Finansai

PANEVĖŽIO KOLEGIJOS

PANEVĖŽIO KOLEGIJOS

VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETO

INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ KATEDRA

Reklamos vadybos programos Rvn9 grupės studentas Modestas Mikšys

Savarankiškas darbas

I variantas

Finansai

Dėstytoja:Alma Skujiene

Rizikair pelningumas
Kadangi finansiniai ištekliai yra riboti, už galimybe jais pasinaudoti mokame tam tikrą kainą (palūkanas);
Kuo didesnis būsimo pinigų srauto neapibrėžtumas tuo didesnio atlygio reikalaujame.
Investuotojo pageidaujama pelno norma (diskonto norma) = Nerizikingos investicijos pelningumas (RF) + Rizikos priedas (RP)

2.Standartinis nuokrypis parodo fondo pelno svyravimų intervalą.

3.Variacijos koeficientas parodo kiek rizikos tenka vienam pelno vienetui.

4.Diversifikuotas vertybinių popierių paketas – tai dvi ar daugiau vertybinių ppopierių ar turto rūšių, kurias turi vienas asmuo. Didesnė finansinio turto dalis nėra laikoma atskirai, o turima kaip vertybinių popierių portfelio dalis. Net asmenys turintys ribotus finansinius išteklius, valdo skirtingo pobūdžio turtą: turi sąskaitų bankuose, pinigų rinkos fondų, nekilnojamo turto.

5.Pelningumo koreliacija(ryšys) su rizikingais yra labai mažas arba neigiamas. Koreliacijos koeficientas ® – tai dviejų kintamųjų ryšio matas. Koreliacijos koeficiento ribos yra nuo +1,0 iki -1,0 .

6. Nesisteminę riziką lemia veiksniai,būdingi tik konkrečiai įmonei ar pramonės šakai,ji gali būti sumažinta diversifikuojant iinvesticijų portfelį. Ši rizika priklauso nuo atskiro instrumento rizikingumo, kuris priklauso nuo emitento būklės. Nesistemintą riziką gali sukelti tokie veiksniai:

vadovybės veiksmai ir sprendimai;

streikai;

žaliabų prieinamumas;

specifinėsvyriausybės politicos įtaka;užsienio firmų konkurencija;

įmonėje naudojamų veiklos ir finansinių svertų lygis ir kt.

7. Koeficientas beta yra rizikos rrodiklis, rodantis, kiek investicijos į vertinamą įmonę yra rizikingesnės, nei rinkoje taikoma įprasta investicijų į panašias įmones rizikos norma. Aktyvo rizikos dydis yra matuojamas jo pelningumo dispersija.

8. Kotiruotė yra akcijų kainos kurso nustatymo biržoje procedūra. Paskutinio Paskutinio sandorio kaina;
Pokytis %;
Mažiausia dienos kaina;
Aukščiausia dienos kaina;
Apyvarta akcijų kiekiais;
Apyvarta litais;
Sandorių skaičius;
Aukščiausia pirkėjų (BID) kaina;
Mažiausia pardavėjų (ASK )kaina.

9. Obligacijos vertė priklauso nuo:
1. Palūkanų normos;
2. Pageidaujamo pelningumo;
3. Laikotarpio, likusio iki išpirkimo termino.
Jei reikalaujama palūkanų norma yra lygi pageidaujamam pelningumui (%), tai obligacijų vertė visada bus lygi jos nominalinei vertei (nesvarbu, kuriais metais skaičiuojame obligacijos vertę).
Jeigu pageidaujamas pelningumas yra didesnis už palūkanų normą, tai obligacijos bus parduodamos su nominalinės vertės nuolaida, t. y. jų vertė bus visada mažesnė už nominalią.
Jei pageidaujamas pelningumas yra mažesnis už palūkanų nnormą, tai obligacija parduodama su nominalinės vertės priedu, t. y. jos vertė didesnė už nominalą.
Kuo ilgesnis išpirkimo laikotarpis, tuo didesnė rizika, kad keisis kainos. Kuo artimesnisobligacijų išpirkimo momentas, tuo rinkos kainą mažiau lemia palūkanų norma, nes mažiau lieka palūkanų srautų.

10. Obligacijos kupono norma yra atvrikštinė palūkanu normai.t.y.

Kai kyla(krenta) rinkos palūkanų norma,obligacijos kaina krinta(kyla)

FVn = PV (1+i/m)n*m

2500 = PV(1+02/2)2*4

PV = 2500/2.1436

PV = 1166.3 Lt

FVAn = A (FVIFAi.b)

25000 / 6.2278 = 4014.26

FVn + PV (1+i)0

600*1.09 = 654 Lt

1800*1.295 = 2331 Lt

2400*.6711 == 4010.64 Lt

PVA=A(PVJFA)

4m anuitetiniai mokejimai bus:3574 Lt

A= 10000/2.7982=3574 Lt

Metai	paskola m. pradzioje	Mokėjimai	Palūkanos	Pask. Graž. Sum	Paskolos balansas

			1284.16	2289.84	5736.16
	5736.16		917.79	2656.21	3079.95
	3079.95		492.79	3081.2	-1.3