FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS FORMOS IR JŲ ANALIZĖS METODAI

TURINYS

1. ĮMONĖS FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ 3

1.1. FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS TIKSLAS 3

1.2. BENDRIEJI FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI 3

1.3. FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS ATASKAITŲ FORMOS 4

1.4. BENDRIEJI FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI 5

1.5. PAGRINDINIAI FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI, REMIANTIS NAUJAIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAIS 6

2. FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS ANALIZĖ 7

2.2. FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS ANALIZĖS RŪŠYS 8

2.2.1 .Vertikalioji analizė (santykiniai rodikliai) ir jos interpretavimas 8

2.2.2. Horizontalioji analizė 13

3. ĮMONĖS FINANSINIŲ RODIKLIŲ IR ANALIZĖS VERTINIMAS 16

IŠVADOS 17

LITERATŪROS SĄRAŠAS 181. ĮMONĖS FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ

1.1. Finansinės atskaitomybės tikslas

Finansinės atskaitomybės tikslas – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.

Finansinėje atskaitomybėje pateikiama ši informacija:

1) turtas;

2) nuosavas kkapitalas;

3) įsipareigojimai;

4) pajamos ir sąnaudos;

5) pinigų srautai.

1.2. Bendrieji finansinės atskaitomybės reikalavimai

Metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams.

Tarpinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro, kai to reikia arba kitų teisės aktų nustatytu periodiškumu.

Įregistruotos naujos įmonės parengia ūkinės veiklos pradžios balansą, kuriame turi būti nurodytas įmonės veiklos pradžioje buvęs turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai.

Finansinė atskaitomybė sudaroma vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais, įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu ir verslo apskaitos standartais.

Įmonės, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į Vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus, tvarko apskaitą ir finansinę aatskaitomybę sudaro pagal Tarptautinius apskaitos standartus.

Finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, pagal kokius standartus ji sudaryta.

Finansinė atskaitomybė sudaroma naudojant Lietuvos Respublikos piniginį vienetą – litą.

Finansinė atskaitomybė sudaroma lietuvių kalba, o prireikus – ir užsienio kalba.

Iki finansinės atskaitomybės sudarymo įį apskaitą turi būti įtrauktos visos įmonės finansinių metų ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai.

Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis. Inventorizavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pagal finansinių metų paskutinės dienos duomenis. Įvykiai, buvę nuo finansinių metų pabaigos iki finansinės atskaitomybės parengimo, registruojami Verslo apskaitos standartuose nustatyta tvarka. Jei yra priimtas sprendimas likviduoti ar reorganizuoti įmonę, ta įmonė turi parengti balansą ir pagal sprendimo priėmimo dienos duomenis, ir pagal likvidavimo bei reorganizavimo dienos duomenis.

Kai bendrųjų apskaitos principų ir kitų šio Įstatymo reikalavimų bei Verslo apskaitos standartų neužtenka, kad finansinė atskaitomybė teisingai atspindėtų įmonės finansinių metų turtą, savininkų nuosavybę, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, turi būti pateikta papildoma informacija.

Jeigu taikant bendruosius apskaitos principus ir Verslo apskaitos sstandartus sudaryta finansinė atskaitomybė teisingai neatspindėtų įmonės finansinių metų turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų, nuo Verslo apskaitos standartų galima nukrypti, kad būtų įvykdytas šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimas. Kiekvienas nukrypimas nuo Verslo apskaitos standartų, jo priežastys ir poveikis įmonės turtui ,nuosavam kapitalui ir įsipareigojimams aptariamas aiškinamajame rašte

1.3. Finansinės atskaitomybės ataskaitų formos

Finansinėje atskaitomybėje gali būti pateiktos pilnos, sutrumpintos arba trumpos balanso, pelno (nuostolių) ir pinigų srautų ataskaitos.

Finansinės atskaitomybės pavyzdines ataskaitas, įskaitant pilnas, sutrumpintas ir trumpas balanso, pelno (nuostolių) ir ppinigų srautų ataskaitas, nustato Verslo apskaitos standartai.

Valstybės ir savivaldybės įmonių finansinės atskaitomybės pavyzdines ataskaitas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Metinę finansinę atskaitomybę sutrumpintų balanso, pelno (nuostolių) ir pinigų srautų ataskaitų forma sudaro įmonės, kurių ne mažiau kaip du rodikliai finansinės atskaitomybės sudarymo dieną neviršija šių dydžių dvejus metus iš eilės, įskaitant ataskaitinius finansinius metus:

• pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus – 10 mln. litų;

• balanse nurodyto turto vertė – 5 mln. litų;

• vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius metus – 250 žmonių.

Pardavimo grynąsias pajamas sudaro ataskaitiniais finansiniais metais pardavus prekes ir paslaugas .uždirbtos pajamos, iš kurių atimtos grąžintų prekių, nukainojamo, nuolaidų sumos ir PVM.

Vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Metinę finansinę atskaitomybę trumpų balanso, pelno (nuostolių) ir pinigų srautų ataskaitų forma sudaro įmonės, kurių ne mažiau kaip du rodikliai finansinės atskaitomybės sudarymo dieną neviršija šių dydžių dvejus metus iš eilės, įskaitant ataskaitinius finansinius metus:

• pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus – 1 mln. litų;

• balanse nurodyto turto vertė – 500 000 litų;

• vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius metus – 50 žmonių.

1. Pilną ir sutrumpintą finansinę atskaitomybę sudaro:

1) balansas;

2) pelno (nuostolių) ataskaita;

3) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

4) pinigų srautų ataskaita;

5) aiškinamasis raštas.

2. Trumpą finansinę atskaitomybę sudaro:

1) balansas;

2) pelno (nuostolių) ataskaita;

3) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

4) aiškinamasis raštas.

1. schema. Metinės ffinansinės atskaitomybės sudėtis.

Įmonės, atsižvelgdamos į rodiklių dydžius, nurodytus LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, turi pasirinkti finansinės atskaitomybės ataskaitų formas, kurios pateikiamos verslo apskaitos standartų prieduose.

Balansas – finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę finansinių metų dieną.

Pelno (nuostolių) ataskaita– finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos per finansinius metus įmonės uždirbtos pajamos bei sąnaudos uždirbant šias pajamas ir veiklos rezultatai.

Pinigų srautų ataskaita – finansinė ataskaita, nurodanti įmonės finansinių metų pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukas bei išmokas.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje nurodomas nuosavo kapitalo padidėjimas ir sumažėjimas per finansinius metus.

Aiškinamasis raštas – metinės finansinės atskaitomybės dalis, kurioje paaiškinamos balanse, pelno (nuostolių), pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitose nurodytos sumos arba pateikiama išsami jų analizė, taip pat papildoma informacija, kurios nereikalaujama pateikti finansinės atskaitomybės ataskaitose. Į aiškinamąjį raštą įtraukiama Verslo apskaitos standartų reikalaujama pateikti informacija, taip pat kita informacija, kuri būtina teisingai atspindėti įmonės finansinę būklę.

Finansinės atskaitomybės formų pavyzdžiai pateikiami priede.

1.4. Bendrieji finansinės atskaitomybės reikalavimai

1. Metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams.

2. Tarpinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro, kai to reikia arba kitų teisės aktų nustatytu periodiškumu.

3. Įregistruotos naujos įmonės parengia ūkinės veiklos pradžios balansą, kuriame turi būti nurodytas įįmonės veiklos pradžioje buvęs turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai.

4. Finansinė atskaitomybė sudaroma vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais, šiuo Įstatymu ir Verslo apskaitos standartais.

5. Įmonės, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į Vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus, tvarko apskaitą ir finansinę atskaitomybę sudaro pagal Tarptautinius apskaitos standartus.

6. Finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, pagal kokius standartus ji sudaryta.

7. Finansinė atskaitomybė sudaroma naudojant Lietuvos Respublikos piniginį vienetą – litą.

8. Finansinė atskaitomybė sudaroma lietuvių kalba, o prireikus – ir užsienio kalba.

9. Iki finansinės atskaitomybės sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos įmonės finansinių metų ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai.

10. Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis. Inventorizavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

11. Finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pagal finansinių metų paskutinės dienos duomenis. Įvykiai, buvę nuo finansinių metų pabaigos iki finansinės atskaitomybės pa.rengimo, registruojami Verslo apskaitos standartuose nustatyta tvarka. Jei yra priimtas sprendimas likviduoti ar reorganizuoti įmonę, ta įmonė turi parengti balansą ir pagal sprendimo priėmimo dienos duomenis, ir pagal likvidavimo bei reorganizavimo dienos duomenis.

12. Kai bendrųjų apskaitos principų ir kitų šio Įstatymo reikalavimų bei Verslo apskaitos standartų neužtenka, kad finansinė atskaitomybė teisingai atspindėtų įmonės finansinių metų turtą, savininkų nuosavybę, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, turi būti pateikta papildoma informacija.

13. Jeigu taikant

bendruosius apskaitos principus ir Verslo apskaitos standartus sudaryta finansinė atskaitomybė teisingai neatspindėtų įmonės finansinių metų turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų, nuo Verslo apskaitos standartų galima nukrypti, kad būtų įvykdytas šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimas. Kiekvienas nukrypimas nuo Verslo apskaitos standartų, jo priežastys ir poveikis įmonės turtui, nuosavam kapitalui ir įsipareigojimams aptariamas aiškinamajame rašte.

1.5. Pagrindiniai finansinės atskaitomybės reikalavimai, remiantis naujais verslo apskaitos standartais

• Finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiama informacija turi būti tarpusavyje susieta.

• Finansinė atskaitomybė turi suteikti teisingą informaciją apie įmonės finansinę bbūklę, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.

• Duomenys metinėje finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikti aiškiai ir suprantamai, kad informacijos vartotojai galėtų priimti tinkamus sprendimus.

• Finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija turi būti neutrali ir patikima. Draudžiami turto prirašymai, pajamų bei sąnaudų ar kitokie iškraipymai.

• Jeigu dėl apskaitos politikos pakeitimo ataskaitinio laikotarpio finansinės atskaitomybės rodiklių neįmanoma palyginti su praėjusių ataskaitinių laikotarpių rodikliais, informacija turi būti pateikiama 7 verslo apskaitos standarto “Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas” nustatyta tvarka.

• Jeigu metinė finansinė aatskaitomybė parengta nesilaikant verslo apskaitos standartų, to priežastys turi būti išdėstytos aiškinamajame rašte. Nesilaikyti verslo apskaitos standartų leidžiama tik tuo atveju, jeigu tai būtina norint teisingai apibūdinti įmonės finansinę būklę ir jos veiklos rezultatus.

• Įmonės gali pačios spausdinti metinės finansinės atskaitomybės fformas, praleisdamos straipsnius, kurie pagal verslo apskaitos standartus nėra privalomi ir kurių sumos lygios nuliui. Privalomus straipsnius galima papildyti įterpiant papildomas eilutes, jei to reikia siekiant teisingai parodyti įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.

• Duomenys, pateikti metinėje finansinėje atskaitomybėje, turi būti sutvarkyti laikantis pasirinktos apskaitos politikos ir bendrųjų apskaitos principų.

Šiame darbe išvardinti reikalavimai turi būti taikomi nustatant 2004m sausio 1d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę.2. FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS ANALIZĖ

Finansinės analizės esmę geriausiai apibūdina jos tikslas ir uždaviniai. Finansinės analizės tikslas – teikti vartotojams objektyvią informaciją, padėti įmonių vadovams daryti veiklą efektyvesnę. Vakarų autorių literatūroje finansinės analizės uždaviniams skiriamas didelis dėmesys (socialinės įmonių veiklos analizės uždaviniams nagrinėti buvo skiriama nedaug dėmesio). Pažymėtini tokie uždaviniai:

1. Sukurti finansinę informacijos sistemą, atitinkančią įmonės sstrategiją.

2. Faktinę padėtį palyginti su kitais rodikliais.

3. Padėti kurti finansų valdymo ir apskaitos politiką.

Finansinė analizė teikia gana daug išsamios informacijos, kurią vartotojai gali naudoti įvairiems tikslams. Pastaraisiais metais finansinės analizės teikiamos informacijos poreikis nuolat didėja, jos reikia vis naujiems vartotojams ar jų grupėms. Žymus finansinės analizės specialistas B. Rees nurodo keturias finansinės informacijos vartotojų grupes:

1. Įmonės akcininkai.

2. Verslo partneriai.

3. Kiti vartotojai:

a. vyriausybė (dėl pajamų apmokestinimo);

b. centrinė valdžia (dėl vadovavimo politikos);

c. vietinė valdžia;

d. visuomeninio sektoriaus kontrolės agentūros;

e. konkurentai;

f. visuomenė.

4. Analitikai ir konsultantai.

Finansinės analizės šaltiniai rinkos ekonomikos sąlygomis yra tokie:

1. Balansas.

2. Pelno ((nuostolio) ataskaita.

3. Pinigų srautų ataskaita.

4. Nuosavybės (savo kapitalo) ataskaita.

5. Kita vidaus ir išorės informacija: planai, prognozės, normatyvai; statistiniai leidiniai ir informaciniai žinynai; vidinės ataskaitos ir apskaitos duomenys.

2.2. Finansinės atskaitomybės analizės rūšys

Įvairūs finansinių ataskaitų rodikliai, atsižvelgiant į jų turinį, struktūrą ir skaičiavimo metodiką, analizuojami įvairiais būdais, atskleidžiančiais kokį nors įmonės veiklos aspektą, ypatybę arba dėsningumą. Vakarų literatūroje išskiriamos trys finansinės analizės rūšys:

1. Vertikalioji analizė. Atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio procentais.

2. Horizontalioji analizė. Tai dvejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas. Ši analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką, kuri išreiškiama absoliučiais dydžiais arba procentais.

3. Santykinė analizė. Santykinių rodiklių analizė labai plačiai taikoma atliekant lyginamąją kelių įmonių ir tam tikro laikotarpio analizę. Taikant santykinius rodiklius galima palyginti skirtingų įmonių finansines ataskaitas arba vienos įmonės tam tikro laikotarpio finansiniu rodiklius.

2.2.1 .Vertikalioji analizė (santykiniai rodikliai) ir jos interpretavimas

Vertikali analizė yra pagrįsta santykinių rodiklių apskaičiavimu, t. y. atitinkamų balanso straipsnių lyginimu su bendra balansine suma. Apskaičiuotas balanso straipsnio lyginamasis svoris turto arba nuosavybės apimtyje parodo to straipsnio reikšmingumą. Vertikalios analizės metu nustatoma turto ir nuosavybės struktūra, kuri apibūdina įmonėje turimo turto kokybę bei jo finansavimo šaltinius. Turint kelerių metų balanso struktūros rodiklius, galima įvertinti tendencijas turto kitimo srityje, oo taip pat finansavimo šaltinių pokyčius. Vakarų pasaulyje ataskaitos, pateikiančios kiekvieno straipsnio lyginamąjį svorį vadinamos struktūrinėmis ataskaitomis.

Šiuo metu įmonės veiklai apibūdinti naudojamos keturios santykinių rodiklių grupės:

1. įmonės mokumo rodikliai, kurie atskleidžia sugebėjimą greitai padengti trumpalaikius įsipareigojimus;

2. įmonės finansinio stabilumo rodikliai, kurie apibūdina įmonės finansinį stabilumą;

3. įmonės ūkinės veiklos efektyvumo rodikliai, apibūdinantys ekonominį efektyvumą;

4. įmonės ekonominio potencialo rodikliai, atskleidžiantys ekonominio potencialą šakos specifikos atžvilgiu.

Rodiklių grupės išvardintos atsižvelgiant į finansinį dviejų vartotojų vertinimą:

• kreditoriaus, suteikiančio paskolą tam tikram laikui;

• investuotojo, norinčio įdėti kapitalą arba įsigyti kitos. įmonės akcijų.

Norint įvertinti finansinę įmonės veiklą, apskaičiuojami žemiau pateikiami rodikliai.

1. Einamojo likvidumo koeficientas (dar vadinamas bendrojo likvidumo rodikliu):

trumpalaikiai aktyvai (turtas) (angl. Current assets)

_______________________________________

trumpalaikiai įsipareigojimai (angl. Current liabilities)

Šis rodiklis parodo įmonės sugebėjimą trumpalaikėmis mokėjimo priemonėmis likviduoti trumpalaikius įsipareigojimus. Pasaulinėje praktikoje pageidaujama, kad šio koeficiento ribos svyruotų tarp 1,2-2,0, nors Europoje priimtinas 1,0-1,5 rodiklis. Žemas šio rodiklio lygis rodo tai, kad įmonei sunku įvykdyti įsipareigojimus; didelis (daugiau kaip 2,5) – įmonė nepajėgia naudoti apyvartinių lėšų. Koeficientą gali iškreipti sezoniniai svyravimai ir nenormalus mokėtinų sumų mokėjimas prieš balanso sudarymą.

2. Kritinio likvidumo koeficientas:

trumpalaikiai aktyvai (turtas) – atsargos (angl. Current asset – Inventories)

_______________________________________________________

trumpalaikiai įsipareigojimai (angl. Current liabilities)

Tai santykinis rodiklis, kuriuo tiksliau nei einamojo likvidumo rodikliu įvertinamas trumpalaikis mokumas, nes jį skaičiuojant įtraukiamas tik trumpalaikis turtas &– grynieji pinigai, esantys kasoje, vertybiniai popieriai, gautinos pajamos, nebaigtos vykdyti sutartys, investicijos, terminuotieji indėliai (kurie bus gauti per ataskaitinį laikotarpį), atsargos. Nors gautinos pajamos gali būti labai abejotinos, čia reikėtų žinoti gautinų pajamų struktūrą. Šis rodiklis parodo, kokia einamųjų įsipareigojimų dalis gali būti padengta ne tik grynaisiais pinigais, bet ir laukiamomis įplaukomis. Priimtina jo rodiklio reikšmė – 1,00, ji neturėtų labai skirtis nuo einamojo likvidumo rodiklio.

3. Įsiskolinimo koeficientas (dar vadinamas bendruoju skolos rodikliu):

visi aktyvai (turtas) (angl. Total assets)

____________________________

visi įsipareigojimai (angl. Total liabilities)

Šis rodiklis parodo viso įmonės turimo turto dalį, kuri įsigyta iš svetimų lėšų šaltinių, t.y. skolinto kapitalo. Akcininkai suinteresuoti, kad įmonės turte kuo mažesnę dalį sudarytų skolintas turtas, todėl šis rodiklis neturėtų mažėti.

Įsiskolinimo rodiklis atskleidžia, kokia dalis sudarant įmonės aktyvus buvo sava, t.y. finansuojama akcininkų. Šį rodiklį būtiną lyginti su ankstesnių metų rodikliais ir kitų tos pačios ūkio šakos įmonių rodikliais. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo įmonės finansinė būklė blogesnė. Priimtina šio rodiklio reikšmė yra 2,00.

4. Sverto koeficientas:

nuosavas kapitalas (angl. Shareholder equity)

__________________________________

visi įsipareigojimai (angl. Totals liabilities)

Šis rodiklis parodo, kokią dalį veiklos įmonė finansuoja nuosavu kapitalu. Jeigu įmonė verčiasi savo lėšomis, jai bus lengviau susidoroti su nuosmukiais. Nuosavą kapitalą sudaro įstatinis kapitalas, atsargos, nepaskirstytas pelnas.

Priimtina šio rodiklio reikšmė

2; kuo jis rodiklis mažesnis, tuo daugiau įmonė įsiskolinusi. Jeigu rodiklio reikšmė lygi 1, vadinasi, įmonė yra labai įsiskolinusi ir jos įsipareigojimai lygūs nuosavam kapitalui.

5. Manevringumo koeficientas:

trumpalaikiai aktyvai (angl. Current assets);

__________________________________

nuosavas kapitalas (angl. Shareholder equity)

Apskaičiavus šį rodiklį galima sužinoti, kokia nuosavų lėšų dalis panaudota mobiliausiems aktyvams sukurti.

6. Pardavimų pelningumas:

pardavimai, teikiantys grynąjį pelną (angl. Net sales)

_______________________________________

veiklos pelnas (angl. Operating profit)

Rodiklis atskleidžia įmonės sugebėjimą kontroliuoti susidarančias veiklos sąnaudas. Šio rodiklio reikšmė neturėtų labai svyruoti laiko atžvilgiu, bet pageidautina, kad ji didėtų.

7. Turto ppelningumas:

visi aktyvai (angl. Total assets)

____________________________

veiklos pelnas (angl. Operating profit)

Rodiklis įvertina vadybos efektyvumą, jis skaičiuojamas prieš vertinant mokesčius ir kreditavimo išlaidas ir parodo, kiek turtas. duoda pelno (atspindi investicijų į turtą efektyvumą). Kuo didesnis šis santykis, tuo pelningesnė įmonė, t.y. vienas litas, investuotas į turtą, duoda daugiau pelno.

Įmonės finansinę veiklą, apibūdinantys rodikliai

1 lentelė

Nr. Santykinis rodiklis Formulė Interpretavimas

1. Einamojo likvidumo koeficientas trumpalaikiai aktyvai (turtas) / trumpalaikiai įsipareigojimai Žemas šio rodiklio lygis rodo, kad įmonei sunku vykdyti įsipareigojimus; didelis (daugiau kaip 2,5) – kad įmonė nepajėgia panaudoti apyvartinių llėšų.Pasaulinėje praktikoje pageidaujama, kad šio koeficientas svyruotų tarp 1,2 – 2,0, nors Europoje priimtina 1,0 – 1,5 reikšmė.

2. Kritinio likvidumo koeficientas trumpalaikiai aktyvai (turtas) – atsargos / trumpalaikiai įsipareigojimai Šis rodiklis parodo, kokia dalis einamųjų įsipareigojimų gali būti padengta ne tik grynaisiais pinigais, bbet ir laukiamomis įplaukomis. Priimtina jo reikšmė 1,0, ir jis neturėtų labai skirtis nuo einamojo likvidumo rodiklio.

3. Įsiskolinimo koeficientas visi aktyvai / visi įsipareigojimai Šis rodiklis parodo, kokia dalis savo kapitalo panaudota įmonės aktyvams sudaryti, t.y. kokia dalis finansuojama akcininkų. Šį rodiklį būtiną lyginti su ankstesnių metų rodikliais ir kitų tos pačios ūkio šakos įmonių rodikliais. Priimtina šio rodiklio reikšmė yra 2,0. Kuo didesnis šis rodiklis, tuo blogesnė firmos finansinė būklė.

4. Sverto (bendrojo likvidumo) koeficientas nuosavas kapitalas / visi įsipareigojimai Priimtina šio rodiklio reikšmė 2,0; kuo jis mažesnis, tuo daugiau įmonė yra įsiskolinusi. Jeigu rodiklio reikšmė 1,0, tai rodo, kad įmonė labai įsiskolinusi ir įsipareigojimai yra lygūs nuosavam kapitalui.

5. Manevringumo koeficientas trumpalaikiai aktyvai / nuosavas kapitalas Rodiklis atskleidžia, kokia dalis nuosavų lėšų panaudota mobiliausiems aktyvams sudaryti.

6. Pardavimų pelningumas pardavimai / vveiklos pelnas Šis rodiklis atskleidžia įmonės sugebėjimą kontroliuoti susidarančias veiklos sąnaudas. Jo reikšmė neturėtų labai svyruoti laiko atžvilgiu, bet augimas yra teigiamas reiškinys.

7. Turto pelningumas visi aktyvai / veiklos pelnas Koeficientas įvertina vadybos efektyvumą, jis skaičiuojamas prieš įvertinant mokesčius ir kreditavimo išlaidas; parodo, kiek turtas duoda pelno, atspindi investicijų į turtą efektyvumą. Kuo šis santykis didesnis, tuo pelningesnė įmonė, t.y. vienas litas, investuotas į turtą, duoda daugiau pelno.

Pateikiu UAB „X“ įmonės horizontalią balanso bei pelno (nuostolio) ataskaitos analizės pavyzdį.

UAB “X” vertikalioji balanso analizė (1999-2001 mm.)

2 lentelė

UAB “X” turto struktūros analizė rodo, kad pirmaisiais metais ilgalaikis turtas sudarė mažiausią aktyvų dalį, t.y 39, neatsižvelgiant į sukauptas pajamas ir ateinančio laikotarpio sąnaudas, o sekančiais metais jo lyginamoji dalis jau sudarė 53, tam didžiausią įtaką turėjo pastatų įsigijimas (47,3), taip pat padidėjo ir įrengimų bei transporto priemonių lyginamasis svoris visame ilgalaikiame turte lyginant su 1999 m., didžiausią dalį – 64 sudarė 2001 m. Per nagrinėjamus 1999, 2000, 2001 m. kitų įrenginių ir įrankių dalis ilgalaikiame turte mažėjo (1999 m.–21,9; 2000 m.-17,8; 2001 m.-8,5), kaip jau buvo minėta, įmonė įsigijo pastatų 2000m. ir tai sudarė 47,3 visame ilgalaikiame turte, 2001 m. dalį jų pardavė ir pastatų dalis sumažėjo iki 22,8. Transporto priemonių dalies kitimas neturėjo kryptingos tendencijos, nes 1999 m. transporto priemonės sudarė 78,1, 2000 m.-35, o 2001 m. – 68,6 visame ilgalaikiame turte. Tai normali ilgalaikio turto struktūra, nes joje dominuoja aktyvi turto dalis, kuri nesikeičia. Didėjantis ilgalaikio turto dalies lyginamasis svoris rodo, jog įmonė didina ilgalaikio turto elementus, kurie reikalingi jos veiklai vystyti. Konkretesnes išvadas galima padaryti tik atlikus detalesnę analizę.

Tuo tarpu trumpalaikiame turte per nagrinėjamus 3 metus įvyko daug pakitimų, kieno įtakoje trumpalaikio turto dalis visuose aktyvuose sumažėjo nuo 58 iki 35%.. Pastebima teigiama atsargų iir kitų įsiskolinimų mažėjimo tendencija, taip pat didėja pinigų suma banko sąskaitoje ir kasoje, tačiau kuo toliau tuo daugiau įmonė susiduria su pirkėjų įsiskolinimo didėjimo problema; pirkėjų įsiskolinimo nuo 1999 m. iki 2001 m. išaugo nuo 1,4 iki 30,4.

Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų analizė rodo, kad įmonės veikla 1999 m. buvo finansuojama iš nuosavo kapitalo: nuosavas kapitalas 1999 m. sudarė 50.8, trumpalaikiai įsipareigojimai 1999 m.–49.2 , o ilgalaikiai įsipareigojimai 1999 m.– 0, Tačiau 2000 m. ir 2001 m. įmonė savo veiklą pradėjo finansuoti iš skolinto kapitalo; jis sudarė 2000 m. 51,4, 2001m. – 59.9, o nuosavas kapitalas 2000 m. –48,6, 2001 m. – 40,2%.

UAB “X” vertikalioji pelno (nuostolio) ataskaitos analizė (1999-2001 m.)

3 lentelė

Pasikeitimai palyginti su 1999 m.

Rodikliai 1999 2000 2001 suma, Lt % suma, Lt %

Pardavimai 483603 3911494 3854792 3427891 87,64 3371189 87,45

Parduotos produkcijos savikaina 406226 3034320 2735943 2628094 86,61 2329717 85,15

Bendrasis pelnas 77377 877174 1118849 799797 91,18 1041472 93,08

Veiklos išlaidos 68184 698468 964311 630284 90,24 896127 92,93

Veiklos pelnas 9193 178706 154538 169513 94,86 145345 94,05

Ypatingoji veikla-netekimai 879 917 2787 38 4,14 1908 68,46

Pelnas iki apmokestinimo 8314 177789 151751 169475 95,32 143437 94,52

Pelno mokestis 919 3005 12044 2086 69,42 11125 92,37

Grynasis pelnas 7395 174784 139707 167389 95,77 132312 94,71

Vertikalioji pelno (nuostolio) ataskaitos analizė rodo, kad 2000 ir 2001 m. įmonė buvo pelninga, nors absoliuti gauto grynojo pelno suma lyginant 2000 ir 2001 m. sumažėjo, todėl ir atliekant analize pagal 1999 m. matome mažėjimo tendenciją: 2000 m. – 95.77 padidėjimas, o 2001 m. – 94.71 padidėjimas.2.2.2. Horizontalioji analizė

Horizontalioji analizė – dvejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas. Ši analizė padeda nustatyti atitinkamų metų rodiklių dinamiką. Galima lyginti ne tik absoliučius bbalanso arba pelno (nuostolio) ataskaitos eilučių dydžius, bet ir santykinius dydžius arba jų procentus. Kitaip tariant, atliekant horizontaliąją analizę nustatomas nuokrypis nuo bazinio rodiklio. Šios analizės trūkumas yra tai, kad kaip bazinių rodiklių negalima naudoti neigiamų dydžių arba lygių nuliui.

Horizontalioji UAB “X” balanso analizė (1999-2001 m. lyginant su 1999 m.)

4 lentelė

Iš horizontaliosios balanso analizės matome, kad įmonės bendra turto suma per pirmuosius metus padidėjo 373523 Lt, arba 113, o sekančių metų bėgyje turtas padidėjo 869633Lt ir tai sudarė 263,1. Šio turto padidėjimui didžiausią įtaką 2000 m. turėjo pastatų įsigijimas, o 2001 m. – transporto priemonių skaičiaus padidinimas. Didėjimo tendencija pastebima tiek trumpalaikio, tiek ilgalaikio turto atskirose pozicijose; lyginant 2000 m. ir 2001 m. balanso duomenis su 1999 m. duomenimis padidėjo transporto priemonės (39,9 ir 418,9 arba 30328Lt ir 425348Lt), kiti įrengimai (135,3 ir 129,9 arba 38533Lt ir 36983Lt), bei pinigai (145,1% ir 331,9% arba 22192Lt ir 50743Lt), pirkėjų įsiskolinimas (1400% ir 4601,8% arba 38037Lt ir 125031Lt), atsargos (38,1% ir 43,7% arba 57485Lt ir 65862Lt), išskyrus kitus įsiskolinimus, kurie 2000 m. padidėjo 39,6%, t.y. 8244Lt, o 2001 m. sumažėjo 50,8% – 10578Lt. Tačiau nors kiti įsiskolinimai ir sumažėjo, bet duomenys rodo, jog įmonėje problemos kyla dėl atsiskaitymų su pirkėjais

ir klientais, nes pastebimi didžiausi per vienerius metus gautinų sumų straipsnio pakitimai.

Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų dalyje pastebimi pakitimai visuose straipsniuose. Trumpalaikiai įsipareigojimai padidėjo tiek vienais , tiek kitais metais ir didžiausią įtaką tam turėjo atsiskaitymai su tiekėjais; savo trumpalaikių įsiskolinimų bankui įmonė nesumažino nei 2000, nei 2001 m., netgi ryškiai padidino (2000 m. – 15,4%, o 2001 m. – 70,9%). Padidėjo ir kitos apmokėtinos sąskaitos (4026,3, 31650,2), bei mokesčių rezervai (136,8, 176,5). Ilgalaikių įsipareigojimų įmonė įgijo tik paskutiniaisiais metais ir ttai sudarė 257505Lt. Žymus yra ir nuosavo kapitalo padidėjimas (2000 m. – 103,9, t.y. 174373Lt, o 2001 m. – 187,2, t.y 314080Lt)

Horizontaliosios balanso analizės duomenys rodo, jog ši įmonė susiduria su trūkumais atsiskaitymo sferoje, bei įsiskolinimo didėjimo problemomis.

Horizontalioji pelno (nuostolio) ataskaitos analizė

(1999-2001m. lyginant su 1999 m.)

5 lentelė

Horizontalioji pelno (nuostolio) ataskaitos analizė rodo, kad 2000 ir 2001 m. įmonė buvo pelninga, nors absoliuti gauto grynojo pelno suma lyginant 2000 ir 2001 m. sumažėjo, todėl ir atliekant analize pagal 1999 m. mmatome mažėjimo tendenciją: 2000 m. – 2263,5 padidėjimas, o 2001 m. – 1789,2 padidėjimas. Šiam pelno sumažėjimui įtaką darė tokie svarbiausi veiksniai:

1) 2000 m. teigiamą įtaką – pardavimų padidėjimas 3427891Lt arba 708,8; 2001 m. teigiamą įtaką – produkcijos savikainos mažesnis padidėjimas llyginant su 2000 m., t.y. 2329717Lt arba 573,5;

2) 2000 m. neigiamą įtaką – parduotos produkcijos savikainos padidėjimas 2628094Lt arba 647; 2001 m. – pardavimų skaičiaus mažesnis padidėjimas lyginant su 2000 m., t.y. 3371189Lt arba 697,1.

Tačiau šių veiksnių įtakai atskleisti turi būti atlikta pelningumo rodiklių analizė, nes palyginimas su praėjusiais laikotarpiais nesuteikia jokio pagrindo spręsti apie absoliutų pasiektų rezultatų lygį.

Tokia horizontali analizė parodo tik bendrą finansinės būklės vaizdą ir bendras finansinės būklės kitimo tendencijas, kurių priežasčių analizė turi būti nuodugnesnė.

Lyginant santykius dydžius laiko atžvilgiu gaunama tikslesnė informacija apie įmonės ūkinės finansinės raidos tendencijas.

Santykinės analizės apskaičiuojami įvairūs koeficientai, t.y. randami vienų rodiklių santykiai su kitais rodi.kliais. Šie koeficientai išreiškia finansinių ataskaitų duomenų tarpusavio ryšius3. ĮMONĖS FINANSINIŲ RODIKLIŲ IR ANALIZĖS VERTINIMAS

Apibendrinant reikėtų ppastebėti, kad finansinių rodiklių svarba priklauso nuo to, kas juos naudoja. Kreditoriui svarbiausi mokumo ir finansinio stabilumo rodikliai, investuotojui – ūkinės veiklos efektyvumo ir įmonės ekonominio potencialo rodikliai.

Atskiri rodikliai atspindi realią naudą, gaunamą investavus kapitalą, įmonės galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus; jie parodo, ar ne per daug eikvojama nuosavo kapitalo, ar skolinamo ir nuosavo kapitalo proporcijos bendroje struktūroje yra pagrįstos, ar efektyviai naudojamas trumpalaikis turtas.

Finansinė atskaitomybės analizė yra viena iš aktyviausių įmonės valdymo sistemos funkcijų. Ji padeda nustatyti įmonės veiklos ffinansinius aspektus, įvertinti esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Jos dėka įmonės vadovai gali priimti optimalius valdymo sprendimus, racionalius jų variantus. Finansinė analizė atliekama remiantis apskaitos informacija, padeda laiku atskleisti įvairių veiklos sričių ir įmonės padalinių darbo trūkumus, numatyti jų šalinimo ir veiklos efektyvumo didinimo priemones. Analizuojant atskleidžiami vidiniai rezervai ir galimybės geriau dirbti, racionaliau naudoti materialinius, darbo ir finansinius išteklius.

Jos pagalba įvertinama:

• esama padėtis (retrospektyvinė analizė – ex post);

• ateities perspektyvos (perspektyvinė analizė ex ante).

Finansinė analizė susijusi su apskaita, kontrole, planavimu ir organizavimu. Ji siekia objektyviai įvertinti įmonės ekonominė būklę, kad priimtų optimalius valdymo sprendimus. Ji yra svarbi ūkinių procesų pažinimo priemonė.IŠVADOS

Pradėjus taikyti Verslo apskaitos standartus, buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės rengimas nebus paprastesnis. Pagal 1-ąjį verslo apskaitos standartą „Finansinė atskaitomybė“, finansinės atskaitomybės tikslas – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus. Šis ir kiti standartai reikalauja pateikti teisingą informaciją verslo plėtrai. Reikalavimus mokesčiams apskaičiuoti nustato mokesčius reguliuojantys įstatymai. Buhalteriai jau dabar moka atskirti, kuri informacija kaupiama mokesčiams apskaičiuoti, o kuri – teisingai finansinei atskaitomybei sudaryti. Pradėjus taikyti Verslo apskaitos standartus, tokių skirtumų atsiras daugiau, todėl buhalteriai turės pakoreguoti apskaitos registrus, įsivesti į buhalterinės apskaitos sąskaitų planus papildomų sąskaitų, o kai kurias ppanaikinti. Pasiruošti tokiems pertvarkymams įmonės turėtų jau šiais metais, kadangi nuo kitų finansinių metų pradžios jos turės pradėti kaupti informaciją Verslo apskaitos standartais patvirtintai finansinei atskaitomybei.LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas Nr. IX-575 2001 11 6,Vilnius

2. Verslo apskaitos standartai, 2002.12.19 , VšĮ LR apskaitos institutas, www.apskaitosinsitutas.lt

3. Kvedaraitė V. Pelningumo analizė ir prognozavimas. – V,: Lietuvos informacijos institutas, 1996.

4. Smalenskas G. Finansinė atskaitomybė ir jos rodikliai. – V.: LII, 1997.

5. Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė. V.: Katalikų pasaulis, 1998. 631 p.

6. Įmonės finansų valdymas. Parengė V. Darškuvienė. Kaunas: Technologija, 1997.