Vakarų skirstomųjų tinklų finansinė analizė

TURINYS

Įvadas……………………

…………..3

2. Įmonės „Vakarų skirstomieji tinklai“

pristatymas…………..4

2.1. Truputis

istorijos…………………..

……….4

2.2. Įmonės

veikla……………………

……….4

2.3. Įmonės

duomenys………………….

………5

2.4. Įmonės

naujienos…………………..

………5

3. Įmonės balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų horizontalios ir

vertikalios

analizės……………………

………………7

3.1. Pelno (nuostolio) ataskaitos horizontali analizė…………7

3.2. Pelno (nuostolio) ataskaitos vertikali analizė………….8

3.3. Balanso horizontali

analizė…………………..

…9

3.4. Balanso vertikali

analizė…………………..

… 11

4. Įmonės santykinių finansinių rodiklių

analizė……………. 12

4.1. Pelningumo rodikliai………………… 12

4.2. Likvidumo

rodikliai…………………..

…… 15

4.3. Padengimo

rodikliai…………………..

…… 17

4.4. Finansinio stabilumo

rodikliai…………………..

.20

4.5. Apyvartumo

rodikliai…………………..

……22

4.6. Rinkos

rodikliai…………………..

………25

5. Įmonės bankroto tikimybės

įvertinimas………………..26

6. Išvados……………………… 229

7. Literatūra……………………… 30

1. ĮVADAS

Šiandien Lietuvos verslo ir ekonomikos būklė toli gražu nėra

tokia, kokios norėtume, kuri užtikrintų aukštą pragyvenimo lygį bei

pagrindinių makroekonomikos rodiklių pastovų gerėjimą.

Ieškodama internetinio puslapio http://www.jt.lt įmonių sąraše

aptikau “Vakarų skirstomųjų tinklų” akcinės bendrovės pavadinimą. Tai yra

jauna įmonė, įsteigta 2001 m. išskaidžius SPAB “Lietuvos energija”. Be to

šiek tiek buvau girdėjusi apie šios įmonės privatizavimą bei artėjančias

permainas. Todėl buvo smalsu pasidomėti, kaip sekasi “Vakarų

skirstomiesiems tinklams”.

Šiame darbe bandysime paanalizuoti įmonės ““Vakarų skirstomieji

tinklai” verslo praeities esamas situacijas bei perspektyvas, remiantis

įmonės balanso ir pelno nuostolio ataskaitos vertikalia ir horizontalia

analizėmis, skaičiuodami ir įvertindami santykinius finansinius

rodiklius, bei bankroto tikimybę. Kitaip tariant atlikę tiek balanso,

tiek pelno nuostolio ataskaitų vertikalią bei horizontalią analizes ir

įvertinę santykinius finansinius rodiklius padarysime išvadas apie įmonės

finansinę padėtį tais laikotarpiais, kuriuos pasirinksime (mes

pasirinkome 2005 metų I, II, ir III ketvirčius). Apskaičiavę bankroto

ribos rodiklį, bandysime nuspėti, kas įmonės laukia ateityje.

2. Įmonės „Vakarų skirstomieji tinklai“ pristatymas.

2.1. TRUPUTIS ISTORIJOS.

AB “Vakarų skirstomieji tinklai” įsteigta 2001 m. išskaidžius SPAB

“Lietuvos energija”. Naujosios bendrovės įstatinis kapitalas – 405,262 mln.

Lt. Akcijos pasiūlytos SPAB “Lietuvos energija” akcininkams proporcingai

turimų akcijų skaičiui. 2002m. spalio mėn. 17d. neeilinis visuotinis

akcininkų susirinkimas nutarė į neviešąją vertybinių popierių apyvartą

išleisti 4 227 782 vnt., 1,00 (vienas) Lt. nominalios vertės, paprastųjų

vardinių akcijų ir taip padidinti įmonės įstatinį kapitalą iki 409 489 564

Lt.

2003 metais įmonę buvo numatyta privatizuoti. 2003 m. kovo 13 d., Valstybės

turto fonde Viešojo pirkimo komisija AB „Rytų skirstomieji ttinklai“ ir AB

„Vakarų skirstomieji tinklai“ privatizavimo patarėjo konkurso nugalėtoju

pripažino Austrijos CA IB Corporate Finance Beratungs GmbH.

2.2. ĮMONĖS VEIKLA.

Pagrindinė bendrovės veikla – gaminti, tiekti, perduoti, skirstyti elektros

ir šilumos energiją. Faktiškai AB “Vakarų skirstomieji tinklai” bus

elektros energijos skirstymo Vakarų Lietuvoje monopolininkė, kadangi kitos

įmonės neturi elektros energijos skirstymo sistemos.

Per 2002 m. įmonė pardavė 2981 mln. KWh. Elektros energijos ir gavo 674

mln. Lt pajamų. Daugiausia elektros energijos parduota gyventojams (33%),

komercinėms įmonėms (16%), kitiems vartotojams (36%). Įmonė turi 656 tūkst.

abonentų, su kuriais yra sudariusi elektros ttiekimo sutartis. įmonė veikia

centrinėje ir vakarinėje Lietuvos teritorijoje. Pagrindiniai klientai yra

pramonės įmonės bei gyventojai.

Didžiausią kiekį elektros energijos 2002 m įmonė pirko iš VĮ “Ignalinos

atominė elektrinė” (45 %) bei AB “Lietuvos energija” (44 %).

2002 metai – įmonės pirmieji veiklos metai. Per juos buvo uždirbta 23,2

mln. Lt veiklos pelno. Jį daugiausiai nulėmė pelnas, gautas pardavus

elektros energiją bei naujų vartotojų pajungimo pajamos. Už 2002 metus

dividendams skirta 11 320 154 Lt (t.y. 2,79 cnt vienai akcijai).

2002 metais investuota 111,4 mln. Lt, dėl ko bendrovės ilgalaikis turtas

per metus padidėjo nuo 520,4 mln. Lt iki 573 mln. Lt.

AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ 2003 metų pirmo ketvirčio veiklos

rezultatas – neaudituotas grynasis 8 275 730 litų pelnas.

Planuojama, kad 2003 metais dėl augančio elektros energijos vartojimo

pagrindinės veiklos pajamos augs 1,76 proc. ir sudarys 665 mln Lt.

Tikimasi, kad 2003 metų pelnas prieš apmokestinimą sudarys 22 mln Lt. 2003

matais numatoma investuoti 86,9 mln Lt.

2.3. ĮMONĖS DUOMENYS.

| Įmonės duomenys |

| Pavadinimas | AB „VAKARŲ SKIRSTOMIEJI TINKLAI“ |

| Įmonės kodas | 1087074 |

| Įmonės telefonas | (37) 309750 |

| Faksas | (37) 309269 |

| El. paštas | vest@vst.lt |

| Interneto svetainė | www.vst.lt |

| | |

| |

| Bendras akcininkų skaičius |

| 5733 |

| |

| Laisva akcijų dalis |

| 3.4% |

| |

| Didžiausi akcininkai (virš 5%) |

| |

| Akcininkas: |

| Kapitalo dalis (%) |

| |

| LR Ūkio ministerija |

| 85.7 |

| |

| E.ON Energie AG |

| 10.9 |

| |

| Biržos prekybos sąrašuose esančios VP emisijos |

| |

| VP kodas |

| Nominalas |

| Akcijų skaičius |

| Prekybos sąrašas |

| |

| 12637 |

| 1 |

| 405,261,782 |

|Einamasis |

| |

2.4. ĮMONĖS NAUJIENOS.

2003 metų gruodžio 9 dieną, antradienį Privatizavimo komisija pritarė AB

„Vakarų skirstomieji tinklai“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarčiai su fizinių

asmenų konsorciumu, kurio dalyviai susiję su didžiausiu šalyje prekybos

tinklu „VP market“. Valstybės turto fondas pranešė, kad toji sutartis bus

teikiama tvirtinti Vyriausybei.

Spaudos teigimu, naujieji „Vakarų skirstomųjų tinklų“ savininkai į šią

bendrovę per penkerius metus numato investuoti 420 mln. litų. Kapitalo

investicijas ketinama nukreipti į elektros tinklus ir vartotojams

aptarnauti skirtą ilgalaikį turtą. Investicijas tinklų bendrovė dar turės

derinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatančia

elektros tarifus vartotojams.

Lapkričio pabaigoje buvo pristabdytas „Rytų skirstomųjų tinklų“

privatizavimas, nes atrankinio konkurso energetikos įmonėms privatizuoti

komisijai iškilo klausimų dėl vienintelio potencialaus pirkėjo – Estijos

valstybinės įmonės „Eesti Energia“. Neoficialių šaltinių teigimu, „Eesti

energia“ už kontrolinį 71,35 proc. „Rytų skirstomųjų tinklų“ akcijų paketą

pasiūlė per 500 mln. litų (pradinė kaina – 421,6 mln. litų).

3. Įmonės balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų horizontalios ir

vertikalios analizės.

3.1.Pelno (nuostolio) ataskaitos horizontali analizė.

Ilgalaikis turtas |563.930.741 |100% |568.733.103 |100% |583.183.073 |100%

| |I. Ilgalaikis materialus turtas |562.583.881 |99,761% |567.496.184

|99,783% |581.939.867 |99,787% | |II. lgalaikis finansinis turtas |— |—

|— |— |— |— | |III. Po vienerių metų gautinos sumos |285.382

|0,051% |285.382 |0,050% |278.714 |0,048% | |Trumpalaikis turtas

|103.355.684 |18,328% |84.211.914 |14,807% |98.039.456 |16,811% | ||I.

Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys |22.916.027 |4,064% |22.004.565

|3,869% |28.136.230 |4,825% | |II. Per vienerius metus gautinos sumos

|69.607.358 |12,343% |56.376.330 |9,913% |58.157.542 |9,972% | |III.

Investicijos ir terminuoti indėliai |— | |1.593.629 |0,280% |1.521.717

|0,261% | |IV. Gryni pinigai sąskaitoje |10.832.299 |1,921% |4.237.391

|0,745% |10.223.967 |1,753% | |Sukauptos pajam. ir atein. laik. sąn.

|422.495 |0,075% |1.907.769 |0,335% |472.407 |0,081% | |Turtas iš viso

|667.708.920 |118,403% |654.852.786 |115,142% |681.694.936 |116,892% |

|Savininkų nuosavybė |463.300.092 |82,155% |465.768.711 |81,896%

|468.398.864 |80,318% | |I. Kapitalas |405.261.782 |71,864% |405.261.782

|71,257% |405.261.782 |69,491% | |II. Akcijų priedai |— |— |— |— |-

— |— | |III. Perkainojimo rezervas |— |— |— |— |— |— | |IV.

Rezervai |49.762.580 |8,824% |49.657.580 |8,731% |49.437.861 |8,477% | |V.

Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) |8.275.730 |1,468% |10.849.349 |1,908%

|13.699.222 |2,349% | |VI. Finansavimas (dotac. ir subsid.) |— |— |—

|— |— |— | |VII. Atidėjimai ir atidėti mokesčiai |— |— |— |—

|— |— | |Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai |200.499.920 |35,554%

|185.174.632 |32,559% |209.147.825 |35,863% | |I. Po vienerių metų

mokėtinos sumos |85.152.542 |15,100% |100.324.402 |17,640% |107.094.988

|18,364% | |II. Per vien. metus mokėtinos sumos |115.347.378 |20,454%

|84.850.230 |14,919% |102.052.837 |17,499% | |II.1. Ilgalaikių skolų

einamųjų metų dalis |32.793.749 |5,815% |12.309.194

|2,164% |12.309.194

|2,111% | |II.2. Finansinės skolos |— |— |— |— |— |— | |II.3.

Prekybos skolos |46.898.402 |8,316% |44.020.253 |7,740% |57.834.133

|9,917% | |II.4. Avansu gautos sumos |4.124.433 |0,731% |5.449.192 |0,958%

|8.664.491 |1,486% | |II.5. Mokesčiai, atlyginimai ir soc. draud.

|10.389.071 |1,842% |12.029.390 |2,115% |13.461.625 |2,308% | |II.6.

Kt.mokėt. sumos ir trump. įsipar. |21.141.723 |3,749% |11.042.201 |1,942%

|9.783.394 |1,678% | |Sukauptos sąn. ir atein. laik. pajam. |3.908.908

|0,693% |3.909.443 |0,687% |4.148.247 |0,711% | |Kapitalas iš viso

|667.708.920 |118,403% |654.852.786 |115,142% ||681.694.936 |116,892% | |

Didžiausią ilgalaikio turto dalį sudaro savininkų nuosavybė, t.y. 82,155% I-

ąjį ketvirtį, 81,896%-II-ąjį ir 80,318% III-ąjį ketvirtį.

Mokėtinos sumos sudarė 35,554% I-ąjį ketvirtį, 32,559%-II-ąjį ir 35,863%

III-ąjį ketvirtį ilgalaikio turto sumos.

Pats ilgalaikis turtas sudarė daug didesnę dalį viso turto sumos negu

trumpalaikis turtas.

Taigi iš šios ataskaitos galime nuspręsti, jog įmonei plankiausias buvo I-

asis 2003m. ketvirtis.

4. Įmonės santykinių finansinių rodiklių analizė.

4.1. Pelningumo rodikliai.

Ši rodiklių grupė parodo, ar įmonė turi pakankamai pelno, kad galėtų

laiku sumokėti palūkanas ir grąžinti paskolas.

Pelningumo rodiklius skaičiuojame 2005 mmetų I, II ir III ketvirčiams:

[pic] ;

Bendrąjį pelningumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Bendrasis pelningumas = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Bendrasis pelningumas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Bendrasis pelningumas = [pic];

Kaip matome rodikliai nedideli. Jie nuo pirmojo 2005 metų ketvirčio iki

antrojo bbendrasis pelningumas padidėjo nuo 3,922% iki 5,172%, o nuo antrojo

iki trečiojo jau sumažėjo iki 3,784% ir netgi I ketvirčiui bendrasis

pelningumas buvo didesnis negu III. Taip atsitiko, kadangi bendrasis pelnas

iš pradžių padidėjo vėliau sumažėjo, o tai galėjo atsitikti dėl ženkliai

padidėjusių sąnaudų.

[pic];

Veiklos pelningumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Veiklos pelningumas = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Veiklos pelningumas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Veiklos pelningumas = [pic];

Veiklos pelningumo rodiklius taip pat gavome nedidelius. Ir gavome tokią

pat situaciją kaip ir su grynojo pelno rodiklliais.

[pic];

Grynąjį pelningumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Grynasis pelningumas = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Grynasis pelningumas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Grynasis pelningumas = [pic];

Ketvirčių grynojo pelningumo rodikliai nedideli. Nuo I ketvirčio iki II

sumažėjo nuo 4,234% iki 1,684%, o nuo II iki III padidėjo iki 1,919%. I

ketvirtį grynojo pelno rodiklis akivaizdžiai sumažėjo, mat grynasis pelnas

labai sumažėjo, o atitinkamai nuo II iki III ketvirčio padidėjo.

[pic];

Nuosasvą kapitalo pelningumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Nuosavas kapitalo pelningumas = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Nuosavas kapitalo pelningumas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Nuosavas kapitalo pelningumas = [pic];

Nuosavo kapitalo pelningumo rodikliai labai nedideli. 2005 metais nuo I iki

II ketvirčio ženkliai sumažėjo, o nuo II iki III šiek tiek padidėjo. Iš to

galima spręsti, jog II-uoju pusmečiu vienas nuosavybės vienetas uždirbo

mažiau pelno nnegu I-uoju ir atitinkamai daugiau III-uoju negu II-uoju.

Nuosavojo kapitalo pelningumo didėjimas ar mažėjimas priežastis yra

grynasis pelnas.

[pic];

Investicijų pelningumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Investicijų pelningumas = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Investicijų pelningumas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Investicijų pelningumas = [pic];

Investicijų pelningumo rodiklis nuo 2005 metų I-ojo iki III-ojo ketvirčio

palaipsniui mažėjo. Tai paaiškinti galima tuo, kad grynasis pelnas nuo I-

ojo iki II-ojo ketvirčio labai sumažėjo, o nuo II-ojo iki III-ojo padidėjo,

tačiau nepakankamai kad investicijų pelningumas nesumažėtų.

[pic];

Turto pelningumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Turto pelningumas = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Turto pelningumas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Turto pelningumas = [pic];

Turto pelningumo rodikliai labai nedideli. 2005 metais nuo I iki II

ketvirčio sumažėjo nuo 1,239% iki 0,393%, o nuo II iki III šiek tiek

padidėjo, t.y. iki 0,609%. Nuosavojo kapitalo pelningumo didėjimas ar

mažėjimas priežastis yra grynasis pelnas.

[pic]

Iš grafiko matome, kad dauguma pelningumo rodiklių iki 2005 metų II-ojo

ketvirčio padidėdavo, o nuo II-ojo iki III-ojo ketvirčio sumažėdavo, o

investicijų pelningumas apskritai nuo I iki III ketvirčio tik mažėjo. Taip

pat galime teigti, kad blogiausia situacija įmonėje, ką rodo dauguma

rodiklių buvo 2005 metų III-ame ketvirtyje.

4.2. Likvidumo rodikliai.

Tai vieni iš svarbiausių finansinės pusiausviros rodiklių, leidžiantys

įvertinti įmonės sugebėjimus paversti trumpalaikį turtą pinigais ir tokiu

būdu atsiskaityti su kreditoriais.

Likvidumo rodiklius skaičiuojame 2005 metų II, II ir III ketvirčiams:

[pic];

Bendrąjį likvidumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Bendrasis likvidumas = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Bendrasis likvidumas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Bendrasis likvidumas = [pic];

Mūsų gauti bendrojo likvidumo rodikliai yra nedideli. Nuo I-ojo iki III-

ojo ketvirčio jie padidėjo, tačiau reikia pastebėti, kad nuo antrojo iki

trečiojo šiek tiek sumažėjo. Tokias rodiklių reikšmes gavome todėl, kad

trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų reikšmės neypatingai

skyrėsi.

[pic];

Einamąjį likvidumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Einamasis likvidumas = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Einamasis likvidumas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Einamasis likvidumas = [pic];

Mūsų gautos einamojo likvidumo reikšmės yra nei labai didelės nei mažos.

Nuo pirmojo iki antrojo ketvirčio einamasis likvidumas padidėjo nuo 0,697

iki 0,733, o nuo antrojo iki trečiojo ketvirčio sumažėjo iki 0,685. Tokios

likvidumo reikšmės rodo, jog įmonė netyri daug greitai pinigais paverčiamo

turto.

[pic];

Kritinį likvidumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Kritinis likvidumas = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Kritinis likvidumas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Kritinis likvidumas = [pic];

Šie rodikliai parodo, kiek turima pinigų sumokėti einamosioms skoloms.

Įmonės situacija tuo atžvilgiu pagerėjo. Kritinis likvidumas 2005 metų

pirmąjį ketvirtį lyginant su antruoju sumažėjo, tačiau sekantį ketvirtį jis

išaugo ir pralenkė kritinį likvidumą pirmuoju ketvirčiu. Tai lėmė gryni

pinigai sąskaitoje.

[pic]

Iš šio grafiko galime spręsti, jog pats sunkiausias periodas įmonei buvo

pirmasis, o geriausias- antrasis. Kadangi galime sakyti, kad likvidumo

rodikliai vidutiniški,t.y. nėra maži, vadinasi įmonė turi grynųjų pinigų

sąskaitoje ar pinigais paverčiamo turto.

4.3. Padengimo rodikliai.

Ši rodiklių grupė parodo, ar įmonė pakankamai turi pelno, kad

galėtų laiku sumokėti palūkanas ir grąžinti paskolas.

Padengimo rodiklius skaičiuojame 2005 metų I, II ir III ketvirčiams:

a) Bendrasis padengimas (A padengimo laipsnis):

[pic];

Bendrąjį padengimą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

A padengimo laipsnis = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

A padengimo laipsnis = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

A padengimo laipsnis = [pic];

A padengimo laipsnis nuo pirmojo iki trečiojo ketvirčio sumažėjo, kadangi

ilgalaikis turtas 2005 metais didėjo labiau negu nuosavas kapitalas.

[pic];

B padengimo laipsnį 2005 metų I ketvirčiui gausime:

B padengimo laipsnis = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

B padengimo laipsnis = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

B padengimo laipsnis = [pic];

B padengimo laipsnis nuo pirmojo iki trečiojo ketvirčio šiek tiek padidėjo,

nors nuo antrojo ketvirčio jis pradėjo mažėti.

[pic];

C padengimo laipsnį 2005 metų I ketvirčiui gausime:

C padengimo laipsnis = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

C padengimo laipsnis = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

C padengimo laipsnis = [pic];

C padengimo laipsnis nuo pirmojo iki trečiojo ketvirčio šiek tiek padidėjo,

nors nuo antrojo ketvirčio jis pradėjo mažėti.

[pic]

Lyginant bendruosius padengimo laipsnius, matome, kad labiausiai keitėsi C

padengi laipsnio vertė. Ir visumoje geriausias buvo antrasis ketvirtis.

Kadangi mūsų įmonė neturi daug ilgalaikio turto,

tai gavome, jog šie

rodikliai yra nedideli.

[pic];

Palūkanų padengimą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Palūkanų padengimas = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Palūkanų padengimas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Palūkanų padengimas = [pic];

[pic];

Paskolų padengimą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Paskolų padengimas = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Paskolų padengimas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Paskolų padengimas = [pic];

[pic]

Palūkanų padengimo rodiklio vertė yra visai nebloga, vadinasi įmonės

uždirbtas pelnas yra daug didesnis už palūkanų sumas. Jis nuo pirmojo iki

trečiojo ketvirčio sumažėjo, tačiau nuo antrojo jis turi tendenciją augti.

Apie paskolų padengimą galima būtų pasakyti, jog šios įmonės pelnas

neblogai padengia ir paskolas. Šis rodiklis turi tendenciją augti. Tai yra

priežastis to, kad įmonės skolos nėra labia didelės.

4.4. Finansinio stabilumo rodikliai.

Šie rodikliai naudojami balanso struktūrai įvertinti.

Finansinio stabilumo rodiklius skaičiuojame 2005 metų I, II ir III

ketvirčiams:

[pic];

Finansinės autonomijos rodiklius 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Finansinės autonomijos rodiklis= [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Finansinės autonomijos rodiklis = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Finansinės autonomijos rodiklis = [pic];

Kadangi gavome, jog finansinės autonomijos rodikliai didesni už vienetą,

jog įįmonė yra gana autonomiška, tačiau šis autonomiškumas mažėja.

[pic];

Finansinės priklausomybės rodiklius 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Finansinės priklausomybės rodiklis= [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Finansinės priklausomybės rodiklis = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Finansinės priklausomybės rodiklis = [pic];

Kadangi apskaičiavę gavome nedidelius rodiklius galime teigti, jog įmonė

nėra labai finansiškai priklausoma. Taip pat reikėtų pastebėti, kad tas

priklausomumas išaugo. Atlikdami skaičiavimus, vietoje privilegijuotų

akcijų rašėme 0, kadangi įmonė jų neturi.

[pic];

Nuosavo kapitalo manevringumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Nuosavo kapitalo manevringumas= [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Nuosavo kapitalo manevringumas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Nuosavo kapitalo manevringumas = [pic];

Apskaičiavę nuosavo kapitalo manevringumą, gavome, jog įmonė neturi

problemų su pasirinkta strategija, t.y. ji turi pakankamai lėšų

trumpalaikėms skoloms padengti. Taip pat reikia pastebėti kad šis

manevringuomas nuo pirmojo iki trečiojo ketvirčio sumažėjo.

Apskaičiavę finansinio stabilumo rodiklius, galime pasakyti, kad įmonės

strateginė politika yra nebloga ir ji yra pakankamai finansiškai

nepriklausoma, nors situacija šiek tiek ir blogėja.

[pic]

4.5. Apyvartumo rodikliai.

Šie rodikliai parodo, kaip efektyviai įmonė naudoja savo turtą.

Apyvartumo rodiklius skaičiuojame 2005 metų I, II ir III kketvirčiams:

[pic];

Turto apyvartumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Turto apyvartumas= [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Turto apyvartumas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Turto apyvartumas = [pic];

Apskaičiuoti turto apyvartumo rodikliai nedideli. Taip yra, nes pardavimai

yra per maži. Kadangi jie mažėja laikui bėgant, tai mažėja ir gauti turto

apyvartumo rodikliai.

[pic];

Apyvartinio kapitalo apyvartumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Apyvartinio kapitalo apyvartumas= [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Apyvartinio kapitalo apyvartumas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Apyvartinio kapitalo apyvartumas = [pic];

Apyvartinio kapitalo apyvartumas parodo, kiek kartų per metus įįvyksta

pilnas cirkuliacijos ciklas, taigi iš apskaičiuotų rodiklių galime spręsti,

jog pilnas cirkuliacijos ciklas įvyksta daugiau nei kartą per metus.

Geriausia situacija įmonėje buvo pirmam ketvirtyje.

[pic];

Atsargų apyvartumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Atsargų apyvartumas = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Atsargų apyvartumas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Atsargų apyvartumas = [pic];

Kadangi pardavimai mažėjo, o atsargos visumoje padidėjo, tai gavome

mažėjantį atsargų apyvartumą. Vadinasi įmonėje situacija blogėja, nors

apskritai, atsargų apyvarta yra nebloga.

[pic];

Atsargų apyvartumo trukmę dienomis 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Atsargų apyvartumo trukmė = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Atsargų apyvartumo trukmė = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Atsargų apyvartumo trukmė = [pic];

Kadangi įmonėje didėja atsargos, didėja ir atsargų apyvartumo trukmė, tai

nėra gerai. Vadinasi įmonės politika nėra visiškai gera, nors ir apyvartos

trukmė nėra didelė.

[pic];

Debitorinio pirkėjų įsiskolinimo apyvartumą 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Debitorinio pirkėjų įsiskolinimo apyvartumas = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Debitorinio pirkėjų įsiskolinimo apyvartumas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Debitorinio pirkėjų įsiskolinimo apyvartumas = [pic];

Pirkėjų įsiskolinimai lemia tai, kad debitorinio pirkėjų įsiskolinimo

rodikliai nėra dideli, be to jie mažėja.

[pic];

Debitorinio įsiskolinimo apyvartumo trukmę dienomis 2005 metų I ketvirčiui

gausime:

tdeb.įs. = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

tdeb.įs. = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

tdeb.įs. = [pic];

Debitorinių įsiskolinimų trukmę gauname didesnę už 100, kiekvienu 2005 metų

ketvirčiu, todėl galime pasakyti, jog pirkėjų įsiskolinimo trukmė yra per

didelė, o tai įmonei nėra naudinga.

[pic]

4.6. Rinkos rodikliai.

Šie rodikliai parodo įmonės padėtį rinkoje.

[pic];

Vienos akcijos pelną 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Vienos akcijos pelnas = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Vienos akcijos pelnas = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Vienos akcijos pelnas = [pic];

[pic]

Kainos pelno santykį 2005 metų I ketvirčiui gausime:

Kainos pelno santykis = [pic];

2005 metų II ketvirčiui gausime:

Kainos pelno santykis = [pic];

2005 metų III ketvirčiui gausime:

Kainos pelno santykis = [pic];

[pic][pic]

Vienos akcijos atnešamas pelnas yra labai mažas, dėl to kainos pelno

santykis yra labai didelis ir atitinkamai akcijos pelnas laikui bėgant

mažėja, o kainos pelno santykis taip pat. Tai priklauso nuo mažėjančio

grynojo pelno.

5. Įmonės bankroto tikimybės įvertinimas.

K1 = Pelnas prieš palūkanas ir mokesčius / Turtas;

K2 = Pardavimų pajamos / Turtas;

K3 = Nuosavas kapitalas / Visi įsipareigojimai;

K4 = Nepaskirstytas pelnas / Turtas;

K5 = Nuosavas apyvartinis kapitalas / Visas turtas;

Z = [pic].

Pirmiausiai skaičiuosime 2005 metų I ketvirčiui:

Apskaičiuojame aktyvų pelningumą K1:

K1 = [pic];

Apskaičiuojame aktyvų grąžą K2:

K2 = [pic];

Apskaičiuojame nuosavo kapitalo padengimą K3:

K3 = [pic];

Apskaičiuojame grynąjį turto pelningumą K4:

K4 = [pic];

Apskaičiuojame nuosavų lėšų dalį aktyvuose K5:

K5 = [pic];

Ir gavome, jog bankroto ribos rodiklis Z lygus:

Z = [pic];

Skaičiuosime 2005 metų II ketvirčiui:

Apskaičiuojame aktyvų pelningumą K1:

K1 = [pic];

Apskaičiuojame aktyvų grąžą K2:

K2 = [pic];

Apskaičiuojame nuosavo kapitalo padengimą K3:

K3 = [pic];

Apskaičiuojame ggrynąjį turto pelningumą K4:

K4 = [pic];

Apskaičiuojame nuosavų lėšų dalį aktyvuose K5:

K5 = [pic];

Ir gavome, jog bankroto ribos rodiklis Z lygus:

Z = [pic];

Skaičiuosime 2005 metų III ketvirčiui:

Apskaičiuojame aktyvų pelningumą K1:

K1 = [pic];

Apskaičiuojame aktyvų grąžą K2:

K2 = [pic];

Apskaičiuojame nuosavo kapitalo padengimą K3:

K3 = [pic];

Apskaičiuojame grynąjį turto pelningumą K4:

K4 = [pic];

Apskaičiuojame nuosavų lėšų dalį aktyvuose K5:

K5 = [pic];

Ir gavome, jog bankroto ribos rodiklis Z lygus:

Z = [pic];

[pic]

Taigi apskaičiavome bankroto ribos rodiklius 2005 metų trims ketvirčiams.

Gavome, kad I ketvirčiui Z=2,610, II – Z=2,471, III – Z=2,239. Sprendžiant

pagal tai, kokias Z reikšmes gavome, galime teigti, jog visiems trims 2005

metų ketvirčiams bankroto tikimybė yra didelė ir kad ji laikui bėgant

didėja, be to nuo antrojo ketvirčio iki trečiojo, bankroto tikimybė

pasikeitė labiau negu nuo pirmojo iki antrojo. Taigi įmonei gresia

bankrotas.

6. Išvados.

1. Grynasis įmonės “Vakarų skirstomieji tinklai” pelnas sumažėjo

-5.425.857 litų.

2. Grynasis pelnas didžiausias yra 2005m. I –ame ketvirty, jis sudaro

4,234%.

3. Ilgalaikis turtas turėjo tendenciją didėti. Jis per visą

laikotarpį: nuo 2003m. I-ojo ketvirčio iki III-ojo išaugo 3,414%.

4. Trumpalaikis turtas lyginant 2005 m. I-III ketvirčius, nuo 2005

m. I-ojo iki III-ojo sumažėjo -5,144%.

5. Visas turtas, įtakojant trumpalaikio turto sumažėjimui, per visą

laikotarpį padidėjo tik 2,095%.

6. Didžiausią ilgalaikio turto dalį sudaranti savininkų nuosavybė

nuosekliai per

visą laikotarpį padidėjo 1,101%.

7. Dauguma pelningumo rodiklių iki 2005 metų II-ojo ketvirčio

padidėdavo, o nuo II-ojo iki III-ojo ketvirčio sumažėdavo, o investicijų

pelningumas apskritai nuo I iki III ketvirčio tik mažėjo. Taip pat galime

teigti, kad blogiausia situacija įmonėje, ką rodo dauguma pelningumo

rodiklių buvo 2005 metų III-ame ketvirtyje.

8. Suskaičiavus likvidumo rodiklius pats sunkiausias periodas

įmonei išėjo pirmasis, o geriausias – antrasis. Taip pat jie parodė, kad

įmonė turi grynųjų pinigų sąskaitoje ar pinigais paverčiamo turto.

9. Palūkanų padengimo rodiklio vertė parodo, kad įmonės uždirbtas

pelnas yra daug didesnis už palūkanų sumas. Jis turi tendenciją augti.

Paskolų padengimas parodo, jog šios įmonės pelnas neblogai padengia ir

paskolas. Šis rodiklis taip pat turi tendenciją augti. Tai yra priežastis

to, kad įmonės skolos nėra labia didelės.

10. Apskaičiavę finansinio stabilumo rodiklius, galime pasakyti, kad

įmonės strateginė politika yra nebloga ir ji yra pakankamai finansiškai

nepriklausoma, nors situacija šiek tiek ir blogėja.

Pirkėjų įsiskolinimo trukmė yra per didelė, o tai įmonei nėra naudinga.

11. Tuo tarpu vienos akcijos atnešamas pelnas yra labai mažas, dėl

to kkainos pelno santykis yra labai didelis ir atitinkamai akcijos pelnas

laikui bėgant mažėja, o kainos pelno santykis taip pat. Tai priklauso nuo

mažėjančio grynojo pelno.

Apskaičiavę bankroto ribos rodiklius 2005 metų trims ketvirčiams, gavome,

kad visiems trims 2005 metų ketvirčiams bankroto tikimybė yra didelė iir kad

ji laikui bėgant didėja, be to nuo antrojo ketvirčio iki trečiojo, bankroto

tikimybė pasikeitė labiau negu nuo pirmojo iki antrojo. Taigi įmonei vis

labiau gresia bankrotas.

12. Remiantis visais skaičiavimais, padarėme išvadą, jog įmonei

pats palnkiausias buvo I-asis 2005 m. ketvirtis.

———————–

Likvidumo rodikliai

0,000

0,500

1,000

1,500

2,000

2005 I

2005 II

2005 III

Ketvirčiai

Kritinis likvidumas

Einamasis likvidumas

Bendrasis likvidumas

0,000

0,200

0,400

0,600

0,800

1,000

2005 I

2005 II

2005 III

Ketvirčiai

Bendrieji padengimo laipsniai

A padengimo laipsnis

B padengimo laipsnis

C padengimo laipsnis

Padengimo rodikliai

0,000

2,000

4,000

6,000

8,000

10,000

12,000

14,000

16,000

2005 I

2005 II

2005 III

Ketvirčiai

Palūkanų padengimas

paskolų padengimas

0,000

0,500

1,000

1,500

2,000

2,500

3,000

2005 I

2005 II

2005 III

Ketvirčiai

Finansinio stabilumo rodikliai

Finansinės autonomijos

rodiklis

Finansinės

priklausomybės rodiklis

Nuosavo kapitalo

manevringumas

0,000

2,000

4,000

6,000

8,000

10,000

2005 I

2005 II

2005 III

Ketvirčiai

Apyvartumo rodikliai

Turto apyvartumas

Apyvartinio kapitalo

apyvartumas

Atsargų apyvartumas

Debitorinio įsiskolinimo

rodiklis

0,000

50,000

100,000

150,000

2005 I

2005 II

2005 III

Ketvirčiai

Apyvartumo rodikliai

t(ats)

t(deb.įs.)

Vienos akcijos pelnas

0,000

0,005

0,010

0,015

0,020

0,025

2005 I

2005 II

2005 III

Ketvirčiai

0,000

200000000,000

400000000,000

600000000,000

800000000,000

1000000000,000

2005 I

2005II

2005 III

Kainos pelno santykis

Bankroto ribos rodiklis pagal Altmaną

2,000

2,100

2,200

2,300

2,400

2,500

2,600

2,700

2005 I

2005 II

2005 III