Fiziniu Asmenu Pajamu Mokestis

ŠIAURĖS LIETUVOS VERSLO

KOLEGIJA

Verslo vadyba

I kursas

FIZINIŲ ASMENŲ PAJAMŲ MOKESTIS

Parengė :

A. Karpovas

TURINYS

Įžanga…………………………3

1. Mokesčio mokėtojai…………………………5

2. Apmokestinamųjų pajamų rūšys…………………………6

2.1 Pajamų, susijusių su darbo santykiais, apmokestinimas……………..6

2.2 Su darbo santykiais nesusijusių pajamų apmokestinimas……………10

2.3 Kas mažina apmokestinamąsias pajamas?……………………10

3. Neapmokestinamosios pajamos…………………………12

4. Ką žada mokesčių reforma?…………………………14

Išvados…………………………15

Literatūra…………………………16

ĮŽANGA

1990 metais atkūrus krašto valstybingumą ir plėtojantis rinkos ekonomikos santykiams, Lietuvoje kartu formuojasi ir Respublikos mokesčių sistema. Per dešimtį nepriklausomybės metų priimta nemažai įstatymų mokesčių klausimais, taip pat daugybė nutarimų, kuriais bandoma reguliuoti šalies ekonominius ir socialinius procesus, remiantis vvalstybės fiskaline politika.

Šiame darbe bandysiu šiek tiek apibendrinti bent vieną iš daugybės mokesčių – Fizinių asmenų pajamų mokestį. Toks būtų ir šio darbo tikslas – apžvelgti šio mokesčio ypatumus, pagrindinį dėmesį skiriant šio mokesčio apskaičiavimui, nes apskaičiuojant fizinių asmenų pajamų mokestį reikia atsižvelgti į asmens socialinę ir šeimyninę padėtį, svarbu, iš kur pajamos gaunamos ir koks jų dydis. Apskaičiavimas yra tikrai gana painus.

Kaip minėjau, Lietuvoje yra nemažai mokesčių. Štai keletas mokesčių, kuriuos moka fiziniai asmenys:

 Fizinių asmenų pajamų mokestį (tarifas –– 33 proc. pagrindinėje ir 35 proc. nepagrindinėje darbovietėje);

 Pajamų mokestį nuo autorinio atlyginimo už mokslo, literatūros, meno kūrinius bei kitus autorinius darbus (tarifas – 13 proc.);

 Pajamų mokestį už pajamas iš užsienio valstybių įmonių, organizacijų (tarifas – 20 proc.);

 Pajamų mokestį už tturto nuomą (tarifas – 20 proc.);

 Pajamų mokestį už parduotas miško gėrybes bei antrines žaliavas (tarifas – 5 proc.);

 Pajamų mokestį už išmokėtus dividendus (tarifas – 29 proc.);

 Pajamų mokestį už iš privačių pensijų fondų išmokamas pensijas (tarifas – 33 proc.);

 Pajamų mokestį už parduotą antrą ir paskesnį per metus tos pačios rūšies turtą (tarifas – 10 proc.);

 Pajamų mokestį už neregistruotoms kredito įstaigoms ar fiziniams asmenims suteiktas paskolas (tarifas – 20 proc.);

 Patento mokestį ir kt.

Fizinių asmenų pajamų mokestį moka ne tik fiziniai asmenys (gyventojai), bet ir individualios įmonės. Šiame darbe, atsiribodama nuo individualių įmonių, aptarsiu tik gyventojų gaunamų pajamų apmokestinimo atvejus.

Kadangi dar nesu susidūrusi su mokesčiais, tai rašant šį darbą pasinaudojau kitų patirtimi, taip pat pavarčiau “Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą”, kuris yra ggana painus, daugelis straipsnių turi papildymus ir pakeitimus. Beveik kiekvieną savaitę savaitraštyje “Mokesčių žinios” galima rasti šio įstatymo pakeitimus ar papildymus. Darbe stengiausi naudoti tik naujausią informaciją (2000 – 2001 metų knygas ir straipsnius iš laikraščių).

Sąvokos, dažnai naudojamos šiame darbe:

Mokestis – mokesčio įstatyme mokesčio mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kad būtų gauta pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti. Ši prievolė atliekama įstatymų nustatyta tvarka (5).

Mokesčio mokėtojas – asmuo (fizinis arba juridinis), kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį ((5).

Kiekvieną mokestį sudaro šie elementai: subjektas, faktiškas mokesčio mokėtojas (dar kitaip vadinamas mokesčio nešėju), objektas, šaltinis, apmokestinimo vienetas, mokesčio norma arba tarifas (5).

Fizinis arba juridinis asmuo, mokantis valstybei (savivaldybei) atitinkamą mokestį, vadinamas mokesčio subjektu, arba mokesčio mokėtoju (5).

Mokesčio subjekto pajamos (darbo užmokestis, pelnas, palūkanos), iš kurių mokamas mokestis, vadinamas mokesčio šaltiniu (5).

Mokesčio dydžiui nustatyti reikalingas matas – apmokestinimo vienetas. Juo gali būti kiekis, kokybė, svoris, pinigų suma ir panašiai, pvz., žemės hektaras, pajamos litais ar doleriais. Ta dalis, kuri kaip mokestis mokama į valstybės biudžetą, vadinama mokesčio norma arba tarifu. Tai – mokesčio, imamo nuo apmokestinimo vieneto, dydis (5).

1. MOKESČIO MOKĖTOJAI

Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą, fizinių asmenų pajamų mokestį moka:

1) fiziniai asmenys, įskaitant užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, gaunantys su darbo santykiais susijusių pajamų Lietuvos Respublikos teritorijoje įsteigtose (registruotose) įmonėse, įstaigose ir organizacijose, tarp jų užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų atstovybėse ir nuolatinėse buveinėse, bei užsienyje įsteigtose (registruotose) Lietuvos Respublikos įmonėse, įstaigose ir organizacijose;

 Lietuvos Respublikos gyventojai, gaunantys su darbo santykiais susijusių pajamų iš užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų;

 užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, dirbantys Lietuvoje ir gaunantys su darbo santykiais susijusių pajamų už tą veiklą iš užsienio juridinių asmenų iir kitų organizacijų.

Šio punkto nuostatos netaikomos Lietuvos Respublikoje esančiose užsienio valstybių diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose dirbantiems tų valstybių piliečiams ir asmenims, kurie Lietuvos Respublikoje nuolat negyvena, ir užsienio valstybėse esančiose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse bei konsulinėse įstaigose dirbantiems asmenims, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje nuolat negyvena;

2) fiziniai asmenys, įskaitant užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, gaunantys su darbo santykiais nesusijusių pajamų iš įmonių, įstaigų ir organizacijų, įsteigtų (registruotų) Lietuvos Respublikos teritorijoje, tarp jų iš užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų atstovybių ir nuolatinių buveinių, bei užsienyje įsteigtų (registruotų) Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų, taip pat pajamų iš Lietuvos Respublikos gyventojų ir iš kitos veiklos Lietuvos Respublikoje;

 nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, įskaitant užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, gaunantys su darbo santykiais nesusijusių pajamų iš užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų, taip pat pajamų iš užsienio valstybių gyventojų, iš ūkinės komercinės ir kitos veiklos užsienio valstybėse;

3) individualios (personalinės) įmonės ir ūkinės bendrijos.

2. APMOKESTINAMŲJŲ PAJAMŲ RŪŠYS

Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą, fizinių asmenų pajamų mokesčiu apmokestinamos tokios pajamų rūšys:

1) fizinių asmenų gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos (atlyginimas, numatytas darbo sutartyje; įvairios priemokos ir apmokestinamosios kompensacijos, numatytos įstatymuose ir kituose nnorminiuose aktuose, kolektyvinėje sutartyje; vienkartinės premijos ir apmokestinamosios pašalpos; iš socialinio draudimo lėšų mokamos ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpos; tantjemos ir premijos iš pelno; sumos, išmokėtos virš Vyriausybės patvirtintų atskirų išlaidų rūšių kompensacijos normų; išeitinių pašalpų sumos ir kompensacijos, nutraukus darbo sutartį; kitos pajamos iš įmonės, gaunamos pagal įmonės įstatuose numatytą veiklą arba kitaip susijusios su asmens, kaip darbuotojo, statusu;

2) fizinių asmenų gaunamos su darbo santykiais nesusijusios pajamos (autorinis atlyginimas; pajamos už parduotą asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą; pajamos, gaunamos pagal civilines sutartis; kitos su darbo santykiais nesusijusios pajamos, išskyrus neapmokestinamas pajamas);

3) individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų apmokestinamosios pajamos (bendrosios pajamos atemus sąnaudas), gaunamos iš nustatyta tvarka įregistruotos ūkinės-komercinės veiklos;

2.1 PAJAMŲ SUSIJUSIŲ SU DARBO SANTYKIAIS APMOKESTINIMAS

Su darbo santykiais susijusiomis pajamomis laikomos bet kurios rūšies išmokos, darbdavio išmokamos asmeniui, dirbančiam pagal darbo sutartį, arba kitais įstatymų nustatytais pagrindais.

Pagrindinėje darbovietėje gaunamos pajamos, susijusios su darbo santykiais, taip pat pajamos už kitą įmonės, įstaigos ir organizacijos įstatuose numatytą veiklą, atskaičiavus iš jų neapmokestinamąjį minimumą, apmokestinamos 33 % tarifu.

Pajamos, susijusios su darbo santykiais, skirtingai apmokestinamos pagrindinėje ir nepagrindinėje darbovietėje.

Pagrindinė darbovietė mokesčiams išskaityti laikoma ta, kurią pasirenka pats darbuotojas ir nurodo darbo sutartyje arba pareiškime. Apskaičiuojant pajamų mokestį nuo pagrindinėje darbovietėje gaunamų su darbo

santykiais susijusių pajamų, atimamas neapmokestinamasis minimumas, kurio dydis priklauso nuo fizinio asmens socialinės arba šeiminės padėties, t.y. didesnis neapmokestinamasis minimumas atimamas apskaičiuojant pajamų mokestį dirbantiems asmenims, kurie yra

 I, II arba III grupės invalidai;

 asmenims, turintiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų;

 motinai arba tėvui, neturintiems sutuoktinio ir auginantiems vieną vaiką iki 18 metų, auginantiems du arba daugiau vaikų iki 18 metų, už antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką neapmokestinamasis minimumas didinamas 45 Lt.

Daugumai iš darbo pajamų, prieš apskaičiuojant ddarbo mokestį, atimamas 214 litų vadinamasis pagrindinis neapmokestinamas minimumas (PNM). Atskirais laikotarpiais galiojo 1 lentelėje nurodyti neapmokestinamųjų minimumų dyžiai, pradėti taikyti nuo nurodytų mėnesių gautoms pajamoms apmokestinti. Beje, Seime šiuo metu svarstomi galimi įstatymų pasikeitimai ir neapmokestinamas minimumas turėtų padidėti iki 250 litų.

Neapmokestinami minimumai 1 lentelė

Asmenų kategorijos Nuo 1994m. gegužės mėn. Nuo 1995m. vasario mėn. Nuo 1995m. gegežes men. Nuo 1996m. vasario mėn. Nuo 1996m. rugpjūčio mėn. Nuo 1998m. vasario mėn.

I gr. invalidai 200 221 246 299 329 368

II gr. invalidai 175 193 215 262 289 324

III gr. invalidai 130 144 161 196 216 242

Asmenys, turintys 3 ir daugiau vaikų iki 18 metų

200

221

246

299

329

368

Motinai ar ttėvui, neturintiems sutuoktinio ir auginantiems vieną vaiką iki 18 metų amžiaus, auginantiems du ir daugiau vaikų iki 18 metų už antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką neapmokestinamas minimumas didinamas 45 Lt.

287

Žemės ūkio produkciją gaminančių įmonių darbuotojai, kai jų mėnesinis uždarbis iš vverslų, nesusijusių su žemės ūkio produktų gamyba ir perdirbimu, ne didesnis kaip 20 proc. viso jų mėnesinio uždarbio (galiojo iki 2001 01 01)

Žemės ūkio produkciją gaminančių įmonių darbuotojams, kai šių įmonių pajamos (įplaukos) už realizuotą žemės ūkio produkciją per mėnesį sudaro daugiau kaip 50 procentų bendrųjų realizavimo pajamų (įplaukų), taip pat ūkininkų, kurių ūkiai įregistruoti Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, samdomiems darbuotojams (galioja nuo 2001 01 01)

150

166

185

225

248

278

278

Kiti šiuose punktuose nepaminėti asmenys 115 127 142 173 191 214

I ir II gr. regėjimo invalidams, tėvams auginantiems bent vieną vaiką invalidą, taip pat tėvams, auginantiems 4 ir daugiau vaikų, už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką apskaičiuotas mokestis mažinamas 10 Lt.

Šaltinis:Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo komentaras, p.19.

Į apmokestinamąsias pajamas įskaitomos visos pagrindinėje darbovietėje pper mėnesį pinigais ir natūra gautos pajamos. Todėl tais atvejais, kai su darbo santykiais susijusios sumos yra išmokamos įmonės produkcija ar kitomis prekėmis arba, kai įmonė ar organizacija visai ar iš dalies sumoka už savo darbuotojo sanatorinį, poilsinį ar turistinį kelialapį, gydymo paslaugas, mokslą, šios išmokos priskiriamos darbuotojo pajamoms ir apmokestinamos kaip su darbo santykiais susijusios pajamos. Pajamų mokestis apskaičiuojamas nuo bendros to mėnesio darbo užmokesčio ir minėtų išmokų sumos taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą, prieš tai atėmus neapmokestinamąjį mminimumą.

Materialinės vertybės, kurių kainas reguliuoja valstybiniai valdymo organai, įvertinamos pagal šių organų nustatytas mažmenines (pardavimo) kainas, o materialinės vertybės, realizuojamos rinkos kainomis, įvertinamos pagal šių vertybių įsigijimo ar gamybos dokumentus ir apskaitos duomenis.

Mokymo įstaigų studentų ir moksleivių uždarbis, gaunamas gamybinės praktikos ir talkų metu, gydymo ir darbo prafilaktoriumų pacientams, pensionatų globotiniams mokamas darbo užmokestis apmokestinamas kaip pagrindinėje darbovietėje gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos, taikant 33 proc. pajamų mokesčio tarifą, prieš tai atėmus 1 PNM per mėnesį.

Jūrininkų, įrašytų į laivo, plaukiojančio su Lietuvos valstybės vėliava, įgulos narių sąrašą bei dirbančių pagal darbo sutartį to paties laivo valdytojo laivuose kaip pagrindinėje darbovietėje, laivo reiso metu gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos, atskaičius neapmokestinamąjį minimumą, apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, apmokestinamos tokios jūrininko už darbą reiso metu gautos pajamos:

– darbo užmokestis, įskaitant priedus ir priemokas, taip pat darbo užmokestį už laisvadienius, gautus už darbą švenčių ir poilsio dienomis laivo reiso metu;

– už darbą laivo reiso metu priklausantis vidutinis darbo užmokestis už kasmetines atostogas bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas;

– vienkartinės premijos;

– ligos pašalpos (jūrininkui susirgus laivo reiso metu, per kaasmetines atostogas, priklausančias už darbą laivo reiso metu, per laisvadienius, gautus už darbą švenčių iir poilsio dienomis laivo reiso metu).

Tuo atveju, kai jūrininkas už visą mėnesį gauna vien tik susijusias su darbo santykiais pajamas uždirbtas laivo reiso metu, tai šios pajamos, atėmus vieną neapmokestinamą minimumą per mėnesį, apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Tuo atveju, kai jūrininkas, pasibaigus laivo reisui dirba visą mėnesį krante (ne pakrovimo ar iškrovimo darbus), tai šios pajamos, atėmus vieną neapmokestinamą minimumą per mėnesį, apmokestinamos taikant 33 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Jeigu tą patį mėnesį jūrininkas gauna su darbo santykiais susijusias pajamas už darbą laivo reiso metu, taip pat tą patį mėnesį dirba krante ir gauna už šį darbą su darbo santykiais susijusias pajamas ne laivo reiso metu, tai atėmus vieną neapmokestinamą minimumą per mėnesį, gautos pajamos apmokestinamos proporcingai taikant 15 ir 33 proc. pajamų mokesčio tarifą. Šiuo atveju atsižvelgiama į pajamų sumą gautą laivo reiso metu ir pajamų sumą, gautą ne laivo reiso metu.

Jei dirbate keliose darbovietėse, nustatytą 33 proc. mokesčio tarifą mokėsite tik pagrindinėje darbovietėje. Pagrindine darboviete mokesčiams išskaityti laikoma ta, kurią pasirenka darbuotojas ir nurodo darbo sutartyje arba nurodo papildomame pareiškime, rašomame pagrindinei darbovietei.

Nepagrindinėse darbovietėse gautos pajamos apmokestinamos kita tvarka:

 pajamų daliai iki 0,5 PNM (pagrindinis neapmokestinamas minimumas, t.y. iki 107 litų) taikomas 10 proc. tarifas;

 pajamų daliai, viršijančiai 0,5 PPNM, bet ne didesniai kaip 1 PNM, taikomas 20 proc. tarifas;

 pajamų daliai, viršijančiai 1 PNM, taikomas 35 proc. tarifas.

Tokia pat tvarka apmokestinamos ir pagrindinėje darbovietėje atleidžiamiems iš darbo darbuotojams išmokamos Darbo sutarties įstatyme nustatyto dydžio kompensacijų sumos, išeitinių pašalpų sumos, taip pat priteistos žalos atlyginimo už priverstinę pravaikštą dėl neteisėto atleidimo iš darbo sumos, kurios dalijamos į tiek dalių, kiek darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių sudaro atitinkamų išmokų suma, ir kiekviena dalis apmokestinama atskirai. Apskaičiuojant pajamų mokestį nuo išmokamos nepanaudotų atostogų kompensacijos suma apmokestinama atskirai (jeigu už vienerius darbo metus darbuotojui priklauso keli mėnesiai atostogų, tai kompensacijos suma, tenkanti kiekvienam mėnesiui, apmokestinama atskirai).

2.2 SU DARBO SANTYKIAIS

NESUSIJUSIŲ PAJAMŲ APMOKESTINIMAS

Su darbo santykiais nesusijusiomis pajamomis laikomos šios pajamos:

 autorinis atlyginimas;

 pajamos už parduotą asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą;

 pajamos, gaunamos pagal civilines sutartis;

 kitos su darbo santykiais nesusijusios pajamos, išskyrus neapmokestinamąsias pajamas.

Autoriams ir jų įpėdiniams yra mokamas autorinis atlyginimas už mokslo, literatūros, meno kūrinius, atradimus, išradimus bei kitus autorinius darbus. Pajamos už autorinius darbus apmokestinamos 13 proc. (nuo 2002 metų – 15 proc.) tarifu. Jeigu atradimų ar išradimų autoriams išduotas autorinis liudijimas, neapmokestinamasis minimumas sudaro 8 PNM už kiekvieną atradimą ar išradimą. Nuo įpėdiniams išmokamo autorinio atlyginimo, jei jau toks atlyginimas buvo išmokėtas, imamas 60

proc. dydžio pajamų mokestis. Vaikams iki 18 metų, sutuoktiniams ir tėvams pensininkams bei invalidams šis apskaičiuotas pajamų mokestis 50 proc. mažinamas.

Tiesa, Lietuvos gyventojai, įskaitant užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, gaunantys pajamų iš užsienio valstybių įmonių ir organizacijų, privalo mokėti 20 proc. fizinių asmenų pajamų mokestį. Ši nuostata taikoma ir asmenims, gaunantiems autorinį atlyginimą iš užsienio valstybių. Gavęs pajamų iš užsienio valstybės, autorinio atlyginimo gavėjas Lietuvoje per mėnesį ir penkias dienas privalo savo gyvenamosios vietos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mmiesto skyriuje deklaruoti gautas pajamas ir sumokėti nustatytus mokesčius.

2.3 KAS MAŽINA APMOKESTINAMĄSIAS PAJAMAS?

Įmonių vadovai, buhalteriai, žinodami pajamų mokesčio lengvatų taikymo galimybes, gali sutaupyti tam tikrą įmonės išlaidų dalį. Naudodamosi mokesčių lengvatomis, įmonės fiziniams asmenims gali mokėti tokias pajamų rūšis, kurios, pavyzdžiui, apmokestinamos mažesniu pajamų mokesčio tarifu. Tuomet fiznis asmuo gauna didesnes pajamas, o įmonė sutaupo apyvartinių lėšų, nes išskaičiuoja ir sumoka mažesnę pajamų mokesčio sumą.

Kaip galimybę pasinaudoti įstatyme numatyta lengvata mokant pajamų mokestį galima aptarti tokius atvejus, kai darbuotojai su ddraudimo įstaigomis sudaro draudimo sutartis ir moka nustatyto dydžio draudimo įmokas. Tačiau pajamų mokesčio lengvatos taikomos toli gražu ne visoms mokamoms draudimo įmokoms.

Fizinio asmens apmokestinamosios pajamos mažinamos draudimo įmokų suma, mokama pagal draudimo sutartis, sudarytas su Lietuvos Respublikos draudimo įmonėmis, LLietuvoje įsteigtų užsienio draudimo įmonių dukterinėmis draudimo įmonėmis ar filialais ir užsienio draudimo įmonėmis, turinčiomis Priežiūros tarnybos valdybos leidimą Lietuvoje tiesiogiai ar per tarpininkus sudaryti draudimo sutartis.

Draudimo įstatyme nustatyta, kad fizinio asmens sumokėtos gyvybės draudimo, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimo ligos atveju įmokos atitinkamu dydžiu mažina fizinio asmens apmokestinamąsias pajamas, kurios susijusios su darbo santykiais, jeigu metinės draudimo įmokos nėra didesnės kaip keturguba minimali mėnesinė alga. Metinės draudimo įmokos – tai už vienerius draudimo metus sumokėtos draudimo įmokos. Pagal tokią įstatymo nuostatą, neatsižvelgiant į tai, kada fizinis asmuo sudaro draudimo sutartį, jo apmokestinamosios pajamos turi būti mažinamos sumokėta už vienerius draudimo metus metine draudimo įmokų suma, ne didesne, kaip keturių minimalių mėnesinių algų suma (ne daugiau kaip 1720 litų pper metus), galiojusia draudiminių metų (12 mėnesių laikotarpio) ketvirčių pradžioje. Atskirų mėnesių įmokų suma, kuria mažinamos fizinio asmens apmokestinamosios pajamos, neribojama jokiais dydžiais. Pagrindinis reikalavimas mokesčių lengvatai taikyti yra tas, kad gyvybės draudimo sutarties terminas turi būti ne trumpesnis kaip 10 metų.

Metinės draudimo įmokos, kurias darbuotojas sumoka iš karto, atimamos iš jo apmokestinamųjų pajamų tą mėnesį, kai darbuotojas pateikia dokumentą apie įmokų sumokėjimą. Jeigu sumokėtoji draudimo įmokų suma yra didesnė už tą mėnesį apskaičiuotą su darbo santykiais susijusių pajamų sumą, ttai likusioji draudimo įmokų suma atimama iš to asmens apmokestinamųjų pajamų kitais mėnesiais.

Nors bet kokios darbdavio išmokos (tarp jų ir natūra) yra įskaičiuojamos į apmokestinamąsias pajamas, tačiau prizai, dovanos, gauti asmeninių švenčių, konkursų ir panašiomis progomis, jei per metus jų vertė neviršija nustatyto neapmokestinamojo minimumo (214 litų), nėra įtraukiamos į apmokestinamąsias pajamas.

Apmokestinamąsias pajamas pagal Lietuvos respublikos pensijų fondų įstatymą mažina ir dalyvavimas asmeninėse pensijų programose. Lengvata taikoma tais atvejais, kai fizinis asmuo pats moka įmokas iš savo su darbo santykiais susijusių pajamų. Jo apmokestinamosios pajamos mažinamos suma ne didesne kaip 25 proc. susijusių su darbo santykiais pajamų, apskaičiuotų per kalendorinius metus. Pvz., darbuotojui mokama 2000 litų alga, vadinasi per metus jo apmokestinamosios pajamos gali būti sumažintos ne didesne kaip 6000 litų [(2000*12)*0,25] suma.

Apmokestinamosios pajamos sumažinamos ir ta lėšų suma, kurią labdaros arba paramos davėjas davė Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka. Fizinis asmuo – paramos teikėjas gali sumažinti pagrindinėje arba ne pagrindinėje darbovietėje savo

apmokestinamąsias pajamas suma, per kalendorinius metus neviršijančia 15 procentų apskaičiuotų pajamų, susijusių su darbo santykiais. Tiesa, turi būti pateikiami tai įrodantys dokumentai, taip pat nurodomi labdaros fondo arba organizacijos, per kurią teikiama labdara ar parama, duomenys. Labdara turi būti teikiama per specialius fondus ar oorganizacijas. Pavyzdys: Darbuotojas savo darbovietei pateikė dokumentus, įrodančius, kad jis įstatymo nustatyta tvarka kovo mėnesį suteikė 5000 Lt paramą. Vadinasi, darbuotojo apmokestinamosios, su darbo santykiais susijusios pajamos, gali būti sumažintos suma, ne didesne kaip 15 procentų per kalendorinius metus apskaičiuotų pajamų, susijusių su darbo santykiais. Tarkime, kad fiziniam asmeniui kas mėnesį apskaičiuojamas 2000 Lt atlyginimas. Per kalendorinius metus apskaičiuotos apmokestinamosios, su darbo santykiais susijusios pajamos, sudaro 24000 Lt (2000×12), paramai suteikta suma, kuria mažinamos apmokestinamosios pajamos negali būti didesnės kaip 3600 Lt (24000 x 15/100). Todėl nors paramai suteikta 5000 Lt, apmokestinamąsias su darbo santykiais susijusias pajamas per kalendorinius metus.

3. NEAPMOKESTINAMOSIOS PAJAMOS

Pajamų mokestis neišskaičiuojamas iš:

 pensijų, mokamų iš valstybinių socialinių draudimo fondų, valstybės ir savivaldybės biudžetų (pagal dar veikiančius įstatymus iš privačių pensijų fondų mokamos pensijos apmokestinamos 33 proc. pajamų mokesčio tarifu);

 stipendijų (tarp jų – valstybės), tačiau valstybės stipendijos, mokamos ne studentams ir ne moksleiviams, išvykstantiems studijuoti, stažuotis užsienyje, apmokestinamos 20 proc. pajamų mokesčio tarifu;

 visuomeninių organizacijų ar politinių partijų pašalpų, išmokėtų iš lėšų, surinktų iš fizinių asmenų nario mokesčio;

 religinių bendruomenių dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo pajamų, gautų iš tikinčiųjų;

 pajamų iš donorystės;

 pajamų, kurios apmokestinamos paveldimo arba dovanojamo turto mokesčiu;

 vaikų, tėvų, globėjų, senolių, vaikaičių, brolių ir seserų paveldėto turto;

 dovanotų pajamų (pinigais iir natūra), jeigu šių pajamų bendra suma per metus neviršija 10 tūkst. litų;

 sutuoktinių, vaikų, tėvų dovanotų pajamų (pinigais ir natūra);

 alimentų;

 sumų, gautų žalai netekus maitintojo bei darbingumo atlyginti;

 palūkanų, išmokamų iš bankuose laikomus indėlius;

 palūkanų už Lietuvos ūkio subjektų obligacijas;

 palūkanų už Lietuvos Vyriausybės ar savivaldybių vertybinius popierius;

 loterijų laimėjimų;

 draudimo išmokų;

 sumų, mokamų iš labdaros fondų bei organizacijų;

 premijų, skiriamų konkurso tvarka iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžeto;

 premijų, skiriamų konkurso tvarka iš užsienio valstybių fondų ar organizacijų lėšų;

 aukų ir dovanų, gautų politinės kompanijos metu.

Paveldėjimo būdu gautos pajamos apmokestinamos fizinių asmenų pajamų mokesčiu tais atvejais, kai:

– turtas paveldėtas užsienio valstybėje, išskyrus sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (globotinių), senolių, vaikaičių, brolių ir seserų užsienio valstybėje paveldėtą turtą;

– Lietuvoje paveldėtas turtas, kuriam nenustatyta teisinė registracija ir jo vertė yra ne didesnė kaip 50000 Lt, išskyrus sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (globotinių), senolių, vaikaičių, brolių ir seserų paveldėtą turtą;

Tokios rūšies paveldėtos pajamos apmokestinamos taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Pašalpos mirties atveju dydis nėra reglamentuotas norminiuose dokumentuose. Todėl, įmonių savininkams ar administracijai priėmus sprendimą skirti tokią pašalpą, bet kokio dydžio skirtos pašalpos suma yra neapmokestinama pajamų mokesčiu.

4. KĄ ŽADA MOKESČIŲ REFORMA?

Gyventojų pajamų apmokestinimo srityje numatoma:

1. palaipsniui didinti neapmokestinamąjį minimumą;

2. mažinti gyventojų pajamų mokestį: nuo 2003 metų planuojama pajamų mokesčio pagrindinį tarifą

sumažinti iki 29 procentų;

3. sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifų skaičių (vietoj dabar taikomų 8 taikyti 2-3 tarifus);

4. išplėsti gyventojų pajamoms taikomus neapmokestinamuosius atskaitymus (leisti atskaityti ir palūkanas už paskolą gyvenamąjam būstui įsigyti bei išlaidas mokslui ir studijoms);

5. įvesti visuotinį gyventojų pajamų deklaravimą (nustatyti baigtinį atsiskaitymą su biudžetu pateikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją). Įvedus visuotinį pajamų deklaravimą būtų sudarytos prielaidos atsisakyti specialaus pajamų deklaravimo įsigyjant brangų turtą ir pinigines lėšas.

Tai ne tik sudarys prielaidas vartojimo bei įmonių pajamoms augti, bet ir sumažins įmonių sąnaudas ddarbo jėgai. Dar daugiau – tai turės tiesioginės įtakos ir įmonių pelno augimui bei, labai tikėtina, nedarbo lygio mažėjimui.

Be to, neapmokestinamųjų pajamų sumos padidėjimas didžiausią teigiamą įtaką turėtų socialiniai pažeidžiamiems, t.y. mažiausias pajamas gaunantiems asmenims. Tokiu būdu biudžeto netenkamos pajamos būtų nukreipiamos racionaliai, nes atsirastų galimybė peržiūrėti įvairių kompensacijų ir pašalpų mokėjimų tokiems asmenims būtinybę, t.y. išvengti pinigų perskirstymo.

IŠVADOS

Fizinių asmenų pajamų mokestis – bene skaudžiausias mokestis darbuotojams. Nesvarbu, kad jie uždirba nemažus pinigus, tačiau “į rankas” gauna trečdaliu mažiau. Nors iir taikomi įvairūs neapmokestinamo minimumo dydžiai ir tarifai, tačiau, manau, kad šis mokestis yra per didelis. Neteigiu, kad jo visiškai nereikia, nes iš šio mokesčio gaunama didžioji valstybės biudžeto dalis, tačiau šiek tiek sumažinti mokesčio tarifus reikėtų, arba, kaip ir žžadama padaryti, padidinti neapmokestinamą minimumą.

Mokesčio apskaičiavimas gana painus, kartais sunku suprasti, kuria neapmokestinamo minimumo sumą atimti iš gautų pajamų (jei, pvz., darbuotojas yra II grupės invalidas ir turi tris ir daugiau vaikų).

Niekada nebus tokių mokesčių tarifų, kurie tenkintų ir valstybę, ir jos piliečus. Valstybė nori daugiau pinigų į savo biudžetą, o piliečiai – daugiau pinigų į savo kišenę. Todėl dažnai atsitinka taip, kad valstybė negauna tiek, kiek jai priklauso gauti iš atitinkamų asmenų. Dažnai Lietuvoje mokesčiai yra slepiami, nurodomas mažesnis darbo užmokestis dokumentuose, nors į rankas gaunama daugiau.

LITERATŪRA:

1. A. Maldeikienė. Ar galima sutaupyti mokant mokesčius?//Mokesčių žinios. – 2001, spalio 22 – 28, p.5.

2. Ką žada mokesčių reforma?//Mokesčių žinios. – 2001, lapkričio 12 – 18 , p.5.

3. Kaip išvengti didelių mmokesčių laiku ir visus juos sumokant/ Mažoji verslo enciklopedija. – Vilnius: Pačiolis, 1997.

4. L. Švelginienė. Teisėta priemonė taupyti mokesčius//Vadovo pasaulis. – 2000, Nr.12, p.34 – 38.

5. Rimas J. Vietiniai mokesčiai. – Kaunas: Technologija, 2000.

6. www.vmi.lt