus darbus: tiria ir analizuoja įvairių įrengimo rūšių paklausą, seka gamybos priemonių kainų svyravimus rinkoje, tiria remonto, techninės priežiūros, transporto paslaugų kainas. Jie numato pagrindines lizingo plėtojimo kryptis ir kontroliuoja padėtį lizingo objektų rinkoje. Dažniausiai stambios lizingo kompanijos sukaupia duomenų bazes apie atskiras įrengimų rūšis, paklausias lizingo rinkoje, bei potencialius klientus, pageidaujančius naudotis lizingo paslaugomis. Numatydami svarbiausias lizingo plėtojimo kryptis, pirmenybę teikia toms mašinų ir įrengimų rūšims, kurios skirtos plataus vartojimo prekėms gaminti ir paslaugų sferai plėtoti. Praktika rodo, kad labai dažnai iniciatyvos sudaryti lizingo sandorį imasi pats kklientas (būsimas lizingo gavėjas). Jis pats užsiima reikiamo įrenginio paieška, tariasi su įmone gamintoja (tiekėja) dėl įrengimo pirkimo galimybių.
Lizingo procesą sąlyginai galima skirstyti į tris etapus. Pirmajame etape vykdomi visi parengiamieji darbai, susiję su juridinių sutarčių rengimu: analizuojamos ir vertinamos kiekvienos konkrečios sutarties sąlygos ir ypatumai, numatomi lizingo sutarties finansavimo šaltiniai.
Pirmajame lizingo procedūros etape parengiami ir įforminami tokie dokumentai:
• lizingo gavėjo paraiška lizingo davėjui (lizingo kompanijai arba bankui) dėl įrengimo nuomos;
• išvados apie lizingo projekto efektyvumą ir būsimojo nuomininko mokumą;
• nuomotojo užsakymas įrengimo ttiekėjui;
• lizingo kompanijos sutartis su banku dėl paskolos gavimo lizingo sandoriui finansuoti.
Antrajame lizingo procedūros organizavimo etape po derybų pasirašoma lizingo sutartis ir įforminami tokie dokumentai;
• lizingo objekto pirkimo-pardavimo sutartis;
• lizingo objekto priėmimo eksploatuoti aktas;
• lizingo sutartis;
• perduodamo lizingo objekto techninio aptarnavimo sutartis;
• lizingo objekto draudimo sutartis.
Trečiasis etapas – lizingo objekto naudojimo periodas. Lizingo operacijos parodomos abiejų šalių buhalterinėje apskaitoje ir atskaitomybėje.
Buhalterinės apskaitos požiūriu lizingo gavėjas, skirtingai nuo lizingo davėjo yra pirkėjas. Pradėjus lizingo operaciją, nuomininkas savo balanso aktyve ir pasyve parodo išsinuomotą priemonę ir skolą lizingo davėjui.
Lizingo davėjas savo balanse aktyve išnuomoto objekto vertę rodo ne kaip ilgalaikį materialinį turtą, bet kaip priklausančią iš nuomininko gauti bendrąją jo sumą, o pasyve kaip būsimųjų laikotarpių pajamas rodo palūkanas, gaunamas iš lizingo davėjo už išnuomotą objektą.
Pasibaigus lizingo sutarties terminui, įforminami dokumentai dėl lizingo objekto tolesnio naudojimo:
• lizingo objekto nuomos laikotarpis gali būti pratęstas tomis pačiomis ar naujomis sąlygomis;
• nuomininkas gali įsigyti objektą pagal objekto likutinę vertę;
• objektas gali būti grąžinamas nuomotojui;
objektas gali būti perparduotas tretiesiems asmenims.
Pateikiama lizingo procedūros organizavimo bendroji schema (6 pav.)
Pirmasis etapas:
1 – lizingo gavėjo paraiška;
2 – išvados dėl lizingo projekto efektyvumo ir būsimojo nuomininko mokumo;
3 – lizingo objekto užsakymas tiekėjui (įmonei gamintojai);
4 – banko kredito gavimas lizingo projektui finansuoti.
Antrasis etapas:
5 – lizingo objekto pirkimo-pardavimo sutartis;
6 – lizingo objekto ppriėmimo eksploatuoti akto pasirašymas;
7 – lizingo sutarties pasirašymas;
8 – perduodamo nuomai lizingo objekto techninio aptarnavimo sutartis;
9 – lizingo objekto draudimo sutartis.
Trečiasis etapas:
10 – lizingo mokėjimai;
11 – lizingo objekto grąžinimas;
12 – banko paskolos grąžinimas ir palūkanų mokėjimas.
Lizingo sandorio rizika. Kiekvienas komercinis sandoris turi tam tikrą riziką visiems jo dalyviams. Šią riziką reikia suvokti, įvertinti į ją atsižvelgti sudarant lizingo sutartį. Dažniausia rizika lizingo gavėjui kyla tokiais atvejais, kai:
• lizingo davėjas per daug padidina lizingo objekto vertę;
• lizingo davėjas pristato žemos kokybės lizingo objektą;
• lizingo davėjas nėra lizingo objekto savininkas ir neturi teisės jį išnuomoti;
• lizingo davėjas atsisako įvykdyti savo garantinius įsipareigojimus, pateikus pretenzijas dėl objekto kokybės;
• lizingo objektas nukentėjo avarijoje, bet draudimo suma nepadengia visų nuostolių ir lizingo gavėjas neišgali savo lėšomis atlikti remonto;
• žymiai pablogėjo žaliavų rinkos būsena;
• labai sumažėja gatavos produkcijos realizavimo galimybės;
• lizingo objektas areštuojamas;
• lizingo objektas pavagiamas ar sugadinamas;
• į verslą įsiterpia kriminaliniai elementai;
• pasikeičia makroekonominė aplinka: vyriausybės nutarimai, muitinės apribojimai, įvežant lizingo objektą ar išvežant gatavą produkciją.
Lizingo sandorio terminų nustatymas. Lizingo sutarties terminai nustatomi, atsižvelgiant į išnuomojamų įrenginių nusidėvėjimo periodą arba pagreitintos amortizacijos metodą. Šio metodo taikymas naudingas ir bankui (lizingo davėjui) ir įmonei (lizingo gavėjai).
Pirmasis per trumpesnį laikotarpį susigrąžina įdėtas lėšas. Antrasis gauna galimybę sumažinti pelno mokestį ir priartinti nuomojamo turto perėjimo įmonės lizingo gavėjos nuosavybės tterminą, jeigu tai buvo numatyta lizingo sutartyje.
Įrengimų nusidėvėjimo ir lizingo sandorio terminų ryšys pateikiamas 1 lentelėje [22]. Lizingo davėjas gali išsinuomoti įrengimus trumpesniam laikui nei amortizacijos periodas, jeigu, pasibaigus nuomos terminui, lizingo gavėjas apmokės už turtą likutine verte. Tačiau tokiu atveju atsiranda rizika, susijusi su didelės likutinės vertės išmokėjimu. Todėl lizingo sandorio terminas turi sudaryti ne mažiau 50 proc. amortizacijos periodo. Kaip matyti iš 4 lentelės, reikalaujama, kad nuomos laikas sudarytų 70-80 proc. naudotino laiko. Tuomet nusidėvėjimo laikas yra lygus įrengimų nuomos laikui ir likutinė vertė nėra didelė. Tačiau ji turi būti ne mažesnė negu apskaitinė. Dažniausiai ji būna nurodyta lizingo sutartyje. Tai įpareigoja nuomininką rūpintis įrengimais, nes jeigu faktinė vertė bus mažesnė už sutartą, jis privalės sumokėti skirtumą.
1 lentelė
Nusidėvėjimo ir lizingo sandorio terminų ryšys
Rodikliai Metai
Amortizacijos periodas 3 4 5 6-7 8 9-10
Minimalus lizingo sutarties laikas 3 3 4 5 6 7
Sutartyje būtina numatyti, kad lizingo gavėjas negali atsisakyti turto nuomos anksčiau sutartyje nurodyto termino. Priešingu atveju jis turi sumokėti davėjui likusių nuomos mokėjimų sumą.
1.4 Lizingo įmokų skaičiavimo metodika
Nuomos mokestis, kurį mokės lizingo gavėjas, visuomet nustatomas iš anksto už visą lizingo laikotarpį. Jį sudaro nuomojamos priemonės vertė bei palūkanos už naudojimąsi savininko kapitalu, įdėtu į nuomojamą priemonę. Tiek išnuomotos vertės grąžinimas, tiek palūkanos už naudojimąsi savininko kapitalu atskirai parodomi savininko ir nuomininko buhalterinėje
atskaitomybėje.
Pirmos dalies ekonominė prasmė yra tai, kad nuomininkas (lizingo gavėjas) grąžina lizingo davėjui išlaidas, patirtas įsigyjant išnuomotą priemonę. Palūkanos už naudojimąsi kapitalu leidžia turto savininkui padengti visas išlaidas ir gauti pelną. Nuomos mokesčio sumos suderintos iš anksto, yra privalomos abejoms pusėms ir sutarties galiojimo laiku nėra keičiamos. Nuomos mokesčio apskaičiavimo metodika priklauso nuo nuomos sąlygų, pradinių duomenų ir norimo rezultato, todėl yra keli apskaičiavimo būdai [2]:
Pirmuoju atveju už išnuomotą priemonę nuomininkas moka lygiomis dalimis visą sutarties galiojimo laiką, kartu ppadengdamas palūkanas už naudojimąsi savininko įdėtomis į išnuomotą priemonę lėšomis.
Antrasis metodas naudojamas skaičiuojant nuomos mokestį kai nurodyta tik bendra ir kasmetinių mokėjimų sumos bei išnuomotų įrengimų vertė.
Darbo autorės nenaudos nusidėvėjo atskaitymų termino, kadangi lizingo mokėjimų viena iš sudedamųjų dalių, atspindinti turto dalies dengimą, nebūtinai turi sutapti su nusidėvėjimų atskaitymais. Nors prigimtis ta pati – turto, perduoto pagal išperkamosios nuomos sutartį, vertės dengimas.
Pirmojo metodo esmė: kiekvieno periodo lizingo įmoka susideda iš turto dalies įmokos, komisinio mokesčio, apskaičiuoto nuo neišpirktos turto vertės, ppalūkanų už kreditą, draudimo ir kitų išlaidų, kurias patiria lizingo davėjas. Tai bendrą lizingo įmoką būtų galima išreikšti formule:
(1.1)
čia, S – bendra lizingo įmokų vertė, sumokama sutarties galiojimo laikotarpiu;
A – turto dalies įmokos;
B – lizingo davėjo komisiniai (palūkanos);
Q – mmokestis lizingo davėjui už kreditinius resursus, panaudotus įsigyjant lizingo sutarties objektą;
R – lizingo sutarties objekto draudimo išlaidos, jei jas patyrė lizingo davėjas;
D – kitos lizingo davėjo išlaidos, numatytos lizingo sutartyje [2].
Tam kad supaprastinti lizingo įmokų skaičiavimą šiuo metodu, priimu, kad draudimo išlaidos tenka lizingo gavėjui (iš tikrųjų praktikoje taip ir yra, kad lizingo gavėjas pats draudžia išperkamosios nuomos objektą), kitų lizingo davėjo išlaidų nėra, o mokestis už kreditinius resursus įtraukiamas į lizingo davėjo komisinius.
Toks palūkanų už kreditus ir komisinių apjungimas teisingas, kadangi lizingo davėją domina bendras komisinių dydis, kurį nori gauti lizingo davėjas nepriklausomai nuo to ar lizingo davėjas ima kreditą, ar ne.
Jeigu lizingo davėjas naudojasi kreditiniais resursais, tai grynasis pelningumas nebus aukštas, o naudojant nuosavus piniginius resursus lizinguojamojo turto ppirkimui, pelnas bus lygus komisinių dydžiui.
Taigi, formulę galima supaprastinti:
(1.2)
A ir B dydžiai skaičiuojami, remiantis tokiais samprotavimais:
turto dalies įmokos lygios amortizacinių atskaitymų, apskaičiuotų sutarties galiojimo laikotarpiu, sumai,
(1.3)
Paprasčiausias atvejis, kai Ai lygus i-tojo periodo amortizaciniams atskaitymams [2], t.y.:
, ( ) (1.4)
Lizingo įmoka i-uoju periodu bus lygi i-tojo periodo turto dalies įmokos ir komisinių sumai [2, p. 122]:
, ( ) (1.5)
čia, Ci – lizingo įmoka i-uoju periodu [2].
Bendra lizingo įmokų suma bus lygi visų periodinių įmokų sumai [2]:
(1.6)
arba
((1,7)
Likutinė turto vertė apskaičiuojama kaip skirtumas tarp balansinės ir apmokėtos turto vertės:
(1.8)
čia, S0 – likutinė turto vertė [2].
Keičiant Ai, P, C, N, H, m dydžių reikšmes galima gauti optimalią abiem sutarties šalims lizingo įmokų reikšmę. Autorės nuomone, norint įsigyti turtą lizingo būdu, didžiausias dėmesys kreipiamas į tai, kiek lizinguojamas turtas pabrangsta, t.y. koks skirtumas susidaro tarp visos lizingo įmokų sumos (S) ir pradinės lizinguojamo turto vertės (Ai).
Antrasis metodas remiasi finansinės nuomos teorija – lizingo įmokų srautų dabartinė vertė lygi turto įsigijimo su visomis papildomomis išlaidomis vertei.
Remiantis sutarties sąlygomis apskaičiuojamos lizingo įmokos periodais, kurios skaidomos į turto dalies ir nuomos mokesčių (komisinių) įmokas.
Lizingo įmokos skaičiuojamos remiantis įmokų išdėstymo laike koeficiento pagalba:
, (1.9)
čia, Ci – lizingo įmoka i-uoju periodu;
C – turto vertė;
a – įmokų išdėstymo laike koeficientas nustato turto dalies ir komisinio mokesčio dydį periodinėje lizingo įmokoje [2].
Įmokų išdėstymo laike koeficientas priklauso nuo įmokų skaičiaus bei komisinių dydžio.
Jei įmokos mokamos periodiškai, kiekvieno periodo pabaigoje ir dengiama visa turto dalis, šis koeficientas skaičiuojamas pagal formulę:
(1.10)
čia, P – metinis komisinių dydis (palūkanų norma);
N – bendras įmokų skaičius;
m – įmokų skaičius per metus [2].
Bendra lizingo įmokų suma ne tik nurodoma lizingo sutartyje, tačiau ji vaidina svarbų vaidmenį analizuojant ekonominį lizingo pprojekto pagrindimą, tai yra leidžia tiek lizingo davėjui, tiek lizingo gavėjui įvertinti lizingo projekto efektyvumą, o kartu ir patrauklumą alternatyvių finansavimo šaltinių atžvilgiu.
1.5. Lizingo potencialiosios naudos įvertinimo metodai
Praktikoje dažnai susiduriama su uždaviniu, kaip parinkti keletą investicinių projektų iš pakankamai didelės jų apimties, kuomet investicinių lėšų apimtis yra ribota. Bendru atveju prieš pradedant keletos alternatyvų išrinkimo procesą, visas turimas alternatyvas visų pirma reikia suskirstyti į tarpusavyje nepriklausomas ir abipusiškai nesuderintas alternatyvas. Pačiai geriausiai alternatyvai išrinkti rekomenduojama taikyti esamos, būsimos ar vidutinės metinės vertės metodus. Koks ilgalaikių investicijų efektyvumo įvertinimo metodas nebūtų išrinktas, vienaip ar kitaip jis susijęs su investicinių išlaidų diskontavimu, ir su pajamų iš ilgalaikių investicijų tam pačiam laiko momentui diskontavimu, t.y. su tam tikrų dabartinių dydžių apskaičiavimu. Svarbiausias momentas čia yra palūkanų normos lygio, pagal kurį vykdomas diskontavimas, parinkimas. Sąlyginai šį dydį magistrantė pavadins palyginamąja palūkanų norma, kadangi efektyvumo įvertinimas dažniausiai vyksta būtent lyginant ilgalaikių investicijų variantus. Kokią normą reikia priimti konkrečioje situacijoje – ekonominio sprendimo ir prognozės reikalas. Kuo ji aukštesnė, tuo ryškiau atsispindi toks reiškinys kaip laikas – labiau nutolę mokėjimai turi vis mažesnę įtaką dabartiniam srauto dydžiui. Iš pasakyto seka, kad gaunamos dabartinės pajamų iš ilgalaikių investicijų vertės yra sąlyginės charakteristikos, kadangi iš esmės priklauso nuo ppriimtos ateičiai palyginamosios normos. Priklausomai nuo konkrečios susidariusios situacijos, laiko faktoriaus apskaita gali keistis, ir tai, kas atrodė svarbiausiu vienose sąlygose, gali visiškai atrodyti kitose. Parenkant palyginamąją normą iš principo orientuojamasi į egzistuojantį arba laukiamą apytikrį paskolos palūkanų lygį. Literatūroje rekomenduojama taikyti minimaliai patrauklią pajamų normą. Naudotinos diskontavimui palūkanų normos nustatyme svarbus momentas yra rizikos įvertinimas. Kadangi rizika investiciniame procese nepriklausomai nuo jo konkrečių formų galutiniam rezultatui pasirodo kaip realus pelningumo iš kapitalo sumažinimo galimybė, lyginant su laukiama prognoze, be to šis sumažėjimas vėl gi pasireiškia laike. Rizikos problema viena svarbiausių, lyginant ir renkant investicijų variantus. Rizikos priedo įtraukimas į palūkanų normos dydį yra paplitusi, tačiau ne vienintelė rizikos problemos sprendimo priemonė. Pastaruoju metu įvyko žymūs pasikeitimai bandant padidinti investicijų rezultatų patikimumą. Stambios firmos pradėjo naudoti įvairius sudėtingus metodus, tokius kaip jautrumo analizė (sensivity analysis), matematinės statistikos metodus, ekonominį – matematinį modeliavimą. Išvardyti metodai sumažina riziką tuo, kad leidžia asmeniui, priimančiam sprendimą, studijuoti daugiavariantinį galimų pasekmių vaizdą, priklausomai nuo sąlygų pasikeitimo – t.y. nuo įeinančių parametrų analizuojamų sistemose.
Investicijų efektyvumo finansinėje analizėje daugiausia taikomi rodikliai: grynoji dabartinė vertė, atsipirkimo laikas, vidinė pelno norma. Iš tikrųjų kiekviena korporacija, vadovaudamasi sukaupta patirtimi, esamais finansiniais resursais, tikslais, siekiamais duotu momentu ir t.t., sukuria
savo metodiką. Tačiau vienaip ar kitaip, šios metodikos remiasi paminėtomis charakteristikomis, jų deriniais ir modifikacijomis. Šioje dalyje dėmesį skirsiu diskontiniams metodams, kadangi jie dažniausiai vyrauja praktikoje.
Lizingo potencialiosios naudos nuomininkui įvertinimo metodai
Autorė nagrinėja du alternatyvius būdus lizingo sąnaudų ir pelno įvertinimui:
• Ekvivalentinės palūkanų normos (EIR) metodas. Atsako į klausimą: Kokia yra palūkanų norma už banko paskolą įrangos pirkimo finansavimui, kuri nebūtų nei geresnė, nei blogesnė negu sudarant lizingo sutartį?
• Grynosios dabartinės vertės (NPV) metodas. Atsako į klausimą: kokia yra nuostolio ar pelno ddabartinė vertė, vertinant pinigų srautus, paėmus banko paskolą ar nusipirkus įrangą, lyginant su dabartine verte, vertinant pinigų srautus lizingo atveju?
Toliau pateiktas pavyzdys iliustruoja šių metodų taikymą. Tarkime, turime šias pradines sąlygines sąlygas:
Turto įrangos kaina 1.000,00 Lt
Įsigijimo data 2002 m. gruodžio 31 d.
Pirminiai lizingo terminai Trys metiniai mokėjimai po 400,00 Lt
Antriniai lizingo terminai Neribotas laikotarpis
Nuomininko metų pabaiga Gruodžio 31 d.
Mokesčių mokėjimo data Gruodžio 31 d. po vienerių metų
Įmokos 50 proc.
Banko paskolų palūkanų norma 8 proc. per metus
Įvertinimas šiek tiek skirsis, priklausomai nuo to, ar nuomininkas yra mokesčių mokėtojas, aar ne (dėl daugybės kitų įsipareigojimų, arba tai yra vyriausybinis subjektas ir pan.).
Ekvivalentinės palūkanų normos (EIR) metodas
Remiantis šiuo metodu, kai nuomininkas nėra mokesčių mokėtojas, numatomi visi pinigų srautai, kylantys iš lizingo sutarties, nusprendus nuomoti įrangą, o ne ją pirkti, tuomet aapskaičiuojama diskonto norma, pagal kurią visų pinigų srautų (įplaukų ir išlaidų) dabartinė vertė būtų lygi nuliui. Kitaip tariant, būsimų nuomos mokesčių dabartinė vertė pagal tą diskonto normą turi būti lygi įrangos kainai:
2 lentelė
Pinigų srautai, gaunami skaičiuojant EIR metodu, kai nuomininkas nėra mokesčių mokėtojas
Data Turto vertė, Lt Nuomos mokesčiai, Lt Diskonto norma
(7,2 % per metus) Dabartinė vertė, Lt
2002.12.31 1.000 – 1,000 1.000
2003.12.31 – (400) 0,9328 (373)
2004.12.31 – (400) 0,8118 (325)
2005.12.31 – (400) 0,7573 (302)
1.000 (1200)
Pateiktoje 2 lentelėje pavaizduota, kad jeigu nuomininkas galėtų gauti paskolą įrangos pirkimui su 7,2 proc. per metus palūkanų norma, grąžinant paskolą per tris metus ir mokant po 400 Lt kiekvienais metais, jam nebūtų skirtumo, ar imti šią paskolą, ar sudaryti lizingo sutartį prieš tai apibrėžtomis sąlygomis.
Taigi, jeigu banko paskolos palūkanų norma didesnė negu lizingo atveju, nuomininkui labiau apsimoka sudaryti lizingo sutartį, o jeigu mažesnė – imti paskolą. AAprašytu atveju yra geriau pasinaudoti lizingu, nes pagal dabartinę vertę įmokų suma lygi įrangos kainai.
Jeigu tokiomis pačiomis anksčiau apibrėžtomis sąlygomis lizingo sutartį sudarytų nuomininkas, kuris yra mokesčių mokėtojas, jo pinigų srautai atrodytų (3 lentelė).
Pagal 3 lentelės duomenis, palūkanos yra skaičiuojamos nuo bendro pinigų srauto; palūkanos sąlygoja mokesčių sumažinimą, bet mokesčių efektas pasireiškia po 1 metų po palūkanų mokėjimo, pavyzdžiui, įmokos mokamų 2006 m. gale bus : 50proc. ( 400-7 ) = 196 Lt.
Esant palūkanų normai už paskolą 8 proc. per mmetus, nuomininkui nebūtų jokio skirtumo, ar pirkti įrangą už paskolą, ar nuomoti lizingo būdu.
3 lentelė
Pinigų srautai, gaunami skaičiuojant EIR metodu, kai nuomininkas mokesčių mokėtojas
Data Kaina/ (nuoma), Lt Palūkanos
(8 %/m), Lt Įmokos(50 %), Lt Pinigų srautas
Metinis, Lt Bendras, Lt
02.12.31 1.000 – – 1.000 1.000
03.12.31 (400) 176 (500) (724) 276
04.12.31 (400) 49 112 (239) 37
05.12.31 (400) 7 176 (217) (180)
06.12.31 – (32) 196 164 (16)
07.12.31 – – 16 16 –
(200) 200 – – –
.
Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju labiau apsimoka imti paskolą ir pirkti įrangą, nes 6 proc. per metus už paskolą yra mažiau negu 8 proc., sudarant lizingo sutartį.
Grynosios dabartinės vertės (NPV) metodas
Pagal grynosios dabartinės vertės metodą nuomininkas, nemokantis mokesčių, galėdamas gauti banko paskolą už 6 proc. per metus, esant anksčiau apibrėžtoms pradinėms sąlygoms, vertina savo potencialią naudą šiuo principu.
Iš pateikto pavyzdžio (4 lentelė) matome, kad esant 6 proc. per metus palūkanų normai už banko paskolą, įrangos kaina yra panaši kaip būsimų nuomos mokesčių dabartinė vertė, todėl lizingas yra naudingas. Taigi, nuomininkas sudaręs lizingo sutartį, turėtų 69 Lt didesnę naudą negu pasiskolintų 1.000 Lt ir už tą paskolą pirktų įrangą.
Diskonto norma pateikta, skaičiuojant NPV metodu, yra ta pati, kaip ir palūkanų norma už banko paskolą.
Nuomininkas – mokesčių mokėtojas pagal grynosios dabartinės vertės metodą savo potencialią naudą vertina šiuo principu.
4 lentelė
Pinigų srautai, gaunami skaičiuojant NPV metodu
Data Nuomos mokesčiai, Lt Diskonto norma (6 % per metus) Dabartinė vertė (2001.12.31), Lt
2002.12.31 400 0,943 377
2003.12.31 400 0,889 356
2004.12.31 400 0,839 336
Bendra visų nuomos mokesčių dabartinė vertė
Dabartinė įrangos kaina
NPV – nauda iš lizingo 1069
1.000
(69)
Kai nuomininkas yra mmokesčių mokėtojas, diskonto norma apskaičiuojama kitu principu negu tuomet, kai nuomininkas nemoka mokesčių (tuomet diskonto norma lygi palūkanų už banko paskolą normai).
Kadangi praeina tam tikras laiko tarpas nuo palūkanų mokėjimo iki mokesčių sumažinimo, tai diskonto norma nuomininkui – mokesčių mokėtojui nustatoma pagal šią formulę:
r2 = r1-r1 T/(1 + (r1 T))n (1.11)
r1 – palūkanų norma už paskolą prieš mokesčius, iš kurios išvedama grynoji norma
r2 – grynoji norma
T – mokesčių norma
n – mokesčių mokėjimo uždelsimas
Taigi, šiuo atveju, kai vidutinis mokesčių uždelsimas yra 18 mėn., bus apskaičiuojama taip:
r2 = 0,08-0,08 0,5/(1+(0,08 0,5))1,5 = 3,29 proc. per metus
Taigi, grynoji dabartinė vertė pateiktame pavyzdyje yra neigiama. Tai reiškia, kad nuomininkui būtų brangiau sudaryti lizingo sutartį, negu imti 1.000 Lt paskolą už 8 proc. metinių palūkanų ir pirkti įrangą.
5 lentelė
Pinigų srautai, gaunami skaičiuojant NPV metodu, kai nuomininkas mokesčių mokėtojas
Data Kaina/ (nuoma), Lt Įmokos (50%), Lt Iš viso, Lt Diskonto norma (3,29 proc. per metus) Dabartinė vertė, Lt (2002.12.31)
2002.12.31 1.000 – 1.000 1,000 1.000
2003.12.31 (400) (500) (900) 0,9259 (833)
2004.12.31 (400) 200 (200) 0,8574 (171)
5 lentelės tęsinys
2005.12.31 (400) 200 (200) 0,7938 (159)
(200) 100 (100) – (163)
Vertinant abiem metodais (EIR ir NPV), gavome tą patį rezultatą, t.y. esant nurodytoms sąlygoms, kai nuomininkas nėra mokesčių mokėtojas, jam labiau apsimoka sudaryti lizingo sutartį, o kai nuomininkas yra mokesčių mokėtojas – imti banko paskolą ir pirkti įrangą.
Tačiau kartais būna atvejų, kai, vertinant EIR ir NPV metodais, ggaunami skirtingi rezultatai. Tuomet turėtų būti labiau atsižvelgiama į NPV metodą.
Lizingo potencialiosios naudos nuomotojui įvertinimo metodai
Nuomotojo požiūriu įrangos pirkimas lizingui turi daugumą paskolos charakteristikų, todėl, ir sudarant lizingo sutartį, nuomotojui svarbiausia nustatyti efektyvias palūkanų normas.
Įvertinimui naudojami du pagrindiniai metodai:
1. Vidinio pelningumo (IRR) metodas;
2. Dualios pelningumo normos (DRR) metodas.
Vidinio pelningumo (IRR) metodas
Lizingo potencialios naudos nuomotojui įvertinimui bus naudojamos tos pačios pradinės sąlygos, kaip ir nuomininko atveju.
Apskaičiavimas šiuo metodu yra identiškas nuomininko potencialios naudos apskaičiavimui pagal IRR metodą, tik pinigų srautai bus atvirkštiniai ( 6 lentelė).
6 lentelė
Pinigų srautai, gaunami skaičiuojant IRR metodu
Data Kaina/ (nuoma), Lt Palūkanos
(8 %./m), Lt Įmokos (50%), Lt Pinigų srautas
Metinis, Lt Bendras, Lt
02.12.31 (1.000) – – (1.000) (1.000)
03.12.31 400 (176) 500 724 (276)
04.12.31 400 (49) (112) 239 (37)
05.12.31 400 (7) (176) 217 180
06.12.31 – 32 (196) (164) 16
07.12.31 – – (16) (16) –
200 (200) – – –
Esmė yra ta, kad lizingo sutarties galiojimo metu nuomotojas, po metų nuo sutarties pradžios pradėjęs gauti nuomos mokesčius, dvejus metus gali reinvestuoti gautas sumas. Šio metodo trūkumas yra tai, kad daroma prielaida, jog reinvestuotos lėšos uždirba tokį patį pelną kaip pats lizingas, nors realiai lėšos labai retai reinvestuojamos su ta pačia pelno norma.
Taigi, tikslesniam įvertinimui buvo sukurtas dualios pelningumo normos (DRR) metodas.
Dualios pelningumo normos (DRR) metodas
Šio metodo pagrindinis skiriamasis bruožas yra tai, kad iš anksto numatoma palūkanų norma, kuri bus gauta už reinvestuojamas lėšas ir kuri paprastai yra žymiai mažesnė negu laukiama pelno norma iš lizingo.
Tarkime, turime tas pačias sąlygas,
kai ir vertinant IRR metodu, tik daroma prielaida, kad pelno norma už reinvestuojamas lėšas yra 7 proc. per metus. Tuomet nuomotojo pinigų srautai atrodys taip:
7 lentelė
Pinigų srautai, gaunami skaičiuojant DRR metodu
Data Kaina/ (nuoma), Lt Palūkanos (8 %/m) reinvestuojamos lėšos (5 %) Įmokos
(50 %), Lt Pinigų srautas
Metinis, Lt Bendras, Lt
02.12.31 (1.000) – – (1.000) (1.000)
0312.31 400 (166) 500 734 (266)
04.12.31 400 (44) (117) 239 (27)
05.12.31 400 (4) (178) 218 191
06.12.31 – 14 (198) (184) 7
07.12.31 – – (7) (7) –
200 (200) – – –
Taigi, duali pelningumo norma yra 7 proc. per metus, t.y. 1 proc. mažiau negu 8 proc. IRR. Duali pelningumo norma atspindi maksimalią palūkanų normą, kurią nuomotojas gali mokėti už finansinius išteklius, nepatirdamas nnuostolio (įvertinant ir numatytą pelną už reinvestuojamas lėšas). Jeigu nuomotojas turi pigesnį finansavimo šaltinį negu duali pelningumo norma, tas skirtumas bus jo pelnas. Pavyzdžiui, jeigu nuomotojas turės finansinio kapitalo šaltinį savo investavimui į lizingą už 6 proc. per metus, jo bruto pelnas 1 proc. (7% – 6% = 1 %).
2. LIZINGO VAIDMUO LIETUVOS IR TARPTAUTINIAME PREKYBOS SKATINIME
2.1 Lizingo operacijų raida ir plėtra pasaulyje
Šiuolaikine prasme, lizingo operacijos pradėjo vystytis 19 amžiuje. Anglijos industrinės revoliucijos laikais tekstilės fabrikai, įsikūrę Šiaurės Anglijoje, eksportavo ssavo gaminius į Šiaurės Ameriką. Šie tekstilės fabrikai paskirdavo savo agentus, kad pastarieji parduotų jų pagamintą produkciją Amerikoje, gautų pinigus už pardavimus ir persiųstų tuos pinigus atgal į Angliją. Laikui bėgant, “lizingų” ryšiai tapo glaudesni su Amerikos klientais, nei su ssavo darbdaviais Anglijoje. Amerikos pramonė augo ir agentai vis labiau specializavosi vidaus prekyboje, o ne importo operacijose. Prekyba tekstilės gaminiais tebeužėmė žymią dalį lizingo operacijų apyvartoje. Agentų teikiamų paslaugų vis daugėjo, pelnas, gaunamas iš komisinių, tapo gerokai mažesnis už pelną, gaunamą iš klientų amerikiečių inkasuojant, draudžiant kreditus ir atliekant kitas operacijas.
Vystantis bankininkystei, lizingo paslauga įgavo naują atspalvį – prekybinio tarpininkavimo funkcijas papildė apyvartinio kapitalo kreditavimo sistema. Agentų pelnams tapus pakankamai dideliems, jie pradėjo patys finansuoti anglų – amerikiečių prekybą, sumokėdami anglų tiekėjams už eksportuotą produkciją. Ilgainiui jie ėmė vis labiau orientuotis į prekybos finansavimo ir pinigų surinkimo operacijas nei į patį prekių išvežiojimą [54].
Europos šalyse pinigų surinkimas pagal nurodytas sąskaitas buvo naudojamas taip pat nuo seno. Įgaliojimas tą daryti buvo įįrodomas gana paprastai – pateikus pirkėjui atitinkamos sąskaitos kopiją. Tokia paslauga ryškiai išaugo 20 a. 6-ajame dešimtmetyje, ypatingai Didžiojoje Britanijoje. 7-ojo dešimtmečio pradžioje buvo perimta amerikiečių patirtis ir paslauga įgavo šiuolaikinio “lizingo” reikšmę [21].
Taigi, jau 8- ajame dešimtmetyje lizingo paslauga tapo pilnaverčiu komercinio kredito pakaitalu. Tai lėmė dideli infliacijos tempai bei ekonomikos nestabilumas pasaulio šalyse. Daugelyje šalių, kuriose egzistavo rinkos ekonomika, nepasitvirtino vekselio formos atsiskaitymai, kadangi jie ne visada garantuodavo savalaikį lėšų sugrįžimą bei pagrindinių išlaidų, susijusių su gamyba, ppadengimą. Todėl gamintojams tuo metu debitorinis įsiskolinimas tapo viena svarbiausių bei aktualiausių problemų, kuriai spręsti vis daugiau įmonių pasitelkdavo lizingą.
Svarbiu žingsniu lizingo vystyme tapo Unidroit konvencijos dėl tarptautinio lizingo (The Unidroit Convention on International leasing) pasirašymas 1988 metų gegužės mėnesį Otavoje, dėl tarptautinės finansinės nuomos. Šioje konvencijoje buvo nustatyti teisiniai principai, kuriais remiantis vykdomos tarptautinio lizingo operacijos, ir kurie iš esmės tapo teisiniu pagrindu šias operacijas vykdančių lizingo kompanijų veiklai visame pasaulyje. Tačiau čia susiformavo dvi nuomonės dėl finansinės nuomos. Vieni šalininkai teigia, kad finansinė nuoma yra ne kas kitas kaip tam tikra nuomos rūšis. Kiti, apie finansinę nuomą reikėtų kalbėti kaip apie savarankišką trišalį sandorį ir pabrėžti šių santykių komplekso santykį „nedalomumą“. Šios nuomonės trūkumas, mano manymu, yra tas, kad naudojantis šiuolaikinės teisės teorijos priemonėmis sunku nuosekliai paaiškinti, kaip trišalis finansinės nuomos sandoris gali tuo pat metu būti sudarytas iš kitų dviejų sutarčių. Antroji nuomonė yra labai naudinga nagrinėjant finansinės nuomos santykių esmę, aiškinant nuosavybės teisės ekonomine ir teisine prasme padalijimą bei atskleidžiant lizingo davėjo finansinį interesą, tuo tarpu pirmosios nuomonės galima laikytis sprendžiant formalaus finansinės nuomos sutartinių santykių klasifikavimo klausimą, tai yra bandant finansinę nuomą tam tikrų sutartinių santykių rūšiai siekiant pritaikyti atitinkamas teisės normas [55]. <
Iki 9-ojo dešimtmečio lizingas iš esmės buvo naudojamas tik Europoje ir Amerikoje. Tuo tarpu Pietryčių ir Rytų Azijoje pagrindinis finansinis instrumentas, užtikrinantis mokėjimus iš prekybos, buvo akredityvas. Tačiau spartus Europos ir Amerikos ekonomikos vystymasis pakeitė šią situaciją. Noras konkuruoti ir plėsti savo prekybą su šiais regionais atvedė lizingą ir į Azijos žemyną. Prie to nemažai prisidėjo ir aktyvi FCI bei IFG veikla šiame regione. Šiandien lizingas Azijoje yra viena pagrindinių prekybos finansavimo formų.
Paskutiniame 20-ojo amžiaus dešimtmetyje lizingo operacijos pradėtos vykdyti ir šiuo metu sparčiai vystosi buvusiose sovietinėse Centrinės ir Rytų Europos šalyse, tame tarpe ir visose Baltijos šalyse.
6 paveiksle pavaizduota lizingo apimčių dinamika per paskutinius 25 metus. Kaip matome, iki 9-ojo dešimtmečio lizingo apimtys nepasižymėjo dideliu augimu. Tokią situaciją didžiąja dalimi sąlygojo trys priežastys. Visų pirma, tai gana menkas lizingo paplitimas geografiniu požiūriu: tuo metu lizingo operacijos iš esmės buvo vykdomos tik Amerikoje ir Europoje. Antra, lizingo paslaugas tuo metu siūlė tik specializuotos lizingo kompanijos, tuo tarpu bankai prekybai finansuoti naudojo kitus finansinius instrumentus. Trečia, skirtingas lizingo interpretavimas atskirose pasaulio šalyse kliudė tarptautinio lizingo vystymuisi [55].
Situacija pasikeitė 9-ojo dešimtmečio antroje pusėje, kuomet lizingo operacijos pradėtos taikyti Azijos šalyse, turinčiose didelį prekybinį potencialą. Lizingo atėjimą į šį regioną didžiąja dalimi ssąlygojo Azijos šalių (visų pirma Japonijos ir Pietryčių Azijos šalių) noras konkuruoti ir plėsti savo prekybą su Europos ir Amerikos šalimis bei aktyvi tarptautinių lizingo organizacijų (FCI ir IFG) veikla šiame regione.
Be to, tuo metu lizingo teikėjų gretas papildė bankai, turintys gerokai didesnius finansinius išteklius nei specializuotos lizingo kompanijos. To dėka, lizingas tapo labiau vertinamas ir priimamas kaip sudėtinė finansinio sektoriaus dalis (Finansinis sektorius – tai visos įmonės, kurios
6 pav. Pasaulio lizingo apimčių dinamika 1981-2003 metais [Šaltinis 46]
atlieka finansinį arba piniginį tarpininkavimą ir pagalbinę finansinę veiklą. Jį sudaro: centrinis bankas; kitos indėlių įmonės ir bendrovės; draudimo įmonės ir bendrovės bei pensijų fondai; finansinės pagalbinės įmonės ir bendrovės; kiti finansiniai tarpininkai (išskyrus draudimo įmones ir bendroves bei pensijų fondus).
Šiuo metu bankai bei jų dukterinės kompanijos dominuoja lizingo paslaugų teikėjų tarpe. Tai ypač ryškiai pasireiškia Amerikoje, kur beveik visas pagrindines lizingo kompanijas valdo bankai.
1988 metais Otavoje pasirašyta Unidroit konvencija dėl tarptautinio lizingo, nustačiusi teisinius principus, kuriais remiantis vykdomos tarptautinio lizingo operacijos, ir kurie iš esmės tapo teisiniu pagrindu lizingo kompanijų veiklai visame pasaulyje. Tai buvo svarbus žingsnis tarptautinio lizingo operacijų vystymesi . Daugelyje užsienio valstybių tiesioginis lizingas laikomas finansine nuoma. Dėl atskirų nuostatų, susijusių su rizikos, atsakomybės
ir išlaidų tarpusavio paskirstymu tiesioginio lizingo atveju šalys gali susitarti, todėl taikyti pavienes finansines nuomos reguliavimo nuostatas čia tikrai nėra taip tikslinga ir reikalinga [55].
Nors tarptautinio lizingo augimo tempai yra dideli, šiuo požiūriu tarptautinis lizingas ilgą laiką nusileido vidiniam, tačiau nuo 2001 m, lyginant su 2000 m, situacija pasikeitė. Antai, 1999 m tarptautinio lizingo apimtys, lyginant su 1999 m, išaugo 20 proc., , o vidinio lizingo apimtys – 21 proc. Tačiau 2001 metais tarptautinio lizingo apimtys, lyginant su 2000 metais, iišaugo 8 proc., tuo tarpu vidinio lizingo apimtys padidėjo 6 proc.. Tokią situaciją galima paaiškinti tuo, kad beveik 4/5 pasaulio lizingo kompanijų nėra nei vienos iš tarptautinių lizingo organizacijų narėmis, todėl negali naudotis jų sukurto lizingo kompanijų tinklo teikiamais privalumais. Todėl joms sunku pritaikyti tarptautiniam lizingui parankiausią dviejų faktorių sistemą. Kaip matysime toliau, tarptautinių lizingo organizacijų narių skaičiai atspindi priešingas tendencijas.
Siekiant išsamiau apžvelgti lizingo vystymąsi pasaulyje, mano manymu, yra prasminga palyginti lizingo padėtį bei vystymosi tendencijas skirtinguose pasaulio regionuose. 8 llentelėje matyti, kaip pastaraisiais metais augo lizingo apimtys atskiruose regionuose.
8 lentelė
Lizingo apyvartos pasiskirstymas pagal pasaulio regionus 1998-2003 metais (mlrd. EUR) [46]
Mlrd.EUR 1998 1999 2000 2001 2002 2003
Europa 295,780 352,232 414,392 474,175 501,484 513,478
Amerika 85,521 131,265 144,240 155,066 167,023 177,925
Azija ir Australija 4,198 5,470 5,655 5,801 6,001 6,954
Afrika 65,203 84,041 77,285 85,152 92,365 106,452
Viso: 450,702 573,008 641,572 720,194 766,873 804,809
7 paveiksle atsispindi atskirų žemynų dalies bendroje pasaulio lizingo operacijų apyvartoje didėjimas. Čia išryškėja Europos pranašumas prieš kitus žžemynus, tame tarpe ir prieš Ameriką, kur lizingo operacijos pradėtos taikyti anksčiausiai. Kaip matome, Europos šalių lizingo apyvarta 2003 metais siekė 513 mlrd. EUR (66 proc. pasaulio rinkos), tai yra buvo trigubai didesnė nei Amerikoje – 177 mlrd. EUR (22 proc. pasaulio rinkos). “World Leasing Yearbook ” pateikia dvi šios sėkmės priežastis kurios lėmė lizingo paslaugų sėkmę šiame žemyne. Pirma, Amerikoje lizingas tradiciškai buvo siūlomas gamintojams ir prekiautojams tekstilės srityje, tuo tarpu, kai Europoje ši paslauga buvo taikoma platesniu spektru – įvairių šakų gamintojams ir prekiautojams. Antra priežastis nurodoma ta, kad Europoje vidinio lizingo sutartys dažnai buvo sudaromos, neįtraukiant sąlygos dėl rizikos nuo blogų skolų apdraudimo. Tai supaprastino lizingo procedūras ir buvo naudinga verslui, kuris riziką dėl nemokių klientų ilgą llaiką laikė nereikšminga [66].
Spartus augimas paskutiniais metais pastebimas ir Azijoje, kur lizingo apimtys keletą metų iš eilės augo po 2,5 proc. per metus. Didžiausią pagreitį lizingo operacijos įgauna šio regiono finansų centruose: Honkonge, Pietų Korėjoje, Singapūre, Tailande, Filipinuose. Taip pat gana plačiai lizingo operacijos taikomos kai kuriose Afrikos šalyse. Nors šio regiono lizingo apimtys sudaro vos 1 proc. bendros pasaulio lizingo apyvartos, jų augimo tempai yra gana dideli. Tai leidžia tikėtis, kad Afrikos šalių svoris bendroje pasaulio lizingo apimtyje artimiausiu mmetu gali padidėti.
7 pav. Lizingo apyvartos pasiskirstymas pagal pasaulio regionus 1998-2003 metais mlrd.EUR [Šaltinis 55]
Iš 9 lentelėje ir 7 paveiksle pateikiamų duomenų matome, kad tarptautinio lizingo rinkoje Europos šalių dominavimas yra ypatingai ryškus. 2003 metais Europos lizingo kompanijoms teko net 66 proc. lizingo apimčių. Tai visų pirma galima paaiškinti aktyviu lizingo operacijų taikymu šių šalių tarpusavio prekyboje bei Europos faktorių aktyviu dalyvavimu tarptautinių lizingo organizacijų veikloje.
9 lentelėje ir 8 paveiksle pateikti duomenys, kaip lizingo rinkoje pasiskirsto vidinio ir tarptautinio lizingo apimtys. Nagrinėjant bendrą situaciją pasaulyje matome, kad Europoje didesnė apyvartos dalis yra vidinio lizingo ir sudaro 92 proc. visos Europos lizingo apimties. Panašiai ir Amerikoje, didesnę lizingo apyvartos dalį sudaro vidinis lizingas ir tai yra 96 proc. visos lizingo apyvartos Amerikoje.
Svarbu pastebėti, kad Azijos šalių indėlis į tarptautinio lizingo plėtrą yra taip pat didelis. Tarptautinio lizingo apimtys šiame regione 2003 metais sudarė 10 proc. bendrų pasaulio apimčių ir beveik prilygo Amerikos šalims.
9 lentelė
Lizingo apyvarta pagal pasaulio regionus 2003 metais (mlrd.EUR) [55]
Mlrd.EUR Vidinis lizingas Tarptautinis lizingas Lizingas iš viso
Europa 436,674 37,501 474,175
Amerika 149,330 5,736 155,066
Azija ir Australija 80,239 4,913 85,182
Afrika 5,662 0,139 5,662
Pasaulis iš viso 671,905 48,289 720,194
S
8 pav. Lizingo apyvartos pasiskirstymas pagal pasaulio regionus 2003 metais (Mlrd.EUR) [ 55]
Nagrinėjant lizingo apyvartos pasiskirstymą pagal pasaulio šalis, pastebime, kad 10 didžiausias apimtis turinčių valstybių valdo net 86 pproc. pasaulinės lizingo rinkos (10 lentelė). Tokia ryški koncentracija rodo vis dar santykinai žemą lizingo išsivystymo lygį kitose pasaulio valstybėse. Kaip matyti aiškios lizingo lyderės pasaulyje yra JAV ir Didžioji Britanija, kurioms tenka daugiau kaip 1/3 bendros pasaulio lizingo apyvartos, būtent šios valstybės buvo lizingo pradininkėmis pasaulyje. Taip pat dideles lizingo apimtis yra pasiekusios Italija, Japonija ir Prancūzija.
Nagrinėjant tarptautinio lizingo apyvartų pasiskirstymą pagal šalis, pastebima šiek tiek kitokia lyderių eilė (11 lentelė). Lyderė kaip ir bendrose lizingo apimtyse išlieka Didžioji Britanija. Antroje vietoje – Vokietija, o trečioje vietoje atsiduria Olandija. Tai rodo, kad būtent šių valstybių bendros lizingo apimties didesnę dalį sudaro tarptautinis lizingas, kas rodo, kad šios šalys intensyviai vykdo tarptautinę prekybą.
10 lentelė
Didžiausias lizingo apimtis turinčios valstybės 2003 metais (mlrd. EUR) [55]
Bendra lizingo
apyvarta Mlrd.EUR Dalis pasaulio
apyvartoje, proc. Vietinio lizingo
apyvarta Mlrd.EUR Dalis pasaulio
apyvartoje, proc.
1 Didž. Britanija 181.365 19 132.280 20
2 JAV 152.365 18 125.000 19
3 Italija 135,000 17 120.000 18
4 Prancūzija 76.894 9 63.800 9
5 Japonija 60.752 9 60.752 9
6 Vokietija 36.478 4 60.752 3
7 Ispanija 31.082 3 22.914 3
8 Olandija 27.954 3 22.900 2
9 Brazilija 16.894 2 13.200 2
10 Portugalija 19.579 1 11.000 1
Iš viso 741.973 86 9.850 87
Pasaulis iš viso 804.809 100 581.696 100
671.905
11 lentelė
Didžiausias tarptautinio lizingo apimtis turinčios valstybės 2003 metais (mlrd. EUR) [55]
Tarptautinio lizingo Dalis pasaulio
apyvarta Mlrd. EUR apyvartoje, proc.
1 Didž. Britanija 7,560 16
2 Vokietija 6,459 13
3 Olandija 5,600 12
4 Italija 5,000 10
5 JAV 4,000 8
6 Prancūzija 4,000 8
7 Vokietija 2,050 4
8 Taivanis 1,980 4
9 Belgija 1,500 3
10 Kanada 1,300 3
Iš viso 39,449 82
Pasaulis iš viso 48,289 100
Analizuodama lizingo apimtis atskirose pasaulio šalyse, magistrantė įrodė, kad Europos valstybės dominuoja pagal lizingo apimtis. Į dešimties didžiausių tarptautinio lizingo teikėjų sąrašą patenka net 6 Europos valstybės. Tarptautinio lizingo atveju taip pat pastebima didelė koncentracija keliose valstybėse: pirmaujančių ššalių dešimtukui tenka net 82 proc. pasaulinės tarptautinio lizingo apyvartos.
Svarbu pastebėti, kad tarptautinio lizingo svoris bendroje lizingo apyvartoje, o tuo pačiu jo vaidmuo, skirtingose pasaulio šalyse yra labai skirtingas (9 paveikslas).
9 pav . Tarptautinio lizingo dalis bendroje kai kurių pasaulio šalių lizingo apyvatoje 2003 metais [55]
Pirmaujančiose pagal tarptautinio lizingo apimtis Didžiojoje Britanijoje 2003 metais tarptautinio lizingo teko tik 5 proc., Italijoje – 4 proc., Prancūzijoje – 6 proc., pasaulio lizingo lyderės JAV – vos 3 proc., o Japonijoje – tik 1 proc. bendros lizingo apyvartos. Ši dalis ženkliai didesnė kitų tarptautinio lizingo lyderių tarpe: Turkijoje – 27 proc., Olandijoje – 30 proc., Vokietijoje – 22 proc., Danijoje – 34 proc., Belgijoje – 17 proc.
Tačiau didžiausią vaidmenį tarptautinis lizingas vaidina nedidelėse bei besivystančiose šalyse. Antai, Singapūre šis rodiklis yra 15 proc., Honkonge – 33 proc., Tunise – 17 proc., Taivanyje – 38 proc., Rumunijoj – 86 proc., Izraelyje net 89 proc., o Islandijoje vykdomos tik tarptautinio lizingo operacijos. Tokią situaciją galima būtų paaiškinti tuo, kad daugelio šių šalių vidinio vartojimo potencialas nėra didelis, todėl gamyba yra smarkiai orientuota į eksportą, ekonominis vystymasis didžiąja dalimi priklauso nuo eksporto vystymosi tempų. Šiuo atveju lanksčių užsienio
prekybos finansavimo ir rizikos mažinimo priemonių poreikis yra ypatingai didelis.
Tai pasakytina ir apie Rytų ir Centrinės Europos valstybes, kuriose lizingas pradėtas taikyti bene vėliausiai, tačiau pasižymi sparčiais augimo tempais. Tarptautiniam lizingui čia tenka itin svarbus vaidmuo: Vengrijoje jam tenka 25 proc., Čekijoje – 22 proc., Slovėnijoje – 27proc., Slovakijoje – 33 proc., Rumunijoje – net 86 proc.
Centrinės Europos rinkos – santykinai naujos lizingui, tačiau Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir Slovėnijoje veikia puikiai organizuotos lizingo kompanijos, sugebančios valdyti ir vidinius, iir tarptautinius sandorius. Nors lizingo sąvoka šiame regione vis dar painiojama su blogų skolų administravimu, lizingas, teikiamas Vakarų Europos faktorių įkurtų bendrų įmonių, įžengia į daugelį pramonės ir prekybos sričių.
Rytų Europoje sparčiausias lizingo vystymasis pastebimas Baltijos šalyse, ypatingai Estijoje. Nors lizingo operacijos čia pradėtos vykdyti vos prieš kelis metus, jau pasiektos nemažos jų apimtys.
2.2. Lietuvos lizingo rinkos analizė
Teorinėje dalyje darbo autorė išaiškino lizingo esmę, pateikė formules kaip apskaičiuojamos įmokos. Toliau magistrantė pateikia lizingo rinkos analizę Lietuvoje. Lietuvoje lizingo bendrovės ppradėjo steigtis 1995 metais. Plečiantis lizingo veiklai Lietuvoje išryškėjo pagrindinės, dažniausiai naudojamos lizingo rūšys – tai finansinis bei veiklos lizingas. Lietuvos lizingo bendrovių veiklą reglamentuoja: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas, LLietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl išsinuomoto ir išnuomoto turto finansinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“ [5].
Siekdami sutvarkyti šios veiklos teisinę bazę, didžiausių lizingo bendrovių vadovai įregistravo Lietuvos Lizingo Asociaciją (LLA). Pagal įmonių registrą apie 1100 įmonių tarp kitų savo veiklos rūšių nurodė ir lizingą. Tačiau į LLA atviras kelias tik toms, kurios iš lizingo veiklos per metus gauna ne mažiau kaip 70 proc. bendrųjų pajamų. LLA vienija šiuo metu septynis narius, trys iš jų yra užsienio bankų dukterinės kompanijos.
Iš 12 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad kiekvienais metais lizingo portfelis auga. Palyginus 2000 metus su 2004 metais visų bankų metinės apyvartos. žymiai išaugo (išskyrus Parex banką) po kelis kartus. Mano nuomone, vvisos įmonės dabar dirba labai panašiomis sąlygomis. Bet iš tikrųjų jos ne vienodos. Tik lyderės gali pritraukti itin stambias bendroves, pavyzdžiui, “Lietuvos telekomą”, “Lietuvos dujas”, ir pan. Nors dabar lizingo rinka dar auga, tačiau kiekviena bendrovė savo dalį rinkoje gali laimėti tik atėmus ją iš kitos.
Lizingo veikla, kasmet didina teikiamų paslaugų asortimentą, gerina finansavimo sąlygas, didina vartotojų skaičių bei užima rinką. (žr.lentelė nr.12) . Tolesnis lizingo veiklos augimas ir plėtojimas sietinas su valdžios pastangomis skatinti ūkio subjektų investicijas į tturtą, įsigyjama lizingo būdu, sudaryti sąlygas toliau plėtoti savo verslą. [19]
10 pav. Lietuvos lizingo rinkos pasiskirstymas pagal portfelį. [Šaltinis 56]
12 lentelė
Lietuvos lizingo rinkos dalis pagal portfelį [56]
2000 2001 2002 2003 2004
mln. Lt proc. mln. Lt proc. mln. Lt proc. mln. Lt proc. mln.Lt proc.
Hanza Lizingas 299,6 42,76 493,3 44,01 730,2 41,78 968,2 35,90 1366,2 35,15
Hermis lizingas – – – – – – – – – –
Baltijos autolizingas – – – – – – 46,7 1,73 – –
LTB lizingas 45,9 6,56 – – – – – – – –
NORD/LB lizingas 20,2 2,89 44,2 3,94 76,1 4,35 138,9 5,15 221,6 5,70
Nordea Finance Lithuania – – 16,4 1,46 39,6 2,27 51,1 1,89 99,6 2,56
Parex lizingas 41,9 5,98 24,1 2,15 13,9 0,80 8,7 0,32 3,8 0,10
Sampo banko lizingas – – 15,7 1,40 59,1 3,38 152,6 5,66 280,8 7,22
Snoro lizingas – – 42,8 3,82 119,0 6,81 152,1 5,64 194,9 5,01
Šiaulių banko lizingas – – 20,0 1,78 30,0 1,72 35,8 1,33 42,3 1,09
Tallinna Pank Leasing Vilnius – – – – – – – – – –
Ūkio banko lizingas 10,9 1,55 29,8 2,66 56,8 3,25 81,2 3,01 125,8 3,24
VB lizingas 282,0 40,26 434,4 38,76 622,9 35,64 976,4 36,21 1480,1 38,08
Afin Baltica – – – – – – 71,5 2,65 53,2 1,37
Medicinos banko lizingas – – – – – – 13,4 0,5 18,5 0,48
* Iš viso: 700,5 100,00 1120,7 100,00 1747,6 100,00 2696,6 100,00 3886,8 100,00
Iš 12 lentelėje pateiktų duomenų, darbo autorė padarė tokią išvadą, kad visų bankų lizingo portfelis per penkis metus padidėjo 5-6 kartus (išskyrus LTB lizingas, Parex lizingas) .
Lizingas ypač populiarėja pastaruoju metu, tačiau tai yra pakankamai naujas, neturinti didelės patirties finansavimo būdas Lietuvoje. Naudojantis šia priemone vis dar susiduriama su tam tikromis problemomis (dėl neišsivysčiusios ekonominės politikos lizingo gavėjai dažnai renkasi pigesnes, ne naujas technologijas, įrenginius, aparatūrą. Tai stabdo ūkio plėtrą, kurios galima būtų tikėtis įsigijus ir panaudojus modernesnius ir brangesnius įrenginius. Inovatyvumo problemą spręsti reikėtų dviem aspektais: lizingo sandorių informaciniu aprūpinimo tobulinimu ir finansavimo didinimu). Šias problemas reikėtų spręsti, atsižvelgiant į kitų šalių, turinčių seną lizingo veiklos praktiką, patirtį. Lizingo vystymuisi palengvinti reikėtų šią priemonę įforminti teisiškai, sukuriant teisinę lizingo bazę, išsprendžiant visas lizingo praktines problemas.
Lietuvoje paplitusios dvi lizingo rūšys: finansinis ir veiklos. Šių lizingo rūšių pasiskirstymą tarp lizingo bendrovių pateiksiu 113 lentelėje.
13 lentelė
Lietuvos lizingo portfelio struktūra (mln. Lt) [56]
Pagal lizingo rūšį: 2000 2001 2002 2003 2004
Finansinis lizingas 648,5 1069,2 1659,9 2488,8 3642,7
Veiklos lizingas 31,8 51,5 87,7 207,8 244,1
Iš viso: 680,3 1120,7 1747,6 2696,6 3886,8
Pagal turto rūšį: 2000 2001 2002 2003 2004
Kilnojamasis turtas 543,7 910,8 1439,1 2239,1 3175,5
Nekilnojamasis turtas 136,6 209,9 308,5 457,5 711,3
Nematerialusis turtas 0,012 0,792 – – –
Iš viso:* 680,3 1120,7 1747,6 2696,6 3886,8
Kilnojamasis turtas:
1. Pramonės įranga ir įrengimai 170,7 262,3 397,5 553,8 815,2
2. Org. technika ir biuro technika 16,0 39,7 76,2 84,7 91,4
3. Kelių transporto priemonės 189,7 286,7 467,2 774,1 1143,2
4. Lengvieji automobiliai 145,7 215,7 297,9 510,7 720,1
5. Laivai, lėktuvai ir geležinkelių riedmenys 6,8 4,9 2,3 30,0 35,8
6. Kitas turtas 14,8 100,7 198,0 285,8 369,8
Pagal 13 lentelės duomenis, darbo autorė pateikia tokias išvadas:
• Pagal turto rūšį –kilnojamasis turtas 2004 m. sudarė 81,7 proc. arba 3175,5 mln. Lt lizingo portfelio, o nekilnojamasis turtas – 18,3 proc. arba 711,3 mln. Lt.
• Pagal lizingo rūšį – finansinis lizingas 2004 m. lyginant su 2000 m. išaugo 2994,2 mln. Lt arba 17,8 proc.; veiklos lizingas – 212,3 mln. Lt arba 13,8 proc..
Kliento pageidavimu lizingo terminą galima pratęsti. Tam reikalinga papildomai įvertinti turtą.
Augantis šalies ūkis, teigiami vartotojų lūkesčiai bei didėjantis vartojimas, mažos palūkanos, stipri bankų ir lizingo bendrovių konkurencija klientams suteikia galimybių skolintis vis geresnėmis sąlygomis. Tai matyti, kad lizingo rinka pernai išaugo išaugo 40proc. (mažesni administravimo mokesčiai, pradinės įmokos ir palūkanos, daugiau papildomų paslaugų ir partnerių teikiamos nuolaidos – degalinių kortelės, prekybos centrų nuolaidos – sudaro vis geresnes sąlygas skolintis. Magistrantė mano, kkad pagrindiniai lizingo rinkos segmentai auga tolygiai, kiek į priekį šoktelėjo lengvųjų automobilių ir nekilnojamojo turto juridiniams asmenims lizingas. Didžiosios lizingo bendrovės – „Hansa lizingas“, „Sampo banko lizingas“, „VB lizingas“ – siūlo ir transporto priemonių, ir įrenginių, ir nekilnojamojo turto lizingą, tačiau nesiverčia smulkiuoju lizingu bei kortelių su mokėjimo kreditu teikimu. Ties smulkiuoju lizingu specializuojasi „Snoro lizingas“ bei „Ūkio banko lizingas“.
Nors draudimo įmonės teigia, jog lizingas stambesniais (pavyzdžiui, 20000 – 30000 Lt) projektais su bankų vartojimo kreditais beveik nekonkuruoja, tačiau palūkanų norma neišsišoko iš bendro lygio. Vidutinė palūkanų norma finansinio lizingo sutartims siekia 4 – 5 proc.. Lietuvos lizingo rinkoje palūkanų norma nepriklauso nuo turto rūšies (neįtraukiant vartojimo lizingo), todėl pelningumą didžiąja dalimi lemia projektų terminas, dydis bei nuostoliai dėl klientų nemokumo ar turto praradimo. Didesnės vertės bei ilgesnio termino projektai, yra pelningesni, tačiau atitinkamai ir jų rizika didesnė. Tačiau pagal analizę pastaraisiais metais lizingo portfelio kokybė tik gerėjo ir nuostolingumas buvo itn mažas. Beveik visos lizingo bendrovės priklauso bankų grupėms, o grupė savo viduje nesiekia konkuruoti turimais produktais ir paslaugomis. Lizingo bendrovės, užsiimančios smulkiu lizingu, dažniausiai su bankais konkuruoja ne kaina, o sąlygų lankstumu, greičiu, paslaugos prieinamumu tiesiai pas prekės pardavėją, skolinimo terminais. Dėl operatyvumo ir paprastumo
klientai sutinka už paslaugą mokėti brangiau, negu už vartojimo paskolą. Tačiau darbo autorė mano, kad smulkaus lizingo bendrovių didžiausias konkurentas ateityje – kreditinės kortelės su atidėtais mokėjimais. Gyventojai dažniausiai lizingą renkasi automobiliui įsigyti, o įmonės lizingą pasitelkia plėsdamos ir atnaujindamos gamybos įrangą, automobilių bei krovininio transporto parkus, statydamos ar įsigydamos nekilnojamąjį turtą. Ilgėjantys lizingo terminai ir paprastėjančios sąlygos skatina gyventojus įsigyti daugiau naują automobilių – kol kas Lietuvoje didesnę dalį nenaudotų automobilių vis dar perka įmonės. Lizingo bendrovių atstovai prognozuoja, jjog auganti ekonomika, optimistinis požiūris į ateitį ir toliau skatins žmones pirkti išsimokėtinai [70].
Veiklos lizingas Finansinis lizingas
Lizingo davėjas įsigyja lizinguojamąjį turtą
neturėdamas konkretaus kliento konkretaus kliento prašymu
Lizingo davėjo išlaidos dengiamos
Ne vieno nuomininko mokėjimais vieno nuomininko mokėjimais
Lizingo sutartis sudaroma
trumpesniam nei lizinguojamojo turto amortizacijos laikui trumpesniam arba lygiam lizinguojamam amortizacijos laikui
Lizinguojamo turto draudimu, priežiūra ir remontu rūpinasi
Lizingo davėjas Lizingo gavėjas
Turto sugadinimo, praradimo ar rinkos vertės netekimo rizika paprastai tenka
Lizingo davėjui Lizingo gavėjui
Lizinguojamas turtas
Lieka nuomotojo balanse, jis skaičiuoja nusidėvėjimą Įrašomas į lizingo gavėjo balansą, jis skaičiuoja nusidėvėjimą
Įmoką sudaro
Palūkanų suma, mokama uuž naudojimąsi išnuomotu turtu, ir mokestis už papildomas paslaugas. Mokėjimų suma didesnė nei finansinio lizingo atveju. Palūkanos už likusią neapmokėtą turto vertę ir apmokamos tam tikros lizinguojamo turto vertės dalis. Mokėjimų suma mažesnė nei veiklos lizingo atveju
Nauda susijusi su
Šiuolaikišku turto naudojimosi, kkuris gali būti pakeičiamas naujesniu Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įsigijimu, neturint tam pakankamai pinigų.
Lizingo termino pabaigoje
Sutartis gali būto pratęsiam, turtas grąžinamas. Nuosavybės teisė į lizinguojamajį turtą pereina lizingo gavėjui.
Arba turtas gali būti nupirktas už tikrąją rinkos kainą.
11 pav. Veiklos lizingo ir finansinio lizingo palyginimas [40]
Pagal 11 paveikslo pateiktas sąvokas, magistrantė padarė tokius veiklos lizingo privalumus lyginant su finansiniu lizingu:
• Paprastesnis atvaizdavimas apskaitoje. Lizingo atveju, turtas apskaitomas kliento balanse, į sąnaudas traukiamas turto nusidėvėjimas ir palūkanos;
• Veiklos nuomos atveju turtas apskaitomas lizingo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, kliento sąnaudas sudaro nuomos mokestis.
• Kartu su nuomos paslaugomis, klientui gali būti teikiamos automobilio draudimo bei techninės priežiūros paslaugos, kurių PVM yra įtrauktinas į PVM atskaitą. Nuomodamas turtą su papildomomis paslaugomis, klientas išvengia tų paslaugų administravimo (savalaikiai sutarčių pratęsimai, atsiskaitymai iir pan.) ir turi galimybę gan tiksliai planuotis visas su turtu susijusias išlaidas keliems metams į priekį.
• Paprastas ir greitas turto atnaujinimas – nuomos sutarčiai pasibaigus turtas grąžinamas lizingo bendrovei, jo vietoj išnuomojamas naujas. Grąžintino turto realizavimas yra ne kliento, o lizingo bendrovės rūpestis.
• Įsipareigojimas lizingo bendrovei pagal veiklos nuomos sutartis įmonės balanse neatvaizduojamas.
• Galimybė skatinti darbuotojus, siūlant jiems asmeniškai įsigyti turtą iš lizingo bendrovės nuomai pasibaigus [40].
Lietuvos lizingo asociacija skelbia, kad išperkamosios veiklos bendrovių rezultatai, išankstiniais duomenimis gerokai pranoko 2003 metų pprognozes – šalies šio sektoriaus rinka išaugo 47,8 proc. , bendrovių lizingo portfelis pasipildė 872 mln. Lt – iki 2,697 mlrd.Lt. Specialistų nuomone, išperkamosios nuomos rinkos plėtrą paskatino gerėjanti ekonominė padėtis – sparčiai plėtėsi pramonės, prekybos ir statybos sektoriai. Taip pat išaugo vidaus vartojimas, mažėjo palūkanos, pradinės įmokos, pailgėjo išsimokėjimo terminai [56].
2003 metais didėjo investicijos į technologinius įrenginius, padidėjo išperkamosios nuomos būdu įsigyjamų prekių – kelių transporto priemonių, nekilnojamojo turto, buities, vartojamų prekių, kompiuterinės technikos, paklausa.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 10 lizingo kompanijų. Iš kurių trys, tai yra UAB “Hanza lizingas”, UAB “VB Lizingas”, ir UAB “NORD/LB lizingas”, orientuojasi į stambių projektų išperkamąją nuomą. Pelningesnė yra smulkaus verslo rinka. Magistrantė pateikia pagrindinių lizingo bendrovių veiklos pagrindinius aspektus.
UAB “Hansa lizingas” pradėjo teikti paslaugą, pavadintą EGO. Tai nauja smulkiojo lizingo paslauga, skirta ilgalaikio naudojimo prekes padaryti prieinamas kiekvienam vartotojui. Pagrindinis privalumas yra siūlomas bendradarbiavimo variantas, kai lizingo objekto pardavėjui yra suteikta pačiam priimti sprendimus pagal kliento pateiktus dokumentus.
Dar viena nauja UAB ”Hansa lizingas” paslauga – ON – lizingas. Tai internetinė programa, padedanti pardavėjui greičiau aptarnauti vartotoją. Ši bendrovė smulkiojo lizingo paslaugą teikia ne tik fiziniams asmenims, bet ir įmonėms. Ji naudoja aktyvią reklamą, taip pat pritraukdama naujų klientų. Vienas iš privalumų yyra turto draudimas. Trūkumai: klientams, pageidaujantiems įsigyti prekę, reikalinga pristatyti nemažai dokumentų ir aukščiausia minimali finansuojamo turto suma yra 850 Lt [30].
UAB “Parex lizingas” privalumas – lizingo paslaugos įkainiai yra prieinami beveik visiems klientams, bei išperkamosios nuomos sąlygos – minimali finansuojamojo turto vertė yra 500 L [35].
UAB “Šiaulių banko lizingas”. Pagrindinis privalumas –paslaugų įkainiai bei siūlomi įvairūs bendradarbiavimo su pardavėjais variantai pritraukia vis daugiau šios paslaugos vartotojų, tai yra IN klientui gali būti suteikta ir lizingo įmonėje; prekė yra draudžiama, o pradinis įnašas yra mažas. Trūkumai: klientui, pageidaujančiam įsigyti IN prekę reikalingos nemažos pajamos, tai yra kiekvienam šeimos nariui iš šeimos pajamų atėmus lizingo įmoką turi likti 300 Lt. Kliento pajamos turėtų bent 500 Lt viršyti mėnesinės įmokos dydį.
UAB “Snoro lizingas” – nedidelė minimalaus finansuojamo turto suma (600 Lt). IN klientui suteikiama pristačius pasą, socialinio draudimo pažymėjimą. Su klientu išperkamosios nuomos sutartis įforminama per 30 min. trūkumas tas, kad yra nemaža minimali avansinė įmoka (20 proc.) ir nėra turto draudimo [33].
UAB “ Ūkio banko lizingas”, siekdamas padidinti lizingo sutarčių skaičių, naudoja įvairias rėmimo priemones, vykdo įvairias akcijas, kurių metu palankesnėmis sąlygomis lizingo paslaugos suteikiamos naujiems ir jau esamiems klientams. Nuo 2003 m. birželio klientams, kurie antrą ar trečią kartą nnaudojasi lizingo paslauga ir kurie prieš tai už lizingą mokėdavo laiku, pradėta taikyti 10 proc. palūkanų nuolaida. Įmonėms, kurios naudojasi lizingo paslauga nebe pirmą kartą, yra daromos įvairios nuolaidos, pavyzdžiui: nėra sutarties mokesčio ir pan.
UAB “VB lizingas” yra pirmoji Lietuvoje lizingo bendrovė, teikia finansinio ir veiklos lizingo paslaugas visoje Lietuvoje, turi atstovybes didžiuosiuose šalies miestuose, klientai aptarnaujami visuose Vilniaus banko filialuose ir klientų aptarnavimo skyriuose. Šių metų trečiojo ketvirčio duomenimis, „VB lizingas“ užėmė 38 proc. lizingo rinkos ir gerokai lenkė artimiausius konkurentus. Sumokėta lizingui vertės dengimo suma galima mažinti pelną prieš mokesčius (Pagal juridinių asmenų pelno mokesčio įstat. 21 str. „Investicijų lengvatos“), apskaitant tas vertės įmokas kaip investicijas. Finansavimo valiutą pasirinkus litus, visą infliacijos riziką prisiimа lizingo bendrovė. Taip pat Lietuvos lizingo rinkos lyderė – VB bendrovė “VB lizingas” – pirmoji šalyje pristatė lizingo su draudimu paslaugą. Nuo šiol bendrovėje lizingu įsigyjantys naują automobilį klientai galės naudotis viena paslauga vietoje dviejų – lizingu ir draudimu. Taip pat lizingo su draudimu privalumas – nemokama kvalifikuota teisinė pagalba įvykus ginčytinam draudimo įvykiui, minimali trančizė, remonto metu keičiamoms detalėms netaikomas nusidėvėjimas, draudimas nauja verte [31]. Darbo autorės nuomone, ateityje lengvųjų automobilių lizingo rinkos augimas spartės, o nauja paslauga, specialiai pagal lizingo naudotojų pageidavimą,
padės pritraukti dar daugiau klientų.
“SAMPO” banko lizingas su klientais sudaro 2 rūšių lizingo sandorius:
Finansinio lizingo sandorius. Šiuo atveju, pasibaigus lizingo sutarčiai, lizinguojamas turtas pereina Kliento nuosavybėn. Per išperkamosios nuomos laikotarpį klientas sumoka turto įsigijimo kainą su pridėtinės vertės mokesčiu bei palūkanas. Jei įmonė sudaro finansinio lizingo sandorį, tai lizinguojamas turtas įtraukiamas į įmonės balansą ir turtui skaičiuojamas nusidėvėjimas.
Finansinio lizingo būdu galima įsigyti įvairias transporto priemones (motociklus, automobilius, sunkvežimius, vilkikus) įvairią įrangą (biuro, gamybinę), nekilnojamąjį turtą. Dėl valstybei mokamo nnekilnojamojo turto mokesčio, nekilnojamojo turto lizingas vertingas tik įmonėms.
Veiklos lizingo (nuomos) sandorius. Nupirktas iš kliento pageidaujamas turtas ir perduodamas naudoti iki nustatyto termino. Pasibaigus sutarčiai, turtas grąžinamas. jei klientas pageidauja, jis gali nusipirkti turtą už likutinę jo vertę, kuri iš anksto nustatoma sutartyje.Jei įmonė sudaro veiklos lizingo sandorį, tai nuomos įmokos įtraukiamos į įmonės sąnaudas [36].
NORD/LB lizingas įsitvirtintino rinkoje, klientams pasiūlė visų turto rūšių išperkamąją nuomą bei patrauklias išperkamosios nuomos sąlygas. Patirtis ir kompetencija teikiant lizingo paslaugas bei nuolatinis aptarnavimo ttobulinimas įgalino NORD/LB lizingą tapti viena sparčiausiai augančių lizingo bendrovių Lietuvoje. Šiuo metu ji yra viena didžiausių lizingo kompanijų, kurioje dirba 19 darbuotojų, besirūpinančių greitu, patogiu ir kvalifikuotu klientų aptarnavimu.
Šis bankas teikia tokias lizingo paslaugomis: lengvieji automobiliai, sunkiosios transporto ppriemonės, nekilnojamasis turtas, technologinė, gamybinė įranga, kitas turtas, kitos paslaugos, veiklos nuoma [34].
2003 metais lizingo rinkos lyderiai pasikeitė vietomis – 2002 metais geriausius rezultatus pasiekęs “Hanza lizingas” 40,02 proc. išperkamosios nuomos rinkos, pernai užleido vietą “VB lizingas” . Ši bendrovė visus konkurentus aplenkė ne tik pagal bendrą naujų sutarčių vertę, bet ir pagal lizingo portfelio dydį – jis pernai sudarė 976 mln Lt. ir padidėjo 57 proc. [7].
“Sampo lizingas” pernai plėtėsi sparčiausiai – jo portfelis per metus padidėjo 2,6 karto ir pagal šį rodiklį, bendrovė iš penktos vietos pakilo į trečiąją. Įmonės vadovai teigia, kad labiausiai prie pakilimo prisidėjo suaktyvėjęs nekilnojamojo turto lizingas [36].
Pernai įvyko lūžis lengvųjų ir sunkiųjų automobilių prekyboje. Įmonės rengiasi dirbti Europos Sąjungoje, todėl stengiasi atnaujinti ssavo parką, investuodamos į naujas autotransporto priemones [8].
Lietuvos lizingo asociacija, stebėdama lizingo rinką, nagrinėja ir jo plėtrą pagal šakas bei kitokius požymius.
12 pav. LLA portfelio struktūra pagal rūšis 2004 09 30 [56]
Lyginant 2003 metus 2004 metais atitinkamai pramonės įrangos ir įrengimų paklausa išaugo nuo 24,73 proc. iki 25,67 proc., arba 261,4 mln. Lt. Org. ir biuro technika 0.97 proc. arba 6,7 mln.lt. Kelių transporto priemonių rinka išaugo nuo 774,1 iki 1143,2 mln.Lt arba 0,69 proc.. Lengvųjų automobilių pardavimo apyvartos taip ppat žymiai padidėjo, 2003 metais jų buvo įsigyta už 510,7 mln.lt, o 2004 pasiekė 720,1 mln.lt, atitinkamai 0,62 proc.. Kitas įvairus kilnojamas turtas sudarė per ne pilnus metus 84 mln.lt pliuso.
1997 m. Lietuvos vežėjai “atrado” lizingą transporto sektoriuje. Prasidėjo tikras lizingo bumas, nes lizingo bendrovės pasiūlė vežėjams lizingo terminą, artimą planuojant turto eksploatacijos laikui, ir galimybę įsigyt transporto priemonių, neįkeičiant turto. Lietuvos lizingo plėtrai įtakos turėjo nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija “Linava”, kuri ne tik rekomendavo savo nariams įsigyti transporto priemonę lizingo būdu, bet ir pati aktyviai veikė šioje srityje: rengė stabilius transporto priemonių lizingo projektus, tarpininkavo lizingo bendrovėms ir asociacijos nariams – vežėjams.
Transporto priemonės iki šiol yra viena lizingo bendrovių finansuojama ilgalaikio turto rūšių. Plėtojantis rinkai, vis didesnę turto dalį lizingo bendrovių lizingo portfeliuose sudaro įrenginių lizingas [26].
2003 m. “VB lizingas” finansavo 2500 naujų lengvųjų automobilių pirkimą ir, bendrovės duomenimis, užėmė 42,2 proc. rinkos. UAB “Hansa lizingas” 2003 m. finansavo beveik 10 proc. daugiau automobilių pardavimų nei 2002 m. “Auto tyrimas” duomenimis, 2002 m. Lietuvoje iš viso parduoti 10359 lengvieji automobiliai. 46 proc. iš jų įsigyti lizingo būdu. 2003 m. parduota 10360 lengvųjų automobilių, o lizingu – 57 proc. automobilių. Prisivilioti klientus padėjo tobulesnės paslaugos bei patogus verslo bbei privačių klientų finansavimas [8].
Lietuvoje transporto priemonių parko valdymo paslaugos dar nėra labai paplitusios, tačiau pasaulyje jos yra gana populiarios. Pavyzdžiui, Europoje yra bendrovių, turinčių didesnius nei 1000 transporto priemonių parkus, valdomus naudojantis transporto priemonių parko valdymo paslaugomis.
Magistrantė apibendrinus lizingo rinkos padėtį Lietuvoje, teigia jog:
Lizingas išplečia ūkio subjektų finansines galimybes, inicijuoja ir skatinai investicijas, technologijų kaitą, veiklos ir modernizacijos ekonominę plėtrą;
Lizingas tarsi tampa konkurenciniu kovos įrankiu;
Lizingo veikla, kasmet didina teikiamų paslaugų asortimentą, gerina finansavimo sąlygas, didina vartotojų skaičių bei užimamą rinką;
Pastaruoju metu vis daugiau žmonių perka naujus automobilius ir, pagal LLA statistiką, kas trečias lengvasis automobilis Lietuvoje yra įsigytas pagal išperkamosios nuomos sutartį.
Iš 13 lentelėje ( 41 psl.) pateiktų duomenų matyti, kad automobilių prekyba vis kyla.
Norėčiau palyginti VB lizingo, Hansa lizingo, Sampo lizingo, Nord/LB lizingo siūlomus skaičiavimus.
Sakykime, kad perkamas automobilis (lizingu). Jo vertė su PVM 30000 Lt, išsimokėjimo laikotarpis 18 mėnesių, pradinis įnašas 15 proc., administracinis mokestis 1 proc.. Duomenys ir atsakymai pateikti 14 lentelėje.
Iš 14 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad tarpusavyje konkuruoja Nord/LB lizingas su UAB SAMPO lizingas. Jų vidutinis prekės pabrangimas mažiausias, taip pat mažiausios ir metinės palūkanos. Lentelėje nepateikta UAB “Snoro lizingas” duomenų, nes jame didžiausia finansuojama suma yra 7000 Lt eiliniam vartotojui, taip pat ššis bankas skaičiuoja didelius komisinius mokesčius.
UAB “Ūkio banko lizingo” skaičiavimas taip pat yra šiek tiek kitoks. Jo minimali suma yra 1000 Lt, išsimokėjimas nuo 3 iki 60 mėnesių, avansinis mokestis 10 proc., yra privalomas prekės draudimas.
Vis populiaresnė Lietuvoje tampa ir nekilnojamo turto išperkamoji nuoma, nes procedūra yra žymiai paprastesnė nei gaunant bankinę paskolą, be to nereikalaujama užstato (šiuo atveju užstatas yra pats išperkamosios nuomos objektas).
Juridiniams asmenims lizingas padeda išlaikyti stabilias apyvartines lėšas ir sutaupyti pinigų kitoms operacijoms. Įsigyjant ilgalaikį turtą lizingo būdu neįšaldomos didelės sumos, pagerėja bendrovės mokumas, galima lengviau planuoti veiklą, įmonė gali pagerinti likvidumą naudodama savo apyvartines lėšas kitiems tikslams (gamybai, atsargoms, debitoriams ir t.t.).
14 Lentelė
Turto įmokų apskaičiavimas pagal atskirus bankus [30,31,36,34]
VB Lizingas Hansa lizingas SAMPO lizingas * Nors/LB lizingas
Turto kaina (su PVM) 30000,- 30000,- 30000,- 30000,-
Pradinė įmoka 4500 4500 4500 4500
Mėnesio įmoka (su PVM) 1480,17 1473,4 1115,55 1467,67
Visos įmokos 31443,14 31021,27 27073,16 30918,08
Metų palūkanos 5,60% 4,90% 4,72% 4,50%
Admin.mokestis 300,- 300,- 300,- 300,-
Prekės pabrangimas 1143,14 1021,27 918,08
*- UAB “Sampo lizingas” išsimokėtinai parduoda prekes tik 2m laikotarpiui.
Darbo autorė siūlo atkeipti dėmesį į sandorius su partneriais:
• Potencialaus lizingo gavėjo mokumo patikrinimas;
• Teisinių problemų mažinimas, kadangi šalyje priklauso skirtingoms juridinėms sistemoms;
• Mokestinių ir valiutinių problemų mažinimas.
Šiandien daugelio įmonių sėkmė priklauso nuo galimybės investuoti į naują įrangą ar technologijas. Dažnai net didžiausios įmonės negali vystyti ir plėsti savo verslo dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Lizingas (išperkamoji nuoma) padeda įmonei sutaupyti
apyvartinių lėšų ir optimaliau valdyti finansinius išteklius. Yra galimybė pasinaudoti “Cross-Border” paslauga (lizingo sutartis sudaroma su Latvijos lizingo kompanija “Unilizings”. Kadangi turtas perkamas Latvijoje, bet į ją neįvežamas, nes registruojamas ir eksploatuojamas Lietuvoje, klientams nereikia mokėti PVM mokesčio) ir įsigyti turto išperkamosios nuomos būdu per užsienio lizingo kompaniją bei pasinaudoti teikiamomis PVM mokesčio lengvatomis [31].
Kiekvienų metų LLA ataskaitose (13 lentelė, žr. 41 psl.) matyti, kad šiomis paslaugomis naudojasi vis daugiau vartotojų.
Reikia tikėtis, kad juridinių ir kitų praktinių problemų išsprendimas bei mmokesčių teisinės bazės reformavimas, įskaitant pačių mokesčių mažinimą ir panaikinimą, skatins dar greitesnį lizingo bendrovių paslaugų vystymąsi, lizingo rinkos plėtrą, o kartu ir vidaus bei užsienio investicijų skatinimą Lietuvoje.
Kuo daugiau klientas perka išsimokėtinai, tuo didesnė nauda pardavėjui. Prekyba išsimokėtinai gerokai pagausina pirkėjų gretas, o daugiau klientų – daugiau parduotų prekių, išaugusi apyvarta, didesnis pelnas, išsaugotos senos bei sukurtos naujos darbo vietos. Orientuotis į klientą, mokantį visą sumą iš karto, seniai ne tik nebemadinga, bet neefektyvu ir net nuostolinga [9].
Praktika rrodo, kad nuo pat pradžių laimėjo tos lizingo bendrovės, kurios sukūrė verslo vadybos sistemas, leidžiančias klientus aptarnauti tiesiog parduotuvėje, pateikus minimalų dokumentų kiekį (pasą, „Sodros“ pažymėjimą). Čia klientą aptarnauja maloniai besišypsantis pardavėjas, o ne priekabus paskolų ekspertas, įvertinamas kliento mokumas iir išperkamosios nuomos sutartis sudaroma pačioje parduotuvėje. Pardavėjo atsakomybė vertinant kliento mokumą yra minimali: tereikia nustatyti pirkėjo tapatybę pagal pasą ir „Sodros“ pažymėjimą bei teisingai įvesti informaciją į duomenų bazę.
Taigi, pirmas kriterijus – galimybė sudaryti išperkamosios nuomos sutartį tiesiog parduotuvėje. Tiesa, darbo gali padaugėti, nes gali tekti skirti papildomų žmonių, kurie tokias sutartis turės sudaryti (ypač padidėjus klientų srautui). Tačiau išperkamoji nuoma naudinga kaip tik toms bendrovėms, kurios nori ne tik užsidirbti šiai dienai, bet ir išsilaikyti konkurencinėje kovoje ir toliau sėkmingai plėsti verslą.
Antras kriterijus – galimybė naudotis lojalumo programomis ištikimiems klientams. Lizingo bendrovės atstovas turėtų išsamiai papasakoti apie tai, kokią naudą gaus klientas, pirkdamas pirmą, antrą, trečią kartą, kokias pardavimą skatinančias akcijas vykdo bendrovė, kiek turi klientų.
Trečias kkriterijus – lizingo bendrovės siūlomos finansinės sąlygos. Jos turėtų būti vertinamos tik išanalizavus pirmuosius du kriterijus, o ne atvirkščiai. Žinoma, finansinės sąlygos turi būti konkurencingos, tačiau rinkoje jos beveik vienodos, todėl ir tampa antriniu vertinimo kriterijumi.
Bendradarbiaujant su keletu lizingo bendrovių problemų kyla ir pardavėjui: visų pirma, darbuotojams reikia žinoti visų lizingo bendrovių teikiamų paslaugų sąlygas, įsiminti pakeitimus, išmokti dirbti su kiekvienos bendrovės programa. Antra, kas ypač svarbu bendradarbiaujant su keliomis bendrovėmis, bendra apyvarta taip pat yra paskirstoma kelioms lizingo bendrovėms, ttodėl nė vienai jų niekada netampame strateginiu partneriu. Tai reiškia, kad niekada neturės pačių geriausių sąlygų, negalės pretenduoti į bendras reklamos akcijas ir pan.
Dviejų bendrovių teikiamų paslaugų sąlygas bei programų subtilybes įsiminti tikrai nesunku. Darbo autorė siūlo iš karto nusistatyti prioritetus. Pirkėjo apsisprendimą renkantis lizingo bendrovę lemia šie faktoriai:
a) jei pirkėjas anksčiau yra pirkęs išsimokėtinai ir ši patirtis buvo sėkminga, ir bendradarbiauja su ta pačia lizingo bendrove, beveik visada klientas sutiks pirkti iš ten pat. Pirkėjas dažniausiai renkasi tą pačią lizingo bendrovę, nes jam žinomas ne tik išperkamosios nuomos sutarties turinys, kur ir kaip mokėti mėnesio įmokas, kiek galima vėluoti, kokie delspinigiai ir sankcijos pavėlavus, kur galima sužinoti visą informaciją, bet ir lizingo bendrovės lojalumo programa. Ši programa suteikia galimybę perkantiems ne pirmą kartą (ir sėkmingai išsimokėjusiems) pagal sukauptus lojalumo taškus pasinaudoti nuolaida pabrangimui, taip pat net ir esant toms pačioms pajamoms įsigyti brangesnę prekę, o pajamoms sumažėjus siūlo tas pačias sąlygas, panaikina amžiaus apribojimą ir pan.
b) jei pirkėjas niekada nėra pirkęs išsimokėtinai, jis beveik visada išsirinks tą bendrovę, kuri bus siūloma. Žinoma, bus tokių, kurie rinksis bendrovę, nes apie ją girdėjo iš draugų, kaimynų, matė reklamą, tačiau čia svarbiausia – pardavėjo įtaka.
Retas parduotuvėje be skaičiavimo mašinėlės sugebės apskaičiuoti ppalūkanas, todėl visada reikia nurodyti pabrangimo procentą: visi sugeba padauginti prekės kainą iš pabrangimo procento ir sužinoti, kiek per visą mokėjimo laikotarpį pabrangs prekė.
Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai negali pasinaudoti visais išorinio finansavimo šaltiniais, nes susiduria su informacijos trūkumo, aukštų palūkanų normų, užstato ir kitokiomis problemomis. Dėl išorinių finansinių formų naudojimosi ribotumo, vis didesnis dėmesys skiriamas alternatyvioms finansavimo formoms. Lizingas, dėl savo veiklos pobūdžio, tapo viena pagrindinių finansavimo priemonių prieinamų ne tik didelėms, bet ir smulkioms įmonėms. Finansavimo instrumentas leidžia smulkiam ir vidutiniam verslui suformuoti geresnį įvaizdį, likviduoti silpnąsias puses, įgauti konkurencinių privalumų, įgyvendinant dideles ilgalaikes investicijas bei vystant materialinę ir nematerialinę bazes.
Smulkusis ir vidutinis verslas užima reikšmingą vietą kiekvienos šalies ekonomikoje ir lemia ekonomikos gyvybiškumą bei konkurencingumą. Šio segmento plėtra labai svarbi, kadangi padeda spręsti šalies užimtumo problemą, lanksčiau prisitaiko prie ekonomikos pasikeitimų, skatina inovatyvumą, aptarnauja didžiausias įmones, taipogi esti didžiųjų įmonių užuomazgos.
Šiuolaikinių finansinių organizacijų, taip pat ir lizingo, verslo aplinka greta pelno siekimo iškelia socialinių veiksnių vaidmenį, tai yra visuomeninių reikmių tenkinimą. Išorės sąlygas apsprendžia šalies valdymo institucijų politiką, teisinis reglamentavimas, steigėjo veiklos strategija, rinkos patikimumas, stabilumas ir kiti veiksniai. Lizingo bendrovės vidines sąlygas nusako jos bendrosios finansinės padėties įvertinimas, teikiamų paslaugų pobūdis, apimtys, intensyvumas, personalo potencialas [59]. LLabai svarbu ir lizingo bendrovių teikiamų paslaugų sąlygos, klientams keliami reikalavimai.
Lizingo įmonių veikla yra glaudžiai susijusi su kitų ūkio subjektų veikla, čia partnerių būklė turi stiprų grįžtamąjį poveikį. Finansavimo būdas turi tenkinti lizingo davėjo ir lizingo gavėjo interesus, teikti abipusę naudą, neprieštarauti kredito pajėgumo analizės rezultatams [11].
Dauguma bankų nefinansuoja smulkių, neseniai įsikūrusių įmonių, taipogi atsisako finansuoti smulkius susitarimus bei rizikingus projektus.
Mažoms ir vidutinėms įmonėms finansavimas lizingu sudaro sąlygas strategijos lankstumui ir mobilumui, stambioms organizacijoms – strategijos lankstumui ir palankumo diversifikaciniams procesams, valstybės ekonomikoje skatina investicijas, bendrą ekonomikos infrastruktūros sektoriaus vystymąsi, spartesnę technologijų kaitą, šalies ekonomikos konkurencingumą ir stiprėjimą.
3. LIZINGO, KAIP ALTERNATYVAUS FINANSAVIMO ŠALTINIO TYRIMAS
3.1 Lizingo, kaip alternatyvaus finansavimo šaltinio įvertinimas
Šiuo metu transporto priemonės bei nekilnojamas turtas viena paklausiausių prekių. Norėdamos turėti laisvų apyvartinių lėšų, pirkdamos nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, nemažai įmonių naudojasi banko teikiamomis paskolomis. Tačiau pastaruoju metu jos vis dažniau naudojasi ir kita bankų teikiama paslauga – lizingu. Iš atliktos Lietuvoje veikiančių lizingo bendrovių portfelių analizės pagal turto rūšis (13 lentelė, 41 psl.), matyti, kad lengvųjų automobilių ir kitų transporto priemonių finansavimas sudaro apie du trečdalius lizingo bendrovių finansuojamų projektų vertės. Automobilių prekybos atstovybių Lietuvoje darbuotojai taip pat tvirtina, kad suaktyvėjusi lizingo bendrovių veikla smarkiai padidino
naujų automobilių paklausą [56].
Prekybos automobiliais ar kitomis prekėmis pagyvėjimas – tai nauda šalies ekonomikai ir verslininkams. Kiekvienas parduotas automobilis – papildomos pajamos šalies biudžetui ir verslininkams [26].
Atliekant investicinio projekto ekonominį įvertinimą labai svarbu įvertinti projekto finansavimo būdą, jo išlaidas. Fizinis ar juridinis asmuo, taip pat turėtų labai gerai įvertinti savo finansines galimybes, nes dėl įvairių priežasčių jis gali patirti nuostolių [12].
Kiekvienas asmuo, turi galimybę rinktis, norintis pirkti ar nuomotis turtą. Paskolos ar lizingo atveju, svarbų vaidmenį vaidina palūkanų norma. Jei mmokėjimai vienodi savo dydžiu ir mokami vienodais terminais, tai dabartinių mokėjimų srautų dydžių nustatymui reikia naudotis atitinkamų finansinių rentų dabartinių dydžių formulėmis. Metinių mokėjimų atveju lizingas turi finansinę prasmę, jei:
kur, P – mokėjimų srautų dabartinis didumas perkant turtą,
R – metinio mokėjimo dydis,
an,i – diskontavimo koeficientas.
Iškyla problema jei turtas perkamas lizingo būdu, nes naudojamos ne savi, o skolinti pinigai. Todėl galima gauti iškreiptus rezultatus vadovaujantis tradiciniais metodais. Paprastai atliekant investicijų analizę, nekreipiamas dėmesys į pinigų srautus, susijusius su paskola ir sskolintų lėšų panaudojimą atsižvelgiant į mokesčius. Išperkamosios nuomos atveju, pinigų srautai susiję su skolintomis lėšomis tiesiogiai susiję su paties investicinio projekto pinigų srautais. Todėl juos atskirti vieną nuo kito yra žymiai sudėtingiau.
Pavyzdys: Turtas kainuoja 300 tūkst.Lt, terminas 5m, metinės palūkanos 115 proc. Įmoką moka vieną kartą per metus. Dabar įmonė nemoka mokesčių. Kadangi lizingo bendrovei iš karto reikia sumokėti pradinę įmoką 20 proc., tada lizingo bendrovės finansuojama suma būtų 240 tūkst.Lt. Galimi du atvejai, kai įmonė nemoka pradinio įnašo iš karto, arba sumoka. Šiame tyrime išperkamosios nuomos atveju klientas pradinės įmokos nemoka, mokesčių norma lygi nuliui. Paskolos mokėjimai bus lyginami su lizingo mokesčiais.
Lietuvoje naudojamas įmokų skaičiavimo metodas remiasi finansinės nuomos teorija – lizingo įmokų srautų dabartinė vertė lygi turto įsigijimo su visomis papildomomis išlaidomis vertei Pagal duotą sąlygą, apskaičiuosiu lizingo būdu gaunamus piniginius srautus.
Apskaičiuoju įmokos sumą tam tikru periodu:
Pagal gautus duomenis sudarytas išperkamosios nuomos sutarties mokėjimo grafikas
15 lentelė
Išperkamosios nuomos sutarties mokėjimo grafikas
Periodas, I Likutinė turto vertė, S0I, Lt Lizingo įmoka, CCI, Lt Nuomos mokestis, BI, Lt Turto dalies įmoka AI, Lt
1 300000,00 70185,24 18000,00 52185,24
2 229814,8 70185,24 13788,89 56396,35
3 159629,5 70185,24 9577,77 60607,47
4 89444,28 70185,24 5366,66 64818,58
5 66083,63 70185,24 3955,02 66083,63
Iš viso 0 350926,20 15926,20 300000,00
Pagal pavyzdį, esant 6 proc. metinių palūkanų, išperkamosios nuomos atveju piniginiai įsipareigojimai būtų 70185,24 Lt. Norint apskaičiuoti kiek reiktų mokėti kas mėnesį, jei tai būtų nurodyta sutartyje, tada:
Per metus sumokėtų įmokų bendra suma būtų 5799,84 Lt*12=69598,09
Bendra pinigų srautų dabartinė vertė lizingo atveju lygi:
69598,09 *4,274409941= 297490,75 Lt
Tarkime, kad imama paskola iš banko už 6 proc. metinių palūkanų, įmokos mokamos vieną kartą metų pabaigoje bei sumokama palūkanų suma už nepadengtą ppaskolos dalį.
16 lentelė
Pinigų srautai paskolos atveju
Periodas Paskolos dengimas. Lt Nepadengta paskolos suma, Lt Mokamos palūkanos, Lt Mokama iš viso, Lt Diskonto koeficientas Dabartinė vertė, Lt
0 300.000
1 60.000 240.000 18.000 78.000 0,9434 73584,91
2 60.000 180.000 14.400 74.400 0,8899 66215,74
3 60.000 120.000 10.700 70.800 0,8396 594445,84
4 60.000 60000 7.200 67.200 0,7921 53231,94
5 60.000 0 3.600 63.6000 0,7473 47521,57
Iš viso: 300.000 54.000 354.000 300.000
Jei analizėje naudojamas diskontavimo metodas atitinka palūkanų normą, kuri būtų imama iš banko, tuomet paskolos grafiko varianto pasirinkimas dengiant paskolą visiškai netenka prasmės.
Pavyzdžiui gali būti, kad įmonė pagal sutartį pirmus dvejus metus moka tik palūkanas, o per paskutinius tris metus grąžina paskolą lygiomis dalimis bei atitinkamas palūkanas. Skaičiavimai atlikti 17 lentelėje.
17 lentelė
Pinigų srautai pasikeitus paskolos dengimo grafikui
Periodas Paskolos dengimas. Lt Nepadengta paskolos suma, Lt Mokamos palūkanos, Lt Mokama iš viso, Lt Diskonto koeficientas Dabartinė vertė, Lt
0 300000
1 300000 18000 18000 0,9434 16981,12
2 300000 18000 18000 0,8899 16018,2
3 100000 200000 18000 118000 0,8396 99072,8
4 100000 100000 12000 112000 0,7921 88715,8
5 100000 0 6000 106000 0,7473 79213,8
Iš viso: 300000 72000 372000 300000
Nepriklausomai nuo to, kokį paskolos dengimo grafiką pasirinkčiau, pinigų srautų dabartinė vertė turi likti tokia pati.
Trumpai apibendrinsiu gautus rezultatus. Vadinasi, esant vienodai palūkanų normai, visiškai yra tas pats imti kreditą ir pirkti ilgalaikį turtą ar įsigyti pastarąjį turtą išperkamosios nuomos būdu. Jei palūkanų norma išperkamosios nuomos atveju būtų mažesnė nei paskolos, tai geresnė projekto finansavimo alternatyva būtų lizingas, ir atvirkščiai.
Ekonomiškai išsivysčiusių šalių duomenys patvirtina, kad lizingas yra reikšminga spartesnės technologijų kaitos ir plėtros veiksnys – daugelyje tokių šalių sudaro apie 30 proc.investicijų [59]. Lietuvoje investicijos lizingo būdu siekia tik 13 proc.visų investicijų. Tai kelia nemažą susirūpinimą ir skatina ieškoti naujų lizingo veiklos plėtros būdų ir priemonių, kad ši veikla bbūtų visuomenei naudingesnė.
18 lentelė
Investicijų, paskolų ir lizingo portfelio santykinė analizė Lietuvoje 2000 – 2004 metais [68, 69]
Kintamieji 2000 2001 2002 2003 2004
Investicijos, mln.Lt 15890 18486 21413 23548 26254
Paskolų portfelis, mln.Lt 5519,1 6502,8 7933 8125 8426
Lizingo portfelis, mln.Lt 700 1120 1743 2696 3515
Lizingo portfelio ir investicijų santykis, proc. 4,4 6,1 8,1 11,45 13,38
Paskolų portfelio ir investicijų santykis, proc. 34,7 35,1 44,1 44,5 52,1
Lizingo ir paskolų portfelio santykis, proc. 12,7 17,22 22 33,18 41,72
18 lentelėje pateikti duomenys rodo, kad Lietuvoje investicijų finansavimas lizingu 2000 – 2004 metais išaugo nuo 4,4 iki 13,38 proc., paskolomis – nuo 34,7 iki 52,1. Rezultatai rodo, kad vis daugiau investicijų finansuojama skolintu kapitalu. Tačiau lizingo ir paskolų portfelių santykinė kitimo tendencija rodo, kad finansavimas lizingu auga lėčiau nei finansavimas banko paskolomis. Minėtieji faktai rodo, kad lizingas Lietuvoje gali plėstis. Lietuvoje išsprendus lizingo finansavimą ribojančias problemas, prasiplėstų Lietuvos lizingo rinka, pagerėtų lizingo bendrovių teikiamų paslaugų sąlygos vartotojo atžvilgiu. Tai sąlygotų ir investicijų padidėjimą.
Lizingo ar kredito gavimo atveju, dalyvauja draudimo bendrovė.
Kaip ir kiekvienoje finansinėje institucijoje svarbiausias dalykas gaunant paslaugas – sutartys ir nesvarbu, ar tai draudimo kompanija ar lizingo bendrovė ar kredito unija. Pagal asmuo lizingo sutartis, ją sudaręs asmuo yra tik turto nuomininkas, bet ne savininkas. Imant paskolą iš kredito unijos už gautus pinigus daiktas nuperkamas ir gavęs paskolą asmuo tampa jo savininku. Sudarius lizingo sutartį, prekės pardavėjas įsipareigoja prekę iš lizingo bendrovės nupirkti jei asmuo įmokų nesumoka. Šiuo atveju lizingo kompanija nnerizikuoja niekuo, nes sumokamas 20-30 proc. prekės vertės iš karto. Pagal sutartis prekės savininku tampama tik kai sumokamos visos įmokos, lizingo bendrovė visą išsimokėjimo periodą turi užstatą. Jei lizingo periodu (jis gali trūkti iki dviejų metų) prarandama prekė ar laiku nesumokama įmoka, asmuo netenka prekės ir sumokėtų pinigų. Paskolos iš kredito unijos atveju, asmuo turi tik įsipareigojimą paskolos likučio sumos ir daiktas neprarandamas [25].
Kredito unijos skirtumas nuo banko: bankai yra pelno siekiančios institucijos, kurios dirba tam, kad uždirbtų pelną savo akcininkams. Kredito unijos pirmiausia dirba tam, kad teiktų finansines paslaugas savo nariams, o pelnas pagrinde naudojamas paslaugų vystymui ir finansiniam stabilumui palaikyti. Todėl kredito unijos gali pasiūlyti aukštesnes palūkanas už indėlius bei palankesnes sąlygas paskoloms ir pan.. Kredito unijų judėjimas pasaulyje ir Lietuvoje buvo sukurtas savanorių, kurie tikėjo, kad kredito unijos teikia gerą alternatyvą nelanksčiom bankų paslaugoms.
Kredito unijos narys, yra vienas iš jos savininkų ir turi vieną balsą kaip ir kiti kredito unijos nariai, todėl niekas negali kredito unijos nei nupirkti, nei parduoti. Kredito unijos turtas yra sukuriamas ir paliekamas.
Pavyzdys: perkamas lizingo būdu daiktas už 4800 Lt, 20 proc. prekės vertės sumokama iš karto, taip pat 1 proc. administracinis mokestis, metinis pabrangimas 7,6
proc. (padalinus palūkanas iš paskolos sumos gaunasi vidutinis metinis pabrangimas).
19 lentelė
Prekės pabrangimo analizė lyginant lizingo paslaugas su kredito unijos paskola (Lt)
Jei prekė perkama lizingo būdu Jei prekė perkama gavus paskolą iš kredito unijos
Paskola Palūkanos Įmoka Pagr.suma Paskola Palūkanos Įmoka Pagr.suma
1 4.000,00 25,33 358,67 333,33 1 4.000,00 25,33 358,67 333,33
2 3.666,67 25,33 358,67 333,33 2 3.666,67 23,22 356,56 333,33
3 3.333,33 25,33 358,67 333,33 3 3.333,33 21,11 354,44 333,33
4 3.000,00 25,33 358,67 333,33 4 3.000,00 19,00 352,33 333,33
5 2.666,67 25,33 358,67 333,33 5 2.666,67 16,89 350,22 333,33
6 2.333,33 25,33 358,67 333,33 6 2.333,33 14,78 348,11 333,33
7 2.000,00 25,33 358,67 333,33 7 2.000,00 12,67 346,00 333,33
8 1.666,67 25,33 358,67 333,33 8 1.666,67 10,56 343,89 333,33
9 1.333,33 25,33 358,67 333,33 9 1.333,33 8,44 341,78 333,33
10 1.000,00 25,33 358,67 333,33 10 1.000,00 8,33 339,67 333,33
11 666,67 25,33 358,67 333,33 11 666,67 4,22 337,56 333,33
12 333,33 25,33 358,67 333,33 12 333,33 2,11 335,44 333,33
VISO 304,00 Lt 4.304,00 Lt 4.000,00 Lt VISO 164,67 4164,67 4.000,00 Lt
Pagal 19 lentelės duomenis matyti, kad kas mėnesį, nors skola ir mažėja, mokestis lizingui nemažėja. Padalinus palūkanas iš paskolos sumos gaunasi 7,6 proc. pabrangimas, tai yra 3352 litai.
Jei imti kredito unijoje paskolą už 7,6 proc. ir ją grąžina mažėjančiomis įmokomis, palūkanos mokamos tik nuo pasiskolintos sumos. Mokant 7,6 proc. metinių palūkanų sumokama nepalyginamai mažiau, tai yra vietoje 352 Lt (304 Lt palūkanos ir 48 Lt administracinis mmokestis) lizingo atveju ir nemažiau nei 165 Lt, imant paskolą. Skirtumas 187 Lt (net jei pasiskolinti iš kredito unijos už 14 proc. sumokėta būtų tik 303,33 Lt).
Vienas iš pagrindinių lizingo privalumų – galimybė naudotis norimu daiktu neturint pakankami pinigų jam įsigyti. Tereikia susirasti norimą lizingo objektą (transporto priemonę, nekilnojamąjį turtą) ir lizingo bendrovei sumokėti administracinį mokestį bei pradinę įmoką. Turtą nuperka ir jį įmonei naudotis perduoda lizingo bendrovė [6].
Palyginti su paskola lizingas turi daug pranašumų. Norint gauti paskolą, bankui reikia įkeisti turtą, kurio vertė bent trečdaliu didesnė už suteikiamą paskolą. Vadinasi, įmonės neturinčios turto arba turinčios jo nepakankamai, neturi galimybių gauti paskolą turtui įsigyti. Lizingo bendrovės klientui nereikia turto užstatui. Lizingas ypač aktualus tiems verslininkams, kurie yra sudarę perspektyvius vverslo planus, tačiau jiems įgyvendinti neturi reikiamo pinigų kiekio ir negali jų pasiskolinti banke, nes neturi užstato. Savotišku turto užstatu lizingo sandoryje tampa pats lizingo objektas, kuris lizingo bendrovės nuosavybe būna tol, kol nesumokamas paskutinis pinigų įnašas.
Tiesa, neseniai kai kurie bankai pradėjo siūlyti paskolas, kurių grąžinimą būtų galima garantuoti perkamo turto įkeitimu. Tačiau toks, nekilnojamojo turto, pirkimo būdas, nors ir palankesnis paskolos gavėjui, yra nepalankus turto pardavėjui. Pirma, pardavėjas pinigus už turtą gauna ne iš karto, kaip daugeliu atvejų, kkai jį perka lizingo bendrovė, o tik tuomet kai baigiamos visos procedūros, susijusios su turto įregistravimu pirkėjo vardu ir įkeitimu. Tai gali trukti ir mėnesį. Antra, turtas įregistruojamas pirkėjo vardu, įkeičiamas kitam asmeniui ir tik tada už jį sumokama. Pardavėjas tam tikrą laiką, neturi nei pinigų, nei turto, be to, šis dar įkeičiamas. Perkant tokiu būdu įmonei gali būti sunkiau susitarti su pardavėju, be to, paskolos, kai įkeičiamas tik perkamas turtas, dar nėra labai paplitusios. Jos dažniausiai suteikiamos butams, gyvenamiesiems namams pirkti [38].
Sudarant sutartis su lizingo bendrovėmis, dažnai neteisingai traktuojamos kai kurios sąvokos. Pagrindinė klaida, kurią daro eiliniai klientai, yra ta, kad pabrangimo koeficientą lygina su metinėmis palūkanomis ir stebisi, kad automobilio pabrangimas skaičiuojamas nuo visos jos vertės, nors klientas iš pradžių sumoka trečdalį turto kainos už savo pinigus. Metinės palūkanos tiek paskolos atveju skaičiuojamos nuo kredito likučio, kai banko klientas grąžina dalį paskolos, tiek lizingo atveju – nuo neišpirktos turto vertės. Kliento patogumui, kad jis galėtų apsiskaičiuoti, kiek jam mokėti į mėnesį, buvo įvestas šis koeficientas. Lizingo bendrovės skelbia pabrangimo koeficientą skaičiuojamą nuo viso vertės, kuris psichologiškai klientui yra mažesnis. Palūkanos tiek paskolos atveju, tiek lizingo yra panašios. Bankas tiek per lizingo bendrovę, tiek tiesiogiai norėdamas, pritraukti naudingą klientą ggali sumažinti metinių palūkanų normą, tuo sumažindamas gaunamas pajamas iš palūkanų. Tačiau pritraukęs klientą į banką, jis gali uždirbti pajamų iš kitų banko paslaugų. Todėl įvertinti metines palūkanas tiek paskolos, tiek lizingo atveju sudėtinga.
Įmonėms, neturinčioms įkeičiamo turto, arba savo turtą jau įkeitusioms bankams už paimtas paskolas, lizingas yra bene parankiausias būdas ilgalaikiam turtui įsigyti. Išlaidos, kurios patiriamos naudojant lizingą ar paskolą, matyti lentelėje.
20 lentelė
Išlaidos, kurias patiria ūkio subjektas, pasirašęs lizingo ar paskolos sutartį
Lizingo sutartis Paskolos sutartis
Vidutinis pabrangimas per metus Metines palūkanas
Vienkartinis administracinis mokestis Administracinis mokestis
Lizinguojamojo turto draudimas Įsipareigojimo mokestis
Turto vertinimo išlaidos Paskolos išankstinio grąžinimo administravimo mokestis
Turto notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, registracijos išlaidos Turto notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, registracijos, įkeitimo išlaidos
Turto vertinimo išlaidos
Įkeisto turto draudimas
Iš 20 lentelės matyti, kad tiek lizingo, tiek paskolos sutarties atveju yra mokamas vienkartinis administracinis mokestis, lizinguojamojo (įkeisto) turto draudimas, turto vertinimo išlaidos, turto notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, registracijos išlaidos. Tačiau paskolos atveju neskaičiuojamas vidutinis metinis pabrangimas,bet papildomai yra skaičiuojamas įsipareigojimo, išankstinio paskolos grąžinimo administravimo mokestis.
21 lentelėje pateiktas lizingo ir banko paskolos, kaip alternatyvių finansavimo šaltinių palyginimas.
Administravimo mokesčio dydis panašus – paskolos 0,3 – 1,0 proc. nuo paskolos sumos, lizingo atveju – 0,5 – 1,0 proc. nuo turto vertės.
Turto draudimo skirtumai labiau išryškėja kai investicinio projekto tikslas – transporto priemonės įsigijimas. Nes įįsigyjant nekilnojamąjį turtą ar išperkamosios nuomos būdu, ar įkeičiant nekilnojamą turtą paskolos atveju, turto draudimo išlaidos tos pačios.
Būsto kredito draudimas – tai draudimas, suteikiantis galimybę gauti būsto kreditą palankesnėmis sąlygomis.
21 lentelė
Lizingo ir banko paskolos, kaip alternatyvaus finansavimo šaltinio palyginimas
Lizingas Banko paskola
Galimybė gauti finansavimą
Neturint įkeitimui tinkamo turto, užstatu tampa pats lizinguojamas objektas. Įkeičiamas turtas reikalingas, kurio rinkos vertė 2-3 kartus didesnė nei paskolos suma.
Procesas
Greitai įforminamas, paprastas. Ilga ir sudėtinga paskolų gavimo procedūra.
Pagrindiniai kriterijai dėl finansavimo tenkinimo:
Kliento mokumas, bet atsižvelgiama ir į turto pardavimo galimybę. Kliento mokumas, sugebėjimas grąžinti paskolą.
Investicijos
Neapribojamos, nes lizingo bendrovė suteikia nuo 70 iki 100 proc. lėšų turto įsigijimui. Ribojamos, nes bankai, neturint įkeitimui tinkamo turto arba nesant laiduotojo, paskolos nesuteikia.
Klientui turint finansinių sunkumų
Lizinguojamas turtas gražinamas lizingo davėjui, nuomininkui gražinamos turto nusidėvėjimo ir sumokėtų lizingo įmokų (neskaitant palūkanų) skirtumo suma. Įkeistas turtas parduodamas ir dengiamas paskola.
Periodinę įmoką sudaro
Palūkanos, bazinės skolintos sumos dalis, lizingo sutartyje numatytų papildomų paslaugų vertė. Palūkanos ir bazinė paskolos suma mokama pagal susitarimą.
Metinės palūkanos
4,3 – 7,5 proc. 5,5 – 9 proc.
Rizika
Mažesnė, nes lizingo sutarties nutraukimo atveju lizinguojamą turtą galima parduoti antrinėje rinkoje. Didesnė, nes paskolos sutarties nutraukimo atveju galima turėti sunkumų dėl įkeisto turto pardavimo.
Sutartis sudaroma
Nuo 3 mėnesių iki 15 metų. Nuo 1 dienos iki 25 metų.
Nuosavų lėšų reikšmė
Pradinei įmokai (0 – 30 proc.turto vertės). Gali
reikalauti dalį projekto finansuoti savo lėšomis.
Finansavimas naudojamas
Ilgalaikio turto įsigijimui. Ilgalaikio, trumpalaikio turto (atsargų) įsigijimui
Administracinis mokestis
0,5 – 1 proc. 0,15 – 0,25 proc.kredito sumos.
Būsto kredito draudimas sumažina reikalaujamą banke pradinį įnašą, kurio reikia būsto įsigijimui ir kredito gavimui. Imant būsto kreditą, banke reikalaujamas 30 proc. (naujam būstui 15 -20 proc.) pradinis įnašas. Tai reiškia, kad būtent 30 proc. būsto vertės (kainos) kredito gavėjas turi finansuoti savo lėšomis. Draudžiant būsto kreditą, kredito gavėjui pakanka turėti 5 proc. pradinį įnašą nuo įsigyjamo būsto vertės (kainos), oo kredito palūkanų norma gali būti sumažinta tam tikru dydžiu.
Tarkime, kad būsto vertė (kaina) yra 100 000 litų. Tuomet banke reikalaujama, kad būtų sutaupyta 30 000 litų. Jeigu šiuo metu tiek investuoti į būstą negali ar nenori, tai būsto kredito draudimas suteikia galimybę gauti banko kreditą turint tik 5 000 Lt pradinį įnašą. Svarbu yra ir tai, jog apdrausto kredito palūkanų norma taip pat gali būti sumažinta.
22 lentelė
Piniginės išlaidos susijusios dėl turto draudimo [69]
Su kredito draudimu Be kredito draudimo
Perkamo būsto vertė ((kaina) 100 000 Lt 100 000 Lt
Maksimalus kredito dydis 95 000 Lt
70 000 Lt
Pradinis įnašas 5 000 Lt
30 000 Lt
Būsto kreditų draudimas padidina galimybes pirkti tą būstą, nes, turint vienodo dydžio pradinio įnašo sumą, galima įsigyti geresnį ir brangesnį būstą.
23 lentelė
Turto pradinio įnašo priklausomybė nnuo palūkanų dydžio [69]
Su kredito draudimu Be kredito draudimo
Pradinis įnašas 5 000 Lt (5 proc.)
5 000 Lt (30 proc.)
Maksimali būsto vertė (kaina) 100 000 Lt 16 667 Lt
Draudžiamas būsto kreditas, skirtas naujo būsto įsigijimui, gali susidėti iš dviejų paskirčių: būsto pirkimo, būsto statybos užbaigimo.
Draudžiant būsto kreditą, sumokama vienkartinė draudimo įmoka. Jos dydis priklauso nuo pradinio įnašo dydžio ir kredito paskirties. Tada pagal sąlyga būtų: pradinis įnašas 5 proc., draudimo tarifas 3,36 proc., draudimo įmoka 3192 Lt. [69].
Nuo šiol lizingo bendrovių klientai išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) būdu įsigytą turtą gali apdrausti. Tik už 7,5 Lt (UAB „Snoro garantas“) bus apdraustas vartotojo įsigytas turtas, kurio išperkamosios nuomos sutarties terminas siekia nuo 1 mėn. iki 12 mėn. Jei išperkamosios nuomos sutarties terminas ilgesnis, proporcingai padidėja ir draudimo įįmoka. UAB Hanza Lizingas paslaugų lizingo automobiliai yra apdrausti. Draudimo įmokos fiksuotos visą nuomos laiką ir įtraukiamos į mėnesines lizingo įmokas. Automobilių parko valdymo paslauga besinaudojantiems klientams priklausantys automobiliai draudžiami pagal sutartį Išperkamosios nuomos būdu kliento įsigytas turtas apdraudžiamas nuo jo sunaikinimo, sugadinimo ir praradimo dėl tokių draudiminių rizikų, kaip ugnies, vagystės, vandens ar neteisėtos trečiųjų asmenų veiklos. Apdrausti turtą gali kiekvienas ketinantis sudaryti išperkamosios nuomos sutartį ar jau ją sudaręs klientas: sudarant išperkamosios nuomos sutartį, pareiškusiam norą drausti įsigyjamą tturtą klientui kartu sudaromas ir vartojimo prekės draudimas, draudimo administravimo įmoką jis sumoka po mėnesio, tuo tarpu draudimo apsauga įsigalioja nedelsiant, tik pasirašius išperkamosios nuomos sutartį.
Lizinguojant automobilį lizingo bendrovė be išimčių reikalauja, kad klientas savo lėšomis automobilį apdraustų. Draudžiant naują automobilį, draudimo bendrovei reikia sumokėti apie 5 proc. nuo jo vertės įnašą. Taip lizingo bendrovė apsidraudžia, kad ji nenukentėtų, jeigu automobilis bus pavogtas arba nukentės avarijos metu. Tai naudinga ir vairuotojui, kuris nepatirs nuostolių nelaimės atveju. Tačiau jeigu automobilis perkamas už banke gautą kreditą, reikalavimo būtinai jį apdrausti nėra. Tuomet bankas pageidauja, kad būtų apdraustas įkeičiamas turtas. Tačiau, pavyzdžiui, buto draudimas kainuoja gerokai pigiau nei automobilio (0,2-0,3 proc.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nauja transporto priemonė vis tiek paprastai draudžiama CASCO draudimu, tai šiuo atveju draudimo išlaidos patiriamos dar didesnės.
Turto vertinimo, notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, registracijos išlaidos patiriamos abiem atvejais tos pačios. Tačiau, paskolos atveju klientas moka dar ir turto įkeitimo mokestį.
Klientui nepalankios detalės, galinčios jį priversti persigalvoti pasirašyti, paaiškėja tik prieš pasirašant sutartį su lizingo bendrove. Su tuo darbo autorė nenori sutikti, kadangi pasirašydamas paskolos sutartį ar lizingo sutartį klientas turi ją perskaityti, išsiaiškinti neaiškias sutarties sąlygas. Visa tai jis gali atlikti pradinio pokalbio metu su šių ffinansinių institucijų darbuotojais.
Lizingo bendrovė turi teisę pasiimti automobilį, jeigu piniginiai įnašai nemokami bent du mėnesius. Tuo atveju klientui negrąžinami ne tik mėnesiniai mokėjimai, bet ir pradinis įnašas įsigyjant automobilį. Šiuo atveju žmogui geriau imti kreditą banke. Jeigu jis nesugeba kredito grąžinti, bankas perima įkeistą turtą ir vėliau jį parduoda. Padengęs savo išlaidas už išduotą kreditą, pinigų likutį bankas grąžina kredito gavėjui. Tai realus variantas, kadangi dabar bankų išduodami kreditai sudaro tik apie pusę įkeisto nekilnojamojo turto vertės. Magistrantė nepritaria šiam teiginiui ir manau, kad tiek banko, tiek lizingo bendrovės tikslas – nėra atsiimti išperkamosios nuomos būdu perduotą valdyti turtą, ar už paskolą įkeistą turtą, o uždirbti pajamas iš savo tiesioginės veiklos. Jei klientas dėl tam tikrų aplinkybių vėluoja mokėti sutartą sumą pagal grafiką, informuoja apie tai bendroves, ir nėra neatsakingas klientas, manau, kad tiek lizingo bendrovė, tiek bankas neskubės atimti turto, o bandys kartu spręsti susidariusią problemą. Vienas iš variantų paminėtų anksčiau galimas ir lizingo atveju.
Didelę įtaką lizingo bendrovės klientams turi bendra šalies ekonomikos įtaka. Vidutines ir nekintamas pajamas gaunantis lizingo bendrovės klientas gali nesugebėti atsiskaityti už automobilį net dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių.
Jeigu atsitiktų, kad Lietuvoje būtų atsisakyta valiutų valdybos modelio, lito kursas, palyginti su kitomis užsienio šalių valiutomis, ggali pasikeisti. Litui nuvertėjus, pavyzdžiui, 50 proc., tie pat sumažėtų ir realiosios žmogaus pajamos.
Niekada nebūna taip, kad tik nuvertėjus pinigams, žmogaus atlyginimas padidėtų tuo pačiu metu. Paprastai tai daroma tik po kelių mėnesių. Jeigu anksčiau gaunamų pajamų vos pakako atsiskaityti su lizingo bendrove, smarkiai pasikeitus nacionalinės valiutos kursui, žmogui gali kilti rimtų problemų.
Šiuo atveju mažiau rizikuoja žmogus perkantis automobilį darbui (pavyzdžiui, krovinių gabenimui), o ne savo buities sąlygoms gerinti. Smarkiai padidėjus infliacijai, galima padidinti ir savo paslaugų kainą.
Lengviau tokį pasikeitimą pergyventų žmogus, turintis savo verslą, galintis greitai pakeisti, pavyzdžiui, parduodamų prekių kainas. Tokiu atveju nuostolius patirtų ir lizingo bendrovė.
Lizingo paslaugas teikiančios įmonės sunkiai išgyventų bendrą šalies ekonomikos nuosmukį. Prasidėjus masiniam įmonių – tarp jų ir lizingo bendrovių klienčių – bankrotui, lizingo bendrovės netektų nuolatinio pajamų šaltinio, nors transporto priemones jos perimtų, o vėliau galėtų parduoti.
Smarkiai padidėjus nedarbo lygiui, dalis žmonių, norinčių išperkamosios nuomos būdu įsigyti automobilį, atsidurtų bedarbių gretose. Negalintis sumokėti klientas, netektų nuomojamo automobilio.
Kol kas Lietuvos lizingo bendrovės džiaugiasi puikiais veiklos rezultatais ir dideliais pelnais.
Klientai dažniausiai išlošia įsigydami transporto priemones prieš Kalėdas, kai lizingo bendrovės siūlo įsigyti automobilių lengvatinėmis sąlygomis.
Lizingo bendrovės valstybės nėra pripažįstamos finansinėmis institucijomis, o laikomos prekybinėmis įstaigomis, todėl jų paslaugos yra apmokestinamos PVM. Pagal
galiojantį įstatymą PVM skaičiuojamas nuo turto sumos, bus mokamas iš karto, palūkanos skaičiuojamos bus nuo visos sumos. Šio mokesčio pakeitimas pabrangino lizingo finansavimo būdą, taip paskatino didesnę konkurenciją tarp bankų ir lizingo bendrovių, ypač kai bus finansuojami stambesni, brangesni objektai.
Spartų lizingo rinkos augimą sąlygoja augantis šalies ekonominis potencialas, vis didėjančios šalies įmonių investicijos į naujas technologijas, įrengimus, automobilių parkų atnaujinimą bei įvairią techniką [39].
3.3. Lizingo problemos
Lizingo įmonių, kaip ir kitų ūkio subjektų, verslo aplinką lemia daugybė išorės veiksnių, iš kurių ppagal svarbą išskirtinos tokios grupės: šalies ekonominė politika, verslo teisinis reglamentavimas, steigėjo veiklos strategija, rinka, jos struktūra ir kitos ekonomikos aplinkos.
Lizingo bendrovių klientai lizingo subjektus renkasi gana subjektyviai, be didesnės objektyvesnės kompleksinės ar netgi be ekonominės analizės, neretai pasikliaudami atsitiktine abejotino patikimumo informacija. Lizingo davėjai taip pat eina paprastesniu keliu – vykdydami savo klientų užsakymus, lizingo sutarties objektą renka iš nurodyto pardavėjo. Tokiu būdu vienas gana realių rezervų verslo technologijoms modernizuoti panaudojamas menkai. Tarp svarbiausių priežasčių dažniausiai nurodoma tai, kad ūūkio subjektai stokoja lėšų visapusiškai patikimai informacijai apie potencialių lizingo objektą surinkti, jų rinkodaros tarnybos neturi pakankamai potencialo tokios užduotims atlikti [60].
Dėl neišsivysčiusios ekonominės politikos lizingo gavėjai dažnai renkasi pigesnes, ne naujas technologijas, įrenginius, aparatūrą.Tai stabdo ūkio plėtrą, kurios galima bbūtų tikėtis įsigijus ir panaudojus modernesnius ir brangesnius įrenginius. Inovatyvumo problemą spręsti reikėtų dviem aspektais: lizingo sandorių informaciniu aprūpinimo tobulinimu ir finansavimo didinimu.
Lizingo sandorių informacinį aprūpinimą reikėtų spręsti sudarant duomenų bazes, kuriose būtų panaudota lizingo bendrovių darbuotojų sukaupta informacija, įgyta patirtis, sudarant įvairias lizingo sutartis. Duomenų bazėse turėtų atsispindėti informacija apie inovatyvias technologijas, klientų bei tiekėjų charakteristikas, ir kita reikalinga informacija. Duomenų bazę formavimui ir aktualios būsenos palaikymui bei lizingo bendrovių klientų poreikių tenkinimui reikia pinigų, todėl skatinama inovacijų plėtrą valstybė turi remti finansiškai.
Inovacijos daug lemia svarbiausių valstybės ekonomikos plėtros tikslų – spartesnio gyventojų gerovės didinimo, subalansuotos šalies plėtros įgyvendinimą. Dėl nepakankamai perspektyvių lizingo sandorių nedidėja reikiamo ūkio subjektų tarptautinio konkurencingumo galimybės, o tai atsiliepia visos šalies ekonomikos plėtrai [[59]. Kuo pasirinktos įdiegti technologijos naujesnės, tuo įmonei sudaromos galimybės aukščiau pakilti, atsiplėšti nuo konkurentų. Modernesnes inovacijas įdiegusi įmonė turi konkurencinių privalumų, jos produkcija ilgesnį laiką pirmauja rinkoje.
Investicijų ir inovacijų naudoti vien tik nuosavą kapitalą neefektyvu : užšaldomos įmonės apyvartinės lėšos, sumažėja įmonės likvidumas, sulėtėja įmonės plėtros procesai [30]. Šiuo atžvilgiu labiau verta skolintis nei naudoti nuosavą kapitalą, kadangi skolintas kapitalas suteikia mokestinių lengvatų – mažina apmokestinamąjį pelną sumokėtų palūkanų suma. Kuo didesnė skolinto kapitalo vertė, palyginus su nuosavo kkapitalo verte, tuo didesnės pelno mokesčio santaupos, kitiems veiksniams esant pastoviems. Kuo didesnis pelno mokesčio tarifas, tuo mažiau yra sumokama pelno mokesčio. Taigi įmonė, kurios pelnas apmokestinamas didesniu mokesčio tarifu, savo veikloje gali naudoti daugiau skolinto kapitalo, nei mažesniu pelno mokesčio tarifu apmokestinama įmonė. Konkreti įmonė turi apskaičiuoti koks finansinis svertas, tai yra skolinto ir nuosavo kapitalo santykis, jai yra tinkamiausias.
Įmonės vis dar vengia naudoti išorinius finansavimo šaltinius investicijų įgyvendinimui. 2002 m Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacija ir Lietuvos Žemės Ūkio banko lizingas bendradarbiaudami atliko daugiau kaip 1000 įmonių vadovų apklausą, kuri parodė, jog išoriniu finansavimu pagrindinėms veiklos priemonėms įsigyti naudojasi 53 proc. Lietuvos įmonių. Minėtąjį finansavimo būdą naudojančios įmonės nurodė, kad 22 proc. iš jų renkasi lizingo bendrovių teikiamas paslaugas, 17 proc. naudojasi bankų paskolomis, 14 proc. kitais finansavimo šaltiniais. Lizingą, dažniau nei banko paskolą, renkasi Vilniaus bei Kauno apskrityse veikiančios įmonės, kur lizingo rinka ir paslaugos yra labiau išvystytos [62].
Lietuvoje dar nėra susiformavusi stipri ekonominė politika, įmonės nepripažįsta skolinto kapitalo teikiamų privalumų, todėl investicijas labiau linkusios finansuoti nuosavomis lėšomis. Dėl nestiprios ir nestabilios šalies ekonomikos, įmonės vengia „gyventi skolon“, todėl 47 proc. Lietuvos įmonių išvis nesinaudoja išoriniais finansavimo šaltiniais. Tai sąlygoja prastesnį šalies ekonomikos ggyvybiškumą, lankstumo ir konkurencingumo lygį [26].
Nekilnojamasis turtas yra svarbus verslo plėtojimo veiksnys, tačiau žemės įsigijimas nuosavybėn yra teisiškai apribotas, žemė, kaip nekilnojamasis turtas, yra neišvengiamai susijusi su turtu, esančiu lizingo sutarties objektu. Egzistuoja nemažai apribojimų žemės sklypų įsigijimui. Pagal Civilinį kodeksą žemė negali būti lizingo sutarties objektu. Lizingo gavėjas, pirkdamas nekilnojamąjį turtą lizingo būdu, žemės sklypo tokiu pat būdu pirkti negali, turi mokėti pilną kainą iš karto.
Dažnai pasitaiko atvejai, kai lizingo davėjas perka lizingo gavėjo nurodytą turtą, kuris yra ant privačiam asmeniui ar valstybei priklausančios žemės, ir taip tampa sutarties objekto, esančio ant svetimos žemės, savininku. Lizingo bendrovė, įsigijusi lizinguojamą turtą, sudaro žemės nuomos sutartį ir būdama nekilnojamojo turto savininke, moka žemės nuomos mokestį. Pagal nuomos sutartį žemei esant valstybinei, lizingo davėjas moka 1 – 4 proc. žemės kainos per metus, žemei esant privačiai – 1,5 proc. žemės kainos per metus.
Svarbi problema yra nepalankus nekilnojamojo turto lizingo sandorių apmokestinimas. Nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinimas lizingo būdu įsigyjamo nekilnojamojo turto savininkas, nepriklausoma fizinis ar juridinis asmuo. Problema iškyla, jei lizingo gavėjas yra fizinis asmuo, nes jis nėra nekilnojamojo turto mokesčio subjektas. Tuomet, jei nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui, tai mokestis už šį turtą nemokamas. Perkant nekilnojamąjį turtą lizingo būdu, fiziniam aasmeniui pageidaujant, juridinis asmuo – lizingo davėjas tampa lizinguojamo turto savininku ir privalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Praktikoje dažniausiai lizingo sandorio dalyvių susitarimu nekilnojamojo turto mokestį, t.y. 1 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės, sumoka lizinguojamo turto gavėjas (ši sąlyga turi būti numatyta sutartyje). Taip pabranginama turto įsigijimo kaina. Minėtoji problema neiškyla lizingo gavėjui esant juridiniam asmeniui, kadangi jis yra mokesčio subjektas. Tai rodo, kad šiuo požiūriu lizingas yra palankesnis juridiniams asmenims [38].
Nekilnojamojo turto mokestis nepakankamai tiksliai ir teisingai reglamentuoja subjektų apmokestinimą ir taip didina finansavimo lizingo būdu kainą, nuo ko nukenčia pats vartotojas. Blogiausia, kad galiojantys teisės aktai nenumato fizinio asmens už lizingo davėją sumokėto nekilnojamo turto mokesčio grąžinimo tvarkos.
Sudaryta žemės nuomos sutartis kėlė tam tikrą neužtikrintumą. Viskas pasikeitė, įsigaliojus civiliniam kodeksui, kadangi šis teisinis dokumentas įtvirtino ilgalaikio turto nuomą ir nustatė, kad ilgalaikės nuomos terminas negali būti trupesnis nei dešimt metų. Lizingo davėjas tapo užtikrintu, kad lizingo sutarties nutraukimo atveju išlaikys teisę naudotis žeme, esančia po statiniu.
Labiausia lizingo plėtrą stabdė pridėtinės vertės mokestis (PVM), kadangi šiuo mokesčiu buvo apmokestinama turto vertės įrengimo suma ir palūkanos. PVM apmokestinamas naujas turtas bei perduotas ilgiau kaip metus naudotas ilgalaikis turtas, kurį asmenys (išskyrus bankus ir kitas kredito įstaiga) įsigijo ne savo veiklai,
bet ketindami šį turtą perparduoti. Kadangi lizingo davėjas neturi kredito įstaigos statuso, tai pagal buvusį įstatymą prie kiekvienos įmokos lizingo firma turėjo pridėti PVM. Asmeniui, neregistruotam PVM mokėtoju, lizinguojamas turtas pabrangdavo 18 proc., nes jis negalėdavo susigrąžinti sumokėtų mokesčių sumų. Padėtis pasikeitė Lietuvos Respublikos Seimui 2002 m. priėmus pridėtinės vertės mokesčio įstatymą ir po jo pakeitimo 2005 m. vasario 1d. PVM skaičiuojamas nuo turto sumos, bus mokamas iš karto, palūkanos skaičiuojamos bus nuo visos sumos. Šio mokesčio pakeitimas pabrangino lizingo ffinansavimo būdą, taip paskatino didesnę konkurenciją tarp bankų ir lizingo bendrovių, ypač kai bus finansuojami stambesni, brangesni objektai [8, 10].
Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai negali pasinaudoti visais išorinio finansavimo šaltiniais, nes susiduria su informacijos trūkumo, aukštų palūkanų normų, užstato ir kitokiomis problemomis. Dėl išorinių finansinių formų naudojimosi ribotumo, vis didesnis dėmesys skiriamas alternatyvioms finansavimo formoms. Finansavimo instrumentas leidžia smulkiam ir vidutiniam verslui suformuoti geresnį įvaizdį, likviduoti silpnąsias puses, įgauti konkurencinių privalumų, įgyvendinant dideles ilgalaikes investicijas bei vystant materialinę ir nematerialinę bbazes.
3.3. Lizingo trūkumai ir privalumai lyginant su kreditu
Atsižvelgiant į galimybes, kartais naudingiausia naudoti lizingą kaip investicijų finansavimo šaltinį. Kitais atvejais labiau tiktų banko paskola, leidžianti turtą pirkti kartu įgyjant nuosavybes teises.
Lietuvoje dėl menkų rinkos tradicijų ir ekonomikos nestabilumo, paskolų tteikimas yra rizikinga bankų operacija. Paskolų paklausą riboja santykinai didelės palūkanos, nepakankama konkurencija ir tai, kad bankai ne lanksčiai reaguoja į klientų, ypač į smulkaus ir vidutinio verslo įmonių, poreikius [54]. Geras užstatas padeda bankams išspręsti aktualiausią įmonių valdymo problemą – garantuoti, kad bus grąžinti investuoti pinigai.
Šiandien Lietuvoje besiskolinančios įmonės privalo komercinius bankams teikti savo finansines ataskaitas ir parengtus verslo planus. Šios informacijos pagalba, bankai mėgina apibrėžti įmonių veiklos riziką, prireikus paskolos sutartyje numatyti reikalavimus, kurie galėtų ją apriboti [51]. Pažeidus sąlygas, skolininkui gresia finansinė bauda ir gali būti pareikalaujama paskolą grąžinti anksčiau laiko.
Paskolos gavimas yra sudėtinga ir gana ilga procedūra, reikalaujanti papildomo laiko bei išlaidų inventorizacijai, turto įkainojimui, turto įkeitimui, draudimui. Daugelis įmonių renkasi lizingą kaip alternatyvų ffinansavimo šaltinį, kurio įforminimas greitesnis, paprastesnis, mažesnės papildomos išlaidos (draudimas).
Lizingo ir paskolos sąlygos nėra pastovios ir gali kisti – tai yra derėjimosi objektas.
Imti paskolą ir pirkti ilgalaikį turtą naudingiausia tada, kai vienodos lizingo ir banko paskolos palūkanų normos. Šiuo atveju paskola tampa pigesniu finansavimo šaltiniu, nes lizingo sutarties mokestis paprastai yra didesnis nei kredito suteikimo mokestis. Dabartiniu metu Lietuvoje lizingo palūkanų norma yra mažesnė nei bankų paskolos palūkanų norma. Tai yra nustatoma kiekvienu atskiru atveju, tiriamas kliento mokumas, finansinėmis ggalimybės ir pan. (1 priede matyti paskolų litais vidutinės metinės palūkanos litais. Tačiau tai yra tik santykiniai dydžiai, nes kiekvienu atskiru atveju, palūkanų norma tampa, tarsi derėjimosi objektas).
Lizingo pasirinkimą lemia turimų pinigų kiekis ir tai, kad skolintas kapitalas turi didesnių pranašumų prieš nuosavą kapitalą. Skolinto kapitalo kaina yra mažesnė dėl mažesnio rizikingumo, nes skolintojai turi pirmumo teisę, palyginus su akcininkais. Be to, skolinamas kapitalas yra išimamas, o akcinis – ne [57]. Palūkanos, mokamos už pasiskolintą kapitalą, mažina apmokestinamąjį pelną. Įmonėms naudingiau naudotis skolintu kapitalu, kai pinigai gali būti panaudoti pelningesnėms investicijoms, didinti akcijų vertę. Skolintojo kapitalo naudojimas patrauklus ir pinigų laiko vertės požiūriu, kadangi skolintų pinigų vertė ateityje mažėja. Pasiskolinti pinigai ateityje grąžinami ta pačia pinigine išraiška, neatsižvelgiant į pinigų perkamosios galios sumažėjimą.
Dabartinėmis sąlygomis daugeliui įmonių (mažos, neseniai susikūrusios) lizingas tapo prieinamiausia finansavimo alternatyva.
Išanalizavusi ir pateikusi lizingo analizes,ir remdamasi įvairių autorių nuomone, magistrantė nustatė tokius lizingo privalumus ir trūkumus lyginant su kreditu:
Lizingo privalumai nuomininkui
Lizingas suteikia iki 100 proc. lėšų turto įsigijimui. Dažnai nereikalaujama išankstinių mokėjimų ar depozitų.
Lizingas “neužšaldo” kapitalo, galima daugiau kapitalo skirti apyvartinėms lėšoms, kurios būna labai reikalingos kiekvienos įmonės veiklai. Tai suteikia įmonei didesnį likvidumą.
Nuomos mokesčiai, užfiksuoti lizingo sutartyje, padeda numatyti ir apskaičiuoti išlaidas, prognozuoti pinigų ssrautus.
Lizingas suteikia užtikrintumą, nes nenutraukiama sutartis, skirtingai nuo overdrafto, kuris turi būti būtinai apmokėtas pareikalavus.
Lizingas suteikia galimybę apsisaugoti nuo infliacijos. Įranga gali būti įsigyjama dabartine kaina, o nuomos mokesčiai mokami iš būsimų pajamų.
Lizingas gali neatsispindėti nuomininko balanse. Lizingas nėra skolinimasis, ir daugelyje šalių nėra apskaitos reikalavimų parodyti nuomojamą įrangą ir atitinkamus būsimų nuomos mokesčių įsipareigojimus nuomininko balanse [2].
Lizingas padeda išvengti paskolų ėmimo ir kapitalo investicijų apribojimų.
Lizingas padeda išvengti papildomos akcijų emisijos, ir tai apsaugo akcijas nuo galimo nuvertėjimo. Dažnai lizingas yra vienintelis būdas gauti finansavimą be papildomos akcinio kapitalo emisijos.
Lizingas yra paprasta, nesudėtinga operacija. Lizingas minimizuoja administracinius kaštus ir supaprastina mokesčių ir apskaitos procedūras, dokumentaciją.
Lizingas yra efektyvus mokesčių aspektu. Nuomos mokesčiai yra traktuojami kaip veiklos išlaidos ir atimamos dar prieš mokesčius.
Leidžia atsižvelgti į įmonės veiklos ypatumus (sezoniškumas, cikliškumas ir pan.).
Lizingo būdu įsigyjant įrengimus reikia žymiai mažiau laiko nei prašant kredito iš banko. Taip pat lizingas dažniausiai yra pigesnis investicijų finansavimo būdas negu banko paskolos rinkos palūkanos [10].
Lizingo privalumai nuomotojui
Lizingas finansinėms institucijoms yra papildomas finansinis produktas, iš kurio galima gauti pelną šalia visų kitų finansinių paslaugų.
Lizingas sumažina riziką. Daugelyje šalių yra lengviau ir pigiau nuomotojui atgauti išnuomotą įrangą, jeigu nuomininkas nevykdo įsipareigojimų, negu užstato ar paskolos atveju. Vis dėlto kartais neįmanoma ggreitai atgauti nuomojamąją įrangą arba ji gali turėti žymiai sumažėjusią vertę, ypač jeigu buvo blogai prižiūrima. Be to, nuomininkas kartais gali savavališkai perduoti išnuomotą įrangą kam nors kitam.
Lizingas gali padidinti pelningumą. Mokesčių nauda, atsirandanti dėl įrangos įsigijimo, daugelyje šalių yra paprastai perduodama nuomininkui, sumažinant nuomos mokesčius, tačiau nuomotojas taip pat gali gauti papildomą atpildą, suteikdamas šią paslaugą.
Lizingas suteikia galimybę užmegzti ryšius su naujais gamintojais, tiekėjais. Dažnai nuomininkas pats randa tiekėją ir derasi dėl visų sąlygų, o nuomotojas skiria finansavimą, pats iš karto įsigydamas įrangą iš tiekėjo ir po to lizingo forma nuomodamas nuomininkui. Užmegzti kontaktai su įrangos gamintojais, tiekėjais gali būti panaudojami ateityje.
Lizingo dokumentacija nesudėtinga tiek nuomininkui, tiek ir nuomotojui. Ji yra paprastesnė nei paskolos atveju.
Lizingo sutartis gali būti greitai užbaigiama. Nuomininkas dažniausiai greitai priima sprendimus dėl lizingo.
Užtikrina techninių priemonių ir paslaugų, kurių pardavimas kitomis sąlygomis nenaudingas ar negalimas, realizavimą.
Lizingo privalumai lizingo objekto tiekėjui (gamintojui)
Lizingo kompanija tampa pastoviu ir patikimu gamintojo partneriu, apmokančiu visą užsakymo vertę;
Dėl lizingo atsiranda galimybė įtraukti į potencialių pirkėjų sąrašą tuos vartotojus, kurie dėl savų ir skolintų lėšų trūkumo nėra ekonominių gamintojo interesų sferoje, t.y. palieka jį be potencialaus pelno;
Gamintojas pastoviai bendradarbiaujantis su lizingo kompanija, gali sumažinti išlaidas reklamai, vartotojų paieškai, rinkos tyrimams, nes šias paslaugas
teikia lizingo kompanija.
Lizingo trūkumai
Gavėjui duoda tik laikiną teisę naudotis įrengimais;
Gali kainuoti brangiau negu banko kreditas tiems patiems įrengimams įsigyti;
Nuomos mokestis mokamas per visą lizingo sutarties galiojimo laikotarpį, nes dėl mokslinės-techninės pažangos išnuomotas objektas gali būti neeksploatuojamas;
Nuosavybės teisę į nuomojama objektą išlaiko lizingo davėjas (jei sutartyje nenumatyta nuosavybės perdavimo teisės), todėl lizingo gavėjas neturi galimybės parduoti turtą antrinėje rinkoje ir gauti netikėto pelno, kuris yra didesnis už lizingo sutarties vertę;
Lizingo gavėjui nesilaikant sutarties sąlygų ar sugadinus turtą, jo atsiėmimas užtrunka iki ddviejų metų. Banko paskolos susigrąžinimas vyksta greičiau, apie pusę metų;
Dėl lizingo sutarties nevykdymo atsiimtas turtas gali būti visai prastos būklės. Lizingo davėjas dėl to patiria didesnius nuostolius. Nevykdant banko paskolos sutarties sąlygų, įkeistas turtas parduodamas, tačiau gali iškilti problemų dėl jo realizavimo;
Valiutų problema. Lietuvoje, už sandorius dažniausiai atsiskaitoma nacionaline valiuta, neigiamą įtaką daro valiutų kursų svyravimo rizika. Dar nėra plačios finansavimo litais pasiūlos, todėl dažnai naudojamasi tarptautiniu lizingu.
Išanalizavus lizingo trūkumus ir privalumus, darbo autorė pastebėjo, kad lizingui būdinga daugiau tteigiamų savybių nei neigiamų. Ypač ši finansavimo rūšis išpopuliarėjo, įvedus mokesčių ir amortizacinių atskaitymų lengvatų. Lizingas – palankiausia finansavimo forma, leidžianti jaunoms ir mažoms įmonėms augti ir išgyventi konkurencinėje rinkoje, o didelėms ir stiprioms įmonėms prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos ekonomikos ssąlygų ir sumažinti kapitalo kainą.
IŠVADOS
1. Lizingas – finansavimo sistema, jungianti ilgalaikės nuomos ir kreditavimo elementus:
• išperkamoji nuoma suteikiama tam tikram laikotarpiui;
• nuomininkas moka lizingo davėjui mokėjimus už išnuomotą turtą;
• nuosavybės teisę į turtą sutarties laikotarpiu išlaiko lizingo davėjas.
2. Finansiniu požiūriu pagal nuomojamo turto atsipirkimą ir nusidėvėjimo skaičiavimo sąlygas skiriamas finansinis ir operatyvinis (veiklos) lizingas: finansinio lizingo atveju objekto nuomos terminas artimas arba sutampa su objekto nusidėvėjimo objektu ir lizingo mokėjimai padengia objekto vertę. Operatyvinio (veiklos) lizingo atveju objekto nuomos terminas yra trumpesnis, nei jo nusidėvėjimo laikas ir turto vertė nepadengiama.
3. Šalies lizingo rinkai būdinga:
• lizingo operacijomis užsiima ne bankas, o jų specializuotos įmonės;
• stimuliuoja kapitalo atėjimą į gamybinę sferą, sukuria sąlygas šakų vystymuisi;
4. Lizingas paplitęs išsivysčiusiose Vakarų šalyse ir yra vienas iš populiariausių finansinių formų, naudojamų ššalies finansų rinkoje, nes suteikia naujų galimybių ir privalumų tiek lizingo davėjui, tiek lizingo gavėjui.
5. Lietuvos lizingo rinka kasmet plečiasi: per 2000 – 2004 m. ji išaugo nuo 700,5 mln.Lt iki 3886,8 mln.Lt. Lizingo paslaugų lyderiai yra VB Lizingas ir Hansa lizingas, užėmę lizingo rinkos 38,08 proc. Ir 35,15 proc. 2004 m. Vystantis atsiskaitymų kultūrai, didėjant konkurencinei kovai, finansavimo būdas dar labiau populiarėja. Tai didina lizingo paslaugų asortimentą, gerina finansavimo teikimo sąlygas, stiprina šalies ekonomiką.
Pagal turto rūšį –kilnojamasis turtas 2004 mm. sudarė 81,7 proc. arba 3175,5 mln. Lt lizingo portfelio, o nekilnojamasis turtas – 18,3 proc. arba 711,3 mln. Lt.
Pagal lizingo rūšį – finansinis lizingas 2004 m. lyginant su 2000 m. išaugo 2994,2 mln. Lt arba 17,8 proc.; veiklos lizingas – 212,3 mln. Lt arba 13,8 proc.. Lyginant 2003 metus 2004 metais atitinkamai pramonės įrangos ir įrengimų paklausa išaugo nuo 24,73 proc. iki 25,67proc., arba 261,4 mln. Lt. Org. ir biuro technika 0.97 proc. arba 6,7 mln.lt. Kelių transporto priemonių rinka išaugo nuo 774,1 iki 1143,2 mln.Lt arba 0,69 proc.. Lengvųjų automobilių pardavimo apyvartos taip pat žymiai padidėjo, 2003 metais jų buvo įsigyta už 510,7 mln.lt, o 2004 pasiekė 720,1 mln.lt, atitinkamai 0,62 proc.. Kitas įvairus kilnojamas turtas sudarė per metus 84 mln.lt pliuso
6. Įvertinus lizingą, kaip alternatyvų finansavimo šaltinį kreditui, buvo skaičiuota lizingo ir kredito įmokų dabartinė vertė. Esant 8 proc. Palūkanų normai nustatyta, kad kai nuomininkas nėra mokesčių mokėtojas, jam labiau apsimoka sudaryti lizingo sutartį (dabartinė vertė 1069 Lt), o kai nuomininkas yra mokesčių mokėtojas – imti banko paskolą ir pirkti įrangą. Jei gaunami skirtingi rezultatai tuomet labiau atsižvelgiama į NPV metodą. Atlikus kiekybinę analizę, nustatyta:
• palūkanos už nuomą yra apylygės ar kiek aukštesnės nei paskolos, o esant vienodai ppalūkanų normai, visiškai yra tas pats imti paskolą banke ar įsigyti ilgalaikį turtą išperkamosios nuomos būdu;
• skaičiavimai ir priimamas sprendimas priklauso nuo diskonto koeficiento, kuris parenkamas priklausomai nuo rizikos ir pinigų srautų judėjimo. Praktiškai visais atvejais renkantis lizingą ar paskolą rizika išlieka ta pati. Pinigų srautai priklauso nuo sutarties sąlygų.
Atliktas kiekybinis finansinės analizės tyrimas, esant toms pačioms finansavimo sąlygom, neįrodė lizingo pranašumo lyginant su banko paskola. Tačiau galima teigti, kad lizingas galima alternatyva paskolai.
7. Nuomotojo požiūriu įrangos pirkimas lizingui turi daugumą paskolos savybių (administracinės, draudimo, turto vertinimo, notarinės išlaidos), todėl sudarant lizingo sutartį nuomotojui svarbiausia nustatyti efektyvias palūkanų normas. Įmonėms neturinčioms įkeičiamo turto, arba jau įkeitusios bankams už paimtas paskolas, lizingas yra parankiausias būdas ilgalaikiam turtui įsigyti.
8. Palyginus lizingo bendrovės ir kredito unijos skolos grąžinimo būdus, nustatyta:
• lizingo atveju, prekės savininku tampama, kai sumokamos visos įmokos. Jei įmokų mokėjimas nutrūksta, prekė lieka lizingo bendrovės nuosavybe, įmokos negrąžinamos;
• kredito unijos atveju, kredito gavėjas turi tik likusį įsipareigojimą ir prekė neprarandama.
Atlikus prekės pabrangimo analizę tarp lizingo bendrovės ir kredito unijos nustatyta, kad visa lizingo įmokų suma yra 4304,00 Lt, kredito unijos – 4164,00 Lt. Toks skirtumas yra todėl, nes kas mėnesį, nors skola ir mažėja, mokestis lizingui nemažėja. Jei imti kredito unijoje paskolą ir ją grąžina mmažėjančiomis įmokomis, palūkanos mokamos tik nuo pasiskolintos sumos.
9. Vienas iš kreditavimo principų reikalauja gaunamo kredito apdraudimo ir vienas iš jų yra draudimas draudimo bendrovėje. Įvertinus daugelio bankų draudimo išlaidas, nustatyta, kad:
• Būsto kredito atveju – apdraudžiant įkeičiamą turtą draudimo bendrovėje, mažėja pradinis įnašas;
• lizingo atveju – draudimo išlaidos didina objekto vertę.
10. Atliekant lizingo alternatyvos kiekybinę finansinę analizę naudojami diskontavimo metodai. Labiausiai paplitęs grynosios dabartinės vertės metodas (net present value). Jis pilnai neatspindi visų veiksnių nulemiančių investuotojo pasirinkimą finansavimo šaltinių atžvilgiu, tačiau sėkmingai gali būti naudojamas kaip viena iš svarbiausių analizės dalių. Jo ribotumas pasireiškia tuo, kad pinigų srautai priklauso nuo sutarties sąlygų. Lietuvoje naudojamas įmokų skaičiavimo metodas remiasi finansinės nuomos teorija – lizingo įmokų srautų dabartinė vertė lygi turto įsigijimo su visomis papildomomis išlaidomis vertei.
Literatūros sąrašas
1. Dainauskienė I. “Lizingas”,- V.: LII, 1996. 53p.
2. Прилуцкий Л.Н. Финансовий лизинг:: Правовыэ основы , экономика. Практика, – М.:1997.-270c.
3. Lietuvos nacionalinės lizingo ataskaitos
4. Lietuvos finansų ministerija. Teisės aktai.
http://www.finmin.lt/finmin/content/teisesaktai.jsp?category,
5. Lietuvos Respublikos Finansų ministro Įsakymas Nr. 144 http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=102941&Condition2=
6. Buškevičiūtė E., Mačerinskienė I., Finansų analizė. 1999, Kaunas, Technologija, 380p.
7. Liukaitytė G. Lizingo rinkos nesustos,bet sulėtės // Verslo žinios, 2004 02 09, 10p.
8. Danazas M. PVM parūpino klientų lizingo bendrovėms // Verslo žinios. 2004 01 19, 6p.
9. Ranonytė A.Lizingo rezultatai patvirtina ekonomikos augimą // Verslo žinios. 2004 01 16, 4p
10. Andrūžytė R. PVM įstatymas brangins lizingo paslaugas // Verslo žinios. 2004 01 14, 4p.
11. Grižibauskienė E. Gyvenimas išsimokėtinai // Veidas. 2003 04 24
12. Janienė M. Palūkanų normos rizikos valdymas. Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansinis institutas. 1998
13. Andružytė R. Lizingo rinkos aruodai dar neišsemti // Verslo žinios, priedas Investicija”. 2003/2
14. Andružytė R. Lizingas – arši kova dėl klientų //Verslo žinios. 2003 05 06
15. Andružytė R. Lizingui yra kur augti // Verslo žinios. 2003 002 11
16. Andružytė R. Lizingo rinkos augimo galimybės dar neišnaudotos // Verslo žinios. 2002 sausio 09
17. Andružytė R. Lizingo rinka nepaliaujamai plečiasi //Verslo žinios. 2002 02 31
18. Andružytė R. Lizingo portfelis smarkiai sunkėja // Verslo žinios. 2002 05 31
19. Dževerskytė R. Lizingas atviras kompromisui // Verslo žinių priedas “Investicija”. 2003/1
20. Sūdžius V. Pardavimų valdymas:principai ir praktika. – Vilnius. 2002
21. Газман В.Д. Лизинг.Практила. Коментарии. М., 1997 – 417 с.
22. Lizingas. Lietuvos Bankininkystės, Draudimo, ir Finansų instituto seminaras [Vilnius, 1997m., rugpjūčio 2-27d]. Vilnius, 1997. 90p.
23. Lengvenytė S. Lizingas – palankus vverslo finansavimo būdas // Apskaitos ir mokesčių apžvalga.- 2000.- Nr.1.- P110
24. Slavickienė A. Tarptautinių atsiskaitymų formos // Tiltai.- 1999.- Nr. 2.- P119
25. Gytis Sabaliauskas, „kredito unijų žinios“, Nr.2 (25). Ką rinktis lizingą ar paskolą? 2005 03 31 http://www.lku.lt/content/view/43/38/
26. A. Ramonytė. Lizingas užsuks į kkiekvienas duris // Verslo žinios. – 2005 spalio 14, 10p.
27. Savickaitė R.. Ar verta prekiauti išsimokėtinai? // Marketingas. 2004 gruodžio 8, 8p
28. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo asociacija. Verslo finansavimas. Lizingas.Internetas: http://www.svv.lt/index.php/lt/29771/
29. Lizingo ir kreditavimo kiekybinis įvertinimas // Verslas, vadyba ir studijos – ISSN 1 1648-8156.- T.2. p 274-281
30. UAB „Hansa bankas“ .Finansinis lizingas ir veiklos nuoma. Skaičiuoklės. Internetas. http://www.hansalizingas.lt/index.html?SISU=privatiems_autolizingas_isperkamojiirveiklosnuoma
31. UAB „Vilniaus bankas“. Paslaugos, skaičiuoklės, lizingo privalumai. Internetas. http://www.vbl.lt/services.html?item_id=64
32. UAB „ Medicinos bankas“ Internetas. Lizingo teikiami privalumai. http://www.mblizingas.lt/article/archive/54/
33. UAB „ Snoro bankas“. Vartojimo prekių draudimas. Internetas. http://www.sl.lt/index.php?page=64
34. UAB „Nord/Lb“. Bendrovės ,,NORD/LB lizingas” metinis augimas – 60 proc.. Internetas. http://www.nordlbl.lt/lt.calculators.financial-calc/
35. UAB „Parex bankas“.Skaičiuoklė, paslaugos. Internetas. http://www.parexlizingas.lt/index.php?page=24.
36. UAB Sampo bankas“. Klientų klausimai. Internetas. http://www. Lizingas.sampo.lt/lizingas/rusys
37. Vilkevičiūtė J.. Lizingo teisinio reglamentavimo aspektai pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą. Vaga. 2002.-Nr. 54 (7), 228-31p.
38. Lišauskas G. Finansinės nuomos ir tiesioginio lizingo santykis pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą // Jurisprudencija, 2003, T. 47 (39), 110-118 p.
39. Mikšys A. Lizingo kompanijos pinigų srautų modernizavimas // Matematika ir matematinis modeliavimas, 2004, Pranešimas nereferuotoje konferencijoje, vykusių Lietuvoje, pranešimų medžiagoje, 136- 140 p.
40. Danys A., Milašauskas T. Lizingas // Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų institutas. – Vilnius, 2000, 161 p.
41. Горемыкин В.А. Лизинг. Москва.: ИНФРА – М. 1997б 379 стр.
42. Абатина А. М. , Симонова М.Н. Аренда и лизинг. Москва: Филинь, 1998
43. Лищенко М. ИИ. Щсноиъ лизинга. Москва, Финансъ и статистика, 2000, 334 стр.
44. Францева Е. Ф. Лизинг: справочное пасобие. Москва: Приор,1998 (Пфдолслий филифл УПК), 202 стр.
45. Харитинова Ю.С. Договор лизинга. – Москва, 2002
46. Sudhir P. Amembal. International Leasing. The Complete Guide. – Salt Lake Cyti, Utah : Publisheeers Press, 2003. Vol 2.
47. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Šeštoji knyga „Prievolių teisė“ , XXX skyrius.
48. Kropas S., Katkus V. Banko tarptautinės operacijos. Vilnius: Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų institutas, 1997. 177 p.
49. Vaškelaitis V., Piniginiai atsiskaitymai.Teorija ir praktika:mokėjimo priemonės ir technologijos, atsiskaitymų rizika ir jos valdymas.Vilnius: Eugrimas 2001. 433 p.
50. Bagdonas E. Biznio įvadas. Kaunas. Technologija. 2000, 229 p.
51. Startienė G. Tarptautinės prekybos finansavimas:rizika, mokėjimai, kreditavimas: vadovėlis Kaunas : Technologija, 2002.318 p.
52. Vaškelaitis V. Pinigai: komerciniai bankai ir jų rizikos valdymas:teorija ir praktika. Vilnius: Lietuvos mokslas 2003. 364 p.
53. Tarptautinė ekonomika ir prekyba. Ekonomika ir vadyba 2001, 4 knyga. Kaunas Technologija. 2001. 217 p
54. Tarptautinė ekonomika ir prekyba integracijos kontekste. Ekonomika ir vadyba – 2003. Kaunas. Technologija, 2003. 124 p.
55. Unidroit Convention on International Leasing. Internetas –
http://www.unidroit.org/english/conventions/c-.htm.
56. Lietuvos lizingo asociacija. Statistika. Internetas: http://www.lease.lt/
57. Aleknevičienė V. Investicijų finansinės rizikos įvertinimo metodiniai aspektai // Ekonomika.- V.: Vilniaus universiteto leidykla, – 1997
58. Mačerinskienė I., Ivaškevičiūtė L. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros galimybės ir problemos // Socialiniai mokslai. – KK.: Technologija.-2002.-Nr.2
59. Bivainis J., Staškevičius A. T. lizingas Lietuvoje // Verslas, vadyba ir studijos 2000.V.: Technika.-2001
60. Baltrakonytė Ž. Nekilnojamojo turto lizingas:problemos I perspektyvos // Verslas, vadyba ir studijos 2000.- V.: Technika.- 2001.
61. Васильев Н.М., Катърин Л.Н. Лизинг как механизм развития инвестиций и предпринимательства // Москва. 1999.
62. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija. Internetas:
http://www.chambers.lt/index.php#p
63. Lietuvos įmonių ir verslo naujienos. Lietuvos lizingo bendrovių lizingo portfelis pasiekė 4 mlrd. Litų. Internetas: http://www.biznews.lt/?psl=naujiena&id=2252 . 2005.03.21
64. Lietuvos bankas. Teisės aktai, statistika, leidiniai. Internetas: http://www.lb./lit/statisti cs/viewer01.htm
65. http://www.lb.lt/lt/leidiniai/mėnesinis/mėnesinis.pdf#page=23
66. http://www.proref.com/Focus/Test/WorldLeasingYearbook2005.htm.
67. Ataskaitos. http://www.std.lt
68. Statistika http://www.lbank.lt
69. Būsto paskolų draudimas. Kreditų draudimas perkantiems būstą. http://www.bpd.lt/paslaugos_perkantiems.html
70. Investicija. Bankai.Draudimas. Finansai. „Verslo žinios“, 2005, Nr.1
2 priedas
Lizingo mokėjimų struktūra
Lizinguojamo turto vertė 59000 Lt
Litai Procentai
Pradinis įnašas 10000 16,4
Administracinis mokestis 500 0,8
Turto vertės dengimo suma 40000 65,8
PVM 9090 15,0
Palūkanos 1202 2,0
Iš viso įmokų 60792 100
3 Priedas
Ilgalaikio turto finansavimo šaltiniai
1 priedas
Paskolų litais vidutinės metų palūkanų normos 2002 – 2004 m.m.
(Procentais; mėn. vidurkis ) [ Šaltinis 64]
Per pasirinktą laikotarpį: iš viso 2002 m iš viso 2003 m iš viso 2004 m
Fiziniams asmenims įmonėms iš viso fiziniams asmenims įmonėms iš viso fiziniams asmenims įmonėms iš viso
Mažiausia reikšmė 6,38 5,83 6,08 5,73 4,83 5,07 5,75 4,71 5,22
Didžiausia reikšmė 8,85 7,83 8,01 7,12 6,17 6,36 7,49 5,43 6,32
Vidutinė reikšmė 7,00 6,51 6,63 6,22 5,46 5,77 6,90 5,13 5,73
Pokytis -2,03 -1,64 -1,76 -0,77 -1,06 -0,95 1,74 -0,34 0,18
Didžiausios ir mažiausios reikšmių skirtumas 2,47 2,00 1,93 1,39 1,34 1,29 1,74 0,72 1,10
