Finansų kontrolės teisinis reglamentavimas
Įvadas
Finansų kontrolė yra neatskiriama valstybės ir savivaldybių finansinės
veiklos dalis. Finansų kontrolė – tai visų ekonominių subjektų finansinės
veiklos kontrolė, vykdoma įstatymų leidžiamosios ir vykdmosios valdžios
organų, taip pat specialiai tam sukurtų institucijų. Finansų kontrolės
turinį sudaro organizacijų ir piliečių pareigų, valstybės ir savivaldybės
atžvilgiu, laikimosi patikrinimas, valstybės institucijoms skirtų piniginių
lėšų panaudojimo teisėtumo patikrinimas, įmonės vykdomų fiansinių operacijų
atsiskaitymų ir piniginių lėšų saugojimo teisėtumo patikrinimas ir
finansinės disciplinos pažeidimų prevencija. Finansų kontrolės objektas
visų pirma yra piniginiai santykiai kilantys formuojant ir panaudojant
finansinius resursus gamyboje. Dėl to ffinansų kontrolė yra daugialygė ir
visapusiška. Finansinės kontrolės objektas neapsiriboja vien tik piniginių
lėšų patikrinimu. Bendriausia prasme ji reiškia šalies materialinių ir kitų
resursų panaudojimo kontrolę. Finansinė valstybės sistema apima visų rūšių
piniginius fondus, tiek valstybsė ir savivaldybės lygio, tiek pavienių ūkio
subjektų. Finansų kontrolė įsteigta tam kad būtų apsaugoti visų finansinių
santykių dalyvių interesai ir teisės. Bet koks pažeidimas užtraukia
sankcijas ir baudas. Finansinė disciplina – tai tikslus valstybės,
savivaldybių, įstaigų ir organizacijų piniginių fondų sudarymo, kaupimo ir
panaudojimo, nustatytų nurodymų ir tvarkos laikymasis. Finansinės
disciplinos reikalavimai taikomi ne tik visiems ūkio subjektams bet ir
valstybinės valdžios institucijoms. Finansinė disciplina užtikrina
finansinę kontrolę. Priklausomai nuo vykdomo subjekto išskiriamos tokios
finansų kontrolės rūšys:
– valstybinė kontrolė
– vidaus tvarkos kontrolė
– vieša kontrolė
– nepriklausoma audito kontrolė
Be to dar finansų kontrolę galima ssuskirstyti į dvi sąveikaujančias bet
savarankiškas dalis: tai valstybinė finansų kontrolė ir nevalstybinė
finansų kontrolė. Valstybinė finansų kontrolė – tai būdas realizuoti
valstybės finansinę politiką, kuri sudaro sąlygas finansiniam stabilumui.
Nevalstybinę finansų kontrolę sudaro vidinė ir audito kontrolė. Vidinę
kontrolė atlieka pati įmonė savo viduje. Audito kontrolė – tai
nepriklausoma finansinė kontrolė, kurią gali atlikti tiek fiziniai asmenys,
registruoti kaip auditoriai, tiek audito firmos. Be to finansų kontrolę dar
galima skirstyti pagal atlikimo laiką, pagal kontroliuojamus subjektus,
pagal finansinės veiklos sritis, pagal atlikimo formą ir metodus.
Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji valstybinio audito institucija,
vadovaudamasi Valstybės kontrolės įstatymu jai nustatyta kompetencija,
atlieka finansinį ir veiklos auditą. Valstybės kontrolė audituoja valstybės
biudžeto vykdymą, valstybės piniginių išteklių naudojimą, valstybės turto
valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, valstybinio socialinio draudimo
fondo biudžeto vykdymą, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto
vykdymą ir t.t. VValstybės kontrolė – institucija, atliekanti valstybinį
auditą.Valstybės kontrolė turi teisę audituoti savivaldybių biudžetų
vykdymą, savivaldybių turto valdymą, naudojimą bei disponavimą juo.
Pagrindiniai Valstybės kontrolės uždaviniai yra:
1) prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas
valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas;
2) užtikrinti, kad valstybinis auditas atitiktų Tarptautinės
aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI priimtus
tarptautinius standartus ir įtvirtintų teigiamą valstybinio audito vaidmenį
bei poveikį valstybei ir visuomenei.
Valstybinis auditas grindžiamas šiais principais: tarptautinių ir
nacionalinių audito standartų pritaikomumo, nuomonės nepriklausomumo,
viešosios atsiskaitomybės, audituojamo subjekto vadovybės atsakomybės,
nuoseklių apskaitos standartų taikymo, vidaus kontrolės, duomenų
prieinamumo, audito metodų tobulinimo, viešųjų ir privačių interesų
konflikto vengimo. Valstybės kontrolė atlieka finansinį ir veiklos auditą.
Finansinio audito tikslas yra nustatyti, ar audituojamo subjekto finansinės
ataskaitos parodo tikrą bei teisingą finansinę būklę ir ar jos sudarytos
remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais; atlikti
finansinės atskaitomybės ir sandorių auditą, apimantį teisės aktų laikymosi
priežiūrą. Veiklos audito tikslas yra įvertinti audituojamo subjekto
viešojo ir vidaus administravimo veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir
rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti veiklos tobulinimo galimybes.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo veiklos auditas.
Finansinis ir veiklos auditas gali būti atliekamas kartu, kai finansinio ir
veiklos audito procedūros sutampa. Tokiu atveju auditas priskiriamas vienam
ar kitam tipui pagal auditui iškeltą pirminį tikslą. Finansinio audito
subjektai yra valstybės institucijos ir įstaigos, taip pat įmonės, kai
pagal atitinkamą įmonės rūšį reglamentuojantį įstatymą finansinio audito
neatlieka audito įmonė. Veiklos audito subjektai yra valstybės institucijos
ir įstaigos bei savivaldybės; visų rūšių įmonės, kuriose valstybei
priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/2 balsų; įstaigos,
organizacijos ir kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės institucija ar
savivaldybė suteikė lėšų arba perdavė turto. Taip pat gali būti atliekamas
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatos
draudimo fondo biudžeto vykdymo veiklos auditas.
Dabar pereikime prie audito. Auditas – nepriklausomas įmonės, įstaigos
ar organizacijos finansinės atskaitomybės patikrinimas ir išvados
pateikimas, kai nurodoma, ar finansinė atskaitomybė visais reikšmingais
atžvilgiais teisingai aatspindi įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus
ir pinigų srautus, ar finansinė atskaitomybė atitinka teisės aktus,
reglamentuojančius finansinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą,
taip pat Lietuvos Respublikoje taikomus bendruosius apskaitos principus.
Auditą atlieką atestuotas auditorius – asmuo, kuris yra išlaikęs
kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, turi auditoriaus pažymėjimą ir yra
Auditorių rūmų narys. Asmuo dažniausiai dirba tam tikroje audito įmonėje.
Audito įmonė – įstatymų nustatyta tvarka įsteigta ir į Lietuvos
Respublikos audito įmonių sąrašą įrašyta įmonė.
Auditorių rūmai – juridinis asmuo, vienijantis visus auditorius ir
įgyvendinantis auditorių savivaldos principus.
Auditorių profesinės etikos kodeksas – Auditorių rūmų narių
susirinkimo patvirtintas dokumentas, nustatantis auditorių profesinio
elgesio normas, privalomas visiems auditoriams.
Nacionaliniai audito standartai – Auditorių rūmų narių susirinkimo
patvirtinta visuma nuostatų, taisyklių ir nurodymų, reglamentuojančių
audito atlikimo tvarką, kuriais privalo vadovautis auditoriai, atlikdami
auditą.
Privalomas auditas atliekamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais
atvejais. Kitais atvejais auditas gali būti atliekamas užsakovo iniciatyva.
Audito tikslai
1) įvertinti, ar įmonės finansinė atskaitomybė teisingai, pagrįstai ir
visais reikšmingais atžvilgiais atspindi įmonės finansinę būklę, veiklos ir
pinigų srautų rezultatus;
2) įvertinti, ar įmonės finansinė atskaitomybė parengta pagal Lietuvos
Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius finansinę
apskaitą bei bendruosius apskaitos principus.
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą užsienio
valstybių, kurių įgaliotų institucijų suteikta aukščiausia toje valstybėje
auditoriaus kvalifikacija, ne žemesnė negu auditorių kvalifikacija Lietuvos
Respublikoje, yra pripažįstama Lietuvos Respublikoje.
Audito įmonės gali vveikti kaip:
1) individualios (personalinės) įmonės (toliau – IĮ);
2) tikrosios ūkinės bendrijos (toliau – TŪB);
3) komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos (toliau – KŪB);
4) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB).
2. Individualių audito įmonių savininkai turi būti auditoriai.
3. Ne mažiau kaip 3/4 audito TŪB ar KŪB tikrųjų narių turi būti
auditoriai.
Auditorius gali atlikti auditą tik būdamas nepriklausomas nuo užsakovo
ir audituojamos įmonės.
Auditoriui draudžiama atlikti auditą, jeigu auditorius:
1) yra susijęs šeimos, artimos giminystės arba svainystės ryšiais su
įmonės, kurioje atliekamas auditas, administracijos vadovu ir vyriausiuoju
finansininku (buhalteriu), tarybos arba valdybos nariais. Šeimos ir artimos
giminystės ryšiais susiję asmenys yra sutuoktiniai (buvę sutuoktiniai),
vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės),
pusbroliai, pusseserės, senoliai ar vaikaičiai;
2) tvarko audituojamos įmonės apskaitą ir rengia finansinę
atskaitomybę;
3) yra buvęs audituojamos įmonės arba užsakovo darbuotojas ir nuo
darbo santykių pasibaigimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai;
4) yra arba buvo audituojamos įmonės akcininkas ir nuo akcijų
perleidimo yra praėję mažiau kaip 3 metai;
5) yra veikiamas kitų sąlygų, galinčių turėti įtakos jo
nepriklausomybei.
Auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūrą atlieka Vyriausybės
įgaliota institucija.
Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės atliekant auditorių ir
audito įmonių veiklos priežiūrą:
1) tikrinti audito darbo dokumentus, audito atlikimo metodiką;
2) reikalauti paaiškinimų, kaip auditoriai ir audito įmonės atliko
darbą;
3) reikalauti paaiškinimų iš kiekvieno darbuotojo, dalyvavusio
atliekant auditą.
2. Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigos:
1) tikrinti, ar atliekant auditą laikomasi šio įstatymo, nacionalinių
audito standartų, Auditorių profesinės etikos kodekso;
2) nustačius profesinės veiklos ar Auditorių profesinės etikos kodekso
pažeidimų, kelti auditoriui drausmės bylą.
Auditorių rūmai yra ne pelno organizacija, kuri vienija visus auditorius
ir įgyvendina auditorių savivaldos principus.
Audituojamas subjektas – institucija, įstaiga, įmonė, organizacija, kitas
juridinis asmuo, kuriuose Valstybės kontrolė atlieka valstybinį auditą.
Vidaus kontrolės sistema – tai audituojamo subjekto vidaus taisyklės ir
procedūros, ttaikomos įvertinti veiksmingą vadybą, turto apsaugą, klaidų ir
apgaulės galimybės išankstinį nustatymą ir prevenciją, apskaitos teisingumą
bei patikimos finansinės informacijos parengimą laiku.
Išorės audito įmonės gali būti samdomos kokiems nors ypatingiems
tiksliniams patikrinimams, kurių vidaus audito padalinys savo jėgomis
negali atlikti.
Banko vidaus audito padalinio vadovas turėtų užtikrinti, kad žinias,
gautas iš išorės audito įmonės, vidaus auditas pritaikys padalinio darbe.
Todėl, jei įmanoma, reiktų paskirti vieną ar du darbuotojus, kurie dirbtų
kartu su išorės audito įmonės atstovu.
Samdoma audito įmonė turi būti kompetentinga ir turinti reikiamos
patirties numatytoms uužduotims atlikti.
VIDAUS AUDITO REIKALAVIMAI
Šie reikalavimai nustato pagrindines vidaus audito tarnybos (arba
vyriausiojo vidaus auditoriaus, kai įsteigta vyriausiojo vidaus auditoriaus
pareigybė), įsteigtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000
m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 127 „Dėl valstybės institucijų, įstaigų ir
įmonių vidaus audito“ (Žin., 2000, Nr. 13-323; 2001, Nr. 80-2789),
atliekamo vidaus audito, taip pat vidaus audito organizavimo valstybės
institucijoje sąlygas ir kriterijus. Šie reikalavimai parengti
atsižvelgiant į tarptautinius vidaus audito standartus.
išorės auditas – audito institucijos, įstaigos ir įmonės,
nepriklausančios nuo audituojamos valstybės institucijos ir neatskaitingos
Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atliekamas auditas;
vidaus auditas – nepriklausoma ir objektyvi tikrinimo, vertinimo ir
stebėjimo veikla, kurios pagrindinis tikslas – vertinti ir skatinti gerinti
valstybės institucijos rizikos veiksnių valdymą, vidaus kontrolę ir
priežiūrą, taip pat prireikus konsultuoti valstybės instituciją, kaip
geriau jai pasiekti nustatytuosius tikslus;
vidaus auditorius – valstybės tarnautojas, dirbantis valstybės
institucijos vidaus audito tarnyboje arba einantis valstybės institucijoje
vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigas, kai valstybės institucijoje
įsteigta tik vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigybė;
vidaus kontrolė – valstybės institucijos valdymo sistemos dalis,
apimanti valstybės institucijos planus, jos vadovų įdiegtas procedūras,
veiklos metodus iir tvarką, padedančius užtikrinti ekonomišką ir veiksmingą
veiklą, gerus jos rezultatus, teisės aktų ir vadovų nurodymų laikymąsi,
turto ir informacijos apsaugą, klaidų ir apgaulės nustatymą ir prevenciją,
finansinės ir valdymo informacijos patikimumą ir pateikimą laiku.
Vidaus audito veikla turi visiškai atitikti šiuos reikalavimus ir kitus
vidaus auditą reglamentuojančius norminius teisės aktus.
Vidaus audito tarnyba yra valstybės institucijos struktūrinis
padalinys, vykdantis Valstybės institucijos vidaus audito tarnybos
nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m.
vasario 7 d. nutarimu Nr. 127 „Dėl valstybės institucijų, įstaigų ir įmonių
vidaus audito“ (Žin., 2000, Nr. 13-323; 2001, Nr. 80-2789), nurodytus
uždavinius, funkcijas, siekiantis nustatytųjų vidaus audito veiklos tikslų,
vadovaudamasis nustatytosiomis teisėmis ir pareigomis.
Vidaus auditas turi būti nepriklausomas, o vidaus auditoriaus veikla
– objektyvi:
vidaus audito tarnybos vadovas turi būti tiesiogiai pavaldus ir
atsiskaityti savo valstybės institucijos vadovui, kuris privalo užtikrinti,
kad vidaus auditorius galėtų vykdyti savo funkcijas ir priimti sprendimus
niekieno netrukdomas, objektyviai ir nešališkai;
vidaus auditoriui neturi būti daromas poveikis, kai planuojamas ir
atliekamas vidaus auditas ir pateikiami vidaus audito rezultatai;
jeigu yra arba gali būti kokių nors faktų, trukdančių vidaus auditoriaus
nepriklausomybei arba objektyvumui, apie tai turi būti pranešta valstybės
institucijos vadovui;
vidaus auditorius turi būti nepriklausomas nuo valstybės institucijos
vidaus kontrolės sistemos procedūrų. Vidaus auditorius neturi tikrinti ir
vertinti tos veiklos, už kurią mažiau kaip prieš metus buvo tiesiogiai
atsakingas;
prireikus vidaus audito tarnybos vadovas turi teisę tiesiogiai kreiptis į
kitas valstybės institucijas savo veiklos klausimais.
Vidaus audito padalinio funkcijos yra banko vidaus kontrolės sistemos
vertinimo dalis. Vidaus audito padalinys turi turėti galimybę pateikti
išvadas apie banko politikos ir procedūrų kokybę bei jų laikymąsi. Jo
funkcijos turi būti apibrėžtos nuostatuose.
Banko vidaus audito padalinio funkcijos:
nagrinėti ir vertinti, ar vidaus kontrolės sistema tinkama bei veiksminga
ir kaip taikomos atskiros vidaus kontrolės procedūros;
tikrinti, ar prisiimta rizika neviršija banko nustatytų rizikos limitų,
nagrinėti ir vertinti, ar banko veiklos rizikos valdymo procedūros ir banko
veiklos rizikos įvertinimo mmetodai tinkami ir veiksmingi;
vertinti, ar valdymo ir finansinės informacijos sistemos patikimos,
įskaitant elektroninės informacijos sistemą ir elektroninės bankininkystės
paslaugas;
įvertinti, ar apskaitos duomenys ir finansinės ataskaitos tikslios,
patikimos ir laiku pateikiamos, taip pat ar ataskaitos, teikiamos Lietuvos
bankui ir visuomenei, patikimos ir laiku pateikiamos;
atsižvelgiant į banko veiklos riziką, nagrinėti banko kapitalo
pakankamumo vidinio vertinimo procedūras;
stebėti ir vertinti banko turto apsaugą;
nustatyti silpnąsias banko veiklos puses ir pateikti rekomendacijas
padėčiai ištaisyti;
analizuoti ir vertinti prognozuojamus banko veiklos rodiklius, tikrinti,
ar finansiniai rezultatai apskaičiuojami teisingai;
tikrinti, kaip banke laikomasi teisės aktų bei Lietuvos banko
reikalavimų, tarnybinės etikos normų, kaip įgyvendinama banko veiklos
politika ir procedūros;
daryti atlikto audito ataskaitas, jų santraukas ir pateikti banko
valdybos nustatytiems asmenims ir jos nustatyta tvarka;
sukurti vidaus kontrolės sistemos vertinimo metodus;
koordinuoti vidaus ir nepriklausomų auditorių darbą;
vertinti, kaip organizuojamas personalo darbas;
atlikti kitus specialiuosius auditus, kurie neprieštarauja vidaus audito
padalinio nuostatams.
Banko vidaus audito padalinys turi veikti nuolat. Banko valdyba privalo
imtis visų būtinų priemonių, kad bankas galėtų pasitikėti savo vidaus
audito padalinio darbu. Vidaus audito padalinio dydį turi lemti banko dydis
ir jo veiklos specifika. Vidaus audito padaliniui turi būti skirta
pakankamai išteklių bei personalo, kad galėtų įgyvendinti visas nustatytas
užduotis.
5. Banko vidaus audito padalinio darbuotojai, vykdydami savo pareigas,
neturi būti susiję su audituojama veikla bei kiekvieną dieną atliekama
vidaus kontrole. Vidaus audito padalinio vieta banko valdymo ir
organizacinėje struktūroje turi sudaryti sąlygas, kad šio padalinio
darbuotojai galėtų pateikti objektyvius ir nuoseklius vertinimus.
Pagrindinės vidaus audito rūšys:
finansinis auditas, kurio tikslas yra patikrinti apskaitos sistemos
tinkamumą bei jos atskaitomybę, finansinių rodiklių ir rezultatų
teisingumą;
atitikimo auditas, kurio tikslas patikrinti, kaip banko veikla atitinka
įstatymus, kitus teisės aktus, strategijos kryptis, politiką, procedūras ir
vidaus taisykles;
veiklos auditas, kurį atliekant siekiama įvertinti patvirtintų procedūrų
kokybę, organizacinės struktūros ir taikomų metodų tinkamumą nustatytoms
užduotims įgyvendinti;
valdymo auditas, kuris padeda įvertinti valdymo kokybę, atsižvelgiant į
banko veiklos strategiją ir politiką;
duomenų sistemos auditas, kurio tikslas patikrinti, ar informacija
apsaugota, kaip naudojama programinė įranga, ar reikalingos naujos
programinės sistemos;
projektų auditas, kurio tikslas vertinti, ar vykdomos projektų, kuriuose
bankas dalyvauja, sutarties sąlygos, ar lėšos naudojamos pagal programą, ar
pasiektas numatytas rezultatas, bei įvertinti potencialią projekto riziką
banko veiklai.
Atliekant vidaus auditą, pagrindinis dėmesys privalo būti skiriamas ne
tik atskirų banko padalinių auditui, bet ir tam tikros veiklos srities
auditui, atitinkamai tikrinant visus su audituojama sritimi susijusius
padalinius.
Literatūra:
Lietuvis Respublikos Audito ĮSTATYMAS 1999 m. birželio 15 d. Nr. VIII-1227
DĖL VALSTYBINIO AUDITO REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO 2002 M. VASARIO 21 D. NR.V-
26
LIETUVOS BANKO VALDYBOS NU T A R I M A S 2000 M. LAPKRIčIO 30 D. NR.154
VILNIUS DĖL BANKO VIDAUS AUDITO ORGANIZAVIMO BENDRųJų NUOSTATų
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2001
m. gruodžio 13 d. Nr. IX-650
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL VIDAUS AUDITO
REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO 2001 M. RUGSėJO 19 D. NR. 1116