BVP
Lietuvos bendras vidaus produktas
BVP struktūra ir jos pokyčiai
Pagrindiniai BVP kitimo veiksniai:
Lietuvos, kaip ir kitų RCE šalių, BVP po 1990 m. ryškiai krito.
Persilaužimas įvyko 1995 m., kuomet pirmą kartą po Nepriklausomybės
atkūrimo buvo užregistruotas 3,3 % augimas, kuris dar padidėjo vėlesniais
metais ir kurio 1998 m. nesutrikdė netgi Rusijos krizė (1.1 lentelė).
Nepaisant to, 1998 m. Lietuvos BVP sudarė tik 68,5 % 1990 m. BVP. Latvijos
ir Estijos rodikliai buvo blogesni: atitinkamai 57,6 % ir 64,2 %.
Baltijos valstybių BVP:
| |1995 ||1996 |1997 |1998 |
| |m. |m. |m. |m. |
|Lietuva | | | | |
|Bendras | | | | |
|vidaus | | | | |
|produktas, | | | | |
|mln.litų: | | | | |
| |24102|31568|38340|42767|
|Faktinėmis |.8 |.9 |.3 |.9 |
|kainomis | | | | |
| |24102|25238|27075|28468|
|Palyginamos|.8 |.4 |.1 |.6 |
|iomis 1995 | | | | |
|m. kainomis| | | | |
|Augimo |3.3 |4.7 |7.3 |5.1 |
|tempas % | | | | |
|Defliatoriu|1.00 |1.25 |1.42 |1.50 |
|s | | | | |
|LTL / USD |4.00 |4.00 |4.00 |4.00 |
|(vid. per | | | | |
|laikotarpį)| | | | |
|Tenkantis 1| | | | |
|gyventojui,| | | | |
|USD: | | | | |
| |1622 |2128 |2587 |2887 |
|Faktinėmis | | | | |
|kainomis | | | | |
| | |5713 |6388 |6753 |
|Pagal PGP | | | | |
| | | | | |
|Latvija | | | | |
|Bendras | | | | |
|vidaus | | | | |
|produktas, | | | | |
|mln. Latų: | | | | |
| |2349.|2829.|3275.|3773.|
|Faktinėmis |2 |1 |5 |5 |
|kainomis | | | | |
| |2349.|2427.|2636.|2730.|
|Palyginamos|2 |7 |8 |5 |
|iomis 1995 | | | | |
|m. kainomis| | | | |
|Augimo |-0.8 |3.3 |8.6 |3.6 |
|tempas % | | | | |
|Defliatoriu|1.00 |1.17 |1.24 |1.38 |
|s | | | | |
|LVS / USD |0.53 |0.55 |0.58 |0.59 |
|(vid. per | | | | |
|laikotarpį)| | | | |
|Tenkantis 1| | | | |
|gyventojui,| | | | |
|USD: | | | | |
| |1778 |2070 |2293 |2622 |
|Faktinėmis | | | | |
|kainomis | | | | |
| | |5015 |5406 |5996 |
|Pagal PGP | | | | |
| | | | | |
|Estija | | | | |
|Bendras | | | | |
|vidaus | | | | |
|produktas, | | | | |
|mln.kronų: | | | | |
| |40705|52445|64323|73213|
|Faktinėmis |.1 |.9 |.7 |.4 |
|kainomis | | | | |
| |40705|42297|46789|48681|
|Palyginamos|.1 | | |.5 |
|iomis 1993 || | | | |
|m. kainomis| | | | |
|Augimo |4.3 |3.9 |10.6 |4.0 |
|tempas % | | | | |
|Defliatoriu|1.00 |1.24 |1.37 |1.50 |
|s | | | | |
|EEK / USD |11.46|12.03|13.86|14.07|
|(vid. per |5 |4 |7 |4 |
|laikotarpį)| | | | |
|Tenkantis 1| | | | |
|gyventojui,| | | | |
|USD | | | | |
| |2399 |2965 |3156 |3563 |
|Faktinėmis | | | | |
|kainomis | | | | |
| | |6581 |7322 |7719 |
|Pagal PGP | | | | |
Šaltiniai: Lietuvos bankas, Statistikos departamentas prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės,
Latvijos bankas, Latvijos statistikos biuras, Estijos bankas, Estijos
statistikos valdyba.
Trumpai apžvelgsime BVP struktūros pokyčius per 1996 – 1998 m. laikotarpį.
Kaip matyti iš 1.2 lentelės (žr. priedą), savo augimu Lietuvoje išsiskyrė 3
veiklos rūšys: tai restoranai ir viešbučiai, statyba bei žemės ūkis ir
miškininkystė. Kitos šakos vystėsi maždaug vienodai, gal tik kiek mažiau
negu tikėtasi augo prekyba.
Tačiau įvertinus BVP struktūrą, matyti, kad per minėtą laikotarpį
didžiausią BVP prieaugį užtikrino lėčiau augančios, bet didelį lyginamąjį
svorį turinčios veiklos – tai pramonė, prekyba bei taip vadinamos kitos
veiklos, apimančios pagrindines paslaugas, tokias kaip mokslas, švietimas,
sveikatos apsauga, valstybės valdymas ir kt. Reikia pastebėti akivaizdžią
paslaugų įtakos BVP augimui didėjimo tendenciją. Iš tikrųjų, 1996 m. jos
sudarė 46,8 % viso BVP prieaugio, 1997 m. –– 60,3 %, o 1998 m. – 56,9 %.
Tokia BVP raida atitinka bendrą tendenciją, besireiškiančią daugumoje RCE
valstybių. Dar daugiau, sustambinus BVP struktūrą iki 3 dalių – pramonės,
žemės ūkio ir paslaugų, matome, kad Lietuvos ir ES šalių BVP paslaugų dalis
skiriasi nedaug (1998 m. Lietuvoje ji sudarė 69,8 %, o 1997 m. ES – 68,8
%). Tačiau išlieka ryškus neatitikimas tarp žemės ūkio ir pramonės dalių
(1998 m. Lietuvoje, atitinkamai 9,0 % ir 21,2 %, o 1997 m. ES – 3,2 % ir
29,0 %). Latvijoje ir Estijoje žemės ūkio dalis BVP 1998 m. sudarė
atitinkamai 3,9 % ir 5,8 %, t.y. buvo gerokai artimesnė minėtam vidurkiui.
Kaip matyti iš 1.3 lentelės (žr. priedą), pagrindiniai Lietuvos ekonomikos
augimo rodikliai buvo ir išlieka namų ūkių vartojimas ir bendros vidinės
investicijos. Didelis eksporto augimas 1996 ir 1997 m. ryškiai krito 1998
m. dėl Rusijos krizės. Reikia pabrėžti, kad skirtingai nuo dažnai
reiškiamos nuomonės Vyriausybės vartojimo išlaidos ne tik kad augo
nežymiai, bet ir BVP struktūroje sudarė mažesnę dalį (1998 m. – 19,4 %)
negu Latvijoje (1997 m. – 23,3 %) ir Estijoje (1997 m. – 22,9 %), ir buvo
artimas ES vidurkiui (1997 m. – 18,0 %; ma˛iausios šios išlaidos buvo
Liuksemburge (13,6%) ir Graikijoje (13,8 %), did˛iausios – Austrijoje (23,8
%) ir Portugalijoje (24,1 %) [7,8]).
Toks žymus nnamų ūkio vartojimas ir jo augimas visiškai suprantami. Po
Nepriklausomybės atkūrimo sekęs infliacinis šuolis bei neigiamos realios
palūkanos iš karto numušė gyventojų polinkį taupyti ir praktiškai visos
pajamos perėjo į vartojimą. Pastarąjį be to skatino atsivėrusios ekonomikos
suteiktos vakarietiškų prekių importo galimybės. Nereikia taip pat pamiršti
ir periodiškai besikartojančias įvairias paskalas apie valiutos
devalvavimą, persiejimą, atsisakymą nuo jos ir pan. 1998 m. Rusijos krizė
taupymui galėjo pasireikšti dvejopai: viena vertus, ekonomikos nestabilumo
sąlygomis didėja polinkis taupyti, kita vertus, stiprėjanti valiutos kurso
rizika skatina vartoti. Kaip matyti iš 1.3 lentelės (žr. priedą), 1998 m.
namų ūkių vartojimo augimas lyginant su BVP augimu sulėtėjo, vadinasi,
taupymo tendencija buvo šiek tiek stipresnė, tačiau šį teiginį reikėtų
priimti atsargiai dėl Rusijos krizės sąlygoto gyventojų pajamų sumažėjimo.
Kaip teigiamą reiškinį reikia vertinti bendrą vidaus investicijų augimą,
kuris 1998 m. buvo didžiausias iš visų išlaidų, bei davė didžiausią BVP
prieaugį. Tai akivaizdi Lietuvos ekonomikos restruktūrizavimo sąlyga bei
rezultatas. Įdomu tai, kad investicijų dalis BVP Lietuvoje yra daug didesnė
negu Latvijoje bei truputį mažesnė negu Estijoje, tačiau lyginant jų
efektyvumą pagal investicijų ir eksporto kitimo santykį 1996 – 1997 m.,
matyti, kad efektyviausiai investicijos buvo naudojamos Latvijoje, po to
sektų Lietuva ir Estija.
Lyginant Baltijos valstybių ir ES BVP struktūrą išlaidų metodu, skirtumai
akivaizdūs: ES gerokai mažesnis namų ūkių vartojimas ir bendrosios
investicijos ir kaip šių dviejų veiksnių rezultatas –
daug didesnis
grynasis eksportas, esant kur kas mažesniam ekonomikos atvirumui. Tai ir
suprantama, nes besivystančių Baltijos valstybių ekonomikos augimas,
pasireiškiantis, kaip minėta, per namų ūkio vartojimo ir investicijų bei su
jomis susijusių užsienio kapitalo srautų didėjimą gali būti užtikrintas tik
importo, nulėmusio neigiamą grynąjį eksportą, dėka.
Baigiant Lietuvos BVP analizę, pažvelgsime, kaip mes atrodome pagal
pagrindinį rodiklį – BVP apimtį 1 gyventojui. Kadangi visų Baltijos
valstybių valiutos kol kas lieka gerokai nuvertintos JAV dolerio ir ES
valiutų atžvilgiu (žr. (2(), mes lyginsime minėtą rodiklį, įvertintą
atsižvelgiant į valiutų perkamosios ggalios paritetus (PGP). Kaip rodo 1.2
pav., Lietuva tarp Baltijos valstybių šiuo aspektu nusileidžia Estijai ir
pirmauja prieš Latviją. 1997 m. Lietuvos BVP 1 gyventojui sudarė 33,1 % ES
vidurkio (Latvija – 28,0 %, Estija – 37,9 %). Jeigu prognozuotume 5 %
Lietuvos ir 2 % ES vidutinį metinį augimą ilgalaikėje perspektyvoje, tai
Lietuvai pasiekti ES vidurkį reikėtų 37,9 metų, o pasiekti silpniausiai
išsivysčiusios ES šalies – Graikijos lygį – 23,8 metų (Estijai šie
skaičiai, atitinkamai, 33,5 ir 19,1, o Latvijai – 43,9 ir 29,6 metų).
Skirtumas tarp LLietuvos ir Latvijos bei Estijos kinta labai nežymiai: 1996
m. Lietuvos BVP 1 gyventojui buvo 13,9% didesnis negu Latvijos ir 13,2 %
mažesnis negu Estijos, o 1998 m. šie skaičiai pakito, atitinkamai, į 12,6 %
ir 12,5 %. Tokiu būdu, galima padaryti 2 išvadas: 1) Baltijos valstybių
ekonominio pajėgumo pakankamas priartėjimas prie ES lygio negali būti
laikomas kriterijumi, stojant į ES; 2) susiklostęs Lietuvos, Latvijos bei
Estijos išsivystymo lygio skirtumas, nors ir lėtai, bet mažėja.
BVP vienam gyventojui (pagal PGP), JAV doleriais:
[pic]