VERSLAS KAIME. KODĖL JIS MERDI?

(Apibendrinta 2003 11 19 konferencijos medžiaga)

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) kartu su Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (LVDK) surengė mokslinę praktinę konferenciją “Smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) kaime narystės Europos Sąjungoje (ES) išvakarėse”. Joje dalyvavo gausus būrys politikų, mokslininkų, verslininkų, ūkininkų, įvairių ministerijų ir žinybų, kaimo bendruomenių atstovų.

Esama padėtis verčia sunerimti

– Kaimas – mūsų tautos istorijos, kultūros ir tradicijų lopšys, – pirmiausia savo kalboje pabrėžė Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Gintautas Kniukšta. – Jis turi tapti patrauklia ir saugia vieta ggyventi ir dirbti. KRK gana dažnai svarsto skurdo kaime mažinimo, kelių būklės jame gerinimo, verslų plėtros ir kitus sodiečių gyvenimo klausimus. Suprantama, žemės ūkis yra kaimo stuburas. Tačiau jis gali neatlaikyti, jeigu tik per žemės ūkį bandysime spręsti visas kaimo problemas. Neišspręsime tų problemų, jeigu už kaimo plėtrą atsakinga bus tik Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Prieš dvejus metus KRK siūlymu Vyriausybė įsteigė Kaimo plėtros tarybą. Tačiau jos veikla kol kas gan pasyvi. Tikėtina, kad po šios konferencijos ji suaktyvės. Pasak GG. Kniukštos, nereikia turėti iliuzijų, kad visi dabar auginantys žemės ūkio produkciją ir ateityje užsiims šiuo verslu. Pavyzdžiui, per pastaruosius 20 metų žemdirbių skaičius ES šalyse sumažėjo dvigubai. Šiuo metu Lietuvos žemės ūkyje triūsia 16,4 proc. visų šalies dirbančių, kai vvidutiniškai ES šalyse tik 4 proc. Apskritai padėtis kaime yra kur kas sudėtingesnė, nei daug kam atrodo. Žemesnis kaimo gyventojų išsilavinimas, konservatyvesnis požiūris į tobulėjimą ir iniciatyvą, gimdo didesnį nedarbą, o šis savo ruožtu veda prie dar didesnio skurdo.

Seimo narė Kazimiera Prunskienė kalbėjo apie tai, kad šalyje nėra regioninės politikos. Todėl vieni rajonai per įvairias išmokas gauna milžiniškas sumas, kiti net kelis kartus mažiau. Kaip pavyzdį ji palygino Šakių ir Zarasų rajonų žemdirbius.

LAEI direktoriaus Gedimino Radzevičiaus teigimu, žemės ūkyje padrikai vykdytos reformos gerokai susilpnino jo gamybinį ekonominį potencialą. Užsitęsęs piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimas ir didele dalimi dėl šios priežasties vis dar nesibaigianti žemės reforma yra viena iš esminių kaimo socialinės ir ekonominės plėtros kliūčių. Neišplėtota žemės rinka, mmenki ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių finansiniai ištekliai, nepalanki kreditavimo sistema trukdo tobulinti ir plėtoti žemės ūkį. Pajamos ir produkcija iš šeimos ūkių neužtikrina net minimalaus gyvenimo lygio. Todėl formuojasi socialinės depresijos apimti rajonai. Sociologai perspėja apie daugelyje kaimo vietovių besiplečiančius skurdo židinius. Vis niūresnis kaimo vaizdas piešiamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rengiamose kasmetiniuose socialiniuose pranešimuose.

Išeitis – kita veikla

G. Radzevičiaus nuomone, ryškėjančias negatyvias socialines ekonomines tendencijas kaime galima įveikti. Tačiau būtina įvairinti ūkinę veiklą ir užtikrinti kaimo gyventojams kkitus pajamų šaltinius. Šis procesas kaimo vietovėse gali vykti dviem kryptimis. Pirmoji, kai vietoj tradicinio žemės ūkio užsiimama kita veikla. Antroji kryptis – kaimo vietovėse jau veikiančių įmonių plėtra ir naujų cechų, filialų įkūrimas. Tada žmonės, dirbę žemės ūkyje, pereina triūsti į tas įmones. Jau dabar daugelyje kaimo vietovių atgyja senųjų amatų tradicijos, auginamos vaistažolės, prieskoniniai, dekoratyviniai augalai, veisiami stručiai, fazanai, kailiniai žvėreliai, vystomas agroturizmas, verčiamasi ekologine žemdirbyste bei gyvulininkyste.

Šiuo metu Lietuvos kaime yra apie 17 tūkst. registruotų įmonių. Daugumą sudaro individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės. Veiklos rūšys įvairios – mažmeninė prekyba, maisto produktų gamyba, medienos ruoša, automobilių remontas, buities paslaugos.

Tačiau yra ir kita statistika: iš minėtų registruotų įmonių realiai veikia tik apie 12 tūkst. Kitos likviduojasi arba joms taikomos bankroto priemonės. LAEI ir LVDK specialistai atliko kaimo verslininkų apklausą ir domėjosi, kokios kliūtys trukdo įmonėms normaliai veikti. Kaimo verslininkai dažniausiai nurodė dvi priežastis: nuosavų lėšų trūkumą (46 proc.) ir nepalankią mokesčių sistemą (44 proc.). Apklausa parodė, kad daugelis ūkininkų yra pasirengę plėsti verslą. Tačiau tuo pat metu nurodė, kad jiems būtina finansinė parama (79 proc.), kreditavimo ir verslo draudimo lengvatos (44 proc.), konsultacijų verslo planams parengti (33 proc.).

LVDK generalinis direktorius Danas Arlauskas tvirtai įsitikinęs, kad nei egzotiškieji stručiai nnei vynuoginių sraigių plantacijos neišspręs kaimo plėtros problemų. Jo manymu, ribota ir kaimo turizmo niša. Esminė kaimo gyventojų užimtumo priemonė – SVV įmonių plėtra kaimo vietose. Tačiau tam tikslui įgyvendinti labai parastos sąlygos. Apie 80 proc. kaimo gyvenviečių, kuriose galėtų steigtis SVV įmonės ir kurti darbo vietas, neturi centralizuoto vandentiekio ir nuotėkų šalinimo įrengimų, neretai stokojama energetinių pajėgumų, neišvystytos telekomunikacijos sistemos, prasta kelių būklė. Be to, nėra vieningos kaimo plėtros ir SVV kaime vystymo koordinacijos. Dabar tais klausimais rūpinasi ŽŪM, Ūkio ir Vidaus reikalų ministerijos. Kiekviena iš jų turi savus interesus. Todėl svarbūs kaimui klausimai dažnai taip ir lieka neišspręsti iki galo. Ypač, kai nagrinėjami investicijų į miestelius ar kaimo gyvenvietes klausimai. O tai labai opi problema. Verslininko, kuris ryžtųsi rajono miestelyje įsteigti naują įmonę, jokiais graudenimais apie žūstantį kaimą nesuviliosi. Jam reikalingos investicijų, mokesčių ir kitos lengvatos.

Kaip teigė LVDK generalinis direktorius, dabar apskritai į kaimo plėtrą vis dar žvelgiama tik žėmės ūkio verslo kampu. Nei vienu žodžiu apie industrinį verslą kaime, SVV įmonių kūrimasi ir jų įtaką socialinei bei ekonominei kaimo plėtrai neužsimenama pernai priimtame Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme. Šiai problemai aptarti vos vienas kitas sakinys skirtas ir Lietuvos ūkio ilgalaikės plėtros strategijos iki 2015 metų ŽŽemės ūkio ir kaimo skyriuje.

Būtina visokeriopa pagalba

Bemaž visi kalbėjusieji pripažino, kad ne kiekvienas darbo netekęs žemdirbys galėtų įsteigti savo įmonėlę. Tačiau kaip ten nebūtų, tarp jų atsiranda energingų inžinierių, agronomų, ekonomistų ir net mechanizatorių, turinčių verslo gyslelę. Tik būtina jiems visakeriopai padėti. Deja, iki šiol tos pagalbos norintys tapti verslininkais nejautė. Tik pastaruoju metu Seimo KRK iniciatyva šią problemą imta spręsti. Neseniai papildyti Pelno mokesčio, Pridėtinės vertės mokesčio, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymai, nustatę lengvatas žemės ūkio kooperatyvams. Tačiau to aišku maža. Lietuvos darbo biržos skyriaus vedėjas Algirdas Maminskas, Pakruojo rajono Pašvitinio seniūnė Asta Jasiūnienė ypač pabrėžė tai, jog nėra jokių lengvatų steigiančiam naują įmonę. Apskritai mokesčių našta kaip mat atima norą vystyti verslą. Nors Darbo biržos turi teisę teikti beprocentines paskolas, tačiau norinčių pasinaudoti jomis vis mažėja. Priežastis aiški – bijo subankrutuoti.

Konferencijoje nemažai laiko buvo skirta kalboms apie ES struktūrinius fondus. ŽŪM Kaimo plėtros politikos skyriaus vyresnioji specialistė Jurgita Stakėnienė gan išsamiai išdėstė iš kokių fondų kaimo verslininkai gali tikėtis gauti lėšų. Tačiau tuoj iškyla ne vienas klausimas dėl fondų įsavinimo. Ar racionaliai panaudosime gautas lėšas. Kaip teigė D. Arlauskas, apie realias šių lėšų panaudojimo galimybes pakankamai nuovokos neturi ne tik kaimo, bet ir miesto verslininkai. Todėl, kaip sakė KRK

pirmininkas G. Kniukšta, labai aktualu yra suaktyvinti bendras pastangas šviesti ir konsultuoti kaimą, stiprinti kaimo bendruomenes, skatinti jų iniciatyvą, norą keistis ir tobulėti. Šviesesnis kaimo žmogus bus imlesnis naujiems verslams. Europos šalių patirtis rodo, kad kaimo bendruomenės gali daug prisidėti, kai sprendžiamos kaimo plėtros problemos. Jų iniciatyva kaime gali suklestėti verslai, stipriai sumažėti nedarbas.

3 prioriteto 1 priemonės 1 veiksmo techninis aprašymas

3 prioritetas. “Saugios kaimo aplinkos kūrimas”

1 priemonė. “Saugios kaimo bendruomenės kūrimas”

1 veiksmas. “Saugios aplinkos kaimo vaikams kūrimas” <

Darbo grupės gairės

Įvadas

Ukmergės PGV siekia Ukmergės rajone kurti saugią aplinką, į šį procesą įtraukiant pačius vietos gyventojus. Ši programa yra vienas iš elementų, padėsiančių pasiekti šį tikslą.

Pagrindimas

Atlikta poreikių analizė parodė, kad kai kurių rajono kaimiškųjų vietovių gyventojai nesijaučia saugūs. Saugumo stygiaus priežasčių yra daug: jaunimo užimtumo stoka, girtaujantys ir asocialiai gyvenantys tėvai, darbo vietų trūkumas ir ilgalaikė bedarbystė, nepakankama valstybės institucijų ir kitų organizacijų parama ir pan. Dalį šių problemų galima išspręsti skatinant kaimo bendruomenes bendromis jjėgoms formuoti savitarpio paramos grupes. Suprasdama būtinybę prisidėti prie saugios kaimo aplinkos kūrimo, Partnerystės grupės valdyba numatė tokius tikslus:

1. Saugios kaimo aplinkos kūrimosi skatinimas

2. Kaimo gyventojų savarankiškumo užtikrinant saugumą skatinimas

3. Vaikų saugumo problemos švelninimas

Todėl valdyba nusprendė įgyvendinti pprogramą “Saugios aplinkos kaimo vaikams kūrimas”.

Nurodymai

Proceso iniciatorė – Ukmergės rajono PGV. Ji aptaria saugios kaimo bendruomenės kūrimo idėją ir sudaro darbo grupę, kuri atliks tyrimą ir parengs programos vykdymo sąlygas, apibrėžiančias:

4. Bendruomenės saugumo centro kūrimą

5. Bendruomenės saugumo centro veiklą

Į darbo grupę turi įeiti:

6. 6 PGV nariai, išmanantys ir besidomintys bendruomenių plėtra

7. 2 Bendruomenių iniciatoriai

KBPP komandos narys/nariai gali dalyvauti kaip patarėjai.

Darbo grupės darbo grafikas:

Programos sąlygos turėtų būti parengtos iki 2003 sausio31 dienos.

Konkurso paskelbimas 2003 kovo viduryje.

Programos administratorius įdarbinamas nuo 2003 balandžio pabaigos.

Programa pradeda veikti nuo 2003 balandžio pabaigos.

Programos “Saugios aplinkos kaimo vaikams kūrimas” sąlygos

Atlikta poreikių analizė parodė, kad kai kurių rajono kaimiškųjų vietovių gyventojai nesijaučia saugūs. Saugumo stygiaus priežasčių yra daug: jjaunimo užimtumo stoka, girtaujantys ir asocialiai gyvenantys tėvai, darbo vietų trūkumas ir ilgalaikė bedarbystė, nepakankama valstybės institucijų ir kitų organizacijų parama ir pan. Dalį šių problemų galima išspręsti skatinant kaimo bendruomenes bendromis jėgoms formuoti savitarpio paramos grupes. Suprasdama būtinybę prisidėti prie saugios kaimo aplinkos kūrimo, Partnerystės grupės valdyba numatė tokius tikslus:

8. Saugios kaimo aplinkos kūrimosi skatinimas

9. Kaimo gyventojų savarankiškumo užtikrinant saugumą skatinimas

10. Vaikų saugumo problemos švelninimas

Todėl valdyba nusprendė įgyvendinti programą “Saugios aplinkos kaimo vaikams kūrimas”.

Programos paaiškinimas/veiklos nnuorodos Programos įgyvendinimo metu bus įkurtas vaikų užimtumo problemą švelninantis “Vaikų savaitgalio dienos centras”, kurio darbo metodai remsis “Gelbėkit vaikus” ar kitų panašaus pobūdžio organizacijų patirtimi. Centro kūrimo tikslas – sudaryti tikslinės kaimo vietovės vaikams galimybę leisti laisvalaikį saugioje aplinkoje. Perspektyvoje centras suteiktų paslaugas vaikams ne tik savaitgalių metu bet ir darbo dienomis po pamokų. Vasaros metu centras organizuos dienos stovyklas, nedideles ekskursijas ir kitą veiklą.

Be to, centras pradės organizuoti veiklą ir vaikų tėvams. Galimos veiklos sritys

11. Moterims:

a. Savisaugos elementų mokymas

b. Teminiai vakarai su psichologais, medikais

c. Susitikimai su teisininkais

d. Diskusijos su Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) ir kitais specialistais

12. Vyrams:

a. Mokymas

b. Susitikimai, diskusijos

c. Sporto veikla

Konkrečias veiklos suaugusiems sritis organizacija parinks kartu su tikslinės vietovės gyventojais.

Numatoma veikla

Programą įgyvendinanti organizacija turi:

1. Sukurti kaimo bendruomenės saugumo centrą.

a. Parengti detalią centro veiklos programą (7 mėn.)

b. Įgyvendinti programą kartu su tikslinės vietovės bendruomenės iniciatyvine grupe

2. Koordinuoti bendruomenės saugumo centro veiklą.

3. Bendradarbiaudama su Partnerystės grupės valdyba, VTAT ir kitais partneriais parengti centro veiklos planus ateičiai ir įvertinimo sistemos parengimas (kartu su vykdytoju).

4. Parengti ataskaitą apie programos vykdymą.

Programa vyks atrinktame Ukmergės rajone III Antakalnio kaime, Pivonijos seniūnijoje.

Programos trukmė – 7 mėnesiai. PPradžia – 2003m. balandžio mėn.

Programos įgyvendinimui skiriama iki 15000 litų.

Detalus programos įgyvendinimo planas turi būti suderintas su PG darbo grupe.

Laukiamas rezultatas

Įkurta ir veikianti saugumo grupė, padidėjęs saugumo jausmas vietovės gyventojų tarpe. Vietovėje mažėja tėvų, kuriems atimtos arba apribotos tėvystės teisės. Programos pasėkoje susikuria nuolat veikianti organizacija (moterų klubas, vaikų centras ar kt.), kuri tęstų pradėtą veiklą

Sutartis

Ukmergės PGV siekia sudaryti sutartį su tinkamą kvalifikaciją bei patirtį turinčia organizacija, kuri įgyvendintų “Saugios vaikų aplinkos kūrimo” programą.

Tiriamoji/pilotinė programa turi būti įgyvendinta per 7 mėnesius ir apimti programos išaiškinime pateiktus elementus.

Visos darbo sąlygos, atsakomybės ir įsipareigojimai atsispindės sutartyje. Bendradarbiavimo sutartis su atrinktu kandidatu bus pasirašyta parengus detalią programą.

Konkursas

Organizacijos, norinčios dalyvauti šiame konkurse, yra prašomos atsiųsti užpildytą paraiškos formą (pateikta žemiau).

Paraiška turi būti siunčiama užklijuotame voke su užrašu “Pasiūlymas 2” nurodytu adresu ne vėliau kaip iki balandžio 22 d.

Adresas: Juliui Zareckui, Kultūros skyrius, Ukmergės rajono savivaldybė, Kęstučio a. 3, Ukmergė.

Bendradarbiavimo sutartis su atrinktu kandidatu bus pasirašyta parengus detalią programą.

Paraiška

1. Duomenys apie pareiškėją:

a. Organizacijos pavadinimas

b. Organizacijos vadovas

c. Kontaktiniai duomenys

2. Pareiškėjo darbo patirtis:

a. Darbo su vaikais iš socialiai atskirtų šeimų patirtis (jei yra, prašome pateikti anksčiau įgyvendintų panašaus pobūdžio projektų sąrašą ir finansavusių organizacijų kontaktinius duomenis) <

b. Darbo kaimo plėtros ir bendruomenių plėtros srityje patirtis – privalumas

3. Pareiškėjo siūlomas bendras įgyvendinimo planas

a. Prašome pateikti darbo organizavimo metodikos aprašymą,

b. Asmenų, kurie vykdys programą, gyvenimo aprašymus.

4. Programos vykdymo kaštai

5. Kita informacija, kurią norėtų pateikti paraiškovas.

6. Parašas

7. Data

©UKMERGĖ 2003

1 prioriteto 1 priemonės 4 veiksmo techninis aprašymas

1 prioritetas “Bendruomenės struktūros kūrimas ir bendruomeniškumo ugdymas”

1 priemonė “Bendruomenių kūrimosi ir vystymosi skatinimas Ukmergės rajone”

4 veiksmas “Bendruomenių tinklo kūrimas ir bendruomenių stiprinimas”

Darbo grupės gairės

Įvadas

Ukmergės Partnerystės grupės valdyba (toliau – PGV) siekia Ukmergės rajone sustiprinti kaimo bendruomenes ir ši programa yra vienas iš elementų, kurie padės pasiekti šį tikslą.

Pagrindimas

13 Ukmergės rajono gyventojų iš 10 seniūnijų dalyvavo KBPP Bendruomenės iniciatorių mokymo programoje. Pastebėta, kad apmokytų bendruomenių aktyvistų gyvenamose vietovėse pradėjo formuotis bendruomenių grupės, o jau esančios suaktyvino savo veiklą. Iniciatyvių kaimo žmonių dėka bendruomenių grupės taipogi buriasi ir kitose vietovėse. Bendruomenių iniciatoriai rengia susitikimus, į kuriuos įtraukiami ir kitų bendruomenių atstovai. Pradedama tartis dėl kaimo bendruomenių tinklo įkūrimo ir bendros veiklos organizavimo. Tyrimų bei konsultavimosi metu buvo nustatyta, kad skurdo ir socialinės atskirties paliestose vietovėse yra didelis gebėjimų vystymo, naujų įgūdžių įgijimo ir persikvalifikavimo, o taipogi, žmonių pasitikėjimo savimi stiprinimo poreikis. Partnerystės grupės valdyba

planuoja prisidėti prie šio poreikio patenkinimo, vykdydama bendruomenių lyderių mokymo programą. Ukmergės bei kitų rajonų bendruomenių iniciatoriai, dalyvavę tokio tipo mokymo programoje, parodė mokymų tikslingumą ir naudą.

Nurodymai

Proceso iniciatoriai yra Ukmergės rajono bendruomenių atstovai ir Partnerystės grupės valdyba. Jie kartu aptaria bendruomenių tinklo idėją, mokymo programos bendruomenių iniciatoriams/lyderiams sudėtį, sudaro darbo grupę, kuri atliks tyrimą ir parengs Programos vykdymo sąlygas, apibrėžiančias:

 Bendruomenių tinklo kūrimo ir vystymosi procesą,

 Bendruomenių tinklo administravimą,

 Bendruomenių iniciatorių mokymo vykdymo organizavimą – nnaudos gavėjus, jų atranką, mokymo dalykus, trukmę, išlaidas ir kitas detales.

Į darbo grupę turi įeiti:

 3 PGV nariai, išmanantys ir besidomintys bendruomenių plėtra

 3 Bendruomenių iniciatoriai

KBPP komandos narys/nariai gali dalyvauti kaip patarėjai.

Darbo grupės veikla: BENDRUOMENIŲ TINKLAS

 Paruošia bendruomenių tinklo vystymo proceso pakopas

 Paruošia biudžeto paskirstymą proceso pakopoms

 Rekomenduoja bendruomenių tinklui veiklos pavyzdžius

 Sudaro pagrindinių darbų grafiką su numatomomis galutinėmis datomis

 Aukščiau išvardintus darbus surašo į programos vykdymo sąlygų dokumentą ir ppateikia jį PG patvirtinimui

 Paruošia darbo užduotį bendruomenių tinklo administratoriui

 Organizuoja administratoriaus samdymo konkursą

 Atrenka administratorių ir pateikia rekomendacijas Partnerystės grupei

 Priima sprendimus dėl bendruomenių tinklo inicijuojamų projektų (bet turi gauti PG patvirtinimą)

 Bendruomenių tinklo vvystymosi eigoje informuoja PG ir konsultuojasisu ja.

 Skleidžia informaciją apie bendruomenių tinklą (kartu su tinkloadministratoriumi)

Darbo grupės veikla: BENDRUOMENIŲ INICIATORIŲ MOKYMAI

 Darbo grupė turi nagrinėti poreikius ir nutarti, kokios mokymų temos yra reikalingiausios bendruomenių lyderiams. Tiksliai suformuluojamos mokymų temos.

 Grupė turi parengti planą, kuriame turi būti apibrėžta:

– Kaip bus vedami mokymai?

– Ar mokymai vyks centralizuotai ar ne?

– Kokio dydžio bus sudaromos mokymo grupės ir kiek tokių grupių bus?

– Kokia organizacija būtų tinkamiausia konkretiems mokymams pravesti?

– Kiek ilgai mokymai turėtų trukti?

– Kokios būtų jų išlaidos?

 Priežiūros ir įvertinimo sistemos parengimas (kartu su vykdytoju).

 Programos viešinimas.

 Darbo grupė turi parengti programos vykdymo sąlygas, kurias vėliau turės patvirtinti Partnerystės grupė. Tuomet skelbiamas kkonkursas.

 Darbo grupė, naudodamasi vertinimo balais metodu, atrinks tinkamiausią organizaciją ir pasiūlys ją Partnerystės grupei patvirtinti.

 Darbo grupė taip pat atsakinga už sprendimą apie smulkių projektų vertinimą. Vieno smulkaus projekto vertė – ne didesnė nei 200 Litų. Grupės sprendimai turės būti patvirtinti Partnerystės grupėje.

Darbo grupės darbo grafikas:

Programos sąlygos (ToR) turėtų būti parengtos iki 2003 sausio 31 dienos.

Konkurso tinklo administratoriui paskelbimas iki 2003 kovo pabaigos.

Tinklo administratorius įdarbinamas nuo 2003 balandžio mėn.

Programa pradeda veikti nuo 2003 balandžio mėn.

Konkursas mmokymo programai pravesti skelbiamas iki 2003 m. kovo pabaigos.

Mokymus pravedanti organizacija atrinkta iki 2003 balandžio pabaigos.

Programa pradeda veikti nuo 2003 balandžio mėn.

Programos “Bendruomenių tinklo kūrimas ir bendruomenių stiprinimas” vykdymo sąlygos

Atlikus kaimo gyventojų poreikių analizę, buvo išsiaiškinta, kad Ukmergės rajone, ypač kaimo vietovėse, yra silpnai išvystytas nevyriausybinis arba trečiasis sektorius, kurio vaidmuo vystant gyventojų pilietiškumą ir iniciatyvą yra labai svarbus. Ukmergės PGV nusprendė parengti ir įgyvendinti Ukmergės rajono kaimo bendruomenių tinklo sukūrimo ir bendruomenių stiprinimo programą. Šio tinklo dėka bendruomenės galės dalintis patirtimi, drauge spręsti bendras problemas, gilinti savo žinias, inicijuoti bendrus projektus, atstovauti bendruomenių interesams visuose lygiuose. Bendruomenių tinklo dalyviai, įgiję bendruomenės veiklos organizavimo įgūdžių, prisidės prie tinklo stiprinimo.

Programos trukmė

8 mėnesiai. Pradžia – 2003 balandžio mėn.

Numatoma veikla

1. Bendruomenių tinklo veiklos plano parengimas

2. Bendruomenių tinklo narių mokymo plano numatymas

3. Bendruomenių tinklo veiklos plano įgyvendinimas, inicijuojant ir vykdant tinklo projektus.

Bendruomenių tinklo projekto “Bendruomenės iniciatorių mokymai” įgyvendinimas:

 15 asmenų bendruomenių iniciatorių grupės sudarymas (bendruomenių iniciatorių atrankos kriterijus nustatys Ukmergės PG darbo grupė)

 Mokymo programos parengimas:

– Efektyvus bendravimas bendruomenėje,

– Bendruomenės aktyvinimas, gyventojų įtraukimas,

– Projektų ruošimas ir valdymas.

 Mokymai (mokymo kurso trukmė – 6 darbo dienos).

 Apmokytų bendruomenių iniciatorių parengtų mažos apimties projektų ((iki 200 Lt projektui) įgyvendinimas.

 Programos vykdymo ataskaitos parengimas.

Mokymai turi būti organizuojami Ukmergės rajone.

Detalios administravimo išlaidos bus numatytos programos įgyvendinimo plane, kurį parengs PGV programos darbo grupė, kartu su konkurso būdu atrinktu programos vykdytoju.

Laukiamas rezultatas

Veiks Ukmergės rajono bendruomenių tinklas, padidės aktyvių bendruomenių skaičius, padidės apmokytų bendruomenių narių skaičius. Tinklas aktyviai atstovaus Ukmergės rajono bendruomenėms, formuos bendruomenių plėtrai palankią terpę, organizuos mokymus savo nariams, sieks skleisti gerą patirtį ir skatins patirties pasidalijimą tarp grupių.

15 kaimo bendruomenių iniciatorių, išklausę visą mokymo programą, savo bendruomenėse/ organizacijose parengs ir įgyvendins 10 nedidelės apimties projektų.

Sutartis

Ukmergės PGV siekia sudaryti sutartį su tinkamą kvalifikaciją bei patirtį turinčiu asmeniu, ar organizacija, kuris(-i) atliktų programos vykdytojo pareigas.

Į programos vykdytojo pareigas įeina:

 Programos įgyvendinimo detalaus plano parengimas (kartu su PGV darbo grupe);

 Bendruomenių tinklo administravimas, laikantis parengto plano;

 Bendruomenių tinklo susirinkimų ir mokymo renginių organizavimas, bendruomenių iniciatorių (BI) mokymų organizavimas – tikslinės grupės atranka (kartu su PGV darbo grupe), nedidelės apimties projektų administravimas, mokymo programų parengimas ir vykdymas.

 Bendruomenių tinklo projektų ruošimas; · Bendruomenių tinklo veiklos propagavimas;

 Bendruomenių tinklo veiklos vertinimas ir mokymo programos

 BI poveikio įvertinimas;

 Bendravimas su PGV – plano įgyvendinimo aptarimas, reguliarių ataskaitų rengimas. <

Visos darbo sąlygos, atsakomybės ir įsipareigojimai atsispindės sutartyje.

Konkursas

Norintys įgyvendinti Ukmergės ”Bendruomenių tinklo kūrimo ir bendruomenių stiprinimo” programą, prašome atsiųsti užpildytą paraiškos formą iki 2003 balandžio vidurio. Šiame konkurse gali dalyvauti fiziniai asmenys ir organizacijos. Jei paraišką teikia organizacija, ji turi nurodyti konkretų asmenį(-is) tinklo administratoriaus pareigoms užimti ir pateikti jo (jos) gyvenimo aprašymą.

Paraiška yra siunčiama užklijuotame voke su užrašu “Pasiūlymas 1” nurodytu adresu ne vėliau kaip iki balandžio vidurio.

Adresas: Juliui Zareckui, Kultūros skyrius, Ukmergės rajono savivaldybė, Kęstučio a. 3, Ukmergė.

Bendradarbiavimo sutartis su atrinktu kandidatu bus pasirašyta parengus detalią programą.

Paraiška

1. Duomenys apie organizaciją (pildo tik organizacija):

-Organizacijos pavadinimas

-Organizacijos vadovas

-Kontaktiniai duomenys

2. Pretendento patirties kaimo plėtros ir bendruomenių plėtros srityje aprašymas

3. Pretendento patirties, kuriant bendruomenių tinklą, aprašymas

4. Fizinio asmens, pretendento į tinklo administratoriaus pareigas, vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys, CV

5. Pretendento siūlomas tinklo plėtros įgyvendinimo planas

6. Pretendento siūlomas mokymo programos įgyvendinimo planas Dalyvių atranka Kursų turinys, metodikos aprašymas Dėstytojų gyvenimo aprašymai (pridedami)

7. Programos vykdymo kaštai

8. Kita informacija, kurią norėtų pateikti paraiškovas.

Parašas

Data