I. PELNO MOKESČIO REGLAMENTAVIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE
2001m gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą Nr. IX -675, kurio pagrindinės nuostatos įsigalioja nuo 2002m sausio 1d., o visas įstatymas – nuo 2004m sausio 1d.
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme (toliau – PMĮ) I skyriuje “Bendrosios nuotatos” yra apibrėžiama kas yra pelno mokesčio mokėtojai, mokesčio bazė, mokesčio tarifai, mokestinis laikotarpis.
II skyriuje “Pajamų ir sąnaudų pripažinimas” apibrėžiama kas tai yra pajamų ir sąnaudų pripažinimas, pagal kokį apskaitos principą jos pripažįstamos, šios apskaitos principo taikymas bei aapskaitos principo pasirinkimas bei keitimas.
III – čiame skyriuje “Apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tvarka” nustatoma kaip apskaičiuojamas apmokestinamasis pelnas ir kas sudaro neapmokestinamąsias pajamas.
IV – tame skyriuje “Turtas” apibrėžiama kas yra vieneto turtas, turto įsigijimo, pardavimo kaina ir turto vertės padidėjimo pajamos.
V – ame skyriuje “Leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai” nustatoma kokia leidžiamų atskaitymų pripažinimo tvarka, kas priklauso leidžiamų atskaitymų ir ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų gupei t.y. ilgalaikio turto nusidevėjimo arba amortizacijos sąnaudos, nusidevėjimo arba amortizacijos skaičiavimo apribojimai, nuosavo, nuomojamo aarba panaudos būdu naudojamo materialiojo turto eksplotavimo, remonto arba rekonstrukcijos sąnaudos, komandiruočių sąnaudos, reklamos ir reprezentacijos sąnaudos, natūralios netekties nuostoliai, beviltiškos skolos, įmokos darbuotojų naudai, specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai, parama, narių mokesčiai, įnašai ir įmokos bei mokestinio llaikotarpio perkėlimas.
VI – ame skyriuje “Neleidžiami atskaitymai” apibrėžiama kas yra neleidžiami atskaitymai.
VII – ame skyriuje “Dividendų ir kito paskirstytojo pelno apmokestinimo tvarka” nustatoma dividendų, išmokamų Lietuvos ir užsienio vienetams, bei paskirstyto pelno apmokestinimo tvarka ir kokia turi būti dividendų pateikimo deklaracija.
VIII- ame skyriuje “Specialios pajamų apmokestinimo sąlygos” numatomas užsienio vieneto ar kontroliuojamų užsienio vienetų pajamų apmokestinimas, turto ar turtinio koplekso nuomos apmokestinimo atvejai, sandorių vertės apmokestinimas.
IX – ame skyriuje “Reorganizavimo, perleidimo, likvidavimo paskirų atvejų apmokestinimas, turto vertės pajamų bei nuostolių pripažinimas tam tikrais reorganizavimo, likvidavimo, perleidimo atvejais” apibrėžiami reorganizavimo ir perleidimo atvejai, turto vertės padidėjimo ar sumažėjimo perorganizuojant ar likviduojant įmones, bei kokios apskaitos ataskaitos turi būti.
X – ame skyriuje “Pelno mokesčio apskaičiavimas, sumokėjimas, išieškojimas ir grąžinimas” nustatomas avansinio pelno mmokesčio apskaičiavimas ir sumokėjimas, pelno mokesčio apskaičiavimas, įskaitymas, sumokėjimas ir grąžinimas, taip pat kokios deklaracijos ir atatskaitos turi būti užpildytos ir pateiktos, užsienio vieneto apskaičiuoto ir sumokėto mokesčio perskaičiavimas, pelno mokesčio, sumokėto užsienio valstybėse, atskaitymai, bei atsakomybė už PMĮ pažeidimus.
XI – ame skyriuje “Apskaitos reikalavimai” nustatoma kokie keliami reikalavimai buhalterinės apskaitos tvarkymui.
XII – ame skyriuje “Baigiamosio nuostatos” numatoma PMĮ įsigaliojimo tvarka.
Pelno mokesčio instrumentarijus Lietuvos respublikoje
Lietuvos apmokestinamasis vienetas
Mokesčio subjektas → → →
Užsienio apmokestinamasis vienetas
Mokesčio objektas → → → Pajamos
Mokesčio šaltinis → → → Sutampa ssu mokesčio objektu
Apmokestinimo vienetas → → Piniginis
Mokesčio tarifas → → → Procentinis – proporcinis
Mokesčio tarifo ir mokesčio sumažinimas
Apmokestinimo lengvatos→ →
Neapmokestinamosios pajamos
Mokesčio ėmimo būdas→ → → Tiesioginis (iš pajamų)
Mokesčio nustatymo metodas→ Pelno mokesčio deklaracijos
Pelno mokesčio mokėtojai (subjektai) yra Lietuvos ir užsienio apmokestinamieji vienetai. Lietuvos apmokestinamasis vienetas – tai juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Juridiniai asmenys yra bendrovės (akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės), kooperatinės bendrovės (kooperatyvai, kredito unijos), žemės ūkio bendrovės), tikrosios ir komanditinės ūkinės bendrijos, individualios (personalinės) įmonės, valstybės įmonės. Valstybė ir savivaldybės nors ir yra priskiriamos juridiniams asmenims, tačiau nelaikomos apmokestinamaisiais vienetais, nes savo teises ir pareigas jos įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas. Juridinis asmuo yra pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškove ar atsakove teisme. Juridiniai asmenys skirstomi į ribotos civilinės atsakomybės ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra individualios įmonės ir ūkinės bendrijos.
Užsienio apmokestinamasis vienetas – tai užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus. Užsienio aapmokestinamieji vienetai yra bet kokie vienetai, įskaitant įmones, įstaigas ir organizacijas, neatsižvelgiant į jų organizavimo formą bei į tai, ar jie yra juridiniai asmenys pagal užsienio valstybės teisės aktus, ar ne.
Pelno mokesčio nemoka:
1. biudžetinės organizacijos;
2. Lietuvos bankas;
3. pelno nesiekiantys vienetai;
4. valstybė ir savivaldybės, išskyrus PMĮ VIIskyriuje numatytus atvejus;
5. valstybės ir vietos savivaldos institucijos, įstaigos , tarnybos ar organizacijos;
6. valstybės įmonė “Indėlių ir investicijų draudimas”.
Lietuvos apmokestinamojo vieneto pelno mokesčio objektas (bazė) yra visos Lietuvos vieneto uždirbtos pajamos Lietuvos Respublikoje ir bet kur pasaulyje. Į Lietuvos vieneto pajamas taip pat įskaitomos jo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos arba jų dalis. Pozityvios pajamos yra užsienio kontroliuojamų vienetų ne aktyvios veiklos pajamos, t.y. palūkanų pajamos, autorinis atlyginimas, lizingo pajamos, turto vertės padidėjimo pajamos, dividendai ir kitos pajamos. Tam tikrais atvejais į pozityvias pajamas įtraukiamos ir aktyvios veiklos pajamos. Kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos turi būti įskaitomos į jį kontroliuojančio Lietuvos vieneto mokesčio bazę, neatsižvelgiant į tai, kad šis Lietuvos vienetas tokių pajamų negauna.
Užsienio apmokestinamojo vieneto mokesčio objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose nuolatinėse buveinėse vykdomos veiklos pajamos ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, jei jos susijusios su užsienio vieneto veikla per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje. Jeigu užsienio vienetas vykdo veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje per kelias nuolatines buveines, tai kiekvienos nnuolatinės buveinės mokesčio objektas (bazė) nustatoma atskirai. Užsienio vieneto nuolatinės buveinės uždirbtos pajamos pripažįstamos taikant kaupimo apskaitos principą.
Užsienio vieneto ne per nuolatinę buveinę gautos pajamos, pripažįstamos taikant pinigų apskaitos principą t.y. pagal faktišką pajamų gavimo momentą, kai išmokamos išmokos.
Nuolatinė buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvoje išraiška t.y., kai nuolat vykdo pats arba per priklausomą atstovą (agentą), naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą, gamtos išteklių tyrimui ar gavybai nuolat naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant naudojamus gręžinius arba laivus.
Jeigu užsienio vienetas ne per Lietuvos Respublikos teritorijoje esančią nuolatinę buveinę uždirba pajamų, o pagal Lietuvos su ta užsienio valstybe sudarytą ir taikomą tarptautinę dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį nustatytas mažesnis tokių pajamų rūšies apmokestinimo tarifas arba tokios pajamos yra neapmokestinamos, tai, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse numatytoms lengvatoms taikyti naudojamos formos, kurių naudojimo taisyklės nustato kiti VMI teisės aktai.
Užsienio vienetų mokesčio bazę sudaro:
1. Palūkanos;
2. Pajamos iš paskirstytojo pelno, kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę gauna pajamų iš Lietuvos vienetų paskirstytojo pelno;
3. Autorinis atlyginimas, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises t.y. atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojų teisės;
4. Pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar licencine
sutartimi suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize. Kai viena šalis įsipareigoja perduoti už atlyginimą kitai šaliai (naudotojui) tam tikram terminui arba neterminuotai teisę naudotis verslo tikslais išimtinių teisių, priklausančių teisių turėtojui ( pvz.:teise į firmos vardą, teise į prekių ar paslaugų ženklą, teise į saugomą komercinę (gamybinę) informaciją ir kt.), o kita šalis įsipareigoja už tai mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą;
5. Atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how) t.y. kai viena šalis sutinka perteikti kitai šaliai ttam tikras žinias ir patirtį, kuri viešai neskelbiama, ir taip, kad ta antroji šalis galėtų šią informaciją panaudoti savo naudai;
6. Gautos pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje – tokios užsienio vieneto gaunamos pajamos apmokestinamos, nepriklausomai nuo jų gavimo formos (pinigais, nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ir pan.) ir mokėjimo būdo (mokama tiesiogiai, atsiskaitoma apmokant to užsienio vieneto skolinius įsipareigojimus, jo vardu vykdant mokestines prievoles ar pan.);
7. Kompensacijų už autorių arba gretutinių tteisių pažeidimą pajamos t.y. kai kūrinys yra panaudojimas ar platinimas be autoriaus leidimo, nusumokėjus autorinio atlyginimo, kai kūriniai, atlikimų įrašai, fonogramos ar jų kopijos yra platinimamos, transliuojamos, viešas paskelbimos be autoriaus leidimo, autoriui ar gretutinių teisių subjektui už tokius pažeidimus ggali būti mokamos kompensacijos;
8. Kai užsienio vienetas gauna atlyginimą už suteiktą teisę daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba naudojantis kompiuterio programa, kurios autoriaus teisės priklauso tam užsienio vienetui, rengti išvestines kompiuterio programas, kurios pačios yra autorių teisių objektas, arba viešai demonstruoti kompiuterio programą .
Pelno mokesčio tarifai yra proporciniai.
10 tarifas taikomas užsienio vieneto pajamoms, kurių šaltinis Lietuvoje ir jos gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvoje.
15 tarifu apmokestinamas Lietuvos bei užsienio vienetų nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas ir pajamos iš paskirstytojo pelno.
13 tarifą moka vienetai, kuriuose vidutinis sąrašuose esantis darbuotojų skaičius neviršyja 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršyja 500 000 Lt.
13 tarifas netaikomas įmonėms:
1. kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra kkitų įmonių dalyviai;
2. kuriuose tas dalyvis ar dalyviai valdo daugiau kaip 50 akcijų (dalių, pajų), paskutinę mokestinio laikotarpio dieną;
3. kuriuose tie patys dalyviai kartu valdo daugiau kaip 50 akcijų (dalių, pajų), paskutinę mokestinio laikotarpio dieną;
4. užsienio įmonėms;
5. kurių pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos 15 tarifu.
Įmonės dalyvis – tai asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į įmonės turtą, arba asmuo, kuris neišsaugo nuosavybės teisių į įmonės turtą, bet įgyja prievolinių teisių arba pareigų, susijusių su vienetu. Tos įmonės, kurių akcininkai arba jų ššeimų nariia yra ir kitų įmonių akcininkai (savininkai, pajininkai, dalininkai), negali apmokestinamojo pelno apmokestinti pagal 13 pelno mokesčio tarifą.
II. APMOKESTINAMASIS PELNAS
1. Pajamų ir sąnaudų pripažinimas
Pajamos ir sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kitus buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus, išskyrus atvejus, kai pajamos gali būti pripažįstamos taikant pinigų apskaitos principą.
Pagrindiniai apskaitoje naudojami principai įtvirtinti Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (Žin., 2001, Nr. 99-3516). Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visos įmonės, tvarkydamos buhalterinę apskaitą ir sudarydamos finansinę atskaitomybę, vadovaujasi įmonės, veiklos tęstinumo, periodiškumo, pastovumo, piniginio mato, kaupimo, palyginimo, atsargumo, neutralumo, turinio svarbos apskaitos principais. Šiais principais vadovaujamasi pripažįstant pajamas ir sąnaudas bei apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, kiek tai neprieštarauja PMĮ nuostatoms.
1. Pagal įmonės principą kiekviena įmonė laikoma atskiru apskaitos vienetu, į kurio apskaitą gali būti įtraukiamas tik tos įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai.
2. Pagal veiklos tęstinumo principą, tvarkant apskaitą daroma prielaida, kad įmonės veiklos laikotarpis neribotas ir įmonės nenumatoma likviduoti. Tačiau, jei priimamas sprendimas įmonę likviduoti arba įmonė yra įsteigta ribotam laikotarpiui, tai šis veiklos tęstinumo principas netaikomas.
3. Periodiškumo principas reiškia, kad įmonės veikla suskirstoma į atskirus ataskaitinius laikotarpius (metų, ketvirčių ar pan.), kuriems pasibaigus, sudaroma finansinė atskaitomybė.
4. Pagal pastovumo principą įmonė pasirinktą apskaitos metodą tturi taikyti kiekvienais finansiniais metais. Jį keisti galima tik tuo atveju, jeigu tuo siekiama teisingai atspindėti įmonės finansinių metų turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus.
5. Vadovaujantis piniginio mato principu, visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai finansinėje atskaitomybėje išreiškiami pinigais.
6. Kaupimo principo esmė ta, kad pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – jų susidarymo metu, neatsižvelgiant į pinigų gavimo ar išmokėjimo momentą. Tačiau PMĮ 8 ir 9 straipsniuose nustatyti atvejai, kai pajamas galima pripažinti atsižvelgiant į mokėjimo momentą, t.y. taikant pinigų principą. Sąnaudos tokiu atveju pripažįstamos neatsižvelgiant į mokėjimo momentą.
7. Vadovaujantis palyginimo principu, per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos siejamos su to laikotarpio pajamų uždirbimo sąnaudomis. Skirtingiems ataskaitiniams laikotarpiams tenkančios sąnaudos paskirstomos laikotarpiams, per kuriuos įmonė uždirba pajamų. PMĮ 8 str. 2 dalyje palyginimo principas įtvirtintas ir tuo atveju, kai pajamos pripažįstamos taikant pinigų principą. Šioje dalyje nustatyta, kad pripažįstamos tik tos sąnaudos, kurios susijusios su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis pajamomis.
8. Įmonė, vadovaudamasi atsargumo principu, turi pasirinkti tokius apskaitos metodus, kuriais įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba sumažinta.
9. Neutralumo principas reiškia, kad apskaitos informacija pateikiama nešališkai. Jos pateikimas neturėtų daryti įtakos apskaitos informacijos vartotojų priimamiems sprendimams ir juo neturėtų būti siekiama iš anksto numatyto rezultato.
10. Pagal turinio ssvarbos principą ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą.
Lietuvos vieneto pajamas sudaro visos vieneto vykdomos veiklos pajamos, uždirbtos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse, įskaitant dividendus ir kitas paskirstytojo pelno pajamas.
Užsienio vieneto per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamas sudaro Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, priskiriamos tai nuolatinei buveinei Lietuvos Respublikoje, jei tos pajamos susijusios su užsienio vieneto veikla per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje.
Vieneto už parduotą turtą uždirbtos pajamos apskaičiuojamos pagal tikrąją rinkos kainą, kuri paprastai nustatoma turto pardavėjo ir pirkėjo susitarimu ir pripažįstamos pagal turto perdavimo pirkėjo nuosavybėn datą. Nuosavybės teisė į parduotą nekilnojamąjį turtą pirkėjui pereina nuo to turto perdavimo momento
Iš vieneto už parduotas prekes uždirbtų pajamų atimamos suteiktos prekybos nuolaidos, nuolaidos nuo pardavimų apyvartos, parduotų prekių nukainojimo sumos ir pajamų už anksčiau parduotą, bet pirkėjų sugrąžintą produkciją ar prekes sumos. Finansinės nuolaidos, suteikiamos už greitesnį atsiskaitymą negu sutartyje numatytas pagrindinis terminas, į pajamas įtraukiamos tą mokestinį laikotarpį, kai įgyjama teisė jomis pasinaudoti.
Pajamos už suteiktas paslaugas laikomos uždirbtomis, kai paslaugos arba darbai yra atlikti. Paslaugų ar darbų atlikimo faktai įforminami paslaugų suteikimo (darbų atlikimo)
sutartyse nustatytais dokumentais.
Jeigu pagal sutartis atsiskaitymai už parduotą produkciją, prekes ar kitokį turtą bei suteiktas paslaugas vykdomi užsienio valiuta arba yra susieti su užsienio valiuta, tačiau vykdomi litais, tai pajamos perskaičiuojamos į litus pagal oficialų lito kursą ir Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį, galiojusį pajamų uždirbimo momentu. Į pajamas taip pat įtraukiami teigiami skirtumai, susidarę pervertinant valiutą pagal pasikeitusį Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį, galiojusį finansinės atskaitomybės sudarymo dieną.
Pajamų pripažinimas priklauso nuo vvieneto vykdomos veiklos specifikos ir suteiktų paslaugų pobūdžio.
Pinigų apskaitos principą gali taikyti tik tos Lietuvos įmonės, kurios iki 2002m sausio 1d. (t.y. iki Pelno mokesčio įstatymo įsigaliojimo) pajamas pripažindavo pagal pinigų apskaitos principą ir kurių pajamos per paskutinius 3 mokestinius laikotarpius nė per vieną neviršijo 100 000 Lt, taip pat naujai įregistruotos įmonės, kurių pirmojo laikotarpio pajamos neviršys 100 000 Lt per mokestinį laikoatrpį.
Visos kitos įmonės privalo taikyti pajamų principą.
Kai Lietuvos vienetas pasirenka taikyti pinigų apskaitos principą, tai pajamas jis tturi pripažinti pagal faktišką pajamų gavimo momentą. Faktišku pajamų gavimo momentu laikomas sumokėjimo pinigais, atsiskaitymo natūra (mainais į kitas prekes, paslaugas ar kt.), įsipareigojimų perdavimo arba kitokio atsiskaitymo už patiektas prekes, atliktus darbus, suteiktas paslaugas momentas.
Pajamas pripažįstant pagal pinigų apskaitos pprincipą, sąnaudos pripažįstamos taikant kaupimo ir palyginimo principus. Kaupimo principas reiškia, kad sąnaudos apskaitomos neatsižvelgiant į tai, ar jos apmokėtos, ar ne, bet atsižvelgiant į jų atsiradimo laikotarpį. Palyginimo principas reiškia, kad per mokestinį laikotarpį uždirbtos pajamos lyginamos su uždirbant tas pajamas patirtomis sąnaudomis. Išlaidos , kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinių galių turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterininę apskaitą reglamentuojančius teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.
Apsakaičiuojant pelno mokestį, atsargos apskaitomos FIFO metodu. Sąnaudoms, kurių dydį nulemia pagamintos produkcijos (įvykdytų užsakymų) kiekis, priskiriamas ne visos išlaidos, patirtos tai produkcijai pagaminti (užsakymui įvykdyti), o tik parduotai produkcijai tenkanti tų išlaidų dalis.
Ne visas sąnaudas galima padalinti tarp parduotos ir neparduotos produkcijos (nebaigtos statybos), o tik tiesiogines iišlaidas. Įmonės tipinės veiklos sąnaudos, kurių dydį nulemia ne parduotų gaminių kiekis, o laikotarpio trukmė bei kiti veiksniai ir kurių neįmanioma susieti su pajamų uždirbimu, laikomos tenkančioms uždirbtoms pajamoms. Prie tokių sąnaudų, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, priskiriamos netiesioginės sąnaudos: pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos.
Taikant pinigų principą pripažįstamos ir užsienio vienetų pajamos, kurios gaunamos ne per nuolatines buveines ir kurios apmokestinamos prie pajamų šaltinio. Vadinasi, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nuolatinis Lietuvos gyventojas pelno mokestį nuo užsienio vienetui išmokamų pajamų (sumų) turi iišskaičiuoti tų pajamų (sumų) išmokėjimo užsienio vienetui momentu.
Jeigu užsienio vienetas Lietuvoje veikia per nuolatinę buveinę, tai apskaičiuojant užsienio vieneto Lietuvoje vykdomos veiklos apmokestinamąjį pelną, pinigų apskaitos principas netaikomas.
Apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas taip:
PAJAMOS
minus
Neapmokestinamosios pajamos
minus
Leidžiami atskaitymai –
įprastinės veiklos sąnaudos, patvirtintos dokumentais
minus
Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai
(nuostoliai, mokesčiai, parama,
nusidevėjimas, amortizacija)
=
Apmokestinamsis pelnas
Pajamas sudaro visos pajamos uždirbtos ir gautos iš Lietuvos ir užsienio šaltinių. Taip pat į Lietuvos vieneto pajamas įskaitomos kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityvios. Visos pajamos apmokestinamam pelnui apskaičiuoti imamos iš apskaitos dokumentų – iš Pajamų (5 pavyzdinio sąskaitų plano klasė) sąskaitų registro. Iš jų atimamos neapmokestinamosios pajamos, kurios apskaičiuojamos išrenkant atskiras neapmokestinamųjų pajamų rūšis iš visų pajamų.
2. Neapmokestinamosios pajamos
Neapmokestinamosios pajamos yra tokios pajamos, kurias Lietuvos vienetas uždirba ar gauna, tačiau į pelno mokesčio bazę jos nėra įskaitomos. Neapmokestinamosioms pajamoms yra šios:
1. gauta parama Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka įmonėms, kurios gali būti labdaros gavėjais;
2. gautos draudimo išmokos, neviršijančios prarasto turto arba patirtų nuostolių ar žalos vertės (suma viršyjanti patirtus nuostolius yra apmokestinamosios pajamos), sugrąžintų draudimo įmokų dalis, viršijanti iš pajamų PMĮ 26 str. nustatyta tvarka atskaitytas draudimo įmokas, taip pat draudimo išmokos dalis, viršijanti iš pajamų PMĮ 26 str. nustatyta tvarka atskaitytas draudimo įmokas;
3. bankrutavusio vieneto pajamos, gautos už parduotą turtą t.y. jjei bankrutuojantis vienetas teismo sprendimu (neteisminio proceso atveju – kreditorių susirinkimo nutarimu) pripažįstamas bankrutavusiu, tai jo pajamos (po vieneto paskelbimo bankrutavusiu), gautos už parduotą turtą, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Bankrutuojančioms įmonėms tai netaikoma.
4. draudimo įmonės organizacinio fondo likutis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Organizacinis fondas skiriamas draudimo įmonės steigimo bei pradinio etapo (nuo steigimo iki įregistravimo) išlaidoms padengti. Draudimo įmonei įsiregistravus, organizacinio fondo likutis turi būti priskirtas privalomajam rezervui.
5. investicinių kintamo kapitalo bendrovių, investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, taip pat draudimo įmonių gautos pensinio draudimo įmokos, gyvybės draudimo įmokos, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų, bei draudimo įmonių draudimo investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną;
6. sveikatos priežiūros įstaigų pajamos už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Šios įstaigos turi būti sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis ir tai galioja toms sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios neturi viešosios įstaigos statuso ir veikia pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą.
7. pajamos dėl ilgalaikio turto ir vertybinių popierių perkainojimo, atlikto teisės aktų nustatyta tvarka t.y. kai šio turto įsigijimo kaina padidėja dėl atlikto jo perkainojimo. Įmonės, nuo 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio perkainojusios ilgalaikį turtą minėtų teisės aktų nustatyta tvarka, pajamas, susidariusias dėl iilgalaikio turto perkainojimo, priskiria neapmokestinamosioms pajamoms.
8. netesybos, išskyrus netesybas, gautas iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar tų teritorijų gyventojų. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo sprendimu nustatyta pinigų suma (pavyzdžiui, bauda ar delspinigiai), kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu neįvykdo arba netinkamai įvykdo prievolę. Netesybos yra viena iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų ir turi būti rašytinis.
9. iš neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų pelno mokesčio mokėtojų, kurių pajamos apmokestintos pelno mokesčiu pagal PMĮ arba analogišku mokesčiu pagal užsienio valstybių atitinkamus teisės aktus, gautas pelnas ar jo dalis, išskyrus PMĮ 39 straipsnyje nustatytus atvejus. Pavyzdžiui, pasibaigus ūkiniams metams, ūkinės bendrijos sudaro buhalterinį balansą ir pajamas (pelną) paskirsto bendrijos nariams proporcingai jų įnašų dalims. Lietuvos vieneto iš ūkinės bendrijos gauto pelno dalis, proporcinga jo įnašui, priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms, jei to mokestinio laikotarpio jos nariams paskirstytas pelnas buvo PMĮ nustatyta tvarka apmokestintas pelno mokesčiu. Jei individualios įmonės savininkas yra juridinis asmuo, tai jo iš tos įmonės po apmokestinimo gautas pelnas taip pat priskiriamas neapmokestinamosioms pajamoms.
Jei Lietuvos vienetas yra užsienio neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis, tai jis iš to asmens gautą pelną gali priskirti neapmokestinamosioms pajamoms, jei turi užsienio valstybės mokesčių administratoriaus pažymą, kurioje turi būti nurodyta,
kad tas asmuo yra pelno mokesčio mokėtojas.
10. jūrų, oro uostų, oro navigacinių paslaugų rinkliavos ir už jūrų uosto žemės nuomą surinktos lėšos;
11. praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį. Jeigu dėl įsivėlusios klaidos pasikeitė vieneto praėjusio mokestinio laikotarpio pajamos , leidžiami ir neleidžiami atskaitymai, ir vienetas, taisydamas klaidą, kitų metų finansinėje atskaitomybėje įregistravo praėjusio laikotarpio pajamas, tai tokios pajamos, pelno mokesčiu neapmokestinamos (apskaičiuojant kitų metų apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atimamos). Tačiau, jei ddėl praėjusio mokestinio laikotarpio klaidų vieneto pelno mokesčio deklaracijoje buvo pateikti netikslūs duomenys ir neteisingai apskaičiuotas pelno mokestis, tai praėjusio mokestinio laikotarpio netikslumus vienetas turi ištaisyti, pateikdamas patikslintą praėjusio mokestinio laikotarpio pelno mokesčio, ir sumokėti pelno mokestį bei delspinigius, jei padidėjo apmokestinamasis pelnas.
12. vieneto gautas žalos atlyginimas, išskyrus gautas draudimo išmokas, neviršijančios prarasto turto arba patirtų nuostolių ar žalos vertės. Žala yra dėl vieneto turto netekimo, pakenkimo ar sugadinimo patirtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias vienetas būtų gavęs, jjei nebūtų atlikti neteisėti veiksmai. Pavyzdžiui, draudimo išmokos, jeigu jas gauna ne draudimo įmokas mokantis asmuo, o kitas asmuo, kurio naudai apdraudžiami turtiniai interesai. Kitas pavyzdys, kai neįvykdęs piniginės prievolės ir praleidęs mokėjimo terminą skolininkas turi sumokėti atitinkamo dydžio palūkanas uuž sumą, kuriai sumokėti praleistas terminas, o kreditorius visada patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu. Šios palūkanos vadinamos kompensacinėmis palūkanomis ir yra skirtos negautoms pajamoms padengti.
3. Leidžiami atskaitymai
Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos Lietuvos vieneto įprastinės veiklos sąnaudos, būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti.
Pagrindinės leidžiamų atskaitymų rūšys:
1. Žaliavos ir medžiagos
Leidžiamiems atskaitymams priskiriama:
a) žaliavų (medžiagų), įeinančių į pagamintų ir realizuotų gaminių sudėtį, sudarančių jų pagrindą arba kaip komponentai būtinų gaminant produkciją (atliekant darbus, suteikiant paslaugas), medžiagų, sunaudojamų produkcijos (darbų, paslaugų) gamyboje normaliam technologiniam procesui vykti, įsigijimo kaina,
b) realizuotos produkcijos įpakavimo medžiagų įsigijimo kaina,
c) kitoms gamybinėms bei ūkinėms reikmėms (bandymams, kontrolei, išlaikymui) sunaudotų medžiagų įsigijimo kaina,
d) instrumentų, įrenginių, prietaisų, laboratorinio ir kito inventoriaus, kai šis turtas ppriskirtas trumpalaikiam turtui, įsigijimo kaina,
e) komplektavimo gaminių ir pusgaminių, kurie montuojami ar papildomai apdorojami įmonėje, įsigijimo kaina,
f) kuro ir visų rūšių energijos, naudojamos technologiniams tikslams, visų rūšių energijos gamybai, įskaitant energijos perdavimą, energijos, sunaudotos patalpoms šildyti, įsigijimo kaina,
g) statybinių medžiagų, konstrukcijų ir detalių, montuojamų statomuose objektuose, atliekant statybos darbų paslaugas, įsigijimo kaina,
h) sėklų, sodinamųjų medžiagų, pašarų, trąšų, gaminant žemės ūkio produkciją, įsigijimo kaina ir pan.
2. Gamybos atliekos
Sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikomos faktiškos gamybinės atliekos pagal įmonės nusistatytus normatyvus, aatsižvelgiant į gamybos technologinio proceso (darbų atlikimo, paslaugų teikimo) specifiką, t.y. jos įtraukiamos į gamyboje sunaudotų žaliavų (medžiagų) savikainą.
3. Sunaudota produkcija
Šiomis sąnaudomis laikoma produkcija, sunaudota laboratoriniams bandymams.
4. Parduotų prekių įsigijimo sąnaudos
Sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikoma parduotų prekių įsigijimo kaina.
5. Žemės rekultivavimo darbų išlaidos
Sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikomos žemės rekultivavimo darbų išlaidos, jeigu gamtos išteklių panaudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenumatyta kitaip.
6. Materialinių vertybių sandėliavimo (saugojimo) išlaidos
Sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikomos materialinių vertybių sandėliavimo (saugojimo) išlaidos.
7. Autotransporto priemonių eksploatavimo išlaidos
Sunaudotų degalų įsigijimo kaina, taip pat kitos autotransporto priemonės eksploatavimo išlaidos (perduotų naudoti tepalų, padangų, plovimo medžiagų, filtrų, įvairių smulkių detalių įsigijimo kaina ir kt.) priskiriamos prie leidžiamų atskaitymų. Prie leidžiamų atskaitymų galima priskirti tik faktiškai nuvažiuotam (siejamam su įmonės pajamų uždirbimu) atstumui tenkantį degalų kiekį, neviršijantį norminio kiekio. Taip pat priskiriamos išlaidos, susijusios su specializuotų organizacijų atliekamais patarnavimais (mokėjimai už technines apžiūras, plovimą ir kt.). Įmonių buhalterinėje apskaitoje fiksuojamos ūkinės operacijos, tarp jų ir susijusios su autotransporto priemonių panaudojimu, turi būti pagrįstos dokumentais.
8. Raštinės ir biuro reikmenų įsigijimo išlaidos
Sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikomos kanceliarinės, blankų įsigijimo, pašto, telefono (įskaitant mobilųjį), telegrafo, kitų ryšių, įskaitant faksimilinį, elektroninį paštą, taip pat informacines sistemas (internetą ir pan.) išlaidos, informacijos apdorojimo ((skaičiavimo) centrų, kompiuterių techninio aptarnavimo paslaugos.
9. Patalpų nuomos išlaidos
Sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikomos patalpų nuomos išlaidos, mokesčiai už komunalines paslaugas (už šaltą vandenį, kanalizaciją, dujas, elektrą, šiluminę energiją, šiukšlių (sniego) išvežimą ir pan.), už naudojimąsi liftu, lauko durų signalizacijos priežiūros, dūmtraukių valymo, eksploatuojamo objekto šildymo sistemų parengimo žiemai bandymų, patalpų vidaus inžinierinės įrangos avarijų likvidavimo išlaidos, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų reguliavimo, pastatų šildymo sistemų bandymo ir parengimo žiemai išlaidos, išlaidos, užtikrinančios statinių ir įrengimų saugų naudojimą, statinių priešgaisrinę apsaugą, ūkio subjektui priklausančios teritorijos priežiūros išlaidos (valymas, želdynų priežiūra ir pan.), patalpų ir kitų materialinių vertybių apsaugos bei priešgaisrinės apsaugos išlaidos.
10. Bankų paslaugos
Leidžiamais atskaitymais laikomos bankų paslaugos, įskaitant bankams sumokėtą mokestį už mokėjimo korteles, kai darbo apmokėjimas organizuotas ne grynaisiais pinigais, taip pat už banko paslaugas, pirkėjams atsiskaitant mokėjimo kortelėmis ir pan.
11. Skolinių įsipareigojimų perleidimo (faktoringo) sutartys
Kadangi faktoringas yra paslauga, tai už ją finansuotojas turi gauti pajamų. Sudarant skolinių įsipareigojimų perleidimo (faktoringo) sutartis, paprastai numatomi tokie mokesčiai, kaip faktoringo (finansavimo) palūkanos, komisinis (sąskaitos priėmimo) mokestis, sutarties (administravimo) mokestis. Finansuotojui pagal faktoringo sutartį įmonės sumokėtas komisinis mokestis, sutarties mokestis bei mokamos palūkanos už finansavimą, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, priskiriamos įmonės pardavėjos (kliento) leidžiamiems atskaitymams.
12. Rinkos paieškos išlaidos
Sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, llaikomos išlaidos, susijusios su rinkos tyrimu, prekių ir paslaugų realizavimo rinkos paieškos (mokestis už dalyvavimą konkursuose) išlaidos, projektų parengimo konkursui išlaidos (įskaitant nelaimėtuosius).
13. Konsultacinės, juridinės, informacinės ir pan. išlaidos
Sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikomos konsultacinės, juridinės, informacinės ir pan. išlaidos, įskaitant audito, vertinimo, sertifikavimo ir pan. paslaugas; mokesčiai notarui už dokumentų įforminimą; išlaidos, susijusios su bylų nagrinėjimu teismuose, arbitraže ir ikiteisminiuose ginčuose, finansinės atskaitomybės skelbimo išlaidos, spaudos leidinių, techninės, metodinės ir kitų informacinio pobūdžio įmonės veiklai vykdyti reikalingų leidinių įsigijimo bei prenumeravimo, muitinės dokumentų rengimo išlaidos. Atlikto finansinės veiklos audito sąnaudas įmonė leidžiamiems atskaitymams priskirti ir iš pajamų atskaityti gali tą mokestinį laikotarpį, kurį audito paslaugos buvo atliktos arba tą mokestinį laikotarpį, už kurį auditas buvo atliktas.
14. Kadrų rengimo ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimo išlaidos
Sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikomos kadrų rengimo ir perkvalifikavimo išlaidos, įskaitant personalo apmokymą dirbti įrengimais, įvaldyti (diegti) naujas technologijas (išskyrus tuos atvejus, kai tos išlaidos apskaitomos kaip nematerialusis turtas (formavimo savikaina), darbuotojų kvalifikacijos kėlimo išlaidos (įskaitant užsienio kalbų kursus), kai tai susiję su jų einamomis pareigomis. Kvalifikacijos kėlimas suprantamas kaip apmokymas trumpalaikiuose kursuose, kuriuose darbuotojai tik tobulina savo kvalifikaciją, įgytą anksčiau.
Kvalifikacijos kėlimo sąnaudoms nepriskiriamos darbuotojų mokymosi aukštosiose, aukštesniosiose mokyklose, koledžuose ir kitose mokyklose, suteikiančiose tam
tikrą išsimokslinimo lygį, išlaidos.
15. Darbo saugos ir darbuotojų sveikatos apsaugos išlaidos
Sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikomos darbuotojų asmeninės darbo apsaugos priemonės, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų (medicinos tarnybų) išlaikymo išlaidos, kitos kolektyvinės ar asmeninės darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės, būtinos užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visasis su darbu susijusiais klausimais.
16. Sanitarijos ir higienos išlaidos
Sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikomos sanitarijos ir higienos išlaidos.
17. Geriamojo vandens įsigijimo išlaidos
Sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikomos įmonės darbuotojams bendro naudojimo talpose perkamo geriamojo vvandens įsigijimo išlaidos (įskaitant aparatų, naudojamų vandeniui virinti ir atšaldyti, nuomos išlaidas).
18. Inventorizacijos metu nustatytas prekių perteklius arba trūkumas.
Inventorizacijos metu nustatytas prekių perteklius priskiriamas įmonės apmokestinamoms pajamoms, o trūkumas, jeigu jo sumos išieškoti neįmanoma, priskiriamas prie netekimų, t.y. prie neleidžiamų atskaitymų. Jeigu inventorizuojamų vienarūšių prekių perteklius ar trūkumas nustatomas dėl įmonės sandėlyje padarytos parduotų prekių apskaitos klaidos (t.y., kai parduodant vienas vienarūšes prekes nurodoma, kad parduotos kitos vienarūšės prekės), tai įmonės administracijos vadovo ar savininko sprendimu perrūšiuotų prekių trūkumą galima llaikyti įmonės sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, o perteklių – įmonės apmokestinamomis pajamomis.
19. Užsienio valiutos kurso kitimas
Sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikoma neigiama suma, susidariusi dėl valiutos kurso kitimo, tvarkant apskaitą pagal oficialų lito kursą ir Lietuvos banko skelbiamą lito bbei užsienio valiutos santykį. Pasikeitimai valiutiniuose straipsniuose, susidarę dėl Lietuvos banko skelbiamo lito ir užsienio valiutos santykio pasikeitimo ir atsiradę atliekant valiutines operacijas arba perkainojant anksčiau įregistruotus valiutinius straipsnius, pripažįstami finansinės veiklos pajamomis arba sąnaudomis to ataskaitinio laikotarpio, kurio metu jie atsirado
Valiutiniai straipsniai perkainojami ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.
Nuo 2002 m. lapkričio 6 d. juridiniai bei fiziniai asmenys, esantys Lietuvos Respublikoje, turi teisę vidaus atsiskaitymams ir mokėjimams negrynaisiais pinigais naudoti užsienio valiutą, o eurus – atsiskaitymams bei mokėjimams grynaisiais ir negrynaisiais pinigais.
20. Biuro interjero puošimo išlaidos
Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų galima atskaityti ne tik pajamoms uždirbti patirtas sąnaudas, bet ir sąnaudas būtinas ekonominei naudai gauti. Todėl biuro interjero puošimo išlaidos, kaip, pvz., puokščių, dekoratyvinių elementų, gyvų gėlių įsigijimo išlaidos laikomos leidžiamais aatskaitymais, jei šios išlaidos įmonei teikia ekonominę naudą.
21. Darbo apmokėjimo ir kitos su darbu susijusios sąnaudos
Sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikomas:
a) užmokestis už atliktą darbą arba dirbtą laiką, apskaičiuotas pagal įmonėje taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas;
b) padidintas apmokėjimas už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, darbą nakties metu, kitais teisės aktuose ir įmonės kolektyvinėje bei darbo sutartyse numatytais atvejais;
c) priedai ir priemokos prie valandinių (dienos) tarifinių atlygių, vienetinių įkainių bei mėnesinių algų, taip pat kkitos išmokos, tiesiogiai susijusios su darbu, numatytos teisės aktuose ir įmonės kolektyvinėse bei darbo sutartyse;
d) laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir kitų įmonių etatiniams darbuotojams, iš šių įmonių (organizacijų) literatūrinio (kūrybinio) honoraro fondo mokamas literatūrinis (kūrybinis) honoraras;
e) premijos už atitinkamo laikotarpio darbo rezultatus bei vienkartinės premijos pagal įmonės darbo apmokėjimo sistemą, mokamos iš darbo apmokėjimo lėšų (išskyrus atvejus, kai jos mokamos iš pelno);
f) priemokų už priverstines prastovas išlaidos, kasmetinių atostogų apmokėjimo, kompensacijų už nepanaudotas atostogas bei išeitinių išmokų išlaidos, pasibaigus darbo santykiams, darbuotojams už komandiruotėje būtą laiką, vykdant kitas įstatymuose nustatytas pareigas, išlaidos ir kitos išmokos;
g) Jeigu įmonė kiekvieną mėnesį tiksliai apskaičiuoja darbuotojų per tą mėnesį uždirbtą atostogų laiką ir darbo užmokesčio sumą, kuri bus išmokėta, kai darbuotojui bus suteiktos atostogos, tai šie susidarę įmonės įsipareigojimai darbuotojams (už jų uždirbtas atostogas) priskiriami leidžiamiems atskaitymams tą mėnesį, kurį šie įsipareigojimai faktiškai susidaro;
h) Kiti suformuoti atidėjimai (neįskaitant specialiųjų kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimų) leidžiamiems atskaitymams priskiriami tik tuomet, kai šios atidėjimų sąnaudos yra faktiškai patiriamos (pvz., atliekamas garantinis remontas ar kt.).
Jeigu darbuotojams atlyginimai ar kitokios su darbo santykiais susijusios išmokos mokamos natūra, pvz., įmonėje pagaminta produkcija, tai produkcija įvertinama pardavimo kainomis.
Išmokos darbuotojams natūra (įmonėje pagaminta produkcija ar įsigytomis prekėmis, suteiktomis paslaugomis) ppriskiriamos įmonės pajamoms.
Darbo apmokėjimo sąnaudomis, nepriskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikomas
a) iš pelno mokamas atlyginimas (tantjemos) bei premijos, mokamos kalendoriniams metams pasibaigus iš praėjusių metų pelno (jeigu tai nustatyta kolektyvinėje (darbo) sutartyje),
b) įvairios pašalpos (įskaitant pašalpas, kurias išmoka darbdaviai mirus darbuotojo sutuoktiniui arba kitam darbuotojo pirmos eilės įstatyminiam įpėdiniui,
c) pašalpas stichinių nelaimių bei gaisro atveju,
d) išlaidos dovanoms asmeninių švenčių proga.
22. Iš darbdavio lėšų apmokamų išlaidų už darbuotojų periodišką medicininę apžiūrą.
Tam tikruose darbo ir veiklos srityse, leidžiama dirbti asmenims, tik iš anksto pasitikrinusiems sveikatą ir vėliau besitikrinantiems sveikatą dėl užkrečiamų ligų ir pan. Iš darbdavio lėšų apmokamos išlaidos už darbuotojų periodišką medicininę apžiūrą laikomos sąnaudomis, priskiriamomis leidžiamiems atskaitymams
23. Draudimo įmokos
Sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikomos draudimo įmokos, jeigu draudimo objektas susijęs įmonės pajamų uždirbimu.
Draudimo objektas gali būti turtiniai interesai, susiję su turto valdymu, naudojimu, disponavimu, su draudėjo padaryta žala fizinio asmens turtui (ar tam fiziniam asmeniui) ar juridinio asmens turtui.
24. Palūkanų už paskolas ir įmokų, susijusių su paskolų garantijų gavimu išlaidos
Sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikomos palūkanos už bet kokios rūšies paskolas, įskaitant lizingą (finansinę nuomą), prekių pirkimą išsimokėtinai, palūkanas, mokamas už indėlius bei vertybinius popierius (palūkanomis nelaikomos netesybos (baudos, delspinigiai) už sutarčių nevykdymą ir kitos ekonominės sankcijos).
25. Miško aatkūrimo, ugdymo, priežiūros, apsaugos, rekreacijos, gyvūnijos gausinimo, miško kelių bei miško žemių sausinimo sistemos įrengimo, priežiūros bei remonto darbų sąnaudų išlaidos
Prie leidžiamų atskaitymų priskiriamos visos sodmenų pirkimo, pasodinimo, išauginimo bei realizavimo sąnaudos, jaunuolynų ugdymo sąnaudos, sėklinių plantacijų įveisimo ir priežiūros, dirvožemio tyrimo, taip pat želdinių priežiūros ir apsaugos sąnaudos bei miško sanitarinei, priešgaisrinei apsaugai skirtos sąnaudos, taip pat miško kelių, tiltų bei sausinamojo tinklo projektavimo ir įrengimo darbų sąnaudos, miško kelių, tiltų, sausinamojo tinklo bei griovių šlaitų valymo, priežiūros ir remonto darbų sąnaudos, pakelių valymo bei šienavimo sąnaudos, kelių ženklų keitimo ir atnaujinimo sąnaudos.
26. Išlaidų, patirtų miestų inžinerinei infrastruktūrai plėtoti, sąnaudos
Asmenys, vykdandys komercinę veiklą, prisujungdami prie inžinierinių tinklų, turi sumokėti į nebiudžetinį fondą nustatyto dydžio įnašus inžinerinei infrastruktūrai plėtoti. Ūkio subjektai šias išlaidas turi priskirti nematerialiam turtui (,,Įsigytos teisės“). Šio nematerialaus turto amortizacija, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, yra priskiriama prie leidžiamų atskaitymų.
27. Sąnaudos, patirtos planuojant pirkti kito vieneto akcijas
Visos sąnaudos (konsultavimo, atstovavimo sumokėtų rinkliavų ir pan.), patirtos planuojant pirkti kito vieneto akcijas, gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tą mokestinį laikotarpį, kurį jos buvo faktiškai patirtos.
4. Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai
Kai kurie leidžiami atskaitymai, apskaičiuojant Lietuvos vieneto pelno mokesčio bazę, yra ribojamų dydžių. Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai yra sąnaudos, kurių dydis mokesčių tikslai
yra ribojamas. Ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų rūšys:
1. ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos;
2. ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sąnaudos;
3. komandiruočių sąnaudos;
4. reklamos ir reprezentacijos sąnaudos;
5. natūraliosios netekties nuostoliai;
6. mokesčiai;
7. beviltiškos skolos;
9. įmokos darbuotojų naudai;
10. parama;
11. narių mokesčiai, įnašai ir įmokos;
12. mokestinio laikotarpio nuostoliai.
1. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos
Įmonėje nudėvimas arba amortizuojamas tik jos ilgalaikis turtas.
Pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais tyrinėjimo ir plėtojimo darbų išlaidos, skirtingai nei finansinėje apskaitoje, nekaupiamos ir neamortizuojamos, o atskaitomos iš pajamų kaip leidžiami atskaitymai tą mokestinį laikotarpį, kurį faktiškai patiriamos.
Įmonė pati nusistato ilgalaikio turto nnusidevėjimo arba amortizacijos laikotarpį, ne trumpesnį, negu nustatyti “Ilgalaikio turto nusidevėjimo arba amortizacijos normatyvai (metais) “ (1 priedas), ir likvidacinę vertę, ne mažesnę kaip 1 lito ir ne didesnę kaip 10 įsigijimo kainos. Apskaičiuojant pelno mokestį, ilgalaikio turto nusidevėjimas turi būti skaičiuojamas laikantis PMĮ numatytų normatyvų ir taikant nurodytus nusidevėjimo skaičiavimo metodus.
Ilgalaikio turto nusidevėjimo metodai yra šie:
1. Tiesiogiai proporcingas arba tiesinis;
2. Produkcijos;
3. Dvigubas – mažėjančios kainos arba dvigubo balanso;
4. Metų skaičiaus.
Finansinės apskaitos, valdymo apskaitos ir mokestinės apskaitos ilgalaikio turto nusidevėjimo skaičiavimo normatyvai ir mmetodai gali nesutapti. Apskaičiuojant pelno mokestį iš pajamų leidžiama atimti tik tiesinio ir dvigubo balanso metodais apskaičiuotą nusidevėjimą.Taigi, jei įmonė finansinėje ar valdymo apskaitoje taiko kitą metodą (produkcijos arba metų skaičiaus), tai skaičiuodama apmokestinamąjį pelną, ilgalaikio turto nusidevėjimą (amortizaciją) turi pperskaičiuoti pagal tiesinį arba dvigubo balanso metodą , atsižvelgdama į ilgalaikio turto nusidevėjimo arba amortizacijos normatyvus.
Taikant ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo tiesinį metodą, metinė nusidėvėjimo (amortizacijos) suma apskaičiuojama kaip ilgalaikio turto įsigijimo kainos ir to turto likvidacinės kainos skirtumo bei nusidėvėjimo (amortizacijos) laiko (metais) santykis:
N = (V1 – V2) : T,
kur N – metinė nusidėvėjimo suma;
V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kaina;
V2 – ilgalaikio turto likvidacinė kaina;
T – naudojimo laikas metais.
Taikant ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo dvigubo balanso metodą, metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama pagal formulę:
N = L x n; n = 100 proc. : T x 2,
kur N – metinė nusidėvėjimo suma;
L – ilgalaikio turto likutinė kaina;
n – nusidėvėjimo procentas;
T – nnaudojimo laikas metais.
Pirmaisiais turto naudojimo metais:
N1 = L1 x n,
kur N1 – metinė nusidėvėjimo suma pirmaisiais metais, L1 = V1, kur V1 – ilgalaikio turto įsigijimo kaina.
Antraisiais turto naudojimo metais:
N2 = L2 x n, kur L2 = L1 – N1.
Trečiaisiais turto naudojimo metais:
N3 = L3 x n,
kur L3 = L2 – N2.
Ketvirtaisiais ir einančiais po jų ir dar kitų ,,i“-tųjų metų (išskyrus paskutinius turto naudojimo metus):
Ni = Li x n, <
kur Li = Li-1 – Ni-1.
Paskutiniais turto naudojimo metais:
Np = Lp-1 – V2,
kur V2 – ilgalaikio turto likvidacinė kaina.
Įmonės gali pasirinkti vieną iš dviejų PMĮ nustatytų ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo pradžios būdų:
1. pusmečio būdą;
2. kito mėnesio būdą .
Taikant pusmečio būdą, nusidėvėjimas (amortizacija) pradedamas skaičiuoti, atsižvelgiant į tai, ar pirmą, ar antrą mokestinių metų pusmetį ilgalaikis turtas pradėtas naudoti.
• jei ilgalaikis turtas pradedamas naudoti iki mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos (jei mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais – iki birželio 30 d.), t.y. pirmą mokestinių metų pusmetį, tais mokestiniais metais leidžiama atskaityti visą metinę to turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sumą;
• jei ilgalaikis turtas pradedamas naudoti antrą mokestinių metų pusmetį, to turto nusidėvėjimo (amortizacijos) suma tais mokestiniais metais visai neatskaitoma, o turtas nudėvimas (amortizuojamas) pradedant nuo kito mokestinio laikotarpio.
Taikant kito mėnesio būdą, ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio pirmosios dienos po ilgalaikio turto naudojimo pradžios.
2. Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sąnaudos
Vienetai, atlikę ilgalaikio turto remontą, kurio įsigijimo kaina per mokestinį laikotarpį viršija 50 procentų remontuojamo ilgalaikio turto įsigijimo kainos, jį rekonstravę arba pakeitę jo naudojimo paskirtį, įsigiję kitą to paties ilgalaikio turto dalį, arba vietos mokesčio administratoriaus sutikimu dėl objektyvių aplinkybių gali tikslinti iilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos. Normatyvai gali būti tikslinami šiais atvejais:
1. pakeitus ilgalaikio turto naudojimo paskirtį;
2. atlikus ilgalaikio turto rekonstrukciją arba remontą, kurio kaina per mokestinį laikotarpį didesnė kaip 50 proc. to turto įsigijimo kainos;
3. įsigijus kitą to paties ilgalaikio turto dalį;
4. dėl kitų objektyvių priežasčių, tačiau tik gavus vietos mokesčio administratoriaus sutikimą.
Jei vieneto ilgalaikio turto remonto kaina per mokestinį laikotarpį didesnė kaip 50 proc. to turto įsigijimo kainos arba jeigu turtas rekonstruojamas, šio remonto arba rekonstravimo kaina didinama remontuoto arba rekonstruoto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kaina. Jeigu ilgalaikio turto rekonstravimo arba remonto, kurio kaina per mokestinį laikotarpį didesnė kaip 50 proc. to turto įsigijimo kainos, darbai pailgina šio turto naudingo eksploatavimo laikotarpį, vienetai gali patikslinti turto nusidėvėjimo normatyvą taip, kad jo įsigijimo kainos nenudėvėta dalis būtų nudėvėta per vieneto iš naujo įvertintą naudingo eksploatavimo laikotarpį. Jeigu ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimo arba remonto, kurio kaina per mokestinį laikotarpį didesnė kaip 50 proc. to turto įsigijimo kainos, darbai nepailgina to turto naudojimo laikotarpio, o tik pagerina jo naudingumą, gali būti padidinta turto nusidėvėjimo suma, nekeičiant jo naudingo eksploatavimo laikotarpio.
Tik nekilnojamas turtas gali būti ir remontuojamas, ir rekonstruojamas, o visas kitas – tik remontuojamas.
Jeigu ilgalaikio materialiojo turto remonto išlaidos neviršijo 50 tturto turto įsigijimo kainos, jos priskiriamos remonto sąnaudoms ir atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikoatrpiu, kurį jos faktiškai patiriamos.
Jeigu įmonė suremontuoja arba rekonstruoja pagal nuomos arba panaudos sutartį turimą materialųjį turtą, tai ši įmonė remonto arba rekonstarvimo sąnaudas prie leidžiamų atskaitymų priskiria lygiomis dalimis per likusį nuomos arba panaudos laikotarpį, jei remonto sąnaudos yra patirtos siekiant išlaikyti to turto ekonominį naudingumą, pradedant kitu mėnesiu, kai darbai buvo užbaigti. Kai nuomininko ar panaudos gavėjo atlikto remonto kaina didesnė kaip 50 suremontuotomaterialiojo turto kainos, arba atlikta minėto turto rekonstrukcija, tai nuomotojas ar panaudos davėjas šio remonto arba rekonstravimo darbų verte turi ilgalikio materialiojo turto įsigijimo kainą padidinti tą mokestinį laikotarpį, kurį minėti darbai buvo pabaigti.
Materialiojo ilgalaikio turto, kuris nuosavybės teise priklauso ūkinių bendrijų nariams, individualių įmonių savininkams ir jų šeimų nariams ir yra naudojamas šių vienetų veikloje, eksploatavimo ir remonto sąnaudos iš pajamų atskaitomos finansų ministro nustatyta tvarka. Dalyvio ir jo šeimos narių turto naudojimas vieneto veikloje yra įforminamas įmonės vadovo arba individualios (personalinės) įmonės savininko įsakymu, kuriame turi būti nurodoma turto pavadinimas, turto apibūdinimas, techniniai-ekonominiai parametrai, turto savininkas (ar jo šeimos narys), turto kaina, įmonės veiklos, kurioje turtas bus naudojamas, pavadinimas, turto dalis, naudojama įmonės veikloje (procentais), kuri nustatoma atsižvelgiant į
turto rūšį ir ekonominę naudą: naudojant transporto priemones – į įmonės reikalais nuvažiuojamų kilometrų skaičių, naudojant patalpas – į patalpų plotą (tūrį), naudojamą įmonės veiklai, naudojant įrenginius – į įrenginių darbo laiką ir pan. Jei pasikeičia įmonės veikloje naudojamo turto dalis, įmonės vadovas privalo išleisti naują įsakymą ir juo patikslinti įmonės veikloje naudojamą turto dalį.
Per 15 dienų nuo įmonės vadovo įsakymo išleidimo du įsakymo egzemplioriai turi būti pateikti apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui pagal įmonės registravimo vietą. Vienas šio įsakymo eegzempliorius su jo gavimą patvirtinančiu spaudu ir atsakingo darbuotojo parašu grąžinamas vienetui.
Transporto priemonių, nuosavybės teise priklausančių dalyviams ir jų šeimų nariams, eksploatavimo (išskyrus remontą) sąnaudoms, atskaitomoms iš įmonės pajamų, yra priskiriama per mokestinį laikotarpį sunaudotų degalų, tepalų ir kitų su transporto priemonių eksploatacija susijusių sąnaudų kaina, proporcingai tenkanti transporto priemonės panaudojimo įmonės veikloje daliai, nurodytai įmonės vadovo įsakyme. Sunaudotų degalų ir tepalų kiekis nustatomas atsižvelgiant į per mokestinį laikotarpį įmonės reikmėms nuvažiuotų kilometrų skaičių (kilometrų skaičius proporcingas transporto priemonės nnaudojimo įmonės veikloje daliai, nurodytai įmonės vadovo įsakyme) ir atitinkamos transporto priemonės gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis (degalų sunaudojimo normas 100 kilometrų bei būtiną tepalų keitimo dažnumą). Per mokestinį laikotarpį su transporto priemonių eksploatacija susijusių kitų sąnaudų (filtrų, padangų, pplovimo priemonių, smulkių detalių įsigijimo kaina, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas sumokėtos draudimo įmokos, technines apžiūras bei kitokias (išskyrus remontą) paslaugas atliekančių organizacijų patarnavimų kaina), kurios gali būti priskirtos prie leidžiamų atskaitymų, suma apskaičiuojama proporcingai transporto priemonės panaudojimo įmonės veikloje daliai, nurodytai įmonės vadovo įsakyme.
Transporto priemonių, nuosavybės teise priklausančių įmonių dalyviams ir jų šeimų nariams (sutuoktiniams, tėvams, įtėviams, vaikams ir įvaikiams), remonto sąnaudoms, atskaitomoms iš įmonės pajamų, yra priskiriama per mokestinį laikotarpį atliktų transporto priemonių remonto darbų kaina, įskaitant remontui sunaudotas medžiagas (toliau – remonto darbų kaina), proporcingai tenkanti transporto priemonės panaudojimo įmonės veikloje daliai, nurodytai įmonės vadovo įsakyme. Jei visa remonto darbų kaina per mokestinį laikotarpį neviršija 50 procentų ttransporto priemonės kainos, nurodytos įmonės vadovo įsakyme, tai remonto darbų kaina, proporcingai tenkanti transporto priemonės panaudojimo įmonės veikloje daliai, atskaitoma iš įmonės pajamų tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu, kuriuo buvo atliktas remontas.
Kito turto (patalpų, įrenginių, ryšių priemonių ir pan.), nuosavybės teise priklausančių vienetų dalyviams ir jų šeimų nariams, eksploatavimo sąnaudoms, atskaitomoms iš įmonės pajamų, yra priskiriamos su šio turto naudojimu susijusios šildymo, apšvietimo, vandens, kitų medžiagų suvartojimo, abonentinio mokesčio bei kitokių per mokestinį laikotarpį patirtų sąnaudų dalis, proporcingai tenkanti įmonės vveikloje naudojamai patalpų arba kito turto daliai, nurodytai įmonės vadovo įsakyme.
Kito turto remonto sąnaudos nustatomos tokiais būdais:
1. tiesioginiu sąnaudų priskyrimo būdu – kai remontuojama tik įmonės veikloje naudojamų patalpų dalis arba kai galima apskaičiuoti, kiek ir kokių medžiagų sunaudota remontuojant šią patalpų dalį. Jei remonto darbų kaina per mokestinį laikotarpį nėra didesnė kaip 50 proc. įmonės veikloje naudojamų patalpų dalies kainos, tai visa remonto darbų kaina iš įmonės pajamų atskaitoma tą patį mokestinį laikotarpį, kurį buvo atliktas remontas.
Jei remonto darbų kaina per mokestinį laikotarpį yra didesnė kaip 50 proc. įmonės veikloje naudojamų patalpų dalies kainos, tai visa remonto darbų kaina iš įmonės pajamų atskaitoma dalimis per penkerius metus (60 mėnesių) pradedant nuo kito mėnesio po patalpų remonto atlikimo. Jei patalpos po remonto atlikimo įmonės veikloje naudojamos mažiau kaip penkerius metus (60 mėnesių), remonto darbų kaina, proporcingai tenkanti laikotarpiui, kurį patalpos įmonės veikloje nebenaudojamos, iš įmonės pajamų nebeatskaitoma;
2. proporciniu sąnaudų priskyrimo būdu – kai remontuojama patalpų dalis, didesnė negu naudojama įmonės veikloje. Tokiu atveju iš įmonės pajamų atskaitoma tik remonto darbų kaina, proporcingai tenkanti įmonės veikloje naudojamai patalpų daliai (procentais), nurodytai įmonės vadovo įsakyme.
3. Komandiruočių sąnaudos
Komandiruote laikomas teisės aktų nustatyta tvarka įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos vvieneto administracijos vadovo (ar jo įgalioto asmens) arba individualios įmonės savininko siuntimu atlikti darbo funkcijas, tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją.
Siuntimas į komandiruotę įforminamas vieneto administracijos vadovo (ar jo įgalioto asmens) įsakymu arba individualios įmonės savininko įsakymu (sprendimu), kuriame turi būti nurodytas komandiruotės tikslas, vieta, komandiruotės trukmė ir numatomos apmokėti išlaidų rūšys.
Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atskaitomomis komandiruočių sąnaudomis laikomos šios su komandiruote į užsienį susijusios išlaidos:
1. dienpinigių išlaidos. Jeigu komandiruotės įsakyme nurodyta, kad komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių, Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos normos taikomos atsižvelgiant į kiekvienoje užsienio valstybėje faktiškai išbūtas dienas, o pervažiavimo į užsienio valstybę diena laikoma atvykimo į tą užsienio valstybę diena;
2. gyvenamojo ploto nuomos išlaidos;
3. kelionės į užsienio valstybę ir jos teritorijoje visų rūšių transporto priemonėmis transporto išlaidos (įskaitant automobilio nuomos išlaidas), jeigu jos susijusios su komandiruotės tikslais. Kelionės išlaidoms taip pat priskiriamos nuvykimo visų rūšių transporto priemonėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje į oro uostą, geležinkelio ar autobusų stotį ir parvykimo iš jų, išvykimo į komandiruotę ir parvykimo iš jos dienomis išlaidos;
4. dokumentų, susijusių su išvykimu, tvarkymo išlaidos, įskaitant vykstančiųjų į užsienį draudimą, kurį gali sudaryti draudimas ligos atveju, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, kelionės bagažo draudimas, civilinės atsakomybės draudimas;
5. mokėjimas už kelius, taip pat transporto priemonės draudimo bbei transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo išlaidos ;
6. komandiruotės metu sunaudotų degalų įsigijimo išlaidos, jeigu į komandiruotę buvo važiuojama vieneto transporto priemone, vieneto išnuomota, vienetui pagal panaudos sutartį perduota transporto priemone arba vieneto komandiruotojo asmens transporto priemone;
7. ryšių (pašto ir telekomunikacijų) išlaidos, išskyrus asmeninio pobūdžio ryšių išlaidas;
8. vykstant į konferenciją, simpoziumą, parodą ar kitą renginį – registravimosi renginyje mokesčio ar bilietų į renginį pirkimo išlaidos;
valiutos keitimo kredito įstaigoje.
Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atskaitomomis komandiruočių sąnaudomis laikomos šios patirtos su komandiruote Lietuvos Respublikos teritorijoje susijusios išlaidos:
1. dienpinigių išlaidos. Iš pajamų negali būti atskaitomos dienpinigių išlaidos, viršijančios sumą, kuri būtų apskaičiuota kiekvienai komandiruotės dienai taikant 25 nustatyto minimalaus gyvenimo lygio, galiojančio mokestinio laikotarpio, kurį prasidėjo komandiruotė, pirmąją dieną, sumos. Šiuo metu komandiruotės Lietuvos Respublikoje dienpinigių, priskiriamų ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, norma yra 31,25 Lt (125 Lt x 25%).
Jeigu komandiruotė trunka tik vieną dieną, atskaitoma dienpinigių išlaidų suma yra lygi 50 šios nustatytos t.y. ne daugiau kaip 15,63 Lt (31,25 Lt : 2);
2. gyvenamojo ploto nuomojimo išlaidos;
3. kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo į nuolatinio darbo vietą visomis transporto priemonėmis transporto išlaidos;
4. komandiruotės metu sunaudotų degalų įsigijimo išlaidos, jeigu į komandiruotę buvo važiuojama vieneto transporto priemone, vieneto išnuomota, vienetui pagal panaudos
sutartį perduota transporto priemone arba vieneto komandiruotojo asmens transporto priemone;
5. ryšių (pašto ir telekomunikacijų) išlaidos , išskyrus asmeninio pobūdžio pokalbius;
6. vykstant į konferenciją, simpoziumą, parodą ar kitą renginį – registravimosi renginyje mokesčio ar bilietų į renginį pirkimo išlaidos.
Kaip ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai gali būti atskaitomos tik faktinės išlaidos, pateikus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.
4. Reprezentacinės ir reklamos sąnaudos
Reklamos sąnaudoms priskiriamos tokios sąnaudos, kurios nukreiptos į esamų ar potencialių pirkėjų grupę siekiant per žiniasklaidą garsinti vienetą,
