Vokietijos finansų sistema
Untitled
TURINYS
ĮVADAS…………………………3
Vokietijos finansų sistema…………………………4
Vokietijos finansinės institucijos …………………………5
Vokietijos federalinis bankas ……………………5
Vokietijos finansinių institucijų veiklos priemonės……………………7
Vokietijos finansų rinka…………………………8
IŠVADOS…………………………11
LITERATŪROS SĄRAŠAS…………………………12
ĮVADAS
Gana ilgai vyravo nuomonė, kad finansų sektorius tėra ekonomikos plėtros atspindys, ir jo paskirtis yra tarpininkauti ūkio subjektų taupymo ir investavimo poreikiams, perskirstyti lėšas tarp ekonominių veiklų. Tačiau pastaraisiais metais vis dažniau teigiama, kad stiprus finansų sektorius gali būti ne tik ekonomikos plėtros rezultatas, bet ir jos priežastis, tai yra daryti veiksmingą įtaką pačiam ūkio augimui.
Valstybės finansų sistema ir valdymas laikui bėgant keičiasi. Kai kkurių šalių vadovai suformulavo labai aiškią valstybės finansų reformos strategiją ir sąžiningai jos laikėsi. Suverenumo, fiskalinės įtampos, regioninio bendradarbiavimo, globalizacijos ir naujosios informacinės technologijos pokyčiai radikaliai pakeitė aplinką, kurioje tvarkomi valstybės finansai. Valstybės finansų valdymas nuolat reformuojamas, kad neatsiliktų nuo greitai kintančios išorinės aplinkos.
Nuo to, kaip tvarkomi ir valdomi valstybės finansai, didele dalimi priklauso ir fiskaliniai rezultatai. Pagrindinės valstybės finansų problemos – įplaukų gavimas, išlaidų valdymas ir valstybės skola – labai panašios visame pasaulyje. Tačiau įvairiose šalyse šios funkcijos atliekamos iir valdomos skirtingai.
Šio darbo tikslas – remiantis įvairiais literatūros šaltiniais supažindinti su finansų sistema Vokietijoje.
Vokietijos finansų sistema
Vokietijos finansų sistema yra sudaryta iš finansinių institucijų ( tai ir bankai, statybos trestai, komerciniai bankai ir kt.), finansų priemonių, kurių pagalba tos institucijos vveikia (banko indėliai, iždo vekseliai, akcijos, obligacijos ir kt.) bei finansų rinkų (kuri dar skirstoma į pinigų ir kapitalo rinkas).
1pav. Vokietijos finansų sistema
Nacionalineje ekonomikoje finansinės sistemos užduotis yra priimti depozitus ir padaryti juos prieinamus ekonomikai būtinoms kapitalo išlaidoms. Todėl finansų sistema prisideda prie ekonomikos augimo. Vokietijos finansų sistema vaidina svarbų vaidmenį bankų sektoriuje, kuriam būdinga vadinamoji „trijų ramsčių struktūra“ („Drei-Säulen-Struktur“).
2 pav. Trijų ramsčių struktūra
Vokietijos bankų sektoriui būdingas „pilno aptarnavimo banko“ principas (the full service bank principe). Daugelis kredito įstaigų yra „pilno aptarnavimo bankai“, kurie teikia visų tipų paslaugas – ypač indėlių priėmimo, kreditų teikimo ir investicijų į vertybinius popierius. Bankai siekia teikti kiek įmanoma daugiau įvairesnių finansinių paslaugų, siekdami, kad būtų kuo tampresni kliento ryšiai su banku beii kartu mažinti sąnaudas, tenkančias vieno kliento aptarnavimui.
Vokietijos finansinės institucijos
Finansų institucijos yra tokios organizacijos, kurios sukaupia savo žinioje didelius šalies finansinius išteklius ir kaip tarpininkai tarp pelningų ir deficitinių ūkio vienetų, siekia juos kuo efektyviau perduoti iš taupytojų skolininkams. Finansų institucijos yra pelną maksimizuojančios įmonės, kurios veikia oligopolinės rinkos sąlygomis. Tai reiškia, kad rinkoje dominuoja kelios stambios įmonės, yra nežymi kainų konkurencija ir didelės pastangos užkariauti rinką diversifikuojant paslaugas.
Kaip ir visame pasaulyje, Vokietijoje egzistuoja tokios finansinės institucijos: komerciniai, taupymo bannkai; taupymo ir paskolų asociacijos; kredito draugijos; finansų, draudimo, investicijų kompanijos, pensijų fondai ir t.t.
Finansų institucijos geriau valdo ūkio subjektų finansavimo procesus ir yra geresnėje padėtyje negu individualūs taupytojai ir skolininkai, nes: sukaupia dideles piniginių fondų apimtis; gali diversifikuoti kredito bei investicinių vertybinių popierių portfelius, žymiai sumažindami finansinių operacijų riziką; naudojasi kvalifikuotų ekspertų paslaugomis, kurie profesionaliai atlieka potencialių kredito vartotojų tyrimus ir nustato kredito grąžinimo garantijas; gali priimti labiau ekonomiškai pagrįstus finansinių išteklių pirkimo ir pardavimo sprendimus.
Vokietijos federalinis bankas
Plačiau norėčiau paanalizuoti specialią savarankišką instituciją, skirtą Vokietijos finansų sistemai sukurti – Vokietijos federalinį banką (“Bundesbank”).
Šis bankas praktiškai yra nepriklausomas, jam nedaro įtakos politinės jėgos. Kaip finansų sistemos 3pav. „Deutsche Bundesbank“ logotipas
globėja valstybė kuo mažiau kišasi į rinkos santykius ir jų neriboja. “Bundesbankas” praktiškai niekada neteikia kreditų įmonėms ar valstybei. Tai paliekama komerciniams bankams ir kapitalo rinkai. VFB yra viešosios teisės federalinis juridinis asmuo, kurio pagrindinis kapitalas priklauso federacijai. VFB valdymo organai yra žemių centrinių bankų taryba, direktorių taryba, ir žemių centrinių bankų valdybos.
Svarbiausias “Bundesbanko” uždavinys finansų srityje – nacionalinės valiutos stabilumo garantija, reguliuojant pinigų apyvartą ir paskolų suteikimą valiutiniais-piniginiais svertais, rūpintis bankine atsiskaitymų sistema šalyje ir su kitomis valstybėmis. “Bundesbankas” atlieka pagrindinį vaidmenį pinigų apyvartoje: leidžia naujus banknotus, keiččia susidėvėjusius, plečia atsiskaitymus negrynaisiais pinigais.
“Bundesbankas” yra ne tik federalinis bankas, bet ir atskirų Vokietijos žemių centrinis bankas. Per jį vykdoma didelė dalis Vokietijos ir atskirų jos žemių atsiskaitymų negrynaisiais pinigais, jis koordinuoja Vokietijos Federacijos ir atskirų žemių pinigų paskolas kapitalo rinkoje.
Komerciniai bankai negali apsieiti be centrinio banko pinigų dėl dviejų priežasčių: pirma, jiems reikalingi grynieji pinigai, antra, jie privalo centriniame banke laikyti privalomuosius rezervus. Tie rezervai yra svarbi grandinė, jungianti komercinius bankus su centriniu banku ir sudaranti galimybę diktuoti palūkanų normą visai bankų sistemai.
Vokietijos federalinis bankas žinomas kaip labiausiai nepriklausomas centrinis bankas pasaulyje. Kartu jjs privalo palaikyti bendrąją vyriausybės ekonominę politiką, jei ji neprieštarauja banko pagrindiniams tikslams. Taip pat VFB įstatymas įpareigoja Federalinį banką, konsultuoti vyriausybę svarbiais pinigų, riakos, kredito ir atsiskaitymų klausimais ir jai pareikalavus suteikti reikalingos informacijos. Vyriausybės nariai patariamojo balso teise gali dalyvauti žemių centrinių bankų tarybos posėdžiuose; įstatymas suteikia vyriausybės nariams teisę reikalauti atidėti sprendimo tam tikru klausimu priėmimą, iki dviejų savaičių.
Žemių centrinių bankų taryba yra aukščiausiasis federalinio banko organas, kuris nustato banko pinigų ir kredito politiką, reikalų tvarkymo ir administracinio valdymo bendruosius principus, atskiria direktorių tarybos ir centrinių bankų žemių valdybų kompetencijas, o kai kuriais atvejais duoda jiems tiesioginius nurodymus. Centrinių bankų tarybos posėddžiuose pirmininkauja Vokietijos federalinio banko prezidentas arba viceprezidentas.
Kredito įstaigos pagal veiklos pobūdį ir funkcijas skirstomos į keturias grupes:
Privatūs komerciniai bankai – tiek stambūs federalinės reikšmės bankai, regioniniai bankai, tiek vidutiniai ir smulkūs bankai.
Valstybinės kredito institucijos: taupomosios kasos ir žiro centrai, priklausantys miestams, apygardoms ir bendruomenėms.
Kooperatiniai bankai: bankai, žemės ūkio-kredito kasos ir jų centriniai bankai, veikiantys tarpusavio pagalbos principu.
Specializuoti bankai: ipotekiniai, vartotojiško kredito, statybos, taupomosios kasos.
4pav.Vokietijos bankų sistemos organizacinė struktūra
Vokietijos finansinių institucijų veiklos priemonės
Finansinės institucijos vykdo savo veiklą, kurios rezultatas yra įvairios finanasinės paslaugos.
Vokietijos finansinių institucijų veiklos priemonės nesiskiria nuo kitų šalių finansinių institucijų teikiamų paslaugų, kurios apima: indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas; skolinimas (įskaitant hipotekines paskolas); finansinė nuoma (lizingas); pinigų pervedimas; mokėjimo kortelių ir kitų mokėjimo priemonių išleidimas ir operacijų su jomis atlikimas; finansinių laidavimų ir finansinių garantijų teikimas; investicinės paslaugos; finansinis tarpininkavimas (agento veikla); pinigų tvarkymas; seifo kamerų nuoma; valiutos keitimas (grynaisiais pinigais); atsiskaitymų tarp kredito įstaigų įskaitymas (kliringas); piniginių lėšų saugojimas ir administravimas ir t.t.
Vokietijos finansų rinka
Finansų rinka – tai tam tikras mechanizmas, kurio dėka tarpusavyje veikia pirkėjai ir pardavėjai. Finansų rinkos gali puikiausiai egzistuoti ir efektyviai veikti, net jei juos (pirkėjus ir pardavėjus) skiria didžiuliai atstumai, dėka naujausių prekybos technologijų (telefonų, kompi
uterių ir kt.) bei globalizacijos efekto – finansų rinkų globalizacija reiškia viso pasaulio finansų rinkų integraciją ir būtent dėl to formuojasi tarptautinė finansų rinka .
Finansų rinkų tikslas – kaip įmanoma operatyviau paskirstyti santaupas pinigų naudotojams, čia labiausiai veikia lėšų pasiūlos ir paklausos jėgos.
Vokietijoje finansų rinka yra pagrįsta bankais (angl. bank-based) – čia bankai aprūpina įmones finansiniais resursais, jie tarpininkauja rinkoje atliekant įvairias operacijas ir dalyvauja įmonių veikloje kaip stambūs akcininkai. Bankai užsiima fondų, brokerių, draudimo veikla.
5 pav. Vokietijos fiinansų rinka
Finansų rinka susideda iš trumpalaikių lėšų rinkos, kuri dar yra vadinama pinigų rinka ir iš ilgalaikių lėšų rinkos, kuri vadinama kapitalo rinka.Kapitalo rinka susideda iš organizuotų (organizuota kapitalo rinka pasižymi pigiais, greitai, saugiai ir betkuriuo metu patvirtinamais sandoriais. Vertybinių popierių biržos, tokios kaip Frankfurto, yra labiausiai organizuotos pasaulio rinkų) ir neorganizuotų rinkų (laisvoje kapitalo rinkoje dalyvauja tik gana žemo lygio organizacijos. Joje vyksta sandoriai, kuriose nedalyvauja bankai, vertybinių popierių (VP)biržos ir draudimo bendrovės, jie (sandoriai) dažniausiai būna abejotini bei neepatikimi. Vokietijoje mažiausiai organizuotą rinką apibūdina Pilkoji rinka , kurioje pirmajame plane yra prekyba nekilnojamojo turto akcijomis). Organizuotą kapitalo rinką sudaro obligacijų rinka (tai kapitalo rinkos segmentas, kuriame prekiaujama obligacijomis) ir vertybinių popierių birža (joje prekiaujama įmonių akcijomis bei kitais veertybiniais popieriais). Vertybinių popierių birža susideda iš pirminės (naujų vertybinių popierių išleidimo rinka, kurioje įvyksta pirminis VP pasiskirstymas tarp investuotojų) bei antrinės (tai rinka, kurioje vyksta pirminėje rinkoje išleistų VP apyvarta) rinkų.
6 pav. Kapitalo rinkos dalyviai
Kapitalo rinkos dalyviai skirstomi į investuotojus, tarpininkus ir gavėjus. Investuotojas – finansinė institucija, investuojanti finansines vertybes kapitalo rinkoje. Gavėjas – sutarties šalis, kuriai investuotojas perduoda finansines vertybes ir kuri įsipareigoja atsilyginti investuotojui bei mokėti palūkanas. Finansiniai tarpininkai – tai institucijos, kurios surenka pinigų fondus (indėlių ar kita forma) iš gyventojų ar firmų ir teikia jiems paskolas, taip pat perka ir parduoda obligacijas ir kitus vertybinius popierius. Jų pelną sudaro gautų ir išmokėtų palūkanų skirtumas. Vieni iš svarbiausių finansinių tarpininkų yra komerciniai bankai.
IŠVADOS
Finansų sistema 8211; tai visuma piniginių fondų, kurie suformuojami ir panaudojami valstybės funkcijoms vykdyti. Nuo to, kaip tvarkomi ir valdomi valstybės finansai, didele dalimi priklauso ir fiskaliniai rezultatai. Pagrindinės valstybės finansų problemos – įplaukų gavimas, išlaidų valdymas ir valstybės skola – labai panašios visame pasaulyje. Tačiau įvairiose šalyse šios funkcijos atliekamos ir valdomos skirtingai.
Vokietijos finansų sistema yra sudaryta iš finansinių institucijų finansų priemonių, kurių pagalba tos institucijos veikia bei finansų rinkų. Vokietijoje egzistuojančios finansinės institucijos: komerciniai, taupymo bankai; taupymo ir paskolų asoociacijos; kredito draugijos; finansų, draudimo, investicijų kompanijos, pensijų fondai ir t.t. Vokietijos finansinių institucijų veiklos priemonės nesiskiria nuo kitų šalių finansinių institucijų teikiamų paslaugų. Vokietijoje finansų rinka yra pagrįsta bankais (angl. bank-based) – čia bankai aprūpina įmones finansiniais resursais, jie tarpininkauja rinkoje atliekant įvairias operacijas ir dalyvauja įmonių veikloje kaip stambūs akcininkai.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. L. Gall „Die Deutsche Bank: 1870-1995“ (1995), München
2. L. Krüger, „Finanzmärkte und Entwicklung“ (2008), Wien
3. W. Kürsten, „Kapitalmarkt, Unternehmensfinanzierung und rationale Entscheidungen“ (2006)
4. http://www.bundesbank.de/index.php
5. http://lt.wiktionary.org/wiki/
6. http://de.wikipedia.org/wiki/
7. http://www.bankenverband.de/finanzmaerkte/channel/12101010/index.html
8. http://www.dmoz.org/World/Deutsch/Wirtschaft/Finanzgewerbe/
9. http://ec.europa.eu/internal_market/financial-markets/docs/proposal/executive_lt.pdf
10. http://www.destatis.de/jetspeed/portal/cms/
11. http://www.uni-trier.de/fileadmin/forschung/ZES/Schriftenreihe/043.pdf
12. http://boerse.ard.de/finanz.jsp?key=dokument_3938&haupt_doc=container_finanzwissen_3959
13. http://www.google.lt/
