Imones veiklos finansinis vertinimas
TURINYS
ĮVADAS 3
1. TRUMPA ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA 4
2. FINANSINĖS ANALIZĖS SVARBA ĮMONĖS VEIKLOJE 6
2.1. Pagrindiniai informacijos šaltiniai įmonėje 8
2.2. Įmonės finansiniai rodikliai ir juos formuojantys veiksniai 11
2.3. Finansinių koeficientų reikšmė įmonėje 12
2.4. Rodiklių pasirinkimas įmonėje 13
3. ĮMONĖS BALANSO VERTIKALI IR HORIZONTALI ANALIZĖ 14
3.1. Vertikalioji balanso analizė 14
3.2. Horizontalioji balanso analizė 15ĮVADAS
Šių dienų Lietuvos ekonomikos būklė yra sudėtingoje situacijoje, ir tikrai nėra tokia kuri užtikrintų aukštą pragyvenimo lygį ar pagrindinių makroekonomikos rodiklių gerėjimą.
Kiekviena pelno siekianti įmonė, norinti vystyti pelningą veiklą bei išsilaikyti konkurencinėje rinkoje, labai didelį dėmesį turi skirti savo finansinei būklei. Be finansų neįmanoma vystyti jokios veiklos. Todėl labai ssvarbus yra firmos veiklos analizavimas, įvairių finansinių rezultatų vertinimas. Finansinė analizė gali padėti atrasti silpnąsias veiklos puses, pasirinkti tinkamą veiklos strategiją.
Įvertinta esama įmonės veikla, naudojantis informaciniais šaltiniais. Darbe aprašoma kaip valdomi ir kontroliuojami materialiniai ir finansiniai ištekliai bei jų pokyčiai įmonėje, kaip ir kokius pasirinkti tinkamus finansavimo šaltinius.
Darbe verslas pateikiamas kaip sistema, įvertinta įmonės verslo aplinka ir galimybės. Rašant referatą remtasi teisiniais aktais, reglamentuojančiais įmonės veiklos sritį.1. TRUMPA ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA
Įmonė – uždaroji akcinė bendrovė (UAB). Tai ūkinis vienetas, kurio nuosavybė priklauso aakcininkams, priimantiems svarbiausius nuosavybės disponavimo sprendimus, tačiau neatsakantiems savo turtu už įmonės skolas. Įmonė teikia automobilių remonto paslaugas, Anykščių mieste.
Įmonėje yra trys akcininkai. Akcijų paketo pasidalijimas: 64 proc. priklauso vienam akcininkui, 19 proc. – kitam ir 16 proc. trečiam.
Įmonė įkurta 22000 metais Anykščių mieste. Įmonė siekia teikti kuo geresnes paslaugas, už daugeliui prieinamą kainą.
2001 metais įmonė padidino savo turimas patalpas ir priėmė tris naujus darbininkus, t.y. trys papildomi keltuvai. Išplėtus patalpas vienu metu galima aptarnauti penkis automobilius. Ateityje planuojama tiekti automobilių dažymo paslaugas.
Įmonė vadovaujasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymu, mokesčius moka pagal Lietuvos Respublikoje veikiančius mokesčių įstatymus.
Įmonė turi juridinio asmens teises, finansinį, organizacinį ir teisinį įstatais nustatytą savarankiškumą, sąskaitą banke.
Įmonės tikslas – siekti pelno, sukurti naujas darbo vietas vykdant įstatymų nedraudžiamą ūkinę-komercinę veiklą.
Įmonės direktorius yra įmonės savininkas ir turi 64 proc. įmonės akcijų. Įmonės vadovas aukštos kvalifikacijos, domisi naujovėmis, dažnai vyksta stažuotis į užsienį.
1 schema. Įmonės valdymo struktūra
Daugumos įmonės darbuotojų išsilavinimas yra aukštesnysis. Darbuotojų veiklai įįvertinti įmonės direktorius naudoja keletą kriterijų:
• darbo išmanymas,
• darbo kokybė,
• elgesys su klientais bei tiekėjais,
• iniciatyvumas,
• bendravimo įgūdžiai ir t.t.
Įmonė nėra didelė, tačiau vykdydama savo veiklą didelį dėmesį skiria marketingo tikslų pasiekimui. Pagrindinis įmonės tikslas – suteikti paslaugą, kuri tenkintų vartotoją, jo poreikius ir garantuotų įmonei pelną.
2. FINANSINĖS ANALIZĖS SVARBA
ĮMONĖS VEIKLOJE
Įmonės finansinis stabilumas ir gera finansinė būklė yra svarbiausia įmonės finansinės veiklos charakteristika rinkos sąlygomis. įmonė finansiškai stabili, moki, ji turi privalumą prieš kitas įmones pritraukiant verslo vystymui bbūtinas lėšas, pasirenkant tiekėjus ir kvalifikuotus darbuotojus. Kad įmonė sėkmingai vystytų savo veiklą sistemiškai atliekama finansų analizė, t.y. objektyviai vertinama finansinė informacija. Tinkamas informacijos vertinimas padės priimti naudingus sprendimus. Įmonės finansinis vertinimas padeda suvokti vykstančius procesus įmonėje ir priimti optimalius sprendimus ateities veiklos plėtrai užtikrinti. Finansų analizė leidžia atskleisti įmonės nepanaudotus rezervus, valdyti sudėtingus ūkinius procesus.
Įmonės finansinė analizė yra susijusi su prognozavimu, apskaita, kontrole ir planavimu, t.y. finansinės analizės tikslas – svarbias įmonės veiklos funkcijas nukreipti veiklą įmonei naudinga linkme.
Finansinės analizės šaltiniai yra medžiaga, kuri reikalinga įmonės veiklai analizuoti. įmonės apskaita turi didžiausią įtaką analizės kokybei, nes apskaita – tai analizės metodas, sukurtas kuo tiksliau atspindėti kai kuriuos tikrovės aspektus ir yra svarbiausias finansinės analizės šaltinis. Įmonėje apskaita tinkamai organizuojama, tvarkoma vadovaujantis standartais, nuostatais, norminiais aktais ir profesiniais apskaitos organizacijų reikalavimais, kad atliktų jai priskirtinas funkcijas. Atliekant analizę rodikliai lyginami su įmonės kelių laikotarpių duomenimis, šakos duomenimis, kad būtų įvertinta ir planuojama įmonės tolimesnė veikla, t.y. apskaitos kokybė lemia ir įmonės veiklos planavimą bei prognozavimą, kurių pagrindinis tikslas yra įvardinti būsimus poreikius ir bandyti paveikti ateities įvykius, išnaudojant palankias įmonei galimybes ir išvengiant nepageidaujamų įmonės veiklai aplinkybių. Įmonėje finansinė analizė priskiriama kontrolės procesui. Kontrolė apima daug įvairių procesų, t.y. ne ttik faktiniai duomenys lyginami su planiniais ar prognoziniais duomenimis, eliminuoja nukrypimus nuo plane numatyt.ų dydžių, siekiant įmonės užsibrėžtų tikslų. Įmonės finansinė analizė, kaip tyrimo ir ūkinių procesų vertinimo sistema, ne tik atlieka kontrolės funkciją. Pirmiausia nustatomi kiek ūkiniai procesai buvo-veiksmingi. Įmonėje atliekama finansinė analizė yra planavimo ir kontrolės tarpusavio sąryšio laidas. Tai dar labiau padidina jos reikšmę įmonės valdymui. Finansinė analizė svarbi ne tik įmonės veiklai, bet ir kitiems įmonės veikla suinteresuotiems asmenims: kreditoriams ir potencialiems savininkams. Kreditoriai prieš suteikdami paskolą, turi įsitikinti, kad jų suteiktos lėšos bus grąžintos ir dėl to jie nepatirs nuostolių. Potencialūs savininkai nori gauti naudą iš savo investicijų, dėl ko jie turi prieš nuspręsdami kam paskirti lėšas, įvertinti įmonės padėtį.
2 schema. Finansinės analizės vieta ir funkcijos įmonėje2.1. Pagrindiniai informacijos šaltiniai įmonėje
Įmonės finansinės veiklos analizės tikslams reikalinga kompleksinė duomenų sistema, kuri kauptų informaciją:
• apie finansinius rezultatus įmonėje;
• apie verčių įmonės viduje judėjimą, apimtis, veiklos rezultatus, turto objektus ir finansinius fondus pagal gamybos grandis, struktūrinius padalinius, veiklos rūšis;
• apie įmonės veiklos rezultatyvumą ir tendencijas, rinkos kainas, infliaciją, darbo jėgos rinką ir kainas, finansines rinkas, finansinius normatyvus ir normas, mokesčių tarifus;
• apie teisės aktus, reguliuojančius įmonės ūkinę-finansinę veiklą, santykius su valstybinėmis ir finansinėmis institucijomis, darbo santykius ir pan.
Finansinės analizės šaltiniai grupuojami į vvidinius ir išorinius. Prie vidinių įmonės informacijos šaltinių priskiriami visi duomenys, kurie gaunami įmonės viduje, prie išorinių informacijos šaltinių – visi tie duomenys, kurie gaunami už įmonės ribų ir kuriuos pateikia kitos institucijos.
Vidiniams įmonės informacijos šaltiniams priskiriama planai, normatyvai, atskaitomybė, sintetinės ir analitinės apskaitos bei įvairūs vidiniai neapskaitiniai analizės šaltiniai, tokie kaip pasitarimų, komisijų, konferencijų medžiaga, įvairūs techniniai dokumentai (techniniai pasai).
Išoriniams įmonės finansinės analizės šaltiniams priskiriama vyriausybės statistinė medžiaga, komercinių įmonių, kurios platina finansinę informaciją ir kiti įvairūs duomenys.
Analizės išvadoms pateikti reikia įvairios ir išsamios informacijos, charakterizuojančios aplinką, kurioje veikia įmonė ir vidinės informacijos. Pagrindinis finansinės analizės šaltinis yra įmonės buhalterinės apskaitos duomenys, kurie sudaro apie 75 proc. analizėje naudojamos informacijos, todėl buhalterinė apskaita pripažįstama informaciniu pagrindu vertinant įmonės veiklą. Finansinių ataskaitų apskaičiuoti rodikliai parodo vykstančius procesus įmonėje ir leidžia daryti išvadas apie įmonės esamos veiklos sėkmingumą, jos būsimą veiklą.
Įmonės pagrindinės vidaus informacinių šaltinių rūšys:
1. Balansas;
Svarbiausias finansinės atskaitomybės paketo dokumentas yra balansas – detalus įmonės turto, įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo komponentų tam tikrai datai įvardijimas. Balansą visada sudaro dvi dalys. Pirmojoje iš jų nurodoma įmonės turto sudėtis ir pasiskirstymas, t.y. tai, kuo faktiškai disponuoja įmonė balanso sudarymo dieną. Kita balanso dalis – įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas
rodo turto formavimo, t.y. jo padengimo ir kaupimo šaltinius.
Įsipareigojimai rodo, kiek yra gauta (paskolinta) kapitalo iš šalies. Suminiai abiejų balanso dalių rodikliai savo apimtimi yra visada lygūs ir tai galima išreikšti paprasta priklausomybe:
Turtas = Įsipareigojimai + Nuosavas kapitalas
2. Pelno (nuostolio) ataskaita;
Pelno ataskaitoje pateikiami svarbiausieji įmonės finansiniai rezultatai – pajamos ir sąnaudos per tam tikrą laikotarpį. Daugelyje šalių ši ataskaita sudaroma pagal vadinamąjį daugiapakopę sistemą, parodant atkirai skirtingas pajamas ir skirtingas išlaidas pagal jų šaltinius.
3. Pelno paskirstymo ataskaita;
Žr. priede Nr.1
4. Finansinės būklės piniginių srautų aataskaita;
Skirta paaiškinti vieno iš svarbiausių balanso straipsnių, pinigų, likučio pasikeitimo per ataskaitinį laikotarpį priežastis.
5. Veiklos paaiškinamasis raštas.
Paaiškinamajame rašte galima rasti, pateiktų paaiškinimų apie atskirus finansinių atskaitų straipsnius. Tai papildomi paaiškinimai ataskaitų vartotojams.
Įmonės buhalterinės ataskaitos peržiūrimos ir įvertinama jų kokybė. Patikrinama ar yra visos reikalingos ataskaitų formos ir jų priedai bei rekvizitai, ar jos taisyklingai užpildytos, patikrinamos tarpinės sumos, apskaičiuojami kontroliniai ryšio rodikliai.
3 schema. įmonės finansinių ataskaitų tarpusavio ryšys
Vienos ataskaitos neteisingas sudarymas nulemia iškreiptą informaciją kitose ataskaitose. „X“ įmonės pinigų srautų aataskaita paaiškina jos balanso pakitimus, lyginant tam tikro periodo pabaigą su jos pradžia. „X“ įmonės pelno (nuostolio). ataskaita detalizuoja „X“ įmonės nepaskirstyto pelno ataskaitos rodiklius ir teikia informaciją apie gautą pelną ar nuostolį.
2.2. Įmonės finansiniai rezultatai ir juos formuojantys veiksniai
Įmonės ffinansiniam rezultatui priskiriama:
• bendrasis pelnas;
• veiklos pelnas;
• įprastinės veiklos pelnas;
• grynasis pelnas (nuostolis);
• pelningumo rodikliai.
Įmonės bendrojo pelno sumą parodo: pardavimų bei paslaugų pajamų ir prekių bei paslaugų savikainos skirtumas.
Veiklos pelnas parodo įmonės įprastinės veiklos rezultatą per ataskaitinį laikotarpį, t.y. skirtumą tarp visų su įmonės įprastine veikla susijusių pajamų bei sąnaudų, patirtų tas pajamas uždirbant.
Grynasis pelnas (nuostolis) geriausiai atspindi įmonės darbo efektyvumą, bet absoliutus įmonės pelno dydis neparodo, kaip panaudojami darbo, materialiniai ištekliai, kapitalas. Tai atspindi įmonės pelningumo rodikliai, o ypač kapitalo pelningumas bei jo pakitimai.2.3. Finansinių koeficientų reikšmė įmonėje
Įmonės ūkinės – finansinės veiklos analizė, panaudojant finansinius koeficientus, palyginama įmonės skirtingų laikotarpių finansiniai rodikliai, nustatoma jų kitimo tendencijas.
Prieš atliekant įmonės analizę įsitinkinama ar pasirinktos ataskaitos yra suderintos metodiniu bei struktūriniu požiūriu. Visi rrodikliai sugrupuojami į dvi grupes: vidinius ir išorinius. Vidiniams įmonės rodikliams priskiriami tie, kurių apskaičiuojamieji elementai, t.y. skaitikliai ir vardikliai, gali būti apskaičiuojami paimant duomenis iš įmonės finansinių ataskaitų. Išoriniais – laikytini tokie, kurių viena dalis neatsispindi įmonės finansinėse ataskaitose.
Ūkinės operacijos įmonėje vykdomos didinant pardavimus, esant toms pačioms sąnaudoms, arba mažinant sąnaudas, tenkančias tai pačiai pardavimų apimčiai. Tolygus veiksnių poveikis tiek skaitikliui, tiek ir vardikliui yra vienas iš santykinių rodiklių privalumų. Santykinių rodiklių naudojimas įmonėje eliminuoja absoliutinių rodiklių trūkumus. Pavyzdžiui, 2200ų metų „X“ įmonės veiklos sąnaudų 124256 Lt ir parduotų prekių bei paslaugų savikainos 204177 Lt augimas rodo, kad jas reikia mažinti, kai jos yra sąlygojamos pardavimų pajamų augimo 410646 Lt. Tokios klaidingos išvados nepadarysime jeigu apskaičiuosime santykinį rodiklį.2.4. Rodiklių pasirinkimas įmonėje
Įmonės finansiniai rodikliai – tai kokybinius rezultatus charakterizuojančios, iš ataskaitų duomenų apskaičiuotos reikšmės. Jų skaitiniai dydžiai – tai absoliutūs nuokrypiai, vidutiniai absoliutūs dydžiai ir santykiniai dydžiai. Finansiniais rodikliais pagrindžiamos įmonės išvados ir sprendimai, vertinami veiklos rezultatai ir esantys rezervai veiklai efektyvinti.
Prieš pasirenkant įmonės vertinimo santykinius rodiklius, nustatomi analizės tikslai ir įmonės vystymosi perspektyvos. Bet kokios veiklos ir analizės atlikimo pagrindas yra konkrečių įmonės ūkinės-finansinės veiklos tikslų nustatymas. Nustatoma ar siekiama atlikti kompleksinę įmonės veiklos analizę, ar įvertinti jos pelningumą, ar sugebėjimą padengti finansinius įsipareigojimus. įmonė siekia dešimties procentų dydžio grynojo pelningumo iš kiekvieno pardavimų lito. Atlikta pelningumo analizė parodo realią situaciją ir neatitikimą iškeltiems tikslams.
Pasirenkant santykinius rodiklius įmonėje išrenkama keletas santykinių rodiklių, kurie apibūdintų laimėjimų lygį ir kartu su kitais rodikliais parodytų, kokiu būdu laimėjimai galėtų būti patobulinti.
Įmonėje atliekant ūkinės-finansinės veiklos analizę, rodikliai grupuojami:
• veiklos pelningumo koeficientai;
• veiklos efektyvumo koeficientai;
• ilgalaikio ir trumpalaikio mokumo koeficientai.
Atliekant įmonės ūkinės-finansinės veiklos analizę, iš rodiklių atrinkti tie, kurie charakterizuoja nuokrypius nulėmusius veiksnius ir vyksmo tendencijas. Todėl ppasirinkta tokia analizė, kuria remiantis apskaičiuojama įvairūs rodikliai ir daromos vėlesnės išvados. Tai horizontalioji, vertikalioji analizė, lyginimo būdai, finansinių koeficientų (santykinė) analizė, detalizavimas ir apibendrinimas, grafinis pavaizdavimas.
3. ĮMONĖS BALANSO VERTIKALI IR HORIZONTALI ANALIZĖS
Informatyviausias analizės šaltinis yra įmonės ūkinės-finansinės veiklos balansas. Jo sudėtis sudaro galimybę lyginti turto ir savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų skyrius bei straipsnius įvairiais pjūviais, skaičiuoti išvestinius rodiklius ir daryti išvadas bei apibendrinimus apie įmonės finansinę būklę.
Įžanginės analizės metu nagrinėjama įmonės balanso turto ir savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų struktūra taip pat balanso skyrių pasikeitimas.
Antrasis balanso analizės etapas – tai balanso rodiklių analizė Ji padeda įvertinti įmonės finansinę būklę lyginant konkrečius balanso turto ir savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų straipsnius, skaičiuojant įvairius absoliučius ir santykinius dydžius.
Įmonės balanso analizė atliekama dinamiškai. Nustatoma struktūros pasikeitimai, konkrečių įmonės balanso, turto ir savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų, straipsnių dinamika.3.1. Vertikalioji balanso analizė
Vertikaliosios analizės tikslas – kiekvieną balanso rodiklį palyginti su baziniu dydžiu ir išreikšti procentais. Atliekant įmonės vertikaliąją analizę, visi balanso straipsniai lyginami su bendra turto arba savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų suma. Visi apskaičiuoti dydžiai išreiškiami procentais, t.y. atliekama balanso struktūros analizė. Priklausomai nuo analizės tikslo vertikalioji analizė įmonėje atliekama skaičiuojant įvairaus detalumo rodiklius. Galima atlikti bendrą balanso struktūros analizę, kurios metu nustatoma tik kai kurių turto iir savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų skyrių lyginamieji svoriai, atliekant detalią analizę, gaunamos kiekvieno balanso turto ir savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų straipsnių reikšmės. Įmonės vertikalios balanso analizės pradžioje nustatoma ilgalaikio ir trumpalaikio turto lyginamasis svoris ir jo sudedamųjų straipsnių struktūra. Balanso aktyvas rodo, kaip buvo panaudotas turimas turtas, o pasyvas – turto šaltinius bei jo finansavimo būdus. Įmonės vertikalioji balanso analizė sudaro galimybę susipažinti su balanso struktūra.
Balansą įmonėje sudaro dvi dalys: turtas ir savininkų nuosavybė bei įsipareigojimai. Turto dalis skaidoma į ilgalaikį ir trumpalaikį turtą. Įmonės ilgalaikį turtą, sudaro materialus turtas: transporto priemonės, įrenginiai ir įrankiai ir kitas panašus turtas, kuris ilgą laiką naudojamas gamybai ir ūkinei veiklai ir garantuoja ilgalaikį įmonės funkcionavimą. Trumpalaikis turtas – tai įmonės turtas, esantis nuolatinėje apyvartoje ir galiausiai virstantis pinigais: atsargos, per vienerius metus gautinos sumos, gryni pinigai ir pan.3.2. Horizontalioji balanso analizė
Įmonės horizontalioji balanso analizė atliekama lyginant paskutiniųjų dviejų metų duomenis. Šios analizės rezultatai padeda vadovams nustatyti dėl kokių veiksnių įtakos rodikliai kito nevienodu tempu.
Horizontalioji analizė nustatyto turto ir savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų konkrečių elementų kitimo tendencijas, šį kitimą palyginti su ankstesnio laikotarpio šių elementų kitimu. Ši analizė įmonėje atlikta labai kruopščiai, nes ji turi teigiamų ir neigiamų bruožų.
Rodikliai per
daugelį metų gali pasikeisti ne vien tik dėl vadovų darbo rezultatų, vadovavimo kokybės, bet ir dėl apskaitos principų pasikeitimo, dėl išorinių priežasčių, susijusių su valstybės ekonomine politika, infliacija.
Teigiama balanso horizontalios analizės savybė yra ta, kad ji padeda geriau suvokti vadovavimo filosofiją, politiką ir motyvus, t.y. ar buvo ji sąmoninga, ar priešingai, per daugelį metų įsiėmė nepageidautinus pasikeitimus. Ji nustatyto vadovų įtaką konkrečių rodiklių padidėjimui ar sumažėjimui.
4. ĮMONĖS PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOS
VERTIKALI IR HORIZONTALI ANALIZĖ
Pelno ir nuostolio ataskaita yra reikšmingesnė negu bbalansas. Finansinės atskaitomybės vartotojai pirmiausia domisi finansiniu rezultatu, kurį įmonė pasiekė per ataskaitinį laikotarpį. Finansinį rezultatą, pasiektą per ataskaitinį laikotarpį, parodo pelno ir nuostolio ataskaita, o balansas pateikia tik momentinius rezultatus iki tam tikros datos.
Per ataskaitinį laikotarpį gautas finansinis rezultatas pirmiausia domina investitorius, kreditorius ir kitus finansinių ataskaitų vartotojus. Rodikliai, parodyti pelno ir nuostolio ataskaitoje, padeda investitoriams įsitikinti, ar jie savo ribotas lėšas patikėjo geriausiems jų vartotojams, nes nuo vadovų sugebėjimo priklauso veiksmingas investicijų panaudojimas.
Per ataskaitinį laikotarpį uždirbtą įmonės pelną ppaskirsto savininkai, nebūtinai išsimokėdami dividendus, bet tam tikrąją dalį rezervuodami įvairiems tikslams arba palikdami kaip nepaskirstytą pelną, skirdami jį veiklai plėtoti.
Pelningos ūkinės operacijos, atvaizduotos ataskaitoje, parodo padidėjusį įmonės nuosavą kapitalą ir kitus išteklius. Lėšos (iš investicijų) įplauks į tas įmones, kkurios gauna didelį pelną, ir išplauks iš tų įmonių, kurios gauna nuostolį. Pelnas, parodytas pelno nuostolio ataskaitoje, yra labai svarbus įmonės veiklos rodiklis.
4.1. Vertikalioji pelno ir nuostolio ataskaitos analizė
Vertikalioji pelno ir nuostolio ataskaitos analizė parodo įmonės pelningumą, išlaidas, tenkančias vienam pardavimų litui, bendrą pelningumo, veiklos pelno lygį, ypatingo pelno ir nuostolio lyginamąjį svorį pardavimų apimtyje. Gauta informacija vertinga tuo, kad parodo įvairių įmonės ūkinės – finansinės ir administracinės valdymo veiklos sferas, kurios darė teigiamą arba neigiamą įtaką grynojo pelno rodikliui.
Tačiau vertikaliosios analizės duomenys yra statiški, jie apima tik vieno įmonės ataskaitinio laikotarpio duomenis.
Lyginant pelno (nuostolio) ataskaitos duomenis tikslinga naudoti praėjusio laikotarpio vidinius šakinius arba geriausių analogiškų šalies įmonių duomenis.
Pelno (nuostolio) atskaitoje yra fiksuojamas per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos ir sąnaudos, ppatirtos toms pajamoms uždirbti.
4.2. Horizontalioji įmonės pelno ir nuostolio
ataskaitos analizė
Lyginant įmonės ataskaitinio laikotarpio pelno ir nuostolio ataskaitos duomenis su atitinkamo praėjusio laikotarpio duomenimis, galime daryti išvadą apie grynojo pelno ir jį formuojančių elementų kilimo tendencijas, t.y. galime spręsti, ar pelnas didėja, ar mažėja, kurios veiklos sfera tai lemia.
Horizontalioji analizė ne tik padeda nustatyti pelno ir jo apskaičiuojamųjų elementų kitimo tendencijas įmonėje, bet ir suteikia reikiamų duomenų prognozėms.
5. ĮMONĖS FINANSINIŲ KOEFICIENTŲ
ĮVERTINIMAS
Įmonėje įvertinant finansinius koeficientus lyginama įmonės veiklos rodikliai su aankstesnių laikotarpių rodikliais ir su šakos vidutiniais rodikliais. Įmonei tai yra. svarbi priemonė, priimant įvairius valdymo sprendimus, tačiau šis palyginimo metodas susijęs su visa eile trūkumų. Ekonominės tam tikros šakos charakteristikos turi reikšmingą įtaką įmonės, priklausančios konkrečiai šakai, finansinei būklei, tačiau tai nėra pats svarbiausias kriterijus. Įmonei noras priartinti savo įmonės būklę prie vidutinės šakos reikšmės nėra nepavojingas, t.y. statistiniai koeficientai ne vertinami kaip norma į kurią turi lygiuotis įmonė. Šis palyginimas leidžia įvertinti tik įmonės veiklos tendencijas, o gilesnė nuokrypių priežasčių analizė beveik neįmanoma.
Plačiausiai naudojami finansiniai koeficientai įmonės bendrai veiklai įvertinti yra turto pelningumas ir nuosavo kapitalo pelningumas. Šie koeficientai padeda juos išskaidžius į dedamąsias dalis, ir pasirinkus apskaičiavimo metodiką, įmonės veiklą įvertinti pagal visas veiklos sritis.
4 schema. Įmonės nuosavo kapitalo piramidinė analizė
Turto pelningumas skaidomas į dvi sudedamąsias dalis, turto apyvartumą ir veiklos pelningumą (veiklos pelnas/pardavimai), t.y. šis koeficientas, atsižvelgiant į jo dalių pokytį leidžia įvertinti įmonės ūkinės-finansinės veiklos efektyvumą, neatsižvelgiant į kapitalo struktūrą. Išskaidyti rodikliai sudaro galimybę pažvelgti į įmonės viduje vykstančius ekonominių reiškinių tarpusavio ryšius ir nustatyti kurie iš jų darė lemiamą įtaką įmonės veiklai.
Kitas turto pelningumo dėmuo – tai grynasis įmonės veiklos pelningumas. Įmonės grynasis pelnas savo ruožtu yra skaidomas į pardavimus iš kurių atimamos vvisos pelno ataskaitoje įtrauktos sąnaudos, t.y. tiek sąnaudos susijusios su įmonės pagrindine veikla, tiek sąnaudos susijusios su investicine ir finansine veikla. Tokiu būdu turto pelningumo ir jo dedamųjų dalių pasikeitimai parodo tam tikras prielaidas tolimesnei veiklos krypties analizei.
Nuosavo kapitalo pelningumas priklauso nuo turto pelningumo ir kapitalo struktūros. Šis koeficientas atspindi taip pat visas veiklos sritis, tačiau papildomai jame yra pateiktas ir įmonės įsiskolinimo lygis, apskaičiuotas naudojantis balanso duomenimis. Įvertinama kapitalo struktūros įtaka įmonės grynajam pelningumui tiesiogiai.
Vertinant įmonės bendrą veiklą ir išpildant sąlygas dėl rodiklių pasirinkimo, naudojamasi tokiais pagrindiniais koeficientais:
• veiklos pelningumo;
• veiklos efektyvumo koeficientais;
• trumpojo ir ilgojo mokumo koeficientais.
Žinant šiuos koeficientus, įvertinama įmonės veikla, lyginant kelis laikotarpius bei su šakos rodikliais.
Apskaičiavus šiuos koeficientus ir atliktus horizontalią, vertikalią balanso bei pelno ir nuostolio ataskaitų analizę daromos išvados ir priimami sprendimai dėl įmonės veiklos efektyvinimo pasikeitimo priežastis.
5.1. Įmonės veiklos pelningumo rodikliai
Bendrasis pelningumo rodiklis parodo, kiek nuo kiekvieno pardavimų litų gaunama bendro pelno, t.y. koks yra gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų vidutinis antkainis.
Veiklos pelningumo koeficientas rodo pelną, kurį duoda įmonės veikla ir kuriuo remiantis bus gauti grynieji pinigai skoloms grąžinti arba kiek įmonė iš kiekvieno pardavimų lito uždirbo veiklos pelno.
Grynojo pelningumo koeficientas parodo kiek įmonė iš kiekvieno pardavimų lito gauna grynojo pelno.
Iš pelno (nuostolio) ataskaitos apskaičiuotų ppelningumo rodiklių matome, kaip įmonė pagerino ar pablogino savo veiklos rezultatus pasirinkusi investicinę politiką, paslaugų asortimentą, patrauklią kainų politiką bei kurdama savo įvaizdį. Visi šie veiksniai ir lėmė įmonės pagrindinės veiklos augimą.
Turto grąža parodo, ar įmonė efektyviai naudoja savo turtą. Iš šio rodiklio dydžio galima spręsti, kiek grynojo pelno tenka vienam turto litui arba kiek į šį turtą įdėtų pinigų grįžta per ataskaitinį laikotarpį grynojo pelno pavidalu. Šis rodiklis yra reikšmingas ir svarbus, nes parodo ūkinės – gamybinės veiklos efektyvumą, neatsižvelgiant į įmonės finansavimo struktūrą. Pagal jį galima nustatyti, kokie veiksniai lemia turto pelningumo didėji.mą arba mažėjimą. Aukšta šio rodiklio reikšmė parodo, kad įmonė dirba pelningai arba kad ji turi nedaug turto.
Nuosavo kapitalo pelningumas parodo grynojo pelno sumą tenkančią vienam akcinio kapitalo litui, t.y. iš jo galima spręsti, ar pelningos yra įmonės akcininkų investicijos, ar įmonės vadovai geba pelningai naudoti jiems patikėtas lėšas. Rodiklis lyginamas su alternatyviomis akcininkų lėšų investavimo formomis, kad sužinoti ar verta investuoti į šią įmonę ir per kiek laiko atsipirks investuotos lėšos.
5.2. Įmonės veiklos efektyvumo rodikliai
Pinigų investavimas į atsargas sumažina pinigų sumas, skirtas trumpalaikiams įsiskolinimams apmokėti. Per mažos atsargos gali sutrikdyti normalų veiklos ciklą. Šių sprendimų efektyvumas įvertinamas skaičiuojant atsargų apyvartumo
periodo trukmės bei jų apyvartumo rodiklius.
Debitorinio įsiskolino apyvartumo rodiklis parodo per kiek vidutiniškai dienų įmonė padengia skolas už įsigytą produkciją, tai laikas, kuris praeina nuo pardavimų skolon dienos iki apmokėjimo už parduotas skolon prekes. Šis rodiklis atspindi skolininkų įsiskolinimo straipsnio balanse (trumpalaikio turto sudėtyje) likvidumą.
Kreditorinio įsiskolino apyvartumo koeficientas parodo, kiek laiko praeina nuo atsargų įsigijimo iki jų apmokėjimo, t.y. per kiek vidutiniškai įmonė atsiskaito su tiekėjais.
Bendrasis turto apyvartumo koeficientas rodo, kiek įmonė sugeba iš kiekvieno turto lito gauti pajamų. Didesnė rrodiklio reikšmė rodo aukštesnį efektyvumo lygį.
5.3. Įmonės mokumo koeficientų analizė
Mokumo grupės rodikliai padeda įvertinti ar įmonė gali laiku atsiskaityti su savo kreditoriais. Gera įmonės finansinė būklė tada, kai ji, suėjus skolų mokėjimo terminui, gali laiku įvykdyti visus savo įsipareigojimus.
Mokumas (likvidumas) yra įmonės gebėjimas grąžinti skolas suėjus jų mokėjimo terminui. Įmonė nemoki, kai negali sumokėti kreditoriams. Jos nemokumas sukelia pasekmes tiek trumpalaikiams, tiek ir ilgalaikiams įsipareigojimams bei akcininkų nuosavybei.
Pasekmės ilgalaikiams įmonės įsipareigojimams: skolintojai gali atsisakyti papildomai skolinti pinigus; skolintojai gali pareikalauti aapmokėti ilgalaikes skolas.
Pasekmės trumpalaikiams įmonės įsipareigojimams: skolintojai gali atsisakyti tiekti prekes skolon ir pareikalauti jas apmokėti; skolintojai gali siūlyti perimti valdyti įmonės turtą pagal įgaliojimą arba skelbti jos bankrotą.
Pasekmės akcininkų nuosavybei: akcininkai gali atsisakyti papildomai investuoti į įmonę.
Trumpalaikio įmonės mokumo rrodikliai parodo potencialų sugebėjimą turimomis mokėjimo priemonėmis apmokėti savo trumpalaikius įsipareigojimus, t.y. atsiskaityti su tiekėjais, valstybe, darbuotojai.
Įmonės ilgalaikio mokumo koeficientai parodo įmonės galimybes padengti ilgalaikes skolas.
Įmonė, planuodama trumpalaikio turto dydį, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp pinigų kiekio, pirkėjų įsiskolinimo ir atsargų dydžio.
Įsiskolinimo koeficientas parodo kiek kiekvienam nuosavo kapitalo litui tenka skolinto kapitalo.
Bendrojo trumpalaikio mokumo rodiklis parodo, kiek kartų įmonės trumpalaikis turtas viršija jos trumpalaikius įsipareigojimus ir leidžia prognozuoti mokumo būklę artimiausiu metu.
Mažesnė už vieną rodiklio reikšmė rodo, kad įmonė neįvykdo savo trumpalaikių įsipareigojimų. Jeigu koeficientas virš 1, įmonės mokumas dar priimtinas, tačiau rizikingas. Saugi riba yra virš 1,5.
Greitasis arba kritinis trumpalaikio mokumo koeficientas nurodo įmonės gebėjimą nedelsiant patenkinti skolintojų reikalavimus. Jis įvertina įmonės mokumą atmetant mažiausiai likvidų trumpalaikį turtą – atsargas iir geriau įvertina įmonės mokumą nei bendrojo mokumo rodiklis. Rodiklis lygus 1 laikomas labai geru ir rodo, kad įmonė gali greitai įvykdyti einamuosius įsipareigojimus. Šis likvidumo rodiklis neturėtų būti mažesnis, kaip 0,5.
Absoliutaus mokumo koeficientas parodo kokią dalį trumpalaikių įsipareigojimų įmonė gali padengti iš karto
IŠVADOS
Darbe aprašiau įmonės ūkinės-finansinės veiklos ana.lizę ir suformulavau tokias išvadas:
1. Didžiausią įtaką įmonės finansinei būklei Lietuvoje daro politinė – teisinė aplinka.
2. Įmonei būtina nuolatinė trumpalaikio mokumo koeficientų analizė ir įmonės augimo charakteristikų kontrolė.
3. Vidinius veiksnius, priešingai nei išorinius, gali veikti iir pati įmonė, taip pat šie veiksniai aktyviai veikia vieni kitus ir yra vieni kitų veikiami.
4. Finansai yra svarbus momentas įmonėje. Jis ne tik leidžia į firmą žiūrėti kaip į visumą, bet ir didina įmonės pelningumą ir efektyvumo rezultatus
INFORMACIJOS ŠALTINIAI
1. Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė – Vilnius, 1998.
2. Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinės ataskaitos – Vilnius, 1997.
3. Juozaitienė L. Įmonės finansai – Šiauliai, 2000.
4. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. – V.: Pačiolis, 2001.
5. Boguslauskas V., Jagelavičius G. Įmonės veiklos finansinis vertinimas monografija. KTU K.Technologija,2002
6. O.Buckiūnienė. Įmonių finansai. Vilnius: Vilniaus kolegija, 2003
7. LR Akcinių bendrovių įstatymas. Vilnius, 2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII – 1835.
8. LR Buhalterinės apskaitos įstatymas. Vilnius, 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX- 574.
9. LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas. Vilnius, 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX – 575.
10. LRV nutarimas. Dėl įmonių turinčių juridinio asmens teises, metinės finansinės atskaitomybės. Vilnius, 1993 m. spalio 27 d. Nr. 804.
Priedai
Priedas Nr.1
Pavadinimas……..
Buveinė……… Patvirtinta Finansų Ministerijos
Patvirtinimo data…… raštu Nr.83N
199…m…….mėn….d.
Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita
(Lt)
Eil. Nr. Straipsniai Kodai Finansiniai metai Praėję finansiniai metai
I. Nepaskirstytasis rezultatas – pelnas
(nuostolis) ataskaitinio laikotarpio
pradžioje
II. Grynasis ataskaitinio laikotarpio
rezultatas – pelnas (nuostolis)
III. Paskirstytinas rezultatas – pelnas
(nuostolis) – ataskaitinio laikotarpio
pabaigoje
IV. Akcininkų įnašai nuostoliams padengti
V. Pervedimai iš rezervų
VI. Paskirstytinas pelnas
VII. Pelno paskirstymas:
VII.1 į įstatymo numatytus rezervus
VII.2 į kitus rezervus
VII.3 dividendai
VII.4 kiti
VIII. Nepaskirstytasis rezultatas – pelnas
(nuostolis) – ataskaitinio laikotarpio
pabaigoje
Įmonės vadovo parašas………..
Vyriausiojo finansininko parašas……
