akcijos ir obligacijos

FINANSŲ

individualus namų darbas

AKCIJOS IR OBLIGACIJOS

(Tema Nr. 10)

TURINYS

ĮVADAS 3

AKCIJOS 4

OBLIGACIJOS 9

VIDUTINIAI MOKESČIAI RINKOJE 12

AKCIJOS IR OBLIGACIJOS: UŽ IR PRIEŠ 14

UAB,,SODO NAMAS“ CARAKTERISTIKA 15

UAB ,,SODO NAMAS“ ĮSTATAI 16

IŠVADOS 19

LITERATŪRA 21

ĮVADAS

,,Kas neturi akcijų, kai jų kursas krenta, tas jų neturi ir kai kursas kyla.“ (André Kostolany 1906-1999). Besidmint šia tema ši frazė man pasirodė tokia tiksli ir teisinga, jog nestsispyriau nepacitavusi.

Mano darbo tikslas yra išanalizuoti vertybinių popierių rinką, o tiksliau jos dalį, tai akcijas ir obligacijas. Rasti jų trukumus bei privalumus. Sužinoti daugiau apie įmonę kurioje dirbu kapitalą, akcijas, bei akcininkų isipareigojomus.

Vertybinių ppopierių rinka glaudžiai susijusi su visos šalies ūkio pajėgumu, todėl jos vystimosi ryšys su ekonominiu šalies vystymusi yra abipusis: gerėjant bendrai ekonominei situacijai, kartu tampa aktyvesnė ir vertybinių popierių rinka; savo ruožtu, plėtojantis vertybinių popierių rinkai, spartėja šalies ekonominis augimas. Tuo pasireiškia vertybinių popierių rinkos svarba tiek valstybės, tiek gyventojų gerovei.

Vertybinių popierių rinkos užuomazgos dabartinėje Lietuvoje pradėjo formuotis paskelbus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, kuomet Lietuvos teritorijoje esantis turtas buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos nuosavybe ir prasidėjo jo privatizacija. Pramoninėse šalyse vertybinių popierių rrikos turi gilias vystymosi tradicijas ir užima ypatingą padėtį finansavimo procese bei šalies ekonomikoje. Viena iš priežasčių , kodėl lietuviai nepalankiai nusiteikę vertybinių popierių atžvilgiu, gali būti ta, kad Lietuvoje trūksta informacijos apie investavimo į vertybinius popierius būdus ir galimybes ((gauti patikimą informaciją apie įmonių, išleidusių akcijas, finansinę padėtį ir jos pokyčius yra labai sudėtinga), mažai nagrinėta Lietuvos vertybinių popierių rinka bendrame šalies ekonominiame kontekste. Taigi ši rinka yra dar gana naujas, nesuprantamas daugeliui lietuvių reiškinys, todėl verta šia tema domėtis, išmokti ją pažinti.

AKCIJOS

Taigi pradėsime nuo apibrėžimo. Akcijos – tai nuosavybės vertybiniai popieriai, kuriuos įsigijęs asmuo įgyja tam tikrų teisių, pavyzdžiui, teisę dalyvauti bendrovės valdyme, t.y. balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, teisę gauti dividendus, teisę į bendrovės turto dalį, likusią po bendrovės likvidavimo, ir kt. Priklausomai nuo to, kiek akcijų asmuo įsigijo, jis tampa bendrovės bendrasavininkiu ar vieninteliu savininku. Kiekviena akcija yra maža bendrovės dalelė ir asmuo jų gali įsigyti mažesnį ar didesnį skaičių – priklauso nuo to, kiek jis ggali skirti tam pinigų.

Akcija – teisė į tam tikrą įmonės turto dalį. Įsigijęs akcijų, asmuo tampa įmonės bedraturčiu.

Kokia įmonės dalis yra valdoma, priklauso nuo to, kiek turima akcijų, ir nuo to, kiek iš viso yra tos įmonės akcijų.

Tapdamas bendraturčiu, akcininkas savo lėšomis prisideda prie įmonės veiklos, tad jei įmonė veikia sėkmingai, akcininkai gauna pajamų iš dividendu ir padidėjusios akcijų vertės. Jei įmonė veikia nesėkmingai – akcininkai patiria nuostolių dėl sumažėjusios akcijų vertės.

Akcijos istoriškai yra ddaug pelningesnės nei obligacijos, tačiau ir daug rizikingesnės. Kita vertus, investicijų į akcijas riziką galima sėkmingai sumažinti vadovaujantis sveiku protu ir naudojantis diversifikacija – rizikos išskaidymu (apie rizikos išskaidymą kalbėsime atskirai).

Svarbiausias akcijų privalumas – investuodami į jas, tuo pačiu investuojate ir į įmonių pelną bei sėkmę. Pirkdami akcijas, perkate nuosavybę; tam tikra prasme tampate verslo dalininku, ir įsigyjate geriausias idėjas įmonėje, daugelio žmonių sunkų darbą ir jų planus uždirbti įmonei pinigų. Tai yra visai kas kita, negu pirktumėte obligacijas ir tokiu būdu finansuotumėte vyriausybę arba įmonę, kurios pinigus gali tiesiog iššvaistyti.

Suprantama, akcijų rinka taip pat svyruoja. Viena iš šio svyravimo priežasčių – įmonės akcija kainuoja tiek, kiek, investuotojų nuomone, ji yra verta, įskaitant šios įmonės pelningumą ateityje. Žinoma, investuotojų nuomonę veikia be galo daug veiksnių. Tarkime, laikraštis išspausdina pranešimą, kad ką tik išsiritęs pingvino jauniklis Jūrų muziejuje pavadintas bendrovės vardu. Netgi toks „įvykis“, nieko bendra neturintis su bendrovės veiklos rezultatais, gali pagerinti kai kurių investuotojų nuomonę apie bendrovę (o gal tie investuotojai myli gamtą?) ir pozityviau nuteikti juos dėl bendrovės veiklos perspektyvų. Trumpalaikiu laikotarpiu investuotojų nuomonę apie bendrovę, taigi ir bendrovės akcijos kainą, galima „koreguoti“ nepriklausomai nuo įmonės veiklos rezultatų. Tai reiškia, kad įmonių, kurių pelnas, apyvarta ir kkiti rodikliai yra vienodi, akcijų kaina gali gerokai skirtis – ji gali būti tiek per žema, tiek per aukšta.

Akcijų rinka yra daugiau lūkesčių, o ne praeities rezultatų rinka. Tai reiškia, kad akcijų kaina atspindi investuotojų nuomonę apie tai, kokia bus šios įmonės akcijos kaina ateityje. Investuotojai perka akcijas tikėdami, kad parduos jas aukštesne kaina. Deja, tai įmanoma tik tuomet, jeigu bendrovės pelnas augs. O jeigu pelnas neaugs, tai net patys geriausi pasaulyje praeities rezultatai nepadės akcijų kainai kilti. Ne veltui visose ataskaitose ir reklamoje prie istorinių veiklos rezultatų privaloma užrašyti, kad praeities rezultatai negarantuoja pelno ateityje. Jokiu būdu negalima pervertinti praeities rezultatų įtakos ateičiai. Kai praeities rezultatai labai pervertinami, akcijų rinkoje kyla „burbulai“. Akcijų kainos per trumpą laiką gali išaugti keliais šimtais procentų. Vienas iš akcijų rinkos „burbulo“ požymių – kiekvienas Jūsų pažįstamas žmogus yra linkęs pirkti akcijų, o jūsų kaimynas ar netgi taksi vairuotojas patarinėja, į kokias akcijas geriausia investuoti. Žinokite, kad toks metas nėra geriausias investuoti į akcijas. Tačiau jei niekas nenori net girdėti apie akcijų rinką, finansų makleriai neturi klientų ir visi nusivylę – Jūsų valanda išmušė. Investavę tokiu metu, tikrai netapsite paskutiniu pirkėju akcijų rinkoje prieš tai, kai burbulas sprogs. Nors akcijų rinka ir labai ssvyruoja, jos ilgalaikius pokyčius įmanoma prognozuoti. Visų pirma, akcijų rinka labai priklauso nuo ekonomikos. Jeigu šalies ekonomika yra gera, tuomet akcijų rinka anksčiau arba vėliau kils. Jeigu ekonomika „šlubuoja“, tuomet, veikiausiai anksčiau negu vėliau, akcijų rinka taip pat turės problemų.

Kai šalyje yra palankus verslui klimatas, maži mokesčiai, didelė investicijų grąža ir nedaug biurokratinių trukdžių, tuomet šalyje akcijų rinka sparčiai kyla. Jos augimą skatina didėjantis įmonių pelnas, taigi ir gausesni dividendai. Tačiau jeigu įmonių vadovai įvairiais būdais supančioti, ekonomika, o kartu ir akcijų rinka ilgą laiką augs labai lėtai.

Gana dažnai žmonės įsivaizduoja, kad akcija – tai materialus daiktas, t.y. tam tikras popieriaus lakštas su vandens ženklais ir atitinkamais įrašais jame. Labai svarbu žinoti, kad taip būna ne visais atvejais. Įsigydami akcinės bendrovės akcijų, tokių materialių akcijų akcininkai negauna, nes akcinių bendrovių akcijos gali būti tik nematerialios. Įsigijus akcinės bendrovės akcijų, finansų maklerio įmonėje (t.y. pas sąskaitų tvarkytoją) yra atidaroma asmens vertybinių popierių sąskaita, kurioje fiksuojama, kiek ir kokių akcijų jis turi. Šiek tiek kitaip yra su uždarųjų akcinių bendrovių akcijomis, nes jos gali būti ir nematerialios, t.y. nuosavybė fiksuojama asmens vertybinių popierių sąskaitoje, ir materialios, t.y. popieriaus lakštas su visais reikalingais rekvizitais.

Kokios akcijos yra leidžiamos. Visos bendrovių akcijos

yra vardinės, o pagal akcijų savininkams suteikiamas teises jos skirstomos į klases. Yra skiriamos dviejų klasių akcijos – paprastosios ir privilegijuotosios.

Paprastosios vardinės akcijos (PVA) sudaro pagrindinę bendrovės akcijų dalį. Visos paprastosios vardinės akcijos suteikia balsavimo teisę, t.y viena akcija suteikia vieną balsą. Akcininkai balsuoja susirinkimuose įvairiais bendrovei svarbiais klausimais (tvirtina finansinę atskaitomybę, auditorių išvadas bei ataskaitas, renka bendrovės valdymo organus ir kt.). Akcininkai taip pat turi teisę gauti dividendus, jeigu bendrovė dirba pelningai, tačiau dividendai jiems nėra garantuoti. Paprastųjų aakcijų savininkai dividendus gali gauti tik po to, kai jie išmokami privilegijuotųjų akcijų savininkams, o jiems išmokėjus, dar lieka pelno paprastųjų akcijų savininkų dividendams. Nors dividendai ir nėra garantuoti, bet bendrovės klestėjimo laikotarpiu paprastųjų akcijų savininkai gali gauti didesnius dividendus nei privilegijuotųjų akcijų savininkai, kurių dividendai yra nustatyti bendrovės įstatuose. Bendrovei bankrutavus ar priėmus sprendimą likviduotis, paprastųjų akcijų savininkai yra paskutiniai tarp pretenduojančiųjų į likviduojamos bendrovės turtą. Tai reiškia, kad pirmiau bus tenkinamos kitų, teisę į bendrovės turtą turinčiųjų pretenzijos ((valstybės, kreditorių, obligacijų savininkų, privilegijuotųjų akcijų savininkų) ir tik su jais atsiskaičius, jei dar lieka turto, jis proporcingai padalijamas paprastųjų akcijų savininkams.

Privilegijuotosios vardinės akcijos (PrVA) yra vertybiniai popieriai, garantuojantys investuotojams tam tikrus dividendus, bet paprastai nesuteikiantys balsavimo teisės. BBendrovės, išleidusios privilegijuotąsias akcijas, įstatuose turi būti nustatytas konkretus privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis procentais, skaičiuojant nuo akcijos nominalios vertės. Pagrindinis privilegijuotųjų akcijų skirtumas nuo paprastųjų ir yra dividendai bei jų išmokėjimas – privilegijuotosios akcijos suteikia teisę gauti nustatyto procento dividendus ir jie turi būti išmokami pirmiau nei dividendai už paprastąsias akcijas.

Privilegijuotosios akcijos gali būti su kaupiamuoju arba su nekaupiamuoju dividendu. Privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkui garantuojama teisė į nustatyto dydžio dividendą, tačiau jeigu dividendams skirtos pelno dalies neužtenka visam nustatytam dividendui išmokėti, išmokama proporcingai sumažinta suma, o neišmokėta suma perkeliama į kitus finansinius metus. Tuo tarpu privilegijuotųjų akcijų su nekaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma į kitus metus neperkeliama. Jeigu per 2 metus bendrovė neskiria privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju ddividendu savininkui viso nustatyto dividendo, šios akcijos įgyja balsavimo teisę iki tų metų, kuriais visiškai atsiskaitoma su šių akcijų savininkais, pabaigos.

Akcininkams nusprendus, privilegijuotosios akcijos gali būti konvertuotos (pakeistos) į paprastąsias akcijas. Konvertuodama privilegijuotąsias akcijas su kaupiamuoju dividendu į paprastąsias, bendrovė turi visiškai atsiskaityti su privilegijuotųjų akcijų savininkais arba įsipareigoti įsiskolinimą padengti ne vėliau kaip iki kitų metų pabaigos.

Taigi, palyginę šias dvi akcijų klases, galime apibendrinti, kokie gi yra paprastųjų ir privilegijuotųjų akcijų pranašumai ir trūkumai viena kitos atžvilgiu:

Akcijų klasė: Pranašumai Trūkumai

Paprastosios aakcijos 1. Balsavimo teisė visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;2. Teisė į dividendus, jeigu bendrovė dirba pelningai;3. Galimybė bendrovės klestėjimo laikotarpiu gauti didesnius dividendus, negu privilegijuotųjų akcijų savininkai, kurių dividendai yra nustatyti bendrovės įstatuose. 1. Dividendai nėra garantuoti. Galimybė gauti dividendus atsiranda tik po to, kai jie išmokami privilegijuotųjų akcijų savininkams;2. Paprastųjų akcijų savininkai yra paskutiniai tarp pretenduojančiųjų į likviduojamos bendrovės turtą.3. Paprastosios akcijos negali būti konvertuojamos į privilegijuotąsias akcijas.

Privilegijuotosios akcijos 1. Teisė gauti nustatyto dydžio dividendus prieš išmokant juos paprastųjų akcijų savininkams;2. Pirmenybė prieš paprastųjų akcijų savininkus gauti likviduojamos bendrovės turto dalį.3. Privilegijuotosios akcijos gali būti konvertuojamos į paprastąsias akcijas. 1. Nesuteikia balsavimo teisės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;2. Nėra galimybės gauti didesnio dydžio dividendų, nei nustatyta įstatuose;

Bendrovės gali išleisti ir darbuotojų akcijas, jeigu tai nustatyta jų įstatuose. Tai yra paprastosios vardinės akcijos, turinčios darbuotojų akcijų statusą. Šių akcijų įsigyti gali tik jas išleidusios bendrovės darbuotojai. Darbuotojų akcijų galiojimo terminas yra ne ilgesnis kaip 3 metai, o jam pasibaigus darbuotojų akcijos laikomos paprastosiomis akcijomis.

Kodėl bendrovės leidžia akcijas? Jau žinome, kokių klasių akcijos yra leidžiamos, tačiau kodėl jos apskritai leidžiamos?

Bendrovės, išleisdamos akcijas, gauna lėšų (pinigų ar turto), kurios padeda joms plėtoti įmonės veiklą nesiskolinant tų reikiamų lėšų iš kitų šaltinių, pvz., bankų. Investuotojas, kuris perka akcijas, bbendrovei pinigų neskolina, jo investuoti pinigai yra tiesiogiai naudojami tolesniam bendrovės veiklos plėtojimui.

Akcijų įsigijimo rizika. Prieš investuojant pinigus į akcijas, nereikėtų pamiršti, kad visada egzistuoja su šiuo investavimo būdu susijusi rizika. Jeigu bendrovė dirba sėkmingai ir uždirba pelno, iš to naudos turi ir akcininkai. Visuotiniame akcininkų susirinkime akcininkai balsuodami patys nusprendžia, kaip paskirstyti uždirbtą pelną – ar jį skirti veiklos plėtrai, ar išmokėti dividendus. Jeigu bendrovės akcininkams pastoviai yra mokami dividendai, akcijų vertė gali kilti. Tačiau jeigu bendrovė dirba nuostolingai ar netgi bankrutuoja, jos akcijų vertė krinta, akcininkams dividendai nebemokami, investuotojas, investavęs į tokią bendrovę, tiesiog praranda savo pinigus. Nereikia pamiršti, kad dėl nenusisekusio bendrovės likimo ne visada reikėtų kaltinti vien tik vadovybę ar nesėkmingai susiklosčiusias tam tikras aplinkybes. Egzistuoja ir tokie rizikos faktoriai kaip bendra vertybinių popierių rinkos būklė ar šalies ekonominė situacija, kuri gali labai stipriai paveikti akcijų kainą. Be to, yra ir tokių bendrovių akcijų, kurias sunku parduoti, nes visiškai nėra paklausos, t.y. tiesiog nėra kam jų parduoti. Dėl to be galo svarbu teisingai pasirinkti, į kurią bendrovę investuoti savo pinigus. Pasirenkant savo investicijų objektą, visada reikėtų atsižvelgti į tokius veiksnius kaip bendrovės vadovybė, finansinė būklė, pardavimai ir pajamos, dividendų mokėjimas, perspektyvos, konkurencingumas ir t.t. Išmintingas iinvestuotojas, prieš priimdamas sprendimą investuoti savo pinigus, visada patikrins minėtus veiksnius ir atsižvelgs į juos arba kreipsis į profesionalius finansų patarėjus, kurie yra savo darbo žinovai ir gali patarti, kur ir kaip investuoti pinigus.

OBLIGACIJOS

Obligacija – tai skolos vertybinis popierius, arba, paprasčiau tariant, tai yra tarsi investuotojo paskola bendrovei. Investuotojas skolina bendrovei tam tikrą pinigų sumą iš anksto nustatytomis sąlygomis ir sutartam laikotarpiui. Pasibaigus nustatytam laikui, bendrovė grąžina investuotojui pasiskolintą pinigų sumą (išperka obligaciją) ir už leidimą naudotis pinigais sumoka investuotojui. Palūkanos, priklausomai nuo nustatytų sąlygų, gali būti mokamos skirtingai. Jos gali būti sumokamos visos iš karto tuo metu, kai grąžinama paskola (išperkama obligacija), arba, jeigu obligacijos terminas yra ilgas, palūkanos gali būti mokamos keletą kartų priklausomai nuo nustatytų sąlygų. Obligacijos dažnai dar yra vadinamos fiksuotų pajamų vertybiniais popieriais, nes investuotojas žino, kokią sumą jis gaus

Pagrindinės obligacijų charakteristikos yra:

· Nominali obligacijos vertė – iš anksto nustatyta suma, kurią investuotojas skolina bendrovei, pirkdamas vieną obligaciją.

· Obligacijų išpirkimo data – data, kurią bendrovė turi grąžinti investuotojui jo paskolintą pinigų sumą

· Palūkanų norma – tai bendrovės mokamos palūkanos už pasiskolintas lėšas. Dažniausiai bendrovės palūkanos išreikiamos procentais – skaičiuojant nuo nominalios obligacijos vertės .

Be pagrindinių obligacijos charakteristikų, investuotojui reikėtų

atkreipti dėmesį ir į kitas iš anksto nustatytas sąlygas. Pavyzdžiui, gali būti nustatyta bendrovės teisė išpirkti obligaciją nepasibaigus terminui. Tokia pati teisė gali būti suteikta ir investuotojui – t.y. investuotojas gali turėti teisę reikalauti, kad bendrovė išpirktų obligaciją prieš išpirkimo terminą. Tačiau net ir tuo atveju, kai jeigu tokia teisė investuotojui nenustatyta, jam nebūtina laukti išpirkimo termino. Investuotojas kada panorėjęs gali parduoti savo kitam investuotojui.

Savo ruožtu bendrovė gali skolintis ne iš vieno, o iš daugelio investuotojų tokiomis pat ssąlygomis, tokiu būdu po truputį susirinkdama būtiną pinigų kiekį verslui plėtoti.

Obligacijas gali leisti bendrovės arba – valstybės vardu – Vyriausybė. Lietuvoje obligacijas leidžia akcinės bendrovės, uždaros akcinės bendrovės ir Vyriausybė ( žr. VVP ).

Asmuo, investavęs į obligacijas, gali planuoti savo būsimas įplaukas – grąžinamą sumą ir palūkanas. Taip pat jis iš anksto žino, kada paskolinti pinigai jam bus grąžinti ir kokiomis datomis jam bus sumokamos palūkanos. Patogu ir tai, kad, kaip jau buvo minėta, investuotojui nebūtina llaikyti obligacijos iki išpirkimo datos. Jis gali bet kada parduoti ją kitam investuotojui, jei to pageidauja. Tuo tarpu paprastą paskolą nėra lengva parduoti.

Kokios obligacijos egzistuoja

1. Įmonių obligacijos:

Obligacija su fiksuota palūkanų norma – tai obligacija, kurią įsigydamas investuotojas tiksliai žžino, kokio dydžio palūkanos jam bus sumokėtos. Pavyzdžiui, jeigu investuotojas nusiperka trejų metų termino 100 litų nominalios vertės obligaciją su 5 proc. metine palūkanų norma, tai reiškia, kad jis trejiems metams skolina 100 litų ir už tai kiekvienais metais gaus po 5 litus, o po trejų metų jam bus grąžintas 100 Lt. Palūkanų mokėjimo terminai yra aptarti ir nustatyti iš anksto – jos gali būti mokamos visos iškart, išperkant obligacijas, kartą per metus, kitais nustatytais laikotarpiais.

Diskontuota obligacija – tai taip pat obligacija su fiksuota palūkanų norma, bet parduodama ji žemesne kaina nei nominali vertė, o išperkama, sumokant sumą lygią nominaliai vertei, tokiu būdu išpirkimo momentu sumokamos ir visos palūkanos. Pavyzdžiui, investuotojas nusiperka vienų metų trukmės 3 proc. metinių palūkanų ddiskontuotą obligaciją, kurios nominali vertė yra 100 litų. Tai reiškia, kad pirkimo momentu jis moka ne 100 Lt, o 97,09 Lt, o po metų bendrovė išperka obligaciją už 100 litų, tokiu būdu jam sumokėdama ir palūkanas. Obligacijos kaina šiuo atveju priklauso ir nuo palūkanų normos, ir nuo įsigijimo dienos.

Obligacija su kintama palūkanų norma – tai obligacija, kurią įsigydamas investuotojas negali tiksliai apskaičiuoti būsimos palūkanų sumos, tačiau jam yra nurodyta taisyklė (formulė), kuria remiantis, suėjus palūkanų mokėjimo terminui, bus aapskaičiuojamos jo gautinos palūkanos.paprastai nurodytoje formulėje yra vienas kintamas dydis, kurio tiksli reikšmė nustatoma palūkanų mokėjimo dieną. Pavyzdžiui, nurodyta, kad metinė palūkanų norma bus LIBOR 6 mėn.+ 1%. LIBOR 6 mėn. yra procentas, kokiu tą dieną Londono bankai tarpbankinėje rinkoje vienas kitam skolina pinigus pusei metų. Tai reikš, kad palūkanų mokėjimo dieną bus žiūrima, kokiu procentu bankai vienas kitam skolina pinigus pusei metų, ir prie tos sumos pridedamas fiksuotas procentas. Taigi šiuo atveju kiekvieną palūkanų mokėjimo datą investuotojo gaunama palūkanų suma keisis.

Konvertuojamosios obligacijos – tai tokios obligacijos, kai, atėjus obligacijos išpirkimo laikui, vietoj paskolintos sumos investuotojas gauna ne pinigus, o atitinkamą skaičių bendrovės akcijų. Dažnai investuotojui suteikiama teisė pasirinkti, ar gauti akcijas, ar paskolintą pinigų sumą. Tačiau kartais iš anksto tiksliai įvardijama, kiek akcijų investuotojas gaus už vieną obligaciją. Obligacijos galiojimo laikotarpiu investuotojui mokamos palūkanos.

2. Valstybės (-ių) išleidžiamos obligacijos

Šiuo atveju skolinasi ne bendrovė, bet valstybė, ir būtent valstybė prisiima įsipareigojimą iš anksto sutartu terminu išpirkti obligaciją bei sumokėti nustatytas palūkanas. Laikoma, kad valstybės išleidžiamos obligacijos yra saugesnės ar net visiškai saugios, nes valstybė visada vykdo savo įsipareigojimus – t.y. laiku išperka obligacijas ir sumoka palūkanas. Tik išimtiniais atvejais dėl perversmų ar kataklizmų – valstybės obligacijų išpirkimas gali būti aatidėtas. Kaip tik dėl to, kad valstybės obligacijos laikomos saugiomis, už jas paprastai mokamos mažesnės palūkanos nei už įmonių obligacijas.

Valstybės vardu Vyriausybės išleidžiamos obligacijos yra vadinamos Vyriausybės vertybiniais popieriais. Lietuvos Vyriausybės vertybiniai popieriai yra Vyriausybės obligacijos, iždo vekseliai ir taupymo lakštai.

Obligacijos, kurių išpirkimo terminas ilgesnis nei vieneri metai, yra vadinamos Vyriausybės obligacijomis. O tos, kurių išpirkimo terminas yra trumpesnis nei vieneri metai, vadinamos iždo vekseliais. Tiek Lietuvos Vyriausybės obligacijas, tiek iždo vekselius gali įsigyti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Abi Vyriausybės vertybinių popierių rūšys gali būti išleidžiamos ir su fiksuotomis, ir su kintamomis palūkanų normomis. Vyriausybė platina savo vertybinius popierius ir Lietuvoje, ir užsienyje.

Su akcijomis susietos obligacijos – tai apdrausta investicija į akcijas. Paprastai šios obligacijos siejamos ne su atskiromis akcijomis, bet su pasaulyje gerai žinomais akcijų indeksais. Su akcijomis susietų obligacijų išpirkimo suma tiesiogiai priklauso nuo to, kaip pakinta akcijų indeksas, su kuriuo šios obligacijos susietos. Tačiau, skirtingai nuo tiesioginių investicijų į akcijas, investicijos į su akcijomis susietas obligacijas yra apdraustos. Emitentas garantuoja, kad, net ir nukritus akcijų indekso vertei, šių obligacijų išpirkimo metu jų savininkams bus išmokėta ne mažiau nei obligacijų nominali vertė. Investuotojai, įsigydami su akcijomis susietų obligacijų ( toliau – SASO, arba obligacija )), gali tikėtis akcijų rinkai būdingos investicijų grąžos, kuri dažniausiai bus didesnė nei investuojant į obligacijas su fiksuota palūkanų norma. Tačiau investuotojas, prieš įsigydamas SASO, turėtų įvertinti riziką, kuri yra būdinga tik SASO emisijoms.

VIDUTINIAI MOKESČIAI RINKOJE

Įsigyti ar parduoti vertybinius popierius biržoje galima tik per finansų tarpininkus – finansų maklerio įmones arba komercinius bankus, turinčius leidimą prekiauti biržoje. Asmenines vertybinių popierių sąskaitas taip pat gali tvarkyti tiktai minėti tarpininkai, todėl investuotojui reikėtų žinoti, kokius mokesčius šie tarpininkai ima. Komisiniai vertybinių popierių įsigijimo ar pardavimo sandorių mokesčiai yra įvairūs ir priklauso nuo pasirinkto tarpininko, vertybinių popierių rinkos bei vertybinių popierių apyvartos. Pvz., Baltijos šalių rinkose vertybinius popierius įsigyti yra pigiau (komisinis mokestis yra mažesnis) negu Airijos, Rusijos ar Kroatijos rinkose. Komisiniai mokesčiai rinkoje sudaro 0,2–1,8 proc. vertybinių popierių sandorių vertės. Taip pat dažnai tarpininkai nustato minimalią fiksuotą komisinio mokesčio sumą litais, kuri 2007 metų pradžioje svyravo nuo 1,5 lito iki 200 litų už sandorį. Toliau pateikiame pagrindinių tarpininkų taikomus bazinius komisinius mokesčius bei vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo įkainius. Detaliau susipažinti su tarpininkų taikomais įkainiais galima jų interneto svetainėse.

Tarpininkas Komisiniai mokesčiai Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo mokestis

FMĮ „Finasta“ Nuo 1,5 Lt iki 0,80 proc. sandorio vertės Nuo 5 Lt iki 0,005 proc. kas

ketvirtį

AB „SEB Vilniaus bankas“ 0,2 – 1,65 proc. Sandorio vertės Nuo 5 Lt iki 0,2 proc. kas ketvirtį

AB „Hansabankas“ Nuo 5 Lt iki 1,5 proc. sandorio vertės Nuo 1,25 Lt iki 0,25 proc. Kas ketvirtį

FMĮ „Jūsų tarpininkas“ Nuo 5 Lt iki 1,8 proc. sandorio vertės 0,01 proc. kas ketvirtį

Lohmus, Haavel & Viisemann AS Nuo 10 Lt iki 1,2 proc. sandorio vertės 0 – 0,025 proc. kas mėnesį

lentelėje pateikti 2007 metų vasario pradžioje finansų tarpininkų, siūlančių internetinio tarpininkavimo paslaugas, taikyti mokesčiai

Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo arba ssaugojimo mokestis rinkoje svyruoja nuo 0 iki 0,25 proc. Jis dažniausiai skaičiuojamas kas ketvirtį nuo vidutinės vertybinių popierių vertės investuotojo sąskaitoje.

Kiek kitokius mokesčius investuotojams tenka mokėti įsigyjant investicinių ar pensijų fondų vienetus. Vienas pagrindinių fondų mokesčių yra valdymo mokestis – fondo valdytojo „samdymo kaina“. Šis mokestis rinkoje svyruoja nuo 0,5 proc. iki 2 proc. viso fondo turto. Kai kurie akcijų fondai taiko sėkmės mokestį, kuris Lietuvoje sudaro 15 proc. nuo bendrojo turto prieaugio. Šis mokestis yra skaičiuojamas pagal vvaldytojo pasiektą rezultatą. Tarkime, fondas vieną dieną vienam savo vienetui uždirba 1 Lt, sėkmės mokestis sudaro 15 ct šio uždirbto prieaugio. Tačiau jeigu kitą dieną fondas patiria 2 Lt nuostolį, valdytojas grąžina 30 ct. Kiti nuo fondo turto galimi atskaitymai –– mokestis depozitoriumui, sandorių sudarymo išlaidos, audito išlaidos – kartu su paminėtais valdymo ir sėkmės mokesčiais sudaro 0,95–6 proc. metinės fondo turto vertės. Valdymo įmonių tinklapiuose yra skelbiamos fondų vienetų vertės su jau atskaitytais visais anksčiau išvardintais mokesčiais, tačiau investuotojui įsigyjant fondo vienetų, taip pat tenka papildomai sumokėti vienkartinį platinimo mokestį, kuris į vieneto kainą neįtrauktas. Šis mokestis dažniausiai skirtas fondo platintojams ar tarpininkams. Jis rinkoje vidutiniškai sudaro 0–5 proc. nuo investuojamos sumos.

AKCIJOS IR OBLIGACIJOS: UŽ IR PRIEŠ

Palyginus akcijų klases, galima tarpusavyje palyginti ir nuosavybės vertybinius popierius – akcijas bei skolos vertybinius popierius – obligacijas.

Kaip jau žinoma, bendrovės akcininkas yra tos bendrovės bendrasavininkis, tuo tarpu obligacijų savininkas yra tos bendrovės skolintojas, t.y. išleisdama obligacijas bendrovė skolinasi lėšų iiš šalies.

Kur investuoti savo pinigus, gali nuspręsti tik pats asmuo. Kad būtų lengviau suprasti investavimo į akcijas bei obligacijas skirtumus, palyginkime jas tarpusavyje:

· obligacijos turi nustatytą palūkanų normą, todėl jų savininkas negaus daugiau ir tuo atveju, kai bendrovė klesti ir jos akcininkai gauna žymiai didesnius dividendus;

· obligacijų savininkas visada gauna fiksuotas palūkanas – nepriklausomai nuo to, ar bendrovė klesti, ar dirba nuostolingai;

· obligacijų savininkai neturi balsavimo teisės ir nėra nei bendrovės savininkai, nei bendrasavininkiai, tuo tarpu akcininkai turi balsavimo teisę vvisuotiniuose akcininkų susirinkimuose;

· bendrovės bankroto atveju obligacijų savininkai turi pirmenybę prieš akcijų savininkus gauti likviduojamos bendrovės turto dalį.

Apibendrinkime, investavimo į akcijas ir obligacijas pranašumus ir trūkumus:

Vertybiniai popieriai Pranašumai Trūkumai

Akcijos 1. Akcininkai turi balsavimo teisę visuotiniame akcininkų susirinkime, t.y. tiesiogiai dalyvauja bendrovės valdyme;2. Jeigu bendrovė dirba pelningai, akcininkai gali gauti didesnius dividendus nei obligacijų su nustatyta palūkanų norma savininkai. 1. Bendrovei dirbant nuostolingai, akcininkams dividendai nemokami, o obligacijų savininkai gauna nustatytą palūkanų normą;2. Bankroto atveju akcininkų pretenzijos į likviduojamos bendrovės turtą tenkinamos paskiausiai.

Obligacijos 1. Obligacijų savininkas visada gauna nustatytas palūkanas, jos nepriklauso nuo bendrovės veiklos rezultatų;2. Bendrovės bankroto atveju obligacijų savininkai turi pirmenybę prieš akcininkus gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. 1. Obligacijos nesuteikia jų savininkams balsavimo teisės;2. Bendrovei dirbant pelningai, obligacijų savininkai negauna daugiau, nei nustatyta obligacijų palūkanų norma.

UAB,,SODO NAMAS“ CARAKTERISTIKA

Pirmiausia norėčiau supažindinti su įmone, bei jos veikla. Taigi kiekvienos organizacijos tikslus galima išreikšti trimis žodžiais: išlikimas, plėtra, pelningumas. Jie nusako organizacijos pasiryžimą išlikti plečiant veiklą ir gaunant pelną. Išlikimas remiasi plėtote ir pelningumu. Pelningumas yra pagrindinis įmonės tikslas. Nekreipiant dėmesio į tai, kaip pelnas apskaičiuojamas arba apibūdinamas, per ilgesnį laiką jis parodo, ar įmonės gaminama prekė turi paklausą.

Pagrindinė prielaida įmonės plėtojimui, jos klestėjimui yra pelnas. Nuostolis – tai kelias į sunykimą, – veiklos nnutraukimą. Įmonė, kurioje atlikau statistini stebėjimą, vadinasi ,,Sodo namas“. UAB,,Sodo namas‛‛ , tai įmonės ,,Mc Garden‛‛, esančios Vokietijoje, mieste Wiefelschtede, filialas. Ji randasi Lietuvoje, Molėtų rajone, Videniškių kaime. Kiti įmonės ,,Mc Garden‛‛ filialai randasi kituose Lietuvos miestuose, bei gamina kitokią produkciją.

UAB ,,Sodo namas‛‛ įkurta 1998 metais birželio 7 d. Įmonės užimamas plotas- 11 ha. Šiame plote stovi administraciniai pastatai, 3 cechai (produkcijos, žaliavos, stalių), 3 sandėliai (centrinis, gatavos produkcijos, komplektuojančių detalių), džiovyklos, katilinė.

Ši įmonė gamina madienos produkciją. Asortimentas- didelis ir turtingas. Tai mediniai sodo nameliai, vasarnamiai, įrankių nameliai, pašiūrės, pavėsinės, garažai, tvoros, medinės šaligatvių plytelės, dekoracijų elementai, taip pat prekiauja drožlių granulėmis- tai puikus kuras, apšildant namus.

Įmonės šūkis- ,,Pradedant madžio kamienu- baigiant jūsų namu, viskas iš vienų rankų!“

UAB ,,SODO NAMAS“ ĮSTATAI

1. Bendrieji nuostatai

1.1. Pilnas bendrovės pavadinimas: uždaroji akcinė bendrovė ,,Sodo namas‛‛ .

1.2. Bendrovės buveinės adresas: Molėtų raj. Videniškių km.

1.3. Bendrovės veiklos terminas neribotas.

1.4. Bendrovė yra juridinis asmuo. Pagal savo prievoles atsako tik savo turtu. Akcininkai, pagal savo bendrovės prievoles atsako tiktai ta suma, kurią privalo sumokėti už akcijas.

1.5. Bendrovėje negali būti daugiau nei 5 akcininkai. Bendrovės akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai.

2. Bendrovės veiklos tikslai ir ūkinės veiklos rūšys

UAB,,Sodo namas‛‛ tikslas – didinti vienos akcijos, nešančios pelną jos savininkui, vertę.

2.1. Bendrovės ūūkinė veikla – įmonė gamina madienos produkciją.

3. Kapitalas

3.1. Bendrovės įstatinis kapitalas 400 000 Lt. Jį sudaro 100 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 4000 Lt.

3.2. Bendrovės kapitalas formuojamas iš nuosavų ir skolintų lėšų.

3.3. Nuosavas kapitalas – tai kapitalas sukauptas iš akcijų emisijos kainos ir bendrovės pelno.

3.4. Skolintas kapitalas – tai paskolos gautos iš bankų ar kitų institucijų, išperkamoji nuoma.

4. Akcijos

4.1. Bendrovė išleidžia 100 paprastųjų vardinių akcijų.

4.2. Vienos akcijos nominali vertė – 4000 Lt.

4.3. Akcijos suteikia tokias teises:

4.3.1. Gauti bendrovės pelno dalį;

4.3.2. Gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;

4.3.3. Nemokamai gauti akcijų, jei įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų.

4.3.4. Kiekviena akcija suteikia vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime.

4.4. Dividendai išmokami vieną kartą metuose – dviejų mėnesių laikotarpyje po finansinės metinės atskaitomybės patvirtinimo visuotiniame akcininkų susirinkime.

4.5. Dividendai gali būti išmokami grynais pinigais arba pavedimu.

5. Bendrovės valdymas

5.1. Bendrovės valdymo organai:

5.1.1. Visuotinis akcininkų susirinkimas

5.1.2. Administracijos vadovas – direktorius

5.2. Stebėtojų taryba ir valdyba nesudaromi.

5.3. Bendrovės valdymo organai turi vadovautis įmonės įstatais. Jie neturi teisės priimti sprendimų, atlikti kitų veiksmų, kurie pažeistų bendrovės įstatus ar prieštarautų įstatuose nurodytame bendrovės veiklos tikslui ir būtų ekonomiškai nuostolingi.

6. Visuotinis akcininkų susirinkimas

6.1. Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas du kartus metuose: vasario pirmąją savaitę ir lapkričio pirmąją savaitę.

6.2. Esant reikalui visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas papildomai, akcininkus informavus raštu 15 dienų prieš susirinkimą.

6.3. Visuotiniame akcininkų susirinkime balsavimas vyksta atvirai,

kiekviena akcija suteikia vieno balso teisę.

6.4. Vienam iš akcininkų dėl pateisinamų priežasčių neatvykus, susirinkimas neįvyksta. Nebent yra gautas raštiškas sutikimas, susirinkimui vykti be jo. Tokiu atveju, balsavimo teisė, taip pat raštu, perduodama vienam iš akcininkų ar administracijos vadovui.

6.5. Visuotiniame akcininkų susirinkime visada dalyvauja sekretorė, kuri fiksuoja susirinkimo eiga.

6.6. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai patvirtinami akcininkų parašais ir įsigalioja per 10 kalendorinių dienų nuo jų pasirašymo.

7. Pelno paskirstymo taisyklės

7.1. Bendrovės pelnas turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos ir visuotiniame akcininkų ssusirinkime patvirtinus metinę finansinę atskaitomybę.

7.2. Pelnas negali būti naudojamas dividendams išmokėti, kol nesumokėti įstatymų nustatyti mokesčiai.

7.3. Darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams negali būti skirta daugiau kaip 1/3 grynojo pelno dalis.

7.4. Premijos darbuotojomas gali būti išmokamos kas ketvirtį, jei remiantis ūkinės veiklos rezultatais numatoma gauti pakankamai pelno.

8. Bendrovės pranešimų skelbimo tvarka

8.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai, sprendimai, su kuriais turi būti supažindinti susiję asmenys, išsiunčiami ne vėliau kaip per 3 dienas po nutarimo ar sprendimo priėmimo.

8.2. Visi nutarimai ir sprendimai perduodami administracijos vadovui, kuris atsako už jų pperdavimą susijusiems asmenims. Visa dokumentacija siunčiama registruotu laišku.

8.3. Apie šaukiamą neeilinį akcininkų susirinkimą, ar apie jo atšaukimą, perkėlimą, akcininkai turi būti informuoti raštu prieš 15 dienų.

9. Bendrovės reorganizacija ir likvidavimas

9.1. Bendrovė gali būti reorganizuojama LR bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

9.2. Bendrovė gali būti reorganizuojama:

9.2.1. Sujungiant su kkita bendrove;

9.2.2. Išskaidant į kelias savarankiškas bendroves;

9.2.3. Keičiant bendrovės ūkinės veiklos rūšį.

9.3. Bendrovės likvidavimo pagrindas gali būti:

9.3.1. Teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusią įmonę;

9.3.2. Teismo sprendimas likviduoti bendorvę už įstatymų pažeidimus;

9.3.3. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu.

9.4. Apie bendrovės likvidavimą viešai skelbiama 3 kartus, ne mažesniu kaip 3 mėnesių intervalu arba kiekvienam akcininkui ir kreditoriui pranešama raštu.

IŠVADOS

1. Vertybinių popierių rinkos užuomazgos dabartinėje Lietuvoje pradėjo formuotis paskelbus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, kuomet Lietuvos teritorijoje esantis turtas buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos nuosavybe ir prasidėjo jo privatizacija.

2. Svarbiausias akcijų privalumas – investuodami į jas, tuo pačiu investuojate ir į įmonių pelną bei sėkmę.

3. Visos bendrovių akcijos yra vardinės, o pagal akcijų savininkams suteikiamas teises jos skirstomos į klases. Yra skiriamos dviejų klasių akcijos – paprastosios ir privilegijuotosios.

4. Akcijų trūkumai: Dividendai nėra garantuoti. Galimybė gauti dividendus atsiranda ttik po to, kai jie išmokami privilegijuotųjų akcijų savininkams; Bendrovei dirbant nuostolingai, akcininkams dividendai nemokami, o obligacijų savininkai gauna nustatytą palūkanų normą;

Bankroto atveju akcininkų pretenzijos į likviduojamos bendrovės turtą tenkinamos paskiausiai.

5. Obligacijos dažnai dar yra vadinamos fiksuotų pajamų vertybiniais popieriais, nes investuotojas žino, kokią sumą jis gaus.

6. Lietuvoje obligacijas leidžia akcinės bendrovės, uždaros akcinės bendrovės ir Vyriausybė.

7. Laikoma, kad valstybės išleidžiamos obligacijos yra saugesnės ar net visiškai saugios, nes valstybė visada vykdo savo įsipareigojimus.

8. Su akcijomis susietos obligacijos – tai apdrausta investicija į aakcijas. Paprastai šios obligacijos siejamos ne su atskiromis akcijomis, bet su pasaulyje gerai žinomais akcijų indeksais.

9. Įsigyti ar parduoti vertybinius popierius biržoje galima tik per finansų tarpininkus – finansų maklerio įmones arba komercinius bankus, turinčius leidimą prekiauti biržoje.

10. Vienas pagrindinių fondų mokesčių yra valdymo mokestis – fondo valdytojo „samdymo kaina“. Šis mokestis rinkoje svyruoja nuo 0,5 proc. iki 2 proc. viso fondo turto.

11. UAB,,Sodo namas‛‛ tikslas – didinti vienos akcijos, nešančios pelną jos savininkui, vertę.

12. Bendrovės įstatinis kapitalas 400 000 Lt. Jį sudaro 100 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 4000 Lt.

Taigi išanalizavusi šią temą galiu sutikti su André Kostolany (1906-1999 Vengrų kilmės finansininkas, spekuliantas, investuotojas): „Kas nori gerai valgyti, perka akcijas; kas nori gerai miegoti, perka obligacijas.“

LITERATŪRA

1. Butautas D. /Finansai. / Vilnius, 2007

2. K., Z. Gaidienė/ Finansų valdymas / Vilnius, 1995m.

3. Meidūnas V., Puzinauskas P. /Finansai/ Vilnius. 2003.

4. LR vertybinių popierių Komisijos veiklos ataskaita ir vertybinių popierių rinkos plėtros tendencijos, 2006 m.

5. LR vertybinių popierių rinkos įsąkymas,/ Nr. I-1169/, 1996-01-16d, Vilnius

6. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas // Valstybės žinios. 2002. Nr. 91-3891.

7. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas // Valstybės žinios 2001. Nr. 112-4074

8. AB ,,Sodo namas” valdybos veiklos ataskaita

9. AB ,,Sodo namas” įstatai

10. Rašto darbų metodiniai nurodymai.VKK, 2004