Netiesioginiai mokesciai

Turinys

1. Įžanga 3

2. Mokesčių sistema 3

3. Netiesioginių mokesčių samprata 5

3.1. Pridėtinės vertės mokestis 6

3.2. Akcizai 9

3.3. Muitai 11

Išvados 14

Literatūra 151. Įžanga

Istoriškai susiklostė taip, kad mokesčiai atsirado kartu su Valstybe . Valstybės funkcijų vykdymui būtini atitinkami finansiniai resursai, kurių svarbiausias šaltinis yra valstybės pajamos, surenkamos į biudžetą iš įvairių mokesčių. Dauguma mokesčius vertina kaip tam tikrą mokesčių naštą, nes iš mokesčių mokėjimo nėra apčiuopiamos naudos mokesčių mokėtojui. Pati Mokesčiai nesiejami su atpildu ūkio subjektams. Vyriausybės piniginių vienetų nekuria , o piniginių šaltinių jos įgyvendinamai programai finansuoti piniginių šaltinių surasti reikia, finansuoti reikia surasti. Ttodėl visuose šalyse yyra įvedami mokesčiai. Mokesčius privalo mokėti visi:, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. „Mokesčiai yra valstybės arba teritorinės valdžios nustatyti įstatyminiais aktais privalomi mokėjimai į tam tikro valdymo lygio biudžetą arba nebiudžetinius fondus.“

Lietuvos mokesčių sistemoje taikomi mokesčiai skirstomi pagal įvairius kriterijus, dažniausiai jie grupuojami pagal:

įskaitymo tvarką – vietiniai, valstybės mokesčiai,

apmokestinimo objektus – pajamų ir pelno, turto, vartojimo, vidaus prekių ir paslaugų, prekybos ir prekybos sandorių, Valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo, už naudojimąsi šalies ištekliais ir valstybės teikiamomis paslaugomis ir kt.,

mokesčių ttarifus ir jų apskaičiavimo būdą – mišrūs, progresiniai, proporciniai, vienetiniai, regresiniai, tiesioginiai ir netiesioginiai.2. Mokesčių sistema

Mokesčių sistema – tai lyg sandoris tarp valstybės ir piliečio, kuriame nuolat vyksta abiejų šalių interesų suderinamumas. Valstybė, atlieka daug funkcijų reikalingų tinkamam ir kryptingam jos ffunkcionavimui. „Valstybės pareiga – užtikrinti savo piliečiams paslaugas, kurių neteikia privatūs asmenys“ . Nėra nei vienos privačios organizacijos, kuri teiktų krašto apsaugos paslaugas, išlaikytų kariuomenę. ar vykdytų įvairias prevencines veiklas, pvz. pagyvenusio amžiaus žmonių lankymas, jų socializacija . Lygiagrečiai svarbios ir kitos Valtybės institucijų atliekamos funkcijos tokios kaip: apsaugos, gamybinės bei komercinės veiklos, plėtros ir administravimo.

Kuriant mokestinę sistemą – rengiant ir priimant mokesčių įstatymus, labai svarbu atsižvelgti į tuo metu esančią ekonominę politiką. Siekiant įmonių ekonominio aktyvumo, ypač investicinio, reikia apgalvotai formuoti mokesčių sistemą, nustatyti mokesčių tarifus. Kartu reikia atkreipti dėmesį, kad įmonių aktyvumas priklauso ne tik nuo apmokestinimo, bet ir nuo daugelio kitų veiksnių. Svarbu numatyti ar net įvardinti, kas naujai įvedamus ar koreguojamus mokesčius mokės. Aktualus klausimas –– ar bus pajėgi visuomenė įvykdyti savo mokestinius įsipareigojimus, ar mokesčiai nestabdys ekonominio vystymosi? Galbūt nauji ar pakoreguoti mokesčiai pagyvins ekonomiką ir paspartins jos vystymąsi, pritrauks investicijų iš kitų šalių.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, jos mokestinė bazė derinama su šioje sąjungoje veikiančia mokesčių sistema. Pakankamai sudėtingas uždavinys suderinti visą mokestinę bazę. Nes hormonizuoti reikia ne tik tarifus ar apmokestiamajį objektą, tačiau ir patį apmokestinamąjį mechanizmą. Mokesčiai derinami:

• siekiant išvengti didelės konkurencijos tarp šalių narių;

• norint užtikrinti laisvą prekių, paslaugų, darbo išteklių, kkapitalo judėjimą tarp sąjungos šalių.

Kuriant bendrą mokesčių sistemą pirmiausiai buvo naikinami importo ir eksporto mokesčiai tarp Europos Sąjungos narių.

Lietuvos Respublikos valstybinę mokesčių sistemą pagal nuo 2004 metų balandžio 13 d. įsigaliojusį Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnį sudaro 25 skirtingi mokesčiai ir įmokos. Kaip pagrindinius galima išskirti gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės, nekilnojamojo turto, žemės, paveldimo turto, loterijų ir azartinių lošimų mokesčius bei akcizus.

Mokesčių sistemą galima vertinti pagal jos sudėtį , struktūrą, mokesčių ėmimo būdą. Kiekvienos šalies mokesčių sistemą sudaro daug įvairių mokesčių, vieni iš reikšmingiausių – tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai .

Tiesioginis mokestis – tai mokestis, kuris imamas tiesiogiai nuo mokesčių mokėtojo gautų pajamų ar pelno. Tiesioginiai mokesčiai mokami kaip dalis nuo gautų pajamų (pajamų mokestis, pelno mokestis, paveldėjimo mokestis) ar nuo turimo turto (turto mokestis). Įstatymuose nurodoma, nuo kokios sumos mokesčių mokėtojas turi mokėti tiesioginius mokesčius ir kurie asmenys išvis atleidžiami nuo šių mokesčių. Kartais tokie mokesčiai apskaičiuojami ir sumokami pajamas teikiančio asmens (Pajamų mokestis), kartais – paties pajamų gavėjo (Pelno mokestis). Mokant tiesioginius mokesčius faktinis ir mokesčio mokėtojas pagal įstatymą sutampa.

Manoma, jog tiesioginiai mokesčiai yra teisingesni už netiesioginius. „Tokia mokesčių sistema, kai remiamasi netiesioginiais mokesčiais vadinama regresine mokesčių sistema. Ji tokia vadinama dėl to, kad juos pagrinde sumoka neturtingi žmonės, todėl juos dar vadina “vargo” mokesčiais. Tokiam pavadinimui kažkada pritarė ir buvęs finansų ministras A. Butkevičius.“ . Aišku, šiuos mokesčius yra ženkliai lengviau surinkti nei tiesioginius. Nes fiziškai žmogus jų nemato ir pirkdamas duoną neskaičiuoja, kiek jos vertės sudaro PVM tarifas.

Šiuos mokesčius vienodai moka turtingi ir vargingi žmonės, kai įsigyja prekę ar paslaugą. Kitaip tariant, tai pardavimo ar vartojimo mokestis, nes juo apmokestinamos prekės bei paslaugos. Kalbant apie šiuos mokesčius, pastebima, kad nesutampa asmuo, fakt.iškai apmokėjęs mokestį, ir asmuo, kurio pareiga šį mokestį įnešti į biudžetą. Šių mokesčių reali mokėjimo našta gula ant gyventojų pečių , nors formaliai juos sumoka verslo įmonės.

Netiesioginiai mokesčiai iš tiesų ekonomiką veikia dvejopai: didina kainas ir todėl, kaip ir infliacijos atveju, mažina perkamąją galią, todėl mažėja gamyba ir užimtumas. Todėl mažėja įplaukos į biudžetą. Tai tarsi užburtas ratas, iš kurio pakankamai sudėtinga „išbristi“.3. Netiesioginių mokesčių samprata

Netiesioginiai mokesčiai – tai mokesčiai, kurie gaunami per mokesčio sistemą. Tai prekių ir paslaugų mokestis, jis nustatytas kaip dalis kainos. „Šie mokesčiai įtraukiami į prekės kainą ir paimami iš pirkėjo, o juos paėmusi įmonė sumoka į iždą.“

Mokant netiesioginius mokesčius faktinis ir mokesčio mokėtojas pagal įstatymą nesutampa.

Gamintojas ar paslaugų tiekėjas gamina prekes ar teikia paslaugas ir jjas parduoda į kainą įskaičiuodamas ir mokestį. Pardavęs prekes ar suteikęs paslaugas, mokesčių sumą įmoka valstybei. Tokiu būdu jis yra mokesčių rinkėjas, o pirkėjas – mokesčių mokėtojas. Už per sieną vežamas prekes ar prekes, kurioms buvo suteiktos paslaugos, mokesčius renka muitinė.

Netiesioginių mokesčių tarifas gali būti išreikštas procentais arba konkrečia pinigų suma prekės kiekiui. Procentais išreikštas PVM mokesčio tarifas, akcizų tarifai yra dvejopi – procentiniai (energetiniams produktams, elektros energijai, apdorotam tabakui, cigaretėms) ir fiksuoto dydžio (alui, vynui, etilo alkoholiui, tarpiniams alkoholiniams gėrimams). „Muitų tarifas – susistemintas bendrųjų muitų, kurie taikomi importuojamoms ir eksportuojamoms prekėms, normų rinkinys.“ Remiantis internetinio puslapio www.muitai.lt duomenimis muitų tarifai yra procentinės išraiškos.

Kai kurioms prekėms ar vartotojų grupėms netiesioginiai mokesčiai mažinami ar visai jų nereikia mokėti. Pavyzdžiui Lietuvos ūkininkams taikomas kompensacinis 6 procentų PVM tarifas, taip pat nulinis akcizas degalams įsigyti, kurie bus naudojami žemės ūkio reikalams tvarkyti. Aišku, yra nustatytos ir patvirtintos taisyklės, kuriomis remiantis ūkininkui yra suteikiama mokesčių lengvata (LR Vyriausybės nutarimas „Dėl atleistų nuo akcizų dyzelinių degalų, skirtų naudoti žemės ūkyje, taip pat tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, įsigijimo taisyklių patvirtinimo “ )

Mokesčių lengvata tai mokesčio mokėtojui suteiktos išskirtinės sąlygos, dėl kurių:

• Mokesčio mokėtojas mokesčio nemoka (nulinis akcizas žemės ūkio paskirties degalams įsigyti ir kt.),

• Mokestį

gali sumokėti dalimis (Naftos ir dujų išteklių mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis),

• Mokesčio mokėjimo terminas gali būti atidėtas (tam tikrais atvejais, galima prašyti atidėti tam tikrų mokesčių mokėjimą į valstybės biudžetą, LR Finansų ministro įsakymas „Dėl mokestinės nepriemokos į biudžetą bei fondus mokėjimo atidėjimo tvarkos patvirtinimo“),

• Mokestis sumažinamas (sumažinamas mokesčio tarifas ar mokesčio objektas, grąžinus dalį sumokėto mokesčio),3.1. Pridėtinės vertės mokestis

Pridėtinės vertės mokestį (PVM) reglamentuoja 2002 m. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas.

Pridėtinės vertės mokestis yra vienas populiariausių netiesioginių mokesčių. Šį mokestį llengva surinkti bei kontroliuoti jo veikimo mechanizmą. Tai vartojimo ar pardavimo mokestis, kurį sumoka prekes ar paslaugas perkantis asmuo. Jį moka tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurie vykdo bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą. PVM mokėtojas – asmuo, kuriam pagal Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą „nustatyta prievolė apskaičiuoti ir mokėti PVM ir kuris mokesčio administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju, įskaitant kitaip PVM tikslais registruotus asmenis, išskyrus asmenis, kurie yra registruoti kompensacinio PVM tarifo schemos tikslais.“ PVM mokėtoju gali būti ir užsienio aapmokestinamasis asmuo – bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą vykdantis:

užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, arba

bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip oorganizuotas vienetas, arba fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Lietuvos Respublika.

PVM objektas yra šalies teritorijoje už atlygį atliekamas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kai šias prekes tiekia ir paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą. PVM objektas taip pat yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės ES narės.

PVM tarifai gali būti kelių rūšių:

Standartinis 21 procento PVM tarifas taikomas daugumai prekių ar paslaugų teikimo.

Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas:

1.. iki 2011 m. gruodžio 31 d. šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti;

2. knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams (įskaitant vvadovėlius, pratybų sąsiuvinius, enciklopedijas, žodynus, žinynus, informacines brošiūras, nuotraukų ir reprodukcijų albumus, vaikiškas knygeles su paveikslėliais, piešimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankraštines natas, žemėlapius, schemas ir brėžinius, tačiau išskyrus kalendorius, užrašų knygeles ir kitus panašaus pobūdžio spaudinius);

3. iki 2011 m. gruodžio 31 d. turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms.

Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Lietuvos Respublikos ssveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, ši norma galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d.

0 PVM tarifas taikomas PVM įstatymo numatytais prekių ar paslaugų tiekimo bei prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės. Dažniausiai šis tarifas taikomas eksportuojamų prekių tiekimui. Šio tarifo esmė ta, kad pardavimo PVM už prekių tiekimą neimamas, o pirkimo PVM įtraukiamas į PVM atskaitą

PVM aAtskaita – pridėtinės vertės mokesčio ar jo dalies atskaitymas, sumažinant mokėtiną arba padidinant grąžintiną PVM sumą. Teisę į PVM atskaitą turi tik PVM mokėtojai. Mokėtina į biudžetą PVM suma apskaičiuojama sekančiai – iš pardavimo PVM už suteiktas paslaugas ar prekes išskaitoma PVM suma už pirktas prekes ar paslaugas. Yra dvi taisyklės, kuriomis remiantis reikia arba nereikia mokėti PVM į biudžetą, žr. schemą:

arba

Pagrindinis mokesčio mokėjimo laikotarpis yra kaledorinis mėnuo, kurio pabaigoje, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos, turi būti pateikta PVM deklaracija. Mokesčio laikotarpis gali būti ir kalendorinis mėnuo, kalendorinis pusmetis, kitas mokestinis laikotarpis, išregistruojamas iš PVM mokėtojo arba likviduojamo asmens paskutinio mokestinio laikotarpi.o, taip pat metinėje deklaracijoje apskaičiuotas PVM sumokamas iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

Yra prekių ir paslaugų grupių, kurie PVM mokesčio tarifu neapmokestinami:

1. Tai: su sveikatos priežiūra susijusios prekės ir paslaugos;

2. socialinės paslaugos ir susijusios prekės;

3. švietimo ir mokymo ppaslaugos;

4. kultūros ir sporto paslaugos;

5. pelno nesiekiančių juridinių asmenų veikla;

6. pašto paslaugos; radijo ir televizijos visuomenei teikiamos informavimo paslaugos;

7. draudimo paslaugos;

8. finansinės paslaugos ir azartiniai lošimai

9. nekilnojamų pagal prigimtį daiktų nuoma, nekilnojamų pagal prigimtį daiktų pardavimas ar kitoks perdavimas.

Asmenims nesilaikantiems PVM mokėjimo tvarkos delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka3.2. Akcizai

Akcizas – tai netiesioginis mokestis, kuriuo apmokestinamos prekės. Tai vienas iš seniausių mokesčių. Pirmiausia juo buvo apmokestinama degtinė, alus ir kiti alkoholiniai gėrimai. Paskui akcizu pradėta apmokestinti tabaką. Šis mokestis kartais naudojamas rinkti mokesčius į kokį nors fondą, sakykim, kelių fondą – kelių priežiūrai ir plėtrai, likusi dalis patenka į biudžetą ir naudojama valstybės teikiamoms paslaugoms visose srityse.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, akcizai nustatyti prekėms bei paslaugoms, turinčioms neelastingą paklausą. Neelastinga paklausa – tai tokia paklausa, kai sumažinus kainą parduodamų prekių kiekis padidėja labai nežymiai. Galima manyti, jog akcizais apmokestinamos ne pirmo būtinumo prekės – apdorotas tabakas, alkoholiniai gėrimai, etilo alkoholis. Kitaip su elektros energija bei energetiniais produktais, kurie yra daugelių prekių kainos sudedamoji dalis. Todėl jų brangimas stipriai įtakoja ir kitų prekių ar paslaugų brangimą. Šiuo metu yra apmokestinama elektros energija naudojama verslo reikmėms.

Nuo 2009 metų sausio akcizas dyzelinui buvo padidintas, tai sukėlė prieštaringus vertinimus tiek tarp verslo atstovų, tiek tarp fizinių aasmenų. Verslui sunerimus dėl akcizų didinimo bei sumažėjus degalų vartojimui buvo nuspręsta, nuo 2009 m. rugpjūčio akcizą sumažinti. „Tokio siūlymo šalininkai teigė, kad dėl dyzelio kainų skirtumų su kaimyninėmis šalimis, sumažėjo jo realizacija, o šis kuras ypač naudojamas versle (krovinių, keleivių pervežimuose ir kitos srityse), tad jei akcizas bus sumažintas, dyzelio realizacija išaugs tiek, kad valstybės biudžetas nepatirs ženklaus pajamų netekimo, o jo kaina mažės atitinkamai sumažinto akcizo dydžiu.“ Mokesčio sumažinimui Finansų ministerija neprieštaravo, tačiau nemanė, jog tai paskatins degalų pirkimą. Ministerijos prognozės šiuo klausimu išsipildė – dyzelino akcizo sumažinimas jo naudojimo nepaskatino. Dyzelino realizacija kiekvieną paskesnį 2009 m. mėnesį ir toliau krito apie 18 proc. palyginus su 2008 metais. „Duomenys rodo, kad dėl sumažinto akcizo galutinė dyzelino kaina (kaip ir mokesčių dalis kainoje) Lietuvoje šiuo metu yra mažiausia iš Baltijos šalių ir Lenkijos, tačiau jo kaina be mokesčių yra didžiausia tarp minėtų valstybių.“

Nuo akcizų gali būti atleidžiamos akcizais apmokestinamos prekės, jeigu jos:

1. skirtos užsienio šalių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų oficialiai veiklai;

2. atgabenamos keleivių asmeniniame bagaže ir neviršija Vyriausybės nustatytų kiekių, kuriuos fiziniams asmenimis (keleiviams) leista įvežti be importo akcizų;

3. tiekiamos kaip atsargos laivams ir (arba) orlaiviams, gabenantiems keleivius ir (arba) krovinius tarptautiniais maršrutais;

4. skirtos kitų negu LR Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos

šalių kariuomenių vienetams šiems vienetams ar juos lydintiems civiliams darbuotojams naudoti;

5. Lietuvos Respublikoje pripažintoms tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms bei jų nariams;

6. įsigyjamos arba importuojamos pagal tarptautines sutartis;

7. kitais atvejais, kai atskiros akcizais apmokestinamos prekės atleidžiamos nuo akcizų, pagal Įstatymo nuostatas.

Akcizų mokėtojai yra akcizinių prekių importuotojai, tokių prekių sandėlių savininkai bei asmenys, pagaminę tokias prekes.

Akcizas visados būna tik vienkartinis mokestis už pagamintos ar parduotos prekės vienetą. Lietuvoje pagamintos prekės tampa akcizo objetu nuo pagaminimo momento, o importuotos – kai atsiranda importo skola mmuitinei.

Akcizo tarifai būna dviejų rūšių:

1. Procentiniai – cigaretėms, nuo maksimalios mažmeninės kainos.

2. Fiksuoto dydžio:

2.1. Energetiniams produktams – už toną;

2.2. Elektros energijai – už megavatvalandę;

2.3. Apdorotam tabakui – Lt už kg

2.4. Cigaretėms – už 1000 vnt

2.5. Alui – už 1 proc. Faktinės alkoholio koncentracijos produkto hektolitre;

2.6. Vynui, tarpiniams alkoholiniams gėrimams ir etilo alkoholiui – už hektolitrą, atsižvelgiant į alkoholio koncentraciją procentais.

Akcizų mokest.inis laikotarpis – kalendorinis mėnuo, kuriam pasibaigus teikiama akcizų deklaracija. Jei vienas savininkas turi kelis akcizais apmokestinamus prekių sandėlius, deklaracija turi būti teikiama už kiekvieną sandėlį.

Akcizų apskaičiavimo, ssumokėjimo tvarką reglamentuoja 2004-01-29 Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymas. Remiantis šiuo įstatymu.3.3. Muitai

Muitas – valstybės renkamas mokestis už importuojamas, vežamas tranzitu ar eksportuojamas prekes. Tai netiesioginis mokestis, kurį reikia sumokėti dėl to, kad prekės yra importuojamos į Europos Sąjungos muitų teritoriją arba iiš jos eksportuojamos.

Muito mokesčio subjektai yra tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys. Mokesčio objektas – per Europos Sąjungos sieną vežamos prekės, išskyrus prekes, kurios yra nuo muitų atleidžiamos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. Kovo 24 dienos Nutarime Nr. 268 „Dėl prekių eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos“ yra nurodoma kokioms prekių grupės muito mokestis nemokamas, pvz.

„įvežamos paramos siuntos, taip pat daiktai, skirti neįgaliems asmenims ir asmenims, nukentėjusiems nuo nelaimių;

įvežtos į muitų teritoriją prekės sunaikinamos muitinei prižiūrint;

įmonei nutraukus savo veiklą užsienio valstybėje ir perkėlus ją į Lietuvos Respubliką, įvežamos gamybos priemonės ir kita įranga, kuri buvo naudojama įmonėje prieš jai nutraukiant savo veiklą ne mažiau kaip vienerius metus ir importuojama (viena ar keliomis siuntomis) ne vėliau kaip per vienerius metus nnuo tos dienos, kai įmonė nutraukė savo veiklą užsienio valstybėje, iš kurios atgabenamos gamybos priemonės ir kita įranga. Muitinei turi būti pateiktas gamybos priemonių bei kitos įrangos sąrašas ir dokumentai, įrodantys įmonės veiklos užsienio valstybėje nutraukimo faktą bei perkeliamų gamybos priemonių ir įrangos priklausomybę asmeniui, kurio vardu registruojama įmonė Lietuvos Respublikoje, įmonės registravimo Lietuvos Respublikoje pažymėjimas bei dokumentai, patvirtinantys įmonės įstatinio kapitalo formavimą ar padidinimą“ ir kitos šiame Vyriausybės nutarime patvirtintos prekės.

Valstybė muitais ir muitų tarifais vykdo valstybinės sienos ekonominę aapsaugą, reguliuoja ekonominius ryšius su užsienio šalimis. Muitų tarifas – susistemintas bendrųjų muitų, kurie taikomi importuojamoms į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją bei eksportuojamoms iš jos prekėms, normų rinkinys.

Muitai klasifikuojami remiantis įvairiais kriterijais:

1. Pagal apmokestinamo objekto judėjimą:

1.1. Importo muitas taikomas importuojant prekes iš kitų valstybių. Dažniausiai apmokestinami tekstilės gaminiai ir avalynė, importuojama daugiausiai iš Kinijos ir kitų valstybių. Brangesniems ir geresnės kokybės gaminiams taikomas mažesnis muitas, nei pigesniems gaminiams. Taip norima apsisaugoti nuo blogos kokybės gaminių.

1.2. Eksporto muitas taikomas eksportuojant prekes. Dažniausiai jie taikomi išvežamoms žaliavoms. Valstybės, siekdamos užtikrinti, kad vidaus gamintojai turėtų pigesnių žaliavų, apmokestina muitais eksportuojamas žaliavas.

2. Pagal taikymo pobūdį:

2.1. Nuolatiniai – mokami už importuojamas ar eksportuojamas prekes, laikantis nuo metų laikotarpio nepriklaussančios muito normos.

2.2. Sezoniniai – mokami muitai už importuojamas ar eksportuojamas prekes pagal tam tikrą metų sezoną.

3. Pagal siekiamus ūkio interesus ir tarifų struktūrą:

3.1. Bendrieji – taikomi siekiant reguliuoti ES užsienio prekybą ir gauti pajamų į valstybės biudžetą.

3.2. Specialieji – naudojami kaip atsakomoji priemonė prieš atskirų užsienio firmų, šalių ar jų sąjungų diskriminacinius veiksmus Lietuvos atžvilgiu. Specialiojo muito dydis nustatomas kiekvienu atveju atskirai.

3.3. Antidempinginiai – kai prekės įvežamos ar išvežamos iš Lietuvos teritorijos žemesne kaina, negu panašių ar tiesiogiai konkuruojančių prekių kainos yra įvežimo ar išvežimo momentu.

3.4. Kompensaciniai – jei išvežamos prekės, kkurių gamybai arba eksportui buvo naudojamos subsidijos. Kompensacinis muitas neturi viršyti nustatyto subsidijos dydžio.

3.5. Protekciniai arba apsaugos – kada norima apsaugoti nacionalinius gamintojus nuo užsienio firmų konkurencijos. Protekciniais muitais apkraunamos tokios prekės, kurios krašte gaminamos, bet neakcizuojamos ir jei akcizuojamos, tai muitai imami daug didesni nei krašto.

4. Pagal apskaičiavimo būdą:

4.1. Vertybiniai – skaič.iuojami kaip fiksuotas procentas nuo įvežamos prekės kainos.

4.2. Specifiniai – tai mokesčiai, kurių dydis nustatomas tvirta norma prekės matavimo vienetui (pvz., už toną, paketą, konteinerį).

4.3. Mišrieji – tai mokesčiai, kurių dydis nustatomas derinant vertybinį ir specifinį muito tarifus.

Muitai papildo Valstybės biudžetą pajamomis, apsaugo šalies gamintojus nuo užsienio konkurencijos, remia nacionalinį saugumą bei tarptautinį šalies prestižą, riboja strateginės produkcijos išvežimą bei skatina nacionalinę gamybą.

 Išvados

Visi mokesčiai tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai yra privalomi visiems juridiniams bei fiziniams asmenims. Be mokesčių sistemos mechanizmo negalėtų funkcionuoti nei viena pasaulio Valstybė,. nNes mokesčiai yra Valstybės pajamos iš kurių ji tinkamai gali vykdyti savo veiklą.

Mokesčių sistema – tai įvairių mokesčių visuma įvairių mokesčių. Lietuvoje mokesčių sistemą sudaro vietiniai, valstybės mokesčiai, mišrūs, progresiniai, proporciniai, vienetiniai, regresiniai, tiesioginiai ir netiesioginiai, pajamų ir pelno, turto, vartojimo, vidaus prekių ir paslaugų, prekybos ir prekybos sandorių, Valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo, už naudojimąsi šalies ištekliais ir valstybės teikiamomis paslaugomis ir kt. mokesčiai . <

Tiesioginis mokestis – tai mokestis, kuris imamas tiesiogiai nuo mokesčių mokėtojo gautų pajamų ar pelno. Netiesioginis mokestis – tai mokestis kuris gaunamas per mokesčio sistemą. Tai prekių ir paslaugų mokestis, jis nustatytas kaip dalis kainos.

Įvairių autorių nuomone, tiesioginius mokesčius įvardina kaip teisingesnius, nei netiesioginius,. nNes netiesioginius mokesčius privalomai moka visi gyventojai bei juridiniai asmenys, nepriklausomai nuo materialinės padėties.

Daugiausiai netiesioginių mokesčių sumoka mažesnes pajamas gaunantys asmenys.

Pagrindiniai Nnetiesioginiai mokesčiai Lietuvoje yra Pridėtinės vertės mokestis, akcizai, muitai .

 Literatūra

Aleknevičienė V., Finansai ir kreditas Vilnius: Enciklopedija, 2005

http://verslas.blogas.lt/sis-bei-tas-apie-netiesioginius-mokescius-153.html

Buckiūnienė O., Valstybės ir tarptautiniai finansai, Vilnius, 2005

Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, : Žin., 2002, Nr. 35-1271

Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pranešimas „Dėl akcizų įtakos degalų kainoms ir realizacijai“, 2011 m.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas „Dėl prekių eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos“, Žin., 1997, Nr. 27-645

Lietuvos Respublikos Muitų tarifų įstatymas, Žin., 1998 , Nr. 28-727

LR Vyriausybės nutarimas „Dėl atleistų nuo akcizų dyzelinių degalų, skirtų naudoti žemės ūkyje, taip pat tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, įsigijimo taisyklių patvirtinimo , Žin. 2003, Nr. 14-544

http://www.finmin.lt/web/finmin/koment/akcdeg

http://lt.wikipedia.org/wiki